Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 9, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 117
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Dabar skelbiu prasidedantį vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės. (Balsai salėje) Iš karto pagyvėjimas, labai malonu.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Judame pagal mūsų darbotvarkę. Pirmiausia pora nutarimų, dėl kurių Seimo nariai apsisprendė slaptu balsavimu. Rezultatai.
14.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-943(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi pirmasis – Seimo nutarimo „Dėl Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projekto priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 120 biuletenių, galiojančių – 118, negaliojančių – 3. Už – 90, prieš – 12, susilaikė 16. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Sveikinimai gerbiamajai teisėjai. (Plojimai)
J. VARANAUSKATĖ. Labai ačiū už pasitikėjimą.
14.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dalios Višinskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-944(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Kitas protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Dalios Višinskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projekto priėmimo.
Iš viso išduota 120 biuletenių, rasta 120, galiojančių – 119, negaliojančių – vienas. Už – 50, prieš – 38, susilaikė 31. Nutarimas nepriimtas.
14.14 val.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Taigi toliau judame pagal darbotvarkę. Žemės ūkio ministro K. Navicko atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus pagal Statuto 209 straipsnį. Prašau, ministre.
K. NAVICKAS. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, prieš mano akis – 19 klausimų ir 15 minučių. Tai toks iššūkis gana nemažas. Aš išsiunčiau atsakymus į klausimus Seimo posėdžių sekretoriatui, o dabar pabandysiu atsakyti tokiais blokais, nes juos būtų galima suskirstyti, juo labiau kad ir kai kurios temos tikrai yra labai aktualios ir, natūralu, joms reikia pakankamai daug dėmesio.
Vieną dalyką noriu pasakyti: bet kuris naujas ministras, pradėdamas savo darbą, pirmiausia ateina prie savo pirmtako suprojektuotų projektų, todėl dauguma teiginių arba klausimų, kurie yra skirti ir man, iš tikrųjų yra ilgalaikės žemės politikos pasekmė ir ne viską aš galiu tinkamai per tokį trumpą laiką pakeisti. Tačiau man pasisekė, kad man tenka atsakomybė planuoti būsimosios finansinės perspektyvos priemones. Tai svarbus dokumentas, natūralu, jis pritraukia dėmesį ir telkia aistras.
Priekaištas, kad mes vėluojame dėl strateginio plano, yra ne visiškai pagrįstas. Jokiu būdu aš neneigiu, kad mes turime tikrai labai trumpus laiko terminus, bet turėkite mintyje kelis dalykus.
Pirma. Dėl pačios bendrosios žemės ūkio politikos balsavimas Europos Parlamente vyksta kaip tik šiandien po pietų. Labai tikiuosi, kad jis bus patvirtintas, nes jeigu Parlamentas atmeta, faktiškai mes vėl gyvename tuo laikotarpiu, kuriuo gyvenome. Irgi ne visos politinės partijos patenkintos tuo, kas yra. Žaliųjų partija yra apsisprendusi balsuoti prieš vien dėl to, kad yra per maža žalioji ambicija. Tai reikia turėti mintyje. Tačiau, aišku, yra kitų nuomonių ir tai reikia daryti.
Dėl privalomųjų reglamentų reikalavimų ir apskritai ekoschemų proporcijos, kiek turi būti skiriama ir bus skiriama žaliajai architektūrai, valstybės narės trialoge susitarė tik birželio 28 dieną. Nuo čia, matyt, reikėtų skaičiuoti tą laiką. Aišku, mes kalbamės, aš kalbuosi su ministrais ir visi turime tą pačią įtampą dėl laiko. Šiandien tiktai dvi šalys paskelbė, kad strateginiai planai yra pateikti, – tai Airija ir Estija. Tačiau vienas dalykas, kuris kelia visoms šalims nerimą, yra tas, kad įgyvendintas reglamentas bus patvirtintas, įgyvendinamieji dokumentai bus patvirtinti tiktai gruodžio 6 dieną. Mes iš esmės dirbame projektų ribose ir tai stabilumo tikrai neprideda.
Kalbant apie patį strateginį planą, didžioji dalis dokumento buvo pradėta rengti 2019 metais: silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė yra padaryta. Yra padarytos sektorių intervencinės priemonės. Tikrai ta didžioji teksto dalis yra ir, aišku, yra keletas dalykų, dėl kurių mes iki šiol derinamės su ūkininkų bendruomene. Dėl privalomo reikalavimo praeitą ketvirtadienį, tikiuosi, kompromisas yra surastas.
Dar kartą noriu patikinti – nėra kokių nors perteklinių reikalavimų. Iš tikrųjų labiau, kaip ir buvo tikėtasi, reikėjo ieškoti sprendimo, kuris vienu sprendimu padengtų kelias sritis ir taip pasiektų tą bendrą tikslą minimaliomis sąnaudomis pasiekti žaliosios architektūros tikslus ir tai, kad kuo minimaliau nukentėtų žemės ūkio gamyba.
Dėl ekoschemų vyksta pokalbis kaip tik dabar. Po šito savo pristatymo ir kai baigsis atsakymų į klausimus sesija, aš kaip tik eisiu prisijungti prie žemdirbių. Galvoju, kad mes vis tiek rasime sprendimą, nes bendras dalykas ir yra. Tai, dėl ko susitarta, vargiai pakeisime. Labiau ieškome, kaip tai padaryti greitai ir mažesnėmis sąnaudomis.
Kita klausimų grupė yra bendravimas su socialiniais partneriais. Taip jau sutapo, kad mano kadencijos pradžia sutapo su Lobistinės veiklos įstatymo įsigaliojimo pradžia. Įvyko nemažai pokyčių bendravimo kultūroje, todėl jau nuo pirmų darbo dienų sulaukiau nepasitenkinimo, kad reikia deklaruoti susitikimus, registruotis lobistų registre, taip pat teikti ataskaitas apie pokalbius ir jų temas.
Kitas dalykas. Siekiau ir siekiu bendravimo balanso tarp įvairių žemdirbių organizacijų. Man ypač svarbu… Man svarbūs ir mikroūkiai, ir sėkmingai dirbančios didžiosios žemės ūkio bendrovės, nors viešumoje norima parodyti, kad tik vienintelė Žemės ūkio taryba yra vienintelis ir teisėtas žemdirbių atstovas. Tačiau tikriausiai visi žinote, to nėra. Matome ir mes susipriešinimą tarp žemdirbių savivaldos institucijų, tikrai tai nedžiugina. Tikrai norėtųsi, kad žemdirbių savivalda būtų stipri ir maksimaliai atstovautų visiems interesams.
Jeigu kalbėtume apie Žemės ūkio rūmų finansavimą, toks buvo klausimas, aš pats tą ne kartą deklaravau, mes siekiame pakeisti sąlygas, kad būtų proporcingai skiriamas finansavimas pagal atstovavimo intensyvumą. Tačiau vėlgi pati finansavimo forma yra paveldėta iš gana senų laikų.
Dėl nepakankamo… ar priekaišto, kad yra nepakankamas finansavimas Žaliajam kursui įgyvendinti. Yra 1 mlrd. Nežinau, ar to pakanka, ar ne. Galėtume visą laiką palyginti su kitais sektoriais, tada tikriausiai matytųsi ir bendras vaizdas. Tiek pinigų transformuotis kiti sektoriai, matyt, neturi, nors taip pat turės būti vykdoma žalioji transformacija. Galima visada sakyti, kad tai dalis tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros pinigų, tačiau tai yra vieši pinigai. Jie duodami tam, kad būtų skatinamas viešųjų gėrybių siekis ir viešosios politikos įgyvendinimas.
Keli skaičiai. Lietuvai naujuoju finansiniu periodu tiesioginės išmokos bus 30 % didesnės. Investicijos kaimo plėtrai yra sumažintos 15 %, tačiau, papildomai gavus EURI pinigų, tas lėšų mažėjimas yra tik 4 %. Papildoma parama yra numatyta iš Europos modernizavimo fondo, šiais metais 8 mln. neariminei žemdirbystei, tačiau iš viso yra suplanuota 60 mln. iki 2023 metų. Taip pat ir RRF lėšos – 18 mln., jos bus naudojamos ne tik klimato kaitos tikslams žemės ūkyje pasiekti, bet ir skatins skaitmenizaciją. Iš viso naujuoju finansiniu laikotarpiu Lietuvos žemės ūkiui bus skiriama daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Ekologiniam ūkininkavimui plėtoti ir pradėti iš jų skirta 400 mln. eurų, tai sudaro apie 10 % lėšų. Vien investicijoms į pirminę gamybą ir perdirbimą numatyta 970 mln. eurų. Valstybė kofinansuos 270 mln. Iš esmės, kaip ir sakau, aišku, pinigų niekada neužteks, bet nebūtų galima sakyti, kad jų visai nėra.
Kalbos, kad Žaliasis kursas sukels maisto kainų didėjimą, taip pat nėra pagristos, nes didžioji dalis, absoliučiai didžioji dalis ūkių Lietuvoje yra mišrūs ir jiems žaliojo kurso reikalavimai iš esmės nėra taikomi. Žaliojo kurso reikalavimai yra skirti labiau augalininkystės ūkiams, tarp kurių Lietuvoje dominuoja grūdų augintojai. Tačiau jeigu kalbėtume apie grūdų derlių, tai 2/3 mes eksportuojame ir Lietuvos maisto vartotojams paliekamas tiktai trečdalis. Dar kartą galiu pasakyti, kalbant ir apie maisto kainas, mes, manau, randame sprendimus, kaip nemažinant gamybos, tačiau atsižvelgiant į žaliosios architektūros tikslus galima tuos tikslus pasiekti. Juo labiau kad mes tikrai turime gana įvairų kraštovaizdį ir geras pradines sąlygas žaliosios architektūros tikslams įgyvendinti.
Jeigu kalbėtume apie Aplinkos ministerijos įsitraukimą į žemės ūkį, aš matau tai kaip privalumą. Dar kartą sakau, matau tai kaip privalumą, nes visi dalinamės bendra žeme, vandeniu, oru. Kiek vyko tarpsektorinių susitikimų ir buvo kalbama apie konkrečius pasiūlymus ar siūlomus sprendimus, šiuose susitikimuose šalys pamatė daugiau privalumų nei trūkumų. Būtent tokio bendradarbiavimo išvada yra ta, kad žemės ūkis vietoj 11–12 % turės mažinti CO2 išmetimą tik 6–7 %, kaip yra numatyta plane. Negalima žemės ūkio matyti atskirto nuo kitų sektorių, kuriems tikslai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo siekia net 25 %.
Pasiūlyta ekoschemų įvairovė suteikia daugiau galimybių įvairesniems ūkiams mažesnėmis pastangomis pasiekti žaliojo kurso tikslus. Kalbamės apie biurokratijos mažinimą, apribojimų palengvinimą, tai galima padaryti bendradarbiaujant, ne kariaujant.
Apie paramą sektoriams. Taip, šiandien gyvulininkystės sektorius susiduria su iššūkiais, kurių nebuvo dešimtmetį. Aš pats Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje praeitą savaitę kėliau šitą klausimą ir prie mūsų prisijungė 13 šalių, palaikydamos poziciją, kad mes turime ir prašome Europos Sąjungos peržiūrėti pagalbos instrumentus ir suteikti pagalbą. Pirmus rezultatus turime jau šiandien, tai yra iki kitų metų vidurio pratęsti priemonių terminai, padidintos maksimaliai leistinos pagalbos sumos – tai iš esmės mums leis greitai tame sektoriuje įjungti valstybės pagalbos mechanizmus. Skaičiuojame, kad galėsime kompensuoti po 30 eurų už kiaulę ir kiaulininkystės sektoriui papildomai skirti 2 mln. eurų. Pagalbos paketą rytoj jau turėtų patvirtinti Vyriausybė. Tikiuosi, kad taip ir atsitiks. Lygiagrečiai rengiame Komisijai rengiamąją prenotifikaciją milijoninei paramai gauti. Tiek paukštininkystės, tiek kiaulininkystės sektoriuje taip pat numatyta ženkli investicinė parama valdoms – pereinamuoju finansiniu laikotarpiu po 20 mln. eurų. Pieninė galvijininkystė, nuo kurios priklauso mūsų maisto pramonės aprūpinimas žaliava, pereinamuoju laikotarpiu sulauks 80 mln. eurų investicinės paramos.
Atsakydamas į klausimą dėl nenašių žemių, noriu pasakyti, kad išmokų dydžiai 2018–2021 metais nesikeitė.
Nelabai kas pasikeitė ir dėl santykio su mokslo institucijomis, tik tai, kad daugiau dėmesio kreipiame į studijų turinio kokybę, taip pat užsakomieji tyrimai ir tai, kad užsakomieji tyrimai atitiktų Vyriausybės programos tikslus. Šiame darbe kaip didelį pagalbininką matome Žemės ūkio mokslo tarybą, jos sudėtį atnaujinome ir prasidėjo konstruktyvus darbas. Aukštųjų mokyklų stipendijos iš esmės nesikeitė. Šiais metais skiriame stipendijas 104 studentams ir jos yra padalintos septynioms aukštosioms mokykloms. Tačiau reikia nepamiršti vieno dalyko, kad visos aukštosios mokyklos ir visi sektoriai, visi ūkio veiklos sektoriai, neignoruojant net kultūros, susiduria su tuo pačiu – milžiniška konkurencija dėl abiturientų. Ir reikia turėti mintyje, kad net ir ministerijos, skirdamos stipendijas, konkuruoja tarpusavyje.
Finansuojame 25 mokslinius ir taikomosios veiklos projektus, kuriuos vykdo Lietuvos mokslo įstaigos. Užsakomieji mokslo darbai yra vykdomi atviro konkurso tvarka. Apribojimų, kad kam nors nepatinka organizacijos pavadinimas, nedarysime. Beje, klausimo dėl jūsų minimos organizacijos, dėl ko ji buvo pasirinkta, reikėtų klausti mano pirmtakų, nors žinau iš patirties – ministrai nedalyvauja rengiant pirkimo dokumentus, o juo labiau Pirkimo komisijos darbe.
Ir pabaigai. Jeigu norime proveržio, turime keistis. Esu įsitikinęs, kad sprendimas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pavaldumo perėjimo Žemės ūkio ministerijai būtų nauda pirmiausia pačiai tarnybai. De facto ministerija ir dabar atstovauja tarnybai biudžeto derybose, rengia įgyvendinamuosius teisės aktus, įstatymų projektus. Laiku suteikta tiek administracinė, tiek finansinė parama tarnybai gerintų valdymo kokybę.
