LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VIDAUS AUDITO TARNYBOS PASKYRIMO“ PROJEKTO Nr. XIVP-2338

 

2023-05-10 Nr. 141-P-11

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas Jonas Vaitkevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės patarėja Inesa Šumskienė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Ina Sadaunykienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Teikiamo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžta „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvoka, o tokios formuluotės (gana retas ir nevienodas) vartojimas kai kuriuose teisės aktuose neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti jos turinį bei užtikrinti vienodą jos taikymą. Lingvistinė tokios formuluotės analizė leidžia teigti, kad turimos omenyje būtent tos institucijos, kurios teikia savo metinę ataskaitą Seimui, t. y. už savo veiklą atsiskaito Seimui. Tačiau pažymėtina, kad yra valstybės institucijų, kurios savo metinės veiklos ataskaitas teikia ir Seimui, ir kitai valstybės valdžios institucijai (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos metinių ataskaitų rinkinį). Todėl tokių valstybės institucijų atžvilgiu nutarimo taikymas liktų neatskleistas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant, kad Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio vidaus administravimo įgaliojimų Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu apimtis būtų aiškiai apibrėžta, tokių valstybės institucijų sąrašas turėtų būti įtvirtintas pačiame Seimo nutarime. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad institucijų sąrašo nurodymas nutarime nepageidautinas dėl nepatogumo keisti teisės aktus, šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Naujų institucijų steigimas yra pakankamai retas, todėl šiuo atveju žymiai didesnis privalumas būtų užtikrinti aiškų ir tinkamą nutarimo taikymą, o ne jo „stabilumą“ (nekeičiant jo nuostatų įsteigus naują ar pabaigus seną instituciją).

Taip pat pažymėtina, kad vietoj įstatymuose neapibrėžtos „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvokos būtų galima vartoti žymiai aiškesnę formuluotę. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

1. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2338(2) patikslintas, jame įtvirtinant institucijų, kurių vidaus audito atlikimas pavedamas Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, sąrašą.

Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą.

2. Pažymėtina, kad Seimo nutarimo projekte Nr. XIVP-2338 naudojama „Seimui atskaitingų institucijų“ formuluotė šiuo metu naudotina daugelyje teisės aktų, pavyzdžiui:

§  sąvoka „Seimui atskaitingos institucijos“ naudojama Seimo statuto 32, 49, 70 ir kituose straipsniuose;

§  Seimo valdybos sprendime „Dėl Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų parlamentinės priežiūros“;

§  Valstybės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija;

§  Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui <...>;

§  Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimui atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms gali būti suteikiami atitinkami įgaliojimai viešojo administravimo srityje ir kt.

Be kita ko, pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą patikslinus Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-2338(2) ir jame įtvirtinus Seimui atskaitingų institucijų, kurių vidaus audito atlikimas pavedamas Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, sąrašą, praktinių nuostatos taikymo problemų nekils.

2.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

B

 

 

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto preambulėje kaip Seimo nutarimo priėmimo teisinis pagrindas nurodoma būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (projekto preambulė tikslintina vietoj žodžio „punktu“ įrašant žodį „dalimi“, kadangi minimo įstatymo 9 straipsnį sudaro dalys).

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto preambulę ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 punktu dalimi, nutaria:“.

Žr. Audito komiteto patobulintą nutarimo projektą Nr. XIVP-2338(2).

3.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-20

1

 

 

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, manytina, jog projekte turėtų būti nuosekliai vartojami terminai nustatant, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius paskiriamas atlikti vidaus auditą tose valstybės institucijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, ir kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta (šis pasiūlymas dėl formuluotės būtų aktualus tik tada, jeigu nebūtų atsižvelgta į pasiūlymą dėl konkretaus institucijų sąrašo nurodymo pačiame nutarime).

Pritarti

Argumentai:

Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą dėl konkretaus institucijų sąrašo įtvirtinimo pačiame nutarime.

Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą ir patobulintą nutarimo projektą Nr. XIVP-2338(2).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.                    

Finansų ministerija,

2023-04-14

*

 

 

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2023 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-2023-1262 „Dėl siūlymų pateikimo“ pateiktą prašymą, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP-2338, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2339 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2340, kuriais siekiama sistemiškai išspręsti klausimą dėl vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, ir pažymi, kad iš esmės pritaria minėtiems projektams, <...>.

Atsižvelgti

 

2.                    

