LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Ekonomikos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 371 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4061
2020 m. balandžio 29 d. Nr. 108-P-13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 |
1 2 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabas: 1. Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. |
Pritarti |
Pasiūlymas 1: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 371 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismai, atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo
administravimo funkcijas, nesusijusias su teisingumo vykdymu, rengia
oficialius elektroninius dokumentus, siunčia juos ir iš kitų asmenų
dokumentus gauna per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant
pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema);
2. Asmenų prašymai ar skundai teismams dėl įstatymų jiems priskirtų viešojo administravimo funkcijų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teismų atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Kitas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 371 straipsnio dalis 2,3,4,5,6,7 laikyti atitinkamai 3,4,5,6,7,8 dalimis.
Pasiūlymas 2: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 371 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismai,
atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas,
nesusijusias su teisingumo vykdymu, rengia oficialius elektroninius
dokumentus, siunčia juos ir iš kitų asmenų dokumentus gauna per 2. Asmenų prašymai ar skundai teismams dėl įstatymų jiems priskirtų viešojo administravimo funkcijų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teismų atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Kitas įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 371 straipsnio dalis 2,3,4,5,6,7 laikyti atitinkamai 3,4,5,6,7,8 dalimis. |
|
2. |
Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 |
|
|
|
2. Projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje dalis nuostatos, reguliuojančios atvejį, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, yra išdėstyta skliaustuose. Pažymime, jog pagal teisės technikos taisykles, savarankiškos teisės normos ir jų dalys teisės aktuose negali ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina teisinio reguliavimo dėstymo skliaustuose. Analogiška pastaba dėl netinkamo teisės normų dėstymo skliaustuose teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu siūlomų keisti įstatymo 371 straipsnio 1 bei 4 dalių. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 |
|
|
|
3.Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomoje keisti įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti dvi savarankiškas teisės normas, reguliuojančias du skirtingus atvejus, susijusius su teismų vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis, nesusijusiomis su teisingumo vykdymu, todėl vadovaujantis teisės aiškumo principu ir teisės technikos taisyklėmis, nuostatos dalis, prasidedanti žodžiais „Asmenų prašymai“ turi būti išdėstyta atskira straipsnio dalimi. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 |
|
|
|
4. Svarstytina, ar teismams atliekant įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir siunčiant dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju pašto siuntos neturėtų būti siunčiamos kaip registruotosios. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje bei 2 straipsniu keičiamo įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „įteikiamas kaip“ įrašyti žodį „registruotoji“. |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymų projektais siūloma, kad visi viešojo administravimo subjektai, dokumentus, kurie parengti vykdant viešojo administravimo funkcijas, neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju, siųstų pašto siunta. Įstatymo projekte nenurodžius, kokia siuntą – registruotąją ar neregistruotąją teismai, parengtus dokumentus, vykdant viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias su teisingumo vykdymu, neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju, siųstų asmenims. Nenurodžius kokia turi būti pašto siunta, sudaroma galimybė, atsižvelgiant į aplinkybes, pasirikti, kokią siuntą siųsti – registruotąją ar neregistruotąją. Tuo tarpu procesiniai dokumentai, atsižvelgiant į jų poveikį asmens teisėms bei pareigoms, asmeniui būtų siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą, t. y. registruotąja pašto siunta.
Nustačius, kad visos pašto siuntos turi būti registruotos, institucijos privalės siųsti tik registruotas siuntas, net jeigu ir nematys tam poreikio, todėl gali padidėti jų išlaidos.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisėjų taryba, 2020-04-01 |
|
|
|
Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti, <...> projektus (toliau kartu - Įstatymų projektai), pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. Teisėjų tarybos vertinimu, atlikta Įstatymų projektų nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Įstatymų projektų paketo nuostatomis iš esmės daugeliu aspektų atsižvelgta į Nacionalinės teismų administracijos (toliau - Administracija) poziciją, išreikštą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 17 d. organizuotame suinteresuotų institucijų pasitarime, kuriame siekta suderinti esmines Įstatymų projektų nuostatas, taip pat išdėstytą Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Nr. 4R -354-(l.25) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema" (toliau - Administracijos 2019 m. kovo 8 d. raštas) Susisiekimo ministerijai ir ankstesniuose Administracijos raštuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys { Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir (2) [teikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau - VEP) posistemį. Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę - vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė - LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema44 Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo44 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544- (6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema44 Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau - E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angį. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.). Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt. Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, - LITEKO VEP posistemio - panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir (ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių - užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema - LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta. Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis44 elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti {teikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais. Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad „ paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. V III-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“. Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip: 1. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „ per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“ 2. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti 4 procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus (teikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos {statymų projektų nuostatos. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Šiuo aspektu svarbu įvertinti finansinius kaštus, kuriems padengti turi būti skiriamos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas. |
Pritarti |
|
|
2. |
Nacionalinė teismų administracija, 2020-04-03 |
|
|
|
Pastabas dėl Įstatymų projektų nuostatomis siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių pagal kompetenciją pateikė Teisėjų taryba 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 36P-60-(7.1.10) „Dėl Įstatymų projektų Nr. X IIIP-4059-4077“ (toliau - Raštas). Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas (kartu ir Teisėjų tarybą) aptarnaujanti įstaiga (Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 1 straipsnio dalis, 2 straipsnis), šiuo raštu Jus informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos rašte pateiktoms pastaboms bei pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4061 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui koreguoti jį pagal Seimo Teisės departamento, Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė.
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė