Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 201
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Pradėsime vakarinį posėdį. Tai ir darome – pradedame vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas)
Galime registruotis, jeigu būtų pageidavimų. Sužinotume, ar daug Seimo narių nusiteikę vakariniam darbui. (Balsai salėje) Kol kas. Taip. Tęsime diskusiją dėl rudens sesijos darbų programos. Iš karto anonsuoju, kas bus po to.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Taigi netgi turime kvorumą, jeigu ką, įstatymams priimti.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1969(3) (svarstymo tęsinys)
Kviečiu į tribūną gerbiamą A. Norkienę tęsti diskusiją dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projekto Nr. XIVP-1969. Prašom į tribūną gerbiamą A. Norkienę. Jūs užsirašiusi diskutuoti. Ir paskutinis lieka tada A. Butkevičius. Irgi ruošiasi. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, mieli kolegos. Daug kalbėjome šiandieną apie rudens darbų programą. Žinoma, šioje sesijoje, kaip ir visada rudens sesijoje, svarbiausias darbas yra kitų metų valstybės biudžetas, jo svarstymas, priėmimas. Kiek jį rengiant bus geranoriškumo, mes pamatysime. Kiek girdėjome, bus netgi registruotas anksčiau. Ir, žinoma, pačios energetinės krizės suvaldymas.
Tačiau mūsų frakcijos prioritetas taip pat, žinoma, išliks ir kainų kilimo valdymas, infliacijos, socialinės atskirties mažinimas ir dėmesys nacionaliniam saugumui bei gynybai. Visi matome, kad artėjantis šildymo sezonas, kelis kartus augančios elektros, dujų kainos verčia nerimauti ne tik mus. Energetinė krizė įsisiūbavo Europoje ir kelia tikrai rimtą grėsmę visam regionui. Gyventojai jau pradėjo taupyti, mažėja vartojimas, kainos, deja, toliau kyla, per sumokamus mokesčius ženkliai mažėja įplaukos valstybėje ir susidaro toks savotiškas užburtas ratas, o išeičių reikia ieškoti visiems.
Be abejo, šią sesiją tikrai norėsime išgirsti ir užsienio reikalų ministro, ir energetikos ministro atsakymus į klausimus. Jie, manome, dar vis yra tikrai neatsakyti. Be to, tikrai tokia parlamentinė procedūra, tikimės, bus stimulu valdančiajai daugumai dar kartą pamąstyti, ar tikrai ministrų kabinete viskas gerai ir jis tikrai nėra nepakeičiamas.
Tikiuosi, kad šį sudėtingą rudenį tiek Seimo valdantieji, tiek mes, opozicija, sugebėsime dirbti konstruktyviai ir susikalbėti. Nelengvu valstybei metu turime susitelkti ir spręsti tas bėdas, kurios pačios aktualiausios, o ne gilintis į klausimus, kurie labiau priešina visuomenę. Aš norėčiau paminėti, kad vis dėlto darbotvarkėje ir toliau išlieka įstatymai ir dėl civilinės sąjungos, ir nedidelio kiekio marihuanos dekriminalizavimo.
Vis dėlto tikimės, kad mūsų darbai, siūlymai nebus ignoruojami, iškart atmetami netgi be diskusijos. Tokios patirties, deja, turime. Birželio mėnesį opozicijos pasiūlyti antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti netgi nepasiekę svarstymo stadijos. Deja, nesulaukėme ir tos žadėtos darbo grupės, bendro darbo valdančiųjų su opozicija, nes būtent manėme, kad būtent čia bus išklausyti mūsų siūlymai. Deja, pažadai liko pažadais. Tad vilties neprarandame ir tikimės, kad tas noras ieškoti bendrų sprendimų išliks šią sesiją. Tad visiems išmintingų sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai A. Norkienei.
Dabar gerbiamas A. Butkevičius kviečiamas į tribūną. Paskutinis pasisakytojas dėl Seimo rudens sesijos darbų programos. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, buvau nusiteikęs po Vyriausybės valandos truputį kitą toną panaudoti kalbėdamas, bet kažkaip vidus to neleidžia padaryti, kai stoviu šioje garbingoje tribūnoje. Bet nekalbėsiu apie programą, kuri yra pasiūlyta šiai rudens sesijai. Aš norėčiau išskirti keletą aspektų, ko neradau šioje programoje. Įvertinęs dabartinę ekonominę, finansinę, socialinę situaciją tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos ribų, taip pat įvertinęs energetikos krizę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, truputį norėčiau pakalbėti vis dėlto apie ekonomikos raidos tendencijas. Apie jas jau praeitą savaitę premjerė kalbėjo, kad konkrečiau bus galima pradėti kalbėti apie ateinančių metų biudžeto planavimą ir tam tikrus finansinius įsipareigojimus, kurie bus numatyti suvaldant energetikos krizę.
Kalbant apie ekonomikos raidos tendencijas, jos vakar buvo pristatytos Biudžeto ir finansų komitete. Jeigu būtų neanalizuojama, bet žiūrima paviršutiniškai, tai prognozė yra gana pozityvi, bet jeigu būtų įsigilinta detaliau ir įvertinti bankuose dirbančių ekspertų pasiūlymai ir nuomonės, tai jie vis dėlto piešia, kad kitais metais bendrasis vidaus produktas Lietuvoje… 1,4 % tikrai tokio augimo neturėsime. Neturėsime ir tai įpareigoja mus, kaip politikus, labai atsakingai projektuoti kitų metų biudžeto išlaidas arba jų didinimą, numatant tvarias, ilgalaikes pajamas, nes šiuo metu pajamos ir išlaidos yra subalansuotos dėl vienos pagrindinės priežasties – dėl to, kad esama aukšta infliacija leidžia gauti papildomų pajamų į biudžetą. Bet supraskime, kad tai yra tam tikras ciklinis periodas, kuris pasibaigs, tikiuosi, kitų metų pabaigoje. Vadinasi, tai mus įpareigoja mąstyti strategiškai ilgiau, galvoti apie viešųjų finansų planavimą.
Antras aspektas, kuris sukėlė labai dideles emocijas kai kurių veiduose ir kalbose didžiulį pyktį, – energetikos krizės suvaldymas arba liberalizavimas. Čia noriu pasakyti du pagrindinius aspektus. Mielieji, pagaliau turėtų būti laikas suprasti ir mokėti skirti, kas yra liberalizavimas, kada jisai buvo atliktas, ir kas yra liberalizavimo proceso valdymas. Proceso valdymas reiškia, kad pasikeitus situacijai viduje arba išorėje tu turi greitai priimti tam tikras priemones. Aš manau, kad jeigu Vyriausybė būtų supratusi ir suvokusi, kad valdant bet kokią, ar energetikos krizę, ar ekonomikos krizę, reikia pasitelkti įvairių frakcijų, gal netgi ir Seimo narių pasiūlymus, pastabas, pageidavimus, tikriausiai mes būtume turėję tokią situaciją, kad praeitų metų rudenį būtume sustabdę liberalizavimo procesą, būtume priėmę įstatymus, kaip suvaldyti tolimesnę eigą liberalizuojant šitą rinką, taip pat praeitų metų rudenį būtume numatę ne biudžeto išlaidas didinti, bet atskirus finansinius paketus suformuoti, padėdami elektros energijos vartotojams, padėdami verslui ir pereidami prie valstybinio reguliavimo – elektros kainų dydžių nustatymo arba pristabdydami kainų augimą.
Noriu pasakyti, kad visada reikėjo vadovautis ir išorine informacija arba analize, ką daro ir kaimyninės šalys. Tikrai nenorėčiau plėstis. Kai kada tikrai girdisi iš čia, iš šitos tribūnos, arba įvairių diskusijų metu pasisakymų, kad, žinote, bet tik ateityje mes šitą problemą spręsime. Ateityje gali būti per vėlu, kai mes matome ateinančią arba artėjančią ekonomikos recesiją. Matome, kad Europos Centrinis Bankas yra padidinęs palūkanas. Pirmame Tarybos posėdyje buvo padidinta 50 bazinių punktų, visai neseniai 75 baziniais punktais buvo padidinta. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad infliacijos augimui poveikis gal bus ir mažesnis, bet kartu bus nemažas poveikis ekonomikos augimo pristabdymui. Visi tie atvejai, šitie faktai reikalauja didžiulio susitelkimo, supratimo ir kuo greitesnių sprendimų priėmimo tiek padedant Lietuvos žmonėms apmokėti pabrangusią elektrą, dujas. Bet taip pat reikia suprasti, kad reikia padėti ir verslui užtikrinant įmonių likvidumą, užtikrinant valstybės garantijas greitai gauti paskolas ir suteikiant subsidijas įmonėms, kurių gamybos kaštuose elektros išteklių sąnaudos sudaro maždaug 10–15 %. Ir manau, kad yra geri pavyzdžiai Čekija arba net Austrija, arba netgi Lenkija, kuri praeitais metais buvo priėmusi aibę priemonių fiskalinėje ir monetarinėje politikoje, pastaruoju metu ir Latvija, kur politikų pastangos dedamos pirmiausia, kaip padėti šeimoms, kurios generuoja santykinai mažesnėmis pajamomis negu vidutinis darbo užmokestis. Taip pat kiekvieną mėnesį išmokamos išmokos šeimoms pagal turimą vaikų skaičių už kiekvieną vaiką.
Tai aš matau, kad spektras diskusijai yra didžiulis, bet liūdniausia yra tai, kad kai kada arogancija, pyktis, nenoras išgirsti vienas kito nustelbia geras idėjas ir gerus pasiūlymus. Aš manau, ir mūsų frakcija dėl šitos programos balsavimo metu susilaikys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija svarstymo stadijoje baigta. Gerbiami kolegos, dabar norėjau su jumis pasitarti. Yra gerbiamos A. Širinskienės pasiūlymas, bet jeigu mes galėtume jį apsvarstyti priėmimo stadijoje, mes galėtume dabar išsakyti motyvus po svarstymo, o kai jau įeisime į balsavimo langą, nes vis tiek reikės balsuoti, tikriausiai nesutarsime bendru sutarimu, tai tada apsvarstytume pasiūlymą, dėl jo apsispręstume ir tada jau balsuotume dėl viso. Ar galime taip sutarti? Tada aš kviesčiau išsakyti motyvus svarstymo stadijoje. (Balsai salėje) Taip. O balsavimo metu apsvarstytume pasiūlymą. Dabar dėl motyvų užsirašė… Niekas neužsirašė dėl motyvų, tai be reikalo aš čia tą dilemą iškėliau.
Gerai, gerbiami kolegos, tada pereiname į priėmimo stadiją ir tą darysime jau balsavimo metu, nes reikia apsvarstyti vieną pasiūlymą, dėl kurio reikia balsuoti. Darome natūralią pertrauką.
14.12 val.
Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280GR (svarstymas ir priėmimas)
Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280, Prezidento grąžintas įstatymas. Kviečiu į tribūną gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra komiteto svarstymas po Prezidento veto, kai Prezidentas grąžino Politinių organizacijų įstatymo projektą. Komitetas rugsėjo 14 dieną, tai yra vakar, svarstė šį Prezidento veto. Bet kadangi komitetas visus argumentus, kurie buvo išdėstyti Prezidento veto, jau yra anksčiau kelis kartus įvertinęs, tai iš 9 dalyvavusių posėdyje 8 balsavo už ir 1 prieš, buvo priimtas sprendimas siūlyti Seimui priimti visą įstatymą be pakeitimų. Vadinasi, komitetas siūlo Seimui priimti įstatymą tokį, kokį buvome priėmę, be Prezidento siūlomų pakeitimų, o tai reiškia atmesti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti gerbiamąjį A. Kupčinską į tribūną. Jo nėra. Kol kas nematau.
Tada gerbiamas E. Gentvilas kviečiamas į tribūną. Prašom. Gal per tą laiką atsiras ir A. Kupčinskas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi jau reiškiau savo nuomonę projekto pateikimo metu, tai apsiribosiu labai trumpai. Per tą laiką gal ir A. Kupčinskas sugrįš į salę.
Jau minėtas dalykas, kad komitetai galimai yra vienadieniai, tokie trumpalaikiai ir galimai labai lokalūs juridiniai asmenys, na, kai jie susikurs kaip juridiniai asmenys. Aš pacituočiau vieno didmiesčio mero frazę, kai po praėjusių savivaldos rikimų jis tapo išrinktas su komitetu. Pirmadienį daro spaudos konferenciją, ir žurnalistai klausia: mere, o ką dabar jūsų komitetas darys? – Mūsų komitetas nutraukia veiklą ir daugiau komiteto nėra. Nepaisant to, kad mes dabar juridiniais asmenimis priverčiame tapti komitetus, kurie dalyvaus rinkimuose, irgi niekas neatima iš jų galimybės – po rinkimų gal ten pateikia finansines ataskaitas ir baigia veiklą. Štai Prezidentas, vetuodamas mūsų priimtą įstatymą, pasiūlo tuos kol kas visada visais atvejais tik vienos savivaldybės ribose veikiančius komitetus finansuoti valstybės biudžeto dotacijomis. Atleiskite, tai nė iš tolo neprilygsta politinėms partijoms, kurios turi vykdyti veiklą Lietuvoje, turi prievolę dalyvauti rinkimuose ir taip toliau. O čia susiburia asmenų grupė, kurių tikslas galbūt ir yra tik šioje savivaldybėje tik per šiuos savivaldos rinkimus, bet jiems užtikrinti valstybės biudžeto finansavimą aš tikrai nematau prasmės.
Kitas dalykas, kai Prezidentas, palaikydamas komitetus, pasako, kad taip, reikia didinti visuomenės įsitraukimą į savivaldos politinius procesus, geras dalykas, mes neprieštaraujame tam. Galų gale yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad turi teises ne tik politinės partijos, bet ir visuomenės komitetai dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tačiau Prezidentas čia nėra nuoseklus. Kai mūsų priimtas įstatymas numato reikalingą žmonių skaičių komitetui suformuoti pagal procentą nuo savivaldybės gyventojų, Prezidentas pasiūlo tą skaičių mažinti. Tai yra grupelė asmenų, gerokai mažesnė negu Seimas yra priėmęs savo įstatyme, gali suformuoti komitetą, dalyvauti, laimėti, gauti biudžetinį finansavimą ir taip toliau.
Čia net nekvepia siūlymu įsitraukti į politinius procesus, nes Prezidentas siūlo labai ribotai grupei asmenų, mažam skaičiui, mažesniam daug kartų, negu pasiūlė Seimas, įsitraukti į tą procesą. Tai nėra adekvatu. Jeigu politinę partiją… Mes žinome, kaip didinome politinių partijų privalomą narių skaičių nuo 500 iki 1 tūkst., iki 2 tūkst. dabar ir taip toliau, o komitetai, aš nesakau, kad turi veikti visoje Lietuvoje, kad turi turėti ten 2 tūkst. narių, tačiau negalima šitaip pataikauti mažoms visuomenės grupėms, kurias bando prilyginti prie politinių partijų, kurios, tiesą sakant, dar vienas, trečias, dalykas, kurį noriu pabrėžti… Politinės partijos yra Konstitucijoje numatytas instrumentas dalyvauti politinėje veikloje. Gerai, Konstitucinis Teismas paaiškino, kad gali dalyvauti ir visuomeniniai komitetai. Štai ir reglamentuokime, bet neprilyginkime jų politinėms partijoms, kurios yra ne tik Lietuvoje Konstitucijoje užfiksuotos, bet ir apskritai visoje demokratijoje. Toks pataikavimas komitetams yra realiai politinių partijų silpninimas, jis Lietuvoje, mano manymu, tęsiasi jau keliolika metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną diskutuoti kviečiu gerbiamą A. Kupčinską. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
Gerbiami kolegos, išties man šis Prezidento veto susijęs su tokiu žodžiu, kurį galima būtų pasakyti taip: komitetizacija. Toks vaizdas, kad čia prieš savaitę stovėjęs Prezidento patarėjas yra labai už komitetizaciją, nori ją labai plėtoti. Kartais net ir painiojasi skaičiuose, kai pasako, kad čia Seimas reikšmingai nori padidinti steigėjų skaičių komitetams steigti. Tai yra netiesa. Nes jeigu Prezidento patarėjai būtų labai įsigilinę į įstatymo esmę, suprastų, kad 0,1 % nuo gyventojų skaičiaus didina steigėjų skaičių tik didžiuosiuose miestuose ir tai tik iki Alytaus. Faktiškai tik penkiuose didžiuosiuose miestuose 0,1 % nuo gyventojų skaičiaus didina steigėjų skaičių.
Visose kitose 55 savivaldybėse steigėjų skaičius mažėja. Jeigu pasižiūrėtume rajonų ar miestų tarybas, jos ne visai proporcingos ir atitinka gyventojų skaičių. Todėl tokioje pačioje Jonavoje išeina, kad yra 26 tūkst. gyventojų ir 25 tarybos nariai. Anksčiau reikėjo 50 steigėjų, dabar Jonavoje reikėtų tik 26 steigėjų. Tad pasakymas, kad reikšmingai didinamas steigėjų skaičius, tikrai yra netiesa. Kaip ir Valdybos suformuotoje darbo grupėje kalbėjome, vis dėlto reikia su objektyvesniais skaičiais sieti, o ne su tarybos dydžiu. Tarybos dydis nepasako ir neatspindi, nevisiškai ir netiesiogiai atspindi gyventojų skaičių. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad atstovaujamoms institucijoms formuoti yra keliami ypatingi reikalavimai. Aš nemanau, kad tai yra labai dideli, ypatingi reikalavimai. Man atrodo, anksčiau buvo nenatūralu, kad Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje yra mažesni steigėjų reikalavimai, negu privalėtų pagal gyventojų skaičių. Aš, aišku, girdžiu, kad kai kuriuose miestuose dabar asociacijos bando greitai likviduotis ir virsti komitetais. Man atrodo, gerai, kad šitas Seimas, šita kadencija apsisprendė, kad vis dėlto turi būti atskirtos asociacijos ir politinės organizacijos. Asociacijos veikia kaip nevyriausybinės organizacijos, jos nesiekia valdžios, jos siekia savo kilnių, humanitarinių ar socialinių tikslų, nesiekdamos patekti į valdžią. Tuo tarpu politinės organizacijos, taip, siekia savo tikslų įgyvendinimo, politinių tikslų, programinių tikslų patekti į valdžią, vietos ar nacionalinę. Todėl natūralu, kad mes Politinių organizacijų įstatyme suvienodinome teises tiek politinių komitetų, tiek politinių partijų, bet ir tai darome išlygas politiniams komitetams. Jeigu tu formuosi komitetą per visą Lietuvą, tau reikės 1 tūkst. steigėjų, bet ne 2 tūkst., kaip partijai visoje Lietuvoje. Šiuo atveju aš matau, kad 55 savivaldybėse komitetams sąlygos net yra palengvinamos. Tiesa, aišku, komitetai turės registruotis prie Teisingumo ministerijos, pateikti sąrašus, kaip ir partijos. Bet reikalavimai, žaidimo taisyklės turi būti adekvačios, lygiavertės.
Sakoma, kad politiniai komitetai negaus finansavimo. Jie taip pat gyventojų pajamų mokestį galės gauti, aišku, už praėjusius metus, tie, kas įsteigs tokį komitetą, kuris veiks ilgalaikiu režimu, tai yra nebus toks popierinis, kad susikūrėme dėl rinkimų ir dingome kaip dūmų uždanga iš karto po rinkimų. Šiuo atveju, aš manau, įstatymą tikrai reikia priimti be pakeitimų. Tie pakeitimai, kurie buvo visuotinai išdiskutuoti Valdybos sudarytoje darbo grupėje, tikrai rodo, kad bandome atliepti visus pasiūlymus ir radome bendrą kompromisą. Siūlau balsuoti už nepakeistą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Keliaujame į priėmimo stadiją, motyvus išsakysime jau priėmimo stadijoje. Dabar, man tuoj užsidegs, kas čia užsirašęs kalbėti? Gerbiamas M. Puidokas kalbėtų už. Prašom.
M. PUIDOKAS. Priimtame Politinių organizacijų įstatyme yra numatyti per dideli reikalavimai steigiant politinius komitetus. Politinių komitetų steigimo ir veiklos klausimus buvo būtina reglamentuoti, bet tą darant lazda perlenkta. Priimti reikalavimai komitetams dažnai prilygsta reikalavimams politinėms partijoms, turiu omeny, pavyzdžiui, reikalavimą komitetui, ketinančiam dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, turėti tūkstantį steigėjų ir panašius reikalavimus. Visuomenės jungimosi į rinkimų komitetus istorija rodo, kad tokie komitetai dažnai kuriami konkrečiuose regionuose ne kaip ilgalaikiai projektai, bet kaip dariniai, skirti konkretiems rinkimams. Tuo jie ir skiriasi nuo partinių darinių.
Griežti reikalavimai steigėjų skaičiui ir savivaldos rinkimuose. Šie ir kiti nauji reikalavimai yra beveik neįgyvendinami rajonuose ir miesteliuose veikiantiems komitetams. Jie veikia lokaliai ir neturi narių visoje šalyje. Akivaizdu, kad privalome siekti didinti žmonių dalyvavimo rinkimuose ir demokratiniuose procesuose įsitraukimo galimybes. Jau ir taip tai yra Lietuvos politinės sistemos Achilo kulnas. Tad gudriomis pataisomis sukurti neįgyvendinamas sąlygas komitetams ir taip partijoms pašalinti konkurentus yra labai nesąžininga. Akivaizdu, kad nauji ribojimai susiaurina visuomenės narių galimybes dalyvauti šalies valdyme. Partijos gauna finansavimą, o komitetai ne. Todėl esu dėkingas Prezidentui, kuris ėmėsi lyderystės ir nori išlaikyti sąžiningas galimybes dalyvauti rinkimuose ir komitetams. Remiu Prezidento pasiūlymus koreguoti Politinių organizacijų įstatymą ir visus kviečiu balsuoti už. Visuomenės rinkimų komitetai ir partijos turi sąžiningai konkuruoti atliktais darbais ir siūlomomis darbų programomis. Leiskime pasirinkti rinkėjams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime balsavimo metu.
14.25 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“ projektas Nr. XIVP-1999 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar tada einame prie kito darbotvarkės 2-1 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“ projekto Nr. XIVP-1999. Kviečiu gerbiamą L. L. Andrikienę į tribūną pateikti rezoliuciją.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu jums rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“ projektą. Vakar šį rezoliucijos projektą apsvarstėme Užsienio reikalų komitete ir bendru sutarimu jam pritarėme. Šį projektą teikia Užsienio reikalų komiteto nariai.
Taigi, keletas dalykų. Noriu jus informuoti, kad pastaruoju metu, pastaraisiais mėnesiais, mūsų kolegos, įskaitant ir mane, kurie lankėsi Ukrainoje, išgirdo iš Ukrainos kolegų prašymą, kad priimtume dokumentus, išreikštume mūsų parlamento poziciją dėl planų organizuoti neteisėtus referendumus tose Ukrainos teritorijose, kurios laikinai kontroliuojamos Rusijos Federacijos kariuomenės. Rugpjūčio 11 dieną Seimas sulaukė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko R. Stefančiuko laiško, kreipimosi su tokiu pačiu prašymu. Taigi, pirmiausia ši rezoliucija yra mūsų atsakas, mūsų reakcija į kreipimąsi, kurio sulaukė mūsų parlamentas ir visų pasaulio demokratinių valstybių vyriausybės ir parlamentai.
Aš neketinu skaityti jums teksto, jis jūsų kompiuteriuose, tačiau gal tiktai keletas dalykų. Šalia planuojamų neteisėtų referendumų rezultatų nepripažinimo yra dar vienas klausimas, į kurį mes reaguojame savo rezoliucija, tai Rusijos Federacijos pasų dalijimas, kuris taip pat yra neteisėtas. Mes sakome, kad niekada nepripažinsime Rusijos Federacijos pasų, išdalintų Ukrainos piliečiams, gyvenantiems tose teritorijose, kurios šiuo metu yra laikinai kontroliuojamos Rusijos kariuomenės.
Mes taip pat šia rezoliucija kreipiamės į kitų valstybių parlamentus, į tarptautinę bendruomenę, ragindami taikyti visas būtinas priemones, taip pat ir preventyvias, įspėdami valstybę agresorę – Rusijos Federaciją – ir jos aukščiausią politinę vadovybę neorganizuoti ir nevykdyti tokių pseudoreferendumų, nes jie neturės jokios teisinės galios. Taip pat perspėjame Rusijos Federaciją, kad už neteisėtų referendumų organizavimą okupuotose Ukrainos teritorijose gali būti taikomos naujos sankcijos, o asmenys, kurie dalyvauja juos rengiant ir organizuojant, bus patraukti (to mes sieksime) atsakomybėn.
Taip pat mes kreipiamės į Šengeno erdvės valstybes kviesdami prisijungti prie Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sprendimo riboti Rusijos piliečių įleidimą į jų valstybių teritorijas ir imtis priemonių, kurios ženkliai apribotų Rusijos Federacijos piliečių srautą į Europos Sąjungą, į Šengeno erdvę, siekiant užtikrinti mūsų visuomenių saugumą ir apskritai vidaus saugumą Europos Sąjungoje.
Tokios yra pagrindinės šios rezoliucijos nuostatos. Laukiu jūsų klausimų, norėčiau į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti tik vienas Seimo narys – gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, viskas yra suprantama dėl pasų dalijimo Ukrainos teritorijoje – tai jau vykstantis rezultatas. Dabar ar mes politiškai, filosofiškai mąstant, esame teisūs, protestuodami prieš tai, kas dar neįvyko? Referendumas, aš nežinau iš tikrųjų, galbūt jūs komitete nagrinėjote, jau yra paskelbtas, ar yra datos, nes ten mes žinome, kokie įvykiai vyksta, ir galbūt tų referendumų visai nebus. Ką jūs galėtumėte atsakyti į tokį mano pastebėjimą? Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mums tokių klausimų taip pat kilo svarstant rezoliucijos projektą Užsienio reikalų komitete. Mes derinome tekstą ir su Užsienio reikalų ministerija, ir patys komiteto posėdžio metu aptarėme.
Rusijos Federacija skelbia įvairias datas ir kilnoja tas datas. Paskutinė data, kuri yra paskelbta, yra lapkričio 4-oji. Tai buvo padaryta valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ generalinio sekretoriaus lūpomis, kad visose jų kontroliuojamose teritorijose vieną dieną (ne taip, kaip anksčiau – Luhanske vieną dieną, Donecke kitą dieną) jie organizuos referendumą. Į tai, žinoma, tuoj pat reagavo vienos iš okupuotų teritorijų marionetinės valdžios, kurią neapsiverčia liežuvis vadinti valdžia, vadovas. Jis pasakė, kad jie jau yra pasirengę ir dar geriau pasirengs iki lapkričio 4-osios.
Rusijos pozicija yra tokia, bet aš manau, kad mūsų draugai ukrainiečiai, mūsų broliai ukrainiečiai išmoko vieną pamoką iš 2014 metais Kryme surengto neteisėto referendumo, kurį taip pat tada surengė Rusija, panaudodama to pseudoreferendumo rezultatus pagrįsti Krymo aneksijai. Iki šiolei dažniausiai Vakarų valstybės, demokratijos, reaguodavo po fakto. Pasmerkdavo, pritaikydavo sankcijas ir panašiai. Dabar norima padaryti, užbėgti už akių ir pasakyti rusams, Kremliui, jo valdovui ir apskritai Rusijos Federacijai: nedarykite to, nes tai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Jie puikiai tai žino, bet jie turi žinoti ir mūsų poziciją, kitų valstybių poziciją, jų vyriausybių, jų parlamentų. Ar tai padės, mes nežinome, bet jeigu ukrainiečiai mano, kad tokia preventyvi priemonė galėtų padėti, manau, kad mums reikėtų tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai komiteto pirmininkei. Jūs atsakėte į visus, į vieną klausimą. Dabar diskusija. Tačiau diskusijoje nėra norinčių diskutuoti, visi, manau, pritaria. Taigi pradedame priėmimo stadiją. Motyvai. Keturi – už, keturi – prieš. Dėl motyvų taip pat niekas nėra užsirašęs. Vadinasi, balsuosime balsavimo metu.
14.33 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2001 (pateikimas)
Kadangi gerbiamos ministrės M. Navickienės nėra, galbūt gerbiamas S. Gentvilas yra? Yra, jisai sėdi ten, galbūt galėtumėte jį pakviesti. Jisai galėtų mums pristatyti 2-3 klausimą – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2001. Mes kviesime ministrą gerbiamą S. Gentvilą su kompiuteriu į tribūną. Prašom pristatyti klausimą – Aplinkos apsaugos įstatymą. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už ilgą įžangą, kuri leido atbėgti iki tribūnos. Tai vakarykštis Vyriausybės nutarimas, teikiamas Vyriausybės vardu Aplinkos apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimas.
Projekto priežastys yra kelios. Tokie nutarimai arba įstatymai dėl išimčių įvairiems ūkio subjektams daromi visoje Europoje. Neeiliniai laikai, neeilinių sprendimų reikia. Šiuo metu apie 2 tūkst. įmonių turi taršos leidimus, apie 200 – vadinamuosius TIPK’us – integruotus taršos prevencijos leidimus ir tos įmonės ne visada gali reaguoti greitai ir taip sparčiai į besikeičiančią energetinę arba kitokią situaciją, blokadas, sankcijas, kaip realus gyvenimas reikalauja. Todėl šiuo įstatymo pakeitimu prašoma sukurti galimybes, Vyriausybei Civilinės saugos ir Energetikos įstatymų pagrindu paskelbus ekstremaliąsias situacijas, taikyti išimtis dėl įmonių taršos leidimų galiojimo, o šilumos ūkio atveju savivaldybių taryboms suteikti tokią teisę ir leisti laikinus negaliojimus arba viršijimus ten esančioms šilumos ūkio gamybos įmonėms.
Projektas buvo aptariamas Vilniaus kontekste kaip galima alternatyvi arba tamsiausio scenarijaus priemonė Vilniaus šilumos ūkiui, tačiau ši išimtis galioja ir kitiems projektams. Pavyzdžiui, greitai persiorientuoti „Orlen Lietuva“ yra prašiusi kai kurių išimčių, nes reikėjo persukti srautą ir teikti pagalbą Ukrainai vežant kai kuriuos naftos produktus. Taip greitai taršos leidimai nėra pakeičiami, todėl kartais išskirtinės sąlygos turi būti suformuotos. Kita vertus, yra pavyzdžių Klaipėdos uoste, kai sankcijų paveiktos įmonės iš esmės turi persitvarkyti savo taršos ir kitus leidimus.