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,

2023-04-20

1

 

 

Lygių galimybių kontrolieriaus Tarnyboje (toliau – Tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2023 m. kovo 22 d. posėdžio protokolo Nr. 112-P-10 išrašas. Posėdyje 6 klausimu svarstytas „Pasirengimas svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP-2338 (toliau – Projektas). Nutarta prašyti išvadų šių ekspertų: Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.

Tarnyba, susipažinusi su Projektu, teikia savo išvadą.

<...>

Tarnyba sutinka, jog siekiant įgyvendinti aukščiau nurodytus tikslus, būtina įgyvendinti Įstatyme įtvirtintą teisę ir pareigą atlikti Tarnybos vidaus auditą, remiantis gerosiomis praktikomis, ne rečiau kaip kas trejus metus.

Vis dėlto Tarnybos nuomone, toks vidaus audito būdo parinkimas, koks yra šiuo metu numatomas Projekto 1 straipsnyje, t . y. paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, neatitinka Tarnybos, kaip ombuds lygybės institucijos, nepriklausomumo ir nešališkumo standartų.

Tarnybą atkreipia dėmesį į Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį – t. y., kai dėl šio viešojo juridinio asmens atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas viešojo juridinio asmens nepriklausomumas ir (arba) jame steigti vidaus audito tarnybą yra ekonomiškai neefektyvu, viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Būtent ši išimtis, atsižvelgiant į Tarnybos specifines funkcijas bei būtinybę užtikrinti ombuds institucijos nepriklausomumą, ir turėtų būti taikoma, atliekant Tarnybos vidaus auditą.

Akivaizdu, jog dėl Tarnybos dydžio (Tarnyboje šiuo metu dirba 18 žmonių, įskaitant lygių galimybių kontrolierę), Tarnybos viduje steigti vidaus audito tarnybą yra neefektyvu. Tuo pačiu yra būtina užtikrinti tarnybos veiklos nepriklausomumą, kaip tai įpareigoja institucijos pobūdis, įgyvendinamos funkcijos bei nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti standartai lygybės institucijoms.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų.

Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą.

Taigi nešališkumo ir nepriklausomumo principai yra esminiai, kuriais grindžiama lygių galimybių kontrolieriaus veikla, ir tik šių principų užtikrinimas tarnybos veikloje gali užtikrinti efektyvų, pažangų bei realų Tarnybos darbą.

<...>

Taigi ES lygmeniu yra siekiama nedviprasmiškai įtvirtinti lygybės institucijų nepriklausomumą, tiek skirstant institucijų biudžetą, tiek formuojant personalą, tiek atsiskaitant už savo veiklą.

Manytina, jog tam tikrais atvejais, Seimo valdybai paskiriant Tarnybos vidaus auditą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, gali kilti klausimų dėl Tarnybos, kaip lygybės institucijos, nepriklausomumo nuo išorinės įtakos užtikrinimo, galimybės savarankiškai spręsti dėl atskaitomybės (įskaitant vidaus auditą). Todėl tikslingiausia šiuo atveju taikyti Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį, kai viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 metais Tarnyba viešųjų pirkimų būdu pasitelkė išorės ekspertus vidaus auditui atlikti.

Papildomai akcentuotina, jog nepriklausomam vidaus auditui atlikti ne rečiau kaip kas trejus metus, pasitelkiant išorės ekspertus viešųjų pirkimų būdu, Tarnybai būtina skirti atitinkamu periodiškumu (kas trejus metus) tikslinį finansavimą.

Atsižvelgti

Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą.

3.                    

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,

2023-04-20

*

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekto Nr. XIVP-2338 (lydintysis projektas), taip pat dėl su minėtu projektu susijusių Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2339 (pagrindinis projektas) ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr.XIVP-2340.

<...>

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria, jog būtina tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito priemonėmis, kurios yra būtinos veiksmingai ir tinkamai valdyti su įstaigos veikla susijusias rizikas bei siekti geriausių veiklos rezultatų. Kartu pažymėtina, kad formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą Vyriausybėje ir svarstant Seimo komitetuose valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą prašė skirti lėšų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 punkto įgyvendinimui (tik 2022 m. įstaigai skirti tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai vidaus audito paslaugoms įsigyti ir buvo atliktas vidaus auditas).

