DIREKTYVOS 95/46/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO 26, 27, 36, 38, 40 IR 53 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351 STRAIPSNIU

DIREKTYVOS (ES) 2018/1972 IR NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ BEI NACIONALINIŲ TEISĖS PROJEKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija)

1. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ERĮ pakeitimo projektas)

2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 476¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – ANK pakeitimo projektas)

3. Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KSĮ pakeitimo projektas)

4. Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BPCĮ pakeitimo projektas)

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo bei kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ projektas (toliau – LRV nutarimo „Dėl Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių pakeitimo“ projektas)

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektas

7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3-169 „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas

8. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Radijo ryšio plėtros 3400–3800 MHz radijo dažnių juostoje plano patvirtinimo“ projektas

9. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 1V-297 „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių pakeitimo“ projektas)

10. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 1V-960 „Dėl Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Prieigos taisyklių pakeitimo“ projektas)

11. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 1V-889 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklių pakeitimo“ projektas)

12. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-574 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklių pakeitimo“ projektas

13. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1V-1104 „Dėl Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano pakeitimo“ projektas)

14. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1V-460 „Dėl Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį aprašo pakeitimo“ projektas)

15. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-1160 „Dėl Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių pakeitimo“ projektas)

16. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1V-1087 „Dėl Abonentų ir (ar) naudotojų galimybės naudotis pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Galimybės naudotis pagalbos iškvietimo paslaugomis aprašo pakeitimo“ projektas)

17. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo pakeitimo“ projektas)

18. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 1V-986 „Dėl galutinių paslaugų gavėjų įrangos, skirtos televizijos signalams priimti, sąveikos“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl galutinių paslaugų gavėjų TV įrangos sąveikos“ pakeitimo projektas)

19. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1V-593 „Informacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimu, skelbimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Informacijos skelbimo taisyklių pakeitimo“ projektas)

20. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-261 „Dėl Prisijungimo prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono ryšio paslaugų kokybės rodiklių nustatymo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Paslaugų kokybės rodiklių pakeitimo“ projektas)

21. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas

22. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1V-295 „Dėl Viešo konsultavimosi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas

23. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.)

24. Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299 (toliau – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299)

25. Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymas Nr. IX-2246 (suvestinė redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d.) (toliau – BPCĮ)

26. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas Nr. I-657 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.)

27. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas Nr. VIII-1725 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.)

28. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 5, 6, 12, 14, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1029 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2019 m. balandžio 9 d.) (toliau – Nutarimas Nr. 1029)

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1209 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1209)

31. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-1200 „Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugo ministerijos nuostatų ir struktūros patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2019 m. liepos 30 d.) (toliau – Įsakymas Nr. V-1200)

32. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2019 m. rugsėjo 12 d.) (toliau – Įsakymas Nr. A1-338)

33. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 1V-394 „Dėl Viešųjų ryšių tinklų vientisumo užtikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 1V-394)

34. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 1V-698 „Dėl Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės ir radijo dažnių naudojimo plano patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. vasario 26 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 1V-698)

35. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 1V-854 „Dėl Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 1V-854)

36. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1V-1087 „Dėl Abonentų ir (ar) naudotojų galimybės naudotis pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2018 m. vasario 7 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 1V-1087)

37. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 1V-367 „Dėl Užmokesčių už Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus tarifų bei mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2018 m. spalio 1 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 1V-367)

38. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 1V-978 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 13 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 1V-978)

Direktyvos perkėlimo ir įgyvendinimo lygis

I DALIS

SISTEMA (SEKTORIAUS ORGANIZAVIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS)

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

I SKYRIUS

Dalykas, tikslas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas, taikymo sritis ir tikslai

1. Ši direktyva nustato suderintą elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo sistemą ir tam tikrus galinių įrenginių aspektus. Ji nustato nacionalinių reguliavimo institucijų ir, kai taikytina, kitų kompetentingų institucijų užduotis ir procedūras, siekiant užtikrinti, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Sąjungoje.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ja nustatomas Direktyvos reguliavimo dalykas.

2. Šia direktyva siekiama:

a) elektroninių ryšių tinkluose ir paslaugose įgyvendinti vidaus rinką, kurioje įdiegiami ir įsisavinami itin didelio pralaidumo tinklai, užtikrinama tvari konkurencija, elektroninių ryšių paslaugų sąveika, prieinamumas, tinklų ir paslaugų saugumas ir nauda galutiniams naudotojams; ir

b) užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų teikiamos geros kokybės, įperkamos viešai prieinamos paslaugos veiksmingos konkurencijos ir laisvo pasirinkimo sąlygomis, reglamentuoti tokius atvejus, kai rinka nepakankamai tenkina galutinių naudotojų, įskaitant neįgalius naudotojus, poreikius naudotis paslaugomis vienodomis sąlygomis su kitais, ir nustatyti reikiamas galutinių naudotojų teises.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ja nustatomi Direktyvos tikslai.

3. Šia direktyva nedaromas poveikis:

a) pareigoms, susijusioms su paslaugomis, teikiamomis naudojant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, kuriuos nustato nacionalinė teisė, laikantis Sąjungos teisės, arba Sąjungos teisė;

b) priemonėms, taikomoms Sąjungos ar nacionaliniu lygiu laikantis Sąjungos teisės, kuriomis siekiama bendrojo intereso tikslų, ypač susijusių su asmens duomenų ir privatumo apsauga, turinio reguliavimu ir audiovizualine politika;

c) veiksmams, kurių valstybės narės imasi viešosios tvarkos bei viešojo saugumo tikslais ir gynybos srityje;

d) reglamentams (ES) Nr. 531/2012 ir (ES) 2015/2120 ir Direktyvai 2014/53/ES.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ja nustatoma Direktyvos taikymo sritis.

4. Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliavimo institucija (toliau – BEREC) ir atitinkamos institucijos užtikrina, kad joms tvarkant asmens duomenis būtų laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

11. Valstybės institucijos, šio straipsnio nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.

Visiškas

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos, tiek grindžiamos, tiek negrindžiamos nuolatine infrastruktūra arba centralizuoto valdymo pajėgumais, ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kiti ištekliai, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, kurie leidžia perduoti signalus laidais, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuoto (linijų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriojo ryšio tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tokiu mastu, kokiu jos yra naudojamos signalams perduoti, radijo ir televizijos programų transliavimui naudojami tinklai ir kabelinės televizijos tinklai, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos18. Elektroninių ryšių tinklas – signalų perdavimo sistemos, nepriklausomai nuo to, ar jos yra grindžiamos nuolatine infrastruktūra ir (ar) centralizuotai valdomos ar ne, ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius elektroninių ryšių tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir mobiliojo ryšio tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

Visiškas

2) itin didelio pralaidumo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį visą sudaro optinių skaidulų elementai bent jau iki skirstomojo taško aptarnaujamoje vietoje, arba elektroninių ryšių tinklas, kuris yra pajėgus įprastinėmis piko tarpsnių sąlygomis užtikrinti panašius eksploatacinius tinklo parametrus žemynkryptės ir aukštynkryptės linijos juostos pločio, atsparumo, su klaidomis susijusių parametrų, gaišties ir jos variacijų aspektais; eksploataciniai tinklo parametrai gali būti laikomi panašiais nepriklausomai nuo to, ar galutinio naudotojo patirtis skiriasi dėl iš esmės skirtingos terpės, per kurią tinklas galiausiai sujungiamas su tinklo galiniu tašku;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

37. Labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas (toliau – labai pralaidus tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro bent iki skirstomojo punkto nutiesti optiniai kabeliai, arba elektroninių ryšių tinklas, kurio parametrai įprastinėmis piko sąlygomis yra panašūs į pirmiau minėto elektroninių ryšių tinklo parametrus, nusakančius gaunamojo ir siunčiamojo ryšio spartą, atsparumą, klaidas, delsą ir jos trukmės kitimą. Elektroninių ryšių tinklų parametrai gali būti laikomi panašiais nepriklausomai nuo to, ar galutinio paslaugų gavėjo gaunamų elektroninių ryšių paslaugų parametrai skiriasi dėl skirtingo elektroninių ryšių tinklo sujungimo su tinklo galiniu tašku būdo.

Visiškas

3) transnacionalinės rinkos – rinkos, nustatytos pagal 65 straipsnį, kurios apima Sąjungą arba esminę jos dalį, esančią daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

22. Europos Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta rinka, apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje valstybėje narėje.

Visiškas

4) elektroninių ryšių paslauga – paslauga, paprastai teikiama už atlygį elektroninių ryšių tinklais ir apimanti, išskyrus elektroniniais ryšių tinklais ir paslaugomis perduodamo turinio teikimo ar redakcinės jo kontrolės paslaugas, šias paslaugų rūšis:

a) interneto prieigos paslaugą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2120 2 straipsnio antros pastraipos 2 punkte,

b) asmenų tarpusavio ryšio paslaugą ir

c) paslaugas, kurias visas ar didžiąja dalimi sudaro signalų perdavimas, kaip antai perdavimo paslaugos, naudojamos teikti mašinų sąveikos paslaugas ir transliavimui;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

17. Elektroninių ryšių paslauga – elektroninių ryšių tinklais paprastai už atlygį teikiama paslauga: interneto prieigos paslauga, kaip ji apibrėžiama2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, asmenų tarpusavio ryšio paslauga ir paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas, kaip antai perdavimo (siuntimo) paslauga, naudojama įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugai teikti ar transliavimui (retransliavimui). Elektroninių ryšių paslauga neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugą perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugos.

Visiškas

5) asmenų tarpusavio ryšio paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, leidžianti tiesiogiai ir interaktyviai keistis informacija elektroninių ryšių tinklais tarp riboto skaičiaus asmenų, kai ryšį pradedantys ar jame dalyvaujantys asmenys nustato informacijos gavėją (-us), ir neapimanti paslaugų, kurias teikiant galimas asmenų tarpusavio ir interaktyvus ryšys vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

5. Asmenų tarpusavio ryšio paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, leidžianti tiesiogiai ir interaktyviai keistis informacija elektroninių ryšių tinklais tarp riboto skaičiaus asmenų, kai ryšį pradedantys ar jį palaikantys asmenys nustato informacijos gavėją (gavėjus). Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos neapima paslaugų, kurias teikiant galimas asmenų tarpusavio ir interaktyvus ryšys vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga.

Visiškas

6) su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant sujungiama su viešai priskirtais numeracijos ištekliais, t. y. nacionalinio ar tarptautinio ryšio numeracijos planų numeriu ar numeriais, arba kuria sudaromos sąlygos ryšiui su nacionalinio ar tarptautinio ryšio numeracijos planų numeriu ar numeriais;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

75. Su numeriu siejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant sujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba kuria sudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).

Visiškas

7) su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant nesujungiama su viešai priskirtais numeracijos ištekliais, t. y. nacionalinio ar tarptautinio ryšio numeracijos planų numeriu ar numeriais, arba nesudaromos sąlygos ryšiui su nacionalinio ar tarptautinio ryšio numeracijos plano numeriu ar numeriais;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

74. Su numeriu nesiejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant nesujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba nesudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).

Visiškas

8) viešasis elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno tinklo galinio taško į kitą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

82. Viešasis elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą tinklo galinį tašką.

Visiškas

9) tinklo galinis taškas – fizinis taškas, kuriame galutinio naudotojo įranga prijungiama prie viešojo elektroninių ryšių tinklo, ir kuris tinkluose, kuriuose atliekamas komutavimas ar maršruto parinkimas, įvardijamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su galutinio naudotojo numeriu ar pavadinimu;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

85. Viešojo elektroninių ryšių tinklo galinis taškas (toliau – tinklo galinis taškas) – fizinės infrastruktūros vieta, kurioje suteikiama galimybė prijungti galutinio paslaugų gavėjo įrangą prie viešojo elektroninių ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose parenkamas maršrutas arba atliekamas komutavimas, tinklo galinis taškas identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su galutinio paslaugų gavėjo ryšio numeriu arba pavadinimu.

Visiškas

10) susijusios priemonės – susijusios paslaugos, su elektroninių ryšių tinklu arba elektroninių ryšių paslauga susijusi fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės ar elementai, kurie leidžia arba padeda teikti paslaugas per tą tinklą arba paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurie apima pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, vamzdynus, kanalus, stiebus, šulinius ir skirstomąsias spintas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

13. Elektroninių ryšių infrastruktūra – elektroninių ryšių veiklai vykdyti skirta fizinė infrastruktūra, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės.

73. Su elektroninių ryšių tinklu ir (ar) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės (toliau – susijusios priemonės) – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra, kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (ar) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.

Visiškas

11) susijusi paslauga – su elektroninių ryšių tinklu arba elektroninių ryšių paslauga susijusi paslauga, kuri leidžia arba padeda teikti paslaugas, savarankiškai teikti paslaugas arba teikti paslaugas automatizuotai per tą tinklą arba paslaugą arba galėtų tai daryti ir kuri apima numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančias sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninių programų gidus (EPG), taip pat kitas paslaugas, pavyzdžiui, galimybės nustatyti tapatybę, vietą ir prisijungimo būvį paslaugas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

72. Su elektroninių ryšių tinklu ir (ar) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos (toliau – susijusios paslaugos) – paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis elektroninių ryšių tinklu ir (ar) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios apima ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu lygiavertes sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.

Visiškas

12) sąlyginės prieigos sistema – bet kuri techninė priemonė, autentiškumo patvirtinimo sistema ir (arba) susitarimas, leidžiantys naudotis apsaugotąja radijo ar televizijos transliavimo paslauga, teikiama suprantama forma tik gavus abonementinį ar kitokios formos išankstinį individualų leidimą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

64. Sąlyginė prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

Visiškas

13) naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja ar pareiškia norą naudoti viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

91. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – paslaugų gavėjas) – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

Visiškas

14) galutinis naudotojas – naudotojas, neteikiantis viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

25. Galutinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – galutinis paslaugų gavėjas) – viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.

Visiškas

15) vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuris naudoja ar pareiškia norą naudoti viešai prieinamą elektroninių ryšių paslaugą ne prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

92. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojas (toliau – vartotojas) – fizinis asmuo, kuris naudojasi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis ar pareiškia norą jomis naudotis su savo amatu, verslu ar profesija nesusijusiems tikslams.

Visiškas

16) elektroninių ryšių tinklo teikimas – tokio tinklo sukūrimas, eksploatavimas, kontrolė ar galimybės juo naudotis suteikimas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

19. Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

Visiškas

17) patobulinta skaitmeninės televizijos įranga – priedų rinkinys, skirtas prijungti prie televizorių ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

30. Interaktyviosios skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti interaktyviosios skaitmeninės televizijos paslaugas.

Visiškas

18) taikomųjų programų sąsaja arba API – programinės įrangos sąsaja tarp taikomųjų programų, kurias teikia transliuotojai ar paslaugų teikėjai, ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms skirtoje patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

77. Taikomųjų programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms teikti skirtoje interaktyviosios skaitmeninės televizijos įrangoje.

Visiškas

19) radijo spektro paskyrimas – tam tikros radijo spektro juostos skyrimas vienos ar, tam tikrais atvejais, daugiau rūšių radijo ryšio paslaugų darbui nustatytomis sąlygomis;

Įsakymas Nr. 1V-698

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir radijo dažnių naudojimo planas

26.50. Radijo dažnių juostos priskyrimas – tam tikros radijo dažnių juostos įrašymas į Dažnių lentelę, skiriant ją vienos ar kelių žeminio arba kosminio radijo ryšio tarnybų arba radioastronomijos tarnybų veiklai.

Visiškas

20) žalingieji trukdžiai – trukdžiai, kurie kelia pavojų radijo navigacijos paslaugos ar bet kurių kitų saugos paslaugų veikimui ar kitaip smarkiai pablogina, trukdo ar nuolat pertraukia radijo ryšį, veikiantį pagal taikomas tarptautinės, Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

100. Žalingieji radijo trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.

Visiškas

21) tinklų ir paslaugų saugumas – elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų pajėgumas tam tikru patikimumo lygiu išlikti atspariems bet kokiems veiksmams, keliantiems pavojų tų tinklų ir paslaugų, saugomų, perduodamų ar tvarkomų duomenų arba atitinkamų teikiamų ar per tuos elektroninių ryšių tinklus ir teikiant tas paslaugas gaunamų paslaugų prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ar konfidencialumui;

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

10. Kibernetinis saugumas – visuma teisinių, informacijos sklaidos, organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti atsparumą veiksniams, kibernetinėje erdvėje keliantiems grėsmę ryšių ir informacinėmis sistemomis perduodamos ar jose tvarkomos elektroninės informacijos prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ir konfidencialumui, ryšių ir informacinių sistemų netrikdomam veikimui, valdymui arba paslaugų šiomis sistemomis teikimui, taip pat kuriomis siekiama atkurti įprastinę ryšių ir informacinių sistemų veiklą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

86. Viešojo elektroninių ryšių tinklo vientisumas – visuma techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti viešojo elektroninių ryšių tinklo atsparumą veiksniams, ne kibernetinėje erdvėje keliantiems grėsmę šio tinklo netrikdomam veikimui ir (ar) šiuo tinklu teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamam teikimui.

Visiškas

22) bendrasis leidimas – pagal šią direktyvą valstybės narės sukurta teisinė sistema, pagal kurią užtikrinamos teisės teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir nustatomos sektoriui skirtos pareigos, kurios gali būti taikomos visiems ar tik tam tikros rūšies elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas.

Visiškas

23) mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškas – nedidelė, mažos galios, nedideliu atstumu veikianti belaidžio tinklo prieigos įranga, veikianti naudojant licencijuotą radijo spektrą, nelicencijuotą radijo spektrą arba jų derinį, kuri gali būti viešojo elektroninių ryšių tinklo dalis ir kuri gali turėti vieną ar daugiau nedidelio vizualaus poveikio antenų, bei kurią naudodami naudotojai gali belaidžiu būdu prisijungti prie bet kokios topologijos – tiek judriojo, tiek fiksuotojo ryšio – elektroninių ryšių tinklų;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

38. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo prie elektroninių ryšių tinklo taškas (toliau – mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškas) – nedidelė, mažos galios, nedideliu atstumu, radijo dažniais (kanalais), kurie gali būti naudojami be atskiro leidimo, ir (ar) kuriems naudoti yra reikalingas leidimas, veikianti įranga, kuri gali būti viešojo elektroninių ryšių tinklo dalis ir turėti vieną ar daugiau mažai pastebimų antenų ir kurią naudodami viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai gali belaidžiu ryšiu prisijungti prie mobilioji ar fiksuotojo ryšio tinklo.

Visiškas

24) radijo ryšio vietinis tinklas arba RLAN – mažos galios, nedideliu atstumu veikianti belaidžio tinklo prieigos sistema, kuri kelia tik nedidelę riziką, kad atsiras trukdžių kitoms tokioms pat kitų naudotojų netoliese naudojamoms sistemoms, neišskirtiniu pagrindu naudojanti suderintą radijo spektrą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

96. Vietinis radijo ryšio tinklas – mažos galios, nedideliu atstumu, suderintais radijo dažniais (kanalais) neišskirtiniu pagrindu veikianti belaidžio prisijungimo prie viešojo elektroninių ryšių tinklo sistema, kelianti tik nedidelę radijo trukdžių riziką kitoms tokioms pat netoliese kitų paslaugų gavėjų naudojamoms sistemoms.

Visiškas

25) suderintas radijo spektras – radijo spektras, su kurio prieinamumu ir veiksmingu naudojimu susijusios suderintosios sąlygos nustatytos techninėmis įgyvendinimo priemonėmis pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

76. Suderinti radijo dažniai (kanalai) – radijo dažniai (kanalai), kurių prieinamo ir veiksmingo bei efektyvaus naudojimo suderintosios sąlygos yra nustatytos techninėmis įgyvendinimo priemonėmis, priimtomis laikantis Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio reikalavimų.

Visiškas

26) pasidalijamasis naudojimasis radijo spektru – dviejų arba daugiau naudotojų naudojimasis tomis pačiomis radijo spektro juostomis pagal nustatytą bendro naudojimosi susitarimą, kuris leidžiamas pagal bendrąjį leidimą, radijo spektro individualias naudojimo teises ar jų derinį, įskaitant reguliavimo priemones, tokias kaip licencijuota bendra prieiga, kuria siekiama palengvinti radijo spektro juostos bendrą naudojimą remiantis visoms dalyvaujančioms šalims privalomu susitarimu pagal į jų radijo spektro naudojimo teises įtrauktas bendro naudojimo taisykles, siekiant visiems naudotojams užtikrinti nuspėjamą ir patikimą bendro naudojimosi tvarką, nedarant poveikio konkurencijos teisės taikymui;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

44. Pasidalijamasis naudojimasis radijo dažniais (kanalais) – dviejų arba daugiau asmenų naudojimasis tais pačiais radijo dažniais (kanalais), laikantis jų skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygose ir (ar) šių asmenų tarpusavio susitarimuose, kai jie yra leidžiami, nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų ir tvarkos, taip pat konkurencijos teisės reikalavimų.

Visiškas

27) prieiga – teisė naudotis kitos įmonės įrenginiais arba paslaugomis apibrėžtomis sąlygomis išskirtiniu ar neišskirtiniu pagrindu, siekiant teikti elektroninių ryšių paslaugas, be kita ko, tais atvejais, kai jomis naudojamasi siekiant teikti informacinės visuomenės paslaugas arba transliacijų turinio paslaugas; ji apima, inter alia, prieigą prie tinklo elementų ir susijusių įrenginių, kurie gali sujungti įrangą fiksuoto ir nefiksuoto ryšio priemonėmis (pirmiausia – tai teisė naudotis vietos linija ir įrenginiais bei paslaugomis, būtinomis elektroninių ryšių paslaugoms vietos linija teikti); prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir stiebus; prieigą prie atitinkamų programinės įrangos sistemų, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; prieigą prie informacijos sistemų ar duomenų bazių, skirtų išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros ir remonto prašymų bei sąskaitų rengimui; prieigą prie numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančių sistemų; prieigą prie fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti; prieigą prie kontroliuojamo prisijungimo sistemų skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti; ir prieigą prie virtualaus tinklo paslaugų;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

48. Prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus, kai šios paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:

1) prieigą prie elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar mobiliuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija);

2) prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;

3) prieigą prie programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

4) prieigą prie informacinių sistemų ar duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, taip pat teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti ir sąskaitoms parengti;

5) prieigą prie ryšio numerių keitimo arba funkciniu požiūriu lygiaverčių sistemų;

6) prieigą prie fiksuotojo ir mobiliojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;

7) prieigą prie skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;

8) prieigą prie virtualiojo tinklo paslaugų.

Visiškas

28) sujungimas – speciali prieigos rūšis tarp viešųjų tinklų operatorių, atliekant fizinį ar loginį viešųjų elektroninių ryšių tinklų, kuriuos naudoja ta pati ar kita įmonė, sujungimą, kad vienos įmonės naudotojai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ar ryšiu su kitos įmonės naudotojais arba kitos įmonės teikiamomis prieigos paslaugomis, kai tokias paslaugas teikia tos pačios dalyvaujančios šalys ar kitos šalys, kurios turi prieigą prie tinklo;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

93. Viešųjų elektroninių ryšių tinkle sujungimas (toliau – tinklų sujungimas) – fizinis ar loginis viešųjų elektroninių ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kitų ūkio subjektų, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjektų, tarp jų visų prieigą prie atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

Visiškas

29) operatorius – įmonė, teikianti ar turinti teisę teikti viešąjį elektroninių ryšių tinklą ar susijusias priemones;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

43. Operatorius – ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį elektroninių ryšių tinklą ar susijusias priemones.

Visiškas

30) vietinė linija – fizinis elektroninio ryšio signalų maršrutas, jungiantis tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto elektroninių ryšių tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentinius įrenginius;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

94. Vietinė linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar lygiaverte priemone.

Visiškas

31) skambutis – viešai prieinamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos priemonėmis sukurtas sujungimas, sudarantis dvipusio kalbinio ryšio galimybę;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

67. Skambutis – viešųjų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų priemonėmis sukuriamas sujungimas, teikiantis abipusio kalbinio ryšio galimybę.

Visiškas

32) kalbinio ryšio paslauga – viešai prieinama elektroninių ryšių paslauga, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai inicijuoti ir gauti nacionalinius arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius, naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame ryšio numeracijos plane;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

36. Kalbinio ryšio paslauga – viešoji elektroninių ryšių paslauga, skirta nacionaliniams arba nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams ryšio numeriu (numeriais), nurodytu (nurodytais) nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane, tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti.

Visiškas

33) geografinis numeris – nacionalinio numeracijos plano numeris, kurio tam tikroje skaitmeninėje struktūroje yra geografinė nuoroda, naudojama skambučiams į fizinę tinklo galinio taško vietą nukreipti;

Neperkelta

Perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano pakeitimo“ projektas

34) negeografinis numeris – nacionalinio numeracijos plano numeris, kuris nėra geografinis numeris, pavyzdžiui, judriojo telefono ryšio, nemokami ir padidinto tarifo telefono ryšio numeriai;

Neperkelta

Perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano pakeitimo“ projektas

35) įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugos – multimedijos pokalbių realiuoju laiku paslauga, kuri užtikrina dvikryptį simetrinį dviejose ar daugiau vietų esančių naudotojų judesio vaizdo, realiuoju laiku spausdinamo teksto ir balso perdavimą realiuoju laiku;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

33. Įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslauga – multimedijos pokalbių paslauga, kuri užtikrina dvikryptį vienalaikį dviejose ar daugiau vietų esančių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų gyvo vaizdo, teksto ir balso perdavimą realiuoju laiku.

Visiškas

36) bendrasis pagalbos centras arba BPC – fizinė vieta, kurioje pirmiausia priimamas skubios pagalbos pranešimas ir už kurią atsakinga valdžios institucija arba valstybės narės pripažinta privačioji organizacija;

BPCĮ

3 straipsnis. Centro* teisinė forma, steigimo ir veiklos teisiniai pagrindai

1. Centras yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-589, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 57-2021 (2006-05-20), i. k. 1061010ISTA000X-589

9 straipsnis. Centro* uždaviniai

1. Pagrindinis Centro uždavinys yra užtikrinti atsakymą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus.

*Bendrasis pagalbos centras

Visiškas

37) tinkamiausias BPC – atsakingų institucijų įsteigtas BPC, kuris atsakingas už skubios pagalbos ryšius iš tam tikros vietovės, arba į tam tikros rūšies skubios pagalbos ryšius;

BPCĮ

3 straipsnis. Centro* teisinė forma, steigimo ir veiklos teisiniai pagrindai

1. Centras yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-589, 2006-05-02, Žin., 2006, Nr. 57-2021 (2006-05-20), i. k. 1061010ISTA000X-589

9 straipsnis. Centro* uždaviniai

1. Pagrindinis Centro uždavinys yra užtikrinti atsakymą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus.

10 straipsnis. Centro* funkcijos

Centro* funkcijos:

1) atsakyti į pagalbos skambučius neinformuojant pagalbos prašančio asmens apie daromą pagalbos skambučio įrašą;

2) priimti ir operatyviai įvertinti pagalbos prašymus, nustatyti teiktinos pagalbos poreikį;

3) pagal savo kompetenciją suteikti pagalbos prašančiajam asmeniui pagalbą telefonu arba kitomis Centre įdiegtomis ryšio priemonėmis;

4) perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms;

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1901, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00796

*Bendrasis pagalbos centras

Visiškas

38) skubios pagalbos ryšys – ryšys, palaikomas naudojantis asmenų tarpusavio ryšio paslauga tarp galutinio naudotojo ir BPC, siekiant skubios pagalbos tarnybų prašyti suteikti skubią pagalbą ir ją gauti;

BPCĮ pakeitimo projektas

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pagalbos prašymas – skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, iškvieta „eCall“ ar kitomis Centre įdiegtomis ryšio priemonėmis gaunamas prašymas pagal skubiosios pagalbos tarnybų kompetenciją suteikti pagalbą, kai pranešama apie šio straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes.“

3. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pagalbos skambutis – asmenų tarpusavio ryšio paslaugų priemonėmis skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 sukuriamas sujungimas su Centru, suteikiantis dvipusio ryšio galimybę realiuoju laiku.“

Visiškas

39) skubios pagalbos tarnyba – pagal nacionalinę teisę valstybės narės pripažinta tarnyba, kuri tiesiogiai teikia skubią pagalbą tokiose situacijose, kai gresia, visų pirma, tiesioginis pavojus gyvybei ar sunkaus sužeidimo pavojus, pavojus asmens arba visuomenės sveikatai arba saugai, privačiajam arba viešajam turtui arba aplinkai;

BPCĮ

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8. Skubiosios pagalbos tarnybos (toliau – pagalbos tarnybos) – policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba, aplinkos apsaugos pajėgos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1901, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00796

Visiškas

40) informacija apie skambinančio asmens buvimo vietą – viešajame judriojo ryšio tinkle tvarkomi duomenys, gauti iš tinklo infrastruktūros arba iš nešiojamojo aparato, nurodantys galutinio naudotojo judriojo ryšio galinio įrenginio geografinę padėtį, o viešojo fiksuotojo ryšio tinklo atveju – tinklo galinio taško fizinio adreso duomenis;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

97. Vietos nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, įskaitant duomenis, gautus iš elektroninių ryšių tinklo infrastruktūros, taip pat duomenys, gauti iš paslaugų gavėjo galinio įrenginio, nurodantys faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo mobiliojo ryšio galinio įrenginio geografinę buvimo vietą arba fiksuotojo ryšio tinklo galinio taško fizinio adreso duomenis.

Visiškas

41) galiniai įrenginiai – galiniai įrenginiai, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2008/63/EB (1) 1 straipsnio 1 punkte;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

24. Galinis įrenginys –informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų.

Visiškas

42) saugumo incidentas – bet koks įvykis, darantis neigiamą poveikį elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų saugumui.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

9. Kibernetinis incidentas – įvykis ar veika kibernetinėje erdvėje, galintys sukelti arba sukeliantys grėsmę arba neigiamą poveikį ryšių ir informacinėmis sistemomis perduodamos ar jose tvarkomos elektroninės informacijos prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ir konfidencialumui, galintys trikdyti arba trikdantys ryšių ir informacinių sistemų veikimą, valdymą ir paslaugų jomis teikimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

87. Viešojo elektroninių ryšių tinklo vientisumo pažeidimas (toliau – vientisumo pažeidimas) – viešojo elektroninių ryšių tinklo, jo dalies pažeidimas ar kiti veiksniai, nesusiję su įvykiu ar veika kibernetinėje erdvėje, sutrikdantys viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimą ir (ar) šiuo tinklu teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Visiškas

II SKYRIUS

Tikslai

3 straipsnis

Bendrieji tikslai

1. Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydamos šioje direktyvoje nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos imtųsi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant 2 dalyje nustatytų tikslų. Valstybės narės, Komisija, Radijo spektro politikos grupė (RSPG) ir BEREC taip pat prisideda prie tų tikslų siekimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

6. Šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) elektroninių ryšių paslaugomis susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

2. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją. Jos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.

10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

6) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos;

Visiškas

Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, neperžengdamos savo kompetencijos ribų, prisideda prie saviraiškos ir informacijos laisvę, kultūrų ir kalbų įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą skatinančios politikos įgyvendinimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

Visiškas

2. Šios direktyvos kontekste nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, taip pat BEREC, Komisija ir valstybės narės siekia kiekvieno iš toliau nurodytų bendrųjų tikslų, kurie yra išdėstyti netaikant pirmumo tvarkos:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas6. Šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) elektroninių ryšių paslaugomis susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

2. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios institucijos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.

Visiškas

a) skatina junglumą ir visų Sąjungos piliečių ir verslininkų prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant fiksuotojo, judriojo ir belaidžio ryšio tinklus, ir skatina jų įsisavinimą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir siekia:

3) skatinti junglumą, labai pralaidžiais tinklais veiksmingos konkurencijos sąlygomis teikiamų elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą, atvirą interneto prieigą, efektyvias ilgalaikes investicijas ir naujovių, įskaitant belaidžio ryšio technologijų bei taikomųjų programų, diegimą, taip pat elektroninių ryšių bei labai pralaidžių tinklų plėtrą ir jų naudojimą; užtikrinti, kad nustatant prieigos įpareigojimus būtų tinkamai atsižvelgta į ūkio subjektams, vykdantiems elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo darbus, tenkančią riziką, leidžiant šiems ūkio subjektams ir ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą, sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad investicijų rizika būtų paskirstoma, kartu siekiant išsaugoti konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje ir nediskriminavimo principo laikymąsi;

Visiškas

b) skatina konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių teikimo srityje, be kita ko, veiksmingą infrastruktūra grindžiamą konkurenciją, taip pat teikiant elektroninių ryšių paslaugas bei susijusias paslaugas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir siekia:

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (ar) susijusias paslaugas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (ar) susijusias priemones, skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą, vystymą ir ja grindžiamą konkurenciją;

Visiškas

c) prisideda prie vidaus rinkos plėtros šalindamos likusias kliūtis ir užtikrindamos vienodas sąlygas investuoti į elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, susijusias priemones ir susijusias paslaugas visoje Sąjungoje ir juos teikti, rengdamos bendras taisykles ir nuspėjamus reguliavimo metodus, skatindamos efektyvų, veiksmingą ir koordinuotą radijo spektro naudojimą, atvirumą inovacijoms, transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą, visos Europos paslaugų teikimą, prieinamumą ir sąveiką bei tiesioginį sujungimą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų kompetencija elektroninių ryšių srityje

1. Vyriausybė, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką:

3) užtikrina vienodas sąlygas investuoti į elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, susijusias priemones ir susijusias paslaugas, skatina atvirumą inovacijoms, transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą;

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje, įskaitant vienodas elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimo sąlygas bei veiksmingą, efektyvų ir koordinuotą radijo dažnių (kanalų) naudojimą;

Visiškas

d) rūpinasi Sąjungos piliečių interesais, užtikrindamos junglumą ir itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant fiksuotojo, judriojo ir belaidžio ryšio tinklus, bei elektroninių ryšių paslaugų plataus masto prieinamumą ir įsisavinimą, sudarydamos sąlygas dėl veiksmingos konkurencijos rinktis patraukliausią paslaugą, kainą ir kokybę, išlaikydamos tinklų ir paslaugų saugumą, užtikrindamos aukštą ir vienodo lygio galutinių naudotojų apsaugą nustačius būtinas sektoriui skirtas taisykles bei tenkindamos konkrečių socialinių grupių, ypač neįgalių galutinių naudotojų, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių galutinių naudotojų, poreikius, pavyzdžiui, užtikrindamos prieinamas kainas, taip pat pasirinkimą ir lygiavertę prieigą neįgaliems galutiniams naudotojams.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

2) užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliųjų, senyvo amžiaus ir socialinių paslaugų gavėjų, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač paprastas ir nebrangias ginčų nagrinėjimo procedūras ir lygiavertes galimybes naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, taip pat pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis pasirinkta informacija ir ją platinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;

3) skatinti junglumą, labai pralaidžiais tinklais veiksmingos konkurencijos sąlygomis teikiamų elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą, atvirą interneto prieigą, efektyvias ilgalaikes investicijas ir naujovių, įskaitant belaidžio ryšio technologijų bei taikomųjų programų, diegimą, taip pat elektroninių ryšių bei labai pralaidžių tinklų plėtrą ir jų naudojimą; užtikrinti, kad nustatant prieigos įpareigojimus būtų tinkamai atsižvelgta į ūkio subjektams, vykdantiems elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo darbus, tenkančią riziką, leidžiant šiems ūkio subjektams ir ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą, sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad investicijų rizika būtų paskirstoma, kartu siekiant išsaugoti konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje ir nediskriminavimo principo laikymąsi;

Visiškas

3. Komisijai nustatant palyginamuosius rodiklius ir rengiant ataskaitas apie valstybių narių priemonių efektyvumą siekiant 2 dalyje nurodytų tikslų, prireikus Komisijai padeda valstybės narės, nacionalinės reguliavimo institucijos, BEREC ir RSPG.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, Radijo spektro politikos grupe ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis

1. Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei jų institucijomis laikydamosis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų. 2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, įskaitant konfidencialią, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos pareikalavimu, informaciją Europos Komisijai pateikusi Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamiems ūkio subjektams.

Visiškas

4. Siekdamos 2 dalyje minėtų ir šioje dalyje nurodytų politikos tikslų nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, inter alia:

a) skatina reguliavimo nuspėjamumą užtikrindamos nuoseklų reguliavimo būdų taikymą atitinkamais peržiūros laikotarpiais ir bendradarbiaudamos tarpusavyje, su BEREC, RSPG ir Komisija;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

Visiškas

b) užtikrina, kad panašiomis aplinkybėmis nebūtų diskriminuojami elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

Visiškas

c) taiko Sąjungos teisę technologijų atžvilgiu neutraliai tiek, kiek tai suderinama su 2 dalyje išdėstytų tikslų siekimu;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

Visiškas

d) skatina veiksmingas investicijas į naujas bei pagerintas infrastruktūras ir inovacijas, be kita ko, užtikrindamos, kad nustatant bet kokius prieigos įpareigojimus būtų tinkamai atsižvelgta į investuojančioms įmonėms tenkančią riziką, ir leisdamos investuotojams ir norintiesiems turėti prieigą sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad būtų įvairinama investicijų rizika, kartu užtikrinant, kad būtų išsaugota rinkos konkurencija ir laikomasi nediskriminavimo principo;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

Visiškas

e) deramai atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, konkurencija, galutinių naudotojų padėtimi susijusias sąlygas, visų pirma, į vartotojų sąlygas įvairiose valstybės narės geografinėse vietovėse, be kita ko, į vietos infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

2. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios institucijos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.

Visiškas

f) nustato ex ante reguliuojamuosius įpareigojimus tik tiek, kiek to reikia siekiant užtikrinti realią ir tvarią konkurenciją galutinių naudotojų naudai, ir sušvelnina arba atšaukia tokius įpareigojimus, kai tik ši sąlyga įvykdoma.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

1. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

6. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi, atitikti nustatytos problemos prigimtį, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus ir būti pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo tikslais.

7. Jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo atitinkamos šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje dienos.

Visiškas

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos veiktų nešališkai, objektyviai, skaidriai, nediskriminuodamos ir proporcingai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

2. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios institucijos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.

Visiškas

4 straipsnis

Radijo spektro politikos strateginis planavimas ir koordinavimas

1. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija vykdydamos radijo spektro naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Sąjungoje, laikydamosi Sąjungos politikos dėl elektroninių ryšių vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo. Tuo tikslu jos atsižvelgia, inter alia, į Sąjungos politikos krypčių ekonominius, saugos, sveikatos, visuomenės interesų, saviraiškos laisvės, kultūrinius, mokslinius, socialinius ir techninius aspektus, taip pat į įvairius radijo spektro naudotojų bendruomenių interesus, kad būtų optimizuotas radijo spektro naudojimas ir išvengta žalingųjų trukdžių.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

1) Bendradarbiauja tarpusavyje, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija vykdydamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Europos Sąjungoje. Tuo tikslu jos atsižvelgia į Europos Sąjungos politikos dėl elektroninių ryšių vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ekonominius, saugumo, visuomenės ir sveikatos apsaugos, saviraiškos laisvės, kultūrinius, mokslinius, socialinius, techninius ir kitus tikslus, taip pat į radijo dažnių (kanalų) naudotojų interesus, kad būtų optimizuotas radijo dažnių (kanalų) naudojimas ir išvengta žalingųjų radijo trukdžių.

Visiškas

2. Bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija, valstybės narės remia radijo spektro politikos požiūrių derinimą Sąjungoje ir atitinkamais atvejais radijo spektro, kuris yra būtinas norint sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, prieinamumo bei veiksmingo naudojimo sąlygų suderinimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

2) Bendradarbiaudamos tarpusavyje, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, remia Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos ir radijo dažnių (kanalų), kurie yra būtini siekiant sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, prieinamumo ir veiksmingo bei efektyvaus naudojimo sąlygų suderinimą.

Visiškas

3. Valstybės narės RSPG bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija pagal 1 dalį, o Europos Parlamento ir Tarybos prašymu – su jais, siekdamos šiais būdais remti Sąjungos radijo spektro politikos strateginį planavimą ir principų derinimą:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

3) Radijo spektro politikos grupėje bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Europos Komisija, ir, kai reikia, Europos Parlamentu bei Europos Sąjungos Taryba, siekdamos remti Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos strateginį planavimą ir principų derinimą, šiais būdais:

Visiškas

a) plėtodamos geriausią praktiką su radijo spektru susijusiais klausimais, kad būtų įgyvendinama ši direktyva;

a) plėtodamos geriausią su radijo dažnių (kanalų) valdymu ir naudojimu susijusią praktiką, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai;

Visiškas

b) palengvindamos koordinavimą tarp valstybių narių, kad būtų įgyvendinama ši direktyva ir kiti Sąjungos teisės aktai ir prisidedama prie vidaus rinkos plėtojimo;

b) palengvindamos koordinavimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir prisidėdamos prie vidaus rinkos plėtojimo, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai ir įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai;

Visiškas

c) derindamos požiūrius į radijo spektro skyrimą ir naudojimo leidimų išdavimą ir skelbdamos ataskaitas ar nuomones su radijo spektru susijusiais klausimais.

c) derindamos požiūrius į radijo dažnių (kanalų) skyrimą, leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimą ir skelbdamos ataskaitas ar nuomones su radijo dažnių (kanalų) valdymu ir naudojimu susijusiais klausimais.

Visiškas

BEREC dalyvauja svarstant klausimus, susijusius su jos kompetencijos sritimis, susijusiomis su rinkos reguliavimu ir konkurencija radijo spektro srityje.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

4. Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į RSPG nuomonę, gali teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų nustatytos daugiametės radijo spektro politikos programos, nustatant radijo spektro naudojimo strateginio planavimo ir derinimo politikos kryptis ir tikslus pagal šią direktyvą, taip pat kad būtų leista pasidalijamai naudoti suderintą radijo spektrą arba jį naudoti neatsižvelgiant į individualias teises.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS

I SKYRIUS

Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos

5 straipsnis

Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos

1. Valstybės narės užtikrina, kad visas šioje direktyvoje nustatytas užduotis vykdytų kompetentinga institucija.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio įstatymo nuostatų, išskyrus šio įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

4 straipsnis. Kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijos

3. Kibernetinio saugumo politiką įgyvendina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos policija ir kitos institucijos, kurių funkcijos yra susijusios su kibernetiniu saugumu.

Visiškas

Pagal šios direktyvos taikymo sritį nacionalinės reguliavimo institucijos yra atsakingos bent už šias užduotis:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) Prižiūri ir įgyvendina šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms.

Visiškas

a) ex ante rinkos reguliavimo įgyvendinimą, be kita ko, prieigos ir sujungimo įpareigojimų nustatymą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:

4) įpareigojimą suteikti prieigą prie infrastruktūros pagal šio įstatymo 21 straipsnio nuostatas;\

5) įpareigojimą suteikti prieigą prie elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių pagal šio įstatymo 22 straipsnio nuostatas;

23 straipsnis. Prieiga

2. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, skatina ir, kai to reikia, šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama veiklos efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, labai pralaidžių tinklų steigimą, efektyvias investicijas, naujovių diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, tarp jų:

1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis;

3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą;

4) įpareigojimus su numeriu nesiejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams, kurių teikiamomis su numeriu nesiejamomis asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis naudojasi daug galutinių paslaugų gavėjų didelėje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kad būtų užtikrintas paslaugų suderinamumas tais atvejais, kai ryšiui tarp galutinių paslaugų gavėjų kyla grėsmė dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugų suderinamumo stokos ir kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų.

Visiškas

b) įmonių tarpusavio ginčų sprendimo užtikrinimą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių. Ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių nagrinėti taikomos šio straipsnio nuostatos. Nagrinėjant ginčą dėl šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių, tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (ar) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų ir panašiai).

Visiškas

c) radijo spektro valdymo vykdymą ir sprendimų priėmimą, arba, kai tos užduotys pavedamos kitoms kompetentingoms institucijoms – konsultavimą dėl rinkos formavimo ir nacionalinių procesų, susijusių su radijo spektro naudojimo elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teisėmis, konkurencijos elementų;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai. Siekiant Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, vykdant elektroninių ryšių išteklių planavimą, koordinavimą ir valdant elektroninių ryšių išteklius, turi būti laikomasi atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių, proporcingų kriterijų ir procedūrų.

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šio įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios turi užtikrinti, kad teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius įgijimas ir jų naudojimas nebūtų nepagrįstai ribojami. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų.

Visiškas

d) prisidėjimą prie galutinių naudotojų teisių apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kai aktualu, veiksmus koordinuojant su kitomis kompetentingomis institucijomis;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

2) užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliųjų, senyvo amžiaus ir socialinių paslaugų gavėjų, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač paprastas ir nebrangias ginčų nagrinėjimo procedūras ir lygiavertes galimybes naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, taip pat pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis pasirinkta informacija ir ją platinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo vartotojų teisių apsaugą;

3) pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus gina vartotojų teises ir prižiūri produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama vartotojų teisių apsaugą.

Visiškas

e) įdėmų rinkos formavimo ir konkurencijos klausimų, susijusių su atvira interneto prieiga, vertinimą ir stebėseną;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (ar) susijusias paslaugas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir (ar) susijusias priemones, skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą, vystymą ir ja grindžiamą konkurenciją;

Visiškas

f) naštos nepagrįstumo vertinimą, taip pat universaliosios paslaugos teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

9) Nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, vertina universaliųjų paslaugų teikimo naštą, universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą.

Visiškas

g) numerių perkeliamumo tarp paslaugų teikėjų užtikrinimą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

40 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės

9. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kurie Ryšių reguliavimo tarnybos jiems skirtus nacionaliniame ryšio numeracijos plane nurodytus ryšio numerius suteikia galutiniams paslaugų gavėjams, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį, kai yra keičiamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, šių paslaugų teikimo vieta arba būdas. Galutiniam paslaugų gavėjui nutraukus sutartį su viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėju, teikėjas privalo užtikrinti galutinio paslaugų gavėjo teisę išlaikyti ryšio numerį šioje dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis 3 mėnesius po sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, kai galutinis paslaugų gavėjas šios teisės aiškiai atsisako. Su galutinių paslaugų gavėjų teisių išlaikyti ryšio numerį įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams.

Visiškas

h) bet kokios kitos užduoties, kuri pagal šią direktyvą priskiriama

nacionalinėms reguliavimo institucijoms, vykdymą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

13) Šio įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Visiškas

Valstybės narės nacionalinėms reguliavimo institucijoms gali skirti kitas šioje direktyvoje ir kituose Sąjungos teisės aktuose numatytas užduotis, visų pirma susijusias su konkurencija rinkoje arba patekimu į rinką, pavyzdžiui, su bendruoju leidimu, ir susijusias su BEREC pavestu vaidmeniu. Kai tos užduotys, susijusios su konkurencija rinkoje arba patekimu į rinką, pavedamos kitoms kompetentingoms institucijoms, prieš priimdamos sprendimą jos siekia konsultuotis su nacionaline reguliavimo institucija. Siekiant prisidėti prie BEREC užduočių, nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiama teisė rinkti būtinus duomenis ir kitą informaciją iš rinkos dalyvių.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

4) užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kad ryšio numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač kad ūkio subjektai, kuriems skirti nacionalinių ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su ryšio numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;

5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje, įskaitant vienodas elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimo sąlygas bei veiksmingą, efektyvų ir koordinuotą radijo dažnių (kanalų) naudojimą;

8) užtikrinti, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai įgyvendintų tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

12) Vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta Valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodika, suderinta su Ryšių reguliavimo tarnyba.

81 straipsnis. Informacijos gavimas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, susijusių paslaugų ir (ar) priemonių teikėjų, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų funkcijų atlikimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją, susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklo ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms paslaugoms, informaciją, reikalingą atlikti šio įstatymo 47straipsnyje numatytą plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą, taip pat ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias mažmenines rinkas, nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, susijusių paslaugų ir (ar) priemonių teikėjai, radijo dažnių (kanalų), ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat kiti asmenys privalo pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus, pagal prašomos informacijos detalumo lygį ir prašoma forma.

3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimais, nustatytais kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):

12) atsakymams į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos pagrįstus prašymus pateikti informaciją.

Visiškas

Valstybės narės, remdamosi nacionaline teise, įskaitant nacionalinę teisę, įgyvendinančią Sąjungos teisę, taip pat gali nacionalinėms reguliavimo institucijoms pavesti kitas užduotis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

7) užtikrinti, kad elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų aplinkybių atvejais;

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

Visiškas

Perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės visų pirma skatina nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos stabilumą užduočių, paskirtų pagal Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, kuri 2009 m. buvo iš dalies pakeista, atžvilgiu.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes perkeliant ir įgyvendinant šią Direktyvą, Ryšių reguliavimo tarnybai pagal Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, kuri 2009 m. buvo iš dalies pakeista, priskirtos funkcijos nėra perskirstomos kitoms institucijoms.

2. Tos pačios valstybės narės arba kitų valstybių narių nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos prireikus sudaro tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus siekiant skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

10. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami susitarusių institucijų interneto svetainėse.

Visiškas

3. Valstybės narės užduotis, kurias turi atlikti nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, skelbia lengvai prieinama forma, ypač tais atvejais, kai užduotys pavedamos kelioms institucijoms. Valstybės narės atitinkamais atvejais užtikrina, kad bendrai rūpimais klausimais tos institucijos konsultuotųsi ir bendradarbiautų viena su kita ir su nacionalinėmis institucijomis, kurioms pavesta taikyti konkurencijos teisę arba vartotojų teisę. Kai kompetencija tokiais klausimais priskiriama kelioms institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad kiekvienos institucijos užduotys būtų skelbiamos lengvai prieinama forma.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

6. Informacija apie elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijų veiklą skelbiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:

1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;

3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.

2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo vartotojų teisių apsaugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama vartotojų teisių apsaugą.

Visiškas

4. Valstybės narės praneša Komisijai apie visas nacionalines reguliavimo ir kitas kompetentingas institucijas, kurioms pagal šią direktyvą yra pavestos užduotys, ir jų atitinkamą atsakomybę, taip pat bet kokius jų pakeitimus.

Neįgyvendinta

Už pranešimo Europos Komisijai pateikimą atsakinga Susisiekimo ministerija.

6 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo ir kitų kompetentingų institucijų nepriklausomumas

1. Valstybės narės garantuoja nacionalinių reguliavimo institucijų ir kitų kompetentingų institucijų savarankiškumą užtikrindamos, kad jos teisiškai būtų atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo bet kurio fizinio ar juridinio asmens, teikiančio elektroninių ryšių tinklus, įrangą ir paslaugas. Valstybės narės, kurios išsaugo elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas teikiančių įmonių nuosavybės teisę ar kontrolę, užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ar valdymu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

4 straipsnis. Kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijos

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos.

Visiškas

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos naudotųsi savo įgaliojimais nešališkai, skaidriai ir laiku. Valstybės narės užtikrina, kad jos turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms pavestoms užduotims vykdyti.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

3. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas. Užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos.

Įsakymas Nr. V-1200

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugo ministerijos nuostatai

2. NKSC prie KAM savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, krašto apsaugos ministro įsakymais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.

5. NKSC prie KAM yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų. NSKC prie KAM finansuoti gali būti naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

Visiškas

7 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų narių skyrimas ir atleidimas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas arba, kai taikoma, tą funkciją nacionalinėje reguliavimo institucijoje vykdančios kolegijos nariai ar jų pavaduotojai skiriami ne trumpesnei nei trejų metų kadencijai iš pripažinto statuso asmenų, turinčių profesinės patirties, atsižvelgiant į jų nuopelnus, gebėjimus, žinias bei patirtį ir taikant atvirą bei skaidrią atrankos procedūrą. Valstybės narės užtikrina sprendimų priėmimo proceso tęstinumą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).

4. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant šių sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra nemokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.

13. Pasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario įgaliojimų terminui, šias pareigas einantys asmenys jų sutikimu savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo įgaliojimų termino pabaigos.

Visiškas

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas arba, kai taikoma, tą funkciją nacionalinėje reguliavimo institucijoje vykdančios kolegijos atitinkami nariai ar jų pavaduotojai būtų atleisti iš pareigų jų kadencijos metu tik tuomet, jei jie nebeatitinka sąlygų, nustatytų jų pareigų vykdymui; tos sąlygos yra nustatytos nacionalinėje teisėje iki jų paskyrimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

11. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius motyvuotai atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai sukanka senatvės pensijos amžius;

5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą darbą;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;

8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis šias pareigas ėjo skyrimo metu.

Visiškas

3. Sprendimas atleisti atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovą arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamus narius iš pareigų paskelbiamas viešai atleidimo iš pareigų metu. Atleistam nacionalinės reguliavimo institucijos vadovui arba, kai taikoma, tą funkciją vykdančios kolegijos atitinkamiems nariams, nurodomos atleidimo priežastys. Jei motyvai nepaskelbti, jie paskelbiami to asmens prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma šio sprendimo faktinių ir teisinių aplinkybių teismo peržiūra.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

11. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius motyvuotai atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai sukanka senatvės pensijos amžius;

5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą darbą;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;

8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis šias pareigas ėjo skyrimo metu.

12. Respublikos Prezidento dekretas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario atleidimo turi būti paskelbtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atleidimo priežastys turi būti nurodytos atleistam Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir (ar) Tarybos nariui ir, jo prašymu, turi būti paskelbtos. Respublikos Prezidento dekretas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario atleidimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Visiškas

8 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų politinis nepriklausomumas ir atskaitomybė

1. Nedarant poveikio 10 straipsniui, nacionalinės reguliavimo institucijos, vykdydamos užduotis, kurios yra joms pavestos pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Sąjungos teisę, veikia nepriklausomai ir objektyviai, be kita ko, rengdamos vidaus procedūras ir organizacinę struktūrą, taip pat vykdo veiklą skaidriai ir atskaitingai pagal Sąjungos teisę ir nesiekia gauti arba nepriima kitų institucijų nurodymų. Tai nekliudo vykdyti priežiūrą pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Tik pagal 31 straipsnį įsteigtos apeliacinės institucijos gali sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą arba juos panaikinti.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

4. Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

7. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

2. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius yra valstybės pareigūnas. Jo statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestis yra lygus 5 (penkiems) šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Jeigu nėra apskaičiuotas ir paskelbtas praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas pagal paskutinių paskelbtų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuos ir paskelbs praėjusių kalendorinių metų duomenis.

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

Visiškas

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos kasmet teikia ataskaitas, inter alia, dėl elektroninių ryšių rinkos būklės, jų priimtų sprendimų, jų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir kaip tie ištekliai buvo priskirti, taip pat dėl būsimų planų. Jų ataskaitos skelbiamos viešai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

Visiškas

9 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų reguliavimo galios

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atskirus metinius biudžetus ir galėtų nepriklausomai vykdyti skirtą biudžetą. Tie biudžetai skelbiami viešai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

3. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas. Užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.

Pastaba. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje.

Visiškas

2. Nedarant poveikio pareigai užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms pavestoms užduotims vykdyti, finansinis savarankiškumas neturėtų kliudyti vykdyti priežiūrą pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Bet kokia nacionalinių reguliavimo institucijų biudžeto kontrolė vykdoma skaidriai ir skelbiama viešai.

Nutarimas Nr. 1029

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatai

35. Tarnybos valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vidaus auditą atlieka Vyriausybės paskirtos ministerijos vidaus audito tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Tarnybos finansų kontrolę atlieka Tarnybos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Visiškas

3. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad galėtų aktyviai dalyvauti BEREC veikloje ir prie jos prisidėti.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

3. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis atliekant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas. Užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi jų paskirčiai, įskaitant veiksmingo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių valdymo ir naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.

Visiškas

10 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimas BEREC

1. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos jų nacionalinės reguliavimo institucijos aktyviai remtų BEREC tikslus skatinti didesnį reguliavimo veiklos koordinavimą ir nuoseklumą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

4) Bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo dažnių spektro valdymu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose ir grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą.

Visiškas

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, priimdamos savo sprendimus dėl nacionalinių rinkų, kuo labiau atsižvelgtų į BEREC priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, bendrąsias pozicijas, geriausią praktiką ir metodologiją.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nuomones, rekomendacijas, metodologijas, bendrąsias pozicijas ir geriausią praktiką. Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo, atlikto pagal šio įstatymo 47 straipsnį, rezultatus, kai jie susiję su konkrečiu atliekamu rinkos tyrimu.

Visiškas

11 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis

Nacionalinės reguliavimo institucijos, kitos kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ir nacionalinės konkurencijos institucijos teikia viena kitai informaciją, būtiną šiai direktyvai taikyti. Keičiantis informacija taikomos Sąjungos duomenų apsaugos taisyklės, o informaciją gaunanti institucija užtikrina tokį pat informacijos konfidencialumą kaip ir siunčiančioji institucija.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:

1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;

3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.

11. Valstybės institucijos, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.

Visiškas

II SKYRIUS

Bendrasis leidimas

1 Skirsnis

Bendroji dalis

12 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrasis leidimas

1. Valstybės narės užtikrina laisvę teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų. Šiuo tikslu valstybės narės nekliudo įmonei teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl SESV 52 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Bet koks toks laisvės teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ribojimas turi būti tinkamai pagrįstas ir apie jį turi būti pranešta Komisijai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

Visiškas

2. Elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikimui gali būti taikomas tik bendrasis leidimas nedarant poveikio specifiniams įpareigojimams, nurodytiems 13 straipsnio 2 dalyje, ar naudojimo teisėms, nurodytoms 46 ir 94 straipsniuose.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas.

36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos

1. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros, pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie paskirti teikti universaliąsias paslaugas, taip pat įpareigojimai kitiems ūkio subjektams pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

3. Jei valstybė narė mano, kad įmonių, kurioms taikomas bendrasis leidimas, atveju pranešimo reikalavimas yra pagrįstas, ta valstybė narė gali reikalauti tik, kad tokios įmonės pateiktų pranešimą nacionalinei reguliavimo arba kitai kompetentingai institucijai. Valstybė narė nereikalauja, kad prieš pradėdamos naudotis teisėmis pagal bendrą leidimą tokios įmonės gautų tokios institucijos ar bet kurios kitos institucijos aiškų sprendimą ar kitą administracinį aktą.

Pranešusi, jei pranešimo reikalaujama, įmonė gali pradėti veiklą laikydamasi prireikus nuostatų dėl naudojimo teisių pagal šią direktyvą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą.

Visiškas

4. 3 dalyje minėtas pranešimas apsiriboja vien fizinio ar juridinio asmens pareiškimu nacionalinei reguliavimo ar kitai kompetentingai institucijai apie ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir jame pateikiama būtiniausia informacija, kurios reikia, kad BEREC ir ta institucija galėtų sudaryti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų registrą ar sąrašą. Ta informacija apima tik tokius duomenis:

a) teikėjo pavadinimas;

b) teikėjo teisinis statusas, forma ir vietos, kur teikėjas yra registruotas Sąjungos prekybos ar kitame panašiame viešajame registre, registracijos numeris;

c) teikėjo pagrindinės buveinės, jei turima, Sąjungoje ir, jei taikoma, filialo valstybėje narėje, geografinis adresas;

d) teikėjo interneto svetainės adresas, jei taikoma, susijęs su elektroninių ryšių tinklų arba paslaugų teikimu;

e) kontaktinis asmuo ir jo duomenys;

f) trumpas tinklų arba paslaugų, kuriuos ketinama teikti, aprašymas;

g) atitinkamos valstybės narės ir

h) data, kurią numatoma pradėti veiklą.

Valstybės narės nenustato papildomų arba atskirų pranešimo reikalavimų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

4. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti pranešimą apie ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas (toliau – pranešimas apie elektroninių ryšių veiklą) ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau, nei būtina identifikuoti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir jo kontaktinius duomenis, taip pat gali reikalauti trumpo elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų, kurie ir (ar) kurios bus teikiamos, aprašymo, nurodyti numatomą jų teikimo teritoriją ir veiklos pradžios datą.

Dalinis

Visiškai perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo pakeitimo“ projektas

Siekdama suderinti pranešimo reikalavimus, BEREC skelbia gaires dėl pranešimų šablono ir prižiūri Sąjungos duomenų bazę, kurią sudaro kompetentingoms institucijoms perduoti pranešimai. Tuo tikslu kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos elektroninėmis priemonėms perduoda BEREC visus tinkamai gautus pranešimus. Kompetentingoms institucijoms anksčiau nei 2020 m. gruodžio 21 d. pateikti pranešimai perduodami BEREC ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 21 d.

Neperkelta

Perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo pakeitimo“ projektas

13 straipsnis

Su bendruoju leidimu ir radijo spektro bei numeracijos išteklių naudojimo teisėmis siejamos sąlygos ir specifiniai įpareigojimai

1. Bendrajam leidimui teikti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas, radijo spektro naudojimo teisėms ir numeracijos išteklių naudojimo teisėms gali būti taikomos tik I priede išvardytos sąlygos. Tokios sąlygos turi būti nediskriminacinės, proporcingos ir skaidrios. Radijo spektro naudojimo teisių atveju tokios sąlygos turi užtikrinti jų veiksmingą ir ekonomišką naudojimą, atitikti 45 ir 51 straipsnius, o numeracijos išteklių naudojimo teisių atveju atitikti 94 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

1. Elektroninių ryšių išteklių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir individualiuose administraciniuose aktuose nustatytos elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Juose nekartojamos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nustatytos sąlygos.

Nuostatos, perkeliančios Direktyvos I priedą, 45, 51 ir 94 straipsnius, pateikiamos atitinkamai prie Direktyvos I priedo, 45, 51 ir 94 straipsnių.

Visiškas

2. Specifiniai įpareigojimai, kuriuos pagal 61 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 62, 68 ir 83 straipsnius galima nustatyti įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas ar pagal šią direktyvą paskirtiems universaliųjų paslaugų teikėjams, turi būti teisiškai atskirti nuo teisių ir įpareigojimų pagal bendrąjį leidimą. Siekiant skaidrumo, tokių specifinių įpareigojimų atskiroms įmonėms nustatymo kriterijai ir tvarka turi būti nurodyti bendrajame leidime.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos

Visiškas

3. Bendrajame leidime nurodomos tik tos sąlygos, kurios yra skirtos tam sektoriui ir nustatytos I priedo A, B ir C dalyse; jame neturi būti dubliuojamos sąlygos, taikomos įmonėms pagal kitus nacionalinės teisės aktus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos

Visiškas

4. Suteikdamos radijo spektro ar numeracijos išteklių naudojimo teisę, valstybės narės nedubliuoja bendrojo leidimo sąlygų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

Visiškas

14 straipsnis

Pareiškimai, padedantys naudotis įrenginių įrengimo ir sujungimo teisėmis

Kompetentingos institucijos per vieną savaitę nuo įmonės prašymo gavimo išduoda standartinį pareiškimą, patvirtinantį, kai tinkama, kad įmonė pagal 12 straipsnio 3 dalį yra pateikusi pranešimą. Tuose pareiškimuose išsamiai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis bet kuri įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas pagal bendrąjį leidimą, turi teisę pateikti paraišką dėl teisių įrengti įrenginius, derėtis dėl sujungimo ir gauti prieigą ar sujungimą siekiant, kad būtų lengviau naudotis tomis teisėmis, pavyzdžiui, kitu vyriausybės lygiu ar santykiuose su kitomis įmonėmis. Jei tikslinga, tokie pareiškimai taip pat gali būti išduodami automatiškai kaip atsakymas į 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

6. Ūkio subjektai, pateikę pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą ir nurodę jame visą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, reikalaujamą informaciją, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie elektroninių ryšių veiklą, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos bendrosios vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo dienos. Už patvirtinimo išdavimą imama valstybės rinkliava. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako išduoti patvirtinimą, jei prašymą pateikusiam ūkio subjektui šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra uždrausta teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

Visiškas

2 Skirsnis

Bendruoju leidimu nustatytos teisės ir pareigos

15 straipsnis

Minimalus teisių pagal bendrąjį leidimą sąrašas

1. Įmonės, kurioms pagal 12 straipsnį taikomas bendrasis leidimas, turi teisę:

a) teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

3. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, apie vertimąsi kuriomis turi būti pranešta Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą.

Visiškas

b) reikalauti, kad jų prašymas suteikti joms būtinas teises įrengti įrenginius būtų svarstomas pagal 43 straipsnį;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

46 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

1. Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos, išskyrus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atveju.

Visiškas

c) naudoti radijo spektrą teikiant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas pagal 13, 46 ir 55 straipsnius;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (ar) siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (ar) išvengti žalingųjų trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Nuostatos, perkeliančios Direktyvos 13, 46 ir 55 straipsnius, pateikiamos atitinkamai prie Direktyvos 13, 46 ir 55 straipsnių.

Visiškas

d) reikalauti, kad jų prašymas suteikti joms numeracijos išteklių naudojimo teises būtų svarstomas pagal 94 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

Nuostatos, perkeliančios Direktyvos 94 straipsnį, pateikiamos prie Direktyvos 94 straipsnio.

Visiškas

2. Kai tokios įmonės elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikia visuomenei, bendrasis leidimas joms suteikia teisę:

a) derėtis dėl sujungimo ar atitinkamais atvejais gauti prieigą prie kitų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kuriems taikomas bendrasis leidimas, ar sujungimą per juos Sąjungoje, laikantis šios direktyvos;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

1. Ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika

Visiškas

b) gauti galimybę būti paskirtoms teikti įvairius universaliųjų paslaugų elementus arba aprėpti skirtingas nacionalinės teritorijos dalis pagal 86 arba 87 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

37 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir finansavimas

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje įprastomis komercinėmis sąlygomis nėra užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimas, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas arba vieną iš jų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba stebi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius, ypač atsižvelgdama į Lietuvoje taikomas kainas ir nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų pajamas. Valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybių įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė (toliau – valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos), valdančios informaciją apie nepasiturinčius gyventojus ar socialinių paslaugų gavėjus, jų pajamas, Lietuvoje taikomas kainas ir kitą informaciją, reikalingą Ryšių reguliavimo tarnybai šioje dalyje numatytoms funkcijoms vykdyti, privalo ją suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai paprašius. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų įperkamumą, atsižvelgia į valstybės remiamų pajamų dydį, Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutines gyventojų vartojimo išlaidas, taip pat kitą informaciją, kurios reikia nustatant, kokią savo pajamų dalį nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai gali skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų pirkimui, ir nustato universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį, tai yra pinigų sumą, kurią nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai galėtų skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų įsigijimui. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų pajamas, vidutines gyventojų vartojimo išlaidas, konsultuojasi su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos universaliosios paslaugos yra neįperkamos nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams ir jiems nesudarytos sąlygos naudotis tokiomis paslaugomis, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus teikti tokiems asmenims įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis, kurios skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų kainų.

6. Išimtinėmis aplinkybėmis, įskaitant atvejus, kai, nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įpareigojimą visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, tai sukeltų jiems pernelyg didelę finansinę ar administracinę naštą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tik kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, įpareigoti teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, privalo šiems asmenims teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis.

Visiškas

16 straipsnis

Administraciniai mokesčiai

1. Bet kurie administraciniai mokesčiai, taikomi įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklą ar paslaugą pagal bendrąjį leidimą ar, kurioms suteikta naudojimo teisė, turi:

a) dengti bendra suma tik administracines sąnaudas, susidarančias valdant, kontroliuojant ir vykdant bendrojo leidimo sistemą ir naudojimo teises bei 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus specifinius įpareigojimus, į kurias gali įeiti tarptautinio bendradarbiavimo, derinimo ir standartizacijos, rinkos tyrimo, reikalavimų laikymosi priežiūros ir kitokios rinkos kontrolės sąnaudos bei sąnaudos, susijusios su antrinės teisės aktų ir administracinių sprendimų, tokių kaip sprendimai dėl prieigos ar sujungimo, rengimu ir vykdymu, ir

b) būti taikomi atskiroms įmonėms objektyviai, skaidriai ir proporcingai, stengiantis mažinti papildomas administracines sąnaudas ir susijusias išlaidas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

8. Ūkio subjektai, kurie pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybai šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

11. Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių reguliavimo tarnybai užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, nustatytus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.

Visiškas

Valstybės narės gali pasirinkti netaikyti administracinių mokesčių įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė už tam tikrą ribą arba kurių veikla nesiekia minimalios rinkos dalies arba kurios vykdo veiklą labai ribotoje teritorijoje.

Įsakymas Nr. 1V-367

Užmokesčių už Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus mokėjimo tvarkos aprašas

11. Užmokestį už elektroninių ryšių veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą moka ūkio subjektai, kurių ataskaitinių metų gautos pajamos iš Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-340 „Dėl Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašo patvirtinimo“, (toliau – Sąlygų aprašas) 5 punkte nurodytų veiklų, taip pat ir elektroninių ryšių tinklų sujungimo veiklos bei radijo ir (ar) televizijos (kabelinės, mikrobangų daugiakanalės, interneto protokolo technologijomis pagrįstos televizijos tinklais) paslaugų teikimo pagal pateiktas ataskaitas apie praėjusiais metais vykdytą elektroninių ryšių veiklą viršijo 289 620,02 Eur. Šis Užmokestis mokamas nuo kiekvienų einamųjų metų kovo 1 d. iki kiekvienų kitų metų kovo 1 d. kas mėnesį už kiekvieną atskirą Sąlygų aprašo 5 punkte nurodytą ir vykdomą elektroninių ryšių veiklą, apie kurios pradžią ūkio subjektas privalo pranešti Tarnybai, taip pat už radijo ir (ar) televizijos (kabelinės, mikrobangų daugiakanalės, interneto protokolo technologijomis pagrįstos televizijos tinklais) paslaugų teikimą, jeigu ūkio subjekto pajamos iš atitinkamos atskiros veiklos pagal Tarnybai pateiktas ataskaitas apie praėjusiais metais vykdytą elektroninių ryšių veiklą viršijo 28 962 Eur.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-1716, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-09, i. k. 2014-19213

Visiškas

2. Kai nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos taiko administracinius mokesčius, jos skelbia metines savo administracinių sąnaudų apžvalgas ir surinktų mokesčių bendrą sumą. Esant mokesčių bendros sumos ir administracinių sąnaudų skirtumui atliekami atitinkami koregavimai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

Visiškas

17 straipsnis

Apskaitos atskyrimas ir finansinės ataskaitos

1. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, teikiančios viešųjų elektroninių ryšių tinklus ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugas, kurios turi specialias ar išimtines teises teikti paslaugas kituose tos pačios ar kitos valstybės narės sektoriuose:

a) turėtų atskiras su elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimu susijusias sąskaitas, kurių būtų reikalaujama, jei tą veiklą vykdytų teisiškai nepriklausomi subjektai, kad būtų galima nustatyti visus sąnaudų ir pajamų elementus bei jų apskaičiavimo pagrindą ir taikomus sąnaudų bei pajamų priskyrimo metodus, susijusius su tokia veikla, įskaitant ilgalaikio turto bei struktūrinių sąnaudų suskirstymą pagal straipsnius, arba

b) struktūriškai atskirtų veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

32 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės

2. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.

Visiškas

Valstybės narės pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų gali netaikyti įmonėms, kurių veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimu Sąjungoje, metinė apyvarta sudaro mažiau kaip 50 milijonų eurų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

32 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) elektroninių ryšių paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų.

Visiškas

2. Jei įmonėms, teikiančioms viešųjų elektroninių ryšių tinklus ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugas netaikomi bendrovių teisės reikalavimai ir jos neatitinka mažų ir vidutinių įmonių, kurioms taikomos Sąjungos teisės apskaitos taisyklės, kriterijų, jų finansinės ataskaitos sudaromos ir pateikiamos nepriklausomam auditui bei skelbiamos. Auditas atliekamas pagal atitinkamas Sąjungos ir nacionalines taisykles.

Šios dalies pirma pastraipa taikoma ir atskiroms sąskaitoms, kurių reikalaujama pagal 1 dalies pirmos pastraipos a punktą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

32 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės

4. Visi ūkio subjektai, teikiantys viešuosius elektroninių ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos. Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

Visiškas

3 Skirsnis

Keitimas ir panaikinimas

18 straipsnis

Teisių ir pareigų pakeitimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad teisės, sąlygos ir procedūros, susijusios su bendraisiais leidimais ir radijo spektro arba numeracijos išteklių naudojimo teisėmis arba teisėmis įrengti įrenginius, gali būti iš dalies keičiamos tik objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingai, prireikus atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiamoms radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimo teisėms.

2. Išskyrus atvejus, kai siūlomi pakeitimai yra nedideli ir dėl jų buvo susitarta su teisių arba bendrojo leidimo turėtoju, apie ketinimą daryti tokius pakeitimus turi būti tinkamai pranešama. Suinteresuotosioms šalims, įskaitant naudotojus ir vartotojus, suteikiama pakankamai laiko savo nuomonei apie siūlomus pakeitimus pareikšti. Tas laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip keturios savaitės, išskyrus išimtinių aplinkybių atvejus.

Pakeitimai yra skelbiami, kartu su jų keitimo priežastimis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos

5. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti viešai paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka, turi būti nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičiantys nustatyto teisinio reguliavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotais ūkio subjektais.

46 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

2. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Asmuo, inicijuojantis su servitutu susijusių teisių ir sąlygų pakeitimą, prieš kreipdamasis į teismą, apie siūlomą pakeitimą turi tinkamu būdu pranešti suinteresuotoms šalims, nurodyti pakeitimų motyvus ir suteikti galimybę per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Visiškas

19 straipsnis

Teisių apribojimas ar panaikinimas

1. Nedarant poveikio 30 straipsnio 5 ir 6 dalims, valstybės narės neapriboja ar nepanaikina teisių įrengti įrenginius arba radijo spektro arba numeracijos išteklių naudojimo teisių, kol nėra praėjęs jų galiojimo laikas, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama remiantis šio straipsnio 2 dalimi, ir, kai taikoma, I priedu ir atitinkamomis nacionalinėmis nuostatomis dėl kompensacijos už panaikintas teises.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

46 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių ištekliai naudojami neveiksmingai ar neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 70 straipsnio nuostatomis. Ryšių reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui proporcingai sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos dalis, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą sumokėtą valstybės rinkliavą.

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Visiškas

2. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad radijo spektras būtų naudojamas efektyviai ir veiksmingai arba kad būtų įgyvendintos pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį priimtos techninės įgyvendinimo priemonės, valstybės narės gali leisti apriboti arba panaikinti radijo spektro naudojimo teises, įskaitant teises, nurodytas šios direktyvos 49 straipsnyje, remdamosi iš anksto nustatytomis ir aiškiai apibrėžtomis procedūromis, laikydamosi proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Tokiais atvejais teisių turėtojams, kai tikslinga, ir laikantis Sąjungos teisės bei atitinkamų nacionalinių nuostatų, gali būti tinkamai kompensuojama.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

Visiškas

3. Radijo spektro naudojimo pakeitimas dėl 45 straipsnio 4 arba 5 dalies taikymo savaime negali būti priežastis pagrįsti radijo spektro naudojimo teisės panaikinimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Visiškas

4. Dėl bet kokio ketinimo apriboti ar panaikinti teises pagal bendrąjį leidimą ar individualias radijo spektro ar numeracijos išteklių naudojimo teises negavus teisių turėtojo sutikimo turi būti rengiamos suinteresuotųjų šalių konsultacijos pagal 23 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos

5. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nuostatos gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti viešai paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka, turi būti nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičiantys nustatyto teisinio reguliavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotais ūkio subjektais.

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Visiškas

III SKYRIUS

Informacijos teikimas, tyrimai ir konsultacijų mechanizmas

20 straipsnis

Įmonių informacijos prašymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, susijusias priemones arba susijusias paslaugas teikiančios įmonės pateiktų visą informaciją, taip pat ir finansinę informaciją, kurios reikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms ir BEREC atitikčiai šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1971 (1) nuostatoms arba pagal juos priimtiems sprendimams ar nuomonėms užtikrinti. Visų pirma nacionalinės reguliavimo institucijos ir, kai tai būtina jų užduotims vykdyti, kitos kompetentingos institucijos turi turėti įgaliojimus iš tų įmonių reikalauti pateikti informaciją, susijusią su būsimu tinklo plėtojimu ar paslaugų raida, kurie galėtų turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kurias jos teikia konkurentams, taip pat informaciją apie elektroninių ryšių tinklus ir susijusias priemones, kuri būtų išskaidyta vietos lygmeniu ir būtų pakankamai detalizuota, kad būtų galima atlikti geografinį tyrimą ir nustatyti zonas pagal 22 straipsnį.

Jei pagal pirmą pastraipą surinktos informacijos nepakanka, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, kitos kompetentingos institucijos ir BEREC galėtų atlikti savo reguliavimo užduotis pagal Sąjungos teisę, gali būti paprašyta, kad tokią informaciją pateiktų kitos atitinkamos įmonės, veikiančios elektroninių ryšių sektoriuje arba glaudžiai su šiuo sektoriumi susijusiuose sektoriuose.

Iš įmonių, pripažintų turinčiomis didelę rinkos įtaką didmeninėse rinkose, taip pat gali būti reikalaujama pateikti apskaitos duomenis apie su tomis didmeninėmis rinkomis susijusias mažmenines rinkas.

Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos gali prašyti informacijos iš bendrų informacinių punktų, įsteigtų pagal Direktyvą 2014/61/ES.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio įstatymo devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra, ir kitoms kompetentingoms institucijoms tiek, kiek prašoma pateikti informacija yra būtina joms pavestoms funkcijoms, susijusioms su Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų įgyvendinimu, vykdyti.

Visiškas

Prašymas pateikti informaciją turi būti proporcingas vykdomai užduočiai ir jis turi būti motyvuotas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

5. Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir motyvuotas. Negali būti reikalaujama asmenų pakartotinai pateikti informaciją, kurią Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, vykdydama jai pavestas funkcijas, yra gavusi iš tų asmenų ir ją pateikusi Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

Visiškas

Įmonės prašomą informaciją pateikia nedelsdamos ir laikydamosi reikalaujamų terminų ir tikslumo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

Visiškas

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos Komisijai jos pagrįstu prašymu teiktų informaciją, kurios jai reikia savo užduotims pagal SESV atlikti. Komisijos prašoma informacija turi būti proporcinga toms vykdomoms užduotims. Kai teikiama informacija yra susijusi su informacija, kurią įmonės institucijos prašymu teikė anksčiau, tokioms įmonėms apie tai pranešama. Tiek, kiek būtina, išskyrus atvejus, kai informaciją suteikusi institucija yra pateikusi aiškų ir pagrįstą priešingą prašymą, Komisija pateiktą informaciją pateikia kitai tokiai institucijai kitoje valstybėje narėje.

Taikydamos 3 dalies reikalavimus, valstybės narės užtikrina, kad, gavus pagrįstą prašymą, informacija, pateikta vienai institucijai, galėtų būti pateikta kitai tokiai institucijai toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje ir BEREC, kad, kai tai būtina, tos institucijos arba BEREC galėtų įvykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, įskaitant konfidencialią, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos pareikalavimu, informaciją Europos Komisijai pateikusi Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamiems ūkio subjektams.

Visiškas

3. Kai nacionalinė reguliavimo arba kita kompetentinga institucija, remdamasi Sąjungos ir nacionalinėmis taisyklėmis dėl komercinio konfidencialumo, mano, kad informacija surinkta pagal 1 dalį, įskaitant atliekant geografinį tyrimą surinktą informaciją, yra konfidenciali, Komisija, BEREC ir visos kitos atitinkamos kompetentingos institucijos užtikrina tokį konfidencialumą. Užtikrinant tokį konfidencialumą neturi būti trukdoma kompetentingai institucijai, Komisijai, BEREC ir visoms kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms laiku dalytis informacija šios direktyvos peržiūros, stebėsenos ir taikymo priežiūros tikslais.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

11. Valstybės institucijos, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.

81 straipsnis. Informacijos gavimas

2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Visiškas

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinių taisyklių dėl viešos prieigos prie informacijos ir atsižvelgdamos į Sąjungos ir nacionalines taisykles dėl komercinio konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos, skelbtų informaciją, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo.

5. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos skelbia viešos prieigos prie informacijos sąlygas, kaip nurodyta 4 dalyje, įskaitant tokios informacijos gavimo procedūras.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

5. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar informacijos apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.

Visiškas

21 straipsnis

Informacija, kurią prašoma pateikti dėl bendrojo leidimo, naudojimo teisių ir specifinių įpareigojimų

1. Nedarant poveikio informacijai, kurios reikalaujama pagal 20 straipsnį, ir informacijos bei atskaitomybės įpareigojimams pagal kitus nei bendrąjį leidimą reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus, nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos gali iš įmonių reikalauti pateikti proporcingą ir objektyviai pagrįstą informaciją dėl bendrojo leidimo, naudojimo teisių arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų specifinių įpareigojimų, kai jos reikia visų pirma šiais tikslais:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

Visiškas

a) sistemingai arba kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant, kaip laikomasi I priedo A dalies 1 sąlygos, D dalies 2 ir 6 sąlygų ir E dalies 2 ir 7 sąlygų bei įpareigojimų, nurodytų 13 straipsnio 2 dalyje;

1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veiksmingu ir efektyviu elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, ir kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, bei įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį;

Visiškas

b) kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant, kaip laikomasi I priede nustatytų sąlygų, kai kompetentinga institucija gauna skundą ar kai kompetentinga institucija turi kitų priežasčių manyti, kad nesilaikoma kokios nors sąlygos, arba savo pačios iniciatyva atlikdama tyrimą;

2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;

Visiškas

c) paraiškų suteikti naudojimo teises procedūroms ar vertinimui atlikti;

3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų prašymų vertinimu;

Visiškas

d) skelbiant vartotojams lyginamąsias paslaugų kokybės ir kainų apžvalgas;

4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų naudai;

Visiškas

e) kaupti aiškiai apibrėžtą statistiką, ataskaitas arba tyrimus;

5) aiškiai apibrėžtais statistiniais, ataskaitų ar tyrimų rengimo tikslais;

Visiškas

f) rinkos tyrimui šios direktyvos tikslais atlikti, įskaitant duomenis apie galutinės grandies ar mažmenines rinkas, siejamas ar susijusias su rinkomis, kurių atžvilgiu atliekamas rinkos tyrimas;

6) rinkos tyrimo tikslais, įskaitant duomenis apie galutinės grandies ar mažmenines rinkas, siejamas ar susijusias su rinkomis, kurių tyrimas atliekamas;

Visiškas

g) efektyviam radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimui ir veiksmingam valdymui užtikrinti;

10) efektyvaus ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, įskaitant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, susijusių su elektroninių ryšių paslaugų aprėptimi ir kokybės reikalavimais, laikymusi, bei veiksmingo ir efektyvaus ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu;

Visiškas

h) siekiant įvertinti būsimus tinklų ar paslaugų pokyčius, galinčius turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis gali naudotis konkurentai, teritorijos aprėpčiai, galutinių naudotojų junglumui arba zonų nustatymui pagal 22 straipsnį;

7) elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėpties, galutinių paslaugų gavėjų junglumo, įvertinimu, šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų zonų nustatymu;

Visiškas

i) geografiniams tyrimams atlikti;

11) plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo tikslais;

Visiškas

j) atsakymui į BEREC pagrįstus prašymus pateikti informaciją.

12) atsakymams į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos pagrįstus prašymus pateikti informaciją.

Visiškas

Pirmos pastraipos a ir b bei d–j punktuose nurodytos informacijos nereikalaujama pateikti prieš patekimą į rinką ar kaip patekimo į rinką sąlygos.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio ar pradedančio verstis elektroninių ryšių veikla (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė), arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą teisei verstis elektroninių ryšių veikla įgyti.

Visiškas

BEREC gali parengti informacijos prašymų formas, kai tai būtina siekiant palengvinti konsoliduotą gautos informacijos išdėstymą ir analizę.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

2. Kalbant apie radijo spektro naudojimo teises, 1 dalyje nurodyta informacija visų pirma yra susijusi su efektyviu ir veiksmingu radijo spektro naudojimu, taip pat su paslaugos aprėpties ir kokybės įpareigojimų, siejamų su radijo spektro naudojimo teisėmis, laikymusi ir to laikymosi tikrinimu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

10) efektyvaus ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, įskaitant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, susijusių su elektroninių ryšių paslaugų aprėptimi ir kokybės reikalavimais, laikymusi, bei veiksmingo ir efektyvaus ryšio numerių, radijo dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu;

Visiškas

3. Kai nacionalinės reguliavimo institucijos arba kitos kompetentingos institucijos reikalauja, kad įmonės pateiktų 1 dalyje nurodytą informaciją, jos praneša įmonėms konkretų šios informacijos naudojimo tikslą.

4. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos nedubliuoja BEREC pagal Reglamento (ES) 2018/1971 40 straipsnį jau pateiktų prašymų pateikti informaciją, kai BEREC gautą informaciją yra pateikusi toms institucijoms.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

Visiškas

22 straipsnis

Įdiegtų tinklų geografiniai tyrimai

1. Nacionalinės reguliavimo ir (arba) kitos kompetentingos institucijos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 21 d. atlieka elektroninių ryšių tinklų, kuriais galima teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas (toliau – plačiajuosčio ryšio tinklai), aprėpties geografinį tyrimą, ir jį atnaujina ne rečiau nei kas trejus metus.

ERĮ pakeitimo projektas

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

4. Ryšių reguliavimo tarnyba iki 2023 m. gruodžio 21 d. atlieka esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais yra ar gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėpties Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba ne rečiau kaip kas 3 metus atlieka esamų elektroninių ryšių tinklų, kuriais yra ar gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, (toliau – plačiajuosčio ryšio tinklai) aprėpties Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimą. Šis tyrimas turi būti pagrįstas Ryšių reguliavimo tarnybos turimais ir (ar) surinktais duomenimis, įskaitant apie teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir parametrus.

Visiškas

Geografinis tyrimas apima dabartinės plačiajuosčio ryšio tinklų geografinės aprėpties jų teritorijoje tyrimą, kurio reikalaujama tam, kad būtų galima įvykdyti šioje direktyvoje reikalaujamas nacionalinių reguliavimo ir (arba) kitų kompetentingų institucijų užduotis ir atlikti valstybės pagalbos taisyklių taikymo tyrimus.

Geografinis tyrimas taip pat gali apimti plačiajuosčio ryšio tinklų, įskaitant itin didelio pralaidumo tinklus, aprėpties prognozę jų teritorijoje atitinkamos institucijos nustatytu laikotarpiu.

Tokia prognozė turi apimti visą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie įmonės ar valdžios institucijos planuojamą itin didelio pralaidumo tinklų diegimą ir esminį tinklų atnaujinimą arba išplėtimą bent iki 100 Mbps duomenų atsisiuntimo spartos. Šiuo tikslu nacionalinės reguliavimo ir (arba) kitos kompetentingos institucijos prašo įmonių ir valdžios institucijų pateikti tokią informaciją, jei tokios informacijos turima ir ji gali būti nesunkiai pateikta.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas gali apimti ir plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties prognozę Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam laikotarpiui. Tokia prognozė turi remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, taip pat informacija apie ūkio subjektų ir valstybės ar savivaldybės institucijų planuojamą plačiajuosčio ryšio tinklų steigimą ir (ar) esamų elektroninių ryšių tinklų atnaujinimą arba išplėtimą, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta.

81 straipsnis. Informacijos gavimas

Visiškas

Nacionalinė reguliavimo institucija sprendžia konkrečiai pagal šią direktyvą priskirtų užduočių tikslais, kokia apimtimi yra tikslinga remtis visa rengiant tokią prognozę surinkta informacija arba jos dalimi.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

4. Valstybės ir savivaldybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės lėšų skyrimo elektroninių ryšių tinklams steigti ir (ar) atnaujinti, rengdamos nacionalinius plačiajuosčio ryšio tinklų steigimo planus, taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus ir vertindama elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus, prieinamumą, privalo atsižvelgti į pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę bei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas zonas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę remtis pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, įskaitant jiems atlikti surinkta informacija ar jos dalimi, įgyvendindama ir kitas jai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtas funkcijas.

Visiškas

Jei nacionalinė reguliavimo institucija neatlieka geografinio tyrimo, jis atliekamas bendradarbiaujant su ta institucija, kiek tai gali būti aktualu jos užduotims vykdyti.

Pastaba. Geografinį tyrimą atliks nacionalinė reguliavimo institucija.

Atliekant geografinį tyrimą turi būti surinkta pakankamai išsamios vietos lygmens informacijos, kuri apimtų pakankamai duomenų apie paslaugos kokybę ir jos parametrus ir ji turi būti tvarkoma pagal 20 straipsnio 3 dalį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

Visiškas

2. Nacionalinės reguliavimo ir (arba) kitos kompetentingos institucijos gali nustatyti zoną su aiškiomis teritorinėmis ribomis, kurioje, kaip nustatyta remiantis pagal 1 dalį surinkta informacija ir parengta prognoze, jokia įmonė ar valdžios institucija per atitinkamą nustatytą prognozės laikotarpį neįdiegė ir neketina įdiegti itin didelio pralaidumo tinklo arba iš esmės atnaujinti arba išplėsti savo tinklą tiek, kad jo duomenų atsisiuntimo sparta būtų bent 100 Mbps. Nacionalinės reguliavimo ir (arba) kitos kompetentingos institucijos skelbia nustatytas zonas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimas

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, remdamasi pagal šį straipsnį atliktais plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimu ir prognoze, turi teisę nustatyti aiškiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijos zonas, kuriose joks ūkio subjektas ir valstybės ar savivaldybės institucija neįsteigė ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytu prognozės laikotarpiu neketina steigti plačiajuosčio ryšio tinklų ir (ar) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta. Informaciją apie šias zonos Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

Visiškas

3. Atitinkamos institucijos gali prašyti, kad įmonės ir valdžios institucijos paskelbtų apie savo ketinimą nustatytoje zonoje per atitinkamą prognozės laikotarpį įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus. Tais atvejais, kai atsižvelgdama į šį prašymą įmonė arba valdžios institucija paskelbia apie savo ketinimą tai padaryti, atitinkama institucija gali reikalauti, kad kitos įmonės ir valdžios institucijos paskelbtų apie ketinimus įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus ar iš esmės atnaujinti arba išplėsti savo tinklą tiek, kad jo duomenų atsisiuntimo sparta šioje zonoje būtų bent 100 Mbps. Atitinkama institucija nurodo, kokią informaciją reikia įtraukti į tokias paraiškas, kad teikiama informacija būtų bent jau ne mažiau išsami nei informacija, į kurią atsižvelgiama bet kurioje prognozėje pagal 1 dalį. Remdamasi pagal 1 dalį surinkta informacija, ji taip pat informuoja suinteresuotumą pareiškusią įmonę ar valdžios instituciją apie tai, ar nustatytoje zonoje yra įdiegtas arba, tikėtina, bus įdiegtas naujos kartos prieigos tinklas, kurio duomenų atsisiuntimo sparta yra mažesnė nei 100 Mbps.

4. Priemonių pagal 3 dalį imamasi laikantis efektyvios, objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės procedūros, pagal kurią iš jokios įmonės nebūtų a priori atimta galimybė dalyvauti.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

5. Infrastruktūros valdytojai, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijos, ketinančios šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose steigti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (ar) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki tinklo steigimo, atnaujinimo ar plėtros projektavimo pradžios raštu pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai trumpą tinklo aprašymą ir informaciją, kurioje nurodo jo paskirtį, numatomą plėtros pradžios datą, terminą, iki kada planuojama tinklą įsteigti, iš esmės atnaujinti ar išplėsti, techninius parametrus, planuojamus finansavimo šaltinius, tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informaciją apie kontaktinį asmenį. Šią informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi iš infrastruktūros valdytojo, valstybės ar savivaldybės institucijos šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, turi teisę kreiptis į kitus infrastruktūros valdytojus, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijas, prašydama pateikti informaciją apie jų galimus ketinimus tose pačiose tikslinėse vietovėse steigti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (ar) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, taip pat pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. Pagal šią dalį gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo interneto svetainėje.

7. Tarnyba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę, taip pat teikia šią informaciją, įskaitant informaciją, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose yra arba bus steigiamas elektroninių ryšių tinklas, kuriuo yra ar bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos mažesne nei 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 81 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Visiškas

5. Valstybės narės užtikrina, kad už valstybinių lėšų skyrimą elektroninių ryšių tinklams diegti, už nacionalinių plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo planų rengimą, už su radijo spektro naudojimo teisėmis siejamų aprėpties įpareigojimų nustatymą ir už paslaugų, teikiamų pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus jų teritorijoje, prieinamumo tikrinimą atsakingos nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos ir vietos, regioninės ir nacionalinės institucijos atsižvelgtų į geografinio tyrimo ir zonų nustatymą pagal 1, 2 ir 3 dalis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

Visiškas

Valstybės narės užtikrina, kad geografinį tyrimą atliekančios institucijos tuos rezultatus teiktų su sąlyga, kad gaunančioji institucija užtikrins tokį pat komercinį konfidencialumą ir verslo paslapčių apsaugą kaip ir informaciją teikiančioji institucija, ir apie tai informuos informaciją pateikusias šalis. Tie rezultatai taip pat turėtų būti prieinami BEREC ir Komisijai jų prašymu ir tokiomis pačiomis sąlygomis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

7. Tarnyba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie pagal šį straipsnį atliktus plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimą ir prognozę, taip pat teikia šią informaciją, įskaitant informaciją, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytose zonose yra arba bus steigiamas elektroninių ryšių tinklas, kuriuo yra ar bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos mažesne nei 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 81 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

6. Jei atitinkamos informacijos nėra rinkoje, kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2003/98/EB suteikia tiesioginę galimybę susipažinti su geografinių tyrimų duomenimis, kuriems netaikomi komercinio konfidencialumo reikalavimai, kad juos būtų galima naudoti pakartotinai. Jei tokių priemonių nėra rinkoje, jos taip pat suteikia informavimo priemones sudarydamos galimybę galutiniams naudotojams nustatyti junglumo įvairiose vietovėse prieinamumą, pateikdamos pakankamai išsamią informaciją, kuri yra naudinga siekiant padėti galutiniams naudotojams pasirinkti operatorių arba paslaugų teikėją.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

47 straipsnis. Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties nustatymas

Pastaba. Interneto svetainėje www.nebūkberyšio.lt skelbiama informacija apie judriojo ryšio tinklų aprėpties zonas, taip pat pateikiami interneto spartos matavimo įrankiai.

Visiškas

7. Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 21 d., siekdama prisidėti prie nuoseklaus geografinių tyrimų ir prognozių taikymo, BEREC, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, paskelbia gaires, kad padėtų nacionalinėms reguliavimo ir (arba) kitoms kompetentingoms institucijoms nuosekliai vykdyti pagal šį straipsnį nustatytus įpareigojimus.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

23 straipsnis

Konsultacijų ir skaidrumo mechanizmas

1. Išskyrus atvejus, kai taikomas 26 arba 27 straipsnis arba 32 straipsnio 10 dalis, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos arba kitos kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ketina taikyti priemones arba kai jos ketina numatyti apribojimus pagal 45 straipsnio 4 ir 5 dalis, kurie turi didelį poveikį atitinkamoms rinkoms, suinteresuotosioms šalims jos suteiktų galimybę per pagrįstai nustatytą laiką, atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą ir bet kuriuo atveju ne trumpiau nei per 30 dienų, išskyrus išimtinių aplinkybių atvejus, pateikti pastabas dėl planuojamos priemonės.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

1. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų teisės aktų, taip pat teisės aktų, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 69 straipsnio 2 dalį ir 70 straipsnį, projektus, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nustato suinteresuotiems asmenims terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes ir šioje dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pastaboms pateikti, ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais kreipiasi į Radijo spektro politikos grupę. Šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą pastaboms pateikti.

Visiškas

2. Taikant 35 straipsnį, paskelbimo metu kompetentingos institucijos informuoja RSPG apie bet kurį priemonės projektą, kuriam taikomos lyginamosios ar konkurencinės atrankos procedūros pagal 55 straipsnio 2 dalį ir kuris yra susijęs su radijo spektro, su kurio naudojimu susijusios suderintosios sąlygos nustatytos techninėmis įgyvendinimo priemonėmis vadovaujantis Sprendimu Nr. 676/2002/EB, kad jį būtų galima naudoti belaidžiams plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms (toliau – belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklai ir paslaugos).

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (ar) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame būtų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlo forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:

1) skatinama Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtra, tarpvalstybinis paslaugų teikimas, konkurencija ir užtikrinama kuo didesnė nauda vartotojams, taip pat siekiama bendrų Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ir Europos Sąjungos radijo spektro politikos tikslų, tarp jų nustatytų 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 676/2002 ir Sprendime Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa;

2) užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas;

3) užtikrinamos stabilios ir nuspėjamos investavimo sąlygos esamiems ir būsimiems radijo dažnių (kanalų) naudotojams steigiant elektroninių ryšių tinklus, kuriais bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos naudojant radijo dažnius (kanalus).

Visiškas

3. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos skelbia savo konsultacijų procedūras.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.

Visiškas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigtas vienas informacijos punktas, per kurį būtų galima sužinoti apie visas vykstančias konsultacijas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

Pastaba. Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą naudojama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – Teisės aktų informacinė sistema). Joje, be kita ko, tvarkomi ir skelbiami teisės aktų projektai, teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai), informacija apie konsultavimąsi su visuomene (įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus ), kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisės aktų projektų. Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši.

Visiškas

4. Konsultacijų procedūros rezultatai skelbiami viešai, išskyrus konfidencialios informacijos atveju pagal Sąjungos ar nacionalines taisykles dėl komercinio konfidencialumo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

Visiškas

24 straipsnis

Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis

1. Valstybės narės užtikrina, kiek tikslinga, kad kompetentingos institucijos, kai aktualu, savo veiklą koordinuodamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, atsižvelgtų į galutinių naudotojų, ypač vartotojų ir neįgalių galutinių naudotojų, gamintojų ir elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas teikiančių įmonių nuomonę klausimais, susijusiais su visomis galutinių naudotojų ir vartotojų teisėmis, įskaitant vienodą prieigą ir pasirinkimą neįgaliems galutiniams naudotojams, viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų srityje, ypač kai jie turi didelę įtaką rinkoje.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

2. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų ir sprendimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant lygiavertes galimybes neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis šiomis paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams, įskaitant neįgaliuosius paslaugų gavėjus, gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pastaboms pateikti.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo vartotojų teisių apsaugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama vartotojų teisių apsaugą.

Visiškas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, kai aktualu, savo veiklą koordinuodamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis įsteigtų konsultavimosi mechanizmą, kuriuo galėtų naudotis neįgalūs galutiniai naudotojai ir kuriuo būtų užtikrinta, kad jos savo sprendimais, kurie priimami klausimais, susijusiais su galutinių naudotojų ir vartotojų teisėmis viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų srityje, būtų tinkamai atsižvelgta į vartotojų interesus elektroninių ryšių srityje.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:

1) koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje;

2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo vartotojų teisių apsaugą;

4) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, vykdydama vartotojų teisių apsaugą.

Pastaba. Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą naudojama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – Teisės aktų informacinė sistema). Joje, be kita ko, tvarkomi ir skelbiami teisės aktų projektai, teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai), informacija apie konsultavimąsi su visuomene (įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus), kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisės aktų projektų. Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši.

Dalinis

Visiškai perkels Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 1V-295 „Dėl Viešo konsultavimosi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas

2. Atitinkamais atvejais suinteresuotosios šalys, vadovaujamos kompetentingų institucijų, kai aktualu, savo veiklą koordinuojančių su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, gali sukurti mechanizmus, kuriuose dalyvauja vartotojai, naudotojų grupės ir paslaugų teikėjai, bendrai paslaugų kokybei pagerinti nustatant ir stebint, inter alia, elgesio kodeksus ir veiklos normas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

40 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės

18. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo bendradarbiauti su paslaugų gavėjais, įskaitant vartotojus, ir (ar) jų interesus atstovaujančiais subjektais, kurie siekia imtis bendrų priemonių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, inter alia nustatyti elgesio kodeksus ir stebėti jų laikymąsi.

Visiškas

3. Nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms, atitinkančioms Sąjungos teisę, susijusią su kultūros ir žiniasklaidos politikos tikslais, pavyzdžiui, kultūros ir kalbų įvairove bei žiniasklaidos pliuralizmu, kompetentingos institucijos, kai aktualu, savo veiklą koordinuodamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis gali skatinti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas teikiančių įmonių ir sektorių, suinteresuotų teisėto turinio propagavimu teikiant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, bendradarbiavimą. Tas bendradarbiavimas taip pat gali apimti pagal 103 straipsnio 4 dalį skelbtinos viešojo intereso informacijos koordinavimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo ir reguliavimo institucijos

5. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją prisideda prie saviraiškos ir informacijos laisvės, kultūrų ir kalbų įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo skatinimo, taip pat elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei suinteresuotų subjektų, skatinančių teisėto turinio teikimą naudojant elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, bendradarbiavimo skatinimo.

Visiškas

25 straipsnis

Neteisminis ginčų sprendimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo institucija arba kita kompetentinga institucija, atsakinga už šios direktyvos 102–107 straipsnių ir 115 straipsnio taikymą, arba bent viena nepriklausoma pripažintų ekspertinių žinių taikant tuos straipsnius turinti įstaiga būtų nurodyta kaip alternatyvaus ginčų sprendimo subjektas pagal Direktyvos 2013/ 11/ES 20 straipsnio 2 dalį, kad spręstų teikėjų ir vartotojų ginčų, kylančių pagal šią direktyvą ir susijusių su sutarčių vykdymu. Valstybės narės gali suteikti prieigą prie tos institucijos ar organo taikomų alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrų ir galutiniams naudotojams, kurie nėra vartotojai, visų pirma labai mažoms bei mažosioms įmonėms.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

41 straipsnis. Galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka

1. Iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

22 straipsnis. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos

1. Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos):

1) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių;

Visiškas

2. Nedarant poveikio Direktyvai 2013/11/ES, kai tokiuose ginčuose dalyvauja skirtingų valstybių narių šalys, valstybės narės koordinuoja savo pastangas ginčui išspręsti.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

29³ straipsnis. Tarptautinių vartojimo ginčų sprendimo ypatumai

7. Nagrinėdami tarptautinius vartojimo ginčus, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai privalo bendradarbiauti su Europos Komisija ir kitų valstybių narių vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektais.

Visiškas

26 straipsnis

Įmonių ginčų sprendimas

1. Tais atvejais, kai kyla ginčas dėl galiojančių įpareigojimų pagal šią direktyvą tarp elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų valstybėje narėje arba tarp tokių įmonių ir kitų įmonių valstybėje narėje, kurios naudojasi įpareigojimais dėl prieigos arba sujungimu, arba tarp elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų ir susijusių priemonių teikėjų valstybėje narėje, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija bet kurios ginčo šalies prašymu ir nedarant poveikio 2 daliai priima sprendimą, įpareigojantį išspręsti ginčą per kuo trumpesnį laiką remiantis aiškia ir veiksminga procedūra, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius, išskyrus išimtinių aplinkybių atvejus. Atitinkama valstybė narė reikalauja, kad visos šalys visapusiškai bendradarbiautų su nacionaline reguliavimo institucija.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

12. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą išnagrinėti ginčą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba.

15. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, išskyrus šioje dalyje nurodytais atvejais. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos, kuo labiau į ją atsižvelgdama. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčų, kilusių dėl šio įstatymo 44 straipsnyje reglamentuotų visuomeninių santykių ir 45 straipsnio 8 dalyje reglamentuotų visuomeninių santykių, kiek jie yra susiję su informacijos iš infrastruktūros valdytojų gavimu ir infrastruktūros apžiūra jos įrengimo vietoje, ir dėl statinio ir (arba) jo inžinerinių sistemų bendro naudojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos. Šioje dalyje nurodyti terminai Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęsti, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.

16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 19 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.

Visiškas

2. Valstybės narės gali numatyti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atsisakytų spręsti ginčą, kai yra kiti mechanizmai, įskaitant tarpininkavimą, kurie geriau ir laiku prisidėtų prie ginčo išsprendimo laikantis 3 straipsnyje nustatytų tikslų. Apie tai jos nedelsdamos praneša ginčo šalims. Jei per keturis mėnesius ginčas neišsprendžiamas ir nukentėjusioji šalis jo neperduoda teismui, nacionalinė reguliavimo institucija bet kurios šalies prašymu priima sprendimą, įpareigojantį ginčą išspręsti per kuo trumpesnį laiką, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

15. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo priėmimo dienos, išskyrus šioje dalyje nurodytais atvejais. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos, kuo labiau į ją atsižvelgdama. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčų, kilusių dėl šio įstatymo 44 straipsnyje reglamentuotų visuomeninių santykių ir 45 straipsnio 8 dalyje reglamentuotų visuomeninių santykių, kiek jie yra susiję su informacijos iš infrastruktūros valdytojų gavimu ir infrastruktūros apžiūra jos įrengimo vietoje, ir dėl statinio ir (arba) jo inžinerinių sistemų bendro naudojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos. Šioje dalyje nurodyti terminai Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęsti, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.

24. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.

Visiškas

3. Spręsdama ginčą nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimus, kuriais siekiama 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Visi įpareigojimai, kuriuos nacionalinė reguliavimo institucija nustato įmonei spręsdama ginčą, turi atitikti šią direktyvą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Visiškas

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai atsižvelgiant į komercinio konfidencialumo reikalavimus. Nacionalinė reguliavimo institucija pateikia susijusioms šalims išsamius sprendimo motyvus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

17. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.

Visiškas

5. Šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyta procedūra nekliudo bet kuriai šaliai pareikšti ieškinį teisme.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

19. Ginčo šalys per 14 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Visiškas

27 straipsnis

Tarpvalstybinių ginčų sprendimas

1. Jei tarp įmonių skirtingose valstybėse narėse kyla ginčas dėl šios direktyvos, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. Tos nuostatos netaikomos ginčams, susijusiems su radijo spektro koordinavimu, kuriam taikomas 28 straipsnis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

2. Tuo atveju, jei ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, esančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir jis gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.

11. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka.

25. Šis straipsnis netaikomas ginčams, susijusiems su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu, kuriam taikoma šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalis.

Visiškas

2. Bet kuri šalis ginčo nagrinėjimą gali perduoti spręsti atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ar institucijoms. Jei ginčas turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija arba institucijos apie ginčą turi pranešti BEREC, kad ginčas būtų išspręstas darniai laikantis 3 straipsnyje išdėstytų tikslų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

Visiškas

3. Jei pateikiamas toks pranešimas, per kuo trumpesnį laiką, ir bet kuriuo atveju per keturis mėnesius, išskyrus išimtinių aplinkybių atvejus, BEREC pareiškia nuomonę, ragindama atitinkamą (-as) nacionalinės (-es) reguliavimo instituciją ar institucijas imtis konkrečių veiksmų siekiant išspręsti ginčą arba nesiimti veiksmų.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

4. Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija ar institucijos, prieš imdamosi veiksmų ginčui išspręsti, laukia, kol BEREC priims nuomonę. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai reikia skubiai veikti, kad būtų galima išsaugoti konkurenciją ir apsaugoti galutinių naudotojų interesus, bet kuri kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija gali šalių prašymu arba savo iniciatyva priimti laikinąsias priemones.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

Visiškas

5. Bet kokie sprendžiant ginčą nacionalinės reguliavimo institucijos įmonei nustatyti įpareigojimai turi atitikti šią direktyvą, juos nustatant turi būti kuo labiau atsižvelgiama į BEREC priimtą nuomonę ir jie turi būti priimti per vieną mėnesį nuo tokios nuomonės pateikimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

15. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo priėmimo dienos, išskyrus šioje dalyje nurodytais atvejais. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos, kuo labiau į ją atsižvelgdama. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčų, kilusių dėl šio įstatymo 44 straipsnyje reglamentuotų visuomeninių santykių ir 45 straipsnio 8 dalyje reglamentuotų visuomeninių santykių, kiek jie yra susiję su informacijos iš infrastruktūros valdytojų gavimu ir infrastruktūros apžiūra jos įrengimo vietoje, ir dėl statinio ir (arba) jo inžinerinių sistemų bendro naudojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos. Šioje dalyje nurodyti terminai Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęsti, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.

Visiškas

6. 2 dalyje nurodyta procedūra netrukdo bet kuriai šaliai pareikšti ieškinį teisme.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

Visiškas

28 straipsnis

Radijo spektro koordinavimas tarp valstybių narių

1. Valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos užtikrina, kad radijo spektro naudojimas jų teritorijoje būtų organizuojamas taip, kad nė vienai kitai valstybei narei nebūtų užkirstas kelias leisti savo teritorijoje naudoti suderintą radijo spektrą pagal Sąjungos teisę, ypač dėl tarpvalstybinių žalingųjų trukdžių, atsirandančių tarp valstybių narių.

Valstybės narės imasi visų šiam tikslui pasiekti būtinų priemonių, nedarant poveikio įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę ir pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus, kaip antai ITU radijo ryšio reglamentus ir ITU radijo ryšio regioninius susitarimus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamais radijo ryšio plėtros planais ir atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.

3. Siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir kuo didesnę naudą vartotojams, atsirandančią dėl konkurencijos, masto ekonomijos ir elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų sąveikumo, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal kompetenciją bendradarbiauja pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir:

3) Imasi veiksmų užtikrinti Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių radijo ryšio sistemų sukeltų žalingųjų radijo trukdžių prevenciją ir jų šalinimą. Radijo dažniai (kanalai) Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti naudojami taip, kad nebūtų užkertamas kelias kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ypač dėl tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsirandančių žalingųjų radijo trukdžių, savo teritorijoje naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) pagal Europos Sąjungos teisę.