Projektas derintas su daugeliu institucijų skubos tvarka. Prašom jį svarstyti taip pat skubos tvarka. Mielai atsakyčiau į klausimus. Nenoriu užimti daug laiko, nes nėra didelės apimties įstatymas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Pirmoji klausia L. Girskienė. Prašom. Nematau. Taip, prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Ministre, tikriausiai po šio teikimo turėsite eiti išpažinties, aš taip įsivaizduoju. Jūs, kaip žaliojo kurso entuziastas, teikiate tokius pasiūlymus. Tačiau mano klausimas būtų toks: kaip jūs įsivaizduojate, kas yra ekstremalioji situacija energetikos srityje?
S. GENTVILAS (LSF). Tai nėra džiaugsmingas projektas. Išimtys turi būti numatomos ekstremaliųjų situacijų atveju. Ekstremaliosios situacijos skelbiamos pagal du įstatymus, tai yra Civilinės saugos ir Energetikos įstatymus. Tos išimtys ir sąlygos yra ten aprašytos. Šiuo atveju ne aplinkos ministras reglamentuoja, kada susidaro ekstremalioji situacija civilinės saugos arba energetikos srityse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar čia yra projekte pakankamai apgalvota, kad tas įstatymas būtų pritaikytas tik neišvengiamam taršesnio kuro kūrenimui, kai priešingu atveju gali labai išaugti energetikos kainos? Ar tuo įstatymu negalės pasinaudoti kokie nors kiti teršėjai, kai bus toje savivaldybėje, kur yra paskelbta ta ekstremalioji padėtis?
S. GENTVILAS (LSF). Iš tikrųjų jūsų klausimas yra teisingas, ar nebūtų piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, skelbiant savivaldybės ekstremaliąją situaciją tiesiog siekiant ekonominės naudos. Manau, kad mūsų konsultacijose su Vidaus reikalų ministerija yra apibrėžimai, kada skelbiama ekstremalioji situacija savivaldybės lygmeniu arba valstybės lygmeniu. Aišku, visada precedentai suformuoja atvejus, tad priėjome irgi prie išvados, kad reikėtų tikslinti Civilinės saugos įstatymą, kad užkirstume galimus piktnaudžiavimus, kai grynai dėl ekonominių interesų. Bet šiuo atveju yra, reikia irgi įvardinti tiesiai šviesiai, jau nebeprieinama kaina kai kuris energetinis kuras tiekiamas, todėl kainos neprieinamumas irgi yra ekstremalioji situacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantama, sukelia situaciją, tai yra kainos, tai yra pats pagrindas mūsų viso šilumos ūkio šis taršos… Bet mane labiausiai jaudina, kas vykdys kontrolę. Kaip ir pasakė gerbiamas J. Razma, ar kai kas nepasinaudos būtent, kad iš tikrųjų šiandien jis nebūtų pripažintas ir jam nebūtų būtinybės, bet jis pasinaudos to įstatymo pataisa. Kas vykdys kontrolę, jeigu jis neturės taršos leidimo, o jis vis dėlto jau kūrens mazutą ir panašiai, ir kitos priemonės bus pritaikytos. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma tai ekstremaliosios situacijos vadovais, šiuo atveju šilumos ūkio gamybos atžvilgiu, galėtų būti savivaldybės administracijos direktorius, o Vyriausybėje – tai energetikos ministras, jeigu tai būtų energetikos klausimai. Jeigu civilinės saugos klausimai, tai greičiausiai Vidaus reikalų ministerijos atstovas. Jie yra atsakingi už tų išimčių suteikimą. Bet, nepaisant to, visada yra atliekama priežiūra Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento.
Mes kalbame apie tai, kad mes turime turėti tuos instrumentus. Valstybė jų šiuo metu neturi. Pažvelkime į Estiją dėl tų pačių aptarinėjamų skalūninių naftos dujų ir kitų, tai jie taiko tą patį mechanizmą, tai išimčių taikymas ar kuro neprieinamumas, ar kaina, neįperkamumas, tai yra vieni iš faktorių, kurie Estijoje naudojami iš esmės jau daug mėnesių. Žinoma, kad komitetuose turėtų būti aptarta, kaip išvengti piktnaudžiavimo, bet sutikite, neeilinėje situacijoje reikia turėti pasirengus išimčių taikymo tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų klausimas keistas. Jūsų matymas šioje tribūnoje ir šio klausimo pristatymas. Taršos klausimą permetėte susisiekimo ministrui, tai turbūt logiška, kad čia turėtų stovėti energetikos ministras ir bandyti kažkaip įtikinti parlamentarus, kad jūs nuleidęs galvą padėsite per kitas vietas sumažinti tą taršą. Bet yra, kaip yra.
Iš tiesų manęs neįtikina jūsų pasakymas, kad kainos neprieinamumas yra ekstremali situacija. Jeigu mes kalbame tik apie mazutą, tai kodėl nuskriaudžiame tuos, kurie naudojasi ne centriniu šildymu, o individualiai, kur ministerija tikrai galėtų stipriai padirbėti. Kalbu apie, tarkime, tą patį biokurą, granules, malkas, nes žinant, kad granulių kaina jau beveik 500 eurų šiandien, tai turbūt čia to ekstremalumo yra tikrai ne mažiau, negu tiems, kurie šildosi būtent centralizuotai, žinant, kokia yra malkų kaina, jau beveik 150 eurų. Lygiai taip pat kaimuose, kur yra mažos žmonių pajamos, tai turbūt yra šokas ir didžiausias iššūkis. Ką ministerija rengiasi padaryti šiuo klausimu, be to, kad būtų įpareigota urėdija pagaminti apie 20 % biokuro, kur panašu, kad jie tą daryti pradės tik kitam šildymo sezonui. Tai kaip bus su tais žmonėmis, kurie savo jėgomis galėtų pasiruošti malkų ar kitokio kietojo kuro, kas iš tiesų ministerijai nekainuotų, ir būtų tos taršos mažiau negu kūrenant mazutą. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Truputį sudėtinga atsakyti į jūsų klausimą, bet namų ūkiuose niekas nedegina mazuto, raudonąjį dyzeliną galbūt degina, galbūt degina anglis. Visą kuro tiekimą užtikrina rinka. Šiuo atveju urėdija didžiuosius šilumininkus aprūpins tiesiogiai dalyvaudama ir penktadalį malkų, ir pluoštinės medienos patiekdama tiesiogiai per „Baltpool“, dalyvaudama šilumininkų aukcionuose. Tai turbūt tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, man nėra šiek tiek aišku dėl apyvartinių taršos leidimų. Iš tikrųjų kaip ši sistema bus paveikta, nes kai kas turbūt iš to nemažai išlošdavo, kuomet tvarkydavo savo ūkyje, ir iš tų apyvartinių taršos leidimų jie užsidirbdavo. Kaip dabar bus, kuomet mes patys leidžiame tam tikrą taršą? Šiuo atveju ar nenutrūksta prekyba ir apskritai ar tie apyvartiniai taršos leidimai, kurie buvo sukonstruoti, turi kokią nors prasmę? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Jie turi labai didelę prasmę dėl to, kad Lietuva yra naudos gavėja. Lietuvos įmonės stipriai sumažino savo taršą, turi daug atliekamų taršos leidimų, parduoda juos per biržą ir stipriai užsidirba iš tų taršos leidimų. Yra keletas įmonių, kurios nesugebėjo sumažinti taršos, dėl to vis dar turi jų prisipirkti. Visos priemonės, kurias Aplinkos ministerija… Iš esmės paleidžia renovaciją, saulės jėgainės, šilumos siurbliai, elektromobilių skatinimas, paspirtukų, dviračių pirkimas yra būtent iš tų aplinkos taršos leidimų pajamų. Čia yra didieji teršėjai Europoje. Yra tų, kurie degina iškastinį kurą, kurie sumoka tuos pinigus, ir mes galime iš esmės gauti tas pajamas per įvairius fondus. Tai šiuo metu yra bandoma padaryti aplinkos taršos mokesčius kaltaisiais už kuro kainas, bet iš esmės tik 7 % galutinės kainos yra aplinkosauginiai taršos mokesčiai Europos Sąjungos mastu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš gerokai nustebusi. Skaitau tą projektą, ir iš tikrųjų situacija labai kuriozinė, nes taip, kaip jūs suformulavote, tai teršti jūs leisite esant bet tokiai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju jūs dar sugebėjote nurodyti, kad turi būti susijusi su energetika, bet valstybės lygiu ekstremaliajai situacijai bet kokiai, pavyzdžiui, jeigu dėl kovido pandemijos buvo valstybės lygio ekstremalioji situacija. Man tikrai tos formuluotės yra labai keistos, nebent jūs kokius tyrimus turite, kad Alytuje po padangų gaisro buvo mažesnis kovidas, tai tada aš matyčiau tokios formuluotės logiką.
S. GENTVILAS (LSF). Šiuo atveju išimtis konkrečioms įmonėms arba ūkio veiklai teiks ekstremaliosios situacijos vadovas. Kiekvienas sprendimas vis tiek turės būti pagrįstas tiek savivaldybės lygiu, tiek Vyriausybės lygiu. Aš manau, niekas nenori viršyti išmetimų ir daryti to kažkokia eiline tvarka. Visuomenė yra brandi, reikalauja, kad tik ekstremaliais atvejais būtų kas nors daroma.
Bet, sutikite, šiuo metu nėra galiojančios tvarkos, ir paprastą taršos leidimą, poveikio aplinkai vertinimo, atrankos išvadą gauti reikia dviejų su puse mėnesio. Tai per tą laiką gali ir žmonės sušalti, ir produkcija nenukeliauti, kur reikia. Na, mes turime turėti tas išimtis, kurios leistų greitai išspręsti ir nepastatyti aplinkos ministro ar kokios institucijos vadovo prieš įstatymą pažeidžiant jį, o po to kažkada retrospektyviai atsakant asmeniškai. Man atrodo, tos išimtys yra racionalios, jos nėra dėl vieno atvejo. Na, turbūt turėtų būti atsakyta komitete tolesnėse diskusijose.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre. Dabar motyvai už, prieš. Gerbiamas J. Jarutis kalbės už. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Situacija tikrai nestandartinė, ekstremali ir reikia ieškoti visokiausių būdų, kaip apsirūpinti pigesne šiluma, pigesne elektros energija. Nepaisant tam tikrų abejonių, teisingų kolegų abejonių dėl galimai padidėjusios taršos, aš tikiu, kad tas sprendimas bus tikrai ne ilgalaikis, o laikinas. Bet dabar reikia užkurti viską: anglis, mazutą, senus batus (juokauju) ar dar iš ko galime išgauti kalorijas, kad suktųsi elektros turbinos. Bet dar noriu gerbiamo ministro paprašyti, kad būtų atšauktas tam tikras reikalavimas, kada žmonės keičia, sakykime, savo anglinį pečių keičia į ekologišką granulinį, kad nebūtų reikalavimo būtinai išpjauti ir išmesti tą seną objektą. Dabar tas pavyzdys rodo, kad visada reikia turėti alternatyvą. Tai tiesiog būtų toks prašymas, kad ateityje būtų įvertinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū. Tikrai keista iš kolegų žaliųjų atstovo girdėti, kad reikia deginti batus ir viską, kas dega, tikrai gal juokavo, taip. Iš tiesų nesu prieš mažesnes energetikos kainas, bet tas nesąžiningumas ir tai, kad katilinės, kurios degina atliekas, ar tos, kurios degins biokurą, turės mokėti už apyvartinius taršos leidimus, tai reiškia, kad jos taps mažiau konkurencingos ir deginti mazutą bus pigiau ir labiau apsimokės. Dėl to, kad dviem ar trims miestams, daliai žmonių būtų padėta išspręsti problemas, eiti lengviausiu keliu, manau, tikrai nėra ambicingas tikslas. Iš aplinkos ministro tikėtis tokio projekto, kuris turi gana daug spragų, labai keista.
Todėl tikrai siūlau kolegai patobulinti šį projektą ir bent jau išplėsti galimybes, kad tiek mazutą kūrenančioms katilinėms, tiek galbūt ir biokuro katilinėms, ir žmonėms individualiuose namuose, kurie kūrens brangiai nupirktas malkas, kad ir jiems būtų tam tikra lengvata ir nereikėtų mokėti tų papildomų kad ir kelių procentų PVM. Iš tiesų turbūt yra platesnė diskusija ir nesinorėtų apsistoti tik prie tos siauros žmonių grupės. Iš tiesų tas kuras tikrai padarys reikšmingą poveikį tų pačių miestuose gyvenančių žmonių sveikatai, nes didžiausios koncentracijos miestuose ir siūloma naudoti mazutą, kur tiek pats ministras ne vieną tyrimą pristatęs, kad iš tiesų tų miestų žmonėms ir taip didžiulis poveikis sveikatai. Tikrai norėtųsi platesnio projekto ir tikrai šiuo atveju raginu kolegas susilaikyti, o ministrą padirbėti, įvertinti visas galimybes plačiau ir ateiti su tikrai parengtu, labiau visų žmonių problemas apimančiu projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pažiūrėję mūsų posėdį žmonės tikrai ims batus kūrenti. Gerbiami kolegos, balsuosime numatytu metu.
14.51 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2000 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas Nr. XIVP-2000. Gerbiamą ministrę M. Navickienę kviečiu į tribūną pateikti įstatymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektą. Jis yra drauge su kitomis Vyriausybės siūlomomis priemonėmis, susijusiomis su energijos išteklių kainos amortizavimu Lietuvos gyventojams. Galbūt tiktai pradėdama pristatyti patį projektą norėčiau priminti, kas jau buvo padaryta dėl to, kad šildymo kompensacijomis galėtų pasinaudoti didesnis skaičius Lietuvos gyventojų: buvo padidintas valstybės remiamų pajamų dydis dar birželio mėnesį, taip pat valstybės remiamų pajamų įtaka namų ūkiams skaičiuojant paramą, kurią gali gauti gyventojai ir kaip šildymo kompensaciją. Vienišam asmeniui iš pajamų tokiu būdu yra atskaičiuojamas 441 euras, o šeimai – po 294 eurus už kiekvieną šeimos narį. Taip žmonėms paliekama didesnė pajamų suma. Iš likusios sumos šeimos ar vienišo asmens namų ūkio atskaičius valstybės remiamų pajamų dydžius, kuriuos išvardinau, ne daugiau nei 10 % pajamų gali būti sumokama už šildymą nepaisant to, kokia tuo metu yra šildymo kaina.
Šia galimybe, būsto šildymo kompensacija, gali pasinaudoti ne tiktai nepasiturintys Lietuvos gyventojai ar negalią turintys vieniši, bet ir tie, kurie uždirba vidutines pajamas. Esame apskaičiavę, kad dviejų asmenų šeima, auginanti du vaikus, gyvenanti 70 kvadratų plote, už šildymą neturėtų sumokėti daugiau nei 45 eurus, nepaisant to, kokia yra šildymo kaina.
Taip pat labai svarbu, kad ne tik centrinio šildymo būdu besišildantys savo namus šią kompensaciją gali gauti, bet ir tie, kurie šildosi namus elektra, taip pat malkomis, anglimis ar kita forma.