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi netoleruotina pastarųjų metų patirtimi dėl įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kurie nebuvo pakankami Įstaigos išlaikymui, įstatymuose nustatytų, bet nefinansuojamų prievolių (pavyzdžiui, atlikti vidaus auditą) vykdymui, kurie negalėjo užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriui būtų sudarytos prielaidos savarankiškai pasirinkti veiklos kryptis bei apimtis ir, tokiu būdu, ribojo Įstaigos ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip valstybės pareigūno, nepriklausomumą. Todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria iniciatyvai sistemiškai spręsti vidaus audito įgyvendinimo Seimui atskaitingose institucijose klausimus (pavyzdžiui, užtikrinant ir garantuojant atskaitingoms nepriklausomoms institucijoms reikalingų valstybės biudžeto asignavimų skyrimą šiam tikslui), tačiau negali pritarti teisės aktų projektuose siūlomiems būdams iš esmės teisingiems tikslams įgyvendinti, nes siūlomos priemonės riboja ombudsmeno teisinį statusą turinčių Seimui atskaitingų institucijų nepriklausomumą.

Siekiant sistemiškai spręsti vidaus audito atlikimo Seimui atskaitingose įstaigose problemas negali būti be išlygų remiamasi vykdomosios valdžios įgyvendinimo praktikos analogija, nurodyta teisės aktų projektų aiškinamajame rašte, kadangi kitaip nei Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų atveju, Seimui atskaitingų institucijų santykiai su Seimu nėra grindžiami pavaldumu.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo redakciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje neturi būti įsteigta vidaus audito tarnyba ir negali būti paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba, nes dėl Įstaigos atliekamų funkcijų ir veiklos ypatumų turi būti užtikrintas nepriklausomumas. Įstatyme numatyta galimybė įsigyti vidaus audito paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Tenka apgailestauti, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP- 2339) ir lydinčiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projekte (Nr. XIVP-2338), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projekte (Nr. XIVP-2340) minėtą galimybę numatančios nuostatos atsisakoma ir tuo sudaromos prielaidos paneigti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kitų ombudsmeno statusą turinčių institucijų nepriklausomumo principą.

Ombudsmeno institucijų nepriklausomumo užtikrinimo prasme ypatingas dėmesys skirtinas Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32 straipsnio pakeitimo“ projektui (Nr. XIVP-2340), kuriuo siūloma nustatyti Seimo valdybai naujas funkcijas – pavesti Seimo kanceliarijai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba neįsteigta.

Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, „šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę Seimui, kaip steigėjui, kilus poreikiui turėti įrankį vidaus audito atlikimui jam atskaitingoje institucijoje, kurioje vidaus audito tarnyba nėra įsteigta, užtikrinti“, taip pat nurodyta ir tai, kad „tokia praktika grindžiama jau dabar egzistuojančiais pavyzdžiais – Vietos savivaldos įstatymo 28  straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą“.

Projektai ir juose pateikti siūlymai keisti teisinį reguliavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su ombudsmeno institucijomis, kelia abejonių keliais aspektais.

Pirma. Rengiant Projektus nebuvo atsižvelgta ir įvertinta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valstybės valdžios institucijų sistema, Seimo ir Vyriausybės įsteigtų viešųjų juridinių asmenų statuso, jų pavaldumo bei atskaitingumo skirtumai, neįvertintos Seimui atskaitingų valstybės institucijų funkcijos, įgaliojimai ir ypatumai, jų santykis ir sąveika su kitomis institucijomis.

Vertinant minėtus Projektus nepriklausomų ombudsmenų institucijų teisinio statuso ir jų veiklos reguliavimo kontekste negali būti taikoma analogija su Vyriausybe ir jai pavaldžiomis įstaigomis, taip pat negali būti laikomas pavyzdžiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-12-20 išvadoje (Nr.XIVP-2339) „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ yra nurodytos svarbios pastabos, susijusios su teisės aktų tarpusavio suderinamumo, siūlomo teisinio reguliavimo vidinio prieštaringumo ir tokio reguliavimo veiksmingo įgyvendinimo problemomis. Šioje išvadoje pagrįstai ir motyvuotai teigiama, kad viešieji juridiniai asmenys, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, nėra nei pavaldūs, nei atskaitingi Seimo kanceliarijai.

