Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
Negalutinis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 12
STENOGRAMA
2024 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF*). Gerbiami kolegos, šiandien pritarėme naujos XIX Vyriausybės programai. Pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės narių prisaikdinimas
Gerbiami kolegos, kaip minėjau, šiandien pritarėme naujos XIX Vyriausybės programai. Seimo statutas ir Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybės nariai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekia ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Pirmas prisieks Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Paluckas. Kviečiu Seimo Pirmininką S. Skvernelį ir G. Palucką – prisaikdinimo procedūra.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš, Gintautas Paluckas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu kultūros ministrą Šarūną Birutį.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį.
K. BUDRYS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu Igną Hofmaną, žemės ūkio ministrą.
I. HOFMANAS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu Mariją Jakubauskienę, sveikatos apsaugos ministrę.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu Vladislavą Kondratovičių, vidaus reikalų ministrą.
V. KONDRATOVIČ. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu Rimantą Mockų, teisingumo ministrą.
R. MOCKUS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu P. Poderskį, aplinkos ministrą.
P. PODERSKIS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu R. Popovienę, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu I. Ruginienę, socialinės apsaugos ir darbo ministrę.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Priesaika (be paskutinio sakinio) (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu E. Sabutį, susisiekimo ministrą.
E. SABUTIS (LSDPF). Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu L. Savicką, ekonomikos ir inovacijų ministrą.
L. SAVICKAS (DFVL). Priesaika (be paskutinio sakinio) (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu R. Šadžių, finansų ministrą.
R. ŠADŽIUS. Priesaika (be paskutinio sakinio) (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu D. Šakalienę, krašto apsaugos ministrę.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu Ž. Vaičiūną, energetikos ministrą.
Ž. VAIČIŪNAS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Skelbiu, kad naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti. (Plojimai) Kviečiame Vyriausybę in corpore nusifotografuoti vienoje bendroje nuotraukoje. 5 minučių techninė pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame popietinį posėdį.
14.21 val.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimas (dėl Seimo nario Andriaus Bagdono)
Darbotvarkės 2 klausimas. Kviečiu į tribūną generalinę prokurorę N. Grunskienę padaryti pranešimą dėl Seimo nario A. Bagdono.
N. GRUNSKIENĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiami Seimo nariai. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, kuris 2024 m. lapkričio 19 d. buvo atskirtas nuo dar 2023 metų kovo mėnesį pradėto ikiteisminio tyrimo dėl 2019–2023 metų kadencijos Neringos savivaldybės tarybos narių galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su išlaidų tarybos nario veiklai apmokėjimu. Šiuos ikiteisminius tyrimus atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba.
Atskirtasis ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys yra susiję su A. Bagdonui išmokėtomis Neringos savivaldybės lėšomis, atliekamas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalyje, 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 1 dalyje ir 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie pateikiami kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekste, leidžia pagrįstai manyti, kad A. Bagdonas nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., būdamas Neringos savivaldybės tarybos nariu, turėdamas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, taip pat eidamas Neringos savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko bei Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto nario pareigas, galimai piktnaudžiaudamas tarybos nario tarnybine padėtimi, klastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo bei Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, sumenkino tiek einamų pareigų prestižą, tiek ir institucijos, kurioje dirbo, autoritetą, sulaužė tarybos nario duotą priesaiką, pažemino bei diskreditavo valstybės tarnautojo ir valstybės politiko – tarybos nario vardą. Dėl to savivaldybei ir valstybei padarė didelę neturtinę žalą, o Neringos savivaldybės administracijai – turtinę 580 eurų 88 centų dydžio žalą apgaule įgydamas svetimą turtą.
Šios išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais apklausus kaip specialųjį liudytoją A. Bagdoną, kitus liudytojus, gavus Neringos savivaldybės administracijos, bankų, degalinių, kitų juridinių asmenų pateiktus dokumentus, išanalizavus kitus šio ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis. Atlikus šiuos ir kitus tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad prie penkių A. Bagdono, kaip tarybos nario, išlaidų ataskaitų buvo pridėti 13 degalų įsigijimo kvitų, pagal kuriuos už degalus buvo atsiskaityta kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu išduotomis banko kortelėmis arba degalų kortelėmis ir šie degalai buvo sunaudoti juos įsigijusių asmenų reikmėms. Tai yra nustatyta, kad pagal pateiktus ataskaitose degalų kvitus A. Bagdonas degalų neįsigijo, už juos pats nemokėjo ir degalai buvo… nebuvo panaudoti tarybos nario veikloje.
Manytina, kad tokiu būdu A. Bagdonas, būdamas gyventojų išrinktu Neringos savivaldybės tarybos nariu bei eidamas šios savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko ir Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto nario pareigas, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo bei Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, sumenkino tiek einamų pareigų prestižą, tiek ir institucijos, kurioje dirbo, autoritetą, sulaužė tarybos nario duotą priesaiką, pažemino bei diskreditavo valstybės tarnautojo ir valstybės politiko – tarybos nario vardą, dėl to savivaldybei ir valstybei padarė didelę neturtinę žalą, o Neringos savivaldybės administracijai – turtinę 580 eurų 88 centų dydžio žalą.
Papildomai noriu paminėti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorams nustačius, kad nurodytu laikotarpiu A. Bagdonui, vadovaujantis jo pateiktais dokumentais apie patirtas išlaidas tarybos nario veiklai, buvo nepagrįstai išmokėta 4 tūkst. 223 eurai 67 centai. A. Bagdonas šią sumą grąžino į Neringos savivaldybės administracijos biudžetą pagal su juo sudarytos taikos sutarties sąlygas.
A. Bagdonas nuo 2024 m. lapkričio 14 d. yra Seimo narys, įgijęs Seimo nario asmens neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Dabartinėje nurodyto ikiteisminio tyrimo stadijoje visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai Seimo nario A. Bagdono atžvilgiu yra atlikti. Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą dėl tyrimo baigties būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Esant tokiam leidimui, jam galėtų būti surašytas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą, atlikta įtariamojo apklausa.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 32 straipsniu, prašau Lietuvos Respublikos Seimą leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį A. Bagdoną baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama prokurore.
A. Bagdonas per šoninį mikrofoną.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, remdamasis Seimo statutu, prašau supaprastinta tvarka spręsti klausimą dėl mano neliečiamybės panaikinimo nesudarant laikinosios Seimo komisijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada pagal Seimo statutą Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu 1 valandos, bet ne ilgesnė negu 2 valandų… (Balsai salėje) Ačiū, priėmėm žinion Seimo nario nuomonę.
14.30 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-44 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-44. Pranešėjas – M. Katelynas. Prašom.
M. KATELYNAS (LSDPF). Prašom, dėl vedimo tvarkos kolega A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tiesų dar ir dar kartą skaitėme Teisės departamento išvadas ir teisės projektas tikrai pastatytų valstybės tarnautojus, kurie jau dirba pagal darbo sutartis, ir tuos, kuriems yra siūloma palikti valstybės tarnautojo statusą į nelygiavertę padėtį. Tikrai svarstome su komanda įvairius variantus ir bandome ieškoti išeičių, ar toks projektas galėtų tęsti savo kelią. Todėl frakcijos vardu dar kartą prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Teisėtas prašymas. Balsuojame, kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Taip, taip.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 30, prieš – 53, susilaikė 8. Yra daugiau negu viena penktoji, daroma pertrauka iki kito posėdžio.
14.32 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4285, Žemės įstatymo Nr. I-446 11 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4286, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4287 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas – Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4285. Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašom. Ir du lydimieji klausimai, projektas Nr. XIVP-4286 ir Nr. XIVP-4287. Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties įstatymo pakeitimai. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų pristatau projektą, kuris buvo pradėtas dar kai dirbome Ekonomikos komitete. Tada ėmėmės žemės apskaitos, jos įveiklinimo, panaudojimo tikslingumo, efektyvumo. Aš dabar tiesiog pateiksiu, ką mes radome, kokią situaciją. Aišku, yra pateiktas įstatymo projektas, kokius veiksmus toliau reikia atlikti ir kaip tą žemę tinkamai įveiklinti. Šiuo metu yra 182 tūkst. 948 hektarai išnuomota valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Žemės sklypai yra suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dar 18 tūkst. 15 hektarų suteikta valstybinės žemės laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti kaimo gyvenamoje vietovėje ir miesteliuose. Žemės sklypai nesuformuoti, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 651 tūkst. 840 hektarų valstybinės žemės neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai apima nesuformuotus kelius, miškus ir taip toliau, iš kurios nustatyti 110 tūkst. 81 hektaras tinkamos žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti.
Noriu pasakyti, kad dabartiniu metu rinkos vertė yra 5 tūkst. 12 eurų už hektarą, vidutinė žemės vertė. Mes galėtume sudauginę gauti tuos skaičius, kokias lėšas valstybė gali gauti į savo biudžetą. Viską sudėjus ta kartelė būtų virš 1,5 mlrd. Nesakau, kad tos lėšos čia būtų iškart arba ūkininkai, arba žemės naudotojai būtų priversti šią žemę pirkti priverstinai, to nėra. Jeigu turi nuomos sutartis, ten jos yra vienos 25 metams, kitos net yra 50 metų ar 10 metų, ar 5 metams. Jie galėtų pirkti arba galėtų toliau disponuoti, o jeigu ateitų laikas, galėtų ir dabar, jeigu išreikš norą, nusipirkti. Ką siūlome pakeisti? Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymą, Žemės įstatymą, Valstybės gynybos fondo įstatymą, sudarant galimybę valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio veiklai naudoti tinkamus valstybinės žemės plotus perduoti bendraturčiams, nuomininkams ir asmenims, kuriems suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme, besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus formuoti ne tik žemės reformos žemėtvarkos projektais ir jiems prilyginamais planais, bet, asmenims pageidaujant, ir žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektais. 80 % valstybės biudžeto pajamų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, skirti Valstybės gynybos fondui.
Kaip žinome, mes turime didelius įsipareigojimus ir ateityje mums reikia, kad į šį fondą lėšų būtų daugiau, nes yra siekiamumas galbūt pasiekti rezultatus net 4 % nuo BVP. Tai čia būtų papildomos lėšos ir nereikėtų mums ieškoti kitų šaltinių.
Dabar aš noriu pakalbėti, nes čia išgirdau daug nuogąstavimų dėl saugiklių ir sąlygų. Teisė pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę būtų taikoma fiziniam asmeniui, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus yra įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos arba deklaravęs žemės ūkio naudmenis ar kitus plotus; juridiniam asmeniui, jeigu jis yra žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus sudarė daugiau kaip 50 % visų gaunamų pajamų.
Parduoti ne didesnius kaip 10 hektarų valstybinės žemės sklypus ir žemės sklypais nesuformuoti žemės ūkio veiklai tinkamai naudoti valstybinės žemės plotai… Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 hektarų. Jeigu jisai yra nusipirkęs daugiau iš valstybės žemės negu 300 hektarų, jisai jau negalėtų pirkti daugiau. Asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejų besiribojančių savivaldybių teritorijose esančius valstybės žemės sklypus. Tai yra daroma, kad nebūtų spekuliacijos. Logiškai matant, žemė gali ribotis su viena savivaldybe, tai tada logiška, kad jisai galėtų įsigyti, nes jis ir dabar vykdo ūkinę veiklą toje žemėje.
Valstybės žemė parduodama tik tose kadastrinėse vietovėse, kuriose yra pasibaigęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, nes iš tikrųjų dar kartais mes vis mėgstame deklaruoti, tačiau žemės nuosavybės atkūrimo procesai nėra visur pasibaigę. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti urbanizuotoje ir urbanizuojamose teritorijose, neparduodama. Tačiau urbanizuota arba neurbanizuojama – tai miestų, miestelių teritorijose. Saugomose teritorijose esanti valstybinė žemė, dar kartą pabrėžiu, irgi neparduodama. Teisės aktais neprivatizuotinai žemės… paskirta valstybinė žemė neparduodama. Parduodamų valstybės žemių sklypų vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimo būdą, didinama, dar noriu pabrėžti, 10 %. Čia mes galėtume galvoti galbūt ir daugiau, nes paprastai, jeigu būtų aukcionas, tai niekada, kaip rodo praktika, 10 % ir nepakyla. Bet čia būtų galima ir didesnį taikyti.
Galimybė įsigyti iš valstybės, sumokat iš karto arba išsimokėtinai per 15 metų laikotarpį, mokat 5 % metines palūkanas. Šiuo atveju, kaip matome, valstybė irgi laimėtų, nes būtų mokamos palūkanos, o tas asmuo, kuris galbūt tikrai neturi tų lėšų įsigytos žemės… kad jam nereikėtų galbūt naudotis banko paslaugomis, tai galėtų pirkti tą žemę, bet tiktai mokėtų palūkanas valstybei. Tai štai toks trumpas mano pristatymas. Prašau, laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori keli Seimo nariai. Pirmas – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Kazimierai, iš tikrųjų pateiktas įstatymo projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai nekaltas. Tačiau jis yra taip surašytas, kad vis dėlto kelia tam tikrų klausimų.
Pirmiausia, kur yra 2-4.1 klausimas – Nr. XIV-4285, „ne didesnius negu 10 hektarų“, viskas gerai, tačiau kalbama apie tai, kad šitos biudžeto pajamos, kurios turėtų būti gaunamos iš šitos parduotos žemės, turėtų būti nukreipta į Gynybos fondą. Kitaip sakant, labai tokia gera intencija, bet aš manau, kad yra tam tikri nutarimai, kurie veikia, kad pati Vyriausybė turi spręsti, kur valstybės pajamos turėtų būti nukreiptos.
Po to 2-4.3 klausimas vis dėlto kelia šiek tiek irgi tokių abejonių, kad visa šita parduota žemė turėtų būti įsigyjama be aukciono. Iš tikrųjų, tai aš manau, kad gali iškilti tam tikrų abejonių, ar tai būtų teisinga.
Čia, iš tikrųjų, pateikėte daug argumentų, bet manau, kad čia reikia jau giliai būti tuo specialistu. Aš tai siūlyčiau pritarti po pateikimo šitam klausimui ir prašyti Vyriausybės išvados.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai, bet kokia forma gerai, svarbu, judame į priekį. Tik aš tiesiog iškart galiu kai kurias situacijas paaiškinti, kas jūsų klausime buvo dėl to, kad ne aukciono būdu. Aš jums dar pasakysiu, koks yra pavojus, jeigu mes parduosime aukcione. Pavojus tas… Kaip ir dabar žemė, kuri yra parduodama aukcione, fondai įsigyja tą žemę, jie daugiau 10 % (mes pasižiūrėjome) nemoka tame aukcione, ir tada ateina pas tą žmogų, kuris dirba žemę aplinkui, kuris ir dirbo tą žemę, ir sako: gerai, dabar aš tau sąlygas diktuosiu. Tos sąlygos paprastai būna nerealios, kiek jisai nori, nori greičiau tuos pinigus susigrąžinti.
Tai šitas būdas, mūsų siūlymas, aš sakiau, virš 10 % arba dar galima daugiau 15 %. Valstybė nei kiek nepraloštų. Dar kartą mes Lietuvos nesukiršintume ir žmonės nepyktų, kad kažkas atėjo, aš dirbau žemę, baigėsi sutartis ir iš manęs jisai paėmė tą žemę.
Dar kalbame apie konsolidavimą. Konsolidavimas kaip tik šiuo atveju kaip tik yra jau garantuotas, nes nusipirks tas, kas dabar jau tą žemę dirba, tvarko. Ir dar daugiau žemės, kaip sakiau, 300 ir 500, jeigu jisai (kaip žinote, galioja, kai bendrai turi 500 žemės) 500 viršija, turimą, jau nuosavą žemę, jisai daugiau negali pirkti.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia A. Butkevičius. Primenu, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas panašus kaip mano kolegos Zigmanto. Gerbiamas kolega, aš manau, kad čia yra tikrai labai geros dvi idėjos. Aš manau, kad ir dalis ūkininkų laukia, kad šalia savo sklypų tikrai galėtų įsigyti žemę, nesukeliant jos kainos įvairiuose aukcionuose arba užkertant kelią įvairiems spekuliantams. Taip pat, aišku, kad lėšos papultų į Gynybos fondą.
Bet mano manymu (aš manau, ir jūs turėtumėte sutikti), vis dėlto redakcija turėtų būti pataisyta. Pataisyta dėl to, kad tiesiogiai šitos gautos lėšos negali būti apskaitomos kaip valstybės biudžeto pajamos. Dar reikalinga tam tikra papildoma teisinė bazė dėl šitų gautų lėšų, kurios bus gautos pardavus žemę, kad būtų nukreiptos į Gynybos fondą. Tam tikro dar papildomo mechanizmo reikia, kad teisiškai viskas būtų tvarkingai ir jis galėtų įsigalioti. Aš manau, kad jūs su ta nuomone irgi sutiktumėte ir neprieštarautumėte.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų reikia į detales dar pasižiūrėti. Mes ir… Čia pagrindinis būtų Biudžeto komitetas, kad pasižiūrėtų… Ir tada rastume tas formules, jeigu sutiksime su principu, kad taip ir būtų įstatymas ir poįstatyminiai aktai sureguliuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Vėgėlė. Jo salėje nematome. Tada klausia K. Mažeika. Prašau, Kęstuti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai žemdirbiai laukia tos galimybės įsigyti ypač tuos įsiterpusius sklypus. Bet noriu paklausti dėl tų abejonių, kurių kyla dėl apribojimo. Žinome, kuo didesnis dabar žemdirbys, ar įmonė, ar organizacija, ar bendrovė, na, jie turi daug žemės, vadinasi, ribojasi su daug sklypų. Ta galimybė jiems yra didesnė nei kuriam nors kitam ūkininkui, gyvenančiam ir turinčiam sodybą kaime. Kaip manote, ar vis tik nereikėtų sudėti saugiklių dėl tos konsolidavimo vienose rankose baimės, kad būtų tam tikri apribojimai ir kad to lygiateisiškumo principo būtų laikomasi šiuo atveju? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip aš minėjau, nebus galima ten, ne daugiau kaip dviejuose rajonuose, kai ribojasi. Kitas dalykas, jau yra įstatymuose numatyta, kad negali turėti daugiau kaip 300 iš valstybės, 500 yra maksimumas. Tačiau apie visus kitus niuansus mes turime tikrai padiskutuoti. Aš čia nesakau, kad šitas įstatymas ypač tobulas. Dabar yra pirma, pateikimo, stadija.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia B. Ropė. Prašau.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Kazimierai, sveikinu ir dėkoju, kad jūs teikėte šitą projektą. Juk žemės ūkio paskirties žemė tai yra žemdirbio įrankis. Žemės ūkio paskirties žemė visų pirma turi būti pasiūlyta žemdirbiui, kad jinai būtų naudojama pagal paskirtį, o ne į aukcionus ir paskui ja spekuliuoti, grąžinti atgal žemdirbiui. Aš noriu jūsų paklausti. Ar galės nutraukti sutartį ir išsipirkti, nesibaigus sutarčiai? Vienas klausimas.