Mano komandai užtenka kompetencijos spręsti problemas, išskyrus šokti lietaus šokį. Tačiau ūkininkų praktikos įtraukimas į mano politinę komandą ją sustiprins. Tikiuosi, apie tai galėsiu pranešti netrukus. Jaučiu didelę atsakomybę Lietuvoje įgyvendinant žaliąjį kursą, padedant ūkininkams prisitaikyti prie naujų sąjungų ir reikalavimų. Visa tai numatyta Vyriausybės programoje. Pradėtus darbus darau, jų mesti neketinu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Dabar pagal Statuto nuostatą prioritetą klausti turi tie, kurie pasirašė klausimus ministrui, tad aš tokiu eiliškumu ir pakviesiu. Pirmasis iš esančių ir viename, ir kitame sąraše yra V. Valkiūnas, jis dabar vysto kitą diskusiją. Kolega Valdemarai, ar jūs norėtumėte pasiteirauti ministro?
V. VALKIŪNAS (LRF). Taip, labai įdomu eiga ministro. Toks įspūdis, kad jis aplinkosaugos ministras, o ne žemės ūkio ministras, nes ir ta žalioji architektūra, kaip jis čia pavadino biurokratiškai, ir tie kiti ūkininkus turbūt mažiausiai domina, kad bulves galėtų sodinti balandžio mėnesį, o ne kad dabar atšaldys visą pasaulį ir kad vėl gegužę, birželį sodintų.
Mano klausimas, kodėl jūs Europos Sąjungoje neiškovojote, kad išmokos būtų lygios? Dar Prezidentė D. Grybauskaitė, kiek aš pats atsimenu, žadėjo, kad nuo 2012–2015 metų išmokos bus suvienodintos. Visi žadėjo. Bet jūs apie tai net nekalbate. Kodėl jūs neveikiate? Mechanizmų buvo pakankamai, aš žinau, ir anksčiau. Vis dėlto prispausti Europos Sąjungą, kad mokėtų vienodai, kad nebūtų jokios Lietuvos ūkininkų diskriminacijos. Ką jūs padarėte ir ką jūs rengiatės daryti, ar nesirengiate? Kodėl pagal jūsų visas tas nuostatas ūkininkai nori jus nukirsti? Nes jūs nedarote to, ko reikia ūkininkams. Bet jūs esate aplinkosaugos ministru su savo žaliąja ekonomika ir visokiomis architektūromis, nedirbate savo funkcijų.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Susitarimas dėl tiesioginių išmokų dydžio įvyko 2020 metų liepos mėnesį. Tai klausimas mano bičiuliui kolegai G. Surpliui. A. Palionio nematau. Jie derėjosi, aš jau atėjau prie to, kas buvo suderėta, prie suderėto pagrindo. (Balsai salėje) Atsakiau, 2020 metų liepą. Aš pradėjau dirbti 2020 metų gruodžio pabaigoje.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kita klausiančioji – R. Tamašunienė. Po jos – G. Surplys.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas ministre, vis dėlto aišku, kad mažai kas aišku iš jūsų atsakymų. Jie labai nekonkretūs. Jie apie viską. Kiekvienas iš mūsų, atsistojęs dabar į tribūną, maždaug taip galėtų atsakyti į klausimus. Ūkininkai ir pasigenda. Jie labai konkretūs žmonės. Jie nori labai konkrečiai žinoti, kaip jie gyvens, su kuo gyvens, su kokia strategija. Tai ūkininkams to dialogo, tokio konkretesnio, o ne tokių vizionieriškų misijų, nes jie įsivaizduoja, kad jiems ūkį reikės išlaikyti artimiausioje perspektyvoje, norėtųsi iš jūsų sulaukti.
Bet mano klausimas dėl to, ko nėra tuose lapuose, – dėl vadovavimo ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų veiklos ir darbo koordinavimo. Viena yra pasitarimai, ir bendri su premjere, ir priimti sprendimai. Kalbu apie restitucijos pabaigimą. Bet jūsų viceministras nevykdo pavedimų nei Nacionalinė žemės tarnyba. Ji savavališkai parašo savo pažymą, kurios niekas neprašo. Komitetas laukia Vyriausybės išvados, bet jums pavaldžios institucijos atskirai kiekviena parašo savo nuomonę ir taip dar labiau supainioja situaciją. Aš pasigendu net tokio koordinavimo viduje ir su institucijomis, kurios pavaldžios jūsų ministerijai. Atsakykite, kaip vyksta tie procesai?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Į pirmą. Matote, aš negaliu pristatyti visų devynių privalomųjų reikalavimų per 15 minučių. Bet net ir dabar, kai aš kalbuosi, dirba ūkininkų, mokslininkų ir Žemės ūkio ministerijos darbo grupė. Ir pats prisijungsiu. Tai darbas iš tikrųjų su ūkininkais vyksta, ir labai konkretus darbas vyksta.
O dėl žemės restitucijos. Kaip mes sutarėme ir su jumis, ir pas premjerę, kad teikdami Vyriausybės išvadą mes teikiame įstatymo projektą. Įstatymo projektas perėjo derinimo stadiją. Žinau, kad Teisingumo ministerija vėl prieštarauja, nežinau kodėl, bet tikiuosi, kad greitai rasime sprendimą ir ateis iki Seimo, nes faktiškai vėl į Vyriausybę grįžo ir dabar Vyriausybėje mes turėtume priimti sprendimą.
O dėl įstaigų. Įstaigos veikia, kaip mes kalbėjome ir su jumis, ir tą visi žino, pagal dabartinį įstatymą. Tas interpretavimas yra ne politinis, o mes kalbame apie tai, kad reikia keisti, sutarėme, ką reikia keisti, ir tas vyksta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas klausėjas – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu du klausimus. Vieną išprovokavo… Tiesiog reaktyvus bus klausimas. Nuo pat, ministre, šios Vyriausybės darbo pradžios mes ginčijamės, ar ekologinių ūkių rėmimas turėtų eiti pagal plotą, kai mes tiesiog mokėsime už tai, kad kuo daugiau ploto bus ekologinio, ar už produkciją, kuo lyg ir Lietuva norėtų išsiskirti pasaulyje. Kaip suprantu, argumentai nebuvo išgirsti ir einama pagal plotą. Tai klausimas kodėl. Ar nebijote tapti krapų ministru, kad vėl bus tiesiog išmokėta daug išmokų, o ekologiniai ūkiai bus tik popieriuje?
O antrasis, tikrai noriu padėkoti už dėmesį mano kukliam asmeniui, jaučiuosi lyg stovėčiau pats tribūnoje, ir A. Palionis paminėtas. Jūsų visi atsakymai, kad dėl visko kalti tie, kurie buvo, o jūs lyg ir niekuo dėtas, mane veda prie klausimo, žinote, tą anekdotą apie tris laiškus. Ką jūs rašysite savo laiške būsimiems žemės ūkio ministrams? Ačiū.
K. NAVICKAS. Labai geri klausimai, ypač antras. Aš iš tikrųjų, jeigu girdėjote, neišsakiau priekaištų ir jokių priekaištų nepridėjau. Aš tik sakau, kad mes, kaip ir jūs atėjote į šią vietą, kaip ir aš atėjau, kurį laiką dirbame tai, kas buvo suplanuota. Aš tik tai norėjau pasakyti. Tai ne priekaištas, o tiesiog yra faktas.
O ką aš rašysiu, taip, aš rašysiu tą, ką mes dabar deramės dėl žemės ūkio ateities, 2023–2027 metų, ir džiaugiuosi, kad aš dalyvauju, nes tikrai yra didelis procesas.
Beje, gerbiamas Giedriau, iš tikrųjų superinis klausimas dėl to ploto ekologiniuose ūkiuose. Aš esu šiaip ideologiškai toje pačioje pusėje, bet jūs tikriausiai geriau nei aš žinote, kad reglamentas labai aiškiai apibrėžia: išmokos negali būti susietos su produkcija, nes tai yra bendras reglamentas. Jos nesusietos vien todėl, kad Europos Komisija neskatintų produkcijos perviršio. Dėl to tos ploto išmokos yra. Tai čia yra reglamentinė nuostata. Aš, aišku, suprantu ir tikrai palaikyčiau, kad būtų taip, nes tada mes tikrai turėtume, kaip pasakius, teisingesnę išmoką, jeigu išmoka būtų susieta su produkcijos kiekiu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar frakcijos vardu užsirašęs K. Mažeika. Nėra Statute tokios nuostatos, kad tai prioritetas, bet prašom. Tada, kiek bus laiko, iš eilės pagal užsirašymo laiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Netyčia čia gal paspaudžiau, bet jokio skirtumo. Iš tikrųjų, ministre, žemės ūkis, maži, dideli ūkininkai, jūs ten pasakojate, ne vienintelė sritis, kurioje dirba Žemės ūkio ministerija. Iš tikrųjų kitas labai svarbus dalykas yra kaimo politika, kur kalbame apie bendruomenes, vietos veiklos grupes. Tiek pirmieji, tiek antrieji jūsų atveju yra išreiškę nepasitikėjimą. Na, kaip jūs jaučiatės žmogiškai, kai iš tiesų tiek prieš tai jūsų minėti du ministrai turėjo palaikymą žmonių, su kuriais dirbo. O šiuo atveju situacija yra labai įtempta, sudėtinga. Kaip jūs įsivaizduojate tą pasitikėjimą įgauti ar pakeisti, kai nematoma jokių kol kas sprendimų. Ar jie kada nors bus? Kaip jūs matote tuos pirmus žingsnius, nes išties situacija labai gąsdinanti, matant ateinantį investicinį laikotarpį ir tuos iššūkius? Kaip jūs įsivaizduojate tai pakeisti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš įvardinčiau, kad tas, kaip jūs sakote, drastiškas periodas yra jau užnugaryje ir sprendimai jau yra priimti, dėl privalomų reikalavimų jau yra priimti. Tikiuosi, kad šiandien bus priimti galutiniai sprendimai, tiksliau, susitarimai dėl ekoschemų. Dirbame tikrai techniniu lygiu gana intensyviai. Aš manau, kad bus surastas tas kompromisas. Kai atsiranda turinys, tada galima susitarti ir dėl sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kai šiandien frakcijoje mes paklausėme jūsų apie neramumus, kad ūkininkai paskelbė nepasitikėjimą jumis, tiek stambieji, tiek smulkieji, įvairūs įmonių vadovai, perdirbėjai ir panašiai, jūs paminėjote vieną įstatymą, kuris neva visa tai sukėlė, tai yra lobizmo įstatymas. Man toks negeras jausmas kyla, kad jūs kai ko iki galo ir nepasakėte. Galbūt galėtumėte paplėtoti savo mintį ir įvardinti arba kaip nors plačiau pasakyti, kuo tai susiję ir kokie lobistai galimai jus bando nuversti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Aš nesakiau, kad įstatymas sukėlė šituos… Nereikia perfrazuoti to, kas yra. Tą nepasitikėjimą arba tą visą tokį sujudimą sukėlė daugelis faktorių. Aš paminėjau Lobizmo įstatymą tiktai ta aprėptimi, kad jis keičia ir neišvengiamai keitė bendravimo kultūrą. Natūralu. Natūraliai, žmogiškai tai yra tam tikras pokytis, kuris… Aš tai susierzinimą asmeniškai girdėjau, jis man buvo išreikštas kelis kartus.
O faktorių yra keletas. Vienas iš jų yra tas, kad grūdų augintojams nebuvo numatytas finansavimas, kad jis dabar pereina tiktai neariminei žemdirbystei per Modernizavimo fondą. Čia būtų galima plėtoti, bet atsakymas – tikrai nesusiję vien tiktai su įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas užsirašęs, bet nematau jo salėje. V. Ąžuolo taip pat nematau. A. Palionis. Prašau. Paskutinis klausiantis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, pirmininke. Aš tiktai norėjau dėl paskutinio atsakymo, kad grūdų auginimas, klausimas, ar neariminė žemdirbystė. Manau, kad yra susiję.
Bet aš norėčiau paklausti apie ŠESDʼą. Suprantu, kad žemės ūkis gavo įsipareigojimų iki 2030 metų mažiausiai 11 % susimažinti, lyginant su visos valstybės 25 %, lyginant su 2005 metais, bet vertinant pinigų sumą, kurią pasidalino sektoriai (turiu omeny ir Susisiekimo ministeriją, Energetikos ir Žemės ūkio), žemės ūkis gavo kone mažiausiai – 16 mln. Ar tai adekvatu pagal skirtą visą bendrą pinigų sumą? Aš suprantu, kad visą laiką yra argumentai, kad žemės ūkis turi KPP programą ir ten galės numatyti savo priemones, bet kitos ministerijos lygiai taip pat turi Sanglaudos fondą, kuriame lygiai taip pat gali numatyti priemones, kurios prisidės prie ŠESDʼo mažinimo. Ar nemanote, kad iš RRF’o pinigų žemės ūkis gavo per mažai?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Taip, tuos 11 % ar 12 % visą laiką turiu paaiškinti. Tas susimažinimo tikslas 12 % atsiranda dėl to, kad mūsų emisijos didėja žemės ūkyje ir dėl to… Nors dokumentuose rašoma 11 %, bet pagal tęstinius įsipareigojimus yra 12 %.
Kalbant apie sektorius, iš RRF’o aš nežinau, ar didžiausią, bet tikrai didelę dalį gavo švietimas, kuriam ŠESDʼo sumažinti nereikia. Manau, tai yra valstybės požiūris, kad mes investuojame į savo švietimą, švietimo kokybę ir ilgalaikėje perspektyvoje turėsime didesnę savo valstybės gerovę.
Ar gavo mažai, ar daug, aš nežinau. Aš manau, kad žiūrint į visus pinigus, yra pakankamai. Tuo labiau kad iš tos pačios RRF’o programos, mes rytoj kalbėsimės ir su energetikos ministru, ir su aplinkos ministru, dar yra dalis, kurią mes norime skirti žemės ūkiui. Tiksliau, tikiuosi, kad ir skirsime, tai yra dėl biometano gamybos. Rytoj susitinkame su žemės ūkio bendrovių asociacijomis, su trimis ministrais, kad ta programa toliau būtų vystoma.
Taip pat, tiesą pasakius, yra nedidelė dalis, bet mes turėtume ir galėtume išnaudoti skaitmenizacijai. Per skaitmenizaciją, aš manau, jeigu mes turėsime (o to siekiu, kad turėtume gerą pasiūlymą), taip pat žemės ūkis iš ten galės laimėti.
