LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR 74 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 62¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO  NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555  6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,  Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo  PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

             Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo  Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):

1)  Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus). 
             Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas reorganizuoti.   
            2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. 
Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos  priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų  – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS  viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos  valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga. Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 
          3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų  bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra     ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. 
         Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse.
          Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Derinant Projektus bei 2018 m. sausio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių  medicinos praktikos licenciją). 
           4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis  regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 
           5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. 
            Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme          (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis,  kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą.

6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas.

             7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu             Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo.
             Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar   savivaldybės  institucija, kuriai  pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas. 
            Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. 
             8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo  organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus  netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos  organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas  mirties atvejis dėl  įstaigos specialisto ar specialistų kaltės. Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti  Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 
            9) Analizuojant šalies ligoninių veiklą, buvo įvertintos galimybės konsoliduoti stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame ligoninių skaičiuje – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinkle, kartu užtikrinant reikiamą šių paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams. Projektai sukurtų teisines prielaidas tokiam tinklui patvirtinti.
             Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas. Šios paslaugos yra sudėtingiausios, joms teikti reikalinga brangi infrastruktūra, sudėtinga medicinos įranga ir aukštos kvalifikacijos medicinos personalas. Šios paslaugos taip pat kainuoja daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų.  
              Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos analizė parodė, kad būtina reformuoti esantį stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą jį konsoliduojant.
             Priežastys, pagrindžiančios būtinumą konsoliduoti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą:  
             1. Demografinės –  dėl emigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius yra sumažėjęs, tai įvyko daugiausia rajonų savivaldybių gyventojų skaičiau mažėjimo sąskaita.  Analizuojant statistinio gyventojų skaičiaus pokytį 2010–2017 metais, matyti, kad beveik visose Lietuvos rajonų savivaldybėse gyventojų mažėja (neigiamas gyventojų skaičiaus pokytis), kai kuriose savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo iki 20 procentų. 
              Be to, Lietuvos gyventojai sensta. Gyventojų senėjimą liudija demografinio senėjimo koeficientas – pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų. Nuo 2010 m. iki 2017 m. šio rodiklio reikšmė padidėjo nuo 116 iki 130 pagyvenusių asmenų, tenkančių šimtui vaikų iki 15 metų. Atskirose apskrityse gyventojų amžiaus struktūra skiriasi: seniausia populiacija – Utenos apskrityje, kurioje 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro 23 proc. visų šios apskrities gyventojų (senėjimo rodiklio reikšmė – 196), Alytaus ir Panevėžio apskrityse – po 22 proc. (senėjimo rodiklio reikšmė atitinkamai 175 ir 163). Gyventojams senėjant, kinta jų poreikiai sveikatos priežiūrai, nes reikia daugiau lėtinių ligų priežiūros bei slaugos.

             2. Sveikatos priežiūros kokybės ir saugumo problemos, ypač mažesnėse ligoninėse, susijusios tiek su specialistų trūkumu, kuris per artimiausius penkerius metus dar išaugs dėl to, kad jau šiuo metu vidutiniškai 23 proc. rajono ligoninėse dirbančių gydytojų yra 60 metų ir vyresni, o kai kuriose ligoninėse ši dalis siekia 50–63 proc., tiek su tuo, kad didelė dalis rajono ligoninių jau nebėra daugiaprofilinės: chirurgijos paslaugos nebeteikiamos daugiau nei trečdalyje, akušerijos paslaugos – apie dviejuose trečdaliuose rajono ligoninių. Nepaisant išplėtotos dabartinės Lietuvos ligoninių infrastruktūros, gyventojų sveikatos rodikliai yra žemi: didelis gyventojų priešlaikinis mirtingumas, didelis hospitalinis mirštamumas nuo miokardo infarkto ir insulto (per 30 dienų nuo hospitalizacijos pradžios), 1,5–2 kartus viršijantys atitinkamus EBPO šalių vidurkius. (Aiškinamojo rašto priedas)

