LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
„DĖL NAIROBIO SUTARTIES DĖL OLIMPINIO SIMBOLIO APSAUGOS RATIFIKAVIMO“ PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – ratifikuoti Nairobio sutartį dėl olimpinio simbolio apsaugos, priimtą 1981 m. rugsėjo 26 d. Nairobyje (toliau – Nairobio sutartis), siekiant užtikrinti, kad olimpinio simbolio teisinė apsauga galiotų Lietuvos Respublikoje.
Lietuvoje neretai pastebimas olimpinės nuosavybės naudojimas juridinių asmenų pavadinimuose, tiek komercinių, tiek ne pelno siekiančių subjektų ar projektų logotipuose, šūkiuose, reklamose. Neteisėtas olimpinės nuosavybės naudojimas komercinėje veikloje ypač suaktyvėja artėjant Olimpinėms žaidynėms ir jų metu.
Komercinėje veikloje olimpinė nuosavybė dažnai naudojama, siekiant pasinaudoti jos žinomumu, išskirtinumu, geru vardu bei reputacija, ir tokiu būdu siekiant pritraukti vartotojus. Toks pasinaudojimas kitam asmeniui priklausančiu žymeniu, jo sukurtu žinomumu, išskirtinumu, geru vardu bei reputacija, intelektinės nuosavybės teisės srityje yra laikomas neteisėtu pasinaudojimu kito pasiekimais (angl. „free riding“ teorija). Taip yra gaunama vadinamoji „neuždirbta“ ir netgi nesąžininga nauda, o taip pat silpninamas kitam asmeniui priklausančio ženklo skiriamasis požymis (išskirtinumas), neretai – ir geras vardas, reputacija bei vertė, kuri asocijuojasi su tuo ženklu (vadinamoji angl. „dilution“ teorija), klaidinama visuomenė[1].
Dalis pažeidimų, ypač ne pelno siekiančios veiklos metu, padaroma dėl nežinojimo. Kadangi Lietuvos teisės normose nėra tiesiogiai aptariama olimpinė nuosavybė, nevyriausybinės organizacijos ar kitos iniciatyvos, siekiančios parodyti jų vykdomų projektų svarbą ar visuotinį pobūdį, pavadina projektus olimpiniais, žymi juos olimpiniais žiedais ar kitaip naudoja olimpinę nuosavybę, nežinodamos, kad tokiu būdu ją pažeidžia.
Olimpizmo principus ir vertybes apibrėžia Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) priimta Olimpinė chartija, kurios paskutinė redakcija priimta 2019 m. birželio 26 d. Lozanoje, Šveicarijoje vykusioje TOK sesijoje (toliau – Olimpinė chartija). Vadovaujantis ja, olimpizmas – tai gyvenimo filosofija, aukštinanti ir į darnią visumą jungianti kūno, valios ir proto savybes. Jungdamas sportą su kultūra ir švietimu, olimpizmas siekia kurti gyvenseną, pagrįstą pastangų teikiamu džiaugsmu, gerojo pavyzdžio auklėjamąja galia, socialine atsakomybe ir visuotinių esminių etikos principų gerbimu. Olimpizmo tikslas – sportu ugdyti harmoningą žmoniją siekiant sukurti taikią visuomenę, besirūpinančią žmogaus orumo saugojimu.
Vadovaujantis Olimpinės chartijos 7 taisyklės 1 bei 2 dalimis, TOK, kaip vadovaujanti olimpinio judėjimo organizacija, atsako už olimpinio judėjimo vertybių puoselėjimą ir jai priklauso visos teisės į olimpines žaidynes, visa su olimpinėmis žaidynėmis susijusi informacija bei olimpinė nuosavybė.