PIRMININKĖ. Ir dabar tikrai paskutinis, nepastebėjau sąraše, R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju pirmininkei. Turbūt mes abudu nesame žemės ūkio specialistai – aš esu kultūros ir švietimo, jūs – gamtos, daugiau aplinkos, bet neatmetu to dalyko, kad žemės ūkyje irgi galima aptikti ir gamtą, ir aplinką ir dėl to gana glaudžiai esate susijęs su tuo. Man kaip labai ir nekerta dėl šito klausimo, nors kolegos jus mato daugiau kaip aplinkos ministrą žemės ūkio srityje. Bet už aplinką aš tikrai jums dėkoju.
Noriu paklausti. Kai buvote aplinkos ministru, tuo metu jūsų buvo prašyta padidinti miško kirtimo normos kiekį. Jūs ir jūsų ministerija atsisakėte tai daryti, už tai dėkoju, tačiau Vyriausybė priėmė kitą sprendimą – padidino kirtimą. Tada aplinkos ministru tapo K. Mažeika. Jis sumažino miškų kirtimo normą keletu procentų. Dabar atėjęs, aplinkos ministru tapęs S. Gentvilas padidino iki 1,2 mln. kub. metrų miško kirtimą. Norėjau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate šią situaciją, nes Glazge kaip ir sutarta iki 2030 metų mažinti miško kirtimą? Ačiū.
K. NAVICKAS. Čia nelabai susiję su žemės ūkiu.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, nesusiję, bet jūs artimas esate. Ačiū.
K. NAVICKAS. Europos Taryboje kaip tik žemės ūkio ministrai atsakingi už miškininkystę. Tai ta istorija ne kartą buvo kalbėta. Iš tikrųjų ten nebuvo koks nors specialus prašymas, reikia teisybę pasakyti, nes miško kirtimo planai tvirtinami kas dešimt metų, jie yra peržiūrimi, yra toks periodiškumas. Dabar, praėjus kiek čia, septyneriems metams, matyt, vėl bus tas pats (…) – peržiūrėti kirtimų normas. Buvo mokslininkų išvados, kad reikia didinti. Taip, yra ministerijos teikimas su mano parašu Vyriausybei, kad mes siūlome tų normų nedidinti. Vyriausybė nusprendė kitaip. Tokia ir istorija.
Vėlgi teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kirtimų apimties Miškų urėdija neįvykdė, jinai tiesiog neįvykdė tų normų ir de facto jos nebuvo padidėjusios. Bet ar jas būtina didinti, dabar aš jau neturiu paskutinių duomenų, ten tikrai yra skaičiuojamas miško prieaugis ir visa kita, tai nenorėčiau komentuoti, nes jau kuris laikas esu atitrūkęs nuo šitos temos.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Jūs atsakėte į klausimus. Dėkui jums. O mes savo ruožtu judame toliau pagal darbotvarkę.
14.46 val.
2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-950(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-951(2) (svarstymas)
Einame prie darbotvarkės 2-2 klausimo – 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-950(2). Svarstymo stadija. Sveikatos reikalų komiteto pranešėjas – A. Matulas. Matyt, ir lydimąjį kartu pristatysite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-950 ir, už balsavus 7, susilaikius 4, pritarė.
Buvo viena Teisės departamento pastaba, į kurią mes atsižvelgėme. Taip pat buvo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos siūlymas didinti išlaidas vaistams. Kadangi biudžetas vaistams ir taip didėja daug daugiau – 17,5 %, tai mes nepritarėme. Ir tada buvo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas pritarti. Mes irgi pritarėme. Taip pat Audito komiteto pasiūlymas. Audito komitetas pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, Sveikatos reikalų komitetas irgi pritarė.
Kartu noriu pasidžiaugti, kad per mano šešių kadencijų darbą ir Sveikatos reikalų komitete, ypač žinant, kad dabar yra pandeminis laikotarpis, išties, sakyčiau, tai yra vienas geriausių, jeigu ne geriausias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, nes valstybė kartu prisiėmė tam tikras funkcijas dėl kovido suvaldymo ir finansuos išlaidas ne iš PSDF’o biudžeto arba PSDF’o biudžeto rezervo, bet atskirai iš valstybės biudžeto.
Taip pat yra lydimasis įstatymo projektas. Nežinau, ar galiu jį pristatyti dabar?
PIRMININKĖ. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komiteto išvada yra ir dėl lydimojo įstatymo projekto, kuriuo būtent valstybė prisiima atsakomybę ir finansuos iš valstybės biudžeto išlaidas, susijusias su kovidu.
Buvo Teisės departamento pastaba, mes jai pritarėme. Taip pat buvo antra Teisės departamento pastaba. Jie pasiūlė mums svarstyti, ar nereikėtų aiškiai nurodyti ir iš kokių valstybės biudžeto asignavimų, tai yra kokiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams skirtų valstybės biudžeto lėšų būtų apmokamas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas. Komitetas mano, kad šito reglamentuoti tikrai nereikia, tuo labiau kad tai buvo ne siūlymas, o pasvarstymas. Komitetas, rodos, vienbalsiai šiam siūlymui nepritarė.
Taip pat buvo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Jie pritarė šitam įstatymo projektui ir mes pritarėme. Lydimajam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu, todėl labai prašyčiau pritarti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Toliau noriu pakviesti Audito komiteto poziciją pristatyti greičiausiai J. Razmą. Nematau pirmininko. Taip taip, matau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Audito komitetas apsvarstė projektą. Nuomonių buvo įvairių dėl jo. Galiausiai balsavome ir laimėjo balsavimas pritarti įstatymo projektui: už balsavo 4, o už siūlymą grąžinti tobulinti balsavo 3. Komitetas pritarė projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir dabar BFK komiteto poziciją pristatys M. Maldeikis. Prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą klausimą ir pritarė bendru sutarimu. Pastabų nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Čia ir lydimajam? Pagrindiniam ir lydimajam? Dėkui. Svarstymo stadijoje diskusijoje nėra pareiškusių noro kalbėti. Dėl motyvų – už A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Noriu išsakyti savo trumpą nuomonę dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo keitimo siūlomų koreguojančių nuostatų. Pabrėžtinai akcentuoju, siūlymas, kad karantino metu priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčio padidinimu darbuotojams, kurie teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo profilaktikos priemones šių ligų židiniuose, būtų padengiamos ne PSDF’o biudžeto, o valstybės biudžeto lėšomis, yra teisingas ir logiškas. Be teisingų argumentų, nurodytų aiškinamajame rašte, dėl išlaidų neatitikimo draudiminiam įvykiui principo, toks siūlymas teisingas dar ir dėl to, kad dešimtmečiais nesprendžiama valstybės įmokos padidinimo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis problema. Metai iš metų jaučiamas nepakankamas valstybės asignavimų skyrimas valstybės priskirtoms funkcijoms vykdyti. Nuolat didinamas valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų ratas, ir PSDF patiria nuolatinį pinigų stygių. Gydytojų atlyginimai išlieka taip pat maži.
PSDF’o biudžeto būklę sunkina dar ir tai, kad tai vienintelis biudžetas, kuris, vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, negali būti deficitinis. Pajamos turi būti subalansuotos su išlaidomis. Kaip žinome, valstybės ir savivaldybių biudžetui, „Sodros“ biudžetui galima planuoti deficitinį rezultatą. Kviečiu balsuoti už ir pats balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš – A. Veryga. Nematau. Matau salėje. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Nesu aš kategoriškai prieš ir turbūt kaip mano kolega Antanas pritariu Užkrečiamųjų ligų įstatymo lydimajam projektui, kuris lydi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikrai suprantu ir palaikau tą logiką, kuri keliauja su šitomis pataisomis. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, nes jis šiuo atveju yra pagrindinis ir esminis.
Pradėsiu gal nuo pozityvo. Pirmiausia yra tikrai smagu, kad biudžetas auga ir auga, kaip ir buvo minėta teisingai, net tokiomis sudėtingomis valstybei sąlygomis ir sugeba išlaikyti tam tikrą rezervą. Man gaila, kad anksčiau tas rezervo turėjimas būdavo taip pašaipiai kritikuojamas sakant, ar jūs čia ne kokia nors krizei ruošiatės. Manau, kad valstybė elgėsi atsakingai, turėdama tam tikrą rezervą ir jį kaupdama. Smagu, kad visgi yra nuo to populizmo atsitraukta ir daroma teisingai.
Dėl ko aš susilaikysiu balsuodamas už šitą biudžetą? Dėl vieno dalyko – pirmiausia dėl medikų darbo užmokesčio didinimo. Manęs tikrai neįtikina ministro pasakymai, kad medikams darbo užmokestis augs pakankamai reikšmingai, jis paminėjo procentus, tai yra 6 %, o 6 % dabar yra net mažiau negu metinė infliacija. Vadinasi, tas atlyginimų padidinimas, kuris čia taip skambiai yra pristatomas, iš esmės nuskęs infliacijoje ir medikai augimo nepajus, manau, kad jis yra nepakankamas. Balsuodamas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas – numatytu laiku.
14.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-916(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar einame prie darbotvarkės 2-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-916(2). Ir vėl į tribūną noriu pakviesti kolegą A. Matulą. Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas kaip pagrindinis svarstė posėdžio pirmininkės jau paminėtą įstatymo projektą Nr. XIVP-916(2) ir pritarė jam bendru sutarimu. Buvo Valstybės kontrolės pirma pastaba, į ją pasiūlėme atsižvelgti. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė, mes irgi pritarėme jų išvadai. Audito komitetas pateikė siūlymą, mes jam pritarėme iš dalies.
Trečiam Audito komiteto pasiūlymui mes pritarėme, bet nepritarėme ketvirtam pasiūlymui. Juo siūloma konsoliduoti PSDF’o, optimizuoti PSDF’o veiklą. Tai yra svarstytinas klausimas, bet visiškai nesusijęs su šiuo Sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniu, todėl mes siūlome nepritarti. Todėl Audito komiteto išvadai mes pritarėme iš dalies. Kaip minėjau, šiam projektui komitetas pritarė bendru sutarimu, todėl prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega. Audito komiteto išvadą pristatyti kviečiu gerbiamą R. Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas lapkričio 3 dieną posėdyje svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-916 ir vienbalsiai priėmė sprendimą pritarti. Taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti. Kaip girdėjau, mano kolega pristatė, kad į vieną Audito komiteto pasiūlymą buvo atsižvelgta, iš tiesų tenka labai apgailestauti, kad neatsižvelgė ir į antrą mūsų pasiūlymą. Bet, sakykime, tikrai argumentacija, kad klausimas yra nesusijęs su ataskaitų rinkiniu, gali būti išgirsta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. BFK išvada. Kas iš narių galėtų pagarsinti? (…) nėra, tai nematau. Aš pagarsinsiu, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu komiteto išvadoms ir projektui. Šiuo klausimu, matyt, tiek. Einame į priėmimo stadiją, nes tokia procedūra dėl šio klausimo.
Ar galime pastraipsniui? Dėl 2 straipsnio yra… Atsiprašau, pirma priimame 1 straipsnį, čia bendru sutarimu, prieštaraujančių nėra. Priimta.
2 straipsnis. Seimo Audito komitetas siūlo pataisą. Komiteto nuomonė – nepritarti. Ar jūs pristatysite pataisą, gerbiamoji kolege Budbergyte? Ar jūs pristatysite Audito komiteto pataisą, ar atsiimate, ar kaip mes čia? Iš vietos jūs galite pristatyti esmę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mes iš tiesų atsiimame šitą pasiūlymą. Atsiimame pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Fiksuojame, kad atsiimtas pasiūlymas. Ar galime 2 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Turbūt viskas šiame etape. Einame tuomet prie… Nematau norinčių pasisakyti dėl motyvų, tuomet dėl priėmimo balsuosime numatytu laiku.
15.00 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-949(2) (svarstymas)
Judame toliau. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-949(2). Čia pranešėjas yra gerbiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas. Kolegos, gal galėtumėte atkreipti kas nors komiteto pirmininko dėmesį? Turbūt priima gimtadieninius sveikinimus. Gerbiamas A. Žukauskai, Švietimo ir mokslo komiteto išvada dėl Mokslo ir studijų įstatymo.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-949. Turėjome tik vieną nedidelę, neesminę pastabą iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komitetas iš esmės pritarė patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, komiteto išvadai ir įstatymo projekto teikimui svarstyti Seimui. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir iš Biudžeto ir finansų komiteto kviečiu. Gerbiamas M. Majauskai, ar galėtumėte Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Mokslo ir studijų įstatymo pasakyti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir pritarė projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui jums. Taigi pasiūlymų dėl projekto nėra gauta, bet dabar atidarome diskusiją. Pirmasis užsirašęs V. Ąžuolas, bet salėje jo nematau. Frakcijos vardu tuomet kviečiu kalbėti gerbiamą V. Targamadzę. Iš tribūnos.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šitas projektas yra susijęs su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto vadovų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio didinimu.
Ir dar vienas akcentas. Jūs puikiai žinote, kad universitetų ir kolegijų tiek dėstytojų, tiek mokslo tyrėjų atlyginimai didėjo, o užmarštyje buvo mokslinių tyrimų institutai ir tas koeficiento padidėjimas yra gana mažas. Jeigu mes pažiūrėtume vadovui, tai maždaug dviejų punktų ribose, mokslinio instituto sekretoriui irgi nedaug skiriasi, vyriausiajam moksliniam darbuotojui taip pat nedidelis padidėjimas. Aš tikrai labai prašau palaikyti šitą įstatymo pataisą ir balsuoti už, nes mokslininkai šiandien gyvena gana vargingai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiama Vilija. Dėl motyvų už užsirašęs E. Pupinis, bet jo salėje nematau. Tuomet dėl šio klausimo svarstymo stadijoje apsispręsime balsavimo metu.
15.03 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1053(2), Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1054(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1055(2) (svarstymas)
Einame prie darbotvarkės 2-5 klausimo – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1053(2). Čia pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto vadovas. Kviečiu į tribūną. M. Majauskai, prašom pristatyti komiteto išvadą dėl Akcizų įstatymo ir lydimųjų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti, galbūt galiu pristatyti visus, visą paketą? Šiais įstatymų projektais yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, tai yra Akcizų, Nekilnojamojo turto ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimai, jiems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu. Papildomai Biudžeto ir finansų komitetas, tikslindamas Pelno mokesčio įstatymą, pasiūlė (ir siūlymui buvo pritarta taip pat bendru sutarimu) nustatyti bankų, kredito įstaigų papildomą pelno mokestį neterminuotą, jį padaryti nuolatinį.