Šis įstatymo projektas palengvina situaciją dirbantiems žmonėms kreiptis dėl kompensacijų, nes iki šiol buvo galima kompensaciją užsitikrinti tik 3 mėnesius, o po to reikėdavo iš naujo kreiptis į savivaldybę pervertinti savo pajamas ir tada gauti kompensaciją dar 3 mėnesiams. Šiuo įstatymo projektu siūlome, kad dirbantys asmenys galėtų gauti šildymo kompensaciją 6 mėnesiams, tai yra visam šildymo sezonui, o kreiptis dėl šildymo kompensacijos būtų galima dar šildymo sezonui neprasidėjus. Toks pakeitimas. Kviečiu palaikyti ir esu pasiruošusi atsakyti į jūsų, gerbiami kolegos, klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norės keletas Seimo narių paklausti. Pirmas – gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Džiugu, kad ministerija mažina biurokratiją, kartu taupo ir valstybės resursus. Tikiu, kad ministerijai pavyks tinkamai iškomunikuoti, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šita nauja tvarka.
Pasinaudodamas proga ministrės norėčiau dar paklausti, gal praklausiau ar jūs nesakėte, koks konkrečiai skaičius galės pasinaudoti šia nauja tvarka ir ar priklauso, kokiuose būstuose jie gyvena ir kokį šildymo būdą turi? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Nepriklauso nuo to, kokiame būste gyvena – ar nuosavame name, ar daugiabutyje, nepriklauso nuo to, kokia forma šildosi. Visiems gyventojams ši kompensacija gali priklausyti.
Dabar apie skaičius. Praėjusį šildymo sezoną, jau kai kainos ūgtelėjo, tikrai didesnis skaičius žmonių kreipėsi dėl šildymo kompensacijos. Mes fiksavome apie 60 % augimą besikreipusiųjų ir turėjome apie 243 tūkst. unikalių šildymo kompensacijų gavėjų. Manome, kad dėl dabartinio pakeitimo ir tiek dėl komunikacijos, tiek galbūt dėl kitų priežasčių daugiau žmonių žinos, jog gali kreiptis dėl šios kompensacijos, apie 20–30 % galėtų augti šis skaičius šiam šildymo sezonui. Žinoma, iki galo negalime būti tikri, kiek žmonių kreipsis, bet maždaug taip skaičiuojame pagal savo formulę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas L. Kukuraitis. Nėra jo. Tada gerbiamas T. Tomilinas. Irgi nematau. Gerbiama A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, kokios konkrečios aplinkybės nulėmė, kad šiandien svarstomas vieno straipsnio pakeitimas vakar dar pirmoje dienos pusėje buvo neregistruotas? Ar ministerija nebuvo apsisprendusi, kaip tiksliai ketina keisti įstatymo nuostatas? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, tikrai ne dėl šios priežasties. Galbūt todėl, kad Vyriausybėje šitas projektas buvo apsvarstytas visai neseniai, su tuo buvo susijęs vėlesnis registravimo terminas. Matyt, tiktai tokie įgyvendinimo klausimai, kad sprendimai pirma priimami Vyriausybėje ir iš karto buvo įregistruotas projektas Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduotų gerbiamas A. Sysas, bet jo lyg ir nėra. Taip? Tuomet gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Išties, ministre, labai vertinu jūsų pastangas spręsti žmonių problemas. Dėkoju ir ministerijai. Tai matyti, mes komitete išties pastebime tokį geranorišką požiūrį ir jūsų tikslą, kad kiek įmanoma daugiau žmonių būtų informuota apie priimtus įstatymus. Deja, didelė dalis tos informacijos neturi ir nepasiekia. Sakykite, galbūt per savivaldą, per jūsų viešinimo priemones bus įmanoma tai padaryti? Kiek pastebėjau, jūs jau tai darote.
Ir dar vienas trumpas klausimas. Ar iš tiesų yra problema? Į mane kreipėsi žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus, jie teigia, kad negauna paramos, būtent šitos kompensacijos.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Šiaip jeigu žmogus savo pajamas pagrindžia, trijų mėnesių pajamas, tikrai gali gauti. Dabar kalbant apie komunikaciją, mes patys iš ministerijos pusės ketiname žengti dar papildomą žingsnį ir informuoti tuos pensinio amžiaus žmones, kurie pensijas į namus vis dar gauna grynaisiais per paštininkus. Lietuvos paštas juos pasiektų su papildoma informacija, tokią sklaidą turbūt planuotume. Taip pat nepaliausime ir per savivaldybes, per socialinius darbuotojus šią žinią skleisti. Pagrindinis dalykas, kiek dabar susiduriame, kad tie žmonės, kurie šildosi, pavyzdžiui, malkomis arba kokia nors kita forma nei centrinis šildymas, dujos ir panašiai, nežino, jiems tų klausimų vis kyla, kad čia man niekas nepriklauso. Bandome ieškoti ir standartinių, ir nestandartinių būdų, kaip žmonėms paaiškinti, kad tikrai savivaldybės turi metodikas, paskaičiuoti tų pačių malkų vidutiniai įkainiai ir pagal jų gyvenamojo ploto normatyvą priklauso kompensacija. Tikrai kviečiu talkon, padėkite skleisti šią žinią, kad galėtume kuo geriau pasiekti Lietuvos gyventojus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų į dalį klausimo man atsakėte. Tą biurokratiją jūs jau stengiatės mažinti. Aš manau, kad nereikalingos sąskaitos. Dažnai nusiperka tų malkų ar patys pasiruošia iš kur nors, iš kokio nors kaimyno gauna lengvatinėmis, sako, vis tiek reikalauja kai kurie skyriai, kai kurie rajonai net ir sąskaitų. Žinote, labai sudėtinga tam kaimo žmogeliui dar surinkti popierius. Tai čia labai dėkinga už tą paaiškinimą.
Bet mane dar vienas klausimas jaudina. Šiandien mes kalbame apie šildymą, kitą kartą galbūt kalbėsime ir apie vandenį. Jūs jau tikriausiai žinote, kad energetinis šokas yra ne tik dėl šildymo. Dabar išeina, kad kainos vėl kils 40 %, vandens kainos. Kaip tokiu atveju mes galėsime padėti savo gyventojams, ar apie tai kalbėjote? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Taip, dėl tų pirkimo dokumentų nereikalavimo neprivalo pateikti tų sąskaitų faktūrų, įrodančių įsigijimo išlaidas. Bet atskirais atvejais savivaldybės gali paprašyti, jeigu galvoja, kad yra kokie nors galimo piktnaudžiavimo atvejai ar dar kokie nors, turbūt būna įvairių situacijų. Bet iš principo sąskaitų nereikia, nes yra tam tikri normatyvai ir kainos, ir būsto plotas, pagal tai gali paramos dydis būti išvestas.
Karšto vandens kompensacija, kaip žinote, irgi yra galima, ji yra gaunama drauge su socialine parama. Kol kas reikia žiūrėti, kaip atrodys tos visos kainos ir dinamika ir ar reikia kokių nors papildomų sprendimų, bet vanduo yra kompensuojamas taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį klausimą užduos gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiama ministre, už gražias idėjas. Aš noriu paklausti taip, į mane irgi kreipėsi žmonės ir aš nemoku atsakyti, prisipažinsiu, nes nelabai žinau tuos niuansus, jie yra painoki. Tarkime, klausia, mamytės uždarbis 900 eurų, ji viena augina vaikutį, buto plotas yra toks ir toks. Ji sako: jai nepriklauso, ji negauna, ji kažkur kreipėsi, jai atsakė. Aš neturiu, ką pasakyti. Gal jūs galite duoti mums lenteles, padėti mums, kad mes gautume tam tikrą paruoštuką, kur būtų lentelėse pasakyta – mamytė su vienu vaiku, su dviem vaikais, ar šeima, kaip jūs sakėte, su dviem vaikais. Mes matydami tas lenteles galėtume žmonėms, kai konkrečiai parašo, ar jiems priklauso… Ar įmanoma padaryti tokią pagalbą mums?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Yra tokios šabloninės lentelės, bet aš noriu priminti, kad pats kompensavimo mechanizmas priklauso ne tik nuo šeiminės padėties, išskyrus tai, ar vienišas žmogus, ar ne, bet ir nuo gaunamų pajamų, tai yra kad pajamos, kurias žmogus gauna… Tarkime, tie patys 900 eurų, jeigu žmogus gyvena vienas ir yra vienišas, iš tų 900 eurų yra išskaičiuojama 441 euras, tai yra valstybės remiamų pajamų dydis, ir iš tos likusios žmogui pajamų sumos jis negali išleisti daugiau nei 10 % šildymo sąskaitai padengti. Aš labai raginčiau kiekvieną tokį žmogų, kuris nežino, pasinaudoti galimybe ne tik kreiptis dėl šildymo kompensacijos, bet ir pasinaudoti labai patogia skaičiuokle, kuri yra www.spis.lt, ten suvedus savo pajamas, savo šeimos ūkio sudėtį, būsto plotą, gali pasiskaičiuoti, ar priklauso kompensacija, koks būtų jos dydis, tada kitas žingsnis galėtų būti jau kreiptis ir jos paprašyti. O lenteles turime, pasidalinsime su visais kolegomis.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai ministrei. Dabar jau motyvai. Už kalbės gerbiamas V. Mitalas. Prašom.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Čia, atrodo, sprendimas yra paprastas, bet jis nėra prastas, nes iš savo darbo savivaldybėje patirties, kuruojant socialinius klausimus, žinau, kaip kartais yra sunku sukonstruoti programas, kurios peržengia kalendorinius biudžetinius metus, ir kiek ten reikia įveikti įvairiausių vidinių kliuvinių tam, kad tokios programos veiktų. Bet man atrodo, einame teisingu keliu ir vis dėlto turime žmones labiau informuoti, stengtis dar labiau informuoti apie priklausančią socialinę paramą, ypač šiuo laikotarpiu. Bet taip pat turime įvertinti tai, kad žmonės ir žinotų apie gaunamą paramą, ir kartais, kaip pasakyti, neužmirštų, kad tai yra dalykas, kuris gali būti tiesiog kaip duotybė. Vis tiek tai yra mokesčių mokėtojų pinigų rezultatas, tam tikrų programų rezultatas. Tas orus žinojimas apie įvairias programas yra labai reikalingas ir labai siektinas. Aš tikiuosi, kad mes, dalindami socialinę paramą, kurdami įvairias programas, to nepamiršime. Ši programa, šis sprendimas yra dalis to supratimo, todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Ką galima pasakyti? Ministrė, ši ministrė, ir ministras S. Gentvilas iš nevilties čia teikia pasiūlymus, galvoja, kad išgelbės I. Šimonytės Vyriausybę, bet tas išgelbėjimas neateis, nes reikia riboti laisvąją rinką, tą daro ir kitos valstybės. Nes tas (…), čia sakoma, duos į biržą, o iš biržos į Italiją išvažiuos, laisvoji rinka, nes ten „Nord Pool“ trukdo, ten kitos kliūtys. Todėl kol nebus apribojama laisvoji rinka… Bet, matote, valdantieji negali be laisvosios rinkos. Todėl reikia formuoti kitą koaliciją, kitą Vyriausybę, nes ši Vyriausybė, taip sakant, jau atėjo į aklavietę. Čia iš desperacijos teikia. Galima palaikyti, bet čia toks paskutinis patepimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas Valdemarai, daugiau vilties reikia, daugiau vilties.
15.06 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1253, 1254 straipsniais ir 1253, 1254 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2005 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar spėsime padaryti vieną pateikimą iki balsavimo. Gerbiama finansų ministrė G. Skaistė galėtų pateikti mums 2-2 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2005. (Balsas salėje) Ne tą? Gerai, gerai perskaičiau. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Norime pristatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą. Juo reguliuojamos centralizuotai tiekiamo šildymo kainos kompensacijos. Pagal dabartines tendencijas kuro, kuris yra naudojamas centralizuotai tiekiamam šildymui, kainos išlieka aukštos ir kai kurios iš jų paaugo nuo praėjusio šildymo sezono, tiek dujų, tiek biokuro. Norime pritaikyti praktiką, kuri buvo taikyta praeitą šildymo sezoną, tai yra kompensuoti lengvatinį 9 % pridėtinės vertės mokesčio tarifą iki nulio centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjams.
Žiūrint į kitus šildymosi būdus, jiems pritaikytos priemonės galioja sulig kalendoriniais metais. Tarkime, dujų ir elektros kainos dedamosios kompensavimas galioja iki metų pabaigos, tas, kuris yra nustatytas. Nauja kompensacija tiek už dujas, tiek už elektrą bus nustatyta nuo sausio 1 dienos su 2023 metų biudžetu, o dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų norime pasiūlyti sprendimą nuo šildymo sezono.
Horizontalaus sprendimo, kuris yra pasiūlytas dėl dujų ir elektros, vienodai kompensuojant dalį kuro kainos, pritaikyti centralizuotai tiekiamam šildymui neįmanoma tiesiog todėl, kad situacija savivaldybėse yra labai skirtinga, savivaldybės naudoja skirtingas kuro rūšis ir kainos kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingos. Todėl vienintelis horizontalus sprendimas, kuris šioje situacijoje būtų pritaikomas panašiai vienodai visiems, yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
Manome, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymas rinkoje, kur kainos yra reguliuojamos, yra taikli lengvata, nes ji visa apimtimi pasiekia gyventojus, kitaip nei situacija, kuomet kainos nėra reguliuojamos. Šis sprendimas yra bendro paketo, skirto šildymo sezonui, dalis, tai yra kur savivaldybėms nustatyta galimybė naudoti pigesnį kurą, taip pat kompensacijų tvarkos supaprastinimas ir pridėtinės vertės lengvatinio tarifo kompensavimas.
Siūlome, kad šis sprendimas galiotų dar du šildymo sezonus. Tikėtina, kad kuro kainos dar kurį laiką bus aukštos, todėl siūlome, kad įsigaliojimas būtų nuo šių metų spalio 1 dienos iki kitų metų balandžio 30 dienos ir taip pat dar kitą šildymo sezoną, tai yra nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Jeigu kainos bus pagal prognozes, kurios dabar yra sudarytos, tikėtina, kad biudžeto netekimas pirmąjį šildymo sezoną bus apie 54 mln. eurų, antrąjį šildymo sezoną – apie 57 mln. eurų. Tačiau tai yra tiesiog prielaidos, viskas priklausys nuo to, kokios bus realios kainos ateinantį šildymo sezoną. Šie sprendimai iš viso biudžetui galėtų kainuoti apie 111 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė klausia pirma. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, mes praeitą rudens sezoną diskutavome dėl nulinio PVM iš principo nediskriminuojant visų vartotojų, tai yra kad ne tik centralizuoto šildymo vartotojus pasiektų, bet ir kitus, kurie naudoja kitas kuro rūšis ir neturi centralizuoto šildymo. Ar skaičiavote, kiek kainuotų valstybės biudžetui ir kiek turime tokių vartotojų, ne centralizuotu šildymu šildančių savo būstus, gyvenamąsias patalpas? Kaip minėjau, kiek tai kainuotų biudžetui, nes vis dar laikomės nuostatos, kad nors ir geras šis įstatymo projektas, vis tiek tam tikra prasme yra diskriminuojantis, išskiria tik dalį vartotojų, kurie galės pasinaudoti šia lengvata?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog priemonės, kurios yra taikomos skirtingai namus besišildantiems žmonėms, yra skirtingos. Tiems žmonėms, kurie šildosi namus dujomis arba elektra, yra taikoma kompensacija, numatant iš biudžeto dalį kainos, kuri yra realiai nusistovinti rinkoje. Jeigu nebūtų imtasi tų sprendimų ir numatyta tų lėšų biudžete, kainos, kurias mato vartotojai savo sąskaitose tiek už elektrą, tiek už dujas, būtų gerokai didesnės. Savo apimtimi tos kompensacijos yra didesnės negu bet kokia galima pridėtinės vertės mokesčio lengvata, net jeigu nebūtų mokamas joks pridėtinės vertės mokestis tiek už dujas, tiek už elektrą.