Olimpinės chartijos 7–14 taisyklių taikymo oficialiame aiškinime nurodyta, kad nacionaliniai olimpiniai komitetai (Lietuvoje – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (toliau – LTOK)) atsakingi TOK už 7–14 taisyklių (Olimpinių žaidynių ir olimpinės nuosavybės, įskaitant simbolių naudojimą) ir jų oficialaus aiškinimo laikymąsi savo šalyje. LTOK turi imtis priemonių, kad Lietuvoje būtų uždraustas bet koks minėtoms taisyklėms ar jų oficialiam aiškinimui prieštaraujantis bet kokios olimpinės nuosavybės naudojimas. LTOK taip pat turi rūpintis Lietuvoje apginti TOK olimpinę nuosavybę TOK naudai.
Olimpinės chartijos 7 taisyklės 4 dalyje nurodyta, kad olimpinė nuosavybė yra olimpinis simbolis (t. y. penki sunerti vienodo dydžio vienos arba penkių skirtingų spalvų žiedai (olimpiniai žiedai), vėliava, devizas, pavadinimai (įskaitant, bet neapsiribojant, pavadinimais „olimpinės žaidynės“ ir „olimpiados žaidynės“), ženklai, emblemos, ugnis ir deglas, taip pat kiti muzikiniai kūriniai, garso ir vaizdo kūriniai arba kiti kūrybiniai darbai ar dirbiniai, kuriuos olimpinėms žaidynėms užsako TOK, Nacionaliniai olimpiniai komitetai ir (ar) Olimpinių žaidynių organizaciniai komitetai. Vadovaujantis ta pačia taisykle, išskirtinai TOK priklauso visos teisės į bet kurią ar visą olimpinę nuosavybę, taip pat visos teisės ją naudoti, įskaitant (bet neapsiribojant) olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ar reklamos tikslais.
Olimpinė chartija yra TOK priimtas dokumentas, privalomas pačiam TOK, nacionaliniams olimpiniams komitetams, tarptautinėms olimpinių sporto šakų federacijoms bei kitiems olimpinio sąjūdžio dalyviams, tačiau nėra tiesiogiai taikomas kitiems subjektams. Todėl Olimpinė chartija nėra tiesiogiai taikoma verslo atstovams ar kitiems su olimpiniu sąjūdžiu nesusijusiems asmenims.
Nairobio sutartis šiuo metu yra taikoma 52-ose pasaulio valstybėse, tarp jų ir 13-oje ES valstybių narių, įskaitant Lietuvos artimas kaimynes Estiją, Lenkiją. Nairobio sutarties šalys įsipareigoja saugoti olimpinį simbolį – olimpinius žiedus nuo naudojimo neturint TOK sutikimo.
Lietuvai ratifikavus Nairobio sutartį, ji taptų Lietuvos teisinės sistemos dalimi ir sustiprintų olimpinio simbolio, o taip pat ir kitos olimpinės nuosavybės (Nairobio sutartį taikant pagal analogiją) teisinę apsaugą, kartu atliktų prevencinę funkciją.
Pažymėtina, kad Lietuvoje olimpinio simbolio ir kitos olimpinės nuosavybės teisinė apsauga iš dalies galima TOK vardu registruotų nacionalinių ir ES prekių ženklų pagrindu. Tačiau prekių ženklų teisinė apsauga ne visada taikoma. Visų pirma, tai yra dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – Prekių ženklų įstatymas) 14 straipsnio 2 dalimi bei atitinkamai 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalimi, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, naudoti tapatų ar panašų žymenį, vykdant komercinę veiklą. Tai reiškia, kad kai olimpinis simbolis ar kita olimpinė nuosavybė naudojama ne komercinėje veikloje (pavyzdžiui, ne pelno siekiančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų veikloje), TOK prekių ženklų suteikiama teisinė apsauga netaikoma. Taip pat, vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, ir pagal bendrą taisyklę prekių ženklų apsauga taikoma tapačių ar panašių prekių ar paslaugų atžvilgiu (Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, Reglamento 9 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad siekdamas teisinės apsaugos, TOK turėtų prekių ženklus registruoti visose prekių ir paslaugų klasėse. Tuo tarpu teisės aktai taip pat reikalauja, kad ženklo savininkas iš tikrųjų žymėtų prekes ar paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas (Prekių ženklų įstatymo 20 straipsnis bei Reglamento 18 straipsnis), o to nedarant, prekių ženklo registracija gali būti naikinama. Tai reiškia, kad siekdamas išlaikyti olimpinio simbolio, kaip prekių ženklo, teisinę apsaugą visose srityse, TOK turėtų naudoti jį visoms prekėms ar paslaugoms žymėti, o praktiškai tai padaryti nėra įmanoma ar racionalu.