Atkreipsiu dėmesį. Nepriėmus šio įstatymo projekto, papildomas bankų pelno mokestis įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui baigtų galioti liepos 1 dieną. Jeigu pritartume Vyriausybės pasiūlytam įstatymo projektui, jis baigtų galioti 2023 m. sausio 1 d. Jeigu pritartumėte šiam įstatymo projektui, kurį patobulino Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, toks papildomas kredito institucijų mokestis, kuris būtų lygus iš viso 20 %, lyginant su standartiniu 15 %, būtų taikomas neterminuotai. Biudžeto ir finansų komitetas, priimdamas tokį sprendimą, argumentavo keliais punktais.
Pirma. Akivaizdu, kad Lietuvoje didžiausi komerciniai bankai veikia ribotos konkurencijos sąlygomis. Tai leidžia jiems taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius ir nustatyti didesnes būsto palūkanų normas. Todėl didžiausi komerciniai bankai yra kartu ir didžiausi pelno uždirbėjai Lietuvoje, tai yra uždirbantys daugiausiai pelno ir atitinkamai mokantys reikšmingą pelno mokestį.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių didieji komerciniai bankai nemoka dividendų mokesčio, nes dėl šių sutarčių įgyvendinimo jie sumoka dividendų mokestį išmokėdami pinigus motininėms kompanijoms jau jų motininėse šalyse. Taigi todėl fiskaliniu požiūriu taikyti pelno mokestį ir padidintą pelno mokestį yra prasminga ir tikslinga, atsižvelgiant į tai, kad dividendų mokestis nėra taikomas, o yra ribota konkurencija ir bankai uždirba reikšmingai didesnį pelną nei daugelis kitų verslo organizacijų, veikiančių Lietuvoje. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritaikyti didesnį pelno mokesčio tarifą bankams ir jį taikyti neterminuotai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl pagrindinio ir iš karto dėl lydimojo kviečiu pristatyti kolegą V. Kanopą.
V. KANOPA (LSDPF). Ačiū. Komitetas svarstė ir pritarė Vyriausybės pateiktam Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai.
Taip pat dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, kiek supratau. Lygiai taip pat komitetas vienbalsiai pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega. Pasiūlymų dėl šių projektų nėra. Kalbančiųjų taip pat nėra užsirašiusių. Tad apsispręsime svarstymo stadijoje balsavimo metu. Jis numatytas 15 val. 55 min.
15.09 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-72(2) (svarstymas)
Dabar einame prie darbotvarkės 2-6 klausimo – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-72. Svarstymo stadija. Čia Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas A. Čepononis. Nematau jo, bet gal Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galėtų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs gerbiamo Seimo nario A. Butkevičiaus pateiktą įstatymo projektą, jį patobulino pagal Vyriausybės pateiktą išvadą ir jam pritarė bendru sutarimu.
Taip pat buvo pateiktas Seimo narių I. Haase, D. Asanavičiūtės, S. Jovaišos, L. Slušnio, A. Matulo ir M. Maldeikio pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas pirmininke. Kadangi vis dėlto buvo gauta pasiūlymų, klausimas, ar pasiūlymų iniciatoriai nori, kad jie dar būtų svarstomi, ar atsiimate? Gal pirmiausia kreipiuosi į pirmąją užsirašiusią I. Haase. Ar jūs dėl Motorinių transporto priemonių įstatymo savo pasiūlymus atsiimate? Komitetas nepritarė minėtiems siūlymams. Pritarė Vyriausybės pasiūlymui.
I. HAASE (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Čia buvo pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Ar galime tuomet 1 straipsniui pagal komiteto išreikštą valią pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Galime. Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Seimo narių grupės pasiūlymas. Pirmos klausiu I. Haase, nes ji pirmoji užsirašiusi. Ar jūs norite, kad būtų svarstoma, ar atsiimate pasiūlymą, nes nebuvo pritarta? Atsiimate.
Ar galime tuomet pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui pagal komiteto išreikštą valią? (Balsai salėje) Nematau prieštaraujančių. Pritarta. (Balsai salėje) Motyvai dėl viso. Dėl motyvų už užsirašęs E. Pupinis, bet jo vėl salėje nematau. Tuomet svarstymo stadijoje apsispręsime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku.
15.11 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659(2)ES (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas – Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, tai yra nauja Pranešėjų apsaugos įstatymo redakcija. Dėl to nauja redakcija, kad yra nauja 2019 metų direktyva ir ji yra perkelta į mūsų teisinę sistemą, į Pranešėjų apsaugos įstatymą. Komitetas turėjo klausymus. Komitete svarstymo stadijoje net du kartus buvo svarstoma. Vieną kartą buvo grįžta atgal ir tikslinamos nuostatos. Ir štai galutinė redakcija, kuri dabar yra teikiama, buvo apsvarstyta šių metų lapkričio 17 dieną ir visi septyni dalyvavę posėdyje balsavo už.
PIRMININKĖ. Labai dėkui. Tuomet BFK poziciją kviečiu pristatyti komiteto pirmininką. Prašau. Dėl Pranešėjo apsaugos įstatymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, priėmė siūlymą pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei įvertinti poreikį skirti kompetentingai institucijai, šiuo atveju Generalinei prokuratūrai, didesnį finansavimą pranešėjų atlyginimui už vertingą informaciją ir kompensacijoms už pranešėjų patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl jų pateiktų pranešimų mokėti. Taigi, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstęs konstatuoja, kad kompensacija pranešėjams yra labai svarbus elementas motyvuojant pranešėjus kalbėti ir siekiant minimizuoti jų patiriamą žalą, bet taip pat didinti šią kompensaciją vadovaujantis Vakarų šalių praktika, kai kompensaciją sudaro kartais net ir procentinė išraiška, kai galima apskaičiuoti, užkardytos žalos arba galimai užkardytos žalos. Tokį priėmė siūlymą Biudžeto ir finansų komitetas ir įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tuomet dabar erdvė diskutuoti. Prašau V. Baką pasisakyti diskusijoje.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų pranešėjo institutas yra svarbus žingsnis kuriant nepakantumo korupcijai sistemą. Mūsų laikų pranešėjai yra drąsūs vyrai ir moterys, kurie stoja ginti viešojo intereso, nesitaiksto su tuo ir tikrai labai sudėtingomis sąlygomis vis dėlto išdrįsta pranešti apie tokius atvejus, kurie yra nesuderinami su mūsų visų viešuoju interesu. Seimo užduotis – stoti šių asmenų pusėn tuomet, kai jie susiduria su persekiojimu ir spaudimu. Mūsų užduotis yra sukurti tokiems žmonėms apsaugos sistemą. Ir ką gi mes matome įstatymo projekte? Iš tiesų tokios sistemos nėra. Mes iki šiol turėjome tokį fragmentišką reguliavimą, o po šio įstatymo projekto, kuris yra teikiamas, jis tampa apskritai deklaratyvus. Kitaip tariant, pranešėjo problemos yra jo paties problema, nebe valstybės. Aš nelabai suprantu, kodėl Seimo pagrindinis komitetas ir šiuo atveju Teisingumo ministerija, kurios Kalėjimų departamente, pavyzdžiui, kovoja su korupcija ir tai akcentuoja, siekia daryti reformas, pranešėjų atveju, o jie apima visą valstybės sistemą, tokią apsaugą vengia sukurti. Aš tikrai kviečiu Seimą… Aš dėl šio projekto pateikiau pasiūlymą, jo esmė yra ta, kad pranešėjui, kuris susiduria su persekiojimu, būtų atlygintos teisinės pagalbos išlaidos. Viskas. Paprastas veiksmas iš tikrųjų leistų mūsų žmonėms, valstybės tarnautojams, pareigūnams, privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurie nenori taikstytis su korupcija arba su viešojo intereso pažeidimais, atsiremti į valstybę. Juk mes girdėjome atvejus, ir ne vieną, su kuo susiduria pranešėjai, ar tai būtų Kalėjimų departamento pavyzdys, Aplinkos ministerijos pavyzdys. Iš tikrųjų žmonės patiria tą persekiojimą. Ir kas atsitinka? Jie turi samdytis advokatus už savo pačių lėšas ir kovoti su tais, kurie daro spaudimą. Šitame įstatyme, deja, bet šitas klausimas nesprendžiamas.
Kaip teisingai sakė M. Majauskas, kitas aspektas yra kažkoks kompensavimas už tuos nepatogumus. Šiandien siūloma, kad tai galėtų būti apie 2 tūkst. eurų suma. Kaip žinote, rimtame teismų procese su interesų grupėmis, jose dalyvauja stambios interesų grupės, tokių pinigų vos užtektų kokiam apeliaciniam arba kasaciniam skundui parengti. Kitaip tariant, mieli kolegos, aš tikrai kviečiu pritarti mano pasiūlymui ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris apsaugotų pranešėją, realiai apsaugotų nuo persekiojimo, nuo įvairiausio poveikio, atleidimo iš darbo ir panašiai. Kad jis galėtų jaustis bent kažkiek galintis atsiremti į valstybę, kad jis galėtų apsiginti tuo atveju, kai jį persekioja tos grupės, kurios susijusios su jo pranešime arba jos pranešime pateikiamomis aplinkybėmis. Tikrai kviesčiau ir komitetą, ypač pagrindinį, ir kolegas atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų ekspertų pasiūlymus, jie labai aiškiai sako, kad vis dėlto pranešėjo apsaugos sistema Lietuvoje šlubuoja. Taip, mes galbūt atrodysime formaliai perkėlę Europos Sąjungos direktyvas, bet kas iš to, kad realiai tas mechanizmas neveiks.
Gerbiami kolegos, dar kartelį, kai, aš įsivaizduoju, mes balsuosime dėl pasiūlymų, aš jį dar kartelį pristatysiu. Vis dėlto mes galime priimti politinį spendimą ir atlikti tą pareigą, kuri šiuo atveju ir kyla Seimui, tai yra nustatyti tokią pranešėjo apsaugos sistemą, kad žmogus bent jau galėtų būti tikras. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega. Tuomet iš karto ir pakviesiu, kadangi, kaip suprantu, neatsiimate savo pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Pasiūlymas yra dėl 14 straipsnio. Surengsime, taip sakant, procedūrą su motyvais ir pristatymu, o balsuodami apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Prašom, kolega, pristatyti.
V. BAKAS (DFVL). Mano pasiūlymas papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip, kad pranešėjui nutarus teisinę pagalbą organizuoti savarankiškai iš valstybės lėšų būtų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos būtent Vyriausybės nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas jokiu būdu negalėjo pritarti tokiam pasiūlymui, nes įstatyme kitaip, negu netiesą kalbėjo kolega Vytautas, įstatyme yra aiškiai pasakyta, jog teisinės pagalbos išlaidos yra atlyginamos pagal valstybės garantuojamą teisinės tarnybos modelį ir dar daroma didžiulė nuolaida, kad nereikia įrodinėti turtinės padėties, nereikia deklaruoti, iš karto iš šitos tarnybos yra skiriamas advokatas pranešėjui. O kolegos Vytauto siūlymas reikštų, kad pranešėjas galėtų samdyti komercinį advokatą. Čia visiškai neaišku, koks mechanizmas, kokios sumos, kiek biudžete reikėtų lėšų.
Taip pat dar noriu pabrėžti, kadangi įstatymo projekte yra aiškiai atskirta, teisinės pagalbos apmokėjimas yra vienas dalykas, o tam tikra priemonė – pranešėjo skatinimas už suteiktas žinias yra visiškai kitas dalykas, tai yra grynai jo skatinimas, atlyginimas už gautą informaciją. Vadovaudamasis tokiais argumentais, komitetas nepritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl pasiūlymo apsispręsime balsavimo, kuris prasidės 15 val. 55 min., metu.
Dabar einame prie darbotvarkės 2-9 klausimo, projekto Nr. XIVP-561. Atsiprašau, kadangi mes einame truputėlį greičiau pagal darbotvarkę, jums leidus, paimsiu rezervinį klausimą.
15.21 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184 (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184. Kviesčiau kolegą J. Sabatauską pristatyti TTK išvadą dėl Teismų įstatymo. Rezervinis klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymą. Atsižvelgęs į Seimo Teisės departamento išvadą bei Teisėjų tarybos ir svarbiausia turbūt Vyriausybės išvadą, komitetas nusprendė nepritarti įstatymo projektui. Balsavus 6 už, 1 – prieš, 1 susilaikius siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Šiame etape diskusijos nėra, kadangi komitetas apsisprendęs dėl tokio siūlymo, yra tik motyvai už ir prieš. Dėl motyvų prieš yra M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėjau padėkoti komiteto pranešėjui J. Sabatauskui už išsakytą komiteto poziciją. Aš suprantu, kad klausimas yra ypač jautrus ir komitetas priėmė sprendimą vis dėlto grąžinti iniciatoriams tobulinti šį įstatymo projektą. Aš savo ruožtu siūlyčiau nepritarti tokiai komiteto pozicijai ir vis dėlto sudaryti galimybę Seimui šiuo klausimu padiskutuoti ir paskirti alternatyvų komitetą, kitą komitetą, kuris galėtų pratęsti šią diskusiją.
Kodėl tai yra svarbu? Mes turime užtikrinti teismų nepriklausomumą ir teisėjų objektyvumą. Dėl to didiname teisėjų atlyginimus, geriname teismų infrastruktūrą. Didinant atlygį teisėjams, natūralu, kad turime labai aiškiai pasakyti, kad papildomas atlygis, kuris gali turėti komercinio pobūdžio ypatumų, neturėtų būti taikomas ar prieinamas teisėjams. Būtent apie tai šis įstatymo projektas ir kalba. Siekiant užtikrinti teismų ir teisėjų objektyvumą ir nepriklausomumą taip, kad nebūtų net numanomo interesų konflikto ar tokios regimybės, siūlome pataisyti Teismų įstatymą. Prašytume Seimo apsispręsti dėl kito pagrindinio komiteto paskyrimo ir nepritarti šiai Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už motyvus. Apsispręsime balsavimo metu.
Kadangi pradėjau rezervinius, yra dar vienas rezervinis klausimas – Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas įstatymo projektas Nr. XIVP-926. Pagrindinis pranešėjas – kolega A. Dumbrava. Jo salėje nematau, bet gal yra iš Seimo narių grupės, kas ketintų pristatyti? Gal kolega A. Vinkus? Ne. Supratau. Palauksime, kol bus pagrindinis pranešėjas.