O dėl kitų kuro rūšių, visgi centralizuotai tiekiamo šildymo, kaip aš minėjau, išskirtinumas yra tas, kad tai yra reguliuojama rinka, kur kainos yra reguliuojamos, todėl bet kokia pridėtinės vertės mokesčio lengvata ir biudžeto netekimai visa apimtimi pasiekia vartotojus. O jeigu žmogus perka kurą laisvoje rinkoje, tikėtina, kad kompensacija, nustačius lengvatinį tarifą, tikėtina, kad visa apimtimi ta kompensacija nepasiektų gyventojų, todėl tiems žmonėms siūloma pasinaudoti socialinės paramos sistema. Kaip jau prieš mane kalbėjusi ministrė kalbėjo, kad galima pasinaudoti kompensacija už šildymą, nepaisant to, kuria kuro rūšimi šildaisi namus.
Tiesiog kviečiame tuos žmones, kurie šildosi ne dujomis, ne elektra ir ne centralizuotai tiekiamu šildymu, pasinaudoti socialinės paramos kuriama sistema. Taip pat Vyriausybė yra paskyrusi kitas priemones, kurios yra nukreiptos žmonių pajamoms didinti, tai yra ir papildomas pensijų indeksavimas, ir vienišo asmens pensija, išmoka, ir taip pat minimalios mėnesinės algos didinimas, ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas, kur sprendimai buvo padaryti metų viduryje ir, tikimės, padeda žmonėms sustiprinti jų perkamąją galią, taip pat perkant ir šildymo paslaugas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, norėjau pasiteirauti, gal jūs galėtumėte akcentuoti, kokios sumos nebus surinktos į valstybės biudžetą, jeigu ir toliau bus pritaikoma ši PVM lengvata? Tai tolygiai koreliuoja su žmonių sutaupymu, tai kokia šios priemonės subsidijavimo kaina, kitaip tariant?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, bendra kaina dviem šildymo sezonams yra apie 111 mln. eurų, bet tai priklausys nuo galutinių kainų, kurios, tarkim, bus kitą šildymo sezoną, tas kainas yra gana sunku prognozuoti. Tikėtina, kad šį šildymo sezoną kaina biudžetui būtų apie 54 mln. eurų, kitą šildymo sezoną – apie 57 mln. Kaip ir minėjau, kadangi kainos yra reguliuojamos, tai visa ši suma, galutinė nauda pasiekia būtent vartotojus, gyventojus, nes jie tiesiog gauna mažesnes sąskaitas į savo namus ir turi tiesiog sumokėti mažesnę lėšų sumą, kuri bendra savo apimtimi atitinka tas pačias biudžeto netektis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, nežinau, sakykite, kodėl ši Vyriausybė taip nemyli kaimo žmonių? Jūs ką tik čia sakėte, kad lyg ir gali naudotis kitomis priemonėmis, bet su matematika jums turbūt nėra blogai. Paskaičiuokite, jeigu granulės pabrango keturis penkis kartus, malkos pabrango maždaug tris kartus mažiausiai, o nueiti į seniūniją parašyti prašymą gauti 200 eurų kompensaciją, už kurią gali nupirkti daugiausia pusantro kubo pačios prasčiausios kokybės malkų. Namų ūkiui jų tikrai niekaip jokiais skaičiavimais neužtenka. Iš tiesų ar nebūtų tikrai paprasčiau, kad Valstybinė miškų urėdija, tai yra pusė valstybės miškų, kuriuose būtų galima nustatyti ar tą lengvatinį PVM’ą, ar kokį nors kiekį namų ūkiui, nežinau, jūs gal irgi galite įsitraukti į tas diskusijas, kad žmonės realiai galėtų patys prisidėti ir pasigaminti kokio nors kuro. Dabar vienus mylime, visų mokesčių mokėtojų sąskaita jiems kompensuosime, o tie, kurie, na, dėl ko gyvena kaime, turbūt patys kalti, turi mokėti visą kainą. Kodėl taip nesąžininga?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt klausimas adresuotas ne man dėl miškų urėdijos ir jos taikomų priemonių, tačiau dėl socialinės apsaugos teikiamos paramos šildymui, tai žmonės, kaip jau minėjau, gali gauti kompensacijas už bet kokią kuro rūšį, taip pat ir malkas, ir granules, ir visas kitas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, paskutinis klausia gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Iš tiesų norėčiau irgi paliesti tą klausimą dėl PVM lengvatų. Ir premjerė, ir jūs ne kartą esate akcentavusios, ir aš pritariu tai daliai, kad, vieną kartą sumažinus PVM, po to labai yra sunku jį atstatyti. Man atrodo, tai vyksta ir dabar dėl suprantamų priežasčių – dėl didžiulių kainų. Bet turiu tokį įtarimą, kad bus labai sunku grįžti net ir prie 9 % tarifo, net ir kainoms vėl grįžus į ankstesnį lygį. Ar negalvojate, kad būtų geriau vis dėlto tada mokėti visiems žmonėms kompensacijas už šildymą taip, kaip už elektrą, bet palikti tą patį PVM tarifą? Tada tiesiog natūraliai PVM išliktų visą laiką tas pats – tai yra 50 mln. eurų per metus. Vis dėlto reikšmingi pinigai, o kompensacijos priklausytų jau nuo šildymo kainų situacijos.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kompensacijos ir šiuo metu yra nustatytos. Žmonės, kurie šildosi centralizuotai, gali gauti šildymo kompensacijas, kaip ir visi kiti. Tiesiog, kadangi kainos kuro rūšių pakilo keletą kartų, todėl yra priimti horizontalūs sprendimai dėl kainos dalies kompensavimo tiek už dujas, tiek už elektrą, tiek ir siūlomas horizontalus sprendimas, kuris yra šiek tiek kitoks, tai yra ne kompensavimas pačios kainos dedamosios, bet pridėtinės vertės mokesčio lengvata ir centralizuotai tiekiamam šildymui. Skirtumas, kaip minėjau, tiesiog toks, kad centralizuotai tiekiamą šildymą tiekia labai daug centralizuotai tiekiamo šildymo šilumos tiekėjų ir jie taiko labai skirtingas kuro rūšis, turi labai skirtingą situaciją, skirtingas technologijas, todėl visiems nustatyti vienodą mechanizmą šiuo atveju yra neįmanoma. Todėl vienintelis horizontalus sprendimas, kuris vienodai pasiekia visus centralizuotai tiekiamo šildymo vartotojus, yra būtent pridėtinės vertės mokesčio lengvata. Tai net nėra lengvata, tai yra lengvatinio tarifo kompensavimas iš valstybės biudžeto.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai. Už – gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Neplanavau kalbėti, bet visgi norėčiau akcentuoti vieną dalyką atsiliepdamas į kolegą, kuris minėjo, kad čia valdančioji dauguma nemėgsta kaimo gyventojų ir taiko šią PVM lengvatą tiktai miestiečiams. Ne veltui klausiau ministrės, jog miestiečiams, kaip čia kolega minėjo, bus skirta daugiau negu 100 mln. parama centriniam šildymui, ir tai yra tikrai didelė pinigų suma. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ką tik pateikė įstatymo projektą, kuriame kalbama apie vienkartines subsidijas kitiems gyventojams, kurie kūrena kietu kuru, kurie kūrena malkomis ir kitomis kuro rūšimis. Todėl vertėtų nepriešinti miestiečių su kaimiečiais, ir verta pasakyti, kad ši Vyriausybė rūpinasi visais gyventojais, kai kalbama apie energetinius iššūkius. Aš tikrai kviesčiau pritarti šiai pataisai ir toliau padėti Lietuvos gyventojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tikrai nesu visiškai prieš ir džiaugiuosi už tuos, kuriems pasisekė turėti centrinį šildymą, nes prieš tai kalbėjęs kolega meluoja pats sau akivaizdžiai. Gerbiamas Justinai, jūs paminėjote – rūpinasi visais. Mano turbūt akcentas šioje vietoje rūpintis visais, o ne tik centrinį šildymą turinčiais gyventojais. Bet kalbėkime ir apie tuos, kurie turi individualius šildymo katilus. Jeigu ministrė čia tylėdama, akis nuleidusi nieko nesakė, kad 200 eurų kompensacija yra vieną kartą per metus galima, tai įsivaizduokite, kiek tai, kokia proporcija yra tų, kurie šildosi malkomis. Dar kartą pasakysiu – už 200 eurų galima nupirkti 1,5 kubo malkų. Tie, kurie turi centrinį šildymą, turbūt jie per vieną mėnesį gaus panašią kompensaciją. Ar tai yra sąžininga visų žmonių atžvilgiu? Tai tikrai nėra sąžininga, ir manau, kad prie to klausimo turi būti grįžtama, nes gerokai pabrango ne tik mazutas, nafta ir dujos, bet ir malkos, ir biokuras. Gerbiami valdantieji, tikrai pasižiūrėkite plačiau ir galvokite apie visus Lietuvos žmones, o ne tik apie vieną kokią nors išskirtinę žmonių grupę. Tikrai prašau pasižiūrėti plačiau šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiami kolegos. Dabar pažiūrėjęs plačiau siūlau susėsti siauriau, pradėsime balsavimų ciklą ir apsispręsime dėl šito ką tiktai pateikto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. XIVP-2005. Balsuojame po pateikimo. Gerbiami kolegos, grįžkite į salę, pradedame balsuoti.
Užsiregistravo 116, balsavo 116 – visi 116 balsavo už, nepaisant diskusijų. Labai džiugi tokia vienybė.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Turbūt galėtume pritarti bendru sutarimu tokią vienybę matydami. Pagrindinis komitetas – turbūt Biudžeto ir finansų komitetas? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svarstyti… Kada čia siūloma svarstyti, mūsų dokumentuose dar nėra. Gal Mykolas pasakytų tada, gerbiamas komiteto pirmininkas M. Majauskas, nes mes dar dokumentuose neturime siūlymo. Kada siūlytumėte svarstyti? Mikrofoną įjungiu. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Būtų galimybė svarstyti ketvirtadienį, rugsėjo 22 dieną.
PIRMININKAS. Gerai, rugsėjo 22 dieną. Dėkoju.
15.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1969(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar grįžtame toliau apsispręsti dėl to, ką apsvarstėme, bet nebalsavome, tai dėl projekto Nr. XIVP-1969, dėl rudens sesijos darbų programos. Ten buvo gerbiamos A. Širinskienės pasiūlymas. Aš suteiksiu… (Balsai salėje) Po svarstymo galime bendru sutarimu? Motyvai buvo išsakyti. Galėtume pereiti prie pataisų svarstymo ir priėmimo. Po svarstymo bendru sutarimu galime? Dėkoju.
Tada suteikčiau žodį gerbiamai A. Širinskienei pristatyti pasiūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mano pasiūlymo esmė yra susijusi su darbų programa. Aš tiesiog siūlau atsisakyti mus skaldančių projektų, o koncentruotis, kaip mes šiandien ką tik gražiai nubalsavome, į infliacijos visų pasekmių mažinimą ir energetikos iššūkius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra dėl motyvų prieš. Gerbiamas V. Mitalas kitaip mano. Prašom.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai žaviuosi kolegės A. Širinskienės pastovumu ir tvirtumu. Prisiminus praėjusią kadenciją, atrodo, tada gyvenome A. Širinskienės eroje. Būdama TTK pirmininke, ji tvirtai valdė Lietuvą ir nepakeičiamai tarnavo valstiečių interesams. Faktiškai nebuvo klausimo, nebuvo temos, dėl kurios jos nuomonės nebūtų buvę girdėti. Bet eros, skirtingai nei kadencijos, taip greitai nesibaigia, nes net ir šioje kadencijoje mes matome tos eros atgarsių. Tai, atrodo, natūralu, nes stiprūs žmonės, kad ir kur jie būtų, pozicijoje ar opozicijoje, visada spinduliuoja pasiūlymais ir turi didelės įtakos kitiems Seimo nariams. Net esu girdėjęs mieste kalbant: kur Agnė stos, ten dešimt valstiečių atstos.
Visgi jos rūpestis, kad mes susikoncentruosime tik ties vienais klausimais mainais į kitus ir neliks laiko svarbiems klausimams, energetikos klausimams svarstyti, tikrai nėra pagrįstas. Mes ir šiandien matėme, kad yra diskusija dėl energetikos kainų, kad yra pritariama net ir opozicijos įvairiems pasiūlymams, kurie yra logiški ir dugno nepramušantys. Aš tuos pasiūlymus tikrai įsipareigoju ir toliau palaikyti, jeigu tokių bus.
Tikrai nereikia abejoti, kad dėl tokių įstatymų svarstymo kaip Civilinės sąjungos balsuosime tada, kai reikės apsispręsti, ir šitas balsavimas tam įtakos neturės. Nors mes čia ir esame linkę apsispręsti dėl A. Širinskienės siūlymo, aš drįsčiau dar kartelį apeliuoti į kolegę, ją vertinu, ir norėčiau pasiūlyti, galbūt po mano patikinimo ir argumentų ji galėtų išsklaidyti tamsiais debesimis atėjusias baimes, pakeisti nuomonę ir visgi šį siūlymą atsiimti, o mes eitume tiesiai prie darbų programos tvirtinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Gerbiamas Mitalai, gal nereikia apie asmenybes, galbūt jūs galėsite apie asmenybes pakalbėti ir surašyti savo memuarų knygoje, kai rašysite arba galbūt rašote. Bet, kaip sakė mūsų Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis, reikia dirbti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai džiugu, kad Darbo partijos pirmininkas sulaukė tiek plojimų. Prisidedame prie sveikinimų. Gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami dėl pasiūlymo su puikia nuotaika. Balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo dėl rudens darbų programos.
Užsiregistravo 112, balsavo 111 Seimo narių: už – 39, prieš – 53, susilaikė 19. Pasiūlymui nėra pritarta. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Taigi motyvai dėl viso galėtų būti išsakomi, jeigu tokių vis dar būtų. Gerbiamas J. Razma – už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matau, kad nėra kalbančių prieš. Aš tikiuosi, kad čia mes visi suprantame, kad darbų programa yra mūsų Seimo dabartinio būvio atspindys: ką sugeba, tą įdeda į ją ir frakcijos, ir komitetai, ir Vyriausybė. Kol yra toks žanras, aš neįsivaizduoju, kokius argumentus rasti, norint balsuoti prieš bendrą mūsų produktą. Kviečiu balsuoti už
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuosime dėl viso projekto, dėl Seimo rudens sesijos darbų programos. Prašom, balsuokime.
Užsiregistravo 119, balsavo 119 Seimo narių: už – 68, prieš – 6, susilaikė 45. Seimo rudens sesijos darbų programa priimta. (Gongas)
15.29 val.
Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280GR (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-8 klausimas – grąžintas įstatymas, projektas Nr. XIVP-1280. Mes viską jau apkalbėjome, aptarėme. Balsuosime dabar taip: grąžinto įstatymo priėmimas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Dabar balsuosime… Replika. P. Gražulis nori replikos. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ačiū, kad mane pastebėjote. Aš noriu šiek tiek reaguoti į J. Razmos pasiūlymą, pasisakymą, jis sakė: gerbiame opoziciją, klausimus įtraukiame į darbotvarkę. Taip, pasakė, kad net ir P. Gražulio klausimus kartais įtraukiame. Bet kai ateina tas plenarinis posėdis, dėl įtraukto klausimo prieina prie mikrofono ir prašo jį išbraukti, lygiai taip pat kaip ir šiandienos rezoliuciją. Frakcija pasiūlė, praeitą antradienį premjerė sakė: kreipkitės, palaikysime, o dabar sako – kreipkis pats. Va ir nubalsavo visi prieš. Štai ir jūsų demokratija, liberal… kaip čia, bolševikai ar kokie čia esate? Nežinau.
PIRMININKAS. Taigi tęsiame toliau mūsų rimtus klausimus. Balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Politinių organizacijų įstatymo projektas grąžintas Seimui. Balsuojame, ar priimti įstatymą be pakeitimų. Visiems aišku, kaip balsuoti, ar ne? Balsuojame. (Šurmulys salėje) Ar priimti įstatymą be pakeitimų? Pirminį, koks buvo Seimo. Priimti įstatymą be pakeitimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 97, prieš – 22, susilaikė 2. Taigi įstatymas yra priimtas be pakeitimų. (Gongas) Klausimas baigtas.
15.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“ projektas Nr. XIVP-1999 (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame prie rezoliucijos. Rezoliucija pristatyta, motyvai išsakyti. Balsuojame. Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“ projektas Nr. XIVP-1999. Be pataisų. Balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pakeitimų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116, visi 116 balsavo už. Rezoliucija yra priimta. (Gongas)
15.32 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2000 (pateikimo tęsinys)
Toliau grįžtame prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2000. Likęs balsavimas. Balsuojame. Ministrės neseniai pateiktas Piniginės socialinės paramos įstatymo projektas. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 117, vėl visi 117 balsavo už. Labai džiugina Seimo vienybė. Taigi Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galbūt galėtume bendru sutarimu ta vienybės dvasia? Labai džiugu.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti rugsėjo 22 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.33 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2001 (pateikimo tęsinys)
Toliau kitas apsvarstytas darbotvarkės 2-3 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2001. Balsuosime po pateikimo. Ministras pateikė ir liko balsavimas.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 79, prieš – 3, susilaikė 35. Po pateikimo yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taip pat siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti rugsėjo 27 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2-4 klausimo mes jau apsisprendėme. Taigi balsavimas įvyko, dėl ko mes jau esame apsisprendę, todėl svarstysime pagal darbotvarkę. Balsavimo langas baigėsi.
15.34 val.
Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 4, 7, 11, 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo aštuntuoju ir devintuoju skirsniais ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1873 (pateikimas)
Toliau pagal darbotvarkę buvo Valstybės apdovanojimų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1873. Kviečiu gerbiamą P. Kuzmickienę į tribūną pateikti Valstybės apdovanojimų įstatymą. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo projektu siūlome sugrąžinti galimybę nusipelniusius Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius bei Šaulių sąjungos narius apdovanoti valstybiniais apdovanojimais. Šiuo įstatymo projektu būtų atkuriamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės ir Šaulių žvaigždės medalio valstybinių apdovanojimų teisinis statusas. Turiu pasakyti, kad nuo 2002 metų šiuos apdovanojimus nusipelniusiems asmenims skyrė krašto apsaugos ministras.
Šių apdovanojimų atkūrimas reikalingas tam, kad dar sykį primintume visuomenei, kokį svarbų vaidmenį atlieka šauliai ir Lietuvos kariuomenės savanoriai. Būtent jie, duodami savo priesaiką Lietuvai, visuomet ateina į pagalbą ten, kur jos reikia labiausiai. Žinoma, šių apdovanojimų… Kitaip tariant, Ukrainos įvykių kontekste šie apdovanojimai turi dar didesnę reikšmę. Labai svarbu tinkamai pagerbti ir įvertinti tuos žmones, kurie aukoja savo laiką stiprindami Lietuvos saugumą.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamas A. Pocius klausia pirmas. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paklausti, kaip bus su tai apdovanotaisiais, kuriems buvo įteiktas šis apdovanojimas jau po jo išėmimo iš valstybinio statuso į žinybinį, ministerijos? Jeigu dabar mes svarstysime tuos pakeitimus ir naujai bus priimamas, ir vėl tas apdovanojimas taps valstybinis, kaip bus su tuo 20 metų laikotarpiu, per kurį kariai, kariuomenės kūrėjai savanoriai, kurie 1991 metais gynė valstybinius objektus, kontroliavo sovietinę kariuomenę ir viską darė, kad ją išvestų iš Lietuvos teritorijos? Kaip bus su šiais apdovanotaisiais, ar jų statusas bus prilygintas valstybiniam, ar taip ir liks žinybinis? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, tie, kurie pagal siūlomas šio projekto nuostatas nusipelnė gauti tokį apdovanojimą, tikrai galės teikti, pavadinkime taip, galės pretenduoti ir turės būti įvertinti atitinkamos Valstybės apdovanojimų komisijos. Man atrodo, kad ir kada priimtume įstatymą, nuopelnai, dėl kurių turėtų būti apdovanoti tie žmonės, neprapuola. Manyčiau, kad jie turėtų būti apdovanoti, tai būtų teisinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Rakutis. Posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas J. Sabatauskas.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, labai džiaugiamės, kad šis įstatymo projektas pasiekė Seimo posėdžių salę ir kad yra atstatomas istorinis statusas šitų labai svarbių apdovanojimų, kurie buvo įsteigti dar mūsų prieškarinės valstybės, jais tikrai labai daug garbingų žmonių buvo apdovanoti. Ar šis sprendimas yra suderintas su prezidentūra ir ar tas pasirengimas visos mūsų valstybės atstatyti šitą teisybę yra įvykęs? Kaip Krašto apsaugos ministerija žiūrėjo į šį pasiūlymą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Matyt, šis projektas ir bus geras laikas ir suderinti, ir atsakyti į kai kuriuos klausimus, kuriuos iškėlė ir Teisės departamentas, manau, kad kai kurie momentai pataisytini ir galima juos atliepti. Man atrodo, krašto apsaugos ministrui šis pasiūlymas atrodė gana tinkamas, o, kaip ir minėjau, svarstant projektą bus laikas įsitraukti visoms institucijoms, pasvarstyti ir prieiti prie paties kokybiškiausio, geriausio sprendimo ar formuluočių.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, komisijos pirmininke, iš karto pasakau, kad neabejoju ir pritarsiu šitam projektui. Tačiau norėčiau pasitikslinti. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį teikia krašto apsaugos ministras – vienas segmentas ir antras – teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius. Ar čia reikėjo taip išskirti, kad būtų tie du teikėjai? Man tai truputį kelia abejonių, ar nebus nesusipratimų.
Antras dalykas. Šaulių žvaigždės medalis, parašyta, yra skiriamas Lietuvos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio piliečiams, nusipelniusiems Lietuvos valstybei. Kas čia turima minty – asmenims be pilietybės? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Matyt, yra įvairiausių situacijų suprantant, kad laisvės kovotojai, kariuomenės savanoriai galėjo per tam tikrą laikotarpį galbūt ir netekti pilietybės, tačiau dėl to jų nuopelnai nėra prapuolę. Manau, kad tą galės įvertinti, atitikimus, kuriuos turėtų atitikti teikiamas apdovanoti. Manau, kad šiuos niuansus galės įvertinti komisija, bet tai, tiesą pasakius, vertinčiau kaip dar vieną aplinkybę. Nemanau, kad ji turėtų kažkokią blogą įtaką.
Dabar pirmasis klausimas. Gal primintumėte, tiesą pasakius.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne. Aš atsiprašau, neatsakiau į klausimą.
PIRMININKAS. Ar dar neatsakėte?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Stasy, gal jūs galėtumėte?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pirmininke, prašo pakartoti. Kokios priežastys, kad ir krašto apsaugos ministras teikia, ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras? Dvi galimybės yra.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, vienas dalykas, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos centras tyrinėja tą laikotarpį ir yra surinkęs informaciją, medžiagą, kuri leidžia įvertinti pretendentų atitinkamumą ir nuopelnus. Tai vienas dalykas. Krašto apsaugos ministras ir, žinoma, ministerija, ypač kalbant apie nusipelniusius šaulius ar kitas asmenybes, matyt, irgi yra svarbūs ir tikrai gali ir turi būti kaip tokių nominantų teikėjai. Man rodos, šiuo atveju nesuderinamumo tikrai nėra. Tikrai abi tos institucijos gali ir turi vertinti, matyti, ką reikia apdovanoti, ką reikia įvertinti, kuriuos žmones ir kuriuos tuos nusipelniusius reikėtų vis dėlto pagerbti medaliais ar žvaigždėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolege, atsakėte į visus kolegų klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų S. Tumėnas kalba už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi visi užsirašė pasisakyti už, tai aš trumpai. Jau ne pirmą kartą apie tai šneku Seime, ne pirmą kadenciją tai vyksta, tačiau savanoriai, šauliai jau daug metų išgyvena, kad nesutvarkoma visų šitų apdovanojimų teisinė bazė. Deja, ne vienas ir ne du jau yra iškeliavę į anapilį, taip ir neišgirdę to sutvarkyto įstatymo.
Aš kviečiu pritarti, nes tai yra žingsnis į priekį ir tai yra teisingumo, tiesos atkūrimas. Nepakanka vien to, kad mes priimame sprendimus, kad šitie savanoriai, šauliai per įvairias metų šventes, minėjimus turėtų galimybę patekti į Seimą be atskirų leidimų. To, aišku, nepakanka. Taigi, pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime, kai bus balsavimo laikas.
15.45 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1918(2), Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1951 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Sporto įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1918(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas. Kaip minėjau, pateikimo stadija. Prašom, kolega.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu taip pajuokaujant, kolegos, lažybos, lažybos, lažybos ir tų priklausomybių, galima sakyti, nemažėja Lietuvoje, kaip tik į jas įsitraukia net ir sportininkai. Paskutinis atvejis nuskambėjo rugpjūčio 16 dieną, kai „15min“ pranešė, kad A lygoje Jonavos klubas, net keturi futbolininkai, už sportinių principų pažeidimus ir dalyvavimą sutartose lažybose rungtynėse sulaukė LFF kirčių ir diskvalifikacijos.
Įžvelgiame tą problemą, ne pirmą kartą tai kartojasi. Situaciją, matyt, pagerintų, jeigu Lietuva imtųsi ir ratifikuotų vadinamąją Makolino konvenciją, kuri kalba apie manipuliacijas sporto varžybomis. Deja, kol kas ji nėra ratifikuota, bet tikiu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atneš ir pati šią konvenciją, nes daugelyje Europos Sąjungos valstybių ji jau ratifikuota, nes apskritai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ji ratifikuota, priimta, įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
Mano siūlymas dėl Sporto įstatymo ir Baudžiamojo kodekso. Yra keli įstatymų pakeitimai. Tai yra išplečianti sąvoka „dėl sutartų varžybų ir jų dalyvavimo“, praplečiant sąvoką, kad ne tik baudžiamoji atsakomybė, sakykime, būtų taikoma, ne tik sportininkams, bet ir susijusiems asmenims. Dabar pagal dabartinį įstatymą atsakomybė taikoma tiktai dalyvaujančiam lažybose sportininkui, jis, suinteresuotas vienoka ar kitokia varžybų baigtimi, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Žinoma, būna ne tiktai patys sportininkai, bet ir jų artimieji sudalyvauja tose lažybose. Toks yra siūlomas pakeitimas.
Iš to išplauktų, aš dar taip pat sakau, būtų, ką įrašiau ir aiškinamajame rašte, kad, tikėkimės, šioje sesijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atneš Makolino konvenciją, o iš to išplauktų, kad ir Lietuvoje, kaip yra ir Antidopingo agentūra, reikėtų bent dviejų trijų etatų prie esamų septynių, kurie rūpintųsi netikėtais, sakykim, kaip ir Antidopingo agentūra vyksta į varžybas, tikrina sportininkus. Jeigu taip išsiplėstų Antidopingo agentūros funkcijos, galėtų atsirasti keli etatai, kurie taip pat užsiimtų stebėsena nelegalių lažybų, sutartų rungtynių. Kiek dabar teko mums domėtis, realiai vienas policijos pareigūnas kartais nuo kitų darbų, kiek turi laiko, pasidomi bendra situacija Lietuvoje. Aš siūlau į tai atkreipti didesnį dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ačiū, kad jūs ištaisėte mano klaidą – nepaskelbtą Baudžiamojo kodekso projektą pristatėte taip pat. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolegos, iš tikrųjų perskaičius ir aiškinamąjį raštą, ir Teisės departamento, jūs man jau į kai kuriuos dalykus atsakėte. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų Makolino konvenciją, kad būtų ratifikuota, kaip jūs pasakėte. Aš tikiuosi, kad greitu laiku tai atsiras. O kiek tokių faktų, jeigu jūs dabar teikiate tą projektą, sakykim, kiek praėjusiais metais buvo tokių signalų, dėl kurių buvo pradėti tyrimai, gal turite duomenų? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip. Konvencijas ratifikuoti teikia Vyriausybė, čia ne Seimo narių prerogatyva, bet, tikiuosi, jeigu šiam įstatymo projektui po pateikimo bus pritarta, tai lygia greta ateis į Seimą ir Makolino konvencija. O dėl faktų, man žinomi bent trys ar keturi fiksuoti atvejai, daugiausiai susiję su futbolu Lietuvoje. Kalba apie tai, kalba futbolo bendruomenė, kad yra nepagautų atvejų, bet reikia suprasti, kad Lietuvoje kol kas net nėra institucijų dėmesio ir fizinių pajėgų tam. Tai jeigu būtų ratifikuota Makolino konvencija, aš tikiu, arba Antidopingo agentūra turėtų būti reorganizuojama, arba prie jos steigiama keletas etatų ir ji vadintųsi, kaip ir kitose valstybėse yra, antidopingo ir manipuliavimo sporto varžybomis agentūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kaip sakėte, manipuliacijas yra gana sudėtinga užfiksuoti, pagauti už rankos, ir įprastai požymis būna, kad tai yra finansinė nauda. Vis tiek galima atsekti, sužiūrėti, kur gaunama. Bet jūs sakinio gale įrašote dar vieną tokį – arba neturtinę naudą. Tai mano klausimas būtų toks: kas yra neturtinė nauda ir kaip tai būtų galima pagauti, užfiksuoti? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jūs teisingai pastebėjote, bet šią formuluotę, galima sakyti, aš įvertinau ir nužiūrėjau nuo Makolino konvencijos. Man atrodo, turi būti suderinamumas. Bet jūs ir pats paminėjote, gali būti ne visada ta finansinė, turtinė nauda, tas pats sportininkas paprašo pažįstamo, artimojo statyti už atitinkamose varžybose, galbūt iš draugiškumo, kaip ir neturtinė nauda, bet tas vyksta. Sakau, svarbiausia, kad būtų didesnis institucijų dėmesys ir kad bent jau atsirastų keletas tuo besirūpinančių specialistų Lietuvoje, nes dabar tam pakankamai dėmesio nėra kreipiama, nebent pačios federacijos, kurios yra gana profesionalios, nebent jos pačios užsiima.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausė visi norintys paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kaip ir ankstesniu atveju, balsuosime iš anksto numatytu laiku.