              3. Esamo ligoninių tinklo neefektyvumas. Aktyviojo gydymo lovų skaičius 100 tūkst.  gyventojų  Lietuvoje 51 proc. viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį, o gyventojų hospitalizacija (atvejų skaičius per metus 100 gyventojų)  ES šalių vidurkį viršija 34 proc. Iš visų hospitalizacijų vidutiniškai 17 proc. (rajono ligoninėse – 34 proc.) priskiriamos vadinamosioms išvengiamoms hospitalizacijoms, t. y. atvejams, kai pacientui reikiama pagalba galėjo būti suteikta ambulatorinėmis sąlygomis. Neefektyvumą parodo ir tai, kad 71 proc. ligoninių lovų užimtumas mažesnis nei 274 diena per metus.

            Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“  (toliau – LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas) paminėjo, jog „<...> valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, tarp jų – Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodytų valstybinių gydymo įstaigų. Valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę. <...>.“
  2.  LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime nustatyta, kad  „<...> saistomas pareigos užtikrinti racionalų ribotų privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, įstatymų leidėjas gali nustatyti šių paslaugų finansavimo sąlygas ir apribojimus, inter alia tokią šių lėšų paskirstymo tvarką, pagal kurią jos būtų skiriamos tik tų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti, kurios su valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatytomis sąlygomis būtų sudariusios atitinkamą sutartį dėl iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų finansuojamų paslaugų teikimo. Tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai. <...> Kartu pažymėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisiniu reguliavimu turėtų būti skatinama ne tik sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, bet ir jų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, aukštą paslaugų kokybę, racionalų ir efektyvų išteklių naudojimą.<...>“
            Šiuo metu teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūrai vykdyti arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis. Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose nekvestionuojama valstybių narių atsakomybė už sveikatos priežiūros valdymą bei sveikatos priežiūrai numatytų išteklių paskirstymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje gali būti įsteigtos ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be jokių apribojimų tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės narės paslaugų teikėjai, tačiau pabrėžtina, kad apribojimai, susiję su sutarčių sudarymu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, taikomi ir Lietuvos Respublikos gydymo įstaigoms, nes PSDF biudžeto ištekliai yra riboti. Jeigu TLK sudarytų sutartis su visomis pageidaujančiomis jas sudaryti ASPĮ, būtų neįmanoma užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės ir subalansuoti PSDF biudžeto. Šiuo metu nėra įstatymo lygmeniu nustatytų aiškių sutarčių sudarymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis kriterijų.
            Taigi, LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pasisakyta, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. 
            Svarbu akcentuoti tai, kad siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir neviršyti PSDF biudžeto išlaidų turi būti vykdoma įstaigų, galinčių sudaryti sutartis ir pagal jas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, atranka. Dėl iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų reguliavimo (paslaugų kiekio ribojimo) yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad ,,sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema (kitaip – planavimo pagal sutartis sistema) pirmiausiai susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, nes sutarčių sistema siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, antra, su socialinės apsaugos finansine pusiausvyra, nes tokia sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti išlaidas pagal iš anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ribotus sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus biudžeto išteklius apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis tam tikru būdu turi būti ribojamas“ (LVAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2008). Pažymima, kad valstybė negali kompensuoti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų negu jų reikia. Valstybė yra šių paslaugų užsakovas ir turi teisę nustatyti, kiek ir kokių paslaugų ir iš kokio paslaugų tiekėjo turėtų būti kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą bei susirgimų prevenciją Lietuvos gyventojams bei skaidrų ir efektyvų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos turimų išteklių panaudojimą.  
           Pastebėtina ir tai, kad vertinant kitų ES šalių (pvz., Estijos Respublikos), kurių sveikatos draudimo sistema analogiška Lietuvos sveikatos draudimo sistemai, patirtį, ne vienos jų sveikatos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (plg. Estijos sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis: ,,sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių dėl medicininio gydymo finansavimo su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais“).
              10) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais.  
 Projektų tikslai:
1. pritaikyti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą pasikeitusiems gyventojų poreikiams, užtikrinti pacientams gydymo prieinamumą, saugumą ir kokybę, padidinti ligoninių tinklo efektyvumą, racionaliai naudoti ribotas PSDF biudžeto lėšas;
2. nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
3. užtikrinti LNSS  įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
4. suteikti teises  regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant  ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;   
5. suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas; 
6. sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo užtikrinimas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą.
 

 Projektų uždaviniai:

1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3)  įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams)  atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4)  nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5)  įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas; 
6)  įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;  
7)  sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais.

2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. 
 
           Šiuo metu įstatymuose asmens sveikatos priežiūros tinklo išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kurio 11 straipsnyje nustatyta, kad  Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos  (toliau – LNSS)  įstaigų  minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei  paslaugų poreikį  nustato Sveikatos  apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai. Kas patenka į sąvokos „LNSS įstaiga“ turinį, nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje: „LNSS  įstaigoms  priskiriamos  licencijas  sveikatos priežiūrai turinčios:
            1) valstybės  ir  savivaldybių  asmens  sveikatos  priežiūros viešosios   įstaigos   (toliau  –  LNSS  viešosios  įstaigos)  ir biudžetinės  įstaigos  (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms   įstaigoms   Lietuvos   Respublikos  viešųjų  įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;
           2)  valstybės  ir  savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;
           3)  valstybės  ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei;
           4)   kitos  įmonės ir  įstaigos,  įstatymų  nustatyta  tvarka sudariusios  sutartis  su  Valstybine  ar  teritorinėmis ligonių kasomis  arba  kitais  LNSS  veiklos  užsakovais  –  šių sutarčių galiojimo laikotarpiu“. 
           Vertinant paminėtas nuostatas, pastebėtina tai, kad LNSS įstaigų tinklas yra formuojamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nėra jokių kriterijų, pagal ką turėtų būti formuojamas įstaigų tinklas (Konstitucinėje doktrinoje nustatyta, kad bet kokie ūkio subjektų veiklos ribojimai yra galimi tik įstatymu ir tik esant įstatyme nustatytiems aiškiems kriterijams). Be to, LNSS įstaigoms esant savivaldybių pavaldumo ar privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatomi įgaliojimai  neturi imperatyvaus pobūdžio. Minėto reglamentavimo nuostatos nesuteikia teisinių galimybių turėti realius svertus sveikatos politiką formuojančiai institucijai nustatyti (suformuoti) prieinamą ir efektyvų atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį įstaigų tinklą.  
           Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, apibrėžiančios reikalavimus, taikomus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis licenciją vykdyti sveikatos priežiūrą arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis.    
          Pastebėtina tai, kad šiuo metu yra galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Jame nustatomi  apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms asmens  sveikatos  priežiūros  paslaugų  kriterijai, tačiau, vadovaujantis LRKT doktrina, tokie kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyminiu lygmeniu. 
            Vertinant tai, kas paminėta, konstatuotina tai, kad LRKT 2013 m. gegužės 16 d. nutarime reikalaujamas ir šiandien dienos realijas atitinkantis (efektyvus, prieinamas ir saugus) asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas nėra suformuotas, o asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos kompensuojamos neatsižvelgiant į ribotas PSDF biudžeto lėšas (nėra užtikrinamas racionalus ribotų PSDF biudžeto lėšų panaudojimas).  
 
 
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. 
           Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. 
           Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą.
           Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. 
          Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. 
 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Siūlomos priemonės:

       1. Projekte nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:

       1) valstybė;

       2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);

       3) savivaldybė (savivaldybės);         

       4) valstybė kartu su universitetu;

       5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).

       Siekiant vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis).  Siekiant sudaryti sąlygas  minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnis. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų  įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys  tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms). Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema.