15.25 val.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-561(2), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-562(2) (svarstymas)
Toliau einame prie darbotvarkės 2-9 klausimo – Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-561(2) ir lydimojo. Ir čia pranešėjas svarstymo stadijoje yra Žmogaus teisių komiteto pirmininkas kolega T. V. Raskevičius. Pirmiausia prašau jį, po to – Istorinės atminties komisijos vadovas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena visiems. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-561(2) svarstė lapkričio 17 dienos posėdyje. Komitete buvo gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai ir išvados dėl įstatymo projekto, taip pat gauta Vyriausybės išvada ir taip pat svarstymo metu atsižvelgta į Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pateiktus pasiūlymus, jiems buvo pritarta arba į juos siūloma atsižvelgti. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šis sprendimas yra priimtas komitete bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui už tokius pozityvius rezultatus. Tuomet minėto įstatymo išvadą ir lydimojo įstatymo išvadą kviečiu pristatyti P. Kuzmickienę Istorinės atminties komisijos vardu.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė projektus birželio 9 dieną ir bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip su fanfaromis įvyko pritarimas. Toliau lydimasis įstatymo projektas – Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia reikėtų TTK išvados. Nematau komiteto pirmininko, gal galima pagarsinti? Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymų negauta, komiteto sprendimas, balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta įstatymo projektui.
Dabar į diskusiją norėsiu pakviesti kolegą V. Rakutį, bet prieš tai ilgokai prie šoninio mikrofono stovėjo gerbiamas Julius. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš buvau užsirašęs kalbėti dėl Teismų įstatymo motyvų. (Balsai salėje) Nepavėlavau.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, nepastebėjau. Gal tada balsavimo metu ar jūs dabar norėtumėte?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerai, balsavimo metu.
PIRMININKĖ. Tada pasižymime, kad balsavimo metu. (Balsai salėje) Prašom, kolega Valdai. Pirmininkavimą perduodu Pirmininko pavaduotojui gerbiamam kolegai J. Jaručiui.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad santykius būtų galima išsiaiškinti kaip nors ne mūsų posėdžių salėje. (Triukšmas salėje, skambinama varpeliu)
Svarstymo stadijoje yra labai svarbus įstatymo projektas, kurio tikslas yra praplėsti Genocido rezistencijos centro veiklos sferą keletu svarbių punktų. Norėčiau jums pabrėžti šiuos punktus. Pirmiausia šio centro veikloje yra praplečiamos chronologinės ribos, centras ne tik rūpinasi įvykiais, kurie vyko iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, iki 1990 m. kovo 11 d., bet taip pat ir keletą metų vėliau, nes iš tikrųjų Lietuvoje kaip ir vienu metu dar veikė kelios organizacijos, dar stovėjo sovietinė kariuomenė, tad natūralu, kad šis laikotarpis taip pat patenka į centro veiklos sritį.
Taip pat labai svarbus dalykas yra paieška ir identifikacija, tai yra tie darbai, kurie išgarsino centrą paskutiniais metais Gedimino kalno kasinėjimu, bet juos atliko ne struktūra, o tiesiog centro savanoriai, kuriems tai neįėjo į darbo apimtį, taip po šių sėkmingų darbų ir našlaičių kapinių buvo prašoma įsteigti Paieškos ir identifikacijos skyrių. Kaip tik šie punktai praplečia įstatymo galiojimo ribas.
Na ir taip pat reikėtų paminėti, kad centras labai daug dėmesio pradeda skirti jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietinių nuostatų formavimo sričiai, labai laiko tai savo funkcija. Manyčiau, šis dalykas tikrai labai laiku, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, todėl siūlyčiau šį projektą palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Motyvai. Nėra norinčių išsakyti. Balsuojama bus 15 val. 55 min. (Balsai salėje)
15.31 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-861 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas… Bet nematau pranešėjo. Mes šiek tiek lenkiame grafiką. Jeigu leisite, darbotvarkės 2-16 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašau. O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies pakeitimus. Esmė yra susijusi su tuo… Kodėl kilo mintis daryti pakeitimus? Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kai jie yra laikinai konfiskuojami, juos priglaudžia gyvūnų globos ir priežiūros organizacijos ir vėliau kyla problemų dėl jų išlaikymo apmokėjimo. Žinome, kiek trunka įvairūs teisiniai procesai, todėl yra siūloma šia įstatymo pataisa, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno sprendimas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokėti, o vėliau, kaip ir dabar yra projekte, galėtų išieškoti ar savivaldybės, ar kitos institucijos, kurioms tai bus pavesta daryti. Dabar tos lėšos, pavyzdžiui, Kauno rajone – 32 tūkst. per 2019–2020 metus, 26, atsiprašau, atvirkščiai, supainiojau skaičius. Širvintose – apie 40 tūkst. eurų. Tai yra tokia suma, kuri skiriama apmokėti už paslaugas, kurias suteikia nevyriausybinės organizacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti… Pirmas klausia R. Vaitkus. Ar yra? Nematau. Tada I. Pakarklytė. Irgi nėra salėje. Tada V. Pranckietis. Taip pat nėra. S. Lengvinienė. Prašau, kolege.
S. LENGVINIENĖ (LF). Gerbiama kolege, kaip jūs manote, ar projekte minimos išlaidos už paslaugas turėtų būti atlyginamos tik tuo atveju, kai jos yra patirtos, ar tos išlaidos galėtų būti protingai prognozuojamos? Gyvūno perdavimas laikiniems globėjams vargu ar užtikrins gyvūno gerovę, jei tie laikini globėjai bus finansiškai nepajėgūs juo tinkamai pasirūpinti, pavyzdžiui, kai reikia skubiai daryti brangią operaciją. Jūsų manymu, kaip tai turėtų būti?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Sprendimą paimti gyvūną paprastai priima Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas, savivaldybės atstovas, jis sutaria su organizacija. Jeigu turi savivaldybė sudariusi sutartį, tai yra paprasčiau, jeigu neturi, ieško laikinųjų globėjų, prieglaudos, kuri galėtų pasirūpinti. Dabar susiduriama su tokia situacija, kad sudėtinga rasti savivaldybę ir niekas neprisiima atsakomybės. Jeigu būtų aptarta tvarka, būtų aišku, kas, kaip apmoka už suteikiamas paslaugas, tada ir nevyriausybinėms organizacijoms būtų aiškiau, jos galėtų teikti tas paslaugas, aptartas, reglamentuotas. Dabar išeina taip, kad jos savo lėšas (tai dažniausiai žmonių suaukotos lėšos), tuos procentus panaudoja žmonių, kurie žiauriai elgiasi, gyvūnų priežiūrai. Tie žmonės lieka tarsi, na, ne visada teismas pripažįsta… tai yra priima sprendimą, kad jie atlygintų tas išlaidas, kai jos tikrai galėtų padėti beglobiams, bešeimininkiams gyvūnams. Manau, jeigu tai būtų reglamentuota, būtų aiškiau ir mes išspręstume klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, žinome, kad visada tokių atvejų buvo ir bus. Dabar numatyta Vyriausybės tvarka, tai vis tiek visais atvejais, aišku, Vyriausybės bus pavesta savivaldai. Savivaldybės turės spręsti tuos klausimus ir, aišku, kaip tą finansavimą gaus. Kaip jūs įsivaizduojate, nes Vyriausybė dabar tvirtindama biudžetą galbūt ir nebus suplanavusi, o jeigu mes priimsime įstatymą, kaip bus kitų metų biudžete tai numatyta?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Nemanau, kad būtinai turėtų savivaldybė šitas išlaidas apmokėti, tai galėtų būti kaip atskiras fondas, pavyzdžiui, kurį prižiūrėtų ar būtų pavesta prižiūrėti Maisto ir veterinarijos tarnybai, ji priima sprendimus arba išduoda leidimus veislynams ir jų nekontroliuoja. Jeigu ten pasitaiko tokių atvejų, kai reikia konfiskuoti 40 šuniukų, kurie nėra tinkamai prižiūrėti, tai nebūtinai gali būti našta savivaldybei. Todėl ir siūloma, kad būtų aptarta tvarka. Šitų lėšų suplanuoti savivaldybėms nelabai ir tikslinga, nes jeigu viskas, visos institucijos, veiktų tinkamai, ir nebūtų arba bent jau mažėtų tokių atvejų. Nes dabar savivaldybės savo biudžetuose, kaip ir Širvintų, virš 40 tūkst. ar kiek, na, negali būti suplanavusios ir jos turi už metus sumokėti už šias paslaugas. Šiuo metu dvi savivaldybės yra kreipusios į teismą dėl išlaidų išieškojimo iš savininkų, kurie pripažinti kaltais, kad žiauriai elgėsi, tačiau nevyriausybinės organizacijos, jeigu joms reikėtų išsiieškoti, apskritai neturi tokių nei pajėgų, nei lėšų teisininkams samdyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra nuomonių prieš, bet išreikšti norinčių šiuo metu nėra. Galbūt bus galima išsakyti balsavimo metu.
15.36 val.
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-926 (pateikimas)
Siūlau svarstyti darbotvarkės rezervinį 3 klausimą. A. Dumbrava. Tuoj, minutėlę! Teikiu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIVP-926. Pranešėjas – A. Dumbrava. Prašom, gerbiamas kolega. (Balsai salėje) Galima, galima. (Balsai salėje)
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas kompensavimo įstatymo projektą. Noriu priminti priešistorę, grįžti į 2009 metus, tada buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas. Jo 8 straipsnio 1 dalyje buvo parašyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams buvo taikomas koeficientas ir jiems buvo mažinamos išmokos.
Tuomet 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarties 9 punktas yra toks: „pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, – tai yra dirbantiems pensininkams, vadinasi, išmokų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, – prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Dalis žmonių kreipėsi į teismą ir štai Lietuvos Respsublikos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad reikėtų tenkinti tuos žmonių reikalavimus ir kompensuoti jiems sumažintas išmokas. Vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs tai, kad nors Konstitucinis Teismas dėl laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl sumažintų kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo dirbantiems jų gavėjams pripažinimo prieštaraujančiomis Konstitucijai 2012 m. vasario 6 d. nutarime nepasisakė, tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo neišmokėta kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalis per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.
Kaip mes matome, tame pačiame straipsnyje, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjų buvo pažeista Konstitucija ir jiems turėjo būti privalomos kompensuoti tos išmokos. Dėl to pasisakė Lietuvos Respublikos administracinis… teismas ir toliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Išmokas siūloma mokėti per du kartus. Tai nebūtų didelė pinigų suma valstybės biudžetui – apie 5 mln. eurų. Per dvejus metus po 2,5 mln. eurų. Mes galėtume atsiskaityti su tais žmonėmis, kurie prarado tas išmokas už ypatingas darbo sąlygas. Tai būtų tokių įmonių kaip „Achema“, „Akmenės cementas“, Ignalinos atominė elektrinė, Kėdainių trąšų įmonės ir kitų įmonių darbuotojams.
Mieli kolegos, toks pristatymas ir esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu, nes jūs jau žinote, kad pirmą kartą pristačiau tik pradėjusi dirbti Seime, aš teikiau tą projektą lygiai taip pat, bet neįvardinau, kad tik kompensacijos už ypatingas sąlygas. Mes žinome, kad yra didesnė asmenų grupė, negavusi šitos išmokos, kuri priklausė ir kuri buvo sumažinta. Kodėl jūs neteikiate ir kodėl jūs pateikėte būtent tik kompensacijas už ypatingas sąlygas? Jūs žinote, kad yra ir valstybinės pensijos, ir rentos, slaugos, priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, valstybinių socialinio draudimo ištarnauto laiko, našlaičių. Kodėl jūs išmetėte šitas grupes? Ačiū.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš dar kartą noriu pakartoti, kad tai yra teismų praktika. Kaip ir sakiau, Vyriausiasis administracinis teismas būtent tuos žmones, kuriems buvo panaikintos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, priklausė pagal 8 straipsnio 1 dalį… Taigi dar kartą perskaitau: „Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai).“ Taigi, jeigu mes sumokėjome tiems žmonėms, dirbantiems pensininkams, tame pačiame straipsnyje yra ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai. Vienai daliai davėme, kompensavome, o kitai daliai žmonių nekompensavome. Čia aš skaitau tokias teismo nutartis. Tai yra vienoje dalyje – 8 straipsnio 1 dalyje. Aišku, kaip jūs sakote, teisingai, yra dar daug žmonių, šimtai milijonų eurų dar neišmokėta ir valstybinių pensijų, ir taip toliau. Bet aš čia kalbu vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatomis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia K. Bartoševičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Pone Dumbrava, labai ačiū už pristatymą. Turiu jums keletą klausimų. Pirmasis iš jų. Jūs minėjote, kad suma yra neva nedidelė, tik 5 mln. eurų. Tai pirmas klausimas, iš kur reikėtų tuos pinigus gauti?
Antras klausimas vis dėlto ponios L. Nagienės klausimą atliepiant. Ar jūs negalvojate, kad socialinių išmokų praradimų kompensavimas tik vienai asmenų grupei galimai pažeistų ir konstitucinį asmenų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principą? Ačiū.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš turiu tik pakartoti dėl L. Nagienės, ką pasakė Konstitucinis Teismas, kad 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai. Dėl kitų, deja, sumažintų pensijų Konstitucinis Teismas, kaip jūs žinote, nepasisakė, neišreiškė jokios pozicijos. Šiuo atveju jis išreiškė savo poziciją.
O pirmas klausimas, iš kokių lėšų? Aišku, tai turėtų mokėti Socialinio draudimo fondo valdyba. Nežinau, čia reikėtų galvoti, ar tai gali būti rezervas, ar kokios kitos lėšos. Aš manau, jeigu žmonėms bandysime išskaidyti tas lėšas, kažkaip jas numatyti, tai tikrai per dvejus metus po 2,5 mln. eurų nebūtų „Sodrai“ didžiulės lėšos, bet būtų atkurtas socialinis teisingumas.
PIRMININKAS. Jūsų klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, ne apie turinį, o apie pavadinimą. Ir norėčiau, kad visi kolegos kritiškai paskaitytų pavadinimą. Beje, ir tekste įstatymo, man atrodo, yra dubliavimas. Išbraukime šalutinį sakinį, kuris yra tarp kablelių: „sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo“, tada įstatymo pavadinimas skambės taip: „Kompensacijų kompensavimo įstatymo projektas“. Kompensacijos bus mokamos, o ne kompensuojamos. Tačiau įstatymo pavadinimas skamba: „Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas kompensavimo įstatymo projektas“. Kompensacijas mokėsime, o ne kompensuosime. Aš norėčiau, turbūt girdi ir lingvistai, specialistai, kad jie suredaguotų šį pavadinimą. Įstatymo tekste taip pat yra nuolatos kartojama: „kompensacijų kompensavimas“. Kompensacijos yra mokamos, o ne kompensuojamos! Prašau pažiūrėti. Ačiū.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra nuomonių už, prieš? Prieš yra L. Nagienė. Prašom, kolege.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai niekada nebūčiau pasisakiusi prieš, jeigu būtų įtraukta visa grupė asmenų, kurie lygiai taip pat yra negavę išmokų, kurios buvo sumažintos.