Antras klausimas. Dėl saugiklių, žinoma, ten jau bus, matyt, jeigu pritarsime, aptarta. Kadangi nauja Vyriausybė planuoja perduoti visas žemes savivaldai, tai ar nereiktų iš karto ta intencija galvoti, užrašyti, kad likę 20 % atitektų savivaldybei. Jai reikės paruošti tuos žemės sklypus. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dabar dėl to paruošimo. Aš tik noriu paaiškinti. Jeigu būtų, kaip ir dabar Aplinkos ministerija arba kitos valstybinės institucijos ruošis, tai praeitų, nežinau, dešimtys metų, kol paruoštų. Mes dar nesugebėjome suformuoti, atkurti sklypų nuosavybės, ką valstybė buvo įsipareigojusi. Šiuo atveju dalis sklypų, tie 185 tūkst. hektarų, jau yra paruošti, juos jau galima pirkti, nesinuomoti. Čia ir atsakau, kaip būtų dėl tos sutarties. Jeigu žmogus nori toliau dirbti, nepirkti žemės, niekas jo neverčia, jisai gali, jo apsisprendimo būdas, tačiau jei jau baigėsi ta sutartis, tai tuomet arba jam būtų pratęsiama, arba parduodama.
Dėl urbanizuotų teritorijų. Mes čia nenumatome miestų miesteliuose, čia ta žemė labiau bus perduota neurbanizuota. Čia yra atskiras… Nors ateityje irgi reiktų pagalvoti, yra tokių sklypų, kur įsiterpę, nesuformuosi. Čia vėlgi neįveiklinta ta žemė, paskui kyla įvairūs skandalai, tai tvora, tai gyvatvorė būna už tos, ir neprižiūrima ta žemė, tai čia reiktų valstybiškai pažiūrėti.
Ir dar ką aš noriu pasakyti. Čia, kaip matote, iki 10 hektarų. Mes dabar į atskirą grupę išskyrėme ir aiškiai matome, kiek valstybė dar turi žemės rezervo įvairiems valstybinės reikšmės investiciniams projektams. Taigi, čia tikrai judame į priekį. Ačiū už gerą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs išties labai teisingai pastebėjote, kad valstybėje dar yra tiek daug to turto, kuris nėra įveiklintas, kuris negeneruoja pajamų ir nekuriama pridėtinė vertė. Tikrai palaikau jūsų siūlymą. Bet mano klausimas susijęs ir su miesto žeme. Bent jau žemės mokestis taip pat galėtų būtų renkamas. Tie visokie įsiterpę pakraščiukai, gabaliukai taip pat yra kažkam laikomi, nors ten negalima nei suformuoti tų kelių arų sklypų, nei ką nors kita padaryti. Žvelgiant sistemiškai, ar nemanote, kad reikėtų visą žemę įvertinti ir galvoti apie tai, kaip gauti didesnę pridėtinę vertę iš jos? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Aš jau minėjau, tik čia dabar neurbanizuotose, apie urbanizuotas mes nekalbame. Kai diskutuosime komitetuose, kodėl gi nenumatyti, kur negalima suformuoti, yra maži sklypai ar įsiterpusi žemė, nes čia, kur aš minėjau, 1,5 mlrd. eurų, tai miestuose, miesteliuose žemė yra dar žymiai brangesnė negu ši. Ten yra šimtais tūkstančių ir milijonais. O jinai dabar tikrai neprižiūrima, apleista, nes nėra kam, nuomos mokestis nemokamas. Aš noriu pasakyti, čia toks valstybės menkas biznis. Už nuomą, kur nuomojama ta žemė, tai ten 20 mln. nesurenkama. Tai padauginkime iš tų metų, koks čia yra efektyvumas. Čia pavyzdys, kaip nereikia valstybei ūkininkauti. Valstybėje iš tikrųjų neįveiklinta ta žemė ir neduoda maksimalaus efekto. Kai mes ieškome įvairių mokesčių, kaip padidinti mokesčius, tai čia pinigai guli, tik juos reikia pasiimti, nes nuomos mokestį paskui mokės ir jisai bus žymiai didesnis, negu dabar, kai išnuomoja, valstybei sumoka už tą nuomą.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar motyvai už ir prieš. Už – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai džiugu, kad Seime nėra opozicijos, kai yra sprendžiami gynybos klausimai, ir iš esmės nėra pozicijos, kai sprendžiami žemės ūkio klausimai. Turbūt tai yra vienas pavyzdys, nors Kazys yra opozicijas atstovas, kai tikrai randame bendrą sutarimą. Tikiu, kad vis dėlto šis projektas atneš naudos tiek žemdirbiams, tiek krašto gynybai. Tik turbūt reikės, aišku, prašyti Vyriausybės išvados. Manau, kad per diskusijas komitetuose, per diskusijas salėje pasieksime tą optimalų variantą, sudėsime saugiklius ir tikrai tai bus projektas, kuris duos realią naudą. Kviečiu, kolegos, pritarti būtent po pateikimo ir toliau diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už ir kas turite kitą nuomonę, prašome ją išreikšti.
Už balsavo 82: prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu komitetu – Kaimo reikalų komitetas dėl visų trijų projektų. Atsiprašau, dėl pirmojo projekto čia siūlomi Biudžeto ir finansų, ir Kaimo reikalų komitetai. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Taip pat prašome Vyriausybės išvados. Dar papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl kitų lydimųjų pagrindiniu – Kaimo reikalų komitetas, papildomų nėra. Prašau. L. Jonauskas – per šoninį mikrofoną.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Pirmiausia noriu paprašyti Vyriausybės išvados. Antra, kad pagal Seimo statuto 58 straipsnį pagal komiteto veiklos sritis paprašyti, kad pagrindiniu komitetu būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia dėl visų trijų?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Ar galime sutikti? (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų Aplinkos komitetas? (Balsai salėje) Kolegos, minutėlę dėmesio! K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bet tikrai kaip papildomą Kaimo reikalų komitetą palikime, nes mes esame įsigilinę.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, tada apsispręskime balsuodami dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-4285. Buvo siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o dabar yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Kas už Aplinkos apsaugos komitetą, balsuojate už, kas už Biudžeto ir finansų komitetą, balsuojate prieš. O Kaimo reikalų komitetas bus kaip papildomas. (Šurmulys salėje) Už – Aplinkos apsaugos komitetas, taip sakiau?