Visiškas

2. Tarpvalstybiniu mastu koordinuodamos radijo spektro naudojimą, valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir, kai tikslinga, per RSPG, siekdamos:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

4) Tarpvalstybiniu mastu koordinuodamos radijo dažnių (kanalų) naudojimą, bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir, jei reikia, Radijo spektro politikos grupe, siekdamos:

Visiškas

a) užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies reikalavimų,

a) užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų;

Visiškas

b) išspręsti su tarpvalstybiniu koordinavimu arba tarpvalstybiniais žalingaisiais trukdžiais, atsirandančiais tarp valstybių narių ir su trečiosiomis valstybėmis ir neleidžiančiais valstybėms narėms savo teritorijoje naudoti suderinto radijo spektro, susijusias problemas arba ginčus.

b) spręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu, tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais, atsirandančiais tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų valstybių ir neleidžiančiais Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teritorijose naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų), susijusias problemas ir (ar) ginčus; šiuo atveju gali būti kreipiamasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos tarpininkauti, o nepavykus išspręsti šiame papunktyje nurodytų problemų ir (ar) ginčo – į Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Visiškas

3. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies reikalavimų, paveiktoji valstybė narė, gali paprašyti RSPG pasinaudoti savo, kaip tarpininkės, įgaliojimais siekiant išspręsti su tarpvalstybiniu koordinavimu arba tarpvalstybiniais žalingaisiais trukdžiais susijusias problemas arba ginčus. Kai tinkama, RSPG gali pareikšti nuomonę pasiūlydama suderintą tokios problemos arba ginčo sprendimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

Visiškas

4. Kai 2 ar 3 dalyje nurodytais veiksmais problema arba ginčas neišsprendžiami, bet kuriai paveiktajai valstybei narei paprašius, Komisija gali, kuo labiau atsižvelgdama į visas RSPG nuomones, kuriose rekomenduojamas suderintas sprendimas pagal 3 dalį, įgyvendinimo aktais priimti sprendimus, skirtus valstybėms narėms, kurioms aktuali nepašalintų žalingųjų trukdžių problema, kuriais siekiama panaikinti tarpvalstybinius žalinguosius trukdžius tarp dviejų ar daugiau valstybių narių, neleidžiančius joms savo teritorijoje naudoti suderinto radijo spektro.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

5. Bet kurios paveiktosios valstybės narės prašymu Sąjunga jai teikia teisinę, politinę ir techninę paramą, kad radijo spektro derinimo klausimai su Sąjungos kaimyninėmis šalimis, įskaitant šalis kandidates ir stojančiąsias šalis, būtų sprendžiami tokiu būdu, kad atitinkamos valstybės narės galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę. Teikdama tokią paramą Sąjunga skatina įgyvendinti Sąjungos politiką.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Sąjungos institucijoms.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMAS

29 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, įskaitant, kai būtina, baudas ir nebaudžiamojo pobūdžio iš anksto nustatytas ar periodines sankcijas, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, arba už bet kokio Komisijos, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą priimto sprendimo pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos turi teisę skirti tokias sankcijas per nacionalinėje teisėje nustatytą terminą. Numatytos sankcijos turi būti tinkamos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

3. Šio įstatymo reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai yra įgyvendinami pagal šio įstatymo nuostatas, įskaitant dėl atitinkamų ginčų nagrinėjimo ir sankcijų taikymo, nepažeidžiant tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų sąlygų ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos prašymą, kuriame įrodoma, kad buvo pažeisti tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per:

1) 1 mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos;

2) trumpesnį terminą, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį negu 1 mėnesio terminą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę imtis kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 89 ir 90 straipsniuose nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra ūkio subjektas nepadarė esminės žalos viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes, gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą, neskirdama ekonominės sankcijos.3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje, 81 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 83 straipsnyje nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio įstatymo 83 straipsnyje nustatytų nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

89 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nesilaiko atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio baudą, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų.

2. Ūkio subjektui, padariusiam per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 800 eurų.

3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 86 900 eurai, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o įvykdžius per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo pakartotinį pažeidimą – iki 5 800 eurų.

4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis arba pateikia neteisingą arba neišsamią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 14 4500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

5. Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

86 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos paskyrimo terminai

2. Ekonominė sankcija turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

95 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

3. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyto termino pabaigos.

ANK pakeitimo projektas

1 straipsnis. Kodekso papildymas 476(1) straipsniu

Papildyti Kodeksą 476(1) straipsniu:

476(1) straipsnis. Informacijos pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą nepateikimas, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas

1. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme numatytos informacijos, išskyrus informaciją, nurodytą šio straipsnio 3 ir 5 dalyse, nepateikimas, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas

užtraukia baudą asmenims, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, arba juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

3. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo numatytos informacijos apie planuojamo steigti plačiajuosčio ryšio tinklo ir (ar) planuojamo iš esmės atnaujinti arba išplėsti elektroninių ryšio tinklo, kuriuo galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, paskirtį, numatomą jo plėtros pradžios datą arba įsteigimo, atnaujinimo ar išplėtimo terminą, techninius parametrus, finansavimo šaltinius ir tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informacijos apie ketinimus tikslinėse vietovėse steigti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (ar) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta nepateikimas, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas tyčią arba dėl neatsargumo, neturėjęs neigiamos įtakos konkurencijai,

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų.

5. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo numatytos informacijos apie planuojamo steigti plačiajuosčio ryšio tinklo ir (ar) planuojamo iš esmės atnaujinti arba išplėsti elektroninių ryšio tinklo, kuriuo galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, paskirtį, numatomą jo plėtros pradžios datą arba įsteigimo, atnaujinimo ar išplėtimo terminą, techninius parametrus, finansavimo šaltinius ir tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informacijos apie ketinimus tikslinėse vietovėse steigti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (ar) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta nepateikimas, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas tyčia arba dėl neatsargumo, turėjęs neigiamos įtakos konkurencijai,

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas

479 straipsnis. Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo nuostatų dėl pareigos teikti informaciją pažeidimai

1. Informacijos apie kibernetinius incidentus ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones nepateikimas Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui arba šios informacijos teikimo tvarkos pažeidimas

užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų.

2. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų kibernetinio saugumo subjektams pateikti informaciją, būtiną kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams, ir kibernetinio saugumo būklei įvertinti, nevykdymas laiku

užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų.

3. Informacijos apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamų veikų požymių, nepateikimas policijai arba šios informacijos teikimo tvarkos pažeidimas

užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų.

4. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-922, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21594

Nr. XIII-1427, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11734

480 straipsnis. Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų kibernetinio saugumo užtikrinimo pareigų atlikimo pažeidimai

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1427, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11734

1. Teisėtų Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ar policijos nurodymų, susijusių su kibernetinio saugumo užtikrinimu, neįvykdymas laiku

užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-922, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21594

Nr. XIII-1427, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11734

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų.

<...>

4. Nustatytų organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui užtikrinti nevykdymas

užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-922, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21594

Nr. XIII-1427, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11734

5. Šio straipsnio 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Visiškas

2. Valstybės narės numato sankcijas taikydamos 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą tik tais atvejais, kai įmonė ar valdžios institucija sąmoningai arba dėl didelio aplaidumo pateikia klaidinančią, neteisingą ar neišsamią informaciją.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje, 81 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 83 straipsnyje nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio įstatymo 83 straipsnyje nustatytų nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.

89 straipsnis. Ekonominės sankcijos

4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis arba pateikia neteisingą ar neišsamią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

ANK pakeitimo projektas

1 straipsnis. Kodekso papildymas 476(1) straipsniu

Papildyti Kodeksą 476(1) straipsniu:

476(1) straipsnis. Informacijos pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą nepateikimas, klaidingos, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas

3. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo numatytos informacijos apie planuojamo steigti plačiajuosčio ryšio tinklo ir (ar) planuojamo iš esmės atnaujinti arba išplėsti elektroninių ryšio tinklo, kuriuo galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, paskirtį, numatomą jo plėtros pradžios datą arba įsteigimo, atnaujinimo ar išplėtimo terminą, techninius parametrus, finansavimo šaltinius ir tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informacijos apie ketinimus tikslinėse vietovėse steigti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (ar) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta nepateikimas, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas tyčia arba dėl neatsargumo, neturėjęs neigiamos įtakos konkurencijai,

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Visiškas

Nustatant įmonei ar valdžios institucijai už sąmoningą ar itin aplaidų klaidinančios, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimą skiriamų baudų ar periodinių sankcijų dydį taikant 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, turi būti atsižvelgta, inter alia, į tai, ar įmonės ar valdžios institucijos veiksmai turėjo neigiamos įtakos konkurencijai, visų pirma ar, priešingai nei nurodyta iš pradžių pateiktoje ar atnaujintoje informacijoje, įmonė ar valdžios institucija įdiegė, išplėtė arba atnaujino tinklą, arba neįdiegė tinklo ir nepateikė to plano pakeitimo objektyvaus pagrindimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

91 straipsnis. Ekonominių sankcijų dydžio nustatymas

1. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

7) ar šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos informacijos nepateikimas arba neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas turėjo neigiamos įtakos konkurencijai, ypač tais atvejais, kai, priešingai nei nurodė pateiktoje informacijoje, ūkio subjektas įsteigė plačiajuosčio ryšio tinklą ir (ar) iš esmės atnaujino ar išplėtė esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, arba neįsteigė plačiajuosčio ryšio tinklo ir (ar) iš esmės neatnaujino ar neišplėtė esamų elektroninių ryšių tinklų, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, ir nepateikė objektyvių, tai pagrindžiančių priežasčių.

ANK pakeitimo projektas

1 straipsnis. Kodekso papildymas 476(1) straipsniu

Papildyti Kodeksą 476(1) straipsniu:

476(1) straipsnis. Informacijos pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą nepateikimas, klaidingos, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas

3. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo numatytos informacijos apie planuojamo steigti plačiajuosčio ryšio tinklo ir (ar) planuojamo iš esmės atnaujinti arba išplėsti elektroninių ryšio tinklo, kuriuo galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta, paskirtį, numatomą jo plėtros pradžios datą arba įsteigimo, atnaujinimo ar išplėtimo terminą, techninius parametrus, finansavimo šaltinius ir tikslinių vietovių sąrašą, taip pat informacijos apie ketinimus tikslinėse vietovėse steigti plačiajuosčio ryšio tinklus ir (ar) iš esmės atnaujinti arba išplėsti esamus elektroninių ryšių tinklus, kad jais galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos bent 100 Mb/s gaunamojo ryšio sparta nepateikimas, neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimas tyčia arba dėl neatsargumo, neturėjęs neigiamos įtakos konkurencijai,

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Visiškas

30 straipsnis

Bendrojo leidimo ar radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimo teisių sąlygų laikymasis ir specifinių įpareigojimų laikymasis

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkamos kompetentingos institucijos stebėtų ir prižiūrėtų, kaip laikomasi bendrojo leidimo arba radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimo teisių sąlygų, 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų specifinių įpareigojimų ir įpareigojimo radijo spektrą naudoti efektyviai ir veiksmingai pagal 4 straipsnį, 45 straipsnio 1 dalį ir 47 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

Visiškas

Kompetentingos institucijos turi įgaliojimą reikalauti, kad įmonės, kurioms taikomas bendrasis leidimas arba kurios naudojasi radijo spektro ar numeracijos išteklių naudojimo teisėmis, pagal 21 straipsnį pateiktų visą informaciją, būtiną patikrinti, kaip laikomasi bendrojo leidimo ar radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimo teisių sąlygų arba 13 straipsnio 2 dalyje arba 47 straipsnyje nurodytų specifinių įpareigojimų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veiksmingu ir efektyviu elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, ir kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, bei įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį;

2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;

Visiškas

2. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad įmonė nesilaiko vienos ar daugiau bendrojo leidimo ar radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimo teisių sąlygų ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų specifinių įpareigojimų, ji apie tai praneša įmonei ir suteikia galimybę per pagrįstą laiką pareikšti savo nuomonę.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos prašymą, kuriame įrodoma, kad buvo pažeisti tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per:

1) 1 mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos;

2) trumpesnį terminą, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.

Visiškas

3. Kompetentinga institucija turi įgaliojimą reikalauti, kad 2 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant arba per pagrįstą laiką, ir imasi atitinkamų proporcingų priemonių atitikčiai užtikrinti.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

Visiškas

Valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus atitinkamais atvejais:

a) prireikus skirti atgrasomas finansines baudas, kurios gali apimti periodines baudas, taikomas atgaline data, ir

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

Visiškas

b) nurodyti nutraukti arba atidėti paslaugų arba į paslaugų paketą įeinančių paslaugų teikimą, nes, jei šios paslaugos ir toliau būtų teikiamos, būtų daroma didelė žala konkurencijai, iki tol, kol bus patenkinami prieigos įpareigojimai, nustatyti atlikus rinkos tyrimą laikantis 67 straipsnio.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

4. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, kas sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.

Visiškas

Kompetentingos institucijos nedelsdamos pateikia priemones ir priežastis, kuriomis jos grindžiamos, atitinkamai įmonei, ir nustato pagrįstą laikotarpį įmonei tas priemones įgyvendinti.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

5. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones, išskyrus ekonominių sankcijų skyrimą, pagal šio straipsnio 2 ir (ar) 4 dalis priėmimo dienos informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir nurodo jų priežastis, nustatydama ne ilgesnį negu 2 mėnesių terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.

Visiškas

4. Nepaisant šio straipsnio 2 ir 3 dalių, valstybės narės suteikia įgaliojimus kompetentingai institucijai prireikus skirti finansines baudas įmonėms už tai, kad jos per pagrįstą laikotarpį, kurį nustatė kompetentinga institucija, nepateikė informacijos pagal 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a arba b punkte ir 69 straipsnyje nustatytas pareigas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

Visiškas

5. Sunkaus 13 straipsnio 2 dalyje arba 47 straipsnio 1 arba 2 dalyse nurodytų bendrojo leidimo arba radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimo teisių sąlygų arba specifinių įpareigojimų pažeidimo arba pasikartojančių pažeidimų atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, neduoda rezultatų, valstybės narės suteikia kompetentingoms institucijoms įgaliojimus neleisti įmonei toliau teikti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų arba sustabdyti ar panaikinti tas naudojimo teises. Valstybės narės suteikia įgaliojimus kompetentingai institucijai skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Tokios sankcijos gali būti taikomos pažeidimų laikotarpiu net ir tais atvejais, jei vėliau padėtis buvo ištaisyta.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

90 straipsnis. Šiurkštus ir (ar) sistemingas pažeidimas

1. Už šiurkštų ir sistemingą vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pažeidimą arba atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Visiškas

6. Nepaisant šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalių, kompetentinga institucija gali imtis skubių laikinųjų priemonių padėčiai ištaisyti dar nepriėmusi galutinio sprendimo, kai turi įrodymų apie 13 straipsnio 2 dalyje arba 47 straipsnio 1 arba 2 dalyse nurodytų bendrojo leidimo arba radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimo teisių sąlygų arba specifinių įpareigojimų pažeidimus, kurie kelia tiesioginį ir rimtą pavojų visuomenės saugai ir saugumui ar visuomenės sveikatai arba sudarančius didelių ekonominių ar eksploatavimo problemų kitiems elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjams ar naudotojams ar kitiems radijo spektro naudotojams. Kompetentinga institucija atitinkamai įmonei suteikia deramą galimybę pareikšti savo nuomonę ir pasiūlyti priemones padėčiai ištaisyti. Prireikus kompetentinga institucija gali patvirtinti laikinąsias priemones, kurios galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau kurios tais atvejais, kai vykdymo procedūros dar nėra užbaigtos, gali būti pratęstos dar ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo, įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį arba įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, pažeidimą arba apie atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinųjų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę pareikšti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai padėčiai išspręsti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

Visiškas

7. Įmonės turi teisę pateikti skundus dėl priemonių, taikomų pagal šį straipsnį, 31 straipsnyje nurodyta tvarka.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

Visiškas

31 straipsnis

Teisė pateikti skundą

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu veiktų veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos bet kuris naudotojas ar įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas arba susijusias priemones, kuriems turi įtakos kompetentingos institucijos sprendimas, turėtų teisę skundus nagrinėjančiai institucijai, kuri yra nepriklausoma nuo suinteresuotų šalių ir kuriai atliekant užduotis jai nebūtų daromas išorės poveikis ar politinis spaudimas, dėl kurio būtų pakenkta institucijos sprendimų nepriklausomumui, paduoti skundą dėl to sprendimo. Ši institucija, kuri gali būti teismas, turi turėti atitinkamą kompetenciją, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į bylos esmę.

Kol nagrinėjamas skundas, galioja kompetentingos institucijos sprendimas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal nacionalinę teisę nustatomos laikinosios priemonės.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

Visiškas

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta skundus nagrinėjanti institucija nėra teismo institucija, ji visuomet pagrindžia savo sprendimą raštu. Be to, tokiu atveju jos sprendimą peržiūri teismas SESV 267 straipsnio prasme.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodyta skundus nagrinėjanti institucija yra teismas.

Valstybės narės užtikrina, kad apskundimo mechanizmas būtų veiksmingas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

Visiškas

3. Valstybės narės renka informaciją apie skundų bendrą dalyką, skundų nagrinėjimo prašymų skaičių, apskundimo procedūrų trukmę ir priimtų sprendimų nustatyti laikinąsias priemones skaičių. Valstybės narės tokią informaciją, taip pat sprendimus arba teismo sprendimus teikia Komisijai ir BEREC joms pateikus motyvuotą prašymą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

Visiškas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VIDAUS RINKOS PROCEDŪROS

I SKYRIUS

32 straipsnis

Elektroninių ryšių vidaus rinkos stiprinimas

1. Atlikdamos savo užduotis pagal šią direktyvą, nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į 3 straipsnyje nustatytus tikslus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

6. Šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) elektroninių ryšių paslaugomis susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

1. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta vartotojų teisių apsauga.

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos davinius:

8) užtikrinti, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai įgyvendintų tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.

Visiškas

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros skaidriai dirbdamos vienos su kitomis ir su Komisija bei BEREC, siekdamos užtikrinti, kad visose valstybėse narėse ši direktyva būtų taikoma nuosekliai. Dėl to jos pirmiausia bendradarbiauja su Komisija ir BEREC, kad nustatytų, kokie veiksmai ir kokios priemonės padėčiai ištaisyti geriausiai tinka konkrečių situacijų rinkoje rūšims.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

3. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

Visiškas

3. Išskyrus atvejus, kai pagal 34 straipsnį priimtose rekomendacijose arba gairėse numatyta kitaip, pasibaigus viešoms konsultacijoms pagal 23 straipsnį, jei jų reikia, kai nacionalinė reguliavimo institucija ketina imtis priemonių:

a) kurioms taikomi 61, 64, 67, 68 arba 83 straipsniai, ir

b) kurios daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai,

ji paskelbia priemonės projektą ir ją pateikia Komisijai, BEREC ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms kitose valstybėse narėse, tuo pačiu metu pagal 20 straipsnio 3 dalį nurodydama priemonės motyvus. Nacionalinės reguliavimo institucijos, BEREC ir Komisija pastabas dėl to priemonės projekto gali pateikti per vieną mėnesį. Vieno mėnesio termino pratęsti negalima.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

12. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai šiems ūkio subjektams, jeigu toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus viešo konsultavimosi terminui, kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per 1 mėnesį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę bet kuriuo metu atsiimti savo sprendimo projektą. Europos Komisijai priėmus gaires ir (arba) rekomendacijas, nustatančias kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (arba) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.

23 straipsnis. Prieiga

9. Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo įpareigoti suteikti prieigą priėmimo dienos įvertina įpareigojimo taikymo rezultatus ir vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis nusprendžia, ar juos panaikinti ir (arba) pakeisti.

Visiškas

4. Priemonės projektas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, negali būti priimtas dar du mėnesius, jei ta priemonė siekiama:

a) apibrėžti atitinkamą rinką, kuri skiriasi nuo rinkų, apibrėžtų 64 straipsnio 1 dalyje nurodytoje rekomendacijoje, arba

b) pagal 67 straipsnio 3 arba 4 dalį pripažinti įmonę, atskirai ar kartu su kitomis įmonėmis, turinčia didelę įtaką rinkoje,

ir kai ji galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, o Komisija yra nacionalinei reguliavimo institucijai nurodžiusi, kad priemonės projektas sudarys kliūtį vidaus rinkoje, arba jei Komisija turi rimtų abejonių dėl planuojamos priemonės suderinamumo su Sąjungos teise, ypač su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. Tas dviejų mėnesių terminas negali būti pratęstas. Tokiu atveju Komisija informuoja BEREC ir nacionalines reguliavimo institucijas apie savo kritines pastabas bei tuo pačiu metu jas paskelbia viešai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir jeigu Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Visiškas

5. BEREC paskelbia nuomonę dėl 4 dalyje nurodytų Komisijos kritinių pastabų, kurioje nurodo, ar, jos manymu, reikėtų palikti galioti, iš dalies pakeisti arba atsiimti priemonės projektą, ir, kai tikslinga, pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

6. Per 4 dalyje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija gali:

a) priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija atsiimtų priemonės projektą, arba

b) priimti sprendimą atsiimti savo kritines pastabas, nurodytas 4 dalyje.

Prieš priimdama sprendimą Komisija kuo labiau atsižvelgia į BEREC nuomonę.

Kartu su sprendimais, nurodytais pirmos pastraipos a punkte, pateikiama išsami ir objektyvi analizė, kodėl Komisija mano, kad priemonės projektas neturėtų būti patvirtintas kartu su konkrečiais pasiūlymais, kai jis turėtų būti iš dalies pakeistas.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

7. Per šešis mėnesius po to, kai pagal šio straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a punktą Komisija priėmė sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija atsiimtų priemonės projektą, nacionalinė reguliavimo institucija priemonės projektą iš dalies pakeičia arba atsiima. Jeigu priemonės projektas iš dalies keičiamas, nacionalinė reguliavimo institucija pagal 23 straipsnį surengia viešas konsultacijas ir pagal šio straipsnio 3 dalį vėl perduoda Komisijai iš dalies pakeistą priemonės projektą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, negu ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir jeigu Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius privalo pakeisti tokį sprendimo projektą arba jo nepriimti. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Visiškas

8. Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija kuo labiau atsižvelgia į kitų nacionalinių reguliavimo institucijų, BEREC ir Komisijos pastabas ir, išskyrus atvejus, kai taikoma 4 dalis ir 6 dalies a punktas, gali priimti priemonės projektą, o tai padariusi pateikia jį Komisijai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

17. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę bet kurio rinkos tyrimo procedūros etapo metu atsisakyti priimti savo sprendimo projektą. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Susisiekimo ministerijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir Europos Komisijai.

Visiškas

9. Nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai ir BEREC pateikia visas patvirtintas galutines priemones, kurioms taikomi 3 dalies a ir b punktai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

10. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad nukrypstant nuo 3 ir 4 dalyse numatytų procedūrų reikia skubiai veikti, kad būtų galima išsaugoti konkurenciją ir apsaugoti naudotojų interesus, ji gali nedelsdama imtis proporcingų ir laikinųjų priemonių. Tokias priemones ji nedelsdama pateikia Komisijai, kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir BEREC, kartu išsamiai nurodydama priežastis. Nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimą tokias priemones taikyti nuolat ar pratęsti jų galiojimo laikotarpį pagal 3 ir 4 dalis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

18. Ryšių reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių – tai yra apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems subjektams vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

11. Nacionalinė reguliavimo institucija gali bet kuriuo metu atsiimti savo priemonės projektą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Visiškas

33 straipsnis

Taisomųjų priemonių nuoseklaus taikymo tvarka

1. Jeigu pagal planuojamą priemonę, kuriai taikoma 32 straipsnio 3 dalis, taikant 61 arba 67 straipsnį kartu su 69–76 straipsniais ir 83 straipsniu, siekiama nustatyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti įpareigojimą įmonei, Komisija per 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą vieno mėnesio laikotarpį praneša atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ir BEREC priežastis, kodėl ji mano, kad priemonės projektu bus sukuriamos kliūtys vidaus rinkoje, arba kad ji turi rimtų abejonių dėl to, ar ši priemonė suderinama su Sąjungos teise. Tokiu atveju priemonės projekto negalima priimti dar tris mėnesius nuo Komisijos pranešimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

14. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (arba) panaikinti vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų kliūtis bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje dienos. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę ir pasiūlymus, pakeičia, nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

Jeigu tokio pranešimo negauta, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti priemonės projektą, kuo labiau atsižvelgdama į visas Komisijos, BEREC arba kitų nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktas pastabas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

2. Per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį Komisija, BEREC ir atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią priemonę, atsižvelgdamos į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, kartu tinkamai atsižvelgdamos į rinkos dalyvių nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

3. Per pirmąsias šešias savaites nuo 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pradžios BEREC priima nuomonę dėl 1 dalyje nurodyto Komisijos pranešimo, kurioje nurodo, ar, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti arba atsiimti priemonės projektą, ir, kai tikslinga, tuo tikslu pateikia konkrečių pasiūlymų. Ta nuomonė turi būti motyvuota ir skelbiama viešai.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

4. Jei savo nuomonėje BEREC sutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis, ji glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama nacionaline reguliavimo institucija, kad būtų nustatyta pati tinkamiausia ir veiksmingiausia priemonė. Prieš pasibaigiant 1 dalyje nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui nacionalinė reguliavimo institucija gali:

a) kuo labiau atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą Komisijos pranešimą ir BEREC nuomonę, iš dalies pakeisti arba atsiimti priemonės projektą; arba

b) nekeisti savo priemonės projekto.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

5. Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į BEREC nuomonę, jei tokios būta, per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pabaigos gali:

a) priimti rekomendaciją, pagal kurią būtų reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų arba atsiimtų priemonės projektą, pateikdama tuo tikslu konkrečių pasiūlymų, ir nurodydama savo rekomendacijos priežastis, visų pirma tais atvejais, jei BEREC nesutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis;

b) priimti sprendimą atsiimti savo kritines pastabas, nurodytas pagal 1 dalį; arba

c) priemonių projektų, kuriems taikoma 61 straipsnio 3 dalies antra pastraipa arba 76 straipsnio 2 dalis, atžvilgiu priimti sprendimą, kuriuo atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija būtų įpareigota atsiimti priemonės projektą, jeigu BEREC sutinka su rimtu Komisijos susirūpinimu, kartu pateikdama išsamią ir objektyvią analizę, kodėl Komisija mano, kad priemonės projektas neturėtų būti priimtas, ir konkrečių pasiūlymų, kaip priemonės projektas turėtų būti iš dalies pakeistas, mutatis mutandis taikydama 32 straipsnio 7 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

6. Per vieną mėnesį nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo pagal 5 dalies a punktą arba po jos kritinių pastabų atsiėmimo pagal 5 dalies b punktą atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija pateikia Komisijai ir BEREC priimtą galutinę priemonę.

Tas laikotarpis gali būti pratęstas, kad nacionalinė reguliavimo institucija, vadovaudamasi 23 straipsnyje nurodyta procedūra, galėtų surengti viešas konsultacijas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

16. Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto 1 mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

7. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija, remdamasi pagal 5 dalies a punktą priimta rekomendacija, nusprendžia iš dalies nekeisti priemonės projekto arba jo neatsiimti, ji nurodo priežastis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

15. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar 1 mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą priima sprendimą, kuriame nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti savo sprendimo projektą arba jo nepriimti, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, į jį neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

8. Nacionalinė reguliavimo institucija gali panaikinti priemonės projektą bet kuriuo procedūros etapu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Visiškas

34 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

Surengusi viešas konsultacijas bei konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir kuo labiau atsižvelgdama į BEREC nuomonę, Komisija gali priimti su 32 straipsniu susijusias rekomendacijas arba gaires, kuriomis nustatoma pagal 32 straipsnio 3 dalį reikalaujamų pranešimų forma, turinys ir pateiktinos informacijos išsamumas, aplinkybės, kuriomis pranešimo nebūtina pateikti, ir terminų apskaičiavimas.

Šio straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jis skirtas Europos Komisijai.

II SKYRIUS

Suderintas radijo spektro skyrimas

35 straipsnis

Tarpusavio peržiūra

1. Jei nacionalinė reguliavimo arba kita kompetentinga institucija ketina pradėti atrankos procedūrą pagal 55 straipsnio 2 dalį, susijusią su suderintu radijo spektru, kuriam techninėmis įgyvendinimo priemonėmis vadovaujantis Sprendimu Nr. 676/2002/EB buvo nustatytos suderintos sąlygos, kad jį būtų galima naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir paslaugoms, pagal 23 straipsnį ji apie priemonės projektą, kuris patenka į lyginamosios arba konkurencinės atrankos procedūros pagal 55 straipsnio 2 dalį taikymo sritį, informuoja RSPG ir nurodo, ar ir kada ji turi prašyti RSPG sušaukti tarpusavio peržiūros forumą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (ar) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame butų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlyto forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:

Visiškas

Gavusi tokį prašymą RSPG surengia tarpusavio peržiūros forumą, siekiant apsvarstyti perduotus priemonių projektus ir pasikeisti nuomonėmis dėl jų, ir palengvina keitimąsi patirtimi ir geriausia praktika dėl tų priemonių projektų.

Tarpusavio peržiūros forumą sudaro RSPG nariai, jį organizuoja ir jam pirmininkauja RSPG atstovas.

Šių pastraipų perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Radijo spektro politikos grupei.

2. Ne vėliau kaip pagal 23 straipsnį surengtų viešų konsultacijų metu RSPG gali išimties tvarka imtis iniciatyvos sušaukti tarpusavio peržiūros forumą laikantis jo rengimo darbo tvarkos taisyklių siekiant pasikeisti patirtimi ir geriausia praktika dėl priemonių projektų, susijusių su atrankos procedūra, jei ji mano, kad priemonės projektas iš esmės pakenktų nacionalinės reguliavimo ar kitos kompetentingos institucijos gebėjimui pasiekti 3, 45, 46 ir 47 straipsniuose nustatytus tikslus.

3. RSPG iš anksto nustato ir viešai paskelbia objektyvius kriterijus, taikomus neeiliniam tarpusavio peržiūros forumo sušaukimui.

Šių dalių perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Radijo spektro politikos grupei.

4. Tarpusavio peržiūros forumo metu nacionalinė reguliavimo institucija arba kita kompetentinga institucija paaiškina, kaip priemonės projektu:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (ar) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame būtų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlyto forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:

Visiškas

a) skatinama vidaus rinkos plėtra, tarpvalstybinis paslaugų teikimas bei konkurencija ir užtikrinama kuo didesnė nauda vartotojams, ir apskritai siekiama šios direktyvos 3, 45, 46 ir 47 straipsniuose, taip pat sprendimuose Nr. 676/2002/EB ir Nr. 243/2012/ES nustatytų tikslų;

1) skatinama Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtra, tarpvalstybinis paslaugų teikimas, konkurencija ir užtikrinama kuo didesnė nauda vartotojams, taip pat siekiama bendrų Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ir Europos Sąjungos radijo spektro politikos tikslų, tarp jų nustatytų 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 676/2002 ir Sprendime Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa;

Visiškas

b) užtikrinamas veiksmingas ir ekonomiškas radijo spektro naudojimas ir

2) užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas;

Visiškas

c) diegiant nuo radijo spektro priklausančioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti skirtus tinklus užtikrinamos stabilios ir nuspėjamos investavimo sąlygos esamiems ir būsimiems radijo spektro naudotojams.

Visiškas

5. Tarpusavio peržiūros forume gali savanoriškai dalyvauti kitų kompetentingų institucijų ir BEREC ekspertai.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta tarpusavio peržiūros forumui, kurį organizuoja Radijo spektro politikos grupė, reglamentuoti.

6. Tarpusavio peržiūros forumas sušaukiamas tik vieną kartą bendro nacionalinio parengiamojo ir konsultacijų proceso, susijusio su bendra atrankos procedūra, taikoma vienai ar kelioms radijo spektro juostoms, metu, nebent nacionalinė reguliavimo arba kita kompetentinga institucija paprašytų, kad toks forumas būtų sušauktas pakartotinai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (ar) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame būtų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlyto forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:

Visiškas

7. Nacionalinės reguliavimo ar kitos kompetentingos institucijos, kuri paprašė sušaukti posėdį, prašymu RSPG gali priimti ataskaitą, kaip priemonės projektu siekiama 4 dalyje nustatytų tikslų, kurioje atsispindėtų nuomonės, kuriomis buvo pasikeista tarpusavio peržiūros forume.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6. Jei šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarpusavio peržiūros forumas buvo sušauktas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, ji turi teisę prašyti, kad Radijo spektro politikos grupė:

1) priimtų ataskaitą, kaip tarpusavio peržiūros forume apsvarstytu teisės akto projektu siekiama šio straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose nurodytų tikslų, kurioje, be kita ko, atsispindėtų nuomonės, kuriomis buvo pasikeista tarpusavio peržiūros forumo metu;

Visiškas

8. RSPG kiekvienų metų vasario mėn. skelbia ataskaitą dėl pagal 1 ir 2 dalis svarstytų priemonių projektų. Ataskaitoje pateikiama nustatyta patirtis ir geriausia praktika.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Radijo spektro politikos grupei.

9. Po tarpusavio peržiūros forumo, nacionalinės reguliavimo ar kitos kompetentingos institucijos, kuri paprašė sušaukti posėdį, prašymu RSPG gali priimti nuomonę dėl priemonės projekto.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6. Jei šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarpusavio peržiūros forumas buvo sušauktas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, ji turi teisę prašyti, kad Radijo spektro politikos grupė:

2) priimtų nuomonę dėl tarpusavio peržiūros forume apsvarstyto teisės akto projekto.

Visiškas

36 straipsnis

Suderintas radijo spektro skyrimas

Jei radijo spektro naudojimas buvo suderintas, buvo susitarta dėl prieigos sąlygų ir procedūrų, o įmonės, kurioms turi būti paskirtas radijo spektras, buvo atrinktos pagal tarptautinius susitarimus ir Sąjungos taisykles, valstybės narės tokio radijo spektro naudojimo teisę suteikia pagal tuos sutarimus ir taisykles. Jei visos su atitinkamo radijo spektro naudojimu siejamos nacionalinės sąlygos yra įvykdytos taikant bendro leidimo išdavimo procesą, valstybės narės nenustato jokių kitų sąlygų, papildomų kriterijų ar procedūrų, kurios apribotų, pakeistų ar uždelstų tokio radijo spektro bendro skyrimo teisingą įgyvendinimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

7. Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra suderintas, dėl galimybės juos naudoti sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles. Jeigu visos tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo Lietuvos Respublikoje sąlygos yra nustatytos numatant atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimą be atskiro leidimo, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo be atskiro leidimo įgyvendinimą.

Visiškas

37 straipsnis

Bendras leidimų, kuriais suteikiamos individualios radijo spektro naudojimo teisės, išdavimo procesas

Dvi arba kelios valstybės narės, atsižvelgdamos į rinkos dalyvių pareikštą susidomėjimą, gali bendradarbiauti viena su kita ir su RSPG, bendrai nustatydamos bendrus leidimų išdavimo proceso aspektus ir, kai tikslinga, taip pat bendrai vykdydamos atrankos procesą, pagal kurį suteikiamos individualios radijo spektro naudojimo teisės.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

66 straipsnis. Bendras radijo dažnių (kanalų) skyrimas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Radijo spektro politikos grupe, kai, atsižvelgiant į suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, yra rengiamos ir (ar) vykdomos bendros su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūros.

Visiškas

Rengdamos bendrą leidimų išdavimo procedūrą valstybės narės gali atsižvelgti į šiuos kriterijus:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

66 straipsnis. Bendras radijo dažnių (kanalų) skyrimas

2. Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras procedūras, atsižvelgiama į tai, kad:

Visiškas

a) individualias nacionalines leidimų išdavimo procedūras pradeda ir įgyvendina kompetentingos institucijos pagal bendrai sutartą tvarkaraštį;

1) radijo (dažnių) kanalų skyrimo procedūros gali būti pradedamos ir leidimai naudoti radijo (dažnius) kanalus išduodami pagal atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių bendrai sutartą tvarkaraštį;

Visiškas

b) ją taikant, kai tinkama, numatomos bendros individualių radijo spektro naudojimo teisių atrankos ir suteikimo atitinkamose valstybėse narėse sąlygos ir procedūros;

2) gali būti numatomos bendros radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo atitinkamose Europos Sąjungos valstybėse narėse sąlygos ir (ar) procedūros;

Visiškas

c) ją taikant, kai tinkama, numatomos bendros arba panašios su individualiomis radijo spektro naudojimo teisėmis siejamos sąlygos atitinkamose valstybėse narėse, kuriomis suteikiama galimybė, inter alia, skirti naudotojams panašius radijo spektro blokus;

3) gali būti numatomos bendros arba panašios tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitinkamose Europos Sąjungos valstybėse narėse sąlygos, kurios sudarytų galimybę skirti panašius radijo dažnius (kanalus);

Visiškas

d) ji yra atvira kitoms valstybėms narėms iki kol bus baigta vykdyti bendra leidimų išdavimo procedūra.

4) ši procedūra gali būti atvira kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms iki bus baigta bendra leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūra.

Visiškas

Kai, nepaisant rinkos dalyvių pareikšto susidomėjimo, valstybės narės nesiima bendrų veiksmų, jos tuos rinkos dalyvius informuoja apie savo sprendimą pagrindžiančias priežastis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

66 straipsnis. Bendras radijo dažnių (kanalų) skyrimas

3. Tuo atveju, jei yra netenkinamas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktas ūkio subjekto prašymas inicijuoti ir (ar) vykdyti bendras su kita Europos Sąjungos valstybe nare radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimo procedūras, Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šį ūkio subjektą apie atsisakymo motyvus.