15.52 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas – Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris sako: „Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai komisija suteikia leidimą arba kai jos retransliuojamos (platinamos) iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.“ Prašom pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ar tai cenzūra, ar diktatūra ir kodėl toks nepasitikėjimas tauta?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia kuria tauta, ką jūs turite omenyje?
V. VALKIŪNAS (DPF). Kur jūs gyvenate? Gal jau pasiklydote?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Mes gyvename Lietuvos Respublikoje. O aš jums priminsiu, kad Seimas 2022 m. birželio 16 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu. Rezoliucijoje smerkiamas Rusijos Federacijos vykdomas daugiau nei milijono Ukrainos civilių išvarymas iš jų namų ir prievartinė deportacija į Rusijos Federaciją ar laikinai jos kontroliuojamas teritorijas ir taip toliau, ir taip toliau. Seimas, ne aš, laikosi nuomonės, ta prasme, ne tik aš, laikosi nuomonės, kad teisingumas bus įvykdytas tik tada, kai į atsakomybę bus patraukti Rusijos valstybės vadovai ir kiti aukščiausio rango nusikaltimo vykdytojai bei tiesioginiai vykdytojai. Kol toje valstybėje, dėl kurios tautos jūs esate taip susijaudinęs, dezinformuoja ir kol jie propaguoja karą, propaguoja žmogžudystes, propaguoja kultūrinių vertybių naikinimą, tol Lietuvos Respublikos teritorijoje ten registruotos televizijos ar radijo kompanijos neturi teisės transliuoti šitos dezinformacijos, kad mūsų piliečiai nebūtų veikiami šitos minkštosios galios ginklo, kuriuo mes buvome žudomi 50 metų, kuomet buvome okupuoti šitos valstybės, kuri tada turėjo kitą pavadinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai pritariu šitam siūlymui, tiktai vienas toks neaiškumas. Čia yra toks sakinukas, kad bus draudžiama platinti internete tam tikras iškarpas minėtų kažkokių laidų, kurios transliuojamos Rusijos Federacijoje. Ir aš ir karto prisiminiau socialinius tinklus, „Telegram“ kanalus ir panašiai, kur yra daug ukrainietiškų grupių, kur skelbiamos įvairios naujienos iš fronto, kaip sekasi ukrainiečiams kariauti, ir panašiai. Ten taip pat yra skelbiamos tokios, tarkime, iškarpos iš laidų ir panašiai, ten paaiškinama, kas turėta mintyje, ir panašiai. Kaip tai reikėtų reglamentuoti, kad norint gero nenubaustų, tarkime, paaiškinamųjų dalykų, kokie vyksta, tarkime, toje pačioje ir ukrainiečių?..
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Išties jūs kalbate apie Ukrainos piliečių, žmonių, gyvenančių Ukrainoje, tą retransliavimą, internetu platinamą, ar ne? Mes reglamentuojame Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių žmonių, jurisdikcijoje esančių žmonių veiksmus. Kita vertus, ten yra išlyga, kad išskyrus atvejus… Mes kalbame apie programų, apie televizijos stočių draudimą, o ne kokių nors konkrečių iškarpų. Ir jeigu jos bus kontekste, na, teigiamoje konotacijoje, kuomet yra parodomas tų žmogžudžių veiksmas ir paaiškinama, kad tai yra blogai, be jokios abejonės, protingumo kriterijus tuomet turi įsijungti ir tikrai tokių absurdų būti negali.
Beje, aš tik atkreipiu dėmesį, kad šitas reglamentavimas veikia dar šiandien ir veikia visus dabar. Pusę metų mes turėjome nepaprastąją padėtį, kuri galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ji nustos galioti rytoj, todėl mes turime labai skubiai priimti šitą įstatymą, kad neatsirastų ta duobė, nes aš jau žinau, kad tam tikri subjektai, turintys retransliatoriaus arba transliuotojo teises, jau domisi, skambina į LRTK, į komisiją, ir klausia, kada gi mes galėsime atnaujinti šitą transliaciją į Lietuvą. LRTK turėjo jau šiandien išleisti pranešimą, kad jie neskubėtų to daryti, nes tai bus traktuojama kaip įstatymo pažeidimas, nes Lietuvos Respublikos Seimas gal ne skubos tvarka arba skubos galbūt po svarstymo, mes planuojame kitą ketvirtadienį, po savaitės, priimti šį įstatymą, kad jis jau pradėtų veikti. Čia jokios naujovės nėra, tik mes jį perkeliame iš nepaprastosios padėties reguliavimo į įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man kyla klausimas, jau tas klausimas kilo ir seniau, ir per Vyriausybės valandą esu ne kartą jį uždavusi. Tai vis dėlto kaip bus užtikrinamas šio įstatymo įgyvendinimas? Nes kai galiojo draudimas, mes žinojome ir gavome ne vieną kartą atgarsių apie pasienyje su Baltarusija atsuktas antenas į Baltarusijos pusę ir gaudomus dažnius, tiek radijo, tiek televizijos kanalų transliavimą jau Lietuvos pusėje. Ir nepaisant to, kad ir tvora yra, ir kad dirba pareigūnai, ir kad visokios įvairios padėtys, vis dėlto nebuvo imtasi ir dar nėra imtasi priemonių, kad realiai būtų užkirstas kelias tų dažnių patekimui į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ar nebus taip, kad net ir priėmus įstatymą realiai jis neveiks? Ar šį kartą jau yra galvojama apie konkrečias priemones, kurios užtikrintų veikimą?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju už jūsų pastebėjimą, bet turbūt jūs suprantate, kad yra dalykų, kurių mes negalime kažkokiais realiais būdais paveikti, kaip antai, radijo bangų gaudyklių mes negalime pastatyti, ar ne. Pirmiausia mes turėtume pasitikėti, kaip ir kolega sakė, savo tautos žmonėmis, piliečiais, kurie gyvena pasienio zonose, ir daryti viską, kad jie nenorėtų žiūrėti šitų dezinformacinių kanalų. Jeigu jūs kalbate apie tuos, kurie pasistato lėkštes, vadinamuosius palydovus, vis tiek žiūri, vėlgi tai yra pasirinkimo teisė, be jokios abejonės, mes negalime siųsti policijos pareigūnų į kiekvieną butą, kurio balkone yra lėkštė, ir klausti, ką jie ten daro ir ką žiūri. Bet turbūt tas visuomenės nepakantumas turėtų padėti ir sudrausminti tuos žmones, kurie tik dėl to ir daro tokius dalykus. Galbūt pats žiūrėjimas nėra toks pat nusikaltimas kaip platinimas. Mes kalbame apie retransliavimo draudimą ir platinimą. Tai štai, jeigu tie žmonės jau pradeda platinti šitą dezinformaciją, tuomet jiems, aišku, sankcijos bus atitinkamos ir, aš manau, poveikis bus tikrai nemažas.
Beje, vakar LRT komisijos pirmininkas man atnešė tokį projektą, kaip po karo invazijos į Ukrainą yra pasikeitę ir kiek žmonių, koks procentas žiūri arba pasitiki tomis televizijomis ar kanalais, kurie retransliuojami arba buvo transliuojami iš tų valstybių, kurios yra pripažintos teroristinėmis ir kurios vykdo genocidą.
Tikrai mūsų tautos garbei turėčiau pasakyti, kad tas procentas ir ta tendencija yra labai gera, iš principo žmonės tikrai supranta ir yra labai atsakingi. Bet jūs patys matote, jūs patys girdite, kad neretai yra asmenų, Lietuvos piliečių, kurie sąmoningai dirba būtent šitą genocidą remiančių, genocidą vykdančių valstybių naudai ir tyčia dezinformuoja visuomenę. Tad būtent jų atžvilgiu taip pat tie dalykai gali būti skirti jiems užkardyti.
Dar vienas dalykas visiems tiems, kurie šiandien žiūri per satelitą ir džiaugiasi, kad jų niekas nepagauna. Aš tik noriu juos įspėti, kad vis dėlto mes kreipsimės, tiksliau, gal per Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) kreipsimės į LATGA ir AGATA, kad jos savo ruožtu taip pat pradėtų procesą ir užtikrintų, kad tie žmonės, kurie pasistato vadinamąsias palydovines lėkštes, vis dėlto mokėtų už autorių teises, nes čia yra ta vieta, kur mes tikrai galime pareikalauti ir paprašyti parodyti tą pažymėjimą, ar jie tikrai legaliai žiūri tas programas, kad ir kokias jie žiūrėtų, ir tie, kurie tokias įrangas montuoja, taip pat turėtų susimąstyti, nes iš tikrųjų legalizuodami autorių teises mes taip pat galime šitą sritį reguliuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų – L. Kasčiūnas kalba už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Juliau. Aš visiškai pritariu iniciatyvai ir tą pritarimą noriu išskleisti kontekste. Seime jau kelerius metus buvo gyvos iniciatyvos, sakykime taip, kai mes taikliai atskyrėme, kas yra žiniasklaidos laisvė, kas yra žodžio laisvė, kas yra informacijos laisvė, o kas yra priešiška propaganda.
Rusijos Federacija, V. Putino režimas valdė pastarąjį dešimtmetį savo propagandą. Priešišką propagandą, skleidžiančią karą, pateisinančią karo nusikaltimus, kitas blogytes, bandė įvilkti į žodžio laisvę ir informacijos rūbą. Šiek tiek buvo pavykę tai padaryti, bet, manau, Lietuvos pavyzdys, kurį mes dabar demonstruojame ir demonstravome anksčiau, leido ir Vakarams suvokti, kad propaganda nėra žodžio laisvė. Ir jeigu ji nėra žodžio laisvė, todėl ir draudimas yra visiškai adekvati priemonė.
Noriu priminti, kad mes prieš kelerius metus priėmėme įstatymo pataisas, kurios paskatino, kad lietuviškose televizijose sumažėtų rusiškos produkcijos, tą padarėme. Taip pat noriu pasakyti, kad kai Radijo ir televizijos komisija gavo teisę atimti licencijas ar jas pristabdyti, nuo 2013 metų žiūrimumas šitų kanalų sumažėjo tris ar keturis kartus, tą ir gerbiamas profesorius sakė.
Sociologai sako, kad sovietinė nostalgija, kurios irgi sumažėjo šiandienėje Lietuvoje, koreliuoja su ne tik priešišku nusiteikimu prieš mūsų valstybę, bet ir su tų žmonių, kurie jaučia tą jausmą, geopolitine orientacija į Rytus, tai yra pateisina V. Putino priemones, V. Putino veiksmus ir tą rusišką imperializmą. Todėl, aš manau, tokios priemonės, kurias šiandien siūlo, yra visiškai adekvačios. Aš pasakysiu, pavadinčiau, kad tai yra mūsų savigarbos klausimas. Mes, matyt, tą gražiai kartu ir padarykime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Tik silpni bijo kitokios nuomonės. Gerbiamieji, teikiantys tokius pasiūlymus, ar pasitikite savo tauta, ar racionaliai analizuojate situaciją, informaciją, kuri 2–3 dienas vėluoja, arba skelbiama vienpusiška nuomonė, tendencingai atspindinti tik vieną pateiktą pusę – liberalų, konservatorių ir kitų LGBT? Tik jų teisinga informacija, tik jie žino, kaip reikia mąstyti ir gyventi Lietuvos žmonėms. Kiti turbūt durniai ir Lietuvos išdavikai. Kai ateina rinkimai, tai visi sąmoningi ir gali dalyvauti rinkimuose, o čia jau dvejopi standartai. Išrašomi balti bilietai, kaip sovietiniais laikais, ir neutralizuojami, ir išsityčiojama. Ar tautos atsiklausėte, ar buvo referendumas, kad diskriminuotumėte tautą? Jeigu nepasitikite tauta, tai jau diktatūra. Kolegos, mes negalime to pakęsti ir padėti sutvirtinti diktatūrą. Ne diktatūrai ir cenzūrai!
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuosime numatytu laiku.
Replika per šoninį mikrofoną – Vytautas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš noriu pasveikinti Darbo partiją ir jos frakciją – šiandien gavote tikrai labai rimtą savo narį. (Plojimai) Taigi, jeigu jūs tokios pat nuomonės, aš manau, kad tikrai visi padarys išvadas. Ačiū jums.
16.06 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1981 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kolegos, dabar pagal mūsų darbotvarkę kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1981. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Pateikimo stadija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kartu su kolega L. Kasčiūnu inicijuojame 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai esmė būtų tokia. Žurnalistų etikos inspektorius galėtų po įspėjamųjų veiksmų blokuoti portalus, skleidžiančius karo propagandą, kurstančius nesantaiką, nuo 72 valandų pailginti iki 14 dienų. Galiu paaiškinti. Situacija tokia, kad iš esmės žurnalistų etikos inspektorius turi labai ribotus įgaliojimus blokuoti portalus. Tuo tarpu socialinėje erdvėje, pavyzdžiui, toks tinklas kaip feisbukas gali po kelių įspėjimų ar masiškų įspėjimų blokuoti vieną ar kitą paskyrą ir visą mėnesį.
Todėl mūsų siūlymas yra 14 dienų. Tačiau reikia pasakyti, žurnalistų etikos inspektorė skundėsi ir Skaitmeninės ekonomikos pakomitečiui, kad dažnai, įspėjus vieną ar kitą portalą pašalinti karą kurstančią žinią, informaciją ar nesantaiką kurstančius straipsnius, būna pašalinama ta informacija, o po kurio laiko vėl įkeliama. Iš esmės be teismo sankcijos žurnalistų etikos inspektoriai neturi jokių realių galimybių užkardyti ar užblokuoti vieną ar kitą portalą.
Teko susitikti kartu su DOMREG, administruojančiu, prižiūrinčiu visus portalus su plėtiniu .lt, teko susitikti su jų atstovais ir nuvykti į KTU Skaičiavimo centrą, administruojantį ir išduodantį leidimus su plėtiniu .lt. Jie taip pat minėjo, kad neturi jokių realių instrumentų blokuoti vieną ar kitą nedraugišką portalą, jeigu žurnalistų etikos kontrolierius nepateikė jiems vieno ar kito rašytinio skundo ar reikalavimo. Tai susiję su mums nedraugiškų portalų skleidžiama propaganda. Toks yra konkretus, paprastas siūlymas. Prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Andriau Kupčinskai, kas čia vyksta? Jūs patyręs politikas. Pasakai nuomonę, šokinėja prie šoninių mikrofonų, jau kažkokios patyčios, čia kaip sovietiniais laikais galbūt, antrankius jau nešiojatės kartu ar ką, kad jau negalima iš kito kampo pažvelgti ir pažiūrėti? Jau čia diktatūra. Kas čia vyksta, Andriau? Jūs atsakykite kaip patyręs politikas, ar jau čia diktatūra jūsų partijos, konservatorių, ar jums liberalai, elgėbėtistai daro įtaką, nes tik jų nuomonė teisinga? Jie gali skleisti visas tas nuomones, griaunančias civilizaciją, o kitos nuomonės negali būti? Galima griauti civilizaciją, skleisti visą šitą informaciją, o kitos ne. Kas vyksta, Andriau Kupčinskai?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš noriu labai paprastai pasakyti, kad karą kurstanti propaganda ar mums nedraugiška informacija, žinios, skleidžiančios melagienas apie vykstantį karą Ukrainoje, agresiją Ukrainoje, tikrai kenkia ir mūsų konstitucingumui, ir valstybingumui, mes neturėtume toleruoti veiklos tokių portalų, kurie sąmoningai skleidžia tą dezinformaciją.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, ačiū už pristatymą. Jūsų keliama problema yra aktuali šių dienų kontekste, nes susijusi su operatyvumu, spėjimu ar nespėjimu užkirsti kelią tiems šmeižikams, rengėjams, skleidėjams. Tačiau ką tik, prieš tai, komiteto pirmininkas V. Juozapaitis pristatė Visuomenės informavimo įstatymo projektą. Paprastai mūsų komitete tokie dalykai pirmiausia aptariami. Ar jūs nesitarėte su mūsų komitetu, ar nereikėjo kartu pateikti kompleksiškai šitų dalykų, nes dabar tarsi tokio nesistemiškumo, fragmentiškumo aš šiek tiek įžvelgiu?