Balsavo 80: už – 68, prieš – 12. Pagrindiniu komitetu skiriame Aplinkos apsaugos komitetą, papildomu komitetu – Kaimo reikalų komitetą. Dėl pirmo įstatymo projekto Nr. XIVP-4285 kaip papildomas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nori būti papildomas? Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas papildomas komitetas. (Balsai salėje) Dėl lydimųjų pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, o Kaimo reikalų komitetas yra papildomas komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir Vyriausybės išvada. Sutarėme bendru sutarimu, kad prašome Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Dėl visų trijų projektų.
14.57 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4060(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-4060. Pranešėjas – A. Sysas. Priėmimas. Yra priėmimo laikas, tai iš karto balsuosime po pranešimo.
A. SYSAS (LSDPF). Įjunkite. Ačiū. Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Labdaros ir paramos įstatymo projektą. Dėl jo buvo gauta Seimo narių pasiūlymų, bet kadangi šitie pasiūlymai buvo ne dėl šitų straipsnių, yra užregistruotas būtent įstatymas ta pačia tema ir su tais pačiais straipsniais, tai komitetas jų nesvarstė ir bendru sutarimu pritarė Labdaros ir paramos įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Siūlome pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Tai, kaip pirmininkas sakė, pasiūlymų nesvarstome. Įstatyme yra trys straipsniai. Ar galime pastraipsniui pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Minutėlę. Tada pastraipsniui pritarta. Kas norėtų pasisakyti? A. Pocius. Prašau, motyvai už.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai noriu pasisakyti už ir paraginti, kadangi ne vieną kartą jau Lietuvos kariuomenė, susitarusi su NATO sąjungininkais, gavo tam tikrų ginkluotės sistemų, kurios tikrai yra būtinai reikalingos šiuo laikotarpiu, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Užuot mūsų sąjungininkams mums būtent jas kaip labdarą dovanojus, davus, kad sustiprėtume, bet pagal galiojančius mūsų įstatymus ta gauta įranga yra apmokestinama. Tai tikrai nėra logiška ir aš manyčiau, kad tikrai reikėtų palaikyti, kad būtent tokiu būdu gaunama karinė technika, ginkluotė nebūtų apmokestinama. Tai prašau visų palaikyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, kaip sakė, pastraipsniui yra priimta. Balsuojame dėl viso. Balsavimas vyksta. Per šoninį mikrofoną… (Balsai salėje) Po balsavimo, po balsavimo.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 80 Seimo narių. Vienu balsu priimta. (Gongas) Prašom, dabar kolegė.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Gerbiami kolegos, pasveikinkime – atvažiavo Klaipėdos miesto „Saulėtekio“ progimnazijos 6, 7, 8 klasių mokiniai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, sveikiname mūsų svečius. Kitas klausimas. Prašom.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, radau „Telia“ SIM kortelę, mažytę. Pažiūrėkite, gal kas pametėte.
15.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 77, 170, 1701, 492 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3848(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū, radybų nesiūlome. Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3848. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Yra straipsniai. Pastraipsniui galime pritarti? Penki straipsniai. Aš galėtume pritarti pastraipsniui? Pritarta. Ačiū. Dėl motyvų už ir prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.01 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4291(2) (priėmimas)
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4291. Priėmimo stadija. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Trys straipsniai. Ar galime priimti pastraipsniui. Pastraipsniui priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 81. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Motyvai už ir prieš. Yra vienas nutarimo straipsnis. Prašom, motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen. Nėra. Tada J. Zailskienė. Prašom.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Tiesiog manau, kad atėjo metas priimti sprendimą, nes dar prieš septynerius metus buvo pripažinta, kad ši bendruomenė atitinka visus religinės bendruomenės požymius pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus. Žinant, kad Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė ir su kuo užaugo, tiesiog kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcijos nariai šiuo klausimu balsuoja įvairiai. Taip, matyt, ir balsuos. Aš visą laiką balsavau prieš. Norėčiau akcentuoti vieną dalyką. Iš tų, kurie pasisako už, pasisakymų susidaro įspūdis, kad lyg šiuo balsavimu mes suteiktume galimybes tai bendrijai veikti, jeigu nebalsuojame, tai lyg ir nesuteikiame. Aš norėčiau akcentuoti, kad bendrija registruota ir ji turi visas galimybes veikti.
Valstybės pripažinimo suteikimas tai yra tam tikrų privilegijų suteikimas. Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad valstybės pripažinimas suteikiamas tuomet, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, ką reiškia turėti atramą visuomenėje. Tai reiškia, kad bendrija turi būti pakankamai gausi, jos veiklos laikotarpis turi apimti bent kelias žmonių kartas. Kaip bežiūrėsi, „Romuva“ tų reikalavimų netenkina, mano supratimu, nes yra keli tūkstančiai žmonių, tai niekaip negaliu laikyti gausia grupe. Veiklos laikotarpis vis dėlto čia yra ne toks jau ilgas, keliasdešimt metų geriausiu atveju. Dėl to aš negaliu balsuoti už ir suteikti tas privilegijas, kaip pensijų mokėjimas valstybės sąskaita, taip sakant, tos bendrijos vadovams ar galimybė dėstyti mokyklose jų nuostatas. Tai yra kai kurios iš tų privilegijų, kurias suteikia valstybės pripažinimas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau už – A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Kaip krikščionis, kaip katalikas ir modernus liberalas pritariu, palaikau, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau – už… Toliau prieš –R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia šis sambūris „Romuva“ jau sovietiniais laikais pats save buvo pavadinęs nereliginiu sambūriu. Tai dėl tų metų, kuriuos skaičiuoja, tikrai negali pretenduoti, mano vertinimu, kaip ir minėjo kolega, tapti religija. Tai yra rekonstrukcinės baltiškosios kultūros puoselėjimo bendrija, tikrai verta, kaip ir minėjau, valstybės paramos. Bet tos atramos visuomenėje, kaip jau buvo minėta, tikrai nėra pakankamai. Sykį sukūrę tokį sambūrį ir nevadinę save religija, dabar, norėdami gauti papildomą statusą, pasivadinę religija, sugalvoję apeigas, mano vertinimu, to niekaip nepakanka, kad taptų valstybės pripažinta religija.