Visiškas

III SKYRIUS

Suderinimo procedūros

38 straipsnis

Suderinimo procedūros

1. Jei Komisija nustato, kad nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos skirtingai įgyvendina šioje direktyvoje nurodytas reguliavimo užduotis ir dėl to galėtų kilti kliūčių vidaus rinkai, Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į BEREC arba, kai aktualu, į RSPG nuomonę, gali priimti rekomendacijas arba taikant šio straipsnio 3 dalį priimti sprendimus įgyvendinimo aktais, kad užtikrintų suderintą šios direktyvos taikymą tam, kad būtų įgyvendinami 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad atlikdamos užduotis nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos kuo labiau atsižvelgtų į 1 dalyje nurodytas rekomendacijas. Jei nacionalinė reguliavimo arba kita kompetentinga institucija nusprendžia rekomendacijos nesilaikyti, ji apie tai praneša Komisijai pagrįsdama savo poziciją.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

5. Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pateikti Europos Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

Visiškas

3. Pagal 1 dalį priimti sprendimai apima tik suderinto arba koordinuoto metodo, kuris taikomas sprendžiant toliau išvardytus klausimus, nustatymą:

a) tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos, taikydamos 64 ir 67 straipsnius bei reguliuodamos elektroninių ryšių rinkas, nenuosekliai įgyvendina bendruosius reguliavimo metodus, ir todėl kyla kliūčių vidaus rinkai. Tokie sprendimai nėra susiję su nacionalinių reguliavimo institucijų specialiaisiais pranešimais pagal 32 straipsnį; tokiu atveju Komisija pateikia sprendimo projektą tik:

i) praėjus bent dvejiems metams po Komisijos rekomendacijos, skirtos tai pačiai problemai spręsti, priėmimo, ir

ii) kuo labiau atsižvelgdama į BEREC nuomonę dėl tokio sprendimo priėmimo būtinybės, kurią, Komisijos paprašyta, BEREC pateikia per 3 mėnesius;

b) numeracijos, įskaitant numerių intervalus, numerių ir identifikatorių perkėlimo, numerių ir adresų susiejimo sistemų ir prieigos prie skubios pagalbos tarnybų per bendrąjį Europos skubios pagalbos numerį „112“ klausimus.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami vadovaujantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.

Šių dalių perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Europos Komisijai.

5. BEREC gali savo iniciatyva patarti Komisijai, ar priemonė turėtų būti priimta pagal 1 dalį.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

6. Jei per vienerius metus nuo BEREC nuomonės priėmimo dienos Komisija nepriima rekomendacijos ar sprendimo, kuriame nurodoma, kad nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos skirtingai atlieka šioje direktyvoje nurodytas reguliavimo užduotis ir dėl to galėtų kilti kliūčių vidaus rinkai, ji apie nepriėmimo priežastis informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą ir šias priežastis paskelbia viešai.

Jei Komisija priima rekomendaciją pagal 1 dalį, tačiau kliūtis vidaus rinkoje sukeliantis nevienodas įgyvendinimas ir toliau išlieka dar dvejus metus, pagal 3 dalį Komisija priima sprendimą, priimdama įgyvendinimo aktus laikantis 4 dalies.

Jei Komisija nepriima sprendimo per dar vienus metus nuo bet kokios pagal antrą pastraipą priimtos rekomendacijos, ji apie nepriėmimo priežastis informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą ir tas priežastis paskelbia viešai.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

39 straipsnis

Standartizacija

1. Komisija sudaro ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia neprivalomų standartų arba specifikacijų sąrašą, kurio pagrindu būtų skatinama suderintai teikti elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir susijusias priemones bei susijusias paslaugas. Prireikus konsultuodamasi su komitetu, įsteigtu Direktyva (ES) 2015/1535, Komisija gali reikalauti, kad Europos standartizacijos organizacijos (Europos standartizacijos komitetas – CEN, Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas – Cenelec ir Europos telekomunikacijų standartų institutas – ETSI) parengtų standartus.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

2. Valstybės narės skatina, kad teikiamoms paslaugoms, techninėms sąsajoms arba tinklų funkcijoms būtų taikomi 1 dalyje minėti standartai arba specifikacijos tokiu mastu, kokio būtinai reikia paslaugų sąveikai, tiesioginiam sujungimui užtikrinti, taip pat paslaugų teikėjo keitimui ir numerių ir identifikatorių perkeliamumui palengvinti ir naudotojams suteikti daugiau pasirinkimo laisvės.

Nesant pagal 1 dalį paskelbtų standartų arba specifikacijų, valstybės narės skatina įgyvendinti Europos standartizacijos organizacijų priimtus standartus arba specifikacijas.

Jei tokių standartų arba specifikacijų nėra, valstybės narės skatina įgyvendinti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT), Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) priimtus tarptautinius standartus ir rekomendacijas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

33 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių ir Europos standartų, kurie yra perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų priimtų techninių specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, įpareigojančius tiesiogiai laikytis tarptautinių ir Europos standartų, įskaitant tų, kurie Europos Komisijos sudarytame ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame standartų sąraše yra nurodyti kaip privalomi. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Laikoma, kad asmuo ar ūkio subjektas yra įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

Visiškas

Jei tarptautiniai standartai yra, valstybės narės skatina, kad Europos standartizacijos organizacijos juos arba jų atitinkamas dalis imtų kaip pagrindą savo rengiamiems standartams, išskyrus atvejus, jei tokie tarptautiniai standartai ar jų atitinkamos dalys būtų neveiksmingos.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

33 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės

5. Lietuvos standartizacijos departamentas Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.

Visiškas

Jokiais 1 dalyje ar šioje dalyje nurodytais standartais ar specifikacijomis, kai įmanoma, neturi būti užkertamas kelias prieigai, kaip to gali būti reikalaujama pagal šią direktyvą.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai ir standartus bei specifikacijas rengiančioms institucijoms.

Visiškas

3. Jei 1 dalyje minėti standartai arba specifikacijos nėra pakankamai įdiegti ir paslaugų sąveika vienoje ar daugiau valstybių narių negali būti užtikrinta, tokių standartų arba specifikacijų įgyvendinimas 4 dalyje nustatyta tvarka gali būti padarytas privalomas tokiu mastu, kokio būtinai reikia tokiai sąveikai užtikrinti ir naudotojams suteikti daugiau pasirinkimo laisvės.

4. Tais atvejais, kai Komisija ketina tam tikrų standartų arba specifikacijų įgyvendinimą padaryti privalomą, ji apie tai paskelbia pranešimą Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje ir paragina visas suinteresuotas šalis viešai pareikšti pastabas. Komisija priimdama įgyvendinimo aktus atitinkamų standartų įgyvendinimą padaro privalomą, o Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamame standartų arba specifikacijų sąraše juos pavadina privalomaisiais standartais.

5. Kai Komisija mano, kad 1 dalyje minėti standartai arba specifikacijos nebeprisideda prie suderinto elektroninių ryšių paslaugų teikimo, nebetenkina vartotojų poreikių ar kliudo technologijų plėtotei, Komisija juos išbraukia iš 1 dalyje nurodyto standartų arba specifikacijų sąrašo.

6. Kai Komisija mano, kad 4 dalyje nurodyti standartai arba specifikacijos nebeprisideda prie suderinto elektroninių ryšių paslaugų teikimo, nebetenkina vartotojų poreikių ar kliudo technologijų plėtotei, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, išbraukia iš 1 dalyje nurodyto standartų arba specifikacijų sąrašo tuos standartus arba specifikacijas.

7. Šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Šių dalių perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Europos Komisijai.

8. Šis straipsnis netaikomas jokiems esminiams reikalavimams, sąsajų specifikacijoms ir suderintiems standartams, kuriems taikoma Direktyva 2014/53/ES.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

52 straipsnis. Radijo ryšio įrenginiai ir galiniai įrenginiai

Reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams, jų tiekimo rinkai, eksploatacijos pradžios ir naudojimo, atitikties vertinimo, priežiūros tvarką ir sąlygas nustato Radijo ryšio įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Įpareigojimai, susiję su informacijos apie sąsajų technines specifikacijas teikimu, galinių įrenginių prijungimu, taip pat gamintojo kodų skyrimo nestandartinių galinių įrenginių gamintojams, šių kodų naudojimo tvarka ir sąlygos nustatomos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymais.

Visiškas

V ANTRAŠTINĖ DALIS

SAUGUMAS

40 straipsnis

Tinklų ir paslaugų saugumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai imtųsi tinkamų ir proporcingų techninių ir organizacinių priemonių teikiamų tinklų ir paslaugų saugumui kylančios rizikos tinkamam valdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, tomis priemonėmis užtikrinamas kilusią riziką atitinkantis saugumo lygis. Visų pirma turi būti imamasi priemonių, įskaitant, kai tikslinga, šifravimą, siekiant užkirsti kelią su saugumu susijusiems incidentams arba sumažinti jų poveikį naudotojams ir kitiems tinklams ir paslaugoms.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8. Kibernetinio saugumo subjektas – subjektas, valdantis ir (arba) tvarkantis valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojas, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų ir skaitmeninių paslaugų teikėjas.

11 straipsnis. Bendrosios kibernetinio saugumo subjektų pareigos

1. Kibernetinio saugumo subjektai:

1) atsako už jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų ar teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą, užtikrina jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams;

2) organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, apraše nustatyta tvarka atlieka rizikos vertinimą ir įdiegia kitas, naujausiais technikos laimėjimais paremtas ir nustatytai rizikai proporcingas, technines ir organizacines kibernetinio saugumo priemones;

Nutarimas Nr. 1209

Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas

18. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai:

18.1. ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba po esminių organizacinių ar sisteminių pokyčių Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka rizikos vertinimą. Rizikos vertinimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę atlikti kartu su veiklos rizikos ir (arba) informacinių technologijų saugos atitikties vertinimu;

18.2. įgyvendina organizacines ir technines priemones, užtikrinančias, kad suklastotų interneto protokolo (IP) adresų srautas būtų blokuojamas jų teikiamuose viešuosiuose ryšių tinkluose;

18.3. įgyvendina organizacines ir technines priemones, užtikrinančias, kad elektroninių paslaugų trikdymo atakos srautas būtų blokuojamas jų teikiamuose viešuosiuose ryšių tinkluose;

18.4. įgyvendina organizacines ir technines priemones, užtikrinančias jų viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugoms teikti naudojamų sistemų ir įrangos kibernetinį saugumą;

18.5. tvirtina ir po esminių organizacinių ar sisteminių pokyčių atnaujina savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių paslaugų kibernetinio saugumo valdymo taisykles, o Nacionalinio kibernetinio saugumo centro reikalavimu, jas pateikia Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių paslaugų kibernetinio saugumo valdymo taisyklėse nurodoma:

18.5.1. kibernetiniams incidentams valdyti reikalingų priemonių aprašymai;

18.5.2. viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo užtikrinimo planas ir jo taikymo sąlygos bei maksimalus leistinas paslaugos neveikimo laikas;

18.5.3. už kibernetinių incidentų valdymą atsakingų asmenų funkcijos ir atsakomybė;

18.5.4. viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugoms teikti naudojamų sistemų ir įrangos stebėsenos, patikrinimo, testavimo bei auditavimo tvarka ir sąlygos;

18.5.5. atitiktis Lietuvos ir tarptautiniams standartams, apibūdinantiems kibernetinį saugumą ar saugų elektroninės informacijos tvarkymą;

18.6. neatlygintinai informuoja viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus apie priemones, kuriomis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjai gali pasinaudoti kibernetinių incidentų grėsmei, susijusiai su viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų galiniais įrenginiais, pašalinti, ir nurodo tikėtinas tokių priemonių panaudojimo išlaidas;

18.7. ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas informuoja viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą apie numatomus planinius darbus, kuriuos atliekant yra tikimybė sutrikdyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kibernetinį saugumą;

18.8. viešai skelbia rekomendacijas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams apie priemones kibernetiniam saugumui užtikrinti naudojantis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų paslaugomis.

Visiškas

Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (toliau – ENISA) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 526/2013 (1) palengvina valstybių narių veiksmų koordinavimą siekiant išvengti skirtingų nacionalinių reikalavimų, kurie gali sukelti saugumo riziką ir kliūčių vidaus rinkai, taikymo.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedelsiant praneštų kompetentingai institucijai apie saugumo incidentą, kuris turėjo didelės įtakos tinklų veikimui arba paslaugų teikimui.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

11 straipsnis. Bendrosios kibernetinio saugumo subjektų pareigos

1. Kibernetinio saugumo subjektai:

3) Nacionaliniame kibernetinių incidentų valdymo plane nustatytomis sąlygomis ir tvarka praneša Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui apie jų valdomose ir (arba) tvarkomose ryšių ir informacinėse sistemose įvykusius kibernetinius incidentus ir taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones;

Nutarimas Nr. 1209

Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas

13. Kibernetinio saugumo subjektai Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą informuoja apie:

13.1. didelio poveikio kibernetinius incidentus – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo jų nustatymo;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

51 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumas

4. Įvykus vientisumo pažeidimui, kuris turėjo didelę įtaką viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas privalo nedelsdamas apie šį vientisumo pažeidimą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nustatant vientisumo pažeidimo mastą, atsižvelgiama į paslaugų gavėjų, kuriuos paveikė vientisumo pažeidimas, skaičių, vientisumo pažeidimo trukmę, teritoriją, kurioje vientisumo pažeidimas daro poveikį, poveikio viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui mastą, poveikio ekonominei ir visuomeninei veiklai mastą. Prireikus apie įvykusį vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.

Visiškas

Siekiant nustatyti su saugumu susijusio incidento poveikio mastą, atsižvelgiama, kai žinoma, visų pirma į šiuos parametrus:

a) naudotojų, kuriuos paveikė saugumo incidentas, skaičių;

b) saugumo incidento trukmę;

c) geografinę teritoriją, kurioje saugumo incidentas daro poveikį;

d) poveikio tinklo veikimui arba paslaugos teikimo mastą;

e) poveikio ekonominei ir visuomeninei veiklai mastą.

Nutarimas Nr. 1209

Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas

9. Kibernetiniai incidentai skirstomi į keturias kategorijas:

9.1. pavojingi kibernetiniai incidentai;

9.2. didelio poveikio kibernetiniai incidentai;

9.3. vidutinio poveikio kibernetiniai incidentai;

9.4. nereikšmingo poveikio kibernetiniai incidentai.

10. Kriterijai, kuriais vadovaujantis kibernetiniai incidentai priskiriami Plano 9 punkte nustatytoms kategorijoms, nustatyti Plano priede.

Priedas

KRITERIJŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS KIBERNETINIAI INCIDENTAI PRISKIRIAMI KIBERNETINIŲ INCIDENTŲ KATEGORIJOMS, SĄRAŠAS

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

51 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumas

4. Įvykus vientisumo pažeidimui, kuris turėjo didelę įtaką viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui, viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas privalo nedelsdamas apie šį vientisumo pažeidimą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nustatant vientisumo pažeidimo mastą, atsižvelgiama į paslaugų gavėjų, kuriuos paveikė vientisumo pažeidimas, skaičių, vientisumo pažeidimo trukmę, teritoriją, kurioje vientisumo pažeidimas daro poveikį, poveikio viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimui ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimui mastą, poveikio ekonominei ir visuomeninei veiklai mastą. Prireikus apie įvykusį vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir visuomenei.

Visiškas

Prireikus atitinkama kompetentinga institucija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir ENISA. Atitinkama kompetentinga institucija gali informuoti visuomenę arba reikalauti, kad tai padarytų paslaugų teikėjai, jei ji nustato, kad saugumo incidento atskleidimas atitinka visuomenės interesus.

Kartą per metus atitinkama kompetentinga institucija pateikia Komisijai ir ENISA apibendrintą pagal šią dalį gautų pranešimų ir įvykdytų veiksmų ataskaitą.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

13) kai būtina informuoti visuomenę siekiant išvengti kibernetinio incidento arba valdyti vykstantį kibernetinį incidentą, pasikonsultavęs su kibernetinio saugumo subjektu, pranešusiu apie kibernetinį incidentą, informuoja visuomenę apie pavienius kibernetinius incidentus arba reikalauja, kad tai padarytų kibernetinio saugumo subjektas;

Nutarimas Nr. 1209

Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas

50. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, koordinuodamas tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksmus:

50.1. užtikrina tarpvalstybinį Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su šių valstybių bendradarbiavimo grupėmis, reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybomis (toliau – CSIRT) ir kitomis institucijomis, kad būtų galima vykdyti efektyvią kibernetinio saugumo priežiūrą ir operatyviai keistis informacija tarp suinteresuotų asmenų;

50.2. informuoja Europos Komisiją apie kibernetinių incidentų valdymo proceso mastą (nurodydamas įvykusių kibernetinių incidentų grupes, poveikį, skaičių, kibernetinius incidentus, galimai turėjusius poveikį kitoms Europos Sąjungos valstybėms, ir kitą aktualią informaciją) ir pagrindinius elementus ir kiekvienais metais bendradarbiavimo grupei pateikia suvestinę ataskaitą apie gautus pranešimus, kurioje, be kita ko, nurodomas pranešimų skaičius ir incidentų, apie kuriuos pranešta, pobūdis, taip pat veiksmai, kurių buvo imtasi;

50.3. informuoja kitas Europos Sąjungos valstybes nares, jų CSIRT apie pavojingus ir didelio poveikio kibernetinius incidentus, kai gali būti paveiktas daugiau negu vienos valstybės narės ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros paslaugų teikimas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

51 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumas

5. Ryšių reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 4 dalį pateiktus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus ir kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai.

Dalinis

Visiškai perkels Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektas

3. Valstybės narės užtikrina, kad esant konkrečiai ir didelei viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų saugumo incidento rizikai tokių tinklų ar paslaugų teikėjai informuotų savo naudotojus, kuriems tokia grėsmė gali turėti poveikio, apie visas galimas apsaugos ar taisomąsias priemones, kurių gali imtis naudotojai. Kai tikslinga, paslaugų teikėjai apie pačią grėsmę taip pat informuoja savo naudotojus.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

12 straipsnis. Specialiosios kibernetinio saugumo subjektų pareigos

3. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai viešai skelbia savo interneto svetainėse ar kitomis visuomenės informavimo priemonėmis paslaugų gavėjams rekomendacijas dėl priemonių kibernetiniam saugumui užtikrinti naudojantis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis.

Nutarimas Nr. 1209

Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas

18. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

51 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumas

2. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumui užtikrinti.

Įsakymas Nr. 1V-394

Viešųjų ryšių tinklų vientisumo užtikrinimo taisyklėse

3. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo:

3.2. nedelsdami nemokamai informuoti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, kurie teikia viešąsias elektroninių ryšių paslaugas naudodamiesi viešojo ryšių tinklo teikėjo viešuoju ryšių tinklu, ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus, kuriems viešojo ryšių tinklo teikėjas teikia viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, apie dėl vientisumo pažeidimo kilusius viešųjų ryšių tinklų ir (arba) šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutrikimus;

3.3. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas informuoti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, kurie teikia viešąsias elektroninių ryšių paslaugas naudodamiesi viešojo ryšių tinklo teikėjo viešuoju ryšių tinklu, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjus, kuriems viešojo ryšių tinklo teikėjas teikia viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, ir Tarnybą apie numatomus planinius darbus, kuriuos atliekant yra tikimybė sutrikdyti viešųjų ryšių tinklų vientisumą ir (arba) šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Visiškas

4. Šis straipsnis nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 ir Direktyvai 2002/58/EB.

Šios dalies papildomai perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes Direktyvos nacionalinės įgyvendinimo priemonės priimamos nedarant įtakos Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvą 2002/58/EB perkeliančioms nuostatoms.

5. Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į ENISA nuomonę, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų išsamiai išdėstytos 1 dalyje nurodytos techninės ir organizacinės priemonės, taip pat aplinkybės, forma ir procedūros, taikomos pranešimo reikalavimams pagal 2 dalį. Jie kuo labiau grindžiami Europos ir tarptautiniais standartais ir netrukdo valstybėms narėms patvirtinti papildomus reikalavimus siekiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

41 straipsnis

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus duoti privalomus nurodymus, įskaitant ir tuos, kurie susiję su priemonėmis, kurių turi būti imtasi siekiant ištaisyti saugumo incidentą arba užkirsti kelią tokiems incidentams, kai nustatoma didelė grėsmė, ir įgyvendinimo terminu, viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, tam, kad būtų įgyvendintas 40 straipsnis.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

4) duoda nurodymus, susijusius su kibernetinio saugumo užtikrinimu ir nustatytų kibernetinio saugumo trūkumų pašalinimu, nustato šių nurodymų įvykdymo terminą subjektams, valdantiems ir (arba) tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

51 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumas

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumą, turi teisę duoti privalomus nurodymus ir nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir proporcingi tikslui pasiekti.

Visiškas

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus reikalauti, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai:

a) teiktų informaciją, reikalingą jų tinklų ir paslaugų saugumui įvertinti, įskaitant dokumentus, susijusius su jų saugumo politika, ir

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

2) duoda nurodymus kibernetinio saugumo subjektams pateikti informaciją, būtiną kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo būklės įvertinimui atlikti;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

81 straipsnis. Informacijos gavimas

9) viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumo ir (arba) šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo įvertinimu;

Visiškas

b) leistų kvalifikuotai nepriklausomai įstaigai arba kompetentingai institucijai atlikti jų saugumo auditą ir pateiktų šio audito rezultatus kompetentingai institucijai; audito išlaidas apmoka paslaugų teikėjas.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

5) duoda nurodymus kibernetinio saugumo subjektams, išskyrus skaitmeninių paslaugų teikėjus, savo lėšomis atlikti nepriklausomą ryšių ir informacinių sistemų arba jomis teikiamų paslaugų saugumo auditą ir pateikti šio audito rezultatus, jei jie organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, apraše nustatyta tvarka nepateikia techninės informacijos, reikalingos ryšių ir informacinių sistemų ar jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo būklei įvertinti;

Visiškas

3. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikalingus įgaliojimus tirti nurodymų nesilaikymo atvejus, taip pat atvejus, susijusius su nesilaikymo poveikiu tinklų ir paslaugų saugumui.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

1) atlieka kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams, priežiūrą ir kibernetinio saugumo būklės tyrimus;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

6) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos;

Visiškas

4. Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant įgyvendinti 40 straipsnį, kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus gauti Reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybos (CSIRT), paskirtos pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 9 straipsnį, pagalbą klausimais, susijusiais su CSIRT užduotimis pagal tos direktyvos I priedo 2 punktą.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

14) bendradarbiauja su tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis, jų įsteigtomis bendradarbiavimo grupėmis ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir tarnybomis, turi teisę jas pasitelkti kartu atliekant šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo srityje;

Nutarimas Nr. 1209

Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas

50. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, koordinuodamas tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksmus:

52. Krašto apsaugos ministrui pritarus, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, atlikdamas Plane nustatytas funkcijas, turi teisę pasitelkti tarptautinių organizacijų kompetentingas institucijas, jų įsteigtas bendradarbiavimo grupes ir užsienio valstybių kompetentingas institucijas bei tarnybas. Už pasitelktų tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų, jų įsteigtų bendradarbiavimo grupių ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų bei tarnybų veiklą vykdant jų funkcijas Lietuvos Respublikoje atsako Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Visiškas

5. Kai tinkama, kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės, konsultuojasi ir bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis, kompetentingomis institucijomis Direktyvos (ES) 2016/1148 8 straipsnio 1 dalies prasme, ir nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis.

Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1299

Kibernetinio saugumo įstatymas

8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

14 straipsnis. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas valdant ir tiriant kibernetinius incidentus

1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir policija konsultuojasi ir bendradarbiauja tiriant kibernetinius incidentus, keičiasi su kibernetinių incidentų tyrimu susijusia informacija, reikalinga pagal kompetenciją šių institucijų funkcijoms atlikti. Prireikus apie kibernetinių incidentų tyrimą gali būti pranešama kitiems kriminalinės žvalgybos subjektams ir (arba) žvalgybos institucijoms.

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja tiriant kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugos pažeidimais, keičiasi informacija, reikalinga teisės aktų nustatytoms funkcijoms, susijusioms su asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą pažeidžiančių kibernetinių incidentų tyrimu, atlikti.

Visiškas

II DALIS

TINKLAI

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PATEKIMAS Į RINKĄ IR DIEGIMAS

I SKYRIUS

Mokesčiai

42 straipsnis

Mokesčiai už radijo spektro naudojimo teises ir teises įrengti įrenginius

1. Valstybės narės gali leisti kompetentingai institucijai taikyti tokius mokesčius už radijo spektro naudojimą ar teises įrengti įrenginius ant valstybinės ar privačios nuosavybės, virš jos ar po ja, naudojamos elektroninių ryšių tinklams arba paslaugoms ir susijusioms priemonėms teikti, kuriais užtikrinamas optimalus tokių išteklių naudojimas. Valstybės narės užtikrina, kad tokie mokesčiai būtų objektyviai pagrįsti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi savo paskirčiai, bei atsižvelgia į šios direktyvos bendruosius tikslus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

46 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

3. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

2. Kalbant apie radijo spektro naudojimo teises, valstybės narės siekia užtikrinti, kad būtų nustatyti tokio lygio taikytini mokesčiai, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo spektro skyrimas ir naudojimas, be kita ko:

a) nustatydamos rezervuojamąsias kainas kaip minimalius radijo spektro naudojimo teisių mokesčius, atsižvelgdamos į galimą tų teisių alternatyvaus panaudojimo vertę;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

12. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) valdymą ir jų naudojimą, turi teisę, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).

Visiškas

b) atsižvelgdamos į sąnaudas, atsirandančios dėl su tomis teisėmis siejamų sąlygų, ir

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

c) kiek įmanoma, taikydamos mokėjimo sąlygas, susijusias su faktiniu naudoti skirto radijo spektro prieinamumu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

12. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) valdymą ir jų naudojimą, turi teisę atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).

Visiškas

II SKYRIUS

Prieiga prie žemės

43 straipsnis

Priėjimo teisės

1. Valstybės narės užtikrina, kad svarstydama paraišką dėl teisių suteikimo:

- įmonei, turinčiai leidimą teikti viešuosius elektroninių ryšių tinklus, teisių suteikimo įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja,

- įmonei, turinčiai leidimą teikti neviešuosius elektroninių ryšių tinklus, teisių suteikimo įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja,

ta kompetentinga institucija:

a) nedelsdama ir be jokios diskriminacijos veiktų laikydamasi paprastų, veiksmingų, skaidrių ir viešai prieinamų procedūrų ir bet kuriuo atveju priimtų sprendimą per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo, išskyrus ekspropriacijos atvejus, ir

b) numatydama tam tikras teisių sąlygas, laikytųsi skaidrumo ir nediskriminacinių principų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

46 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

1. Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos, išskyrus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atveju.

Visiškas

Tvarka, nurodyta a ir b punktuose, gali būti skirtinga priklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia viešuosius elektroninių ryšių tinklus, ar ne.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes skirtinga tvarka, priklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia viešuosius elektroninių ryšių tinklus, ar ne, nenumatoma.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai viešosioms ar vietos institucijoms nuosavybės teise priklauso ar jos kontroliuoja įmones, teikiančias viešuosius elektroninių ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, 1 dalyje nurodytų teisių suteikimo funkcija ir su nuosavybe ar kontrole susijusi veikla būtų veiksmingai struktūriškai atskirtos.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

46 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą

1. Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas, neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar susijusių paslaugų teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos, išskyrus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atveju.

Visiškas

44 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų teikėjų dalijimasis vieta ir tinklo

elementais bei susijusiais įrenginiais

1. Tais atvejais, kai operatorius pasinaudoja nacionalinėje teisėje jam suteikta teise įrengti įrenginius ant valstybinės ar privačios nuosavybės, virš jos ar po ja arba nuosavybės eksproprijavimo ar naudojimo procedūra, kompetentingos institucijos gali nustatyti reikalavimą dalytis vieta ir tuo pagrindu įrengtais tinklo elementais ir susijusiais įrenginiais, kad būtų apsaugota aplinka, visuomenės sveikata, užtikrintas visuomenės saugumas arba įgyvendinti miesto ir šalies planavimo tikslai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

45 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas

2. Jeigu infrastruktūros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iš infrastruktūros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktūros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktūros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo (toliau – sutartis dėl bendro infrastruktūros naudojimo).

6. Jeigu tarp infrastruktūros valdytojo ir infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymo ir (arba) šios sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su šia sutartimi susijusius reikalavimus), teisės apžiūrėti vietoje konkrečią infrastruktūros valdytojo valdomą esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą.

Visiškas

Reikalavimas dalytis vieta, įrengtais tinklo elementais bei įrenginiais ir nuosavybe gali būti įvedamas tik po tinkamo viešų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, ir tik konkrečiose vietovėse, kuriose toks dalijimasis yra laikomas būtinu siekiant pirmoje pastraipoje numatytų tikslų. Kompetentingos institucijos gali nustatyti reikalavimą dalytis tokiais įrenginiais ar nuosavybe, įskaitant žemę, pastatus, pastatų įėjimus, pastatų elektros laidų sistemas, stiebus, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, kanalus, vamzdžius, šulinius, skirstymo spintas ar priemones viešųjų darbų koordinavimui palengvinti. Prireikus valstybė narė gali paskirti nacionalinę reguliavimo ar kitą kompetentingą instituciją vienai arba daugiau iš toliau išvardytų užduočių atlikti:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

14. Elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti tinkama fizinė infrastruktūra (toliau – tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra) – dujų, elektros energijos, įskaitant viešąjį apšvietimą, šildymo, vandens, įskaitant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir drenažo sistemas, gamybos, paskirstymo, perdavimo, tiekimo ar tvarkymo infrastruktūra, geležinkelių, kelių, uostų, oro uostų infrastruktūra ir kita fizinė infrastruktūra (vamzdynai, kabelių kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, įskaitant bokštus, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos ir kita), kuri tinka elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėju.

28. Infrastruktūros naudotojas – viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuris pageidauja sudaryti arba yra sudaręs su infrastruktūros valdytoju sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo ir (ar) naudojimo.

29. Infrastruktūros valdytojas – asmuo, valdantis elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (ar) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą arba ketinantis vykdyti šios infrastruktūros įrengimo darbus.

45 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas

Įsakymas Nr. 1V-978

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės

327. Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuotos šalies pateiktą prašymą įpareigoti leisti jai bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išspręsti ginčą priėmimo dienos, kad visi suinteresuoti asmenys pareikštų savo nuomonę per Tarnybos nustatytą, ne trumpesnį kaip 28 dienų nuo prašymo paskelbimo dienos terminą.

Pastaba. Dėl ERĮ pakeitimo projekto bus viešai konsultuojamasi skelbiant šį projektą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.

Visiškas

a) koordinuoti šiame straipsnyje numatytą procedūrą;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

45 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas

7. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Visiškas

b) veikti kaip bendras informacijos punktas

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

45 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas

8. Ryšių reguliavimo tarnyba sudaro galimybę infrastruktūros naudotojams proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis elektroniniu būdu gauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų elektroniniu būdu valdomą ir (arba) tvarkomą informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą. Tuo atveju, kai infrastruktūros naudotojams reikalinga informacija valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų yra valdoma ir (arba) tvarkoma ne elektroniniu būdu, infrastruktūros naudotojai šią informaciją turi teisę proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis gauti šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis iš infrastruktūros valdytojų. Infrastruktūros naudotojai turi teisę apžiūrėti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą vietoje elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Visiškas

c) nustatyti pasidalijamojo naudojimosi įrenginiu ar nuosavybe ir inžinerinių darbų koordinavimo sąnaudų pasidalijimo taisykles.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

45 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas

Visiškas

2. Pagal šį straipsnį kompetentingų institucijų taikomos priemonės turi būti objektyvios, skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos. Jei įmanoma, šios priemonės turi būti įgyvendinamos derinant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

Visiškas

III SKYRIUS

Prieiga prie radijo spektro

I Skirsnis

Leidimai

45 straipsnis

Radijo spektro valdymas

1. Deramai atsižvelgdamos į tai, kad radijo spektras yra viešoji gėrybė, turinti svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės pagal 3 ir 4 straipsnius savo teritorijoje užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teikti skirto radijo spektro valdymą. Jos užtikrina, kad kompetentingos institucijos skirtų radijo spektrą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms, išduotų bendrąjį leidimą ir suteiktų individualias naudojimo teises remdamosi objektyviais, skaidriais, konkurenciją skatinančiais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

62 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros

2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.

Visiškas

Taikydamos šį straipsnį valstybės narės turi laikytis atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant ITU radijo ryšio reglamentus ir kitus pagal ITU priimtus susitarimus, taikomus radijo spektro srityje, pavyzdžiui, susitarimą, pasiektą 2006 m. regioninėje radijo ryšio konferencijoje, ir gali atsižvelgti į viešosios tvarkos sumetimus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

4. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir (arba) susitarimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis.

Visiškas

2. Valstybės narės skatina derinti radijo spektro naudojimą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms visoje Sąjungoje, atsižvelgdamos į tai, kad radijo spektrą reikia naudoti efektyviai ir ekonomiškai ir siekdamos naudos vartotojams, kaip antai konkurencijos, masto ekonomijos ir paslaugų ir tinklų sąveikumo. Tai darydamos jos veikia laikydamosi šios direktyvos 4 straipsnio ir Sprendimo Nr. 676/2002/EB, inter alia:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

Visiškas

a) imdamosi veiksmų užtikrinti, kad gyventojams būtų teikiamas aukštos kokybės ir spartos belaidis plačiajuostis ryšys ir tokio ryšio aprėptį jų nacionalinėje teritorijoje, taip pat aprėptį pagrindiniuose nacionaliniuose ir Europos transporto keliuose, įskaitant priklausančius transeuropiniam transporto tinklui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 1315/2013 (1);

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

2) Imasi veiksmų užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant pagrindinius nacionalinius ir Europos transporto kelius, taip pat ir priklausančius transeuropiniam transporto tinklui, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, būtų teikiamos aukštos kokybės ir spartos belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos.

Visiškas

b) skatindamos greitą naujų belaidžio ryšio technologijų ir taikomųjų sistemų diegimą Sąjungoje, įskaitant, kai tinkama, laikantis tarpsektorinio metodo;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vykdo šiuos uždavinius:

Visiškas

c) užtikrindamos radijo spektro naudojimo teisių suteikimo, atnaujinimo, dalinio pakeitimo, apribojimo ir panaikinimo nuspėjamumą ir nuoseklumą siekiant skatinti ilgalaikes investicijas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, Ryšių reguliavimo tarnyba veikia objektyviai, skaidriai bei laiku ir vyldo šiuos uždavinius:

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

1) Užtikrina radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą ir nuoseklumą.

Visiškas

d) užtikrindamos tarpvalstybinių ir nacionalinių žalingųjų trukdžių prevenciją atitinkamai pagal 28 ir 46 straipsnius ir tuo tikslu imdamosi tinkamų prevencinių ir taisomųjų priemonių;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

Visiškas

e) skatindamos pasidalijamąjį radijo spektro naudojimą panašiu arba skirtingu radijo spektro naudojimo tikslu laikantis konkurencijos teisės;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

4) Skatina kuo didesnį radijo dažnių (kanalų) naudojimo lankstumą ir pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais).

Visiškas

f) taikydamos kuo tinkamesnę ir paprastesnę leidimų sistemą pagal 46 straipsnį, kad būtų užtikrintas kuo didesnis radijo spektro naudojimo lankstumas, pasidalijamasis naudojimas ir veiksmingumas;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

4) Skatina kuo didesnį radijo dažnių (kanalų) naudojimo lankstumą ir pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais).

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šio įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios turi užtikrinti, kad teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius įgijimas ir jų naudojimas nebūtų nepagrįstai ribojami. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų.

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad tie patys radijo dažniai (kanalai) tam tikrais atvejais gali būti naudojami tiek be atskiro leidimo, tiek gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus). Nustatant tokį reguliavimą turi būti atsižvelgta į galimą tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), poveikį konkurencijai, inovacijų plėtrai, patekimo į rinką galimybėms bei veiksmingam ir efektyviam radijo dažnių (kanalų) naudojimui, taip pat turi būti nustatytos aiškios tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), sąlygos ir užtikrinta žalingųjų trukdžių prevencija.

Visiškas

g) siekdamos užtikrinti reguliavimo tikrumą, nuoseklumą ir nuspėjamumą taikydamos aiškiai bei skaidriai apibrėžtas radijo spektro naudojimo teisių suteikimo, perdavimo, atnaujinimo, keitimo ir panaikinimo taisykles;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

1) Užtikrina radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą ir nuoseklumą.

62 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros

2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.

Visiškas

h) imdamosi veiksmų užtikrinti nuoseklumą ir nuspėjamumą visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su leidimu naudoti radijo spektrą saugant visuomenės sveikatą, atsižvelgiant į Rekomendaciją 1999/519/EB.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas

7. Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija apie higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdamas savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.