2. Siūloma įstatymu nustatyti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra būtų suprantama pirmiausiai kaip ne konkrečių įstaigų pavadinimų, bet tam tikras funkcijas (atitinkamas paslaugas atitinkamoms asmenų grupėms teikiančių) vykdančių įstaigų grupės. Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio išbraukiamas Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis  pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.). Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos.

Bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl  LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo. 

         3. Projektuose siūlomos naujovės:

NUSTATOMAS NAUJAS REGULIAVIMAS

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:

1. 5 metų kadencija visų ASPĮ vadovams;

2. tas pats asmuo įstaigos vadovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

ASPĮ konkursinės pareigybės:

Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami:

1. ASPĮ vadovas;

2. ASPĮ vadovo pavaduotojai (naujas dalykas);

3. ASPĮ padalinių ir filialų vadovai;

4. universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistai;

5. ASPĮ vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai).

ASPĮ vadovų pavaduotojai:

1. atrenkami viešo konkurso būdu;

2. į darbą priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami.

ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:

1. 5 metai universiteto ligoninių, kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas;

2. 5 metai universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas; 

3. 5 metai ASPĮ vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas.

Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui:

1. ASPĮ vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) privalo atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;

2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui.

Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.

            Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 
            4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. 
        Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos  kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).
 
         5.  Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos  valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). 

          Įstatymu siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.

LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė,  privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos  tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų     organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus  kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą.  Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus:  stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos  tarybą.   Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį.  

Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą  sužino jau tada, kai žala būna padaryta. Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis.   

Valdybos pranašumai ir trūkumai

Pranašumai	Trūkumai
Užtikrinamas profesionalus, skaidrus ir efektyvus įstaigos valdymas, kurio neužtikrina vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas ir (ar) steigėjas įgyvendindamas savo teises įstaigoje.	Didinamos įstaigos valdymo išlaidos (valdybos nariams nustatomas nedidesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio DU).
Sumažinama interesų konflikto rizika įstaigos vadovui priimant sprendimus.
Sumažinama nepagrįstų, įstaigai finansiškai rizikingų (nuostolingų) sprendimų priėmimo rizika.

* Privalomas valdybas tikslinga nustatyti respublikinėse (universiteto) ligoninėse pagal pareikį įstaigos steigėjo (-ų) sprendimu.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama  stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui.

             6.  Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų  savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų,  verslo ir socialinių  partnerių  atstovų. Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos  narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei  verslo ir socialinių  partnerių  atstovai. Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu.   Per regionines tarybas  bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas.

            7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai.  
            Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:
- LNSS viešųjų įstaigų steigėjas (savininkas, dalininkas) yra valstybė (bet ne konkreti valstybės institucija (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija), o valstybės institucijai Vyriausybės nutarimu yra pavedama tik įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės (jei dalininkas yra vienas) ar dalininkės, teises ir pareigas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“.  
Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“. 
Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka.
            LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. 
            Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte  turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“.
            8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas). 
            Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu  yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių  nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 
            9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti  Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 
            10. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte  nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete).                  
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.).
 

11. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte nustatoma, kad  stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas (toliau – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas) formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams.

            Į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą įtraukiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios visus šiuos kriterijus:

            1) skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą.

           (Šis kriterijus yra esminis, nes didelė dalis pacientų aktyviajam gydymui patenka skubos tvarka bet kuriuo paros metu. 2017 metais skubūs (būtinosios pagalbos) pacientai Lietuvos ligoninėse sudarė 52 proc. visų aktyviajam gydymui stacionarizuotų (hospitalizuotų) ligonių.

          Be to, dar didesniam pacientų skaičiui (2017 m. 1,67 mln.) šiose įstaigose buvo suteikta skubi nestacionarinė pagalba priėmimo-skubios pagalbos skyriuose (ambulatorinė konsultacija, priėmimo-skubios pagalbos paslauga, stebėjimo iki 24 val. paslauga).