Dar 2019 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas kompensavimas ir 10 % buvo kompensuota. Dabar mes vėl supriešiname žmones ir išskiriame tik vieną grupę asmenų. Jeigu būtų teikiamas visas projektas, tikrai pasisakyčiau už. Šiandien tikrai to negaliu padaryti, taip būtų vėl supriešinamos atskiros grupės asmenų, kurie kažkada gavo išmokas.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsirado kalbančių už. Prašom. A. Širinskienė kalba už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai siūlyčiau pritarti kolegos projektui. O tiems, kurie turi dvejonių dėl to, kad viena grupė išskirta ar kita, matyt, niekas svarstymo ar priėmimo stadijoje netrukdytų registruoti pasiūlymų ir tas grupes plėsti. Bet kolega, kaip ir minėjo, iš tiesų remiasi teismo sprendimu, kuris būtent įvardina šią grupę. Tikrai siūlau pritarti, o po to visąlaik galima tobulinti.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Balsuosime numatytu laiku.
15.48 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34, 117, 119, 120, 124, 125, 127, 150, 162, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1096, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 14, 18, 22, 41, 43, 55, 56, 60, 61 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391, 411 ir 431 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1097, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 52, 61, 65 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1098, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 93, 200, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1099, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 56, 59, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1100, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 57, 582 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1101, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23 ir 232 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1102, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 10 ir 101 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1103 (pateikimas)
Kviečiu finansų viceministrą į tribūną pateikti 2-10 klausimą – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34 ir kitų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1096. Taip pat nemažai lydimųjų, net septyni lydimieji. Prašom, gerbiamasis viceministre, pristatyti.
M. LIUTVINSKAS. Sveiki. Laba diena, labas vakaras. Teikiame Finansų ministerijos projektų paketą, kurį sudaro aštuoni teisės aktų projektai. Trumpai tariant, jie įgyvendina tris ES teisės aktus, vieną direktyvą, du reglamentus. Direktyva yra apie kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentai du apie su tvarumu susijusios informacijos atskleidimą finansinių paslaugų sektoriuje ir sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimą.
Galbūt trumpai apie projekto tikslą. Visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas ir užtikrinti ES mastu harmonizuotos kolektyvinio investavimo subjektų veiklos sąlygas Lietuvoje. Tikimės, kad šie pakeitimai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms Lietuvoje, šio sektoriaus plėtrai bus sukuriama palankesnė aplinka, taip pat bus didinamas Lietuvos konkurencingumas ir skatinama kapitalo rinkų plėtra šalyje. Tai yra svarbus tikslas.
Antras tikslas yra užtikrinti su tvarumu susijusių reikalavimų finansų rinkų dalyviams dėl su tvarumu susijusios informacijos skleidimo priežiūra laikymąsi. Priėmus projektus bus nustatytas didesnis teisinis tikrumas, užtikrinta, kad reglamentų nuostatos būtų teisingai įgyvendintos nacionalinėje teisėje taip apsaugant investuotojų interesus, užtikrinant geresnį informacijos investuotojams atskleidimą, aiškumą, kokia veikla yra laikoma tvaria, kad jie priimtų labiau informuotus sprendimus.
Yra sprendžiama pora smulkesnių praktikoje teisės taikymo pastebėtų problemų. Gal trumpai prie direktyvos esmės keletą punktų akcentuosiu. Visų pirma kolektyvinio investavimo subjektams valdymo įmonės yra įpareigojamos užtikrinti, kad investuotojai gautų visą jiems reikalingą informaciją, dokumentus, susijusius su paraiškų įsigyti ar išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimu. Antras svarbus elementas yra tai, kad yra įtvirtinamas reikalavimas užtikrinti investuotojų paraiškų įsigyti ir išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo, tvarkymo procedūras, taip pat reglamentuojamos atsiskaitymo, mokėjimo investuotojams procedūros ir tvarka, teisiniai aiškumo elementai. Taip pat nustatomos sąlygos, kuriomis galima nutraukti kitoje ES valstybėje licenciją gavusios valdymo įmonės platinamus investicinius vienetus. Susiję elementai: nėra reglamentuojama alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjektų informacijos išankstinio platinimo tvarka. O kalbant apie reglamentus, kaip ir minėjau, yra realiai nustatoma informacija, kuri yra susijusi su tvarumu, jos atskleidimo tvarka, kurią turi taikyti finansų rinkos dalyviai, finansų patarėjai. Čia yra tas svarbus elementas. Taip pat Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai yra suteikiami atitinkami priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini funkcijoms atlikti pagal šiuos reglamentus.
Na ir atliekami kiti techniniai pakeitimai, prie kurių galbūt neisiu taupydamas Seimo narių laiką. Tik baigdamas pridėsiu, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabas, keletą pastabų, kurios didžiąja dalimi, mūsų vertinimu, yra techninio pobūdžio, bus įvertintos projekto svarstymo komitetuose metu. Prašytume Finansų ministerijos svarstyti ir, aišku, pritarti įstatymų projektų paketui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų yra norinčių paklausti. Pirmas klausia M. Majauskas. Atsisako. Tada A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kaip Finansų ministerijos atstovas esate „Ignitis“ grupės akcijų valdytojas. Kaip jūs vertinate tą energetikos monopolininko dalyvavimą listinguojant akcijas jų veikloje ir tą dirbtinį jų vertės išpūtimą? Kaip matėme, Kainų ir energetikos kontrolės komisija bandė kažkaip prispausti juos, kad neinvestuotos sumos būtų įskaičiuotos, sumažintas (…), reguliuojama ta vertė, bet štai neišėjo to padaryti, jūs prispaudėte ir, be abejo, visą naštą juk perkėlėte vartotojams ant pečių. Norėčiau komentaro, šalia jūsų šių gražių iniciatyvų, apie jūsų tiesioginę funkciją paklausti. Ačiū.
M. LIUTVINSKAS. Labai ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Apie „Ignitį“ ir listingavimo akcijas, kaip žinote, yra žingsnis, kuris atitinka tarptautinę gerąją praktiką, EBPO rekomendacijas ir platesnes valstybės strategijos dalis. Čia galbūt į tą klausimą atsakymo tiek.
Dėl perkeltos naštos vartotojams, taip sakant, nuo vartotojo ant įmonės pečių, matyt, detaliau galėtų komentuoti Energetikos ministerija, spėju, bet tai yra vėlgi platesnio paketo, kaip reaguoti į laikiną kainų išaugimą, dalis. Taip tą dalį, matyt, ir reikėtų vertinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre, ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra.
Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę dabar numatytas balsavimo laikas, bet mes turime neapsvarstytą vieną popietinės darbotvarkės klausimą, jis yra numatytas 16 valandą. (Balsai salėje) Ne, turėtų susisiekimo ministras pristatyti klausimą ir tada būtų balsavimas. Galima taip? Tada dabar, kol ministras ateis, padarome…
Yra pora Seimo narių pareiškimų, išklausykime juos. Apsvarstome paskutinį pateiktą klausimą ir balsuojame. V. Ąžuolas. Nematau salėje. J. Sabatauskas. Taip pat nematau. V. Ąžuolas pranešimą… (Balsai salėje) Atsisakote. Tvarka. J. Sabatausko taip pat nematau. Tada balsuojame. Ateis, tada po to pristatys.
Gerbiami kolegos, teikiu balsuoti darbotvarkės 2-2.1 klausimą.
Atsiprašau, ministras yra. Jeigu ne prieš, leiskime jam pristatyti ir tada balsuosime. Prašau, gerbiamas ministre.
15.56 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-50(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-51(2), Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-52(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-53(2), Geležinkelių transporto kodekso 9 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-54(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-55(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-56(2) (pateikimas)
Taigi skelbiu… Tuoj, minutėlę. Darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-50(2), taip pat keletas lydimųjų projektų. Prašau, gerbiamas ministre.
M. SKUODIS. Laba diena. Ačiū visiems. Norėčiau koncentruotai pristatyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir dar šešių lydimųjų įstatymų projektus.
Esmė iš tiesų yra labai paprasta. Įgyvendinant ypatingos svarbos projektus, valstybė vykdė tokio masto žemės paėmimo procedūras, kurios leido labai daug ką išmokti. Nuo Kauno iki Latvijos sienos teko paimti visuomenės poreikiams virš 2 tūkst. žemės sklypų ir, natūralu, per tą laikotarpį (hektarų tiksliai nepasakysiu) pamatėme tam tikras procedūras, pamatėme, kur gyventojai, turto savininkai nukenčia, ir siūlome kai ką pakoreguoti.
Įstatymo projektas turi priešistorę. Visas paketas jau buvo pateiktas buvusios Vyriausybės kadencijos pabaigoje, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai. Todėl mes Vyriausybėje kai ką pakoregavome, įvertinome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, suinteresuotų pusių išvadas. Iš Vyriausybės pusės siūlome atsiimti buvusį projektą ir teikiame naują, nes tai būtų greičiausias būdas.
Realiai yra trys esminiai pakeitimai. Pirmas pakeitimas. Mes norime, kad įgyvendinant ypatingos svarbos projektus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras būtų galima vykdyti paraleliai su projektavimo procedūromis, kad ne vieną po kitos, o jas būtų galima vykdyti paraleliai. Tai leistų mums projektus įgyvendinti iš esmės dviem metais trumpiau. Kalbant apie tokius strateginius projektus kaip „Rail Baltica“, tai leistų, sudarytų teisines prielaidas turėti geležinkelio vėžę, veikiančią jau 2026–2027 metais. Be šitų pakeitimų, mes to padaryti negalėtume.
Antras dalykas taip pat iš praktikos. Kai yra paimamas žemės sklypas visuomenės poreikiams, tiesiog atsitinka tokių atvejų, kai lieka gyventojui nedidelis gabaliukas turto ir jis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Gyventojui pageidaujant, mes siūlome sudaryti galimybes, jeigu pageidavimas atitiktų teisės aktuose nustatytas sąlygas, paimti ir likusį nedidelį gabaliuką žemės ar turto tam, kad gyventojas tiesiog galėtų gauti teisingą atlyginimą už jį, nes vis tiek tuo turtu negali naudotis.
Trečias, paskutinis, pagrindinis dalykas. Mes siūlome įtvirtinti principą, kad atlyginimas už paimamą turtą nėra apmokestinamas gyventojų pajamų ir (ar) pelno mokesčiu, nes vis dėlto tą praktiką turėjome. Įstatymo pakete yra ir daugiau visokių smulkesnių dalykų, bet trys pagrindiniai yra šie. Svarbiausia, kad tai leistų teisingiau gyventojams atlyginti už paimamą turtą ir strateginius, ypatingos svarbos projektus leistų įgyvendinti faktiškai dvejais metais greičiau.
Prašyčiau pritarti po pateikimo ir kuo greičiau pereiti prie svarstymų komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti daug kolegų. Taip, pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš trumpą klausimą. Ar daug būna tokių atvejų, kai vis dėlto skundžiama ta kompensavimo suma ir žmonės padidina savo sumą? Ar iš tikrųjų tos sumos atitinka rinkos reikalavimus ir iš karto kompensuojama, ir žmonės neskundžia? Ačiū.
M. SKUODIS. Aš galiu pasakyti iš patirties, projekto „Via Baltica“ patirties. Atkarpoje nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos ir kitose vietose iš tiesų netgi mes, kaip valstybė, sutaupėme daug lėšų, nes turto vertė, kuri buvo pasiūlyta kompensacijoms, gyventojus tenkino galbūt, nes ji buvo tam tikra prasme didesnė už rinkos vertę, nes atsirado strateginis objektas šalia, vertė padidėjo. Yra įvairių atvejų, bet tikrai yra, kur vertė išauga.
Turbūt svarbiausia, kad šiuo atveju ne kokia nors ministerija nustato vertę – yra nepriklausomi turto vertinimai, visos procedūros, įvairios alternatyvos ir jie būtent nusprendžia. Bet kiek mes matome iš teisminių ginčų, jų yra net mažiau nei prognozuotume, tai pozityviai nuteikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi G. Burokienė.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jau vieną kartą Teisės departamentas pasisakė ir įžvelgė galimą Konstitucijos neatitikimą. Jūs esate įsitikinęs, kad reikia grąžinti tarybų valdžią, nacionalizavimą valstybėje, kuri jau tris dešimtmečius yra nepriklausoma – žingsnis atgal. Kiek pamenu iš savo politinės dviejų dešimtmečių veiklos, visą laiką tas ratas, paėmimas valstybės reikmėms, plečiasi iki begalybės.
Turbūt pagrindinis nesutarimas, kad per mažai savininkui atlyginama, paimant iš jo šventą nuosavybę – žemę, ir todėl kyla tų problemų. Dabar bandome buldozeriu, sakykim, tą nacionalizavimą priėmę šį įstatymą įteisinti. Jeigu jūs teisingai atlygintumėte savininkui, nekiltų tų problemų, nereikėtų turbūt to įstatymo.
M. SKUODIS. Pirmas dalykas (ačiū už klausimą) – už turtą turi būti atlyginama rinkos verte, galbūt net kai kuriais atvejais ir daugiau, dėl to niekas neabejoja. Čia yra kiti teisės aktai, nesusiję su šiuo įstatymu.
Ką mes keičiame šitame įstatyme? Mes gyventojams, kurie susiduria su tokiomis aplinkybėmis, suteikiame geresnes sąlygas. Tikrai aš pats žinau iš patirties ne vieną atvejį. Įsivaizduokite: dėl apsaugos zonų lieka ten 1 aras ir įstatymiškai dabar valstybė už tą 1 arą, kuris negali būti naudojamas pagal paskirtį, gyventojui kompensuoti negali, teisiškai negali, net ir norėdama. Pavyzdžiui, šitie įstatymo pakeitimai leistų tai daryti. Įstatymai leidžia ir greičiau įgyvendinti projektus, ir geriau atspindi gyventojų teisėtus lūkesčius ir interesų turto apsaugą.
PIRMININKAS. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi R. Šarknickas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, tikrai truputį pavėluota dėl įstatymo, bet geriau vėliau negu niekada. Panevėžio, Pasvalio ūkininkai jau neteko žemių ir susimokėjo mokesčius už tas kompensacijas, mažas kompensacija, jūs užmiršote paminėti, kad tuos nepriklausomus rinkos ekspertus samdo Finansų ministerija pagal jų metodologiją ir jie nustato tas rinkos kainas, kur pardavus taip žemę būtų galima daug daugiau uždirbti.
