PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO

ĮSTATYMO Projektas Nr. XIVP-2868(2)

2023-12-12

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NZT) valdo daug istorinių topografinių žemėlapių, kurių nėra Valstybės archyvuose. Į Valstybės archyvą istoriniai topografiniai žemėlapiai nėra perduoti, kadangi institucija juos naudoja tiesioginėms funkcijoms atlikti.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nustato, kad NZT patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, <...> ir juo disponuoja. Šiuose žemėlapiuose yra pažymėtos istoriškai buvusios sodybos, kurių nėra pažymėtų valstybės archyvuose saugomuose kartografiniuose dokumentuose. Saugomų teritorijų įstatymo projekte įtvirtintoje buvusios sodybos sąvokoje yra nurodyta, kad sodybos buvimo faktas ir vieta turi būti nustatyti pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba sodybos buvimo juridinis faktas turi būti įrodytas teismo sprendimu. Ta pati nuostata yra detalizuota 2020 m. vasario 12 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 106 „Dėl sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Todėl faktiškai norint atstatyti buvusią sodybą, kuri yra pažymėta oficialiuose NZT saugomuose istoriniuose žemėlapiuose, ir jos buvimo fakto direkcija nekvestionuoja, žemės sklypo savininkas, pageidaujantis ją atkurti, turi kreiptis į teismą. Žemės savininkui buvusios sodybos fakto nustatymas išsitęsia laike, o direkcija turi padengti su bylinėjimusi susijusias išlaidas, nors sodybos buvimo fakto ir neginčija, kadangi tai liudija istoriniai topografiniai žemėlapiai.

Pasiūlymas: praplėsti Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintą buvusios sodybos sąvoką ir ją išdėstyti taip:

„Buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyti pagal valstybės archyvuose arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos saugomus, patvirtintus kartografinius dokumentus, išleistus 1900 metais ar vėlesniais metais, jeigu jie neišlikę ar išleisti ankstesniais nei 1900 metais, – jų buvimo juridinis faktas įrodytas teismo sprendimu.“