|
1.
|
2
|
1, 2
|
|
Argumentai:
Atsižvelgus
į tai, kad Seimo teisės departamentas savo išvadoje nurodė, kad įstatymo
projektas galimai prieštarauja Konstitucijai, nes „Aiškindamas
Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo
ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą
Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y.
Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai;
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra
individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų
piliečių teisinio statuso (2002 m. birželio 19 d., 2003 m.
gruodžio 30 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2010 m. gegužės
13 d., 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimai). Konstitucinis
Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui
neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas
individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso
besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės
prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui –
valstybės vadovui (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos
3 d. nutarimai).“
O taip pat įvertinant istorines aplinkybes bei to meto
galiojusius teisės aktus, Sąjūdžio dokumentus, nurodančius Laikinojo
Pagrindinio įstatymo metmenis ir paaiškinančius jo normų tikruosius tikslus:
„Valstybės vadovo funkcijos pereinamuoju laikotarpiu paliekamos
kolegialiam parlamento organui – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui“ (plg. 1990
m. sausio 26 d., „Atgimimas“, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rinkiminės
programos projektas), o taip pat vėliau priimtoje Sąjūdžio rinkimų programoje
pakartotinai nurodoma, kad „Laikinojoje
Konstitucijoje Prezidento funkcijas reikia pavesti kolegialiam organui –
Aukščiausios Tarybos Prezidiumui“,
siūlytina keisti 2 straipsnio formuluotes taip, kad jos
atitiktų istorines aplinkybes bei tuo metu galiojusį, o ne norimą ar menamą,
teisinį reguliavimą.
Pasiūlymas:
Pakeisti
projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Lietuvos valstybės vadovas Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininko teisinis statusas
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal 1990
m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas
buvo aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu,. nuo
1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė
konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
2. Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo
atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas. ,. Lietuvos
valstybės vadovo funkcijos Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame
Įstatyme buvo patikėtos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumui, kurio visi nariai in corpore nuo 1990 m. kovo 11 d.
iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir kolegialiai vykdė konstitucinius
valstybės vadovo įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas pagal pareigas buvo vienu iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo narių.“
|