Dėl to tikrai, kolegos, yra pripažintos Lietuvoje religijos, yra tvirtos bendruomenės. Puoselėkime tą, ką turime, virš 70 %. O šiaip mūsų salėje daugelis jūsų pasakė: „Tepadeda man Dievas“. Tai tikrai galvoju, kad visi, kas pakrikštyti, turėtų tą savo Dievą gerbti nuo pradžios iki pabaigos, o ne taip tik tarti žodžius, kurie gali patikti daugeliui, visuomenei. Tai mes apgauname. Jeigu esame katalikai, tai turėtume ir balsuoti taip, kaip mūsų tikėjimas mus moko. Aš pamokslavau šiek tiek, bet kviečiu tikrai nepalaikyti, nes tai visai ne religija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, už jūsų nuomonę. Sovietiniais laikais įvairių konspiracijų buvo. Dabar pasisako už A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji, nemonopolizuokime Dievo, nes Dievas, jeigu jis yra, tai jis yra visų ir kiekvienas tą Dievas kitaip įsivaizduoja ir turbūt mano. Aš manau, kad kaip tik krikščionių tikėjimas moko gerbti ir mylėti artimą. Tai kokia čia problema? Kad mes suteiksime valstybės pripažinimą tai religinei bendruomenei ir lygiai taip pat kaip kitas bendruomenes, pripažintas Lietuvoje, gerbsime ir mylėsime? Tai susitaikykite, gerbiamieji? Monopolizmas ne pats geriausias dalykas. Kviečiu pritarti ir noriu priminti, kad jau Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendė šią problemą. Labai gaila, kad praeitoje kadencijoje mes taip ir nespėjome, nesugebėjome išspręsti, nes katalikų buvo kur kas daugiau, didesnis monopolis šiame Seime. Šįkart galbūt jau situacija yra pasikeitusi. Balsuokite už baltų religinę bendruomenę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Sugrįžo V. Čmilytė-Nielsen. Tai Eugenijus gal nesupyks, signataras užleis kaip džentelmenas savo pirmininkei. Prašome. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, yra iš tiesų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, yra ir kitų argumentų. Pagrindinis jų, man rodos, tas, kad čia, parlamente, mes kuriame taisykles visai visuomenei, ir mūsų pačių įsitikinimai, tikėjimas neturėtų tapti kliūtimi būti teisingiems visiems. Ir, man rodos, šiandieną tai yra žmogaus teisių klausimas, tai yra laisvė, tai yra religijos laisvės ir tiesiog elementarios pagarbos skirtingoms bendruomenėms klausimas. Kviečiu išspręsti šį klausimą, jis iš tiesų tęsiasi jau nuo praėjusios kadencijos, ir tiesiog konstatuoti, kad niekieno situacijos mes tokiu sprendimu nepabloginsime, bet suteiksime teisių tai bendruomenei, kuri šių teisių iki šiol stokojo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Tai nutarimas iš vieno straipsnio. Galime pastraipsniui priimti ir balsuojame už visą nutarimo projektą.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 64, prieš – 8, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, taip, replika po balsavimo. Numatėme tokius kriterijus religinėms bendrijoms kaip, pavyzdžiui, atrama visuomenėje. Šita bendrija turi 5100 narių, palyginus su partijomis, partijos privalo turėti 2 tūkst. narių. Veikimo laikas – „Romuva“ veikia 56 metus, partijoms užtenka šešių mėnesių įsiregistravimo iki Seimo rinkimų ir partijos gali būti išrinktos ir lemti viską. Nežinau, ar labai sąžiningi kriterijai buvo numatyti. Atsiprašau, poveikis visuomenei gali būti matuojamas per religines bendrijas ar per partijas, jos daro didesnį poveikį negu religinės bendrijos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tęsiame mūsų posėdį.
15.12 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-27(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-28(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas ir 2-9.2 – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-27 ir Nr. XVP-28. Svarstymo stadiją pristato pranešėja I. Braziulienė, Švietimo ir mokslo komitetas. Prašau.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Posėdžio pirmininke. Sveiki, kolegos, su kuriais nepasilabinau. Teikiame Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo Nr. XVP-27. Šituo įstatymo pakeitimu yra nustatomos pareiginės algos koeficientų ribos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pritarė lapkričio 29 dieną, Švietimo komitetas pritaria vienbalsiai. Atskiroji kokia nors nuomonė nepareikšta. Tad prašytume šitam dokumentui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Diskutuoti užsirašė V. Rakutis. Prašau. Nėra, nematome V. Rakučio. Tai motyvai už, prieš po svarstymo. Ačiū, gerbiama Ingrida. Nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Ne, ne. Gerbiama Ingrida, ar lydimąjį pristatėte? Ne. Lydimasis Nr. XVP-28(2).
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Ir dar vienas yra dokumentas dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. IX-242 ir čia yra galybė straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257. Šitas straipsnis kalba apie tai, kad darbuotojams, kurie buvo priimti į pareigas iki 2024 m. sausio 1 d., valstybinių mokslinių tyrimų institutų tyrėjams nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. yra nustatomi pareiginės algos koeficientai 1,45 iki 1,76. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. rugsėjo 1 dienos. Yra pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Švietimo ir mokslo komiteto. Jokių atskirųjų nuomonių pareikšta nėra. Bendru sutarimu. Prašytume palaikyti dokumentą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Diskusijose dalyvauti norinčių nėra. Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti abiem pateiktiems įstatymams? Po svarstymo pritarta.
15.15 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3825(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3825. Švietimo ir mokslo komiteto vardu – pranešėja V. Aleknavičienė. Prašau.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Švietimo ir mokslo komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3825 ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas spalio 23 dieną apsvarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū komitetų pranešėjams. Diskusijai užsirašiusių nėra, kalbėti dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
15.17 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2797 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-56 (pateikimas)
Kitas įstatymas – Aplinkos monitoringo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-56. Pranešėja – D. Žebelienė. Pateikimas.
O pirmininkauti kviečiu O. Leiputę.