Visiškas

Pirmos pastraipos tikslu ir rengdama radijo spektro juostai skirtas technines įgyvendinimo priemones pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB, Komisija gali paprašyti RSPG priimti nuomonę, kurioje rekomenduojama tinkamiausia radijo spektro naudojimo toje juostoje ar jos dalyse leidimų tvarka. Kai tinkama, ir kuo labiau atsižvelgdama į tokią nuomonę, Komisija gali priimti rekomendaciją siekiant skatinti nuoseklų požiūrį Sąjungoje į leidimų naudoti tą juostą tvarką.

Jeigu Komisija svarsto galimybę priimti priemonių pagal 39 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalis, ji gali prašyti RSPG nuomonės dėl bet kokio tokio standarto ar specifikacijos poveikio radijo spektro koordinavimui, suderinimui ir prieinamumui. Imdamasi bet kokių tolesnių priemonių, Komisija kuo labiau atsižvelgia į RSPG nuomonę.

Šių pastraipų perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Europos Komisijai.

3. Kai rinkoje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu nėra suderinto radijo spektro juostos naudojimo paklausos, valstybės narės gali leisti alternatyvų visos ar dalies tos juostos naudojimą, įskaitant esamą naudojimą, remiantis šio straipsnio 4 ir 5 dalimis, su sąlyga, kad:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

10. Kai nėra suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos, šie radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami naudoti kitai paskirčiai, jei:

Visiškas

a) tokios juostos naudojimo paklausos rinkoje nebuvimas nustatytas remiantis viešomis konsultacijomis pagal 23 straipsnį, įskaitant perspektyvinį rinkos paklausos vertinimą;

1) tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos rinkoje nebuvimas nustatytas remiantis pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį atliktų viešųjų konsultacijų ir į ateitį orientuoto rinkos paklausos vertinimo rezultatais;

Visiškas

b) toks alternatyvus naudojimas neužkerta kelio tokios juostos prieinamumui ir jos naudojimui kitose valstybėse narėse ir tam netrukdo ir

2) radijo dažnių (kanalų) naudojimas kitai nei suderintai paskirčiai neužkerta kelio ir (ar) netrukdo šių radijo dažnių (kanalų) naudojimui suderintai paskirčiai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

Visiškas

c) atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į ilgalaikį tokios juostos prieinamumą arba jos naudojimą Sąjungoje bei įrangos masto ekonomiją, atsirandančią dėl suderinto radijo spektro naudojimo Sąjungoje.

3) yra atsižvelgta į ilgalaikes tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje perspektyvas, įrangos masto ekonomiją, atsirandančią dėl suderinto radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje, ir užtikrinta, kad, atsiradus paklausai, tokie radijo dažniai (kanalai) bus skiriami naudoti suderintai paskirčiai.

Visiškas

Bet koks sprendimas išimties tvarka leisti alternatyvų naudojimą peržiūrimas reguliariai ir bet kuriuo atveju peržiūrimas nedelsiant, kai galimas naudotojas pateikia kompetentingai institucijai tinkamai pagrįstą prašymą naudoti juostą, remdamasis technine įgyvendinimo priemone. Valstybė narė informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priimtą sprendimą ir jo priežastis, taip pat apie bet kokios peržiūros rezultatus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

11. Sprendimas skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai nei suderintai paskirčiai privalo būti ne rečiau kaip kartą per metus, o gavus paraišką skirti radijo dažnius (kanalus) naudoti suderintai paskirčiai – nedelsiant peržiūrėtas. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalines reguliavimo institucijas apie sprendimą skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai nei suderintai paskirčiai ir jo priežastis, taip pat apie bet kokios šio sprendimo peržiūros rezultatus.

Visiškas

4. Nedarant poveikio antrai pastraipai, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių technologijos, naudojamos elektroninių ryšių tinklams arba paslaugoms teikti, galėtų būti naudojamos radijo spektre, kuris, kaip turi būti paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskyrimo plane laikantis Sąjungos teisės, gali būti naudojamas elektroninių ryšių paslaugoms.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

6. Visos technologijos gali būti naudojamos Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytose radijo dažnių juostose ir visos elektroninių ryšių paslaugos gali būti teikiamos naudojant radijo dažnius (kanalus) iš Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytų radijo dažnių juostų, išskyrus šioje dalyje nurodytais atvejais. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

Visiškas

Tačiau valstybės narės atskiriems radijo ryšio tinklams ar bevielio prisijungimo technologijos rūšims, naudojamoms elektroninių ryšių paslaugoms, gali pritaikyti proporcingus ir nediskriminacinius apribojimus, jei būtina:

a) išvengti žalingųjų trukdžių,

b) apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio, kuo labiau atsižvelgdamos į Rekomendaciją 1999/519/EB;

c) užtikrinti techninę paslaugos kokybę,

d) užtikrinti kuo didesnį radijo spektro pasidalijamąjį naudojimą,

e) užtikrinti veiksmingą radijo spektro naudojimą arba

f) pasiekti bendrojo intereso tikslą pagal 5 dalį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

1) tam tikriems radijo ryšio tinklams ar belaidžio prisijungimo technologijos rūšims nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jeigu siekiama išvengti žalingųjų radijo trukdžių, apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio, užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų kokybę, veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą bei pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);

Visiškas

5. Nedarant poveikio antrai pastraipai, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių elektroninių ryšių paslaugos galėtų būti teikiamos radijo spektre, kuris, kaip turi būti paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskyrimo plane laikantis Sąjungos teisės nuostatų, gali būti naudojamas elektroninių ryšių paslaugoms. Tačiau valstybės narės gali numatyti proporcingus ir nediskriminacinius teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rūšių apribojimus, įskaitant prireikus Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio reglamentų reikalavimų patenkinimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

2) tam tikroms elektroninių ryšių paslaugoms teikti nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, įskaitant susijusius su Radijo ryšio reglamento reikalavimų vykdymu;

Visiškas

Priemonės, pagal kurias reikalaujama, kad elektroninių ryšių paslauga būtų teikiama konkrečioje elektroninių ryšių paslaugoms skirtoje juostoje, turi būti pagrindžiamos būtinybe užtikrinti valstybių narių pagal Sąjungos teisę nustatyto bendrojo intereso tikslo įgyvendinimą, įskaitant toliau išvardytus tikslus, tačiau jais neapsiribojant:

a) gyvybės apsauga;

b) socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimas;

c) neveiksmingo radijo spektro naudojimo išvengimas arba

d) kultūrų bei kalbų įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo skatinimas, pavyzdžiui, teikiant radijo ir televizijos transliavimo paslaugas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

3) nustatyti, kad tam tikra elektroninių ryšių paslauga turi būti teikiama naudojant radijo dažnius (kanalus) iš konkrečios Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytos radijo dažnių juostos, jeigu tuo siekiama užtikrinti gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą, išvengti neveiksmingo ar neefektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimo arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);

Visiškas

Priemonė, pagal kurią draudžiama teikti kitą elektroninių ryšių paslaugą konkrečioje juostoje, gali būti numatyta tik tuomet, jei ją galima pagrįsti poreikiu teikti gyvybės apsaugos paslaugas. Valstybės narės taip pat gali išskirtiniais atvejais išplėsti tokios priemonės taikymą, kad būtų įvykdyti kiti valstybių narių pagal Sąjungos teisę nustatyti bendrojo intereso tikslai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

4) uždrausti teikti kitas elektroninių ryšių paslaugas naudojant radijo dažnius (kanalus) iš konkrečios Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje numatytos radijo dažnių juostos, jei tuo siekiama užtikrinti poreikį teikti gyvybės apsaugos paslaugas.

Visiškas

6. Valstybės narės reguliariai peržiūri, ar 4 ir 5 dalyje nurodyti apribojimai yra būtini, ir viešai skelbia tų peržiūrų rezultatus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

7. Ryšių reguliavimo tarnyba reguliariai peržiūri pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytų apribojimų pagrįstumą ir apie jų pakeitimus, jei tokių yra, viešai paskelbia šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Visiškas

7. Anksčiau nei 2011 m. gegužės 25 d. nustatyti apribojimai turi atitikti 4 ir 5 dalis ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 20 d.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes galiojantis reglamentavimas atitinka šio straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus.

46 straipsnis

Radijo spektro naudojimo leidimas

1. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas naudoti radijo spektrą, įskaitant pasidalijamojo naudojimo formą, pagal bendruosius leidimus ir riboja individualių radijo spektro naudojimo teisių suteikimą, jei tokios teisės yra būtinos siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimą atsižvelgiant į paklausą ir atsižvelgiant į antroje pastraipoje išdėstytus kriterijus. Visais kitais atvejais radijo spektro naudojimo sąlygas jos nustato bendrajame leidime.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (ar) siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (ar) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Visiškas

Tuo tikslu valstybės narės nusprendžia dėl tinkamiausios radijo spektro naudojimo leidimo išdavimo tvarkos, atsižvelgdamos į:

a) specifines atitinkamo radijo spektro charakteristikas;

b) poreikį apsaugoti nuo žalingųjų trukdžių;

c) kai tinkama, patikimų radijo spektro dalijimosi sąlygų plėtojimą;

d) poreikį užtikrinti ryšių arba paslaugos techninę kokybę;

e) bendrojo intereso tikslus, kuriuos nustatė valstybė narė laikydamasi Sąjungos teisės;

f) poreikį užtikrinti veiksmingą radijo spektro naudojimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (ar) siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (ar) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Visiškas

Svarstydamos, ar išduoti bendrąjį leidimą, ar suteikti individualias suderinto radijo spektro naudojimo teises, ir atsižvelgdamos į pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį priimtas technines įgyvendinimo priemones valstybės narės turi siekti kuo labiau sumažinti žalingųjų trukdžių keliamas problemas, įskaitant pasidalijamojo radijo spektro naudojimo atvejais, remiantis bendrojo leidimo ir individualių naudojimo teisių deriniu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (ar) siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (ar) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Visiškas

Kai tinkama, valstybės narės apsvarsto galimybę leisti naudoti radijo spektrą remiantis bendrojo leidimo ir individualių naudojimo teisių deriniu, atsižvelgiant į galimą įvairių bendrųjų leidimų ir individualių naudojimo teisių derinių ir į laipsniško perkėlimo iš vienos kategorijos į kitą poveikį konkurencijai, inovacijoms ir patekimo į rinką galimybėms.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (ar) siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (ar) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Visiškas

Valstybės narės siekia kuo labiau sumažinti radijo spektro naudojimo apribojimus, tinkamai atsižvelgdamos į technologinius sprendimus, kuriais valdomi žalingieji trukdžiai, kad sukurtų kuo paprastesnę leidimų išdavimo tvarką.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šio įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios turi užtikrinti, kad teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius įgijimas ir jų naudojimas nebūtų nepagrįstai ribojami. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų.

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (ar) siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (ar) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Visiškas

2. Priimdamos sprendimą pagal 1 dalį, kad palengvintų pasidalijamąjį radijo spektro naudojimą, kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų aiškiai nustatytos pasidalijamojo radijo spektro naudojimo sąlygos. Tokiomis sąlygomis turi būti sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam radijo spektro naudojimui, konkurencijai ir inovacijoms.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

47 straipsnis

Su individualiomis radijo spektro naudojimo teisėmis siejamos sąlygos

1. Kompetentingos institucijos pagal 13 straipsnio 1 dalį nustato tokias individualių radijo spektro naudojimo teisių sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad radijo spektras būtų naudojamas optimaliai ir kuo efektyviau ir veiksmingiau. Prieš suteikdamos ar atnaujindamos tokias teises jos aiškiai nustato visas tokias sąlygas, įskaitant reikalaujamą naudojimo lygį ir galimybę įvykdyti tą reikalavimą prekiaujant ar nuomojant, kad būtų užtikrintas tų sąlygų vykdymas pagal 30 straipsnį. Su radijo spektro naudojimo teisėmis siejamomis atnaujinimo sąlygomis negali būti suteikiami nepagrįsti pranašumai esamiems tų teisių turėtojams.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

58 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

10. Ryšių reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), vadovaudamasi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir technologiją ir, atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius standartus, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir (arba) minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos. Siuntėjai privalo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos, siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami savo pačių transliuojamas ir (arba) retransliuojamas radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti (įskaitant ir didesniam radijo ir (arba) televizijos programų skaičiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų skaičių ir minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (arba) televizijos programos, peržiūri ne rečiau kaip kas 5 metus.

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šio įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios turi užtikrinti, kad teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius įgijimas ir jų naudojimas nebūtų nepagrįstai ribojami. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų.

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;

2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis;

3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;

5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.

64 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka

Konkursas dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose viešojo konkurso sąlygose nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygose turi būti nustatyti konkurso dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu.

65 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu

2. Aukciono taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.

68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas), ir kitais šiame įstatyme numatytais atvejais.

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

1. Elektroninių ryšių išteklių skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir individualiuose adminsitraciniuose aktuose nustatytos elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Juose nekartojamos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nustatytos sąlygos.

2. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:

2) veiksmingu ir efektyviu radijo dažnių (kanalų) naudojimu;

4. Asmenys privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijai nustatomi elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse, leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomose elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygose.

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą kitomis, nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytomis sąlygomis, mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 61 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Visiškas

Tokiose sąlygose nurodomi taikomi parametrai, įskaitant pasinaudojimo teisėmis terminą (jei jis nustatytas), kurių neįvykdžius kompetentinga institucija įgytų teisę panaikinti naudojimosi teisę arba nustatyti kitas priemones.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šio įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios turi užtikrinti, kad teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius įgijimas ir jų naudojimas nebūtų nepagrįstai ribojami. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų.

6. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba laikydamasi šio įstatymo ir elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytų reikalavimų. Šis terminas gali būti pratęstas šio įstatymo ir elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Visos pagal šią dalį taikomos priemonės turi būti proporcingos, nediskriminuojančios, skaidrios ir pagrįstos.

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudotojai nesilaiko jiems nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų, ir siekdama užtikrinti paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų tęstinumą, turi teisę įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) turi būti motyvuotas, pagrįstas šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateisinamas elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais.

Visiškas

Kompetentingos institucijos laiku ir skaidriai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis ir jas laiku informuoja apie su individualiomis naudojimo teisėmis siejamas sąlygas, prieš nustatydamos tas sąlygas. Jos iš anksto nustato tų sąlygų laikymosi vertinimo kriterijus ir apie tai skaidriai informuoja suinteresuotąsias šalis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

Visiškas

2. Nustatydamos individualių radijo spektro naudojimo teisių sąlygas, kompetentingos institucijos gali visų pirma siekdamos užtikrinti veiksmingą ir ekonomišką radijo spektro naudojimą arba skatinti aprėptį, numatyti šias galimybes:

a) dalytis nuo radijo spektro priklausoma pasyviąja ar aktyviąja infrastruktūra arba radijo spektru;

b) komercinius tarptinklinio ryšio prieigos susitarimus;

c) bendrai diegti tinklams arba paslaugoms, kurie priklauso nuo radijo spektro naudojimo, tiekti būtinas infrastruktūras.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir (ar) skatinti elektroninių ryšių tinklų aprėptį, nustatydama radijo dažnių (kanalų), kurie gali būti naudojami gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą, naudojimo sąlygas, gali numatyti galimybę:

1) dalytis atitinkamais radijo dažniais (kanalais) ar bendrai naudotis nuo jų priklausoma elektroninių ryšių infrastruktūra;

2) sudaryti komercinius tarptinklinio ryšio susitarimus;

3) bendrai įrengti elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms, kurie priklauso nuo atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo, teikti būtiną elektroninių ryšių infrastruktūrą.

Visiškas

Kompetentingos institucijos su radijo spektro naudojimo teisėmis siejamose sąlygose nedraudžia dalytis radijo spektru. Pagal šią dalį nustatytas sąlygas įmonės vykdo laikydamosi konkurencijos teisės nuostatų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

4) Skatina kuo didesnį radijo dažnių (kanalų) naudojimo lankstumą ir pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais).

Visiškas

2 Skirsnis

Naudojimo teisės

48 straipsnis

Individualių radijo spektro naudojimo teisių suteikimas

1. Tais atvejais, kai būtina suteikti individualias radijo spektro naudojimo teises, valstybės narės suteikia tokias teises įmonės prašymu bet kuriai įmonei, kad ji galėtų teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas pagal 12 straipsnyje nurodytą bendrąjį leidimą laikantis 13 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies c punkto bei 55 straipsnio ir kitų taisyklių, užtikrinančių tų išteklių veiksmingą naudojimą pagal šią direktyvą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas.

36 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5. Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;

3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;

5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.

13. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar aukciono būdu, šio straipsnio 12 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.

62 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros

2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.

63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą, taip pat jo pasirinkimo priežastis ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas pateikti paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.

3. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo būdo pasirinkimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, įskaitant siekiu skatinti konkurenciją, elektroninių ryšių tinklų aprėptį, inovacijas ir verslo plėtrą ir (ar) poreikiu užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir elektroninių ryšių paslaugų kokybę, taip pat, jei reikia, susijusiu konkurencinės, techninės ir (ar) ekonominės rinkos padėties vertinimu. Tuo atveju, jei taikomos šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos priemonės, jų pasirinkimas taip pat turi būti motyvuotas ir pagrįstas.

64 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka

65 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu

1. Aukciono taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

2. Aukciono taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.

68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

Visiškas

2. Nedarant poveikio valstybių narių nustatytiems konkretiems kriterijams ir procedūroms, pagal kuriuos radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikiamos individualios radijo spektro naudojimo teisės, kad pagal Sąjungos teisę būtų pasiekti bendrojo intereso tikslai, individualios radijo spektro naudojimo teisės suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminuojančių ir proporcingų procedūrų laikantis 45 straipsnio.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

58 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

1. Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane antžeminiam analoginiam radijui ir (arba) televizijai numatyti radijo dažniai (kanalai) yra skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šio įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios turi užtikrinti, kad teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius įgijimas ir jų naudojimas nebūtų nepagrįstai ribojami. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų.

Visiškas

3. Reikalavimo taikyti atvirą procedūrą gali būti nesilaikoma tais atvejais, kai norint pasiekti bendrojo intereso tikslą, kurį valstybės narės nustatė laikydamosi Sąjungos teisės, būtina radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikti individualias radijo spektro naudojimo teises.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

58 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)

1. Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą. Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane antžeminiam analoginiam radijui ir (arba) televizijai numatyti radijo dažniai (kanalai) yra skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, ir siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), atitinkamame radijo ryšio plėtros plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Visiškas

4. Kompetentingos institucijos nagrinėja individualių radijo spektro naudojimo teisių paraiškas vykdydamos atranką pagal iš anksto nustatytus objektyvius, skaidrius, proporcingus ir nediskriminacinius tinkamumo kriterijus, kurie nustatomi iš anksto ir kuriuose atsispindi su tokiomis teisėmis siejamos sąlygos. Kompetentingos institucijos turi galėti pareikalauti, kad paraiškos teikėjai pateiktų visą reikiamą informaciją, kad pagal tuos kriterijus įvertintų jų gebėjimą laikytis tų sąlygų. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia, kad paraiškos teikėjas neturi reikiamo gebėjimo, ji pateikia deramai motyvuotą sprendimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

3. Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotai atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus).

62 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros

2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.

63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) Ryšių reguliavimo tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius skaičiaus;

2) per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro naudoti tuos pačius elektroninių ryšių išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti, elektroninių ryšių išteklių galima skirti pakankamai.

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

Visiškas

5. Suteikdamos individualias radijo spektro naudojimo teises, valstybės narės išsamiai nurodo, ar tas teises teisių turėtojas gali perduoti arba išnuomoti ir kokiomis sąlygomis. Radijo spektro atveju taikomi 45 ir 51 straipsniai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Visiškas

6. Kompetentinga institucija priima, pateikia ir viešai skelbia sprendimus dėl individualių radijo spektro naudojimo teisių suteikimo kuo greičiau po to, kai gauna visą paraišką, o radijo spektro, kuris, kaip nurodyta nacionaliniame dažnių paskyrimo plane, gali būti naudojamas elektroninių ryšių paslaugoms, atveju – per šešias savaites. Tuo terminu nedaromas poveikis 55 straipsnio 7 daliai ir jokiems taikytiniems tarptautiniams susitarimams, susijusiems su radijo spektro naudojimu ar orbitinėmis padėtimis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

12. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau, kaip per 21 dieną ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju nuo išsamaus, nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo (visos informacijos ir dokumentų) gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytais atvejais. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų.

Visiškas

49 straipsnis

Teisių galiojimo trukmė

1. Jeigu valstybės narės leidžia naudoti radijo spektrą pagal individualias naudojimo teises ribotam laikotarpiui, jos užtikrina, kad naudojimo teisė būtų suteikta laikotarpiui, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į siekiamus tikslus pagal 55 straipsnio 2 dalį, taip pat deramai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti konkurenciją ir visų pirma veiksmingą ir ekonomišką radijo spektro naudojimą ir skatinti inovacijas ir veiksmingas investicijas, be kita ko, skiriant pakankamai laiko investicijų amortizacijai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

1. Nustatydama ir pratęsdama radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į:

1) šio įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nurodytus tikslus;

2) poreikį užtikrinti konkurenciją bei veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą;

3) poreikį skatinti inovacijas bei investicijas ir suteikti pakankamai laiko investicijoms atsipirkti.

6. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:

1) Teisė naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) suteikiama ne trumpesniam kaip 15 metų terminui. Suteikus teisę naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus), atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, turi būti užtikrintas investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą, skirtą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, reguliavimo nuspėjamumas bent 20 metų. Tuo tikslu gali būti numatytas teisės naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimas.

Visiškas

2. Kai valstybės narės suteikia individualias radijo spektro naudojimo teises, dėl kurių vadovaujantis Sprendimu Nr. 676/ 2002/EB buvo nustatytos suderintos sąlygos, kad jį būtų galima ribotą laiką naudoti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms (toliau – belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos), jos bent 20 metų laikotarpiu teisių turėtojams užtikrina reguliavimo nuspėjamumą investavimo į infrastruktūrą, kuri priklauso nuo tokio radijo spektro naudojimo, sąlygų atžvilgiu, atsižvelgdamos į 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Kai tinkama, šis straipsnis gali būti keičiamas atsižvelgiant į su tomis naudojimo teisėmis siejamas sąlygas pagal 18 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

6. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Visiškas

Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad tokios teisės galiotų bent 15 metų, ir prireikus tam, kad būtų laikomasi pirmos pastraipos, įtraukia nuostatą dėl tinkamo pratęsimo laikantis šioje dalyje nustatytų sąlygų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

6. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba laikydamasi šio įstatymo ir elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytų reikalavimų. Šis terminas gali būti pratęstas šio įstatymo ir elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Visos pagal šią dalį taikomos priemonės turi būti proporcingos, nediskriminuojančios, skaidrios ir pagrįstos.

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

6. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Visiškas

Prieš suteikdamos naudojimo teises valstybės narės visas suinteresuotąsias šalis skaidriai informuoja apie bendruosius naudojimo teisių laikotarpio pratęsimo kriterijus; šis informavimas yra viena iš pagal 55 straipsnio 3 ir 6 dalis nustatytų sąlygų. Tokie bendrieji kriterijai yra susiję su:

a) poreikiu užtikrinti veiksmingą ir ekonomišką atitinkamo radijo spektro naudojimą, tikslais, kurių siekiama pagal 45 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, arba poreikiu siekti bendrojo intereso tikslų, susijusių su gyvybės apsaugos užtikrinimu, viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar gynyba, ir

b) poreikiu užtikrinti, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

6. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:

3) Priimant sprendimą dėl teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino nustatymo ir (ar) pratęsimo turi būti atsižvelgiama į šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir tikslus, taip pat poreikį užtikrinti gyvybės apsaugą, viešąją tvarką, visuomenės saugumą ar gynybą. Teisė naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) negali būti pratęsta asmeniui, kuriam dėl radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų nesilaikymo yra pradėtos procedūros pagal šio įstatymo 82 straipsnį ar administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

Visiškas

Ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki pradinio naudojimo asmeninių teisių laikotarpio pabaigos kompetentinga institucija atlieka objektyvų ir į ateitį orientuotą tų naudojimo teisių termino pratęsimui nustatytų bendrųjų kriterijų įvertinimą atsižvelgdama į 45 straipsnio 2 dalies c punktą. Jeigu ta kompetentinga institucija nėra pradėjusi vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl to, kad nesilaikoma naudojimo teisių sąlygų pagal 30 straipsnį, ji pratęsia naudojimo teisių terminą išskyrus atvejus, kai toks pratęsimas neatitiktų bendrųjų kriterijų, nustatytų šios dalies trečios pastraipos a arba b punkte.

Remdamasi tuo įvertinimu kompetentinga institucija praneša teisių turėtojui, ar naudojimo teisių terminas pratęsiamas.

Jeigu toks pratęsimas nesuteikiamas, kompetentinga institucija naudojimo teisių suteikimo tai konkrečiai radijo spektro juostai tikslu taiko 48 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

6. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:

2) Ne vėliau kaip likus 2 metams iki pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą. Atlikdama šį vertinimą Ryšių reguliavimo tarnyba, be kita ko, atsižvelgia į poreikį užtikrinti radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą bei nuoseklumą ir įvertina šios dalies 3 punkte nurodytus kriterijus. Terminas naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja šios dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams. Dėl šiame punkte nurodyto vertinimo rezultatų Ryšių reguliavimo tarnyba viešai konsultuojasi pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas gali būti pratęstas, informuoja apie tai asmenis, kuriems teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) yra suteikta. Jei teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nėra pratęsiamas, šie radijo dažniai (kanalai) skiriami šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Visiškas

Visos pagal šią dalį taikomos priemonės turi būti proporcingos, nediskriminuojančios, skaidrios ir pagrįstos.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

8. Visos pagal šį straipsnį taikomos procedūros turi būti atviros, skaidrios ir nediskriminacinės.

Visiškas

Nukrypstant nuo 23 straipsnio, suinteresuotosios šalys gali ne trumpesnį nei trijų mėnesių laikotarpį pateikti pastabų dėl priemonės projekto pagal šios dalies trečią ir ketvirtą pastraipą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

6. Teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nustatomas ir pratęsiamas vadovaujantis šia tvarka:

2) Ne vėliau kaip likus 2 metams iki pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva įvertina galimybę pratęsti šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą. Atlikdama šį vertinimą Ryšių reguliavimo tarnyba, be kita ko, atsižvelgia į poreikį užtikrinti radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą bei nuoseklumą ir įvertina šios dalies 3 punkte nurodytus kriterijus. Terminas naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja šios dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams. Dėl šiame punkte nurodyto vertinimo rezultatų Ryšių reguliavimo tarnyba viešai konsultuojasi pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas gali būti pratęstas, informuoja apie tai asmenis, kuriems teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus) yra suteikta. Jei teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminas nėra pratęsiamas, šie radijo dažniai (kanalai) skiriami šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Visiškas

Šia dalimi nedaromas poveikis 19 ir 30 straipsnių taikymui.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių ištekliai naudojami neveiksmingai ar neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 70 straipsnio nuostatomis. Ryšių reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos dalis, proporcinga sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą sumokėtą valstybės rinkliavą.

70 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nurodyti pakeitimų motyvai ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, o keičiant šio įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičia nustatyto teisinio reglamentavimo esmės, ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos prašymą, kuriame įrodoma, kad buvo pažeisti tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per

1) 1 mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos;

2) trumpesnį terminą, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.

Visiškas

Valstybės narės, nustatydamos mokesčius už naudojimo teises, atsižvelgia į mechanizmą, numatytą pagal šią dalį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

3. Kai tai yra deramai pagrįsta, valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalies šiais atvejais:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

7. Nustatant ir (ar) pratęsiant teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) terminą gali būti nukrypstama nuo šio straipsnio 6 dalies reikalavimų šiais atvejais:

Visiškas

a) ribotose geografinėse vietovėse, kuriose prieiga prie didelės spartos tinklų yra itin nepakankama arba jos nėra, ir tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti 45 straipsnio 2 dalies tikslai;

1) kai šie radijo dažniai (kanalai) naudojami geografinėse vietovėse, kuriose prieiga prie labai pralaidžių tinklų yra nepakankama arba jos nėra, ir tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 57 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti tikslai;

Visiškas

b) konkrečių trumpalaikių projektų atveju;

2) įgyvendinant konkrečius trumpalaikius projektus;

Visiškas

c) eksperimentinio naudojimo atveju;

3) skiriant radijo dažnius (kanalus) naudoti eksperimentiniams tikslams;

Visiškas

d) radijo spektro naudojimo atvejais, kurie pagal 45 straipsnio 4 ir 5 dalis yra galimi kartu su belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugomis, arba

4) dėl radijo dažnių (kanalų), kurie pagal šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalį gali būti naudojami ir kitais nei belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo tikslais;

Visiškas

e) alternatyvaus radijo spektro naudojimo atveju pagal 45 straipsnio 3 dalį.

5) alternatyvaus šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo pagal šio įstatymo 61 straipsnio 10 dalį atvejais.

Visiškas

4. Valstybės narės gali pakoreguoti šiame straipsnyje nustatytų naudojimo teisių terminą, siekdamos užtikrinti, kad teisių galiojimo terminas baigtųsi vienu metu vienoje ar keliose dažnių juostose.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

2. Nustatant radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą gali būti atsižvelgiama į tai, kad šis terminas baigtųsi vienu metu su to paties asmens ar kitų asmenų teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) iš tos pačios ar kitų radijo dažnių juostų terminu.

Visiškas

50 straipsnis

Individualių suderinto radijo spektro naudojimo teisių atnaujinimas

1. Nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos sprendimą dėl individualių suderinto radijo spektro naudojimo teisių atnaujinimo priima laiku iki tų teisių galiojimo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai skyrimo metu buvo aiškiai nustatyta, kad jų atnaujinti negalima. Tuo tikslu tos institucijos įvertina poreikį atlikti tokį atnaujinimą savo iniciatyva arba teisių turėtojo prašymu, pastaruoju atveju ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki atitinkamų teisių galiojimo termino pabaigos. Tai nedaro poveikio esamoms teisėms taikytinoms atnaujinimo sąlygoms.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

3. Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva arba ne anksčiau kaip likus 5 metams iki teisės naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos asmens, kuriam yra suteikta teisė naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), prašymu, įvertina galimybę pratęsti terminą naudoti šiuos radijo dažnius (kanalus), išskyrus, kai juos skiriant buvo aiškiai numatyta, kad terminas negali būti pratęstas, ir (ar) poreikį skirti šiuos radijo dažnius (kanalus) iš naujo. Vertinimas dėl pradinio teisės naudoti belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderintus radijo dažnius (kanalus) termino pratęsimo atliekamas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Visiškas

2. Priimdamos sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos, inter alia, atsižvelgia į šiuos aspektus:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

4. Atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą ir priimant sprendimą turi būti:

1) Atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

Visiškas

a) 3 straipsnyje, 45 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, taip pat Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų viešosios politikos tikslų įgyvendinimą;

a) šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 dalies 1–3, 6 punktuose, 57 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, taip pat Europos Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų viešosios politikos tikslų įgyvendinimą;

Visiškas

b) techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį, įgyvendinimą;

b) atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį, įgyvendinimą;

Visiškas

c) deramo su atitinkama teise siejamų sąlygų vykdymo peržiūrą;

c) atitinkamų suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų laikymosi priežiūros rezultatus;

Visiškas

d) būtinybę skatinti konkurenciją arba išvengti jos iškraipymo pagal 52 straipsnį;

d) poreikį skatinti konkurenciją ir (ar) išvengti jos iškraipymo;

Visiškas

e) būtinybę, kad radijo spektro naudojimas taptų ekonomiškesnis atsižvelgiant į technologijų arba rinkos raidą,

e) poreikį užtikrinti, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimas taptų ekonomiškesnis atsižvelgiant į technologijų ir (ar) rinkos raidą;

Visiškas

f) būtinybę išvengti rimtų paslaugų teikimo sutrikimų.

f) poreikį užtikrinti, kad būtų išvengta reikšmingų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutrikimų.

Visiškas

3. Svarstydamos galimą individualių suderinto radijo spektro naudojimo teisių, kai tų teisių skaičius yra ribotas pagal šio straipsnio 2 dalį, atnaujinimą, kompetentingos institucijos taiko atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą ir, inter alia:

a) suteikia visoms suinteresuotosioms šalims galimybę pareikšti savo nuomonę per viešas konsultacijas, vykdomas pagal 23 straipsnį, ir

b) aiškiai nurodo tokio galimo atnaujinimo priežastis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

4. Atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą ir priimant sprendimą turi būti:

2) Nurodomos galimos atitinkamų suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino pratęsimo ir (ar) šių radijo dažnių (kanalų) skyrimo iš naujo priežastys ir suteikiama galimybė visiems suinteresuotiems asmenims pareikšti savo nuomonę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį.

8. Visos pagal šį straipsnį taikomos procedūros turi būti atviros, skaidrios ir nediskriminacinės.

Visiškas

Nacionalinė reguliavimo arba kita kompetentinga institucija, priimdama sprendimą dėl naudojimo teisių atnaujinimo arba naujos atrankos procedūros organizavimo siekiant suteikti naudojimo teises pagal 55 straipsnį, atsižvelgia į visus iš įmonių, kurios neturi radijo spektro naudojimo atitinkamoje juostoje teisių, per konsultacijas, vykdomas pagal šios dalies pirmą pastraipą, gautus įrodymus apie paklausą rinkoje.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

4. Atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą ir priimant sprendimą turi būti:

3) Atsižvelgiama į šios dalies 2 punkte nurodytų viešųjų konsultacijų metu ūkio subjektų, kuriems nėra suteikta teisė naudoti atitinkamus suderintus radijo dažnius (kanalus), pateiktą informaciją apie šių radijo dažnių (kanalų) paklausą rinkoje.

Visiškas

4. Prie sprendimo atnaujinti individualias suderinto radijo spektro naudojimo teises gali būti pridedama su atnaujinimu susijusių mokesčių peržiūra, taip pat kitos su jomis siejamos sąlygos. Kai tikslinga, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos gali pakoreguoti mokesčius už naudojimo teises laikydamosi 42 straipsnio.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

60 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminas

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas vertinimas gali apimti ir pagal šio įstatymo 59 straipsnio 11 ir (ar) 12 dalis taikytinų užmokesčių peržiūrą ir (ar) pakeitimą.

Visiškas

51 straipsnis

Individualių radijo spektro naudojimo teisių perdavimas ar nuoma

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės galėtų kitoms įmonėms perduoti arba išnuomoti individualias radijo spektro naudojimo teises.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad ši dalis netaikoma tais atvejais, jei individualios radijo spektro naudojimo teisės įmonei iš pradžių buvo suteiktos nemokamai arba skirtos transliavimo tikslais.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Visiškas

2. Valstybės narės užtikrina, kad apie įmonės ketinimą perduoti arba nuomoti radijo spektro naudojimo teises, taip pat apie veiksmingą jų perdavimą, pagal nacionalines procedūras būtų pranešta kompetentingai institucijai, ir kad apie tai būtų paskelbta viešai. Suderinto radijo spektro naudojimo atveju toks perdavimas turi atitikti tokį suderintą naudojimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Įsakymas Nr. 1V-854

Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklės

3.2. Leidimas – rašytinis dokumentas ir (arba) įrašas Tarnybos administruojamoje ir viešai skelbiamoje elektroninėje duomenų bazėje, suteikiantis teisę naudoti jame nurodytus radijo dažnius (kanalus) Tarnybos nustatytomis sąlygomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

70. Radijo dažnių (kanalų) naudotojas, norėdamas perleisti teisę naudoti jam skirtus radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) termino pabaigos, turi pateikti Tarnybai motyvuotą prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateiktas asmens, kuriam prašoma perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), sutikimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

72. Tarnyba per 30 dienų nuo Taisyklių 70 ir 71 punktuose nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo Tarnyboje dienos išnagrinėja prašymą (šis terminas gali būti pratęstas motyvuotu Tarnybos direktoriaus sprendimu) ir atlieka vieną iš šių veiksmų, apie kurį per 3 darbo dienas informuoja radijo dažnių (kanalų) naudotoją:

72.1. Viešo konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka konsultuojasi dėl sprendimo, kuriuo leidžiama perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

72.2. priima motyvuotą sprendimą atsisakyti leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, jeigu:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

<...>

74. Radijo dažnių (kanalų) naudotojui, kuris prašė leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), ir asmeniui, kuriam prašoma perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), įvykdžius pagal Taisyklių 73.1 papunktį nustatytas teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo sąlygas ir sumokėjus atitinkamą valstybės rinkliavą, Tarnyba išduoda leidimą asmeniui, kuriam prašoma perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), ir panaikina leidimą radijo dažnių (kanalų) naudotojui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

75. Radijo dažnių (kanalų) naudotojui suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) ir su tuo susiję įsipareigojimai, įskaitant viešojo konkurso ar aukciono metu prisiimtus įsipareigojimus, pereina asmeniui, kuriam prašoma perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), nuo Taisyklių 74 punkte nurodyto leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime nenurodyta kitaip.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-728, 2013-05-06, Žin., 2013, Nr. 48-2424 (2013-05-11), i. k. 11311RRISAK001V-728

Visiškas

3. Valstybės narės leidžia perduoti ar išnuomoti radijo spektro naudojimo teises, jeigu išlaikomos pirminės su naudojimo teisėmis siejamos sąlygos. Nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad nebūtų iškraipoma konkurencija, visų pirma pagal 52 straipsnį, valstybės narės:

a) perdavimui ir nuomai taiko kuo mažiau sunkumų sudarančią procedūrą;

b) neatsisako išnuomoti radijo spektro naudojimo teises, kai nuomotojas prisiima atsakomybę laikytis pirminių su naudojimo teisėmis siejamų sąlygų;

c) neatsisako perduoti radijo spektro naudojimo teisių, išskyrus atvejus, kai yra aiškus pavojus, kad naujas teisių turėtojas nesugebės laikytis pirminių su naudojimo teisėmis susijusių sąlygų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Įsakymas Nr. 1V-854

Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklės

68. Radijo dažnių (kanalų) naudotojas turi teisę kitam asmeniui perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, teisę naudoti jam skirtus radijo dažnius (kanalus), išskyrus šiais atvejais, kai:

68.1. prašomų perleisti radijo dažnių (kanalų) paskirtis yra radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas (retransliavimas);

68.2. prašomi perleisti radijo dažniai (kanalai) paskirti veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

71. Tarnyba gali nustatyti iki 10 darbo dienų terminą, per kurį radijo dažnių (kanalų) naudotojas turi patikslinti arba pateikti papildomą informaciją, reikalingą sprendimui priimti. Jeigu per šiame punkte nustatytą terminą radijo dažnių (kanalų) naudotojas nepatikslina arba nepateikia papildomos informacijos, Tarnyba atsisako leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui.

72.1. Viešo konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka konsultuojasi dėl sprendimo, kuriuo leidžiama perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

72.2. priima motyvuotą sprendimą atsisakyti leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, jeigu:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

72.2.1. nustato Taisyklių 68.1–68.2 punktuose nurodytas aplinkybes;

72.2.2. pateikti ne visi Taisyklių 70 punkte nustatyti dokumentai arba pateikti dokumentai yra neteisingi, netikslūs, neatitinka nustatytų reikalavimų ar per Tarnybos nustatytą terminą nebuvo patikslinti;

72.2.3. teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimas gali sukelti rimtų ekonominių ir (ar) veiklos problemų kitiems asmenims, turės didelės neigiamos įtakos elektroninių ryšių paslaugų teikimo rinkai ir (ar) ženkliai pablogins konkurencijos sąlygas, arba prieštaraus elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; šiuo atveju Tarnyba nurodo konkrečius atsisakymo motyvus;

72.2.4. asmuo, kuriam prašoma perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), pagal teisės aktus negali būti atitinkamo radijo dažnių (kanalų) naudotoju.

73. Pasibaigus Taisyklių 72.1 punkte nurodytam viešam konsultavimuisi, bet ne vėliau kaip iki atitinkamo radijo dažnių (kanalų) naudojimo termino pabaigos, Tarnyba priima vieną iš šių spendimų, apie kurį per 3 darbo dienas informuojamas radijo dažnių (kanalų) naudotojas:

73.1. leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, ir nustato šio perleidimo sąlygas. Asmeniui, kuriam prašoma perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), pranešama, kad jis privalo sumokėti atitinkamą valstybės rinkliavą per 30 dienų nuo tokio pranešimo išsiuntimo dienos;

73.2. įvertinus gautas motyvuotas pastabas ar prieštaravimus, atsisakyti leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-728, 2013-05-06, Žin., 2013, Nr. 48-2424 (2013-05-11), i. k. 11311RRISAK001V-728

Visiškas

Bet koks įmonėms nustatytas administracinis mokestis, susijęs su paraiškos dėl radijo spektro naudojimo teisių perdavimo ar nuomos nagrinėjimu, turi atitikti 16 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

Pirmos pastraipos a, b ir c punktais nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai bet kuriuo metu užtikrinti su naudojimo teisėmis siejamų sąlygų laikymąsi tiek nuomotojo, tiek nuomininko atžvilgiu laikantis nacionalinės teisės.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

82 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (ar) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nesilaiko radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos prašymą, kuriame įrodoma, kad buvo pažeisti tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per:

1) 1 mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos;

2) trumpesnį terminą, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.

Įsakymas Nr. 1V-854

Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklės

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-728, 2013-05-06, Žin., 2013, Nr. 48-2424 (2013-05-11), i. k. 11311RRISAK001V-728

Visiškas

Kompetentingos institucijos sudaro palankias sąlygas radijo spektro naudojimo teisių perdavimui arba išnuomojimui apsvarstydamos bet kokį prašymą laiku pritaikyti su teisėmis siejamas sąlygas ir užtikrindamos, kad tos teisės arba atitinkamas radijo spektras kuo labiau galėtų būti dalinami arba išskaidomi.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

4) Skatina kuo didesnį radijo dažnių (kanalų) naudojimo lankstumą ir pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais).

Įsakymas Nr. 1V-854

Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklės

72.1. Viešo konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka konsultuojasi dėl sprendimo, kuriuo leidžiama perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

72.2. priima motyvuotą sprendimą atsisakyti leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, jeigu:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

<...>

73.2. įvertinus gautas motyvuotas pastabas ar prieštaravimus, atsisakyti leisti perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui.

Visiškas

Atsižvelgdamos į bet kokį radijo spektro naudojimo teisių perdavimą arba išnuomojimą, kai teisės yra sukuriamos, kompetentingos institucijos standartizuotu elektroniniu formatu viešai skelbia atitinkamus su individualiomis teisėmis, kuriomis prekiaujama, susijusius duomenis ir tuos duomenis saugo tol, kol teisės egzistuoja.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

Įsakymas Nr. 1V-854

Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklės

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-749, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12768

Dalinis

Visiškai

perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Informacijos skelbimo taisyklių pakeitimo“ projektas

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus siekdama patikslinti tuos atitinkamus duomenis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Šių pastraipų perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Europos Komisijai.

52 straipsnis

Konkurencija

1. Priimdamos sprendimą dėl radijo spektro naudojimo elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teisių suteikimo, dalinio keitimo ar atnaujinimo pagal šią direktyvą, nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos skatina veiksmingą konkurenciją ir užtikrina, kad nebūtų konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

4. Valdydama radijo dažnius (kanalus), įskaitant sprendimų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir (ar) naudojimo priėmimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skatina veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje ir užtikrina, kad nebūtų jos iškraipymų. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

2. Kai valstybės narės suteikia, iš dalies pakeičia arba atnaujina radijo spektro naudojimo teises, jų nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos gali, remdamasi nacionalinės reguliavimo institucijos konsultacija, imtis atitinkamų priemonių, kaip antai:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

Visiškas

a) apriboti radijo spektro juostų, kurių naudojimo teisės suteikiamos bet kuriai įmonei, skaičių arba, esant pagrįstoms aplinkybėms, nustatyti tokių naudojimo teisių sąlygas, pvz., didmeninės prieigos, nacionalinio ar regioninio tarptinklinio ryšio suteikimą tam tikrose radijo dažnių juostose arba tam tikrose panašių charakteristikų radijo dažnių juostų grupėse;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

1) apriboti ūkio subjektui skiriamos radijo dažnių juostos plotį ir nustatyti radijo dažnių (kanalų) iš šios radijo dažnių juostos naudojimo sąlygas;

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;

3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;

5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.

Visiškas

b) rezervuoti, jeigu tai yra tinkama ir pagrįsta atsižvelgiant į konkrečią padėtį nacionalinėje rinkoje, tam tikrą radijo spektro juostos arba juostų grupės dalį naujiems rinkos dalyviams;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

2) pagrįstais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į situaciją elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis rezervuoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kad juos būtų galima skirti naujiems rinkoje veikiantiems ar ketinantiems veikti ūkio subjektams;

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

9. Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.

Visiškas

c) atsisakyti suteikti naujas radijo spektro naudojimo teises arba atsisakyti leisti naudoti radijo spektrą pagal naują paskirtį tam tikrose juostose, arba nustatyti naujų radijo spektro naudojimo teisių suteikimo arba leidimo naudoti radijo spektrą pagal naują paskirtį sąlygas, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo dėl naudojimo teisių skyrimo, perdavimo arba kaupimo;

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

3) atsisakyti skirti naujus radijo dažnius (kanalus) ar leisti naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai, taip pat nustatyti naujų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ar leidimo naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai sąlygas, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo, teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ar radijo dažnių (kanalų) kaupimo;

Visiškas

d) įtraukti sąlygas, kuriomis uždraudžiama perduoti radijo spektro naudojimo teises, kurioms netaikomos Sąjungos arba nacionalinės bendrovių susijungimo kontrolės priemonės, arba nustatomos tų teisių perdavimo sąlygos, jeigu tokie perdavimai galėtų padaryti didelę žalą konkurencijai,

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

4) neleisti perleisti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus), kai netaikomos Europos Sąjungos arba nacionalinės ūkio subjektų koncentracijos kontrolės priemonės, ar nustatyti tokių radijo dažnių (kanalų) perleidimo sąlygas, jei toks perleidimas galėtų turėti didelės neigiamos įtakos elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkai ir (ar) ženkliai pablogintų konkurencijos sąlygas;

Visiškas

e) iš dalies pakeisti esamas teises pagal šią direktyvą, kai to reikia siekiant ex post ištaisyti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl radijo spektro naudojimo teisių perdavimo arba kaupimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

5) pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ir (ar) jų naudojimo sąlygas, kai to reikia siekiant ištaisyti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ir (ar) radijo dažnių (kanalų) kaupimo;

69 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba elektroninių ryšių ištekliai naudojami neveiksmingai ar neefektyviai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties elektroninių ryšių ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 70 straipsnio nuostatomis. Ryšių reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to reikalauja tarptautinės sutartys ir (arba) susitarimai ar Europos Sąjungos teisės aktai, keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis, radijo dažnio (kanalo) naudotojui kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos dalis, proporcinga sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, išskyrus už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą sumokėtą valstybės rinkliavą.

Visiškas

Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas ir esamus lyginamuosius rodiklius, savo sprendimus grindžia objektyviu ir į ateitį orientuotu rinkos konkurencinių sąlygų vertinimu, tokių priemonių būtinybe veiksmingai konkurencijai išlaikyti arba užtikrinti, taip pat galimu tokių priemonių poveikiu esamoms ir būsimoms rinkos dalyvių investicijoms, ypač investicijoms į tinklų diegimą. Tai darydamos jos atsižvelgia į požiūrį į rinkos tyrimą, kaip nustatyta 67 straipsnio 2 dalyje.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

5. Imdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) atsižvelgia į esamas sąlygas elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, jas apibūdinančius lyginamuosius rodiklius ir savo sprendimus grindžia objektyviu ir į ateitį orientuotu konkurencijos sąlygų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje vertinimu, priemonių, kurių ketinama imtis, būtinumu veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje išlaikyti arba užtikrinti, taip pat galimu tokių priemonių poveikiu esamoms ir (ar) būsimoms investicijoms, ypač į elektroninių ryšių tinklų steigimą ir (ar) plėtrą;

Visiškas

3. Taikydamos šio straipsnio 2 dalį, nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos veikia laikydamosi 18, 19, 23 ir 35 straipsniuose nustatytų procedūrų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

5. Imdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba:

2) laikosi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 5 dalyje, 69 straipsnio 8 dalyje ir (ar) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Visiškas

3 Skirsnis

Procedūros

53 straipsnis

Suderintas skyrimo laikas

1. Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos koordinuoti suderinto radijo spektro naudojimą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms Sąjungoje deramai atsižvelgdamos į padėtį skirtingose nacionalinėse rinkose. Tai gali apimti poreikį nustatyti vieną arba, jei reikia, kelias bendras datas, iki kurių turi būti suteiktas leidimas naudoti konkretų suderintą radijo spektrą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

5) Bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, siekdamos koordinuoti suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teikti Europos Sąjungoje ir atsižvelgti į padėtį skirtingose nacionalinėse rinkose. Tuo tikslu gali būti nustatyti bendri terminai, iki kurių turi būti paskirti konkretūs suderinti radijo dažniai (kanalai).

Visiškas

2. Kai pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB techninėmis įgyvendinimo priemonėmis nustatytos suderintos sąlygos, kad radijo spektrą būtų galima naudoti belaidžiuose plačiajuosčiuose tinkluose ir paslaugose, valstybės narės tą radijo spektrą leidžia naudoti kuo greičiau ir ne vėliau kaip po 30 mėnesių po tos priemonės priėmimo arba kuo greičiau po to, kai panaikinamas bet koks sprendimas išimties tvarka leisti alternatyvų naudojimą pagal šios direktyvos 45 straipsnio 3 dalį. Tai nedaro poveikio Sprendimui (ES) 2017/899 ir Komisijos iniciatyvos teisei siūlyti teisėkūros procedūra priimamus aktus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

8. Belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderinti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB ir nustatančios suderintas atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, priėmimo dienos. Tuo atveju, jei pagal šio įstatymo 61 straipsnio 10 dalį buvo priimtas sprendimas skirti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) kitai, nei suderinta, paskirčiai, panaikinus šį sprendimą, šioje dalyje nurodyti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti suderintai paskirčiai kaip įmanoma greičiau ir laikantis šio įstatymo 61 straipsnio 12 ir (ar) 13 dalyse nurodytų terminų. Šioje dalyje nustatyti terminai gali būti atidėti šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais. Apie termino atidėjimą ir jo priežastis Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Visiškas

3. Valstybės narės gali atidėti šio straipsnio 2 dalyje numatytą terminą konkrečios radijo dažnių juostos atžvilgiu šiomis aplinkybėmis:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

9. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, kuris ne rečiau kaip kas 2 metus turi būti peržiūrėtas, konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas:

Visiškas

a) tiek, kiek tos radijo dažnių juostos naudojimo apribojimas yra pagrįstas bendrojo intereso tikslu, numatytu 45 straipsnio 5 dalies a arba d punkte,

1) tiek, kiek tų radijo dažnių (kanalų) naudojimo apribojimas yra pagrįstas siekiant užtikrinti gyvybės apsaugą arba radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą (retransliavimą);

Visiškas

b) jeigu yra neišspręstų su tarpvalstybiniu koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų trukdžių su trečiosiomis valstybėmis, jeigu nukentėjusi valstybė narė, kai tinkama, yra paprašiusi Sąjungos paramos pagal 28 straipsnio 5 dalį,

2) jeigu yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių su trečiosiomis valstybėmis, ir yra kreiptasi į Europos Sąjungos institucijas, prašant paramos, kad radijo dažnių (kanalų) koordinavimo klausimai su Europos Sąjungos kaimyninėmis valstybėmis, įskaitant šalis kandidates ir stojančiąsias šalis, būtų sprendžiami tokiu būdu, kad atitinkama Europos Sąjungos valstybė narė galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę;

Visiškas

c) nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimo tikslais, arba

3) nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimo tikslais;

Visiškas

d) force majeure atveju.

4) force majeure atveju.

Visiškas

Atitinkamos valstybės narės tokį atidėjimą peržiūri bent kas dvejus metus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

4. Valstybės narės gali atidėti 2 dalyje numatytą terminą konkrečios radijo dažnių juostos atžvilgiu tiek, kiek būtina, ir ne ilgiau kaip 30 mėnesių šiais atvejais:

E ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

10. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 30 mėnesių:

Visiškas

a) jeigu yra neišspręstų su tarpvalstybiniu koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų trukdžių tarp valstybių narių, jeigu nukentėjusi valstybė laiku ėmėsi visų reikiamų priemonių pagal 28 straipsnio 3 ir 4 dalis,

1) jeigu yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir yra kreiptasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos pasinaudoti savo, kaip tarpininkės, įgaliojimais, siekiant išspręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu ir (ar) tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais susijusias problemas, arba Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms, kuriais siekiama panaikinti tarpvalstybinius žalinguosius radijo trukdžius tarp dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, neleidžiančius joms savo teritorijoje naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų);

Visiškas

b) reikia užtikrinti tos radijo dažnių juostos esamų naudotojų techninį migravimą, o tai padaryti yra sudėtinga.

2) jeigu reikia užtikrinti esamų radijo dažnių (kanalų) naudotojų iš tos radijo dažnių juostos techninį perkėlimą, o tai padaryti yra sudėtinga.

Visiškas

5. Jeigu nustatomas atidėjimas pagal 3 arba 4 dalį, atitinkama valstybė narė laiku informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją ir nurodo priežastis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

Visiškas

54 straipsnis

Suderintas konkrečių 5G juostų skyrimo laikas

1. Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. belaidžių plačiajuosčių ryšių paslaugoms teikti tinkamų antžeminių sistemų atžvilgiu valstybės narės, kai būtina siekiant palengvinti 5G ryšio diegimą, imasi tinkamų priemonių siekiant:

a) pertvarkyti 3,4–3,8 GHz radijo dažnių juostą ir suteikti galimybę naudotis pakankamai dideliais šios radijo dažnių juostos blokais,

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Radijo ryšio plėtros 3400–3800 MHz radijo dažnių juostoje plano patvirtinimo“ projektas

Radijo ryšio plėtros 3400–3800 MHz radijo dažnių juostoje planas

8. Tarnyba, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 58 straipsnio 7 dalimi ir siekdama pertvarkyti 3400–3800 MHz radijo dažnių juostą taip, kad būtų sudaryta galimybė suteikti teisę naudoti pakankamai dideles šios radijo dažnių juostos dalis, ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo Plano patvirtinimo dienos pakeis Plano 6 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) kitais tos pačios paskirties radijo dažniais (kanalais) iš 3600–3605 MHz ir 3670–3700 MHz radijo dažnių juostų, nustatydama jų naudojimo terminą iki 2027 m. liepos 10 d.

9. Tarnyba, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 55 straipsniu, ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 30 d. savo iniciatyva paskelbs aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3400–3800 MHz radijo dažnių juostų antžeminėms sistemoms.

10. Tarnyba suteiks teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3400–3600 MHz ir 3700–3800 MHz radijo dažnių juostų ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), nurodytus Plano 9 punkte, laimėtojų paskelbimo dienos, o radijo dažnius (kanalus) iš 3600–3700 MHz radijo dažnių juostos nuo 2027 m. liepos 11 d. (išskyrus Plano 12 punkte nurodytu atveju, kuriam esant Tarnyba suteiks teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3600–3700 MHz radijo dažnių juostos ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo aukciono suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), nurodytus Plano 9 punkte, laimėtojų paskelbimo dienos), išduodama leidimus. Leidimų galiojimo terminas – 20 metų nuo leidimo išdavimo dienos.

Dalinis

Visiškai perkels Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymai dėl radijo dažnių (kanalų) iš 3,4–3,8 GHz radijo dažnių juostos skyrimo

b) leisti naudotis bent 1 GHz iš 24,25–27,5 GHz radijo dažnių juostos, jeigu yra aiškių įrodymų, kad yra rinkos paklausa ir nėra esamų naudotojų migravimo arba radijo dažnių juostos atlaisvinimo didelių apribojimų.

Neperkelta

Perkels Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymai dėl radijo dažnių (kanalų) iš 24,25–27,5 GHz radijo dažnių juostos skyrimo

2. Tačiau valstybės narės gali, kai tai pateisinama, pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, laikydamosi 45 straipsnio 3 dalies arba 53 straipsnio 2, 3 arba 4 dalies.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šioje dalyje numatyta valstybių narių teise pasinaudoti nenumatoma.

3. Priemonės, kurių imtasi pagal šio straipsnio 1 dalį, turi atitikti suderintas sąlygas, nustatytas techninėmis įgyvendinimo priemonėmis pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį.

Neperkelta

Perkels Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymai dėl radijo dažnių (kanalų) iš 3,4–3,8 GHz radijo dažnių juostos ir 24,25–27,5 GHz radijo dažnių juostos skyrimo

55 straipsnis

Suteikiamų radijo spektro naudojimo teisių skaičiaus apribojimo tvarka

1. Nedarant poveikio 53 straipsniui, jeigu valstybė narė nusprendžia, kad radijo spektro naudojimo teisei negali būti taikomas bendrasis leidimas, ir jeigu ji svarsto, ar apriboti išduodamų radijo spektro naudojimo teisių skaičių, ji, inter alia:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

Visiškas

a) aiškiai išdėsto naudojimo teisių apribojimo priežastis, visų pirma deramai atsižvelgdama į poreikį didinti naudotojų gaunamą naudą ir skatinti konkurencijos plėtrą, ir atitinkamai reguliariai ar remdamasi pagrįstais paveiktų įmonių prašymais peržiūri apribojimą,

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;

3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.

Visiškas

b) suteikia visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant naudotojus ir vartotojus, galimybę viešose konsultacijose pareikšti savo nuomonę dėl apribojimo pagal 23 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

Visiškas

2. Kai valstybė narė nusprendžia, kad naudojimo teisių skaičius turi būti ribotas, ji turi aiškiai nustatyti ir pagrįsti konkurencine ar lyginamąja atrankos procedūra pagal šį straipsnį siekiamus tikslus ir, kai įmanoma, nustatyti teisių kiekį, deramai atsižvelgdama į būtinybę siekti nacionalinių ir vidaus rinkos tikslų. Tikslai, kuriuos valstybė narė gali nustatyti siekdama parengti specifinę atrankos procedūrą, gali būti, be konkurencijos skatinimo, vienas ar daugiau iš šių tikslų:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

Visiškas

a) skatinti aprėptį;

b) užtikrinti reikiamų paslaugų kokybę;

c) skatinti veiksmingą radijo spektro naudojimą, be kita ko, atsižvelgiant į su naudojimo teisėmis siejamas sąlygas ir mokesčių dydį;

d) skatinti inovacijas ir verslo plėtrą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

Visiškas

Nacionalinė reguliavimo arba kita kompetentinga institucija aiškiai apibrėžia ir pagrindžia atrankos procedūros pasirinkimą, įskaitant bet kokį preliminarų prieigos prie atrankos procedūros etapą. Ji taip pat aiškiai nustato bet kokio susijusio konkurencinės, techninės ir ekonominės rinkos padėties vertinimą ir pateikia galimo priemonių pagal 35 straipsnį naudojimo ir pasirinkimo priežastis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

Visiškas

3. Bet kokį sprendimą dėl pasirinktos atrankos procedūros ir susijusių taisyklių valstybės narės paskelbia aiškiai išdėstydamos jo priežastis. Jos taip pat paskelbia su naudojimo teisėmis siejamas sąlygas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

64 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka

65 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu

1. Aukciono taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

Visiškas

4. Nustačiusi atrankos tvarką valstybė narė paskelbia priimanti paraiškas dėl naudojimo teisių.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;

63 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

Visiškas

5. Kai valstybė narė padaro išvadą, kad galima suteikti papildomų radijo spektro naudojimo teisių arba bendrojo leidimo ir individualių naudojimo teisių derinį, ji tą išvadą paskelbia ir pradeda tokių teisių suteikimo procesą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

Visiškas

6. Kai radijo spektro naudojimo teisių suteikimą reikia riboti, valstybės narės tokias teises suteikia remdamosi atrankos kriterijais ir atrankos procedūra, kurie turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi. Į tokius atrankos kriterijus turi būti tinkamai atsižvelgiama siekiant 3, 4, 28 ir 45 straipsniuose nurodytų tikslų ir reikalavimų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

62 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros

2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų kriterijų ir procedūrų, nustatytų šio įstatymo 63–67 straipsniuose.

Visiškas

7. Kai taikoma konkurencinė arba lyginamoji atrankos procedūra, valstybės narės ilgiausią šešių savaičių laiką, nurodytą 48 straipsnio 6 dalyje, gali pratęsti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad tokios procedūros visoms suinteresuotosioms šalims būtų sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios, bet ne ilgiau kaip aštuoniais mėnesiais, remiantis bet kokiu konkrečiu pagal 53 straipsnį nustatytu tvarkaraščiu.

Šie terminai nedaro poveikio jokiems taikytiniems tarptautiniams susitarimams dėl radijo spektro naudojimo ir palydovų koordinavimo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

Visiškas

8. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis radijo spektro naudojimo teisių perdavimui pagal 51 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

68 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas

Visiškas

IV SKYRIUS

Belaidžio tinklo įrangos diegimas ir naudojimas

56 straipsnis

Prieiga prie radijo ryšio vietinių tinklų

1. Kompetentingos institucijos leidžia teikti prieigą radijo ryšio vietiniais tinklais (RLAN) prie viešojo elektroninių ryšių tinklo ir tuo tikslu naudoti suderintą radijo spektrą tik pagal taikytinas bendrojo leidimo sąlygas, susijusias su radijo spektro naudojimu, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje.

Jei teikiama prieiga nėra ekonominės veiklos dalis arba papildo ekonominę veiklą ar viešąją paslaugą, kuri nėra priklausoma nuo signalų perdavimo tais tinklais, tokią prieigą teikiančiai įmonei, valdžios institucijai arba galutiniam naudotojui neturi būti taikomas reikalavimas gauti bendrąjį leidimą teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas pagal 12 straipsnį, įpareigojimai, susiję su galutinių naudotojų teisėmis pagal III dalies II antraštinę dalį, ar įpareigojimai sujungti savo tinklus pagal 61 straipsnio 1 dalį.

2. Taikomas Direktyvos 2000/31/EB 12 straipsnis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

50 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklų ir vietiniai radijo ryšio tinklai

2. Prie viešojo elektroninių ryšių tinklo gali būti jungiamasi per vietinį radijo ryšio tinklą. Vietiniuose radijo ryšio tinkluose suderinti radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami be atskiro leidimo. Asmuo, sudarantis galimybę prisijungti prie viešojo elektroninių ryšių tinklo per vietinį radijo ryšio tinklą, nėra laikomas elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų teikėju, jei tai nėra jo vykdoma pagrindinė ekonominė veikla ar jos dalis ir (ar) jei ši paslauga yra tik kaip papildoma paslauga šalia jo vykdomos pagrindinės ekonominės veiklos ar viešai teikiamos paslaugos, kurios nepriklauso nuo signalų perdavimo tais tinklais. Asmenims, sudarantiems galimybę prisijungti prie viešojo elektroninių ryšių tinklo per vietinį radijo ryšio tinklą, yra taikomas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12 straipsnis.

Visiškas

3. Kompetentingos institucijos nedraudžia viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams leisti visuomenei naudotis prieiga prie savo tinklų per RLAN, kurie gali būti įdiegti galutinio naudotojo patalpose, jei laikomasi taikomų bendrojo leidimo sąlygų ir jei iš anksto informuotas galutinis naudotojas su tuo sutinka.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

50 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklų ir vietiniai radijo ryšio tinklai

3. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę sudaryti galimybę prisijungti prie jų viešųjų elektroninių ryšių tinklų per galutinio paslaugų gavėjo patalpose įrengtą vietinį radijo ryšio tinklą ir kitiems asmenims tik tuo atveju, jei yra laikomasi bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų ir jei galutinis paslaugų gavėjas yra iš anksto apie tai informuotas ir su tuo sutinka.

Visiškas

4. Kompetentingos institucijos, visų pirma remdamosi Reglamento (ES) 2015/2120 3 straipsnio 1 dalimi, užtikrina, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vienašališkai neapribotų ar neužkirstų galutiniams naudotojams galimybės:

a) prisijungti prie pasirinktų trečiųjų šalių teikiamų RLAN arba

b) suteikti kitiems galutiniams naudotojams abipusę prieigą arba, kalbant bendriau, prisijungti prie tokių paslaugų teikėjų tinklų per RLAN, be kita ko, remiantis trečiųjų šalių iniciatyvomis sujungti ir padaryti viešai prieinamus įvairių galutinių naudotojų RLAN.

5. Kompetentingos institucijos neapriboja ar neužkerta galutiniams naudotojams galimybės suteikti kitiems galutiniams naudotojams abipusę arba kitokią prieigą prie savo RLAN, be kita ko, remiantis trečiųjų šalių iniciatyvomis sujungti ir padaryti viešai prieinamus įvairių galutinių naudotojų RLAN.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

50 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklų ir vietiniai radijo ryšio tinklai

4. Galutiniai paslaugų gavėjai turi teisę leisti vieni kitiems prisijungti prie savo vietinių radijo ryšio tinklų, įskaitant kai trečiųjų šalių iniciatyva įvairių galutinių paslaugų gavėjų vietiniai radijo ryšio tinklai sujungiami ir padaromi viešai prieinami. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neturi teisės apriboti ar panaikinti šioje dalyje nurodytos galutinių paslaugų gavėjų teisės, taip pat galimybės prisijungti prie jų pasirinktų vietinių radijo ryšio tinklų.

Visiškas

6. Kompetentingos institucijos nepagrįstai neriboja teisės teikti visuomenei prieigą prie RLAN:

a) viešojo sektoriaus institucijoms arba viešose vietose, esančiose netoli tokių viešojo sektoriaus institucijų užimamų patalpų, kai tokia paslauga papildo tose patalpose teikiamas viešąsias paslaugas;

b) nevyriausybinėms organizacijoms arba viešojo sektoriaus institucijoms, kai jų iniciatyva sujungiami įvairių galutinių naudotojų RLAN ir teikiama abipusė ar platesnė prieiga prie jų, įskaitant, kai taikoma, RLAN, prie kurių prieiga visuomenei teikiama pagal a punktą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

50 straipsnis. Prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklų ir vietiniai radijo ryšio tinklai

5. Kompetentingos institucijos nepagrįstai neriboja teisės teikti visuomenei prisijungimą prie vietinių radijo ryšio tinklų:

1) viešojo sektoriaus institucijoms arba viešose vietose, esančiose netoli tokių viešojo sektoriaus institucijų patalpų, kai tokia paslauga papildo tose patalpose teikiamas viešąsias paslaugas;

2) nevyriausybinėms organizacijoms arba viešojo sektoriaus institucijoms, kai jų iniciatyva sujungiami įvairių galutinių paslaugų gavėjų vietiniai radijo ryšio tinklai ir teikiama abipusė ar platesnė galimybė prisijungti prie jų, įskaitant prie vietinių radijo ryšio tinklų, prie kurių galimybė prisijungti visuomenei suteikiama pagal šios dalies 1 punktą.

Visiškas

57 straipsnis

Mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų diegimas ir naudojimas

1. Kompetentingos institucijos nepagrįstai neriboja mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų diegimo. Valstybės narės siekia užtikrinti, kad visos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų diegimą reglamentuojančios taisyklės būtų nacionaliniu lygmeniu nuoseklios. Tokios taisyklės turi būti skelbiamos iki jų taikymo.

Visų pirma kompetentingos institucijos 2 dalyje išdėstytas charakteristikas atitinkančių mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų diegimui netaiko jokių individualaus gyvenviečių planavimo leidimų arba kitų individualių išankstinių leidimų reikalavimų.

Nukrypstant nuo šios dalies antros pastraipos, kompetentingos institucijos gali reikalauti leidimų mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų diegimui architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės pastatuose ar vietose, saugomuose pagal nacionalinę teisę, arba, kai tai būtina siekiant užtikrinti viešąjį saugumą. Tų leidimų išdavimui taikomas Direktyvos 2014/ 61/ES 7 straipsnis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

49 straipsnis. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimas ir naudojimas

1. Asmenys turi teisę įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus, atitinkančius Europos Komisijos nustatytus parametrus, be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, išskyrus šiame straipsnyje numatytais atvejais.

2. Asmuo, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taško veikimui ketinantis naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriems naudoti reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, privalo šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių ir 61 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančios statybą leidžiančius leidimus arba vertinančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus tik pagrįstais atvejais ir tik architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagal nacionalinę teisę, arba kai būtina užtikrinti viešąjį saugumą. Šioje dalyje nurodytu atveju valstybės ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti, kad per bendrą informacinį punktą būtų galima gauti visą informaciją, susijusią su sąlygomis ir procedūromis, taikytinomis suteikiant atitinkamus leidimus. Šioje dalyje nurodytas leidimas turi būti išduotas arba motyvuotai atsisakyta jį išduoti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą ir visos jam išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos. Šį terminą valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę motyvuotai pratęsti, bet ne ilgiau nei 1 mėnesiui. Bet koks atsisakymas išduoti šioje dalyje nurodytą leidimą turi būti pagrįstas objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Už šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava.

Visiškas

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų fizinės ir techninės charakteristikos, kaip antai maksimalus dydis, svoris ir, kai tinkama, spinduliavimo galia.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pirmasis toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

3. Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvoje 2014/53/ES nustatytiems esminiams reikalavimams ir atitinkamo radijo spektro naudojimui taikytinai leidimų išdavimo tvarkai.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

49 straipsnis. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimas ir naudojimas

2. Asmuo, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taško veikimui ketinantis naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriems naudoti reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, privalo šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių ir 61 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).

5. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškuose naudojami radijo ryšio įrenginiai turi atitikti šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytame Radijo ryšio įrenginių techniniame reglamente nustatytus esminius reikalavimus.

Visiškas

4. Valstybės narės, kai aktualu, taikydamos pagal Direktyvą 2014/61/ES patvirtintas procedūras užtikrina, kad operatoriai turėtų teisę naudotis nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų kontroliuojama fizine infrastruktūra, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus arba kurios reikia siekiant tokius prieigos taškus prijungti prie pagrindinio tinklo, įskaitant tokius gatvės įrenginius kaip antai apšvietimo stulpai, gatvės ženklai, šviesoforai, informaciniai stendai, autobusų, tramvajų stotelės ir metro stotys. Valdžios institucijos turi tenkinti visus pagrįstus prašymus suteikti prieigą, taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos bendrame informaciniame punkte.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

49 straipsnis. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimas ir naudojimas

4. Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę nemokamai naudotis šių institucijų kontroliuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpais, kelio ženklais, šviesoforais, informaciniais stendais, autobusų stotelėmis ir kita fizine infrastruktūra, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos šio įstatymo 45 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka.

Visiškas

5. Nedarant poveikio komerciniams susitarimams, mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų diegimui netaikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos, didesni nei administracinis mokestis pagal 16 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

49 straipsnis. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimas ir naudojimas

4. Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę nemokamai naudotis šių institucijų kontroliuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpais, kelio ženklais, šviesoforais, informaciniais stendais, autobusų stotelėmis ir kita fizine infrastruktūra, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos šio įstatymo 45 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka.

Rinkliavų įstatymas

5 straipsnis. Valstybės rinkliavos dydžiai

1. Valstybės rinkliava yra ne mažesnė kaip vienas euras ir ne didesnė kaip 80 000 eurų ir apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas, kurias sudaro išlaidos:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-377, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09157

1) darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti;

2) juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti;

3) teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti;

4) institucijos teikiamą paslaugą reglamentuojančiame Europos Sąjungos reglamente nustatytos kitos išlaidos.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-377, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09157

3. Kalendoriniams metams pasibaigus, Vyriausybė, atsižvelgdama į faktišką paslaugų teikimo išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą, perskaičiuoja ir patikslina valstybės rinkliavos dydžius ir dėl to priima nutarimą. Patikslinti valstybės rinkliavos dydžiai įsigalioja nuo einamųjų kalendorinių metų liepos 1 dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1277, 2007-09-18, Žin., 2007, Nr. 101-4107 (2007-09-27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1128, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13616

Visiškas

58 straipsnis

Techniniai elektromagnetinių laukų reglamentai

Visiems valstybės narės priemonių projektams, pagal kuriuos mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų diegimui būtų nustatyti skirtingi reikalavimai dėl elektromagnetinių laukų nei numatytieji Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB, taikomos procedūros, nustatytos Direktyvoje (ES) 2015/1535.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

49 straipsnis. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimas ir naudojimas

6. Teisės aktų projektams, pagal kuriuos nustatomi skirtingi mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimo reikalavimai dėl elektromagnetinių laukų, nei numatyti 1999 m. liepos 12 d. Europos Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo, taikomos procedūros, nustatytos Vyriausybės tvirtinamose Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėse.

Visiškas

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIEIGA

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos, prieigos principai

59 straipsnis

Bendroji prieigos ir sujungimo sistema

1. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų jokių apribojimų, kurie įmonėms toje pačioje valstybėje narėje ar skirtingose valstybėse narėse neleistų tarpusavyje pagal Sąjungos teisę derėtis dėl susitarimų techniniais ar komerciniais prieigos ar sujungimo klausimais. Įmonė, prašanti suteikti prieigą ar sujungimą, neprivalo turėti leidimo vykdyti veiklą toje valstybėje narėje, kurioje prašoma prieigos ar sujungimo, jei ji toje valstybėje narėje neteikia paslaugų ir neeksploatuoja tinklo.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

35 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai

Visiškas

2. Nedarant poveikio 114 straipsniui, valstybės narės panaikina teisines ar administracines priemones, kurios reikalauja, kad įmonės, suteikdamos prieigą ar sujungimą, taikytų skirtingas sąlygas skirtingoms įmonėms už lygiavertes paslaugas arba nustatytų įpareigojimus, nesusijusius su faktinėmis prieigos ar sujungimo paslaugomis, kurios teikiamos nedarant poveikio sąlygoms, nustatytoms I priede.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes galiojantis reglamentavimas nenustato teisinių ar administracinių priemonių, reikalauja, kad įmonės, suteikdamos prieigą ar sujungimą, taikytų skirtingas sąlygas skirtingoms įmonėms už lygiavertes paslaugas arba nustatytų įpareigojimus, nesusijusius su faktinėmis prieigos ar sujungimo paslaugomis,

60 straipsnis

Įmonių teisės ir pareigos

1. Siekiant užtikrinti paslaugų teikimą ir sąveiką visoje Sąjungoje, viešųjų elektroninių ryšių tinklų operatoriai turi teisę, o gavę kitų pagal 15 straipsnį įgaliotų įmonių prašymą yra įpareigoti derėtis vieni su kitais dėl sujungimo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Operatoriai kitoms įmonėms prieigą ir sujungimą teikia tokiomis sąlygomis, kurios atitinka nacionalinės reguliavimo institucijos jiems nustatytus įpareigojimus pagal 61, 62 ir 68 straipsnius.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

2. Nedarant poveikio 21 straipsniui, valstybės narės reikalauja, kad įmonės, gaunančios informaciją iš kitos įmonės prieš derybas dėl prieigos ar sujungimo, joms vykstant ar pasibaigus, naudotų tą informaciją tik tuo tikslu, kuriam ji suteikta, ir visuomet išlaikytų perduotos ar saugomos informacijos slaptumą. Tokios įmonės negali perduoti gaunamos informacijos jokiai kitai šaliai, ypač kitiems skyriams, patronuojamosioms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija suteiktų konkurencijos atžvilgiu palankią padėtį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

11. Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šio įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

Visiškas

3. Jei to reikalauja konkurencijos sąlygos, valstybės narės gali numatyti, kad derybos vyktų per nešališkus tarpininkus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

Visiškas

II SKYRIUS

Prieiga ir sujungimas

61 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo ir kitų kompetentingų institucijų galios ir pareigos, susijusios su prieiga ir sujungimu

1. Nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b ir c punktų atveju, siekdamos 3 straipsnyje išdėstytų tikslų, skatina ir atitinkamais atvejais užtikrina pagal šią direktyvą pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką, vykdydamos savo pareigas taip, kad būtų skatinamas veiklos efektyvumas, tvari konkurencija, itin didelio pralaidumo tinklų diegimas, investicijų efektyvumas ir inovacijos ir kuo didesnė nauda galutiniams naudotojams.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

Jos teikia gaires ir viešai skelbia procedūras, taikomas prieigai ir sujungimui užtikrinti, kad nustatyti įpareigojimai duotų naudos ribotą geografinę aprėptį turinčioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir operatoriams.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

13. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, taip pat parengti gaires, kad pagal šio straipsnio 9 dalį nustatyti įpareigojimai būtų naudingi tam tikroje geografinėje teritorijoje veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms bei operatoriams.

Visiškas

2. Visų pirma, nedarant poveikio priemonėms, kurios pagal 68 straipsnį gali būti taikomos įmonėms, pripažintoms turinčiomis didelę įtaką rinkoje, nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos šios pastraipos b ir c punktų atveju turi galėti nustatyti:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

a) būtinu mastu užtikrinti tiesioginį sujungimą, įpareigojimus įmonėms, kurioms taikomas bendrasis leidimas, ir kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių naudotojų, įskaitant pateisinamais atvejais įpareigojimą sujungti savo tinklus, jei tai dar nepadaryta;

Visiškas

b) pagrįstais atvejais ir būtinu mastu įpareigojimus įmonėms, kurioms taikomas bendrasis leidimas ir kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių naudotojų, kad jų paslaugos būtų sąveikios;

3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą;

Visiškas

c) pagrįstais atvejais, kai galutinių naudotojų tiesioginiam sujungimui kyla grėsmė dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo stokos, ir būtinu mastu užtikrinti galutinių naudotojų tiesioginį sujungimą, įpareigojimus atitinkamiems su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, kurios pasiekė didelės aprėpties lygį ir pritraukia daug naudotojų, teikėjams, kad jų paslaugos būtų sąveikios;

Visiškas

d) būtinu mastu užtikrinti galutiniams naudotojams prieinamumą prie valstybių narių nurodytų skaitmeninių radijo ir televizijos transliavimo paslaugų ir susijusių papildomų paslaugų, įpareigojimus operatoriams, kad jie teiktų prieigą prie kitų priemonių, nurodytų II priedo II dalyje, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

Visiškas

Pirmos pastraipos c punkte nurodyti įpareigojimai gali būti nustatyti tik:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

3. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti įpareigojimai gali būti nustatyti:

Visiškas

i) tiek, kiek to reikia asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumui užtikrinti, ir gali apimti proporcingus įpareigojimus tų paslaugų teikėjams skelbti atitinkamą informaciją ir leisti institucijoms ir kitiems paslaugų teikėjams ja naudotis, ją keisti ir platinti arba naudoti ir įgyvendinti 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus standartus ar specifikacijas arba bet kokius kitus atitinkamus Europos ar tarptautinius standartus,

1) Kai to reikia asmenų tarpusavio ryšio paslaugų suderinamumui užtikrinti. Tokiu atveju šie įpareigojimai gali apimti proporcingus įpareigojimus šių paslaugų teikėjams skelbti atitinkamą informaciją ir leisti ja naudotis, keisti ir platinti visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat įpareigojimus laikytis šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytų standartų, specifikacijų ar kitų atitinkamų Europos ar tarptautinių standartų.

Visiškas

ii) jeigu Komisija, pasikonsultavusi su BEREC ir kuo labiau atsižvelgdama į jos nuomonę, nustato, kad yra didelė grėsmė visos Sąjungos arba ne mažiau kaip trijų valstybių narių galutinių naudotojų tiesioginiam sujungimui, ir priėmė įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas įpareigojimų, kurie gali būti nustatyti, pobūdis ir apimtis.

2) Kai Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, nustato, kad yra didelė grėsmė visos Europos Sąjungos arba ne mažiau kaip trijų Europos Sąjungos valstybių narių galutinių paslaugų gavėjų tarpusavio ryšiui ir priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas galimų nustatyti įpareigojimų pobūdis ir apimtis.

Visiškas

Antros pastraipos ii punkte nurodytos įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 118 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

3. Visų pirma ir nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, gavusios pagrįstą prašymą nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti įpareigojimus suteikti prieigą prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių pastatų viduje arba iki pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško, kaip nustatė nacionalinė reguliavimo institucija, jei toks taškas yra pastato išorėje. Kai tai pateisinama tuo, kad tokio tinklo elementų dubliavimas būtų ekonomiškai neefektyvus arba neįgyvendinamas fiziškai, tokie įpareigojimai gali būti nustatyti elektroninių ryšių tinklų teikėjams arba tokių laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai tie savininkai nėra elektroninių ryšių tinklų teikėjai. Nustatytos prieigos sąlygos gali apimti konkrečias prieigos prie tokių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei susijusių paslaugų, skaidrumo ir nediskriminavimo bei prieigos sąnaudų paskirstymo taisykles, kurios, jei tinkama, yra priderinamos siekiant atsižvelgti į rizikos veiksnius.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

4. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pagrįstą prašymą ir kai tai ekonomiškai tikslinga bei būtina siekiant išvengti elektroninių ryšių tinklo elementų dubliavimo arba kai jų neįmanoma įrengti, turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams, taip pat laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai tie savininkai nėra elektroninių ryšių tinklų teikėjai, suteikti prieigą prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių pastatų viduje ar iki pirmojo koncentracijos taško arba skirstomojo punkto, jei toks punktas yra pastato išorėje.

Visiškas

Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija, kai taikytina, atsižvelgdama į įpareigojimus, nustatomus remiantis atitinkamu rinkos tyrimu, padaro išvadą, kad pagal pirmą pastraipą nustatytų įpareigojimų nepakanka siekiant pašalinti dideles ir ilgalaikes ekonomines ar fizines kliūtis tokios pačios infrastruktūros kūrimui, dėl kurių susidarė esama arba besiformuojanti padėtis rinkoje, dėl kurios labai ribojamos galutiniams naudotojams palankios konkurencijos galimybės, ji gali nustatyti, kad tokie prieigos įpareigojimai sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis būtų taikomi ir už pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško iki taško, kuris, kaip ji nustatė, yra arčiausiai galutinių naudotojų ir gali užtikrinti prieglobą pakankamam galutinių naudotojų jungčių skaičiui, kad tai būtų komerciniu požiūriu perspektyvu efektyviems prieigą gauti norintiems subjektams. Nacionalinė reguliavimo institucija, nustatydama išplėtimo už pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško mastą, kuo labiau atsižvelgia į atitinkamas BEREC gaires. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali dėl techninių arba ekonominių priežasčių nustatyti aktyvios arba virtualios prieigos įpareigojimus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

5. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į įpareigojimus, atitinkamoje rinkoje nustatytus vadovaujantis šio įstatymo 16 ir 17 straipsniais, padaro išvadą, kad pagal šio straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų nepakanka, siekiant pašalinti dideles ir ilgalaikes ekonomines ar fizines kliūtis tokiai pat elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, dėl kurių susidarė esama arba besiformuojanti padėtis atitinkamoje rinkoje, dėl kurios ribojamos galutiniams paslaugų gavėjams palankios konkurencijos sąlygos, ji gali nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis būtų taikomi ir už pirmojo koncentracijos taško arba skirstomojo punkto iki taško, kuris yra arčiausiai galutinių paslaugų gavėjų ir yra tinkamas užtikrinti prieigą prie pakankamo galutinių paslaugų gavėjų skaičiaus, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama šioje dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į atitinkamas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę dėl techninių arba ekonominių priežasčių nustatyti aktyvios arba virtualios prieigos įpareigojimus.

Visiškas

Nacionalinės reguliavimo institucijos nenustato įpareigojimų pagal antrą pastraipą elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu jos nustato, kad:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

6. Ryšių reguliavimo tarnyba šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įpareigojimų nenustato elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:

Visiškas

a) teikėjas atitinka 80 straipsnio 1 dalyje išvardytas charakteristikas ir bet kuriai įmonei suteikia įgyvendinamas ir panašias alternatyvias priemones pasiekti galutinius vartotojus, suteikiant prieigą prie labai didelės talpos tinklo bet kuriai įmonei sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis; nacionalinės reguliavimo institucijos gali tą išimtį taikyti ir kitiems paslaugų teikėjams, sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis siūlantiems prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo arba

1) Elektroninių ryšių tinklų teikėjas atitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus ir ūkio subjektams siūlo alternatyvius būdus pasiekti galutinius paslaugų gavėjus, suteikdamas prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šiame punkte numatytą išimtį taikyti ir kitiems elektroninių ryšių tinklų teikėjams, siūlantiems prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis, taip pat tais atvejais, kai jų valdomo labai pralaidaus tinklo steigimas visiškai ar iš dalies yra finansuojamas valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Visiškas

b) nustačius įpareigojimus būtų pakenkta naujo tinklo diegimo, visų pirma vykdant mažesnio masto vietos projektus, ekonominiam arba finansiniam perspektyvumui.

2) Nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytus įpareigojimus būtų pakenkta naujo elektroninių ryšių tinklo steigimo, visų pirma, vykdant mažesnio masto regioninius projektus, ekonominiam arba finansiniam perspektyvumui.

Visiškas

Nukrypstant nuo trečios pastraipos a punkto, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams, tenkinantiems tame punkte nustatytus kriterijus, kai atitinkamas tinklas yra finansuojamas viešosiomis lėšomis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

6. Ryšių reguliavimo tarnyba šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įpareigojimų nenustato elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:

1) elektroninių ryšių tinklų teikėjas atitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus ir ūkio subjektams siūlo alternatyvius būdus pasiekti galutinius paslaugų gavėjus, suteikdamas prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis; Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šiame punkte numatytą išimtį taikyti ir kitiems elektroninių ryšių tinklų teikėjams, siūlantiems prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis, taip pat tais atvejais, kai jų valdomo labai pralaidaus tinklo steigimas visiškai ar iš dalies yra finansuojamas valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis;

Visiškas

Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 21 d. BEREC paskelbia gaires, kuriomis skatinamas nuoseklus šios dalies taikymas, nustatydama atitinkamus kriterijus, taikomus nustatant:

a) pirmąjį koncentracijos ar skirstymo tašką,

b) už pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško esantį tašką, kuriame galima užtikrinti prieglobą pakankamam galutinių naudotojų jungčių skaičiui, kad efektyvi įmonė galėtų įveikti dideles nustatytas kliūtis, kylančias tokios pačios infrastruktūros kūrimui,

c) kurie tinklo diegimo atvejai gali būti laikomi naujais,

d) kurie projektai gali būti laikomi mažo masto ir

e) kurios ekonominės ar fizinės kliūtys tokios pačios infrastruktūros kūrimui yra didelės ir ilgalaikės.

Šios pastraipos perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

4. Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos būtų įgaliotos įmonėms, teikiančioms ar įgaliotoms teikti elektroninių ryšių tinklus, nustatyti įpareigojimus dėl dalijimosi pasyviąja infrastruktūra arba įpareigojimus sudaryti lokalizuotos tarptinklinio ryšio prieigos susitarimus – abiem atvejais jeigu tai tiesiogiai reikalinga paslaugoms, grindžiamoms radijo spektro naudojimu, teikti vietoje laikantis Sąjungos teisės, ir jei jokiai įmonei neteikiamos perspektyvios ir panašios prieigos prie galutinių naudotojų alternatyvios priemonės laikantis sąžiningų ir pagrįstų sąlygų. Kompetentingos institucijos gali nustatyti tokius įpareigojimus tik tuo atveju, kai ši galimybė buvo aiškiai numatyta suteikiant radijo spektro naudojimo teises, ir kai tai pateisinama tuo, kad vietovėje, kurioje taikomi šie įpareigojimai, rinkos veikla grindžiamam nuo radijo spektro naudojimo priklausomų tinklų arba paslaugų teikimo infrastruktūros diegimui kyla neįveikiamų ekonominių arba fizinių kliūčių ir todėl galutinių naudotojų prieiga prie tinklų arba paslaugų yra itin nepakankama arba jos visai nėra. Tomis aplinkybėmis, kai problemai spręsti nepakanka vien prieigos ir dalijimosi pasyviąja infrastruktūra, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti įpareigojimus dalytis aktyviąja infrastruktūra.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

7. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą, taip pat įpareigojimus sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos. Šie įpareigojimai gali būti nustatomi, jeigu to reikia viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti konkrečioje teritorijoje, kurioje nėra teikiamos prieigos prie galutinių paslaugų gavėjų paslaugos sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šioje dalyje nurodytus įpareigojimus tik tuo atveju, kai tokių įpareigojimų galimybė buvo aiškiai numatyta skiriant radijo dažnius (kanalus) ir tokių įpareigojimų nustatymas yra pateisinamas tuo, kad teritorijoje, kurioje bus taikomi šie įpareigojimai, elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (ar) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimas yra apsunkintas ekonominių ir fizinių kliūčių, todėl galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis viešaisiais elektroninių ryšių tinklais arba viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis yra ribotos arba jų nėra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad įpareigojimų bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą arba įpareigojimų sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos nepakanka elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (ar) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimo problemai spręsti, gali nustatyti įpareigojimus dalytis aktyviąja elektroninių ryšių infrastruktūra.

Visiškas

Kompetentingos institucijos atsižvelgia į:

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

8. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama poreikį nustatyti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į:

Visiškas

a) poreikį kuo labiau didinti junglumą visoje Sąjungoje, palei pagrindinius transporto kelius ir tam tikrose teritorinėse srityse, taip pat į galimybę gerokai padidinti pasirinkimą ir paslaugų kokybę galutiniams naudotojams,

1) poreikį kuo labiau didinti junglumą visoje Europos Sąjungoje, ties pagrindiniais transporto keliais ir tam tikrose teritorijose, taip pat į galimybę pagerinti galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų pasirinkimą ir kokybę;

Visiškas

b) veiksmingą radijo spektro naudojimą,

2) veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą;

Visiškas

c) dalijimosi technines galimybes ir susijusias sąlygas,

3) bendro naudojimo technines galimybes ir susijusias sąlygas;

Visiškas

d) infrastruktūra grindžiamos ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos būklę,

4) infrastruktūra grindžiamos ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos būseną;

Visiškas

e) technologines inovacijas,

5) technologines naujoves;

Visiškas

f) svarbiausią poreikį paremti infrastruktūros šeimininko paskatą pirmiausia įdiegti infrastruktūrą.

6) poreikį skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą.

Visiškas

Ginčo sprendimo atveju kompetentingos institucijos dalijimosi arba prieigos įpareigojimo vykdytojui gali inter alia nustatyti įpareigojimą dalytis radijo spektru su infrastruktūros šeimininku tam tikroje vietovėje.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

12. Vadovaudamasi šio įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų taisyklių. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninių ryšių tinklų teikėjui, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, inter alia gali nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.

Visiškas

5. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatomi įpareigojimai ir sąlygos turi būti objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminuojantys; jie turi būti įgyvendinami laikantis 23, 32 ir 33 straipsniuose nurodytų procedūrų. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, nustačiusios tuos įpareigojimus ir sąlygas, ne vėliau kaip penkeri metai po ankstesnės toms pačioms įmonėms taikomos priemonės priėmimo įvertina jų taikymo rezultatus ir tai, ar būtų tinkama juos panaikinti arba iš dalies pakeisti atsižvelgiant į kintančias sąlygas. Tos institucijos praneša savo vertinimo rezultatus laikydamosi procedūrų, nurodytų 23, 32 ir 33 straipsniuose.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

6. Taikydamos šio straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinei reguliavimo institucijai būtų suteikti įgaliojimai įsikišti savo iniciatyva, kai tai pateisinama siekiant užtikrinti 3 straipsnio politikos tikslus, laikantis šios direktyvos ir ypač 23 bei 32 straipsniuose nurodytų procedūrų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

23 straipsnis. Prieiga

Visiškas

7. BEREC, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir siekdama prisidėti prie to, kad nacionalinės reguliavimo institucijos nuosekliai apibrėžtų tinklo galinių taškų vietą, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 21 d. priima tinklo galinio taško identifikavimo skirtingose tinklo topologijose bendrų metodų gaires. Nustatydamos tinklo galinių taškų vietą nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į tas gaires.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

62 straipsnis

Sąlyginės prieigos sistemos ir kitos priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad sąlyginei prieigai prie skaitmeninių televizijos ir radijo paslaugų, transliuojamų žiūrovams ir klausytojams Sąjungoje, neatsižvelgiant į perdavimo būdus, būtų taikomos II priedo I dalyje nustatytos sąlygos.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

31 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir susijusios priemonės

2. Ūkio subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo, privalo:

1) visiems transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių) pateikiamus ir valdomus dekoderius;

2) jei, be sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų teikėjų, veikla pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.

4. Sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Teisių turėtojai suteikdami teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tam pačiam produktui naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jei šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų saugumą.

Visiškas

2. Kai pagal 67 straipsnio 1 dalį atlikusi rinkos tyrimą nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad viena ar daugiau įmonių neturi didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, ji gali toms įmonėms laikantis 23 ir 32 straipsniuose nurodytų procedūrų sąlygas iš dalies pakeisti ar panaikinti tik tokiu mastu, kiek:

a) toks pakeitimas ar panaikinimas nedarytų neigiamo poveikio galutinių naudotojų prieigai prie radijo ir televizijos programų transliavimo ir transliavimo kanalų bei paslaugų, nurodytų pagal 114 straipsnį, ir

b) toks pakeitimas ar panaikinimas nedarytų neigiamo poveikio veiksmingos konkurencijos perspektyvoms šiose rinkose:

c) mažmeninių skaitmeninės televizijos ir radijo transliavimo paslaugų ir

d) sąlyginės prieigos sistemų bei kitų susijusių priemonių.

Šalys, kurioms toks sąlygų pakeitimas ar panaikinimas daro poveikį, perspėjamos per tinkamą laikotarpį.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse, perkeliančiose šios Direktyvos 62 straipsnio 1 dalį ir II priedo I dalį, nustatytas reglamentavimas nesiejamas su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu. Atitinkamai, tam, kad įgyvendinti šias nuostatas, nereikia atlikti rinkos tyrimo.

3. Pagal šį straipsnį taikomomis sąlygomis nedaromas poveikis valstybių narių galimybei nustatyti įpareigojimus, susijusius su EPG, panašių sąrašų ir navigacinių priemonių pateikimu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

31 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir susijusios priemonės

5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių teikimu ir naudojimu.

Visiškas

4. Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės savo nacionalinėms reguliavimo institucijoms gali leisti peržiūrėti pagal šį straipsnį taikomas sąlygas kuo greičiau po 2018 m. gruodžio 20 d., o po to – periodiškai, atliekant rinkos tyrimą pagal 67 straipsnio 1 dalį, siekiant nuspręsti, ar taikomas sąlygas palikti galioti, iš dalies pakeisti ar panaikinti.

III SKYRIUS

Rinkos tyrimas ir didelė įtaka rinkoje

63 straipsnis

Įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje

1. Tais atvejais, kai šia direktyva reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos 67 straipsnyje nurodyta procedūra nustatytų, ar įmonės turi didelę įtaką rinkoje, taikoma šio straipsnio 2 dalis.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų.

Visiškas

2. Laikoma, kad įmonė turi didelę įtaką rinkoje, jei ji viena ar bendrai su kitomis įmonėmis užima dominavimui prilygstančią padėtį, t. y. ji turi ekonominę galią, kuri jai leidžia būti gana dideliu mastu nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ar, galiausiai, nuo vartotojų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

Visiškas

Spręsdamos, ar vienos ar daugiau įmonių bendra padėtis rinkoje yra dominuojanti, nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma laikosi Sąjungos teisės aktų ir su didžiausiu atidumu atsižvelgia į rinkos tyrimo ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires, kurias Komisija paskelbia pagal 64 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Visiškas

3. Kai įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje, ji taip pat gali būti pripažinta turinčia didelę įtaką glaudžiai susijusioje rinkoje, jei tų dviejų rinkų ryšiai leidžia konkrečioje rinkoje turimą įtaką išnaudoti glaudžiai susijusioje rinkoje, taip dar labiau sustiprinant įmonės įtaką rinkoje. Todėl glaudžiai susijusioje rinkoje pagal 69, 70, 71 ir 74 straipsnius gali būti taikomos taisomosios priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokiam įtakos išnaudojimui.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje. Tokiam ūkio subjektui artimai susijusioje rinkoje gali būti nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodyti įpareigojimai.

Visiškas

64 straipsnis

Rinkų nustatymo ir apibrėžimo procedūra

1. Po viešų konsultacijų, įskaitant konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, bei kuo labiau atsižvelgdama į BEREC nuomonę, Komisija priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija). Rekomendacijoje nurodomos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti šioje direktyvoje nustatytus reguliuojamuosius įpareigojimus, nedarant poveikio rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Komisija rinkas apibrėžia pagal konkurencijos teisės principus.

Jeigu, stebėdama bendras Sąjungos tendencijas, Komisija nustato, kad tenkinami visi trys 67 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, ji į rekomendaciją įtraukia produktų ir paslaugų rinkas.

Komisija peržiūri rekomendaciją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 21 d., o po to

– ją peržiūri reguliariai.

2. Pasikonsultavusi su BEREC, Komisija paskelbia rinkos tyrimo ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires (toliau – DĮR gairės), kurios turi atitikti atitinkamus konkurencijos teisės principus. Į DĮR gaires turi būti įtrauktos nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtos rekomendacijos dėl sąvokos „didelė įtaka rinkoje“ taikymo konkrečiame elektroninių ryšių rinkos ex ante reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į visus tris 67 straipsnio 1 dalyje išvardytus kriterijus.

Šių dalių perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jos skirtos Europos Komisijai.

3. Kuo labiau atsižvelgdamos į rekomendaciją ir DĮR gaires, nacionalinės reguliavimo institucijos, laikydamosi konkurencijos teisės principų, apibrėžia atitinkamas rinkas pagal nacionalines aplinkybes, visų pirma atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje, atsižvelgdamos, inter alia, į infrastruktūros konkurencijos lygį tose vietovėse. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat, kai aktualu, atsižvelgia į geografinio tyrimo, atlikto remiantis 22 straipsnio 1 dalimi, rezultatus. Prieš apibrėždamos rinkas, kurios skiriasi nuo rekomendacijoje apibrėžtų rinkų, jos laikosi 23 ir 32 straipsniuose nurodytų procedūrų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

2. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jeigu rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.

Dalinis

Visiškai

RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių pakeitimo“ projektas

65 straipsnis

Transnacionalinių rinkų nustatymo procedūra

1. Jei Komisija arba bent dvi atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos pateikia pagrįstą prašymą, įskaitant patvirtinamuosius dokumentus, BEREC atlieka potencialios transnacionalinės rinkos tyrimą. Pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais ir kuo labiau atsižvelgdama į BEREC atlikto tyrimo rezultatus, Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos transnacionalinės rinkos remiantis konkurencijos teisės principais ir kuo labiau atsižvelgiant į rekomendaciją bei pagal 64 straipsnį priimtas DĮR gaires.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC ir Europos Komisijai.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytų transnacionalinių rinkų atveju atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos rinkos tyrimą atlieka kartu, kuo labiau atsižvelgdamos į DĮR gaires, ir bendrai sprendžia, ar pradėti taikyti, palikti galioti, iš dalies pakeisti ar panaikinti 67 straipsnio 4 dalyje nurodytus reguliuojamuosius įpareigojimus. Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos kartu praneša Komisijai savo priemonių projektus, susijusius su rinkos tyrimu ir bet kokiais reguliuojamaisiais įpareigojimais pagal 32 ir 33 straipsnius.

Jeigu transnacionalinių rinkų nėra, dvi ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų taip pat gali bendrai pranešti savo priemonių projektus, susijusius su rinkos tyrimu ir bet kokiais reguliuojamaisiais įpareigojimais, jeigu jos mano, kad rinkos sąlygos atitinkamose jų jurisdikcijose yra pakankamai vienodos.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

8. Jeigu rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis ir atsižvelgdamos į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos parengtas gaires dėl atitinkamų rinkų tyrimo ir didelės įtakos atitinkamose rinkose vertinimo. Jos bendrai sprendžia, ar nustatyti, nenustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, ir praneša Europos Komisijai apie atitinkamų sprendimų projektus pagal procedūras, analogiškas nustatytoms šiame straipsnyje.

Visiškas

66 straipsnis

Transnacionalinės paklausos nustatymo procedūra

1. Gavusi pagrįstą Komisijos ar bent dviejų atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymą su patvirtinamaisiais dokumentais, kuriame nurodoma, kad egzistuoja didelė spręstina paklausos problema, BEREC atlieka transnacionalinės galutinių naudotojų sukurtos produktų ir paslaugų, kurie teikiami vienoje ar daugiau rekomendacijoje išvardytų Sąjungos rinkų, paklausos tyrimą. BEREC taip pat gali atlikti tokį tyrimą, jei ji gauna pagrįstą rinkos dalyvių prašymą bei pakankamai patvirtinamųjų dokumentų ir mano, kad egzistuoja didelė spręstina paklausos problema. BEREC atliekamu tyrimu nedaromas poveikis pagal 65 straipsnio 1 dalį padarytoms išvadoms dėl transnacionalinių rinkų buvimo ir pagal 64 straipsnio 3 dalį padarytoms išvadoms dėl nacionalinių reguliavimo institucijų nustatytų nacionalinių arba subnacionalinių geografinių rinkų buvimo.

Tas transnacionalinės galutinių naudotojų sukurtos paklausos tyrimas gali apimti produktus ir paslaugas, kuriuos skirtingai apibrėžtose produktų ar paslaugų rinkose teikia viena ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, jei tais produktais ir paslaugomis galima pakeisti vienoje iš rekomendacijoje išvardytų rinkų teikiamus produktus ir paslaugas.

Šios dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta BEREC.

2. Jei BEREC padaro išvadą, kad egzistuoja didelė transnacionalinė galutinių naudotojų sukurta paklausa, kurią nepakankamai tenkina komercinė arba reguliuojamoji pasiūla, ji, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, parengia nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtų bendrųjų metodų gaires, kad būtų tenkinama nustatyta transnacionalinė paklausa, įskaitant, kai tinkama, nustatant taisomąsias priemones pagal 68 straipsnį. Nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į tas gaires vykdydamos savo jurisdikcijai priklausančias reguliavimo užduotis. Tomis gairėmis gali būti remiamasi užtikrinant didmeninės prieigos produktų visoje Sąjungoje sąveikumą ir į jas gali būti įtrauktos rekomendacijos dėl tokią nustatytą transnacionalinę paklausą patenkinti galinčių didmeninės prieigos produktų techninių specifikacijų suderinimo.

Šios dalies, išskyrus antrąjį sakinį, perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Europos Komisijai.

Šios dalies antrojo sakinio perkėlimas ir įgyvendinimas.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Visiškas

67 straipsnis

Rinkos tyrimo tvarka

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato, ar pagal 64 straipsnio 3 dalį apibrėžta atitinkama rinka yra tokia, kuri pagrįstų šioje direktyvoje išdėstytų reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymą. Valstybės narės užtikrina, kad tyrimas atitinkamais atvejais būtų atliekamas kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. Nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į DĮR gaires ir vykdydamos tokį tyrimą laikosi 23 ir 32 straipsniuose nurodytų procedūrų.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

2. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jeigu konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (arba) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

Visiškas

Gali būti laikoma, kad šioje direktyvoje išdėstytų reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas rinkoje pagrįstas, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:

a) esama didelių ilgalaikių struktūrinių, teisinių ar reguliavimo kliūčių patekti į rinką;

b) atsižvelgiant į infrastruktūra grindžiamos konkurencijos ir kitų konkurencijos šaltinių būklę, kuri kelia kliūčių patekti į rinką, veiksmingos konkurencijos per nagrinėjamą laikotarpį esamos struktūros rinkoje neatsiras;

c) vien konkurencijos teisės nepakanka, kad būtų tinkamai išspręsta (-os) nustatyta (-os) rinkos nepakankamumo problema (-os).

Neperkelta

Perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių pakeitimo“ projektas

Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija atlieka į rekomendaciją įtrauktos rinkos tyrimą, ji laiko, kad tenkinami antros pastraipos a, b ir c punktų reikalavimai, nebent nacionalinė reguliavimo institucija nuspręstų, kad konkrečiomis nacionalinėmis aplinkybėmis vienas ar daugiau tokių kriterijų netenkinami.

Neperkelta

Perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių pakeitimo“ projektas

2. Kai nacionalinė reguliavimo institucija atlieka 1 dalyje reikalaujamą tyrimą, ji vertina pokyčius atsižvelgdama į ateities perspektyvą, jei nėra reguliavimo, nustatyto remiantis šiuo straipsniu toje atitinkamoje rinkoje, ir atsižvelgia į visus toliau išvardytus elementus:

a) pokyčius rinkoje, darančius įtaką tikimybei, kad atitinkamoje rinkoje atsiras veiksminga konkurencija;

b) visus susijusius konkurencijos apribojimus, tiek didmeniniu, tiek mažmeniniu lygmeniu, nepriklausomai nuo to, ar laikoma, kad tie apribojimai atsiranda dėl elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ar kitų rūšių paslaugų ar taikomųjų programų, kurios, galutinio naudotojo požiūriu, yra palyginamos, ir nepriklausomai nuo to, ar tokie apribojimai yra atitinkamos rinkos dalis;

c) kitų rūšių reglamentavimą arba nustatytas priemones, kurios daro poveikį atitinkamai rinkai arba susijusiai mažmeninei rinkai ar rinkoms atitinkamu laikotarpiu, įskaitant, bet kita ko, pagal 44, 60 ir 61 straipsnius nustatytus įpareigojimus,

d) pagal šį straipsnį nustatytą kitų atitinkamų rinkų reguliavimą.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Neperkelta

Perkels RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių pakeitimo“ projektas

3. Jei nacionalinė reguliavimo institucija pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą padaro išvadą, kad reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas atitinkamoje rinkoje nėra pateisinamas arba jeigu neįvykdomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, ji neskiria ar nepalieka galioti jokių specifinių reguliuojamųjų įpareigojimų pagal 68 straipsnį. Kai reguliuojamieji įpareigojimai konkretiems sektoriams jau nustatyti pagal 68 straipsnį, nacionalinė reguliavimo institucija atitinkamos rinkos įmonėms tokius įpareigojimus panaikina.

Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad šalims, kurioms toks įpareigojimų panaikinimas turi įtakos, apie tai būtų pranešama prieš pakankamą laiką, kuris nustatomas suderinant poreikį tų įpareigojimų vykdytojams bei galutiniams naudotojams užtikrinti tvarų perėjimą ir galutinių naudotojų pasirinkimą, ir kad reglamentavimas nesitęstų ilgiau, nei būtina. Nustatydamos tokį pranešimo laikotarpį nacionalinės reguliavimo institucijos konkrečias sąlygas ir pranešimo laikotarpius gali nustatyti esamuose prieigos susitarimuose.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

Visiškas

4. Jei nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad atitinkamoje rinkoje reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis yra pagrįstas, ji pagal 63 straipsnį nustato visas įmones, kurios vienos arba kartu su kitomis įmonėmis turi didelę įtaką toje atitinkamoje rinkoje. Nacionalinė reguliavimo institucija joms nustato atitinkamus konkrečius reguliuojamuosius įpareigojimus pagal 68 straipsnį arba jei jie jau nustatyti, juos palieka galioti ar iš dalies pakeičia, jei mano, kad be tų įpareigojimų nebūtų užtikrinta veiksminga konkurencija galutinių naudotojų atžvilgiu.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas;

2) nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas;

3) apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal šio įstatymo 20 straipsnio nuostatas;

4) įpareigojimą suteikti prieigą prie infrastruktūros pagal šio įstatymo 21 straipsnio nuostatas;

5) įpareigojimą suteikti prieigą prie elektroninių ryšių tinklo elementų ir susijusių priemonių pagal šio įstatymo 22 straipsnio nuostatas;

6) kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio įstatymo 24 straipsnio nuostatas;

7) įpareigojimus pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas;

8) įpareigojimus pagal šio straipsnio 10 ir (ar) 13 dalių nuostatas.

8. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.

Dalinis

Visiškai perkels

RRT direktoriaus įsakymo „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių pakeitimo“ projektas

5. Priimant priemones pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis laikomasi 23 ir 32 straipsniuose nurodytų procedūrų. Nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka atitinkamos rinkos tyrimą ir praneša apie atitinkamą priemonės projektą pagal 32 straipsnį:

a) per penkerius metus nuo ankstesnės priemonės patvirtinimo, jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustatė atitinkamą rinką ir didelę įtaką rinkoje turinčias įmones; išimtiniais atvejais tas penkerių metų laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau negu vienais metais, jei nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai ne vėliau nei prieš keturis mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos praneša apie siūlomo pratęsimo priežastis, o Komisija per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pratęsimą nepareiškia prieštaravimų;

b) tų rinkų, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta Komisijai, atveju – per trejus metus po patikslintos rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų priėmimo arba

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

9. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta ir joje buvo nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus, Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Šioje dalyje nustatytas 5 metų terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 papildomiems metams apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki šio termino pabaigos, Ryšių reguliavimo tarnybai pranešus Europos Komisijai ir jai nepareiškus prieštaravimų.

Visiškas

c) naujai į Sąjungą įstojusių valstybių narių atveju – per trejus metus po jų įstojimo.

Šio punkto perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes jis skirtas naujai į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms.

6. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad ji gali nepabaigti, arba nepabaigia rekomendacijoje nurodytos atitinkamos rinkos tyrimo per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, BEREC, esant prašymui, padeda atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai pabaigti konkrečios rinkos tyrimą ir nustatyti taikytinus specifinius įpareigojimus. Gavusi pagalbą, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija per šešis šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino mėnesius praneša Komisijai apie priemonės projektą pagal 32 straipsnį.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

10. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Visiškas

IV SKYRIUS

Įmonėms, turinčioms didelę įtaką rinkoje, taikomos prieigos gerinimo priemonės

68 straipsnis

Įpareigojimų nustatymas, keitimas ar panaikinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimus nustatyti 69–74 ir 76–81 straipsniuose įtvirtintus įpareigojimus.

ERĮ pakeitimo projektas

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas

14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, turi teisę ūkio subjektams nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 10, 13 dalyse ir 18–29 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.

Visiškas

2. Kai, atlikus rinkos tyrimą pagal 67 straipsnį, pripažįstama, kad įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos atitinkamai nustato bet kuriuos iš 69–74, 76 ir 80 straipsniuose nurodytų įpareigojimų. Vadovaudamasi proporcingumo principu, nacionalinė reguliavimo institucija pasirenka mažiausiai įsikišimo reikalaujantį rinkos tyrimo metu nustatytų problemų sprendimo būdą.