Bet norėjau paklausti kito klausimo, kas bus dabar su tais žmonėmis, iš kurių jau atimta žemė, paimta, nacionalizuota žemė ir jie jau susimokėjo visus mokesčius? Dabar kaip? Vieniems truputį geriau, o kitiems kaip liko? Kaip dabar tiems žmonėms, kurie jau atidavė savo žemę, savo nuosavybę?
M. SKUODIS. Čia yra labai svarbus dalykas. Deja, šiuo atveju įstatymas atgal negalioja. Deja, taip yra. Galbūt svarbus dalykas, kad ir tas galimas prieštaravimas Konstitucijai dėl buvusio paketo, jis buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje, buvo dėl to, kad įgyvendinant tą patį projektą tuometė Susisiekimo ministerija siūlė tam tikras geresnes sąlygas vertinti turtą dviem būdais, pagal kurį aukštesnė vertė, kad būtų kompensuojama aukštesne verte. Teisės departamentas pasisakė, kad įgyvendinant tą patį strateginį projektą negali taip būti, kad vieniems jau buvo kompensuota pagal vieną tvarką, o kitiems galbūt pagal geresnę. Šiuo atveju, aš sakyčiau, mes susitvarkytume, jeigu Seimas pritartų ateities projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi K. Starkevičius.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teisės departamentas pasakė, gali būti, kad šis įstatymo projektas gali kai kur ir prieštarauti pačiai Konstitucijai. Dabar prieikime prie šio klausimo. Tikrai daug kam pasidarė neramu dėl šio projekto, jis tikrai laukia, ko gero, ne vienus metus. Kaip minėjote, pasimokėte, kad reikia ieškoti kitų sprendimo būdų. Paminėjote, kad žemė bus paimta visuomenės poreikiams. O ar nebus ir valstybės poreikiams paimta, jeigu valstybė norės, ne tik žmonės? Vienas dalykas.
Kitas dalykas, minėjote rinkos kainą. Vadinasi, yra „Via Baltica“ rinkos kaina prie to plento ir, tarkime, yra kelias Alytus–Kaunas. Ten jau kita kaina bus? Ar čia bus taikoma viena bendra pagal visos Lietuvos rinkos kainą? Ačiū.
M. SKUODIS. Man atrodo, svarbiausias dalykas, kad visos rinkos vertinimo procedūros ir panašiai yra nustatytos čia dabar nepateiktame teisės akte. Tai yra Finansų ministerijos dispozicija. Jis lygiai taip pat yra keičiamas, nustatomi tam tikri kitokie principai, kalbant apie ateitį. Šiame įstatyme čia yra apie greitį, procedūrų patikslinimą ir geresnes sąlygas gyventojams, įvertinus tas aplinkybes. Daug dalykų, kuriuos jūs dabar užduodate, yra kituose teisės aktuose. Kiek aš žinau, Vyriausybė atneš ir pristatys juos dar šiek tiek vėliau.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi A. Dumbrava. Prašom, gerbiamas Kazy.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, taupome laiką, atsisakau.
PIRMININKAS. Algimantai, prašom. Minutėlę.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, gal čia ne visai šio įstatymo klausimas, tačiau imkime konkretų klausimą. Tarkime, Zarasų aplinkkelis. Žemė buvo išpirkta jau 2015 metais, laimėti visi teismai, susitarta teismuose, dabar turime 2021 metus. Žemė nepanaudota, aplinkkelis netiesiamas, tai kaip čia? Mes turėsime toliau grąžinti tą žemę tiems žmonėms? Kokie yra variantai? Labai ačiū.
M. SKUODIS. Žinote, Lietuvoje mes turime apie 18 aplinkkelių ar tų teritorijų, kurias galime vadinti aplinkkeliais, aplinkkelių darbai realiai priklausys tik nuo finansavimo. Vienintelis dalykas, kas suplanuota, – Jonavos, apie jį daug kalbame, man atrodo, automatiškai pagal srautus, taip žiūrint, ekspertiškai vertinant, turbūt prioritetas numeris vienas, ir galima taip žiūrėti į visą eilę, kokia gali būti sudaryta, aplinkkelių. Viską, kas yra paimta, aš manau, racionalu ir įgyvendinti, ir užbaigti. Man atrodo, teisėti gyventojų lūkesčiai. O kada, aš negaliu konkrečiai šiuo metu dėl kiekvieno aplinkkelio atsakyti, bet faktas, kad turi būti padaryta. Žemė niekur… ji valstybės, tai faktas, kad ji rezervuota aplinkkeliui, kas suplanuota, ten viskas ir turi būti. Jeigu valstybė nekeičia kokių nors savo planų, neturėtų to daryti, tai niekas ir nesikeičia.
PIRMININKAS. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ministre, jeigu teisingai išgirdau, kalbame apie tai, kad žemės paėmimo procesas galėtų būti pradėtas dar nesibaigus projektavimui, vykstant, paraleliai. Tiesiog apeliuoju į situaciją Kazlų Rūdoje. Lyg ir nėra sutarimo, kur turėtų eiti vėžė, kur turėtų eiti aplinkkelis. Ar nesudarysime situacijų, kai projektavimas, galutinis atsakymas dėl vietos ar kitų projekto peripetijų nebus pateiktas, o žemės paėmimo procedūra jau bus įsibėgėjusi.
M. SKUODIS. Ačiū už gerą klausimą, bet, natūralu, negali ko nors pradėti, jei nežinai, kurioje vietoje yra vėžė. Tai jei kalbėtume apie atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos… Dabar dėl Vilniaus mes iki metų galo turime pasirinkti vieną alternatyvą iš keturių. Dėl atkarpos nuo Kauno iki Lenkijos sienos dar tik pradėsime aktyvias diskusijas ir faktas tas, kad negali pradėti žemės paėmimo procedūrų, kai tu nepasirinkęs konkrečios vėžės ir net konkrečių sprendinių. Bet faktas, tu negali žengti vieno žingsnio, kol nepabaigei visų procedūrų, o jau viskas yra patvirtinta, kad galima judėti, tai tos paralelinio judėjimo galimybės tikrai yra naudingos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į klausimus. Motyvai. Motyvų už, prieš nėra.
Taigi, gerbiami kolegos, einame į balsavimo stadiją, paskutinio balsavimo šiandien.
16.11 val.
2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-950(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-951(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti 2-2.1 klausimą – 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-950(2) ir lydimąjį Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-951(2). Prašom.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 89, prieš nėra, susilaikė 30. Po svarstymo pritarta abiem – pagrindiniam ir lydimajam.
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-916(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-916(2). Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 120: už – 121, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-949(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-949(2). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 118, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
16.14 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1053(2), Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1054(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1055(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas ir lydimieji 2-5.2 ir 2-5.3 klausimai – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1053(2), Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1054(2) ir Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1055(2). Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 120: už – 113, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
16.15 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-72(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-72(2).
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 118, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
16.16 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659(2).
Dėl šio įstatymo 14 straipsnio yra pasiūlymas. Seimo narys V. Bakas. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Dar norite ką nors papildyti? Prašau, kolega.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, yra labai svarbus pasiūlymas, kad pranešėjams, kurie susiduria su persekiojimu, būtų atlygintos teisinės pagalbos išlaidos, jeigu tokių prireikia. Dabartiniame projekte to nėra numatyta ir aš kviečiu vis dėlto ištaisyti klaidą, kurią paliko Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Vytautai. Prieš pasisakyti nori S. Šedbaras. Prašau, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš dar kartą nesuprantu, kolega Vytautai, kodėl jūs klaidinate visą Seimą, kad nėra numatyta pranešėjams suteikti nemokamą teisinę pagalbą. Ji kaip tik yra numatyta kaip nemokama teisinė pagalba, teikiama socialiai remtiniems asmenims be jokių reikalavimų – nereikia nei deklaracijos, nereikia nei turto tam tikro režimo. Esi pranešėjas ir iš karto gauni valstybės apmokamą advokatą.
Dabar jūs siūlote, kad tai būtų komercinis advokatas. Tai kokie kriterijai, kokio dydžio tada išmokos? Aš prisimenu, buvau advokatu vienoje byloje, kur už ieškinio, kuris tuo metu buvo vertas maždaug 1,5–2 tūkst. litų, surašymą vienas garsus advokatas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, buvo paėmęs 50 tūkst. litų. Tai išversti į eurus yra nesudėtinga. Pagal šitą pasiūlymą pranešėjas galėtų pasisamdyti tokį advokatą ir tam tikra prasme piktnaudžiauti valstybės gerumu.
Jeigu yra problemų dėl valstybės finansuojamų advokatų, kitas klausimas yra didinti įkainius (tas yra daroma), kad ateitų kvalifikuoti advokatai ir teiktų pagalbą ne tik pranešėjams, bet ir visiems kitiems, kuriems tokia pagalba reikalinga. Bet šitokiam modeliui, be jokių kriterijų, be jokių ribų, tikrai negalima tokiam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, atsiprašau, noriu pareikšti, kad…
PIRMININKAS. Garsiau, jeigu galima.
A. VINKUS (LVŽSF). Ką?
PIRMININKAS. Garsiau, jeigu galima.
A. VINKUS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad neapsižiūrėjau, pažiūrėjau, kad kortelė nebuvo įdėta. Aš balsavau dėl 2-2.1 klausimo – Privalomojo sveikatos draudimo, Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymų, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir Mokslo ir studijų įstatymo (2-4 klausimas) už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo pažymėta. Už nori pasisakyti T. Tomilinas. Prašau. Dėl pasiūlymo, dėl kolegos V. Bako pasiūlymo.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tikrai labai raginu įsigilinti ir palaikyti V. Bako pasiūlymą dėl pranešėjų universalios apsaugos. Aš tikrai jau pakankamai pavargęs jaučiuosi nuo tų argumentų, kai vis kalbama, kad socialiai remtiniems mes tikrai viską garantuojame. Aš tik primenu kaip buvęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, kad socialiai remtinų žmonių Lietuvoje yra 2 %. Kiek mes šiandien turime aktyvių pranešėjų – galbūt keletą dešimčių ar dar mažiau, tai iš jų vienas žmogus teoriškai gali gauti apsaugą. Apie kokią universalią pranešėjo apsaugą mes galime kalbėti? Kyla labai konkretus klausimas, ar mes norime apsaugoti pranešėjus, ar ne, nes piniginio klausimo čia nėra visai. Tai yra valstybės mastu absoliučiai nereikšmingi pinigai. Biudžete tos eilutės net nesimatys, nes skaičius yra mikroskopinis. Todėl jūs darysite labai aiškų sprendimą, ar norite apsaugoti pranešėjus, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Teikiu balsuoti dėl kolegos V. Bako pasiūlymo. Noriu pabrėžti, kad komitetų nuomonė yra nepritarti. Taigi formuluoju. Kas palaikote komiteto nuomonę nepritarti, balsuojate „taip“, kas turite kitą nuomonę… (Balsai salėje) Atsiprašau. Gerai. Kas palaikote pasiūlymą, balsuojate „taip“, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate kitaip. Taip? Ačiū. Prašau. (Balsai salėje) Kas palaikote komiteto nuomonę, tai yra pranešėjo nuomonę, balsuojate „taip“. (Balsai salėje)
Balsavo 119: už kolegos V. Bako pasiūlymą – 34, prieš – 26, susilaikė 59. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso projekto yra norinčių pasisakyti prieš. V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, noriu padėkoti tiems, kurie pritarėte pasiūlymui, bet iš tikrųjų, kai pranešėjams, kurie yra persekiojami, nesuteikiama teisinė pagalba, šis įstatymas yra niekinis, nes esminis klausimas, kai žmogus ryžtasi pranešti, tarnautojas, pareigūnas, ar jis galės atsiremti į valstybę, kai bus pradėtas persekioti. Pono S. Šedbaro bandymas iš tikrųjų klaidinti Seimą, kad neva ir dabar teikiama, nieko panašaus nėra ir nebuvo. Jūs paklauskite pranešėjų, apie kuriuos plačiai rašė žiniasklaida, kurių procesus mes stebėjome. Jie patys mokėjo už teisines paslaugas.
Antra. Pone Šedbarai, tokių sumų po 50 tūkst. nėra. Jūs tai puikiai žinote. Yra ministro nustatyta tvarka, pagal kurią ir atlyginamos teisinės pagalbos išlaidos. Kodėl jūs žlugdote šį projektą, aš nesuprantu. Iš tikrųjų šis projektas tik diskredituos pranešėjo apsaugą, todėl aš kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už kalba S. Šedbaras. Prašau, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, svarstomus ir ypač priimamus įstatymus reikia skaityti, ypač jeigu norima kalbėti. Atidžiai skaityti.
Visų pirma, Pranešėjų apsaugos įstatymas veikia, iki šiol veikė ir yra pranešėjų jau nemažai, tačiau buvo priimta atitinkama Europos Sąjungos direktyva, ją perkeliame į savo teisinę sistemą ir priimame naują redakciją, kuri yra visiškai suderinta su europiniais standartais. Šiuo atveju bandyti stabdyti šio įstatymo priėmimą, mielas Vytautai, aš nesuprantu kodėl… Tai yra naujas, patobulintas, pagerintas projektas, kuris turėtų labiau užtikrinti pranešėjų ir apsaugą, ir galimybę ginti savo interesus, jeigu darbdavys jam taiko kokius nors ribojimus. Viskas šiame įstatyme yra, jeigu jis yra skaitomas. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XIVP-659(2).
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 96, prieš – 4, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
16.25 val.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-561(2), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-562(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klausimus – Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-561(2) ir kartu lydimąjį Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-562(2). (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 123, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
16.26 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34, 117, 119, 120, 124, 125, 127, 150, 162, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1096, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 14, 18, 22, 41, 43, 55, 56, 60, 61 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391, 411 ir 431 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1097, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 52, 61, 65 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1098, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 93, 200, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1099, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 56, 59, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1100, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 57, 582 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1101, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23 ir 232 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1102, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 10 ir 101 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1103 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34, 117, 119, 120, 124, 125, 127, 150, 162, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1096, taip pat daugelis lydimųjų įstatymų projektų. Pateikimas. Prašom. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 120, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti 2021 m. gruodžio 16 d. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Balsavau už, suklydau, paspaudžiau…
PIRMININKAS. Taip, dėl protokolo. Neprieštaraujate? Gerai, nutarta.
16.28 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-50(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-51(2), Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-52(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-53(2), Geležinkelių transporto kodekso 9 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-54(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-55(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-56(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11.1, 2-11.2 klausimai… (Balsai salėje) Paskyriau. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 13 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-50(2). Kartu daug lydimųjų. Pateikimas. (Šurmulys salėje)
Balsavo 123: už – 106, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūloma nemažai komitetų. Tikiuosi, neprieštaraujate dėl pasiūlytų komitetų. Siūloma svarstyti IV (pavasario) sesijoje. Ačiū, pritarta.
16.29 val.
Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(2), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-164(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-165(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.1 klausimas ir lydimieji įstatymų projektai. Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(2). Užsiregistravo 119, balsavo 115 Seimo narių: už – 68, prieš – 12, susilaikė 35. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti IV (pavasario) Seimo sesijoje.
Prašom. Gerbiamas A. Veryga dėl vedimo tvarkos. Įjungta. Atsiprašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti, kad kreiptumės į Vyriausybę išvados dėl šito projekto.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta. Gerai, pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
16.31 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1105 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15.1 ir lydimasis 2-15.2 klausimai – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, taip pat Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1105. Prašom. Pateikimas.
Užsiregistravo 118, balsavo 115 Seimo narių: už – 78, prieš – 9, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta, bet turiu išspręsti dilemą. Yra du komitetai, norintys būti pagrindiniai, tai Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti IV (pavasario) Seimo sesijoje. Gal kas atsiima savo nuomonę? Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Turiu pasakyti, kad tai yra žemės ūkio sritis ir nėra čia ką svarstyti, Statute aiškiai tai parašyta.
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
A. PALIONIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi projekte yra numatytas ir kompensavimas, norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados turbūt iš karto galime sutarti, taip? Pritarta. Dėmesio! Kolegos, kadangi nė vienas… Atsiprašau, A. Gedvilienė. Prašom, tuoj įjungsiu.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto prašyčiau, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų pagrindinis, nes kalbama apie gyvūnų gerovės klausimus. Kaip tik svarstoma, kad gyvūnų gerovės klausimai būtų perduoti Aplinkos ministerijai.
PIRMININKAS. V. Pranckietis dar kartą per centrinį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Primenu, kad gyvūnų gerovės klausimai kol kas priklauso Kaimo reikalų komitetui, o Žemės ūkio ministerija iki šiol dar yra atsakinga. Bet jeigu nepasitikite Žemės ūkio ministerija ir ministru, tada perkelkite funkcijas į kitą komitetą.
P. GRAŽULIS (LRF). Teisingai! Aš pritariu Kaimo reikalų komitetui. Aplinkos apsaugos komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai! R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Iš tiesų suteikite Viktorui progą, kad būtų pagrindinis. Liberalų sąjūdžio faktiškai visi nubalsavo už. Viktorai, dar keli tebalsavo Liberalų sąjūdžio… Na, suteikite Viktorui galimybę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Suteiksime mes visi vienokiu ar kitokiu sprendimu. Taigi, teikiu balsuoti alternatyviai. Formuluoju taip: kuris surinks daugiausiai balsų, bus pagrindiniu komitetu, kuris liks antroje vietoje, bus papildomu komitetu. Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad pagrindinis turi būti Aplinkos apsaugos komitetas, balsuojate už, kas manote, kad Kaimo reikalų komitetas, balsuojate prieš. Prašom.
Gerbiami kolegos, skelbiu, kad pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomas komitetas yra Kaimo reikalų komitetas. Taip nusprendė Seimas.
Svarstyti siūloma Seimo IV (pavasario) sesijoje. Ačiū.
16.35 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-861 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-861. Pateikimas.
Užsiregistravo 113, balsavo 111: už – 87, prieš nėra, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta.
Vėl ta pati dilema, kuris komitetas, bet, aš manau, prieš tai balsavę mes jau kaip ir išsprendėme, kas yra pagrindinis, kas yra papildomas. Taip pat yra siūloma Biudžeto ir finansų komitetą skirti papildomu komitetu. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės išvados prašome.
PIRMININKAS. Taip, čia automatiškai Vyriausybės išvada. Galime pritarti bendru sutarimu? Gerai. Siūloma svarstyti Seimo IV (pavasario) sesijoje.
Dabar dar liko pora balsavimų.
16.37 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-184. Svarstymas. Yra komitetų nuomonė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate „taip“, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už komiteto nuomonę – 37, prieš – 46, susilaikė 34. Komiteto nuomonei nepritarta. Reikia paskirti kitą komitetą. Prašom. M. Majauskas ir tada J. Sabatauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad yra gana jautrus daugiabriaunis klausimas. Noriu padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui už organizuotus klausymus ir priimtą sprendimą, bet iš tikrųjų kviečiu neužbaigti diskusijos čia, Seime, šiuo klausimu ir aš siūlau paskirti naują komitetą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad jis galėtų pratęsti šią diskusiją ir priimtų objektyvią ir nešališką nuomonę dėl teisėjų.
Šiuo atveju aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, turintis intensyvų bendradarbiavimą su teismais ir teisėjais, šiuo metu galbūt įvertino šališkai ir galbūt būtent NSGK galėtų įvertinti objektyviai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. J. Sabatauskas iš dešinės. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gaila, kad dėl motyvų taip išėjo, atrodo, registravausi, bet pas jus neužsifiksavo. Iš tikrųjų norėjau pasakyti, kad šitaip elgtis nelabai garbinga, nes įstatymo projekto iniciatoriai nepasirodė klausymuose net būdami Seime, neatvyko papildomai dar kartą kviečiami, niekaip nediskutavo komitete. Komitete iš tikrųjų nebuvo dėl ko grąžinti tobulinti. Iš esmės Vyriausybės išvada taip sudirbo visą projektą, kad, tiesą sakant, nėra ką taisyti. Tik labai noriu atkreipti Ministrės Pirmininkės dėmesį: ta praktika, įsišaknijo praeitoje kadencijoje, iš pradžių parašant rezoliucijoje – iš esmės pritarti, o po to nėra nė vieno punkto, kuriam galėtų pritarti, nes viską sukritikuoja. Iš tiesų komitete ir nebuvo galima pritarti tokiam projektui. Dabar pasiūlymas, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstys. Aš taip suprantu, kad Lietuvos teismai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, iniciatorių nuomone. Iš tiesų aš siūlau grąžinti tam pačiam pagrindiniam komitetui. Vienas dalykas. Toks galimas variantas.
PIRMININKAS. Balsavimu bus nuspręsta. Dabar pasiūlymas yra, tai taip ir bus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu vis dėlto norite diskutuoti, ateikite į komitetą ir diskutuokite, o ne slėpkitės po lapais po to čia, Seime, bandydami įtikinti kolegas, kurie iš tiesų galbūt nežino projekto esmės, ne visi įsigilino.
PIRMININKAS. Čia buvo turbūt kaip pareiškimas. Prašau. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jonai, labai ačiū už žodį, aš trumpai pasakysiu. Vis tiek NSGK pagal savo profilį ir kompetenciją yra artimiausias komitetas TTK, mes tikrai esame pasirengę, turime daug patyrusių politikų ir teisininkų, kurie galės pratęsti diskusiją šia tema. Labai siūlyčiau pritarti idėjai perduoti šitą klausimą NSGK. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, turbūt agituoti nereikia, čia pasirinkimas yra vienas – arba pritarti ir pakeisti komitetą į tokį, kokį pasiūlė, arba likti prie to, bet mes jau nusprendėme, kad tam pačiam komitetui nebeišeina. Gerai. Kas palaikote pasiūlymą pakeisti komitetą iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašau balsuoti.
Balsavo 74, kad nauju komitetu būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, prieš – 33, susilaikė 5. Nutarta, kad kitoje stadijoje komitetas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
16.42 val.
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-926 (pateikimo tęsinys)
Ir rezervinis 3 klausimas – Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-926. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 116, balsavo 115 Seimo narių: už – 46, prieš – 13, susilaikė 56. Po pateikimo nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kas manote, reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, reikia atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 117 Seimo narių: 66 – tobulinti, 51 – atmesti. Taigi, kolega Algimantai, jums siūloma tobulinti.
Taigi, visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti ir dėl jų balsuota.
16.44 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien balsavome dėl dviejų Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų. Vienai kandidatūrai buvo pritarta, kitai – ne. Šis balsavimas parodo, kad Lietuvoje ne viskas yra gerai, nes jeigu ir toliau bus taip, kad teisėjai už savo sprendimus bus baudžiami, mes galėsime nusiristi iki tokios stadijos, kad apie teismų nepriklausomumą negalės būti nė kalbos, jeigu teisėjai turės dairytis, ar patiks politikams, ar nepatiks jų sprendimai.
Apie valdžių padalijimo principą taip pat nebegalėsime kalbėti, nes kas bus, jeigu teismai tik vykdys politikų norus ir įgeidžius?
Trečia. Jei kalbėtume apie teisės viršenybės principą, kai kritikuojami mūsų kolegos ir kaimynai iš kitų Europos Sąjungos valstybių, mes apsimetame, kad esame geručiai, bet tokiais sprendimais kaip tik darome žalą teisės viršenybės principui jo nepaisydami. Ir tai, svarbiausia, jau ne pirmas kartas. Į Aukščiausiąjį Teismą pretenduoja aukščiausios kvalifikacijos ir didžiausią patirtį turintys teisėjai. Nėra taip, kad ateitų atsitiktiniai žmonės, nes dabar vykdoma ir atranka į Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras.
Šiandien su tokiu balsavimu mes pasakome: teisėjai, nepaisykite Konstitucijos nurodymo paisyti, klausyti tik įstatymo, nes mes patys nustatėme, kad asmens duomenys yra neliečiami, jų negalima atskleisti. Kai teismas vadovaujasi tokiu įstatymu, mes sakome – blogai, jūs priėmėte blogą sprendimą.
Jeigu toliau taip bus, aš nežinau, kas bus iš teisėjų ir kas norės kandidatuoti į aukščiausius teismus… Tik prisitaikėliai, kurie tik dairysis ir klaus, o kokio sprendimo pageidaujate, gerbiamieji politikai? Taigi šitas kelias niekur neveda, gerbiami valdantieji.
PIRMININKAS. Ir pranešimui kviečiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kaip tik J. Sabatauskas pradėjo tuo, kad šiandien balsavome, tai aš irgi, kadangi buvo truputį keista arba manipuliuota darbotvarkė ir ji iš vakarinio atsirado rytiniame posėdyje, pasisakyti dėl motyvų negalėjau. Kalbu apie Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.
Pirmiausia noriu pacituoti Europos Parlamento sprendimą. Buvo du pasiūlymai: 1 tūkst. 417 ragina ES mastu uždrausti kailių gamybą, nes… ir taip toliau. Kitas ragina valstybes nares uždrausti audinių auginimą, ragina Komisiją nedelsiant priimti Europos Sąjungos lygmeniu draudimą auginti audines, jeigu toks draudimas nepriimtas nacionaliniu lygmeniu. Šios pataisos buvo vertinamos kaip pagrįstos klaidingomis ir šališkomis prielaidomis, kuriomis neatsižvelgiama į realybę kailių ūkiuose, siekiant ideologiniu pagrindu uždrausti teisėtą ūkio šaką.
Šiandien mes irgi sprendėme apie teisėtos ūkio šakos ateitį. Ta teisėta ūkio šaka šiandien yra maždaug 70 ūkių, esančių visiškai regionų pakraščiuose, pakampėse, ten, kur kitų darbo vietų, deja, ir nerasime.
Kitas dalykas. Juose dirba apie 1,5 tūkst. žmonių, jų atlyginimai tuose pakraščiuose viršija 1 tūkst. eurų į rankas, vidutinis atlyginimas. Tai yra geros darbo vietos. Šį sezoną Lietuvoje tiems ūkiams pavyko užauginti apie 60 mln. kailiukų. Taip, užauginti kailiukų, bet tie kailiukai turėjo teisę į gyvenimą, kol augo. Taip, jie augo narvuose, bet kito mes jiems pasiūlyti ir negalėtume.
Todėl turėčiau pasakyti, ką mes prarasime, jeigu toliau leisime šiaip sau pasakoti tiems, kam nepatinka toks auginimo būdas, pasakoti tai, ką jie kalba apie žudymus, apie dusinimus ir apie visokias akcijas prie Seimo. Pirma, organizacija „Tušti narvai“ yra neregistruota nei kaip lobistas, nei kaip įtakdarys, tačiau turėjo didžiulį poveikį įstatymo eigai. Vadinasi, užsiėmė neteisine veikla, bet tai galima ištaisyti užsiregistravus.
Kalbant apie ekonomines pasekmes. Danija uždarė. Danija uždarė šitą verslą ir sutiko išmokėti ūkiams kompensaciją. Ta kompensacija Danijoje sudarys maždaug 2,34 mlrd. eurų. Padalinkime maždaug iš dešimties, kiek tai kainuotų Lietuvai, ir žinosime, kad maždaug 250 mln. eurų reikėtų sumokėti kompensacijoms. Danija nupirko visą įrangą, tiksliau, superka visą įrangą iš augintojų ir už ją sumoka. Lietuvoje tokios įrangos būtų už 160 mln. eurų. Tos sumos labai gražiai kaupiasi.
Bet nekalbėkime apie tai. Kalbėkime galbūt apie etiką, apie tai, kad žmogus yra turbūt aukščiausio lygio medžiotojas ir tas, kuris naikina kitas rūšis savo naudai. Taip, taip yra ir tai yra tiesa.
Pasakysiu dar keletą skaičių arba faktų. Lenkija taip pat buvo priėjusi iki šio absurdiško sprendimo, bet pasitraukė. Pasitraukė ir daugiau nesvarsto. Bet kartu patraukė ir žemės ūkio ministrą. Jam teko atsistatydinti prisidedant ir šitam faktui.
Toliau. Mes kalbame apie gyvybės atėmimą. Įstatyme yra rašoma, kad ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas. Tai įrašyta mūsų įstatyme. Mes dabar tik norime išbraukti „ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių“. Manau, kad mes, vieną rūšį išskirdami, turėtume išskirti visas rūšis. Kiek paskerdžiame kokių gyvulių, mes apie tai nekalbame.
Pateiksiu vieną pavyzdį: kad Lietuvoje atvežtų 60 mln. vištų galėtų dėti kiaušinius, jos yra perinamos Lenkijoje. Ir 60 mln. jų porininkų, tai yra išsiritusių gaidžiukų, yra sutrinami į miltus antrą dieną, jiems nesuteikiama teisė gyventi bent jau narvuose, bent jau vienerius metus. Visos tos vištos po vienerių metų išvežamos į Lenkiją ir sutrinamos į kokius nors miltus.
Tie gaidžiukai turbūt norėjo tapti dideliais gaidžiais ir šiandien aš girdžiu tokį patį įstatymo projekto pateikimą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. (Balsai salėje) Taigi registruojamės.
Užsiregistravo 54. Skelbiu 2021 m. lapkričio 23 d. posėdį baigtą. (Gongas) Gražaus vakaro visiems!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.