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Pristatau Aplinkos monitoringo įstatymo 6 straipsnio pakeitimą. Kaip žinote, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Aplinkos monitoringo įstatymo nuostata, numatanti, kad laboratorijos, atliekančios ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje numatytų į aplinką išmetamų ar išleidžiančių teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratorinius tyrimus, matavimus ir imančios mėginius šiems tyrimams atlikti, turės būti akredituotos kaip atitinkančios ISO standartą.
Susidarė tokia situacija, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. rinkoje nebus pakankamo skaičiaus laboratorijų, akredituotų pagal minėtą standartą ir galinčių imti ir tirti mėginius. Pagal pateiktą LSA informaciją, tiktai vienintelė vandentvarkos įstaiga turi pilną akreditaciją, o visos kitos įmonės yra procese. Priežastys, tai įtakojusios, yra tos, kad vandentvarkos įmonės, dalyvaujančios pirkimo procedūrose, vykdė viešųjų pirkimų procedūras mėginių paėmimui ir ištyrimui atlikti ir negavo nė vieno pasiūlymo, tai užsitęsė procedūros.
Taip pat galima įvardinti ir kitas priežastis, kai dėl didelio energijos kainų pakilimo pandemijos ir kitų veiksnių smarkiai pablogėjo ekonominė padėtis verslo subjektams, įmonėms trūko apyvartinių lėšų, kurios būtinos investicijoms į laboratorijų atnaujinimą, patalpų pritaikymą ir įrangos įsigijimą. Be to, pandemijos metu sutriko tiekimo grandinės, buvo ir kiti logistikos trikdžiai, todėl įmonėms buvo sunkiau laiku pristatyti laboratorijas akreditacijos reikalavimams, nes iš tikrųjų reikalinga įranga ir medžiagos buvo pristatomos vėluojant ir jų kaštai išaugo. Dėl šių objektyvių priežasčių užsitęsė laboratorijų, atliekančių konkrečius matavimus ir tyrimus, akreditacijos procesui. Pagal numatytus veiklos planus tai trunka daugiau kaip metus. Ir atsižvelgiant į tai, kad dauguma laboratorijų šiandien yra pradėjusios, bet dar nebaigusios akreditavimo procedūrų, siūloma pratęsti terminą dėl privalomo laboratorijų akreditavimo iki 2026 m. sausio 1 d.
Frakcijos vardu prašau skubos. Teisės departamentas pastabų dėl projekto neturi. Pagrindiniu komitetu, jeigu galima, skirti Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Dėkoju pranešėjai. Klausti norėtų keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Baškienė, bet jos nematome salėje. Antrasis – V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege Daiva, priežastys, kodėl akreditavimo procedūra trunka taip ilgai? Aš supratau, kad akreditavimo procedūra užsitęsė, todėl mes pratęsiame įsigaliojimo datą.
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Todėl, kad akreditavimo…
V. GAILIUS (LSF). Galbūt galima tas biurokratines kliūtis mažinti?
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Ačiū. Akredituojančių įmonių pas mus nėra daug. Yra viena, kuri akredituoja. Tiesiog dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose jie nesudalyvauja kaip norintys akredituoti šias įstaigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama Daiva, ar iš tikrųjų buvo nustatytas realus terminas, galbūt čia yra didžiausia problema? Ir gal žinote, koks procentas įmonių yra jau akredituota ir kiek dar reikia akredituoti? Ar tas metų pratęsimas yra realus terminas, ar nereikės vėl pratęsinėti?
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Iš tikrųjų, labai daug įmonių jau yra dalyvaujančios procese ir pagal apklausą jos turėtų spėti per suteiktą metų laikotarpį. Šiandien, kaip ir sakiau, yra tik „Šiaulių vandenys“ akredituoti, iki Naujųjų metų turėtų būti taip pat „Vilniaus vandenys“. Tikrai skaičius nėra didelis – viso labo iš viso bus tik dvi įmonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Domarkas.
T. DOMARKAS (NAF). Kadangi šita problema yra palikta prieš tai buvusios Vyriausybės, tai manau, kad reikėtų… Ar nemanote, kad reikėtų priimti ilgesnį terminą, būtent kad suspėtų visos laboratorijos sutvarkyti? Puikiai suprantame, kad šitie tyrimai yra reikalingi praktiškai visoms įmonėms, kurios vykdo vandenvalą tiek miestuose, tiek ūkininkai, ir visi kiti, yra daug kitų dalykų. Tai manau, ar nereikėtų pratęsti šito termino ilgesniam laikui?
D. ŽEBELIENĖ (NAF). Buvo kalbėta su Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentu. Iš tikrųjų, jie tikrai norėtų dvejiems metams, tačiau sutiko, kad paspartins ir užteks vienerių metų, kas tikrai, manau, palengvins. Čia reikalinga truputėlį ir kontrolė, kad tie procesai įvyktų.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Dėl motyvų pasisakyti nėra norinčių. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Ar nėra prieštaraujančių? Nėra. Galime pritarti? Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną.
15.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-77 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šis nutarimas yra dėl komitetų sudėties skaičiaus pakeitimo. Atsižvelgiant į opozicinių frakcijų pageidavimus, siūlau pritarti. Biudžeto ir finansų komitete bus ne 10, o 11 narių. Socialinių reikalų ir darbo komitete bus ne 13, o 12 narių.
PIRMININKĖ. Paklausti nėra norinčių. Dėl motyvų norinčių pasisakyti nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu abiem straipsniais? (Balsai salėje) Galima? Prieštaraujančių nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 80, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-76 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar užpildome komitetus mūsų dalyvaujančiais kolegomis. Biudžeto ir finansų komitete toliau dirbs M. Lingė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą G. Paluckas palieka kaip Ministras Pirmininkas, o prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prisijungia mūsų kolegė I. Šimonytė. Siūlau pritarti po pateikimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių klausti nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
Ir priėmimo stadija. Nutarimas yra iš keturių straipsnių. Ar galėtume pritarti visiems keturiems? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – visi 85. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-78 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Džiaugiuosi ir dėkoju, kad įsibėgėja mūsų komitetų darbas. Dar trys komitetai išsirinko savo vadovybę į tas pozicijas, į kurias nebuvo išsirinkę. Tai Audito komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo narys J. Razma, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja išrinkta G. Skaistė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo narys L. Kasčiūnas. Siūlau patvirtinti šias išrinktas pareigybes ir šį nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Pateikimo stadijoje norinčių paklausti nėra. Pasisakyti už ir prieš nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime, prieštaraujančių nėra. Ačiū.
