AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555 1, 2, 4, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 

Šiuo Medicinos praktikos įstatymo pakeitimo projektu ( toliau – Projektas) Lietuvoje siekiama įteisinti gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymas nedraudžia, tačiau ir nenumato galimybės gydytojui atlikti medicinos praktiką savanorystės pagrindais t.y. neatlygintinai. Projektas inicijuotas atsižvelgiant į augantį paliatyvios slaugos poreikį bei demografines visuomenės tendencijas, kurios reikalauja ne tik didesnių valstybės investicijų, bet ir teisinio reglamentavimo optimizavimo siekiant atverti galimybę gydytojams savanoriauti hospisuose (asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teikia kompleksinę paliatyviąją pagalbą, apimančią stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas).            

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: 

Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Asta Kubilienė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: 

Šiuo metu medicinos srities teisės aktai numato galimybę licenciją turinčiam gydytojui verstis medicinos praktika tik licencijuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik darbo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad savanorių dalyvavimas teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nėra draudžiamas. Jie gali būti asmens sveikatos priežiūros paslaugą teikiančioje komandoje ir teikti kitas paslaugas, nesusijusias su asmens sveikatos priežiūra, tačiau reikalingas jai suteikti ( pvz. Stacionarių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14, 7 punktas: ,,Stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir medicinos psichologas (toliau – specialistų komanda). Specialistų komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai. Kartu su specialistų komanda stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugas, nesusijusias su asmens sveikatos priežiūra, pagal kompetenciją gali teikti socialinis darbuotojas ir savanoriai“. Visgi atskirai nereglamentuojant gydytojų savanorystės, įstatymui nenumatant galimybės atlikti neatlyginamą medicinos praktiką, gydytojas, turintis profesinę kompetenciją ir galiojančią licencija ir norintis savanoriauti teikiant paliatyviąją pagalbą pacientams, sergantiems progresuojančia nepagydoma liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, yra prilyginamas nekvalifikuotam asmeniui, tokiu būdu jo galimybės ir profesiniai įgūdžiai negali būti panaudoti net jeigu medicinos praktika neatlyginamai užsiimama licencijuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir turint galiojančią gydytojo licenciją.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Šiuo Projektu siūloma įtvirtinti, kad Medicinos praktikos įstatymas taikomas gydytojams dirbantiems ir savanoriaujantiems Lietuvos Respublikoje, taip pat tikslinama medicinos praktikos samprata, kuri Projekte apima atlyginamai ar neatlyginamai atliekamą sveikatos priežiūrą. Nekeičiant dvigubo licencijavimo principo, siūloma nustatyti, kad, turinčių galiojančią licenciją, gydytojų savanoriška medicinos praktika neatlyginamai gali būti atliekama tik sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri teikia kompleksinę paliatyviąją pagalbą. Šiuo atveju, pažymėtina, kad įvedant gydytojų savanorystės institutą yra siekiama išlaikyti aukščiausią sveikatos priežiūros paslaugų standartą.

Įtvirtinus gydytojų profesinės savanorystės teisinius pagrindus, tikimasi socialiai jautriems medikams sudaryti sąlygas skirti dalį savo laiko neatlyginamai medicinos praktikai hospisuose. Tai ypatingai aktualu tiems medikams, kurie jau dabar savanoriauja šiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau dėl ribotų resursų negalį jose būti įdarbinti, o dėl teisinių barjerų gali atlikti tik nekvalifikuotas funkcijas. Pasaulinės savanorystės tendencijos rodo, kad tam tikra dalis asmenų yra linkę aukoti savo laisvą nuo darbo laiką savanoriškai veiklai, o jų neatlyginamai atliekamo darbo vertė yra reikšminga prisidedant prie įvairių socialinių problemų sprendimo.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: 

Tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai įstatymas neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: 

Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: 

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: 

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: 

Iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turi priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Papildomų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: 

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:   

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „gydytojų savanorystė“, „paliatyvi pagalba“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nepateikta. 

Teikia Seimo nariai                                             Parašas

Asta Kubilienė

Vida Ačienė

Aurelijus Veryga