          Šis kriterijus taip pat tiesiogiai susijęs su geografinio prieinamumo kriterijumi, kadangi būtent skubiais atvejais yra svarbu, kad pacientas per nustatytą laiką (≤  60 min.) pasiektų gydymo įstaigą.

          Atsižvelgiant į tai, skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą – absoliučiai būtinas reikalavimas gydymo įstaigai patekti į stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ASPĮ tinklą.)

2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumas (įstaigoje yra teikiamos bent trys iš šių rūšių stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos: chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija ir psichiatrija).

            (AB SCANDINAVIAN CARE studijoje „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas, gydymo ligoninėse planavimas“, 2001 m. atliktoje Pasaulio banko lėšomis pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymą, pabrėžiama, kad monoprofilinės ligoninės jau tapo praeities reliktu, nes šiuolaikinė medicina reikalauja sąveikos tarp skirtingo profesinio pasirengimo specialistų komandų.

            Būtent daugiaprofilinėje ligoninėje yra užtikrinamas paciento saugumas, kadangi pasikeitus paciento būklei ir skubiai prireikus vienokio ar kitokio profilio specialisto ar jų komandos, tokia ligoninė gali tai operatyviai užtikrinti. Net ir neskubiais atvejais daugiaprofilinė ligoninė turi tą pranašumą, kad gali savo turimais pajėgumais suteikti pacientui reikiamą pagalbą. Ir priešingai, monoprofilinėje ligoninėje pacientui prireikus kitokio, nei ligoninės turimi, profilio specialisto, tenka organizuoti tokio specialisto iškvietimą iš daugiaprofilinės ligoninės ar paciento pergabenimą į pastarąją.

           Be to, daugiaprofilinės ligoninės įprastai (su retomis išimtimis) yra didesnės už monoprofilines, ir tai sudaro prielaidas pasiekti masto ekonomijos (žr. 3 kriterijų).)

            3) minimalus gyventojų skaičius, tenkantis vienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, teikiančiai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas.

            (AB SCANDINAVIAN CARE studijoje „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas, gydymo ligoninėse planavimas“ pateikiami skaičiavimai, kad bendro profilio ligoninės aptarnaujamos teritorijos dydis turėtų būti toks, kad gaunamų pajamų užtektų išlaikyti skubiosios pagalbos padalinį, aptarnaujantį vietos gyventojus. Studijos duomenimis, tokios ligoninės aptarnaujamoje teritorijoje turėtų būti apie 75 000 gyventojų; apskrities [centrinė] ligoninė, konsultantų nuomone, turėtų aptarnauti apie 150 000 gyventojų.

             Siekdami dar kartą įvertinti AB SCANDINAVIAN CARE 2001 m. studijos teiginius, susijusius su ligoninės aptarnaujamų gyventojų skaičiumi, VLK specialistai 2018 m. apskaičiavo minimalų ligoninės aptarnaujamų gyventojų skaičių, pakankamą užtikrinti priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus veiklą dabartinėmis Lietuvos sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad visavertės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus veiklos sąnaudos (VLK skaičiavimais, atliktais regioninės ligoninės pateiktų sąnaudų duomenų pagrindu) sudaro apytiksliai 265 000 eurų per metus, minimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius šio skyriaus rentabilumui užtikrinti turėtų būti apie 67 000 gyventojų.