Svarstymo stadija. Norinčių pasisakyti nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galėtume. Prieštaraujančių nėra, ačiū.
Priėmimo stadija. Nutarimą sudaro keturi straipsniai. Ar galėtume visiems pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-75 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XV-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, dar kartą. Papildome ir delegacijas. Seimo delegacijoje Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje A. Skardžių pakeičia M. Gedvilas. Seimo delegacijoje Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje prie delegacijos prisijungia I. Šimonytė. Ir Lietuvos Respublikos Seimo delegaciją Tarpparlamentinėje Sąjungoje papildo A. Lydeka. Kviečiu pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Norinčių paklausti nėra. Pasisakyti dėl motyvų pateikimo stadijoje nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadijoje taip pat norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
Priėmimo stadija. Nutarimą sudaro keturi straipsniai. Ar galėtume visiems keturiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Seimo savaitės (2024-12-16 – 2024-12-20) – 2024 m. gruodžio 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gal tada galėtume rezervinį 7 klausimą – Savaitės, prasidedančios gruodžio 16 d., Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimą. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kita savaitė bus gana intensyvi dėl jos darbų. Turbūt svarbiausias darbas yra 2025–2027 metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto antras svarstymas.
Taip pat yra svarstymai daugelio įstatymų. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir San Marino Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas. Daugelis projektų dėl energetikos. Taip pat yra teisėjų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus skyrimo projektai, Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Tai, ką šiandien svarstėme, – Aplinkos monitoringo įstatymo projektas. Taip pat svarbus klausimas dėl rudens sesijos pratęsimo. Tikimės, kad jau turėsime nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektą. Laukiame pasiūlymų iš Pasaulio lietuvių bendruomenės.
Ketvirtadienį yra daug įstatymų, susijusių su mūsų krašto apsaugos sistema, Šaulių sąjungos įstatymas. Taip pat yra Gyventojų pajamų mokesčio ir šiandien svarstyto Mokslo ir studijų įstatymų priėmimai. Bus gana gausu priėmimų, kviečiame visus aktyviai dalyvauti. Na, ir dar keletas įstatymų, kurie buvo svarstyti šios sesijos metu.
PIRMININKĖ. Dėkojame Juozui. Ar galima būtų pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Prieštaraujančių nėra.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. XV-44 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-79 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Likite tribūnoje, nes dar turime rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektą. Pranešėjas – pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip pat turime galutinai suformuotą delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje vadovybę. Seimo Pirmininko teikimu siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Parlamentinėje Sąjungoje pirmininko pavaduotoją Seimo narį A. Lydeką.
PIRMININKĖ. Pateikimo stadijoje norinčių paklausti nėra. Dėl motyvų pasisakyti nei už, nei prieš nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, ačiū, pritarta.
Svarstymo stadijoje taip pat norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galėtume. Nėra prieštaraujančių, ačiū.
Priėmimo stadija. Nutarimą sudaro du straipsniai. Ar galėtume pritarti abiem bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Tada balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XVP-73 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XVP-73. Pranešėjas – L. Šedvydis. Jo nėra. M. Maldeikis. Prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas vakar apsvarstė pateiktus kandidatus į Laisvės premijų komisiją ir jiems pritarė. Puiki komisija, linkime jiems sėkmingo darbo. Buvo viena redakcinė pastaba, jai pritarta ir tiek. Pritarta bendru sutarimu komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pateikimo stadijoje paklausti norinčių nėra. Pasisakyti už, prieš nėra. Yra teisės… Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo stadijos? Galima. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Svarstymo stadijoje norinčių pasisakyti nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Ir priėmimo stadija. Yra Teisės departamento išvada, redakcinio pobūdžio pastaba. Ar galėtume su ta pastaba pritarti bendru sutarimu? Pritarta, prieštaraujančių nėra. Yra du straipsniai, ar galėtume abiem pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima.“) Galima, prieštaraujančių nėra. Ačiū. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 83, visi už. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Informaciniai pranešimai
Paskutinis darbotvarkės klausimas. Seimo posėdžio pirmininkas Seimo posėdžio metu praneša Seimo nariams apie įsikūrusią Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę, jos pirmininką, pirmininko pavaduotojus. Seimo posėdžio pirmininkui paskelbus apie įsikūrusią Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę laikoma, kad ji yra įregistruota. Tai Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė. Pirmininkas – V. Juozapaitis, pavaduotojas – A. Gedvilas. Grupė įkurta. Ryšių su Indijos Respublika grupė. Pirmininkas – J. Olekas, pavaduotoja – L. Girskienė. Grupė įkurta. Ryšių su Italijos Respublika grupė. Pirmininku išrinktas A. Gedvilas, pavaduotoja – D. Žebelienė. Grupė įkurta. Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupė. Pirmininkė – M. Petrauskaitė, pavaduotoja – J. Rojaka. Grupė įkurta. Ryšių su Estijos Respublika grupė. Pirmininkas – L. Urmanavičius, pavaduotojas – A. Radvilavičius. Grupė įkurta. Ryšių su Ispanijos Karalyste grupė. Pirmininkas – R. Vyžintas, pavaduotoja – G. Skaistė. Grupė įkurta. Ryšių su Latvijos Respublika grupė. Pirmininkas – T. Martinaitis… E. Rudelienė. Grupė įkurta. Ryšių su Prancūzijos Respublika grupė. Pirmininkė – J. Šukevičienė, pavaduotoja – A. Norkienė. Grupė įkurta. Ryšių su Rytų Afrikos valstybėmis (Kenija, Ruanda, Tanzanija, Uganda, Burundžiu) grupė. Grupės pirmininku išrinktas A. Busila, pavaduotoju – R. Vyžintas. Grupė įkurta. Ir paskutinė Tarpparlamentinių ryšių su Saudo Arabijos Karalyste grupė. Pirmininku išrinktas A. Gedvilas, pavaduotoju – V. Ąžuolas. Grupė įkurta.
Šiandien visi numatyti klausimai yra apsvarstyti. Posėdžio pabaigoje kviečiu registruotis. Dėkojame. Gruodžio 12 dienos plenarinis posėdis baigtas. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.