Antras dalykas. Ar jūs konkrečiai diskutavote, tarėtės su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, ar tikrai jų įgaliojimai yra riboti, ar yra ir paprastesnė priežastis, kad jiems tiesiog trūksta darbuotojų? Norėčiau, kad atsakytumėte. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro klausimo dėl žmogiškųjų resursų. Taip, ne kartą girdėjome, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje trūksta žmogiškųjų resursų. Jūs teisus, galiu tai tiktai patvirtinti ir man teko su jais bendrauti.
Dabar dėl pirmo klausimo, pasiderinimo su jūsų komitetu. Pati idėja kilo vasaros metu, galima sakyti, komitetai nelabai posėdžiavo, todėl mes čia kartu su L. Kasčiūnu pasikonsultavome ir tiesiog registravome, nebuvo jokio noro apeiti komitetą ar kaip nors fragmentiškai, atskirai daryti, bet, aš tikiuosi, jeigu bus pritarta, tai paskui komitete, vis tiek jūsų komitetas bus pagrindinis, galėsime tęsti diskusijas ir aprobuoti geriausią variantą.
O Valdemarui dėl to, kas vyksta čia, galiu pasakyti, kad klausimo pristatymas baigėsi.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų truputį vėliau. Dabar dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien yra labai svarbi diena todėl, kad iki šiol gerbiamas Valdemaras pasižymėjo dviem dalykais: tokiomis gan švelniai profašistinėmis pažiūromis ir nuolatiniais raginimais čia mums įvesti diktatūrą, kad reikia tokios tvirtos valdžios, reikia diktatoriaus šaliai. Šiandien tapęs Darbo partijos frakcijos nariu jis yra didis demokratas, sako, kad jau nebereikia, dabar reikia viską laisvai daryti. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kaip frakcijų pakeitimas gali pakeisti žmones. Man atrodo, kad tai yra didi diena. Sveikinu, Valdemarai, artėji link liberalesnių pažiūrų. Sveikinu! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Replika per šoninį mikrofoną, nes buvo paminėta pavardė – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū už pasveikinimą gerbiamam A. Vyšniauskui. Jūs, matote, tą diktatūrą, kaip sakant, jau seniai sumanėte, sugalvojote ir be manęs. Veiksmingai dirbate ir šaunuoliai, kad paagitavote ir kitas partijas – jau palaiko jus. Jūs, konservatoriai ir liberalai, ir elgėbėtistai, esate šaunuoliai. (Balsai salėje) O kiti mes – ištižėliai, ką daryti. Todėl aš nuėjau į Darbo partijos frakciją, kad dirbčiau ir savo darbu, mūsų partijos darbu, įrodyčiau, kad jūs buvote neteisūs ir teisybė ne jūsų pusėje.
PIRMININKAS. Kolegos, grįžtame prie prieš tai pateikto įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų už nori pasisakyti V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, mes turime ne visai juokingą situaciją – turime karą šalia mūsų sienų. Iš tikrųjų informacinio karo priemonės karo metu naudojamos daug nuožmesnės, subtilesnės ir labiau paveikios, negu tai buvo iki karo pradžios. Tai, ką mes šiandien darome – pailginame laiką, kokį galima blokuoti dezinformaciją skleidžiančius šaltinius, yra svarbus žingsnis. Kaip rodo jau šio karo patirtis, yra naudojamos ir labai subtilios formos, kaip mūsų kaimyninėje valstybėje Vokietijoje buvo suorganizuota labai rimta kampanija prieš valstybės vadovą.
Taigi mes turėtume klausyti, ką sako mūsų specialistai, ir jeigu tokiu metu jiems reikia šiek tiek daugiau įrankių, tai pritarkime, palaikykime, nes tikrai reikia ginti mūsų informacinę erdvę nuo šio išorinio ir labai didelio pavojaus. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų prieš niekas nenori kalbėti. Kolegos, atėjo balsavimo laikas dėl projektų, tačiau liko dar penki rezerviniai klausimai. (Balsai salėje) Dabar pradedame balsuoti ar nuo rezervinių?.. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, rezerviniai yra trumpi, tai yra susiję su komitetais, galima iš karto ir balsuoti. Bet ar neatsitiks taip, kad mes tada svarstysime rezervinius ir išeisime iš balsavimo lango dėl kitų projektų. Tai gal geriau balsuojame dėl to, ką jau esame apsvarstę, ir spėjame kuo greičiau apsvarstyti rezervinius.
PIRMININKAS. Aš taip ir norėjau jums pasiūlyti, kad balsuosime nuo paskutinio projekto, kitus, kurie buvo pateikti, ir po to pratęsime rezervinius, dėl kurių taip pat iš karto balsuosime. Bet jau balsuosime dėl kiekvieno, nebus kito balsavimo laukimo.
Kolegos, prašom grįžti iš visų poilsio zonų ir balsuojame dėl paskutinio pateikto projekto, tai yra Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1981. Pateikimo stadija. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 68, balsavo 68 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 5. Projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 27 dieną. Galime pritarti siūlymui dėl komiteto ir svarstymo datos? Ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
16.19 val.
Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 4, 7, 11, 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo aštuntuoju ir devintuoju skirsniais ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1873 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl Valstybės apdovanojimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo aštuntuoju ir devintuoju skirsniais ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1873. Pateikimas.
Užsiregistravo 75, balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Galima pritarti dėl komitetų ir komisijos? Ar norite ką nors pasiūlyti? Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi šiuo projektu uždedame tam tikras papildomas pareigas Prezidentui, aš siūlyčiau fiksuoti, kad prieš svarstant pagrindiniame komitete būtų atsiklausta prezidentūros nuomonės.
PIRMININKAS. Čia koks žanras būtų? Aš manau, kad komitetas gali pakviesti Prezidento patarėją atitinkamais klausimais. V. Rakutis per šoninį mikrofoną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, atsižvelgiant, kad šis klausimas yra labai artimai susijęs su kova ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto svarstomais klausimais dėl karo veteranų ir kitų, siūlytume kaip alternatyvą ar kaip pagalbinį komitetą ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKAS. Galbūt kaip papildomą komitetą. Tinka? Ar, kolegos, sutinkate? Bendru sutarimu tada. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Kaip minėjau, bendru sutarimu pritarta.
16.21 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1918(2), Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1951 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas, dėl kurio balsuosime, – Sporto įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1918(2). Pateikimas. Ir lydimasis – Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1951. Abiejų pateikimo stadija.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo projektams pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl Sporto įstatymo projekto pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. O dėl Baudžiamojo kodekso pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat svarstymo laikas būtų gruodžio 22 diena. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.22 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 20 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. (Balsas salėje: „Kelintą?“) Rugsėjo 20 dieną.
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1995 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1995. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai nedidelis pakeitimas mūsų Seimo komiteto sudėties: Ateities komitete frakcijos teikimu vietoj J. Džiugelio įrašytume A. Valinską.
PIRMININKAS. Jūsų klausti niekas nenori. Dėl motyvų taip pat niekas nenori kalbėti. Kolegos, po pateikimo būtų galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Niekas taip pat nenori kalbėti. Ar galime pritarti svarstymo stadijoje bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kolegos, priėmimas. Vienas straipsnis, juo keičiamas 2 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Priimant pritarta 1 straipsniui. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 81, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1996(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi kitas Seimo nutarimo projektas – Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1996. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Projektas susijęs su tuo nutarimo projektu, kurį ką tik priėmėme. Pakeitus Ateities komiteto narių sudėtį, reikia padaryti pakeitimus ir jų pavaduotojų sąraše. Kaip tik būtų išbraukiami J. Džiugelio pavaduotojai, įrašomi A. Valinsko pavaduotojai, dar tikslinami L. Pociūnienės pavaduotojai. Tai toks trumpas formalus nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas nenori, dėl motyvų kalbėti taip pat niekas nenori. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu projektui? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Svarstant kalbėti taip pat niekas nenori. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Priėmimas. Priimamas taip pat vienas straipsnis, 1 straipsnis, juo keičiamas nutarimo 2 straipsnis. Būtų galima pritarti per priėmimą straipsnio keitimui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 80, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2009 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2009. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai trumpas nutarimo projektas, juo būtų papildoma Seimo Priklausomybių komisijos sudėtis į ją įrašant T. Tomiliną. Džiaugiuosi, kad tai yra išraiška, jog Valstiečių ir žaliųjų ir Demokratų frakcijos susitarė dėl atstovavimo ir kvotų komisijose. Mes kitą savaitę galutinai užbaigsime šį procesą.
PIRMININKAS. Ačiū, niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Po pateikimo galime pritarti projektui? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Svarstymo stadijoje taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. 1 straipsnis, kuriuo keičiamas 15 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu straipsnio priėmimui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis, kuriuo keičiamas 16 straipsnis. Taip pat ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu 2 straipsnio priėmimui.
Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 82 – visi balsavo už. Nutarimas taip pat priimtas. (Gongas) Ačiū, gerbiamas pranešėjau.
16.31 val.
Protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirtų pagrindinio ir papildomų komitetų svarstyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-1242 pakeitimo“ priėmimas
Yra dar vienas darbotvarkės klausimas – protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirtų pagrindinio ir papildomų komitetų svarstyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praėjusių metų pabaigoje Seimo posėdyje buvo pritarta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui. Protokole buvo iš pradžių siūlyta pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, bet posėdyje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas griežtai pareikalavo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Ir kažkaip niekas Seimo posėdyje nepasižiūrėjo, kad dėl konstitucinių įstatymų projektų pagal Seimo statutą privalomai pagrindiniu komitetu turi būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepriklausomai nuo turinio.
Dabar aš siūlau tą nesusipratimą ištaisyti – dėl to konstitucinio įstatymo projekto visgi pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomais komitetais liktų Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti niekas nenori.
Dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai neprieštaraujame ir padėsime, kaip galėsime pagal kompetenciją, atsakingam komitetui susitvarkyti su šiuo svarbiu įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Kolegos, dėl protokolinio nutarimo galime…
J. RAZMA (TS-LKDF). Iškart balsuoti.
PIRMININKAS. Iš karto galime priimti. Galime bendru sutarimu jam pritarti? Ačiū. Taupome laiką, pritariame bendru sutarimu protokoliniam nutarimui.
16.33 val.
Seimo savaitės (2022-09-19–2022-09-23) – 2022 m. rugsėjo 20 d. (antradienio) ir 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo savaitės, prasidedančios rugsėjo 19 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įprasta darbo savaitė. Dirbsime kaip visada, antradienį, ketvirtadienį numatyta po du posėdžius.
Antradienio darbotvarkėje svarstysime savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos klausimą, keletas Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų, keletas kadrinių sprendimų pateikimų – tai naujo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir kandidato į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus. Vyriausybės pusvalandyje, numatome, dalyvaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė. Tai bus galimybė galbūt dar detaliau pasiaiškinti apie įvairius pagalbos momentus šiandieninėje situacijoje.
Toliau, po pietų vėl įvairūs pateikimai – ir Vyriausybės, ir Seimo narių. Į antradienį atkeliami anksčiau šios dienos darbotvarkėje buvę Seimo statuto pakeitimų projektai. Įrašėme ir visiškai iš naujo šiandien įregistruotą V. Gapšio projektą, kuriuo siūloma supaprastinti interpeliacijų tvarką. Tai tiek apie antradienio darbotvarkę.
Ketvirtadienio darbotvarkės pradžioje vėl turime minėjimą, buvusio Prezidento A. M. Brazausko pagerbimą. Keleto projektų priėmimas ir svarstymas. Baigsime apsispręsti dėl savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, taip pat, kaip šiandien sutarėme, Pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, projektą pateikė ministrė, ir keletas dar svarstymo stadijoje esančių projektų. O po pietų mes Seniūnų sueigoje geranoriškai sutarėme, kad galėtų būti paankstinta Seimo opozicijų frakcijų darbotvarkė, ji buvo numatyta lapkričio mėnesį, bet kolegos nori greičiau pateikti tam tikras iniciatyvas, susijusias su energetine ir kainų situacija. Tokia galimybė būtų sudaryta ketvirtadienį po pietų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pasižiūrėjau į darbotvarkę, rodos, šeši klausimai yra neregistruoti. Norėčiau jūsų paklausti, kada jie bus registruoti, kada bus galima susipažinti su jų turiniu, nes dabar balsuoti už kitos savaitės darbotvarkę gana sudėtinga, nežinant, apie ką bus kalbama. Čia vienas klausimas.
Antras klausimas: šiandien energetikos viceministrė irgi minėjo, kad Energetikos ministerija rengia visą įstatymų paketą. Kada būtų galima jo tikėtis, gal kažkaip su jumis derino tas pozicijas? Labai ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl susipažinimo su neregistruotais projektais, aš manau, jums nebūtų sudėtinga – tai yra Vyriausybės teikiami projektai. Nesu tikras, galbūt jie jau ir yra įregistruoti, bet jeigu nėra, jūs galite įeiti į Vyriausybės posėdžių interneto svetainę, pasirinkti tam tikro klausimo medžiagą ir tuos projektus pamatysite, nes čia yra Vyriausybės projektai, ne kokie nors Seimo narių teoriniai apmąstymai.
Dėl to laukiamo Vyriausybės energetinio paketo kol kas neturiu žinių, kad jis būtų kitą trečiadienį. Jeigu ir būtų, tikriausiai būtų sudėtinga suspėti į ketvirtadienio rytinę darbotvarkę įrašyti. Greičiausiai tai bus dar viena savaite vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Kolegos, galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Per šoninį mikrofoną – E. Zingeris. Replika.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dar dėl to paties klausimo. Mūsų komitetas vieningai pritarė rezoliucijai, skirtai diktatoriaus A. Lukašenkos niekšingai akcijai – lietuviškų mokyklų uždarymui. Labai trumpa rezoliucija, bet labai aiški. Tai buvo dešimtis metų Lietuvos valstybės ir vietinės savivaldybės kuriamos lietuvybės židiniai. Mes šitą bandymą paversti į „ruskij mir“ mūsų lietuviškas mokyklas Baltarusijos teritorijoje norime pateikti jums. Gal bus galima kitą savaitę rasti labai trumpo laiko pažymėti šį liūdną faktą apie A. Lukašenkos vykdomą lietuviškų mokyklų naikinimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aš manau, kad Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas išgirdo jūsų pasisakymą ir, kai Seniūnų sueigai bus teikiama, darbotvarkes papildys.
Kolegos, ačiū už šios dienos darbą. Ar norėtumėte dar registruotis? (Balsai salėje) Registruokimės.
Ačiū. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Ačiū kolegoms už darbą. Rugsėjo 15 dienos popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro! Saulutė jus kviečia į lauką, pasidžiaukite geru rudens oru! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.