             Be to, 2017 m. paskelbtos pirmosios didelės ligoninių dydžio ir efektyvumo studijos  (Giancotti M., Guglielmo A., Mauro M. Efficiency and optimal size of hospitals: Results of a systematic search, 2017) rezultatai patvirtino didesnių ligoninių plėtros ir mažesnių ligoninių restruktūrizavimo politikos pagrįstumą. Restruktūrizuojant ligonines atsižvelgiama į ligoninės dydį, nes masto ekonomija labiausiai pasireiškia 200–300 lovų ligoninėse ir tampa mažiau tikėtina ligoninėse, kuriose yra mažiau kaip 200 arba daugiau kaip 600 lovų. Studijoje taip pat buvo įvardyti veiksniai, darantys didžiausią įtaką ligoninių efektyvumui: lovų skaičius, veiklos apimtis ir ligoninės kategorija (viešųjų ligoninių veikla efektyvesnė nei kitų nuosavybės formų ligoninių, miesto ligoninių veikla efektyvesnė nei kaimo vietovių ligoninių).

             Remiantis šioje studijoje pateikiamais duomenimis, galima daryti išvadą, kad Lietuvos sąlygomis efektyviausiai dirba ligoninė, aptarnaujanti nuo 77 000 iki 154 000 gyventojų ir atitinkamai suteikianti nuo 14 000 iki 28 000 aktyviojo gydymo paslaugų per metus.)

            4) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, reitingas apskrityje nustatytas įvertinus šiuos rodiklius:

           a) lovų skaičius;

           b) metinis stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičius;

           c) išvengiamų hospitalizacijų dalis;

           d) savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalis;

           e) pacientų, atvykstančių gydytis į įstaigą iš kitų savivaldybių, dalis.

           (Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga darniai ir tvariai plėtrai  2017–2030 įvardina dešimt Lietuvos regionų, sutampančių su dabartinėmis apskritimis) ir nustato, kokios viešosios paslaugos turi būti plėtojamos regionų mastu; tai apima ir ligoninių teikiamas paslaugas.

           Todėl nuosekliai pritaikius pirmuosius tris kriterijus ir nustačius, kiek kiekvienoje apskrityje reikia stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių, atsižvelgiant į apskrities gyventojų skaičių, būtina iš dabar kiekvienoje apskrityje esančių ligoninių atrinkti tinkamiausias ligonines. Ši atranka turi būti vykdoma reitinguojant kiekvienos apskrities ligonines pagal aiškius rodiklius.

          Svarbu tai, kad visi šie rodikliai, atspindintys įvairius ligoninių veiklos aspektus, yra objektyvūs, o duomenys šių rodiklių apskaičiavimui yra prieinami dabartinėse duomenų bazėse (Privalomojo sveikatos draudimo IS SVEIDRA ir Higienos instituto duomenų bazėje).

         Numatomo kriterijų vertinimo proceso žingsniai (būsimas Vyriausybės nutarimas):

1) Sudaromas regione (apskrityje) esančių stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų sąrašas.

2) Sąraše esančios įstaigos įvertinamos pagal kiekvieną iš 4  kriterijų.

3) Sudaromi 4 ligoninių reitingai pagal kiekvieną iš kriterijų (lentelė).

4) Susumavus kiekvienos ligoninės balų (atitinkantį užimtą vietą kiekviename reitinge) skaičių, sudaromas galutinis reitingas.

5) Atsižvelgiant į reikiamą ligoninių skaičių apskrityje, iš galutinio reitingo atrenkamas reikiamas ligoninių, surinkusių geriausius (t. y. mažiausius) balus, skaičius.

           Jeigu suformavus stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą pagal nustatytus kriterijus atitinkančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neužtikrinamas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas,  į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą papildomai įtraukiama, kad būtų užtikrintas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.  

           Kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, vertinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

           Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas privalės pradėti veikti 2020 m. sausio 1 d. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimo planą tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

           Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas bus sudaromas 5 metams (pirmasis tinklo formavimo pradžios terminas 2020 m. sausio 1 d.) ir jo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bus vertinama kas 5 metus skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 1 d.

            Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje siūloma nustatyti, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis.

TLK sudaro sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pateikė prašymą teikti atitinkamas paslaugas, atitinka nustatytus bendruosius reikalavimus ir pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį yra priskirtos Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos). Sutartys dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos,  pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos tuo atveju, jeigu tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tų paslaugų ar jų dalies, kurių trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, ir jeigu jos atitinka visus bendruosius reikalavimus ir papildomas nustatytas  sąlygas. 

Sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus stacionarinių aktyviojo gydymo, teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytam paslaugų teikimo mastui užtikrinti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (neatsižvelgiant į įstaigos nuosavybės ar teisinę formą), pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos, jeigu jos atitinka visus bendruosius reikalavimus:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją (teikti atitinkamas paslaugas);

2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis, laikantis tokių paslaugų teikimui įstatymuose nustatytų reikalavimų;

(Įstaiga įsipareigoja paslaugas teikti neimdama iš paciento priemokų už suteiktas paslaugas. Ir toliau bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo  49 straipsnio 5 dalį.)

3) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų apmokėjimu susijusių tyčinių ir sistemingų pažeidimų.

(Įstaiga yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt.)

Teritorinė ligonių kasa sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nėra tinklui priskiriamos įstaigos, sudarys su bendruosius reikalavimus atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įvertinusi jas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:

1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtį (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);

2) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių per metus (nebus taikoma naujiems paslaugų teikėjams);

3) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmę;

4) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visa apimtimi;

5) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumą.

Reitingavimo kriterijai	Paaiškinimai
Atitinkamų paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sutartį, teikimo patirtis	ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kokią atitinkamos paslaugos teikimo patirtį turės. Pvz., 1 metų patirtį turinti ASPĮ gaus didesnį balų skaičių nei ASPĮ, neturinti šios patirties, tačiau mažiau nei ASPĮ, turinti 5 metų patirtį.
Per metus suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius	Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ pajėgumas suteikti tam tikrą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių.
Atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė	Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ galimybės kuo greičiau pacientui suteikti atitinkamą planinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. bus vertinamas laikas nuo paciento registracijos iki paslaugos suteikimo.
Įstaiga yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi	ASPĮ turėtų įsipareigoti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti visa apimtimi, t. y. gydytojas turėtų teikti visą spektrą gydytojo normoje numatytų paslaugų, ne tik paprasčiausias ar geriausiai apmokamas paslaugas.
ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas	Vadovaujantis šiuo kriterijumi vertinama, ar pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra saugios. ASPĮ, kurioje yra teikiamos stacionarinės, dienos stacionaro / chirurgijos ir ambulatorinės paslaugos, bus vertinama maksimaliu reitingavimo balu.

Kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustatys Vyriausybė.

Vaistinėse išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bei optikose išduotos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bus apmokamos pagal teritorinės ligonių kasos ir vaistinių bei optikų sutartis. TLK sudarys sutartis su pageidaujančiomis jas sudaryti vaistinėmis, turinčiomis farmacinės veiklos licenciją, ir su pageidaujančiomis sutartis sudaryti optikomis, gavusiomis notifikavimo pažymą apie tiekiamų į Lietuvos Respublikos rinką medicinos prietaisų įregistravimą (t. y. yra turinčiomis leidimą gaminti ir prekiauti akinių lęšiais).

Sutartys tarp TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp TLK ir vaistinių ar optikų bus sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Sudarytos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galės būti nutraukiamos, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga sutarties galiojimo metu  paslaugas teiks nesilaikydamos bendrųjų reikalavimų. 

Grafinė sutarčių sudarymo pagal Projektus schema

 
 
 
 
 
                 Projektų siūlymais bus atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. liepos 10 d. dekrete Nr. 1K-1349 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1418, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 62-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1419, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1420, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1421, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1422, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1423 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1424 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ nurodytas pastabas dėl galimo konkurencijos tarp valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus ribojimo, aiškių kriterijų sudarant stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugas  teikiančių įstaigų tinklą nustatymu ir kt.
 
        12. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto  įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. sausio 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys).                   
   
           Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei):
           1. Šalies gyventojams bus užtikrintas saugių ir tinkamos kokybės tiek stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tiek ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; paslaugų teikimas bus pritaikytas kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresni gyventojų sveikatos rodikliai; konsolidavus stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą mažesniame pakankamame įstaigų skaičiuje, bus optimaliai panaudojama šių įstaigų infrastruktūra, medicinos įranga bei žmogiškieji ištekliai – padidės ligoninių sektoriaus efektyvumas; bus įvardintos aiškios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo plėtros perspektyvos ir sukurtos paskatos racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą (įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo); sudarys sąlygas pritraukti naujų sveikatos priežiūros specialistų – įstaigai patekus į tinklą bus garantuojama, kad ji mažiausiai penkerius metus bus užtikrinta dėl atitinkamų paslaugų teikimo (planuojama, kad tinklas bus peržiūrimas kas penkerius metus), o tai žinodami sveikatos priežiūros specialistai turės teisėtus lūkesčius įsidarbinti tokiose įstaigose ir dirbti žinodami tokios įstaigos perspektyvą; įstatymu bus nustatyti aiškūs sutarčių sudarymo kriterijai, o šių kriterijų buvimas prisidės prie skaidrios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atrankos ir racionalesnio PSDF biudžeto lėšų naudojimo.
          Bus sudarytos realios teisinės prielaidos LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu (siekiamas rezultatas – taip veikiantis LNSS  įstaigų tinklas, kad paslaugos tinklo įstaigose būtų pacientams pasiekiamos per kuo trumpiausią laiką, atitinkamų profilių paslaugų planavimas tose tinklo įstaigose, kuriose tokių paslaugų poreikis yra didžiausias, paslaugoms teikti turimos infrastruktūros racionalus ir efektyvus panaudojimas tinklo įstaigose, medicinos specialistų pritraukimas į tas tinklo įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausiais (arba medicinos specialistų pagal poreikį paskirstymas įstaigos viduje (komandiruotės)).
            2. Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų  tarybos  kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 
          3.  Bus užtikrinti LNSS  įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai).
          4.  Bus suteikta galimybė  regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis).  
          5.  Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas).
 
 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte.

             Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 
 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

             Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai.
 

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 
 

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

 Priėmus Projektus reikės:
1)  priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2)  priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3)  Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus; 
4)  pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;
6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;              

7) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, jo sudarymo reikalavimus, ir kiekvienos tinklui priskirtos įstaigos teikiamas paslaugas;

 8) pakeisti TLK Sutarčių su ASPĮ sudarymo tvarkos aprašą;

9) Vyriausybės nutarimu patvirtinti ASPĮ vertinimo tvarką.

10) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus.
            Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija.
 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

 LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas). 
 

Tikėtos valdybos narių DU  išlaidos (be Sodros mokesčių; pagal įstaigų lygmenis ir įstaigų vadovams numatytą koeficiento dydį (įskaitant max kintamąją dalį):

Atlyginimo bazinis dydis - 132,50
	Rajono lygmens  vadovų koeficientas	Regiono lygmens vadovų koeficientas	Respublikinio lygmens vadovų koeficientas	Universiteto ligoninės vadovų koeficientas
	12,00	13,80	15,60	17,60
Pastovioji atlyginimo dalis	1590,00	1828,50	2067,00	2332,00
Maksimali (40%) kintamoji dalis	636	731,4	826,8	932,8
Viso per mėnesį	2226,00	2559,90	2893,80	3264,80
Viso per metus	26712	30718,8	34725,6	39177,6
20% nuo metinio atlygio	5342,4	6143,76	6945,12	7835,52
5 asm, per metus	26.712	30.719	34.726	39.178

13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

LNSS įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

            Nėra.

_________________________

Teikia

Seimo nariai:

Aurelijus Veryga

Asta Kubilienė

Laimutė Matkevičienė

Zenonas Streikus

Ramūnas Karbauskis

Agnė Širinskienė

Saulius Skvernelis