Priešingai nei prekių ženklo apsauga, kurios įgyvendinimas reikalauja aktyvių ženklo savininko veiksmų, dažnai atliekamų po pažeidimo fakto, Nairobio sutarties ratifikavimas įtvirtintų tiesioginę, vienareikšmę olimpinio simbolio teisinę apsaugą ir kartu atliktų prevencinę funkciją.
Kai kurios valstybės, kurios nėra ratifikavusios Nairobio sutarties (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Prancūzija), yra pasirinkusios kitą olimpinės nuosavybės apsaugos kelią – priėmusios specialius olimpinės nuosavybės apsaugai taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, ar inkorporavusios atitinkamas nuostatas į bendresnio pobūdžio teisės aktus. Toks olimpinės nuosavybės apsaugos būdas Lietuvoje taip pat galimas, būtų platesnės apimties nei vien Nairobio sutarties suteikiama apsauga, tačiau ir sąlygotų sudėtingesnį teisėkūros kelią bei atitinkamai pareikalautų daugiau išteklių.
Dėl šių priežasčių, siekiant apsaugoti olimpinį simbolį, tikslinga ratifikuoti Nairobio sutartį, kuri užtikrintų olimpinio simbolio ir sustiprintų olimpinės nuosavybės bendrai teisinę apsaugą, būtų tiesiogiai taikoma visiems subjektams Lietuvoje bei nesietų olimpinio simbolio naudojimo tik su komercine veikla ar su ribotu prekių ar paslaugų ratu.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Lietuvos Respublika neratifikavusi Nairobio sutarties.
Iš dalies olimpinio simbolio (olimpinių žiedų) teisinė apsauga galima per prekių ženklų teisinę apsaugą TOK vardu registruotų nacionalinių ir ES prekių ženklų pagrindu. Tokiu atveju taikomas Prekių ženklų įstatymas ir (ar) Reglamentas. Tačiau, kaip aptarta aukščiau, prekių ženklų teisinė apsauga ne visada taikoma ir neužtikrina Olimpinio simbolio apsaugos visais atvejais.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi ratifikuota Nairobio sutartis padės sumažinti vienų verslo subjektų nesąžiningą pranašumo vartotojų akyse įgijimą kitų atžvilgiu, o taip pat šviesti visuomenę, formuoti jos sąmoningumą olimpinės nuosavybės atžvilgiu ir taikiomis priemonėmis išspręsti pasitaikančius olimpinės nuosavybės pažeidimus.
Nairobio sutartyje numatytas TOK leidimas naudoti Olimpinį simbolį būtų išduodamas sutartiniu pagrindu, vadovaujantis civilinės teisės normomis, ir papildomo reguliavimo (licencijavimo) nereikalauja.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti
Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikia priimti įgyvendinamųjų aktų.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Taip pat jokių lėšų nebus sutaupyta.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„1981 m. Nairobio sutartis“, „olimpinis simbolis“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
[1] Žr. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, priimtas byloje General Motors Corporation v. Yplon SA, bylos Nr. C-375/97; 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, priimtas byloje Canon Kabushiki Kaista v. Metro – Goldwyn- Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97, 2000 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG, Adidas Benelux BV, bylos Nr. C-425/98, 2003 m. sausio 9 d. sprendimas, priimtas byloje Davidoff & Cie SA and Zino Davidoff SA v. Gofkid Ltd, bylos Nr. C-292, kt.