PASIŪLYMAI

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO Projektas (XIIIP-1556)

 

2019-12-17

 

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą išvadą Įstatymo projektui, Įstatymo projektas tikslinamas jame aiškiai nustatant apribojimus ne įrengtiems bendriems nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti ir atliekų deginimo pajėgumams, bet per metus sudeginamiems nepavojingų atliekų kiekiams. Siūlomais Įstatymo projekto pakeitimais bus tiksliau apibrėžiamas siūlomų pakeitimų tikslas, t. y. ne apriboti bendrus deginimo pajėgumus, bet apriboti tokiuose deginimo pajėgumuose deginamų atliekų kiekį, taip skatinant mažinti Lietuvoje susidarančių atliekų kiekį, skatinant pakartotinį panaudojimą ar perdirbimą, bet ne deginimą.

Įstatymo projektu siūlomi nustatyti apribojimai būtų taikomi ne tik Vyriausybės pripažintiems atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektams, kur kaip kuras energijai gauti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, bet visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje  veikiantiems ar ateityje planuojantiems veiklą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiams, kuriems valstybinės valdžios institucijos yra išdavusios leidimus deginti nepavojingas atliekas.  Tokiu būdu bus išvengiama situacijos, kai apribojant nepavojingų atliekų deginimo kiekius Vyriausybės pripažintuose  valstybinės reikšmės objektuose, deginamų atliekų kiekiai Lietuvoje augs jas deginant kituose deginimo pajėgumuose, pavyzdžiui, deginant atliekas keramikos ar cemento gamybos įmonėse, negaminančiose energijos, bet pakeičiant ten deginamą kurą atliekomis.  Siūlomais Įstatymo projekto pakeitimais taip pat bus išvengiama konkurencinių sąlygų iškraipymo, kadangi Įstatymo projektu siūlomi apribojimai būtų taikomi visiems be išimties Lietuvoje veikiantiems nepavojingų atliekų deginimo įrenginiams. 

Įstatymo projekto redakcija taip pat tikslinama numatant, kad per metus leidžiamas sudeginti nepavojingų atliekų kiekis ūkio subjektams paskirstomas viešo aukciono, kurį organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tvarka ir numatant, kad aukciono laimėtojais turėtų būti pripažįstami ūkio subjektai, kurių siūloma atliekų sutvarkymo kaina yra mažiausia. Tokiu būdu aiškiai įvardijama kaip bus paskirstomos atliekų deginimo kvotos, kartu užtikrinant, kad atliekų deginimo paslauga mažiausiai didintų gyventojų išlaidas atliekų tvarkymui. Susidarius situacijai, kai atliekų turėtojų, norinčių deginti atliekas už aukciono laimėtojų pasiūlytą kainą, kiekis gali būti  didesnis nei 500 tūkstančių tonų, prioritetas, pavyzdžiui, galėtų būti teikiamas tiems atliekų turėtojams, kurie iš bendro atliekų srauto atskyrė didžiausią antrinių žaliavų bei biodegraduojančių atliekų dalį. Tokiu būdu atliekų turėtojai būtų skatinami kiek galima intensyviau išrūšiuoti atliekas, deginimui paliekant tik jau nebeperdirbamą jų likutį, ko ir reikalauja žiedinės ekonomikos principai.  

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo įstatymo 4 straipsnis pildomos 61 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„61. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų bei kitų atliekų tvarkytojų bendri nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti ir atliekų deginimo pajėgumai nurodytuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose, kituose deginimo įrenginiuose, kuriems valstybinės valdžios institucijos yra išdavusios leidimus deginti atliekas, per metus sudeginamas nepavojingų atliekų kiekis negali viršyti 500 000 tonų nepavojingų atliekų per metus. Per metus leidžiamas sudeginti nepavojingų atliekų kiekis šiame punkte nurodytiems ūkio subjektams paskirstomas viešo aukciono, kurį organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tvarka. Aukciono laimėtojais pripažįstami ūkio subjektai, kurių siūloma atliekų sutvarkymo kaina mažiausia.“

2.

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą išvadą Įstatymo projektui, taip pat į Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo dieną bei aiškiai išdėstyti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus (datas).  

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. suorganizuoja aukcioną, kurio metu ūkio subjektams būtų paskirstomas leidžiamas sudeginti nepavojingų atliekų kiekis per metus.“

 

 

Teikia:

 

Seimo narė                                                                                                       Virginija Vingrienė