Antra. Minėtų teisės aktų projektų nuostatos kelia rimtų abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties svarbiausiems ombudsmeno veiklos principams – šio pareigūno veiklos nepriklausomumui, objektyvumui, nešališkumui.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu – kaip viena iš trijų (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga) savarankiškų ir nepriklausomų konstitucinių institucijų, kurioms pavesta žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei gynimas mūsų šalyje. Šios institucijos turi vienodai svarbius įgaliojimus savo srityje ir užima vienodą vietą valstybės institucijų sistemoje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikla išsiskiria tuo, kad ji skirta užtikrinti pažeidžiamiausios visuomenės grupės – vaikų teises ir teisėtus interesus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo kitų valstybės institucijų ir atskaitingas tik Seimui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Seimo santykiai nėra grįsti pavaldumo principu.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo principai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad esamas institucijos finansavimo (valstybės biudžeto asignavimų skyrimo neįvertinant įstaigos realių poreikių) modelis kelia rizikas vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir jo vadovaujamą įstaigą padaryti priklausomą ne tik nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, priimančios galutinį sprendimą dėl jos finansavimo (priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą), bet ir nuo vykdomosios valdžios institucijų. Tokia Seimui atskaitingų ir kitų viešųjų įstaigų finansavimo praktika, ką pripažįsta ir Projektų rengėjai savo aiškinamajame rašte, paskatino nagrinėjamų Projektų iniciatyvas ir pakeitimus, tačiau šiais Projektais nėra siekiama pašalinti priežastis (nepakankamą įstaigų finansavimą), dėl kurių daugelis įstaigų neišgali įsigyti vidaus audito paslaugų.

<...>

Pabrėžtina, kad esamas įstaigos (taip pat kitų Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų) finansavimo modelis, taip pat siūlomi pakeitimai apriboti viešojo juridinio asmens vadovo teisę pasirinkti nepriklausomus specialistus vidaus audito atlikimui ir suteikti politikams galutinio sprendimo teisę skirti Seimui nepavaldžioje institucijoje vidaus auditą sudaro tiesiogines prielaidas daryti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tiesioginį ekonominį bei politinį (Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais bei kompromisais[1]) poveikį, taigi prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintiems Paryžiaus principams ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nustatytam reguliavimui.

<...>

Trečia. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus ir vadovaudamasis teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principais, vykdo įstatymais įsteigtų Seimui atskaitingų institucijų, taip pat ir ombudsmenų institucijų, parlamentinę kontrolę. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnyje nustatyta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiga pateikti Seimui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.

<...>

Taigi ombudsmeno viešo ir reguliaraus atskaitingumo parlamentui principas ir jo įgyvendinimo būdai, taip pat ir Seimo vykdoma šio pareigūno veiklos parlamentinė kontrolė negali būti suprantama kaip ombudsmeno institucijos tiesioginis pavaldumas Seimui ar įstatymo leidžiamosios institucijos politinei vadovybei, tuo labiau – Seimo kanceliarijos struktūriniam padaliniui, tokio padalinio vadovams ir kitiems darbuotojams.

Visiškai aišku ir suprantama, kad bet kurių viešųjų asmenų finansai privalo būti naudojami racionaliai, o įstaigų administravimo kaštai gali ir turi būti optimizuojami atsižvelgiat į vidaus audito gerąją praktiką bei stiprinant vidaus kontrolės procesus viešajame sektoriuje, tačiau teisės aktų projektų aiškinamajame rašte pateikti argumentai, ypač tai, kad yra nepakankamas Seimui atskaitingų institucijų finansavimas ir kartu ketinama apriboti ombudsmeno ir kitų viešųjų juridinių asmenų vadovų galimybes savarankiškai įsivertinti, kuris vidaus audito įgyvendinimo modelis geriausiai atitinka įstaigos veiklos specifiką ir (ar) viešojo juridinio asmens struktūros ypatumus ir įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pagrindiniai ir lemiami priimant sprendimus, kurie turėtų tiesioginį poveikį ombudsmenų veiklos laisvei, savarankiškumui ir nepriklausomumui, kurie akivaizdžiai galėtų kelti abejones, ar mūsų valstybė yra pajėgi tinkamai įgyvendinti Paryžiaus bei Venecijos principus.

Atsižvelgti

Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą.

4.                    

Seimo kontrolierių įstaiga,

2023-04-21

*

 

 

Susipažinome su Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektu Nr. XIVP-2338 (toliau - Nutarimas) ir teikiame savo pastebėjimus.

<...> Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį Seimo kontrolieriai yra nepriklausoma ir savarankiškai veikianti valstybės ir savivaldybės pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklą tirianti institucija, padedanti užtikrinti iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvų įgyvendinimą ir atliekanti valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos vertinimo funkciją, siekdama apginti žmogaus teises ir laisves nuo valstybės ir savivaldybių pareigūnų savivalės, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Taigi, nepriklausomumas yra pamatinis Seimo kontrolierių įstaigos (toliau - Įstaiga) konstitucinio statuso elementas. Iš to seka, kad pagal šiuo m etu galiojantį reguliavimą Seimo kontrolierių įstaigai taikytina būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 7 dalis. <...>

Toks siūlomas reguliavimas būtų nesuderinamas ne tik su konstituciniu Seimo kontrolierių statusu, bet ir su Įstaigos kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos mandatu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnyje. <...>

Pavedus Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikti auditą Seimo kontrolierių įstaigoje susiklostytų situacija, kai viena iš valdžios institucijų atliktų Seimo kontrolierių įstaigos veiklos ir finansinį vertinimą ir teiktų rekomendacijas, kurių įgyvendinimo kontrolę potencialiai vykdytų Seimo kancleris ar kitas struktūrinis padalinys. Kaip minėta, tokia situacija būtų nesuderinama su ombudsmeno institucijai taikomu nepriklausomumo reikalavimu.

Pastebėtina ir tai, kad Seimo kontrolieriams gali būti skundžiami Seimo kanceliarijos, kurios Vidaus audito skyrius Seimo kontrolierių įstaigoje pagal numatomą teisinį reguliavimą atliktų auditą, veiksmai. Taigi tokiu atveju kiltų pagrįstos abejonės dėl galimybės šioms institucijoms savo veikloje abipusiškai laikytis labai svarbių objektyvumo ir nešališkumo principų.

Taip pat pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įstaigai siekiant strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, siekiant gerinti Įstaigos veiklą ir laikantis nuostatos, kad, be kita ko, turi būti nustatomi ir analizuojami rizikos veiksniai, pastaruoju metu Seimo kontrolierių įstaigoje vidaus auditas buvo atliktas, tam neturint tikslinio finansavimo, t. y. kitų Įstaigos veiklų sąskaita.

Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, siūlytina užtikrinti galimybes Įstaigoje periodiškai atlikti nepriklausomą vidaus auditą, tam periodiškai būtų skiriant tikslinius asignavimus ar sukuriant kitą mechanizmą, kuris nepažeistų Seimo kontrolierių veiklai taikomo nepriklausomumo principo.

Atsižvelgti

Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.                   

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-04-26

 

 

 

*

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektui Nr. XIVP-2338 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komitetas nepritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui numatyti išimtį, kad vidaus auditas nėra atliekamas Lietuvos švietimo tarybos atžvilgiu.

Žr. argumentus prie Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymo.

2.                   

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,

2023-04-26

1

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos švietimo taryba (LŠT) nepatenka į Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reguliavimo sritį, nes nėra juridinis asmuo.

LŠT statusas yra kitoks, nei kitų 23 Seimui atskaitingų institucijų, nes:

-       neturi juridinio asmens statuso;

-       yra viena iš keturių valstybės švietimo savivaldos institucijų;

-       atlieka ekspertinį vertinimą, konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybių institucijas, švietimo teikėjus, mokslo ir studijų institucijas;

-       neturi jai skirto biudžeto (veikla finansuojama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, kurie gali būti naudojami: LŠT tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, funkcijoms vykdyti; LŠT narių tiesioginėms dalyvavimo posėdyje išlaidoms (kelionių į Tarybos posėdžius ir iš LŠT posėdžių Lietuvos teritorijoje) kompensuoti pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus; LŠT narystės tarptautinėse asociacijose įmokoms sumokėti;

-       nariai dirba visuomeniniais pagrindais;

-       neturi darbuotojų (sekretorius yra Seimo kanceliarijos darbuotojas, t. y. vienas iš ŠMK biuro patarėjų, kuriam tai yra viena iš kuravimo sričių);

-       neturi patalpų (vadovaujantis 2012 m. rugsėjo 20 d. Seimo nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LŠT nuostatomis, buveinė yra Vilnius, patalpas suteikia ir techniškai aptarnauja Seimo kanceliarija);

-       siekiant išlaikyti LŠT ekspertiškumą svarbu užtikrinti jos politinį nepriklausomumą.

Remiantis išdėstytais argumentais nėra juridinio ar ideologinio pagrindo Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektu Nr. XIVP-2338(2) pavesti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikti LŠT vidaus auditą.

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į TD pastabą ir remiantis pateiktais argumentais, siūlytina Projektu Nr. XIVP-2338(2) aiškiai apibrėžti, kurių Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu taikomas siūlomas reguliavimas ir numatyti išimtį, kad vidaus auditas nėra atliekamas Lietuvos švietimo tarybos atžvilgiu.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

1. Pritartina siūlymui dėl konkretaus institucijų sąrašo nurodymo Seimo nutarime.

Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą ir patobulintą nutarimo projektą Nr. XIVP-2338(2).

2. Siūlymui numatyti išimtį, kad vidaus auditas nėra atliekamas Lietuvos švietimo tarybos atžvilgiu, nepritartina nes:

§  neįtraukus šios tarybos į sąrašą institucijų, kuriose vidaus auditus pavedama atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, šiam skyriui nebus sudarytos galimybės, esant poreikiui atlikti atitinkamos srities vidaus auditus, pavyzdžiui: vidaus veiklos auditą, apimantį kelias Seimui atskaitingas institucijas švietimo ar kitose susijusiose srityse; vidaus auditą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo srityje ar pan.;

§ šiai institucijai asignavimai gali būti skirti. Paminėtina, kad Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-19 kreipėsi į Seimo kanclerį, prašydamas įvertinti finansinę galimybę šios tarybos pirmininkui mokėti atlyginimą už vadovavimą tarybos posėdžiams;

§ pažymėtina, kad Seimo nutarimu Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui pavedus atlikti Seimui atskaitingų institucijų vidaus auditus, auditai bus atliekami įvertinus tokių auditų objektyvų poreikį. Lietuvos švietimo tarybos neįtraukus į Seimui atskaitingų institucijų, kurių vidaus auditą galėtų atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius, sąrašą, o tokiam poreikiui atsiradus, turėtų būti keičiamas priimtas Seimo nutarimas.

3.                   

Seimo Kultūros komitetas,

2023-04-26

 

 

 

*

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektui Nr. XIVP-2338 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Audito komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Pritarti

 

4.                   

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,

2023-04-19

 

 

 

*

Iš esmės pritarti projektui Nr. XIVP-2338 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Audito komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Pritarti

 

5.                   

Seimo Žmogaus teisių komitetas,

2023-04-26

 

 

 

*

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektą Nr. XIVP-2338 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštuose išdėstytus argumentus, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad Seimo nutarime turėtų būti įtvirtintas Seimui atskaitingų institucijų sąrašas.

Pritarus siūlomam Seimo nutarimo projektui ir pavedus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vidaus audito skyriui atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose bus paneigtas ombudsmeno statusą turinčių institucijų nepriklausomumo principas, nes šios institucijos nėra nei pavaldžios, nei atskaitingos Seimo kanceliarijai.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Žmogaus teisių komiteto, Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos argumentus, patobulino Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-2338(2):

- įtvirtino sąrašą Seimui atskaitingų institucijų, kuriose vidaus auditus pavedama atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui;

- Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos neįtraukė į sąrašą Seimui atskaitingų institucijų, kuriose vidaus auditus pavedama atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui.

Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą ir komiteto patobulintą Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-2338(2).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektui Nr. XIVP-2338(2) ir Audito komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.                   

Seimo Audito komitetas,

2023-05-10

1

 

 

 

Argumentai:

1.    Siekiant aiškiai apibrėžti, kuriose Seimui atskaitingose institucijose vidaus auditus pavedama atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, tikslinga Seimo nutarimo projekte nustatyti tokių institucijų sąrašą.

2.     Atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto, Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktus argumentus, kad dėl šių institucijų atliekamų funkcijų turi būti užtikrintas jų nepriklausomumas, šios institucijos į minėtą sąrašą netrauktinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį patikslinti, jame įtvirtinant Seimui atskaitingų institucijų, kurių vidaus auditas pavedamas atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, sąrašą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis.

„Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą šiose Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta.:

1)    Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje;

2)    Etninės kultūros globos taryboje;

3)    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre;

4)    Lietuvos mokslų akademijoje;

5)    Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje;

6)    Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje;

7)    Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje;

8)    Lietuvos švietimo taryboje;

9)    Nacionalinėje sveikatos taryboje;

10)    Nacionalinėje šeimos taryboje;

11)    Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje;

12)    Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje;

13)    Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje;

14)    Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.“

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė –2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2338(2).

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                         Zigmantas Balčytis

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro patarėja A. Buragienė)


[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas.