Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 13, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 2, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 24
STENOGRAMA
2021 m. sausio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, sveiki sugrįžę. Pradedame sausio 5 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Iš rytinės darbotvarkės klausimų turime vieną klausimą, kurio nespėjome prieš pietus apsvarstyti.
14.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės įtvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-154 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo rezoliucijos „Dėl strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės įtvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-154. Pranešėjas – gerbiamas Ž. Pavilionis ir vienuolika Seimo narių, bet pranešėjas vienas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Trumpai pristatysiu esmę rezoliucijos, kurią šiaip rengėme, iš tikrųjų pradėjome rengti dar praėjusios kadencijos Seime su praėjusia Vyriausybe. Norėčiau padėkoti buvusiems ministrams L. A. Linkevičiui ir R. Karobliui, kurie tikrai daug prisidėjo. Abudu komitetai, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir mūsų, Užsienio reikalų, kartu su ekspertais ir daugybe Seimo narių parengė šią rezoliuciją. Ir kodėl parengėme?
Būtent šiuo metu, kaip žinote, darbą pradėjo JAV Atstovų Rūmai, naujieji, atnaujinti, šią naktį spręsis, kas vadovaus JAV Senate, 20 dieną naujoji administracija pradeda savo darbus. Kol ši naujoji administracija nesuformavo savo darbotvarkės, manau, yra pats laikas mums kaip Seimui, kaip Lietuvai pasisakyti, kokie yra mūsų svarbiausi prioritetai, nes nustatę tuos tikslus ir aiškiai juos įtvirtinę mes galėtume kartu vieningai pabandyti jų pasiekti.
Pirmas ir svarbiausias klausimas, aišku, yra saugumas, mes įvardiname JAV kaip svarbiausią strateginę partnerę, taip ją vadiname bent gerą dešimtmetį. Mes primename savo pačių įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai, vykdyti priimančios šalies paramos įsipareigojimus, plėtoti poligonų infrastruktūrą ir siekti, kas yra labai svarbu, nuolatinių JAV karinių pajėgų buvimo Lietuvoje, panaudojant ir JAV finansinius instrumentus. Kaip žinote, yra tokia Baltijos valstybių saugumo paramos iniciatyva, kuri tikrai solidžiai remia mūsų gynybą. Čia JAV Kongreso vaidmuo yra labai svarbus, ir mes tai pabrėžiame savotiškai įsipareigodami su juo dirbti aukščiausiu lygiu, matyt, ir organizuoti Seimo Pirmininkės vizitą. Visi komitetai įsitrauks į tą darbą ir E. Zingerio Amerikos grupė, taigi čia yra mūsų darbo sritis, kur mes dirbsime.
Antru punktu mes pabrėžiame naujus dalykus, turbūt naujoji administracija darys daug demokratijos rėmuose. Mes sveikiname Prezidento Dž. Baideno Demokratijų vadovų susitikimo idėją, jame ne tik mąstysime, kaip atsispirti autokratijų pavojams, bet ir maksimaliai sutelksime jėgas siekdami laisvų ir demokratiškų rinkimų Baltarusijoje, sieksime NATO plėtros į Ukrainą ir Sakartvelą.
Iškeliame idėją Lietuvoje įsteigti NATO Demokratijos atsparumo kompetencijos centrą, taip pat paminime dar vieną įdomią ambiciją Lietuvoje surengti NATO viršūnių susitikimą, nes tokio lygio NATO vadovų pas mus dar nėra buvę. Galbūt mums pavyktų įtvirtinti ir pasiekti visų NATO sostinių sutarimą tokį susitikimą Lietuvoje surengti 2022 metais. Taigi 2021 metais yra Demokratijų vadovų susitikimas, o 2022 metais – NATO, ir mūsų ambicijos čia įtvirtinamos.
Be politikos ir strategijos, yra ekonomika. Kadangi JAV yra vienas iš svarbesnių mūsų prekybinių partnerių, mes pasisakome už prekybinių ir investicinių santykių gilinimą. JAV yra penktoji pagal lietuviškos kilmės produktų eksportą rinka, ir auganti. Mūsų eksportas net dvigubai didesnis negu importas. JAV sukuria labai daug darbo vietų mūsų šalyje – beveik 9 tūkst. Be abejonės, mes už tų prekybinių santykių gilinimą, to sieksime su naująja administracija.
Taip pat pabaigoje paminime hibridines grėsmes, naujuosius iššūkius. Mes kartu dirbsime energetinio saugumo srityje. Čia yra toks vadinamasis P-TEC Baltijos šalių ir Amerikos formatas, kur mes bandome išspręsti likusias problemas mūsų energetinėje infrastruktūroje, sinchronizacijoje. Be abejonės, čia bus ir Astravas, yra transporto klausimų, yra 5G ryšys, kurį mes vystome su patikimais ir transatlantiniais partneriais, pasinaudodami Trijų jūrų iniciatyva.
Pačioje pabaigoje mes įvardiname, kad ne tik Seimas, kuris tikrai, dar kartą ačiū visiems, paskirs savo atstovą, ne tik Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Žemės ūkio ir Kultūros ministerijos, kurios jau dirba JAV, tačiau ir kitos valstybės institucijos, ministerijos turėtų galvoti apie savo atstovus, kurie galėtų dirbti mūsų ir energetikos, ir kitose atstovybėse. Mes pabrėžiame žmogiškuosius ryšius, kuriuos turėtume plėtoti ir patys, ir partinius, ir parlamentinius ryšius, ir akademinius, ir mokslo, ir tyrimų, ir žiniasklaidos, visuomenės informavimo priemonių, kurių faktiškai beveik neturime atstovų. Tad išdėstome tuos savo planus ir kaip visada žinome, kad nelengva bus juos įgyvendinti, nors gana paprasta deklaruoti, todėl labai prašau jūsų visų pritarimo, nes ta vienybė, aš manau, mums padės tų tikslų pasiekti.
Be abejonės, JAV bus vienas iš pagrindinių, galima taip sakyti, mūsų veiklos taikinių visais lygiais. Ir Seimas žino, kad Kongresas Amerikoje ir Vašingtone yra svarbiausia institucija, kurios tikrai pagal 200 metų tradicijas klauso administracija, tad mūsų poveikis gali būti tikrai labai svarus. Todėl labai prašau pritarti šiai deklaracijai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, ačiū už pristatymą. Norėčiau, kad jūs paneigtumėte mano kai kurias abejones ir paaiškintumėte kai ką.
Pirmas dalykas, aš netikiu, kad šioje Seimo salėje yra abejojančių, ar reikalinga tokia partnerystė, ir dar kartą visa tai sakyti, nes ir praeitas Seimas buvo tai padaręs. Ar tai susiję su JAV Prezidento rinkimais, ar mes norime Dž. Baidenui priminti, kad mes mylime Ameriką, nors mes visa tai išsakėme nuo NATO iki prekybos sutarčių jau dešimtis kartų. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Ar jums neatrodo, kad rezoliucijoje tikslinga rašyti tokius konkrečius įsipareigojimus, kad 2,5 % iki 2030 metų? Rezoliucijoje! Rezoliucija yra daugiau tokia retorinė valios išraiška. Ar tai reikėtų rašyti?
Trečia, kaip jūs rinkote šiuos parašus? Teikia 15 Seimo narių, tačiau toks įspūdis, kad prie ko jūs prieinate, pašnibždate į ausį, tie ir pasirašo, ar jūs pakviečiate pasirašyti? Pavyzdžiui…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas Seimo nary.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …aš norėjau pasirašyti, bet neturėjau tokios galimybės, nežinojau. Kaip čia yra? Ar nebūtų tikslinga, kad mes vienbalsiai pritartume šiai rezoliucijai? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tikrai noriu ištaisyti savo klaidą, kad nepriėjau prie jūsų. Tikrai galime tai ištaisyti visi vieningai balsuodami ir taip pasirašydami už šią rezoliuciją. O pagrindas buvo Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovai, kurie inicijavo, darėme diskusijas, bandėme kalbėti su partiniais politiniais lyderiais, bandydami būtent tą visuotinį sutarimą pabrėžti.
O kodėl jis yra svarbus? Administracijos gali keistis Amerikoje, bet kai kurie dalykai nesikeičia. Pavyzdžiui, gynybos finansavimą, tiesą pasakius, pradėjo kelti dar Prezidentas B. Obama gana aiškiai sakydamas mūsų vadovams, su jais susitiko 2013 metais Baltuosiuose rūmuose, – žinote, aš labai norėčiau, kad visos trys Baltijos šalys labai reikšmingai įsipareigotų savo gynybą finansuoti, tada galbūt tas bendravimas mūsų bus šiek tiek prasmingas. Būtent po to įsipareigojimo, kurį mes įvykdėme, atsirado ir NATO gynybos konkretūs planai. Tai administracijos keičiasi, bet mūsų įsipareigojimą šioje srityje pabrėžti yra labai svarbu.
O kodėl dabar darome? Todėl, kad bandome daryti įtaką tai darbotvarkei proaktyviai. Po inauguracijos į Vašingtoną sulėks visas pasaulis ir mums konkuruoti dėl jo dėmesio nebus taip lengva. Mūsų ambasada maža, tačiau mes esame labai dideli Amerikoje su tokia bendruomene. Jeigu veiksime aktyviai, susitelkę, manau, pasieksime labai daug. Tiek dėl saugumo, tiek plėsdami tą demokratijos ar saugumo erdvę aplink mus, tiek prekyboje, tiek turizme. Daugybėje sričių, kur mes tiesiog nepadarėme visko, o galėtume padaryti. Dėl to, manau, pats tas laikas dabar tą deklaraciją patvirtinti ir tada jau vykti į Vašingtoną, kalbėtis, žiūrėti, koks mūsų indėlis galėtų būti, kaip juos galėtume suinteresuoti. Pavyzdžiui, Demokratijų vadovų susitikimas yra nuostabi idėja, bet pabandykite tą demokratiją įtvirtinti už mūsų sienų dešimčiai milijonų europiečių ir tada pažiūrėsime, ar šie žodžiai virs darbais. Ir tą gali padaryti lietuviai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gražulis, bet jo nematau salėje. Klausia L. Kasčiūnas. Prašom. Žodis jam.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Žygimantai, labai ačiū už bendrą darbą ir už šią idėją. Simboliška, kad dabar naujas Amerikos Kongresas pradeda darbą, geras signalas, rodantis tęstinumą, tikrai, aš sakyčiau, stipri rezoliucija, nes rezoliucija apima daugelį sektorių. Bet aš tokį klausimą pusiau filosofinį paklausiu. Čia ir tarp mūsų buvo tokių diskusijų šiek tiek. Amerika, jūsų požiūriu, yra svarbiausia sąjungininkė Lietuvos ar viena svarbiausių? Visą istorinį jų vaidmenį mūsų laisvės byloje įvertinant. Aš sakyčiau, kad taip. O kaip jūs?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš atsimenu, kai šį terminą pradėjo vartoti, tiesą pasakius, Prezidentė D. Grybauskaitė. Prezidentas V. Adamkus jį irgi vartojo, bet tai buvo tiesiog natūralus faktas. Bet kai Prezidentė D. Grybauskaitė jį pradėjo vartoti, aš pastebėjau, kokį tai padarė mūsų santykių pokytį. Mes sugebėjome išaiškinti, kad vis dėlto Amerikos vaidmuo Baltijos regione, susiduriančiame su vis didėjančiomis grėsmėmis, yra kol kas niekaip nepamainomas. Tai yra esminis mūsų saugumo ir gynybos ramstis, be kurio mes negalėtume apsaugoti šiuo metu savo valstybės. Prezidentė D. Grybauskaitė, vėlesni vadovai ir ministrai sugebėjo įtikinti, kad Amerikos kariai mus saugo nuolatos. Būtų gerai, kad tas buvimas nebūtų tik rotacinis, o, tiesą pasakius, nuolatinis, toks, kaip yra Lenkijoje. Dėl to teks labai daug padirbėti ir surasti tuos sąlyčio taškus su Amerika, įtikinant, kad jų buvimas čia nuolat yra naudingas ir Amerikos interesams, ir Europos interesams, ir tų žmonių, kurie už sienos šiandien žudomi, sodinami į kalėjimus, tos Europos, kuri dar netapo Europos interesu. Dėl to teks labai daug padirbėti su Vašingtonu. Manau, toks įvardinimas mums atidarytų tam tikras duris.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Matijošaitis. Prašom.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū gerbiamam pirmininkui ir pranešėjui. Ši rezoliucija pabrėžia, kad Lietuva buvo, yra ir išliks patikima JAV partnerė pasaulyje, Europoje ir Baltijos regione, taip pat remia išrinktojo JAV prezidento Dž. Baideno iniciatyvą dėl Demokratijų vadovų susitikimo šiais metais. Jis paskatintų pasaulio demokratijų vadovus susitelkti vieningam atsakui į autokratijų keliamus iššūkius siekiant laisvų ir demokratinių rinkimų Baltarusijoje.
Demokratijų keliamų iššūkių yra tiek Lietuvos kaimynystėje, tiek pasaulyje. Didėjant komunistinės, totalitarinės, nedemokratiškos, žmogaus teises paminančios ir uigūrų tautos genocidą vykdančios Kinijos reikšmei pasaulyje, kaip niekad svarbu palaikyti glaudžius, vieningus santykius tarp Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir būti vieningiems. Kviečiu palaikyti, nes tai labai laiku teikiama rezoliucija.
Klausimas, ar jūs taip galvojate?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Be abejonės, galvoju. Mūsų ambicija tapti savotišku demokratijos centru nereiškia, kad mes rūpinsimės tik žmonėmis, kurie kenčia už mūsų sienos. Yra tūkstančiai žmonių, kurie dėl įvairių sąlygų kenčia įvairiuose regionuose, ir kartais mažos Lietuvos balsas gali būti labai svarbus. Na, kad ir Taivanas. Ten, aš manau, mes galėtume sustiprinti mūsų politinius ryšius, kurie grįžtų investicijomis, inovacijomis ir taip pat patirtimi, kaip kovoti su tam tikromis grėsmėmis, su kuriomis mes vis dažniau susiduriame ar kibernetinėje, ar kitose srityse, ieškoti partnerių visame pasaulyje ir, aišku, nuosekliai tą politiką vykdyti čia. Būtent Seimo vaidmuo čia, aš manau, turėtų ypatingą reikšmę, papildomą pridėtinę vertę, kurią mes galėtume visi kartu padaryti, sukurti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mes dėkingi už savalaikę rezoliuciją ir kaip ir praeitą kartą – 2016 metų 27 dieną balsuosime, aš manau, vieningai už ją. Mano klausimas po pono Lauryno, kai jūs pabrėžėte tai, kas jau buvo 2016 metais parašyta pirmoje eilutėje, kad Amerika yra svarbiausias partneris. Galėtumėte atsakyti, ar mes galėtume paremti S. Cichanouskają, Gruziją, Moldovą, ar galėtume džiaugtis stiprėjančia demokratinių valstybių sąjunga pasaulyje, ypač dabar, kai ponas Dž. Baidenas paskelbė ne America first, bet democracy first, solidarity first, ar mes galėtume tai daryti be Jungtinių Amerikos Valstijų likdami vienui vieni prieš Maskvą, kurioje, deja, dabar jau ne demokratai sėdi? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Jūs teisingai priminėte. Tiesą pasakius, tą terminą – strateginė, pagrindinė, svarbiausia partnerė – patvirtinęs buvo ir praeitas Seimas, kai mes dar buvome opozicijoje. Tai mes tiesiog dar kartą demonstruojame tęstinumą, kurį tikrai visi nuosekliai vykdėme, ar tai būtų kairė, ar dešinė. Šiuo klausimu mes esame vieningi.
O tai, kad prezidentas Dž. Baidenas iš tikrųjų sugrąžina demokratiją į užsienio politikos Amerikos centrą, aš manau, tikrai gali būti labai naudinga Lietuvos interesams. Mes šiuo metu esame, galima sakyti, baltarusių laisvės ambasada. Ne veltui simboliškai iš šitos tribūnos bus įteikta Laisvės premija S. Cichanouskajai.
Bet ne tik Baltarusija. Mes turime priminti Amerikai užmirštus pažadus Ukrainai ir Sakartvelui, ar palaidotus pažadus, 2008 metais, ar atsitraukus mums, Vakarams, nuo šitų pažadų vis dėlto pabandyti tą demokratiją įtvirtinti. Ten žmonės miršta už tas idėjas, kurios Amerikos Konstitucijoje prieš 200 metų buvo įtvirtintos. Manau, mūsų visų laisvų šalių pareiga tas gyvybes apginti, nes jos aukojamos vardan mūsų bendrų vertybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėkoju gerbiamam Užsienio reikalų komiteto pirmininkui už rezoliucijos pateikimą.
Dabar diskusija. Svarstymo stadija. Diskusijoje pirmasis užsirašė kalbėti E. Zingeris. Kviečiu jį į tribūną. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiami bičiuliai, taip malonu kalbėti, kai salėje yra jaučiama vienybė, strateginė vienybė. Praeitame Seime mes iš esmės balsavome už panašų tekstą ir tikrai mūsų nuomonės nesusikirto. Aš norėčiau atsiminti tiktai keletą epizodų.
Ką tik mes čia ekranuose pasveikinome kongresmeną J. Šimkų, kuris virš 20 metų rėmė mūsų valstybės įstojimą į NATO. Mes jaučiame savo širdyje visus išeivius iš Lietuvos, kurie gyvena Čikagoje, kur iki šiol gyvena, ko gero, daugiau lietuvių negu Vilniuje. Aš norėčiau jums papasakoti tik vieną epizodą.
Sausio mėnesį po sausio 13-osios aš atsidūriau Skandinavijoje Seimo siųstas. Profesoriaus V. Landsbergio. Dabar bus 30 metų. Pas profesorių V. Landsbergį kabinete sėdėjo Amerikos diplomatas, atsiųstas atakos atveju, jeigu parlamentas bus naikinamas. Jo pavardė buvo Dž. Krolas. Jis vėliau tapo ambasadoriumi Baltarusijoje. Važiuodamas, veždamas mane į Rygos uostą, kad būtų galima susisiekti su švedų ir kitomis vyriausybėmis, jis pasakė: mes viską padarysime, mes kreipsimės į M. Gorbačiovą, prezidentas Dž. Bušas tiesiog į jį kreipsis, kad tankai neįvažiuotų ir nesunaikintų tų tūkstančių gynėjų.
Artėja Gynėjų diena. Gynėjų dieną aš norėčiau pasakyti: žinoma, be mūsų valios, mes, mūsų revoliucija, ko gero, buvo pirmoji tarp Rygos ir Talino. Galiu pajuokauti gal negražiai, kad estai tada juokavo, 1990 metais, kad atiduotų paskutinį estą už Lietuvos laisvę, bet tai buvo truputėlį kitoks sakinukas. Toks labai… kad kitos dvi Baltijos valstybės remia mūsų vadovaujamą kovą už nepriklausomybę.
Mes buvome pirmieji. Islandai pripažino mus pirmieji. Tikrai – ir pralaužė blokadą. Amerikos diplomatiniai santykiai atėjo šiek tiek vėliau, bet per patį kraujo klaną, kai buvo nužudyta Loreta, kai 16 (čia monumentas), 16 mūsų didvyrių buvo nužudyti. Tiesioginis skambutis prezidentui Dž. Bušui lėmė, kad jie tuoj pat paskambino M. Gorbačiovui ir pareikalavo patraukti kariuomenę nuo Lietuvos Seimo, nežudyti Lietuvos žmonių. Iš esmės mes turėjome Amerikos tiesioginę paramą mūsų kovoje už nepriklausomybę, nes mūsų draugai buvo, deja, ne ponas M. Gorbačiovas, o ponas B. Jelcinas. Mes tikėjome, kad bus rusų demokratai, kurie mus apgins. Tie demokratai irgi bandė skambinti M. Gorbačiovui, kad nežudytų mūsų žmonių, bet Amerikos įsikišimas tada tapo lemtingas.
Todėl tas sakinys, apie kurį Laurynas čia ką tik paklausė pritardamas, kad Amerika yra mūsų pirmas saugumo partneris, ir kuris buvo įrašytas gerbiamųjų valstiečių ir socialdemokratų vadovavimo metu, tas pats sakinys, įrašytas į mūsų rezoliuciją vadovaujant kolegai J. Bernatoniui Užsienio reikalų komitetui, yra kertinė mūsų nuostata ir padėka už praeitį, už okupacijos nepripažinimo politiką. Įsivaizduojate, 50 metų rusų ambasadoriai nuo ryto iki vakaro vaikščiojo į Amerikos užsienio reikalų ministeriją prašydami atiduoti jiems mūsų ambasadą 16-ojoje gatvėje, panaikinti mūsų vėliavų plazdėjimą State Department, Amerikos užsienio reikalų ministerijoje, išimti Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavas, kad mūsų nebūtų, kad būtų kažkokia LTSR.
Mes nesame LTSR su Amerikos pagalba. Todėl šią akimirką remdami šią rezoliuciją, kuri turi… Ne tik Amerikos išeivija už ją yra gretose pirmųjų, kurie remtų, bet jūs patys 30-mečio išvakarėse, mūsų Žalgirio mūšio išvakarėse, istorinės pergalės išvakarėse. Aš manau, tai pats gražiausias atsakymas tiems, kurie mus rėmė. Žinoma, mes turėsime vėliau atskirai pasisakyti apie Islandiją, apie Daniją, apie tas skandinavų šalis, kurios tiesiog praplėšė blokadą ir pasakė – ne, mes pripažįstame Lietuvos kovojančią Respubliką jau kaip tarptautinės bendruomenės narę.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žodžiu, aš norėčiau padėkoti jums ir pasakyti, kad šita rezoliucija, man atrodo, bus paremta visų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Į tribūną kviečiu P. Gražulį, bet jo nematau salėje, tada K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pasisakysiu gal kiek kitu aspektu. Kolegos kalbėjo apie didžiulę šitokios rezoliucijos politinę reikšmę, aš – apie ekonominę. Iš tikrųjų Amerika yra nemažas Lietuvos partneris. Apyvarta yra, eksportas, importas, prekybos apyvarta yra maždaug 1,5 mlrd. eurų, iš jų milijardas yra eksportuojama iš mūsų Lietuvos ir apie 0,5 mlrd. eurų yra eksportuojama į Lietuvą. Eksporto iš Lietuvos iš esmės didelę dalį sudaro mineralinės žaliavos, mineraliniai produktai, bet labai džiugu, kad labai smarkiai auga mūsų IT paslaugos ir eksportas šitų paslaugų: 250 mln. eurų užpraeitais metais, praeitų metų skaičių dar nežinau. Šita rezoliucija taip pat pasako, kad partnerystė gali būti pilnavertė tik tuo atveju, jeigu yra ir politinis, ir ekonominis bendradarbiavimas, ir kultūrinis, ir socialinis, ir visoks kitoks. Be abejo, kad gynyba yra svarbiausias dalykas, bet, šalia to, ekonominiai santykiai yra labai svarbūs. Todėl aš irgi manau, kad tą rezoliuciją reikia priimti ir tuo parodyti savo požiūrį ir į politinius dalykus, paramą lietuviams, kurie yra Amerikoje didžiausia diaspora, ir paramą mūsų verslui, kuris galėtų ne tik priimti investicijas, bet ir investuoti į Amerikos ekonomiką, nes Amerika iš tikrųjų yra pati didžiausia rinka ir joje galima labai daug uždirbti. Tą lietuvių verslininkai supranta, todėl mes turime palaikyti ir visų pirma palaikymas turi reikštis, pavyzdžiui, per ambasadoriaus skyrimą. Ambasadorius turi būti iš tikrųjų Seimo ir Vyriausybės, ir prezidentūros žmogus, kuris aktyviai ką nors darytų Amerikoje, nes tik sėdėti Vasario 16-osios gatvėje, mano supratimu, neužtenka, reikia labai aktyviai dirbti, todėl aš pasisakau už rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu diskutuoti G. Surplį. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų pritardamas ir poreikiui, ir esmei visos rezoliucijos, tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tris dalykus, kuriuos galbūt buvo galima įtraukti ir galbūt aiškiau akcentuoti. Pirmiausia aš bent jau neradau kvietimo arba palaikymo JAV siekiui grįžti į Paryžiaus susitarimą ir viso žaliojo kurso, ir Amerikos labai svarbaus vaidmens, jeigu visas pasaulis nori iš tikrųjų sustabdyti klimato kaitą.
Antras dalykas. Žygis minėjo, bet iš tikrųjų galbūt tekste norėtųsi daugiau to akcento dėl saugesnės energetikos, ypač atominės.
Ir trečias dalykas, ką ir profesorius K. Glaveckas užsiminė, iš tikrųjų lietuvių bendruomenė Amerikoje, tiek Emanuelio, manau, poetiniame pasisakyme, tiek ir gerbiamo profesoriaus K. Glavecko pasisakyme, tikrai visą laiką vaidino labai svarbų vaidmenį. Jie yra ir Amerikos ramstis JAV, ir jie yra mūsų ramstis Lietuvoje. Taigi, manau, jeigu jiems ir neatsirado vietos rezoliucijoje, tai visą laiką turime turėti juos omenyje, nes tai iš tikrųjų yra didžiulis istorinis ir dabartinis Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykių garantas. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu V. Aleknaitę-Abramikienę. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, gal ir nebūčiau kalbėjusi dėl tokio vienareikšmiškai vertingo dokumento, dėl būtinybės už jį balsuoti, jeigu ne kai kurių kolegų pastaba, ar verta kartoti tai, kas buvo pasakyta daugybę kartų. Noriu pasakyti viena. Yra tokia tradicija, ypač nedidelių, vidutinio dydžio valstybių politikos praktikoje: įvyko rinkimai, įvyko rinkimai Lietuvoje į Seimą, Jungtinėse Amerikos Valstijose keičiasi administracija. Ir visuomet yra naudinga ir reikalinga akcentuoti savo poziciją, savo požiūrį, net jeigu niekas per daug nesikeičia, patvirtinti, kad linija išlieka tokia pati. Tai yra dar vienas įrodymas, kad mes tai darydavome, darome ir, manau, darysime.
Kita vertus, jeigu mes kalbame apie mažo ir vidutinio dydžio valstybes, ypač esančias tokiame geopolitiniame paribyje kaip Lietuva (aš linkusi Lietuvą laikyti vidutinio dydžio valstybe), tai matomumas ir girdimumas joms yra vienas iš išlikimo garantų. J. Marcinkevičius, kurį dabar nepopuliaru cituoti, yra apie Lietuvą sakęs, „volunge šauk ąžuole, akmeniu kelio gale“. Tai čia buvo tais laikais, kai apskritai nelabai ką galėjo šaukti. Bet iš tikrųjų Lietuvos užsienio politika buvo sėkminga atkūrus nepriklausomybę tiek, kiek ji buvo aktyvi ir matoma. Reikia pripažinti, kad per pastarąjį laikotarpį bent jau Jungtinių Valstijų atžvilgiu labai stipriai stigo to aktyvumo. Buvo galima tik su pavydu ir susižavėjimu stebėti, kaip Lenkijos Prezidentas, Lenkijos politikai tiesė kelius Amerikos pajėgoms į Lenkiją, ir jie pasiekė būtent savo aktyvumu. Todėl aš žaviuosi kolegų iniciatyva ypač dar ir dėl to, kad labai meistriškai mūsų interesai čia yra bandomi integruoti į Jungtinių Amerikos Valstijų interesų lauką. Tai nėra kažkoks mūsų išsišokimas, keliant savo požiūrį, bet tiesiog jis yra integruojamas, ir gana meistriškai.
Dar kas man ypač svarbu ir už ką aš dėkinga, tai tas mūsų interesų raiškos visapusiškumas, kad mes minime, prie demokratijos akcentuojame Baltarusiją, akcentuojame tai, kokie svarbūs saugumui transatlantiniai ryšiai. Juk būna įvairių turbulencijų, ir nuolatos, tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Akcentuojame, kad Jungtinės Valstijos ir NATO yra pagrindinis saugumo garantas, ir dar pridedame savo paramą Trijų jūrų iniciatyvai, kas yra be galo svarbu, nes Lietuva, aš esu įsitikinusi, negali būti abejinga Vidurio Europos iniciatyvoms. Tai yra irgi labai svarbus mūsų saugumo ramstis.
Dėl energetinio saugumo, ką čia kolega G. Surplys minėjo, na, turbūt, bet esu įsitikinusi, jeigu mes būsime aktyvūs, jeigu mes neužsidarysime čia vien savo kiaute ir tapsime vėl matomi Jungtinėse Amerikos Valstijose, jos administracijoje, jos institucijose, tai tikrai turėsime progą iškelti visus mums rūpimus klausimus tam tikrais formatais tinkamu laiku.
Labai dėkoju kolegoms už gerą, profesionalų ir visapusišką tekstą. Irgi galiu tik apgailestauti, kad nedirbu Užsienio reikalų komitete ir mano parašo nebus po šiuo tekstu, tačiau bus mano balsas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, diskusija įvyko. Dabar rezoliucijos priėmimas. Motyvai už ir prieš. Prieš nėra, yra nemažai užsirašiusių kalbėti už. Jeigu norite kalbėti, vis tiek suteiksiu žodį. Jeigu žmogus apsispręs, kad nenori, tada suteiksime kitam. E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi jūs kažkada balsavote šiame Seime, kad aš būčiau atsakingas už santykius su Amerikos Kongresu, noriu pasakyti padėką visiems, prisidėjusiems prie rezoliucijos, pirmiausia gerbiamam Ž. Pavilioniui, komiteto pirmininkui. Ir pasakyti vieną dalyką kolegoms, kad iš praeitos rezoliucijos, kurią rengėme jau anos daugumos kontekste, mes iš esmės perkėlėme viską, viską čia. Taigi čia jokių kontroversijų nėra su ankstesne rezoliucija, o iš esmės yra patvirtintas mūsų užsienio politikos tęstinumas. Čia yra labai svarbu pasakyti su didele pagarba ir tiems ankstesniems kolegoms, kurie iki rinkimų irgi prisidėjo prie ano dokumento. Taigi visas anas dokumentas, ana rezoliucija, priimta anos daugumos kontekste, yra čia. Mes pagarbiai pakartojome ir Amerikos santykių pirmumą, ir kitus dalykus, ir ekonominius dalykus, todėl, aš manau, šiek tiek praplėtėme demokratijos dalį. Aš padėkosiu visiems tiems, kurie dirbo ir prie anos rezoliucijos, nes aktyviai dalyvavau. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Labai ačiū. Toks jausmas, kad čia nereikia nieko įtikinėti, bet vis dėlto kartais dvejonių dėl Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmens mūsų valstybei yra. Apskritai Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo dažnai vertinamas suasmenintai – patinka ar nepatinka vienas ar kitas Amerikos prezidentas.
Aišku, galima vertinti ir taip, bet nereikia pamiršti, kad kalbame apie valstybę, kuri nuosekliai, nepriklausomai nuo prezidento, bet priklausomai nuo interesų rėmė ir remia mus. Rėmė nuo tada, kai buvome absoliutus strateginis nulis. Rėmė mūsų pastangas, kad išaugtume iš to nulio ir galų gale taptume tam tikru veiksniu tarptautinėje arenoje.
Šiandien be JAV sunkiai įsivaizduojamas mūsų saugumas, o be jo – ir mūsų valstybės vidaus būvis bei tarptautinis vaidmuo apskritai, todėl siūlau priimti teikiamą rezoliuciją ir dėkoju jos autoriams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori pasisakyti už L. Kasčiūnas. Jo nematau. Tada – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, jau kalbėjau, tai tegul pasisako kitas kolega.
PIRMININKAS. Gerai, ir E. Gentvilas norėtų. Jūs tas kitas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, spėjote suteikti man žodį, nes į salę atėjo ir L. Kasčiūnas, tas būtų užlindęs. Ši rezoliucija, kaip visi suprantame, neturi, kaip ir visos rezoliucijos, teisinių pasekmių, tačiau tai nereiškia, kad tokios rezoliucijos yra beprasmės.
Mes šios kadencijos pradžioje priėmėme vieną rezoliuciją dėl užsienio politikos tęstinumo. Ten daugelį dalykų gerai įvardinome. Tačiau laikydami Jungtines Amerikos Valstijas savo strateginiu partneriu, natūralu, skiriame dėmesį strateginei partnerystei ir priimame šią rezoliuciją, dėl to ją reikia palaikyti.
Kita vertus, mes turime matyti ir Amerikoje vykstančius procesus, čia gal mano politinis vertinimas, gal ne visi kolegos pritars, bet, kaip Z. Bžezinskis savo knygoje „Strateginės įžvalgos“ yra rašęs apie Amerikos pasaulinę galią, apie Jungtinių Amerikos Valstijų pasaulinę lyderystę, pastaruosius keletą metų Jungtinės Valstijos sąmoningai kai kuriose sferose atsisako pasaulinės lyderystės. Iš čia atsiranda ir konfrontacijos su pasaulinėmis institucijomis, tokiomis kaip Paryžiaus klimato susitarimas ar kitomis.
Tuos dalykus mes turime matyti, bet tai nereiškia, kad mes turime tuos dalykus kelti į rezoliuciją. Tiesiog siūlydami priminti savo strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis mes turime sau pripažinti: ten, Jungtinėse Valstijose, taip pat yra dar daug darytinų, keistinų dalykų, ypač pakitusių per keletą pastarųjų metų, kurie, mano manymu, būtų reikalingesni Lietuvai tada, kai Amerika išsaugotų globalią lyderystę, negu tada, kai Amerika atsisakytų globalios lyderystės. Amerikai prarandant, sąmoningai atsisakant globalios lyderystės, tą globalią lyderystę gali užimti Kinija, Rusija ar kitos šalys, dėl kurių mes nepriimame rezoliucijų kaip dėl strateginių partnerių. Todėl siūlau palaikyti šią rezoliuciją ir ačiū jos rengėjams.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Visi pasisakė. Kadangi rezoliucijų svarstymo tvarka atskirai Statute detaliai aprašyta, dėl priėmimo reikės balsuoti. Balsuosime numatytu laiku – 16 valandą.
14.39 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 22, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5328 (pateikimas)
Einame prie darbotvarkės 2-1 klausimo – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5328. Pranešėja – E. Dobrovolska. Kviečiu ją į tribūną pateikti klausimą.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Pristatysiu trumpai būtent projekto esmę. Kaip žinome, šis projektas iš esmės yra teikiamas todėl, kad įgyvendiname Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas. Šiuo metu teikiamas šis projektas, nes įgyvendinti tai jau turėjome iki gruodžio pabaigos, nespėjome, o tai iš esmės yra tas skubus klausimas.
Šiuo projektu iš esmės yra siekiama dviejų dalykų. Pirma. Efektyvesnio vartojimo ginčų neteisminio sprendimo ir efektyvesnės vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės. Jeigu mes pažiūrėtume, per ketverius metus, tai yra nuo 2016 iki 2020 metų, tarnybai tenkančių skundų kiekis padidėjo dvigubai, dabar iš esmės yra beveik 6 tūkst. per metus. Atitinkamai yra siekiama optimizuoti skundų nagrinėjimą. Viena iš pataisų reiškia, kad verslo subjekto atsiranda pareiga atlyginti ginčo išlaidas būtent tuo atveju, kai įmonė pripažįstama atsakinga. Mūsų skaičiavimais, vieno ginčo nagrinėjimo suma, sąnaudos yra apie 270 eurų.
Antras pokytis, planuojamas pagal šį projektą, yra vartojimo ginčų atskirose trijose srityse, tai yra būtent numatyti kitas institucijas, kurios galėtų irgi tai nagrinėti. Tai yra Lietuvos transporto saugos administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Pažymėtina, kad šiandien šiems ginčams reikia specifinių žinių, Vartotojų tarnyba ir iki šiol, kai yra šios srities ginčų, pasitelkia šių institucijų žinias ir išvadas. Iš esmės tam, kad nedubliuotume to darbo, perdavę šią funkciją būtent kitoms institucijoms, mes turėtume efektyvesnį ginčų nagrinėjimą.
Ir kitas pokytis, jis, manytume, yra labai svarbus – siekiama efektyvesnės vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų sąlygų. Šiandien tarnyba nagrinėja tik tuo atveju, kai jau yra priimta sutartis. Pakeitimas leistų ir prevencinę funkciją, tai yra iš anksto nagrinėti, konsultuoti įmones. Kai įmonė nuspręstų, būtų pripažinta, kad buvo taikomos nesąžiningos sąlygos, tik tada skirtų baudą. Iš esmės mes įvedame prevencinį mechanizmą. Puikiai suprantame, kad tokiems pokyčiams įgyvendinti gali reikėti laiko, todėl tie punktai, kurie numato, kad ir kitos institucijos nagrinėtų ir būtų ikiteisminio ginčo institucijos, įsigaliotų kitų metų sausio 1 dieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama ministre, iš tiesų sveikintina iniciatyva nuimti dalį funkcijų nuo Vartotojų teisių tarnybos, ypač tas, kurias atitinkamai kompetentingai gali nagrinėti kitos valstybinės institucijos, turint omeny tai, kokį neproporcingą kiekį skundų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna, palyginti su jų turimais resursais ir žmonėmis. Bet ar jūs nesvarstėte vieną funkciją grąžinti į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą? Ją jie turėjo prieš daugelį metų. Tai yra finansinio sektoriaus paslaugų priežiūra, kuri dabar yra perduota Lietuvos bankui. Tas klausimas kyla ne šiaip, tiesiog kai kartais viešojoje erdvėje pasiklausai ginčų dėl finansinių paslaugų sektoriuje kylančių nesutarimų, atrodo, kad Lietuvos bankas veikia ne kaip vartotojų teisių gynėjas, bet kaip komercinių bankų elementarus advokatas. Ar nemanote, kad bent bazines finansinio sektoriaus paslaugų priežiūros funkcijas galėtų vykdyti vėlgi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kad tai būtų efektyviau ir labiau prieinama žmogui?
E. DOBROVOLSKA (LF). Atsakant į klausimą turbūt verta pažymėti, kad yra ir žymiai daugiau institucijų, kurios būtent nagrinėja, ne tik Lietuvos bankas, bet atskirus klausimus ir Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Lietuvos advokatūros advokatų taryba. Jeigu šiuo atveju mes kalbėtume apie Lietuvos banką, tai turime pripažinti, kad tai yra specifinis sektorius, reikalaujantis tų specifinių žinių, o diskusijos, kokios vis dėlto institucijos turėtų nagrinėti ikiteisminius ginčus, tai jau perėjus svarstyti komitetuose būtų galima diskutuoti dėl siūlymų, dėl jų plėtimo arba taikymo. Manytume, kad tai yra ta didesnė diskusija, kuri galėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat klausti nori K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, kadangi dabartiniu metu didžioji dalis prekybos, taip pat ir vartojimo perkeliama į internetą, natūralu, man atrodo, ten yra daugybė skundų, nes yra ir fiktyvių kompanijų, ir nelegalių, ir apgavysčių yra didelių. Sakykite, šios atstatymo korekcijos ką galėtų reikšti šių veiksmų priežiūrai? Jie iš tikro labiausiai skausmingi yra vartotojams, juos labiausiai apgauna, jie daugiausia nuostolių turi. Prašom.
E. DOBROVOLSKA (LF). Jūsų klausimas yra labai teisingas, nes būtent tas išaugęs skaičius yra nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. 2000 metais. Būtent COVID-19 situacija lėmė tai, kad dauguma skundų yra susiję arba su turizmu, arba su elektronine internetine prekyba, kaip jūs paminėjote. Tai atitinkamai, jeigu mes perleistume dalį funkcijų, kurios reikalauja specifinių žinių, kitoms institucijoms, Vartotojų tarnyba galėtų labiau turėti tuos resursus, kad greičiau nagrinėtų. Juo labiau tuo atveju, jeigu mes numatome, kad vis dėlto ir įmonė, kuri pripažįstama kalta dėl pažeidimų, atlygina tas lėšas, tai reiškia, kad mes ir biudžeto pinigus naudojame efektyviau, ir yra didesnė motyvacija, kad pati įmonė, matydama, kad tikrai buvo pažeidimas, eis prie taikos sutarties nemėgindama eiti viso etapo, nes žinos, kad tai grėstų būtent ir atlyginimams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū gerbiamai ministrei.
Dėl motyvų po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Gal, gerbiamieji Seimo nariai, galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu ar būtų norinčių balsuoti? (Balsai salėje) Būtų norinčių balsuoti. Tai balsuosime numatytu laiku – 16 valandą. Balsavimas vyks numatytu laiku. Iš vietos nereplikuokite.
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Geodezijos ir kartografijos įstatymas, bet lyg ir aplinkos ministro mes dar nepamatėme.
14.46 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo dešimtuoju1 skirsniu, 79, 81 straipsnių pakeitimo ir 80 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4415 (pateikimas)
Jums leidus, tada pakviesčiau į tribūną finansų ministrę G. Skaistę pristatyti Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo dešimtuoju1 skirsniu, straipsnių pakeitimo ir kito straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Darbotvarkės 2-3 klausimas. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Seimui teikiamas įstatymo projektas – tai Bankų įstatymo papildymo dešimtuoju1 skirsniu, 79, 81 straipsnių pakeitimo ir 80 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4415. Šio dar buvusios Vyriausybės rengto įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas Lietuvos bankui geriau valdyti bankų koncentracijos didėjimą rinkoje, suteikiant teisę Lietuvos bankui vertinti visus sandorius, galinčius daryti įtaką sisteminei rizikai. Taip būtų geriau užtikrintas finansų sektoriaus stabilumas ir pastaraisiais metais stebimas tolesnis bankų koncentracijos didėjimas. Todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama nustatyti priemones, kurios prisidėtų prie sisteminės rizikos, kylančios dėl didelės koncentracijos Lietuvos bankų sektoriuje, mažinimo.
Siūlomi esminiai pakeitimai. Įtvirtinama Lietuvos banko teisė vertinti sisteminę riziką visiems sandoriams, galintiems daryti įtaką sisteminei rizikai, nes pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą bankų sisteminė rizika yra vertinama, kai koncentracija didėja banką reorganizuojant jungimo būdu.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti sisteminės rizikos įvertinimo taisyklę, pagal kurią visais bankų koncentracijos didėjimo atvejais būtų privaloma gauti priežiūros institucijos, tai yra Lietuvos banko, sutikimą.
Taip pat siūloma nustatyti pagrindinius sisteminės rizikos vertinimo kriterijus. Įstatymo projekte nustatyti penki kriterijai. Šie kriterijai būtų detalizuoti Lietuvos banko poįstatyminiais teisės aktais. Teisės departamentas pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Jo nematau Seimo salėje. Tada klausia K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, kadangi jūs norite išplėsti Lietuvos banko teises reguliuojant (vienaip ar kitaip čia yra) konkurenciją, rinkų monopolizaciją, oligopolinę rinką, tai klausimas, ar Konkurencijos taryba išlieka viena iš tokių reguliuojančių, savo funkcijas atliekančių, nes kai matuojamos rinkos, kiek apima, tai visuomet sprendimai yra ir su ja susiję?
Antras svarbus klausimas. Mes esame euro zonoje. Natūralu, ir centrinė bankininkystė taip pat yra mūsų zonoje. Sakykite, kaip tas reguliavimas mūsų šitų, pavyzdžiui, „Luminor“, kitų didžiulių investicinių bankų arba SEB’o, gali būti įgyvendintas Lietuvos banko, nes instrumentų iš esmės jis labai mažai turi? Kaip pavyzdį galime pasakyti tai, kad Lietuvos bankas, pavyzdžiui, prižiūri taip pat ir finansinių operacijų mokesčių rinką, bet bankai nutarė padidinti atskirus finansinių operacijų mokesčius ir už indėlius, ir už… atsiprašau, už pervedimus, o Lietuvos bankas iš esmės tik konstatuoja. Tai atsiranda ir iš monopolizuotos rinkos, sąlyginai stambios rinkos.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas Seimo nary.
K. GLAVECKAS (MSNG). Koks jūsų požiūris?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo Konkurencijos tarybos vertinimas niekur nedingsta, tiesiog čia praplečiamas atvejų ratas, kai tas vertinimas apskritai vyksta, nes anksčiau buvo vertinama tik tada, kai vykdavo jungimosi būdu. Dabar čia sisteminė rizika būtų vertinama, kai ir tam tikra dalis tų paslaugų yra koncentruojama. Man atrodo, yra svarbu įvertinti ne tik tą formalų jungimąsi, bet taip pat ir sistemines rizikas, kurios kyla, kai dalį paslaugų galbūt monopolizuoja ar ją perkelia į vieną banką. Man atrodo, tą įvertinti taip pat yra svarbu ir tą gali padaryti visgi ne Konkurencijos taryba, o Lietuvos bankas.
Man atrodo, tokia priemonė būtų tikslinga. Manau, kad diskutuojant turbūt ir komitete galima dar pasižiūrėti, kaip čia tiksliau įvardyti, kad būtų atliepti visi lūkesčiai ir visgi ta koncentracija nedidėtų.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, sakykite, šiuo įstatymo projektu mes bandytume suvaldyti augančią koncentraciją, suteikdami papildomus instrumentus Lietuvos bankui, bet kokiais mes instrumentais galėtume padidinti konkurenciją? Vadinasi, iš kitos pusės. Mano giliu įsitikinimu, neužtenka tik neleisti koncentracijai didėti, mes turime užtikrinti ir konkurencijos didėjimą. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, koncentracija bankų išties didėja. Lietuvos banko 2020 metų trečio ketvirčio duomenimis, trijų pagal turtą didžiausių bankų turto dalis 2018 metais padidėjo nuo 64 iki 71 %. Aišku, kad tas koncentracijos procesas vyksta ir turbūt pirminis žingsnis yra užkirsti tam kelią bei pabandyti kaip nors tą situaciją stabilizuoti.
Tikrai diskusija dėl tolesnių žingsnių, kaip būtų galima pritraukti kitų žaidėjų ir paskatinti konkurenciją šiame sektoriuje, yra turbūt kitas žingsnis, jau nebe šiuo įstatymu remiantis, bet manau, kad mes tikrai turėsime laiko diskutuoti ir atrasti kokių nors kitokių priemonių, kurios galėtų paskatinti visgi naujų žaidėjų atėjimą ar leidimą teikti paslaugas kitiems. Šiandien tiesiog galbūt galėčiau informuoti, kad šiuo metu Lietuvos bankas ir Europos Centrinis Bankas nagrinėja šešis prašymus suteikti specializuoto banko licenciją, tai galbūt irgi viena iš priemonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Taip, už nori kalbėti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, čia yra ankstesnės Vyriausybės projektas, bet, nepaisant to, man atrodo, jis tikrai yra svarbus ir reikalingas. Belieka apgailestauti, kad per vėlai susizgribome prižiūrėti komercinių bankų koncentraciją Lietuvoje ir šiandien esame vieni iš paskutiniųjų pagal konkurencijos lygį bankų sektoriaus visoje Europos Sąjungoje.
Labai panaši situacija kaip Lietuvoje yra tik Estijoje ir Graikijoje. Graikijoje – dėl didelės bankų konsolidacijos ekonomikai patyrus rimtų sukrėtimų. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje problemų priežastys yra labai panašios. Deja, pražiopsojome DNB ir „Nordea“ susijungimą, „Luminor“ atsiradimą. Šiandien turime dar papildomai didesnę koncentraciją bankų sektoriuje.
Labai svarbu užtikrinti, kad ne tik Konkurencijos taryba, bet ir Lietuvos bankas turėtų instrumentus prižiūrėti ir užtikrinti, kad koncentracija rinkoje nedidėtų, ir nedidėtų ne tik apskritai, bet ir tam tikruose segmentuose, pavyzdžiui, vienam bankui įsigyjant kito banko dalį turto, tarkime, paskolų portfelio dalį. Tam reikėtų Lietuvos banko leidimo. Lietuvos bankas galėtų labai atidžiai vertinti, ar iš tiesų toks susijungimas, toks įsigijimas atitiktų visuomenės interesus. Todėl kviečiu tokiam projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šis įstatymas nesuvaldys rizikų, kurios atsiranda, arba jis mažai atkreipia dėmesio į rizikas, kurios atsiranda iš skaitmeninimo. Iš kriptovaliutų finansinių instrumentų ir naujų, kurie dabartiniu metu formuojasi, – tiek Europos Centrinio Banko, tiek ir Jungtinių Valstijų FED’o, galų gale ir kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ten skaitmeniniai finansiniai instrumentai ir jų monopolizavimas, jų naudojimas gerais ar blogais tikslais, ekonominiais ar neekonominiais, iš tikrųjų nepaprastai svarbus reikalas. Šia prasme Lietuvos bankas turi tokią priežiūros ir licencijų išdavimo funkciją smulkiems, bet ji nėra pakankama kontrolės požiūriu, nes čia turi dalyvauti ir STT, ir FNTT, ir kitos struktūros, kurios galėtų atskirti tuos projektus arba tą koncentraciją atskiruose finansinės rinkos segmentuose, dar kartą pabrėžiu, ypač skaitmeninės rinkos, kurie yra labai svarbūs. Todėl aš manau, kad galima palaikyti šitą įstatymo projektą ir gal reikėtų, bet jis nėra pakankamas ir yra toks labai trumpos distancijos ir mažai efektyvus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, buvo prieštaraujančių, bet gal po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Matau, nėra prieštaraujančių, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Gerbiami kolegos, dabar kol kas žemės ūkio ministro K. Navicko mes neturime.
Dėl 2-4.1 ir 2-4.2 klausimų mes gavome informaciją, kad, deja, sveikatos apsaugos ministras šiandien negalės jų pateikti Seimui, todėl darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimų pateikimas nevyks. Analogiška situacija atsitiko su darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimais dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės bei jos komandos narių negalėjimo pateikti klausimus.
14.59 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 3, 7, 11, 14, 15, 16, 22, 252 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-148 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-148. Kviečiu pateikti vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę.
Dėl vedimo tvarkos prieš tai pasisakys K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, visais laikais Seime, kiek būdavo, jeigu ministras negali, tai ateina viceministras ar dar kas nors. Labai gaila, kad tiek daug ministrų tiesiog negalėdami, gal ir dėl objektyvių priežasčių, bet neatsiuntė žmonių iš savo komandos, kurie galėtų pristatyti, ir tuo iš esmės griauna Seimo darbą. Jie diskriminuoja mūsų dalyvavimą šiame posėdyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai svarbus klausimas, bet, deja, ir viceministrų, kurie pristatytų klausimą, mes šiuo metu negalėjome rasti.
Dar dėl vedimo tvarkos M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, mes ne vieną kartą kalbėjome, kad klausimų kiekis dažnai atrodo labai didelis, o kartais net ir perteklinis. Man yra visiškai suprantama, kad sveikatos apsaugos ministro šiandien čia nėra, nes jis tikrai turi daug svarbesnių klausimų. Tai aš kviečiu Seimo valdybą, Seimo Pirmininkę, Seimo Pirmininko pavaduotojus labai atidžiai formuoti darbotvarkę ir užtikrinti, kad tie žmonės, kurie stovi fronto linijoje, tą ir daro, o ne stovi čia tribūnoje ir sprendžia dažnai rutininius klausimus, kaip kad pasirodo. Man atrodo, reikėtų labai atidžiai peržiūrėti, kaip yra formuojama darbotvarkė. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kvietimas išgirstas. Kviečiu gerbiamąją ministrę į tribūną pateikti klausimą. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Laba diena, gerbiami kolegos, teikiu jums įstatymo projektą, kurio esmė yra Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę. Terminas yra 2021 m. rugpjūčio 1 d. Teikiamu įstatymo projektu pirmiausia yra nustatoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos turimos finansinės informacijos ir finansinės analizės informacijos teikimo teisėsaugos institucijoms tvarka.
Antra. Nustatoma FNTT bendradarbiavimo su Europolu tvarka.
Trečia. Sudaromos galimybės užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniams Lietuvoje, tai yra FNTT, tarpusavyje keistis informacija, susijusia ne tik su teroristų nusikaltimų finansavimu, tačiau ir su terorizmo nusikaltimais.
Ketvirta. Nustatoma pareiga pateikti FNTT informaciją, jeigu žinoma ar įtariama, kad turtas yra susijęs su teroristų finansavimu.
Penkta. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos siūlymą, nustatoma, kad juridinio asmens statuso neturintiems subjektams taikytinos analogiškos taisyklės, kaip yra numatytos juridiniams asmenims.
Šešta. Atsižvelgus į Lietuvos banko siūlymą, nustatoma, kad kliento tapatybei nustatyti tinkami visi kvalifikuoti elektroniniai parašai, kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimus.
Tai tiek, kolegos. Mielai atsakysiu į iškilusius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerai, K. Glaveckas dar norėtų paklausti. V. Ąžuolas klausia pirmasis. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, tai yra svarbūs įstatymai, bet labai svarbu reaguoti į tas aktualijas, kurios vyksta šiandien. Mes matome Ukrainos prokurorų pateiktą informaciją, su Dž. Baideno šeimos verslu susijusią, ir įvairių kaltinimų tiek pinigų plovimu, tiek politikų papirkinėjimu ir kitų dalykų. Ir ten yra minimos įvairios Lietuvos finansų institucijos. Tai gal jūs jau turite informacijos, gal ir Lietuvos finansų įstaigos ar bankai taip pat yra susiję su panašiais pinigų plovimais? Kaip jūs manote, ar šis įstatymas padės geriau tvarkytis, kai mes jį pakeisime?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Akivaizdu, kad yra problemų, todėl yra siūloma stiprinti Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. To, ko gero, tikrai trūko. Aš labai tikiuosi, kad įgyvendinus šias nuostatas tai vyks kur kas efektyviau. O kalbant apie nūdienos aktualijas, žinau, kad bus organizuojamas posėdis parlamente šiuo klausimu, taip pat mes planuojame artimiausiu metu susitikimą su Finansinių nusikaltimų tarnyba ir tikrai įtrauksime į darbotvarkę ir šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori paklausti G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti, ministre, už jūsų sveikinimus, labai dėkui. Antras klausimas, tiksliau, vienintelis klausimas, norėjau paklausti. Jūs tikriausiai susipažinote su Teisės departamento išvadomis. Man nerimą kelia Baudžiamojo kodekso nesuderinamumas su šituo įstatymu. Ar jūs jau numatę, kaip jį pakeisti, kaip keisite ir kas laukia? Ar Baudžiamąjį kodeksą keisite, ar šitą įstatymą koreguosite?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia, kaip žinote, mes esame įsipareigoję ir turime perkelti į savo nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvą, ir tą darome. Ir, žinoma, tikrai peržiūrėsime bendradarbiaudami su Teisingumo ministerija teisės aktus, kurie kels klausimų dėl nesuderinamumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Glaveckas turi klausimą. Prašom.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, du trumpi klausimai. Sakykite, kiek šiais metais yra didinamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos biudžetas? Ir antras klausimas toks gana sudėtingas. Kad dabartiniu metu smarkiai didėja finansiniai nusikaltimai, jūs tai puikiai žinote, ir mastas tiesiog kartais auga. Ar pakankamos tos struktūros, kurias mes turime, FNTT, pagal finansavimą ir pagal dydį? Ir ar nereikėtų galvoti, kaip sujungti, pavyzdžiui, STT su FNTT, kad koncentruotume labiau finansus? Tame bendrame sraute finansiniai nusikaltimai bus pagrindiniai, nes per visokius telefoninius skambučius, galų gale per fiktyvias sąskaitas ir per viską, jūs puikiai žinote, dabar tiesiog plečiasi. Kokia yra jūsų pozicija?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kalbant apie finansinių nusikaltimų iššūkius, mes matome šiandienos aktualijas, matome tai, kad galbūt dabar pajėgumai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nėra adekvatūs tiems iškilusiems iššūkiams. Esame sutarę kitą savaitę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovu susėsti ir aptarti dėl stiprinimo galimybės, nes reikia pripažinti, kad buvo taip, buvo numatyti tam tikri įstatymai, nauji pakeitimai ir nebuvo numatytos lėšos. Į tai atsižvelgsime, diskutuosime ir tikrai galvosime apie tai, kaip sustiprinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū jums.
Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, galbūt pateikimo stadijoje mes galėtume bendru sutarimu pritarti? Galima. Prieštaraujančių nėra. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Šio klausimo svarstymas – pavasario sesijoje. Tinka. Labai jums ačiū.
Gerai, kolegos, kol ministrai ateis, žinau, kad mes dar sulauksime šiandien jų, tai yra gera žinia, siūlau svarstyti rezervinius klausimus.
15.05 val.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4463 (svarstymas)
Yra keletas klausimų iš rezervo – Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Gerbiamas Kultūros komiteto pirmininke, rezervinis klausimas. Mes norėtume, kad jūs svarstymo stadijoje pristatytumėte rezultatus. Tai yra projektas Nr. XIIIP-4463.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kultūros komitetas svarstė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą ir santykiu 6 prieš 3 nubalsavo, kad šis įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. Užsirašė kalbėti V. Juozapaitis. Dėl motyvų už jūs užsirašėte kalbėti, jeigu norite kalbėti, prašau išsakyti savo nuomonę.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerai, dėkoju. Išties pats įstatymo projektas ir jo pavadinimas yra tikrai labai aktualus ir reikalingas Lietuvos Respublikos valstybės sąrangos kontekste, kultūrinių procesų kontekste. Jis praėjusios kadencijos valdančiųjų buvo įtrauktas į Vyriausybės programą ir turėjo būti priimtas dar pirmąjį ketvirtį ar antrąjį, jeigu gerai prisimenu, tačiau ta versija, kuri pateko mums į Seimą faktiškai besibaigiant kadencijai, na, ji visų ekspertų, kurie vertino, kurie svarstė (ir Švietimo ir mokslo komitetas kaip papildomas svarstė, ir visuomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos), sutarimu… Iš tikrųjų ten yra tiek įvairiausių dalykų, kuriuos reikėtų taisyti, kad Seimas tiesiog neturėtų tokių resursų, kad galėtų tai padaryti savo jėgomis. Vien Teisės departamento pastabų buvo apie 70.
Taigi mes iš tikrųjų suradome, man atrodo, šiuo aspektu bendrą sutarimą, kalbėjome ir su naujuoju kultūros ministru, kad šis įstatymo projektas turi grįžti į savo motininę bazę, tai yra į Kultūros ministeriją, kur jis bus pataisytas. Mes praėjus kuriam laikui, manau, su džiaugsmu visi priimsime, bet šiandien labai prašau palaikyti tą grąžinimą iniciatoriams tobulinti, nes toks, koks jis yra šiandien, tiesiog negali egzistuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš gal tiesiog patikslinsiu, kad tikrai ne visi ekspertai, tik gal vienas kitas. Noriu pasakyti tam tikrų pastabų. Nepaisant to, kad Teisės departamentas pateikė pastabų, absoliuti dauguma pastabų yra tik techninio pobūdžio. Maža to, dėl dalies pastabų Teisės departamentas pats pateikė sprendimo būdus, pats pateikė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pats Kultūros komitetas, neužkraudamas ministerijos, lengvai gali susitvarkyti, o tai paprastai yra daroma komitetuose, kaip buvo iki šiol visada, siekiant nevilkinti proceso, nes įstatymo tikrai laukia plati kultūros bendruomenė. Siūlau, kad komitetas, atsižvelgęs į pataisas, ir, žinoma, konsultuodamasis su Kultūros ministerija, pats pataisytų įstatymo projektą ir teiktų Seimui svarstyti.
Įstatymo projektas perėjo ilgą derinimo kelią su visais kultūros sektoriaus dalyviais, dalyvavo du ministrai. Tai tikrai buvo ilgas kelias su valstybinio, regioninio, etnokultūrinio, nevyriausybinio sektorių atstovais, jis negalės būti perdaromas. Va ką noriu ir akcentuoti – negalės būti perdaromas tik pagal vieno kurio nors segmento, tarkim, nevyriausybinio, interesus. Vėl turės būti pradėtos viešos diskusijos su visomis kultūros bendruomenėmis, kurių yra tikrai ne 100 ir ne 200.
Tai tikrai ilgas ir varginantis darbas, kurio 10 ar 15 metų laukia Lietuvos kultūros lauko žmonės. Aš siūlyčiau tikrai neapkrauti Kultūros ministerijos, nes ypač jiems dabar ši situacija yra labai sudėtinga dėl pandemijos, tikrai darbo bus daug, tai rodo pasaulio, Europos ir Lietuvos padėtis. Aš prašyčiau, nes mes, Kultūros komitetas, tikrai galime įveikti, juolab kad Teisės departamentas yra pats pasiūlęs sutvarkyti tas pastabas, kurias gali sutvarkyti Kultūros komiteto sekretoriatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Dar dėl vedimo tvarkos prašau V. Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau šiek tiek atkreipti gerbiamo R. Šarknicko dėmesį. Jis neturi įgaliojimo kalbėti komiteto vardu. Komitete mes balsavome, balsavimo rezultatai yra užfiksuoti protokole. Jokios atskirosios nuomonės nebuvo fiksuota niekur. Primenu, kad ir šios Vyriausybės programoje šis įstatymo projektas įrašytas kaip taisytinas. Tikrai ministerija yra pasirengusi tvarkyti tą įstatymo projektą, jis bus tvarkomas tiek, kol jis įgaus tokį pavidalą, dėl kurio mes, kiekvienas čia esantis, tikrai neturėsime jokių abejonių balsuoti. Tai, kas buvo padaryta, nebuvo padaryta. Pamirškite vieną kartą ir tą slogų sapną ir iš tikrųjų prisijunkite prie to, ką mes visi dabar bandome atstatyti, visas tas sugriautas iliuzijas vis dėlto įgyvendinti, kad mūsų kultūros bendruomenė vis dėlto pagarbiai sulauktų reikalingo rezultato. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi buvo išsakyta nuomonių, suprantu, kad reikės balsavimo dėl grąžinimo tobulinti. Mes tą balsavimą organizuosime numatytu balsavimo laiku.
15.12 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649(2), Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3650(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, gal tada pabaikime rezervinius, nes jie tikrai nėra ilgi, ir grįšime prie kitų klausimų. Tai yra susiję rezerviniai 2.1 ir 2.2 klausimai. Visuomenės informavimo įstatymas ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. A. Lydeka kviečiamas į tribūną. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Garbūs Seimo nariai, Kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, iš esmės išnagrinėjo šį Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3649 siūloma sukurti naują žiniasklaidos finansavimo modelį įkuriant naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, savo paskirtimi labai panašų į šiuo metu galiojantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, atsižvelgiant į tai, kad siekiant atnaujinti žiniasklaidos rėmimo modelį svarbu įvertinti ir apsvarstyti galimybes peržiūrėti šiuo metu jau esamo žiniasklaidos finansavimo modelio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad atnaujinant žiniasklaidos rėmimo modelį svarbu įvertinti visų suinteresuotų asmenų, institucijų ir organizacijų teisėtus lūkesčius ir pasiūlymus, siūlyti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: 8 – už tokį pasiūlymą, prieš – nė vieno, susilaikė 1 asmuo. Atskiroji nuomonė nepareikšta. Siūlau pritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už nori kalbėti šia tema R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai pašnekovas iš tribūnos esminius dalykus pasakė. Iš tikrųjų kiekvieną kadenciją, kokia valdžia beateitų, vis yra svarstomas tas klausimas. Iš esmės aš noriu pasakyti, mes, ko gero, to konsensuso, kad visiems tiktų, niekada nerasime, nes visos tos grupės žmonių turi savo interesus ir jos vienareikšmiškai visos yra svarbios kiekviena sau, tai, aišku, vertina ir visuomenė. Bet kaip sudėti tuos taškus ir rasti sąlyčio taškus, kad visiems tiktų? Aš tik noriu padėkoti, kad mes vėl einame prie šio dalyko ir bandysime vėl spręsti visi kartu susėdę. Kažkaip būtų smagu, jeigu mes įveiktume ir pagaliau išspręstume šią esamą problemą, tą naują modelį. Aš tiesiog linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad buvo tiktai vienas už, prieš nebuvo. Galbūt mes bendru sutarimu galime pritarti komiteto išvadai? Ar būtų norinčių atmesti? Ar būtų norinčių balsuoti dėl šito klausimo? Viskas gerai? Galime bendru sutarimu. Tada, gerbiami kolegos, bendru sutarimu pritarta komiteto išvadai atmesti.
Replika po bendro sutarimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, replika po balsavimo. Aš vis stebiuosi gerbiamo R. Šarknicko tokiomis metamorfozėmis, nes būtent šis įstatymo projektas buvo sukurtas jo buvusio patrono, Kultūros komiteto dezertyro, jo neliko mūsų Seime. Jis sukėlė sąmyšį ir porą metų nedavė ramybės kultūros sektoriui. Džiaugiuosi, kad jūs šį kartą supratote, atėjote į doros kelią. Linkiu ir kitais klausimais likti ten, kur jūs dabar esate.
PIRMININKAS. Dėkui. R. Šarknickas norėtų atsakyti. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Paminėtas buvau. Aš vis dėlto gal švaresniais tekstais užsiimsiu, tikrai nekalbėsiu to, ką jūs kalbėjote. Šiandien, matau, jūs tikrai, gerbiamas Vytautai, esate liepsnojantis, ko gero, jums gal padėtų gesintuvas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėjau pasitikslinti su gerbiamu pranešėju A. Lydeka dėl rezervinio 2-2 klausimo. Jūs norėtumėte pristatyti taip pat, taip, nes tai susiję klausimai? Dėl Etninės kultūros valstybinės globos. Prašau. Tada dar atskirai paminėkite projektą Nr. XIIIP-3650 ir taip pat siūlymą.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Jūs esmę pristatėte, kad tai buvo lydimasis įstatymo projektas, tačiau komitetas dėl jo yra taip pat priėmęs savo sprendimą. Necituosiu visos plačiai pareikštos nuomonės, o sprendimas yra taip pat atmesti. Šis sprendimas priimtas komitete bendru sutarimu. Tad siūlyčiau taip pat ir Seime, bendru sutarimu priėmus, pritarus komiteto sprendimui dėl pagrindinio įstatymo projekto, bendru sutarimu dabar sutarti ir pritarti ir šiam Kultūros komiteto pasiūlymui atmesti lydimąjį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamam kolegai. Kalbėti dėl to nėra dabar užsirašiusių, manau, iš esmės mes viską pasakėme prieš tai. Gal, gerbiami kolegos, bendru sutarimu taip pat galime atskirai pritarti šito klausimo atmetimui, kaip ir pagrindinis komitetas siūlo? Galime? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
15.17 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 381 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354 (pateikimas)
Mes turime Vyriausybės ložėje, taip vadinasi ta vieta, žemės ūkio ministrą, atvykusį pristatyti darbotvarkės 2-2.1 ir 2-2.2 klausimus. Gal jam leiskime tada tai padaryti, jeigu gerbiamas Seimas neprieštarautų, kad kuo labiau grįžtume prie savo įprastinės darbotvarkės. Gerai? Tai kviečiu K. Navicką į tribūną. Geodezijos ir kartografijos įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektų pateikimas. Prašau.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu leisite, aš pristatysiu vienu teikimu, nes tai yra susiję tarpusavyje įstatymai.
Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, teikiame Geodezijos ir kartografijos įstatymą ir su juo susijusio įstatymo pakeitimo įstatymą. Juo siekiama suvienodinti ir suvesti į vieną topografijos ir inžinerijos infrastruktūros informacinę sistemą duomenų bazes. Situacija šiandien yra tokia, kad savivaldybėse kaupiami duomenys, susiję su infrastruktūra, ne visada atitinka standartus ir ne visada vienodai tvarkomi. Projektu siekiama, kad topografijos ir inžinerijos infrastruktūros objektų erdviniai duomenys būtų tvarkomi pagal bendrus erdvinių duomenų modelius ir sudarytų galimybę šiuos duomenis pakartotinai naudoti.
Projektas apibrėžia aiškią atsakomybę tarp savivaldybių institucijų, valdančių inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio infrastruktūrą. Projekte taip pat numatytos prielaidos įsteigti Topografijos ir inžinerijos infrastruktūros informacinę sistemą, kuri būtų skirta informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai tvarkyti ir pagal vieno langelio principą teikti naudotojams išsamius ir aktualius esamų ir projektuojamų topografijos ir inžinerijos infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, siekiant aiškiai apibrėžti Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos kompetenciją topografijos ir inžinerijos infrastruktūros objektų erdvinių duomenų tvarkymo srityje.
Projektu siūlome Žemės ūkio ministerijai pavesti koordinuoti ir kontroliuoti topografijos ir inžinerijos infrastruktūros sistemoje esamų žemės paviršiaus objektų erdvinių duomenų rinkinio darbus, o Aplinkos ministerijai planuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šiuos darbus.
Projektas yra patikslintas pagal Seimo Teisės departamento pastabas.
Prašom pritarti šio įstatymo svarstymui, nes duomenų tvarkos tikrai valstybei reikia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis turėtų klausti E. Gentvilas. Nematau jo Seimo salėje. E. Pupinis tada norėtų paklausti. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt svarbus klausimas, tik kelia nuostabą, kad tie duomenys nebuvo tvarkomi. Iš tikrųjų situacija turbūt gana skirtinga. Nežinau, kai kurios savivaldybės gerai tvarkė, čia paminėtas Vilnius ir Kaunas, bet kaip su ta sistema, ar bandysite sujungti, ar konstruosite iš naujo, nes iš tikrųjų daug kas padaryta ir įdėti tam tikri pinigai?
Šiuo metu, savaime suprantama, norite perduoti kaip deleguotą funkciją, kad visos savivaldybės tvarkytų, joms duosite tam tikrus pinigus ir kursite tam tikrą centrą, kur būtų duomenys. Iš tikrųjų čia kyla daug klausimų. Ar tie duomenys bus lengvai pasiekiami, paimami kiekvienos savivaldybės? Kaip bus su finansavimu, ar bus finansuojamos ir tos dalys, kurios jau buvo dabar padarytos? Pora tokių klausimų.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimus. Tie duomenys, kurie yra tvarkomi ir tvarkomi tinkamai, bus integruoti ir čia naujų išlaidų nereikia. Kalbama apie tą dalį, kai savivaldybės duomenis kaupia nebūtinai skaitmeninėse laikmenose. Todėl bet kokie vystytojai arba planuotojai, kurie eina į tą teritoriją, susiduria su problema, kad duomenys yra arba netikslūs, arba jie projektą vykdant patikslėja. Šiuo atveju, kaip pasakius, tą tvarką nuo ko nors reikia pradėti.
Grįžtant prie jūsų klausimo, tas, kas padaryta ir kas veikia, turėtų veikti. Tai, kas neveikia, turi būti integruota naujoje sistemoje, bent žiūrint į ateitį, pagal tai, kad būtų galima juos naudoti. Dėl senų duomenų integravimo nežinau, kuria aprėptimi mes juos integruosime, matyt, tikrai ne visa. Turiu mintyje istorinius ir netinkamai iki šiol tvarkomus.
Įstatymo esmė, kad mes turime kada nors priimti sprendimą, kad jau pradedame tvarkyti. Šio teikimo ir šio įstatymo esmė – pradedame tvarkytis, kad ateityje neturėtume tokių problemų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausti nori M. Puidokas, bet jo taip pat nematau salėje. Kitas klausiantysis A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau pasiteirauti, kiek susipažinau su projektu, jūs kalbate apie infrastruktūros naudotojus, vystytojus daugiausia, bet žinome, kad dažnai problemų kyla bendruomenėms, visuomenei ir gyventojams, kurie taip pat negauna pakankamai informacijos. Ar po svarstymo, ar galbūt po pateikimo vis dėlto nereikėtų patikslinti sąvokų, nes infrastruktūros naudotojai ir vystytojai nėra vien ta tikslinė auditorija. Yra dar ir bendruomenės, visuomenė, kuri negauna tikslios informacijos būtent iš valstybės ir savivaldybių institucijų apie planuojamus, ketinamus vystyti projektus. Ačiū.
K. NAVICKAS. Matote, čia apie planuojamus vystyti projektus yra truputį kito įstatymo turinys. Yra labiau Statybos įstatymo turinys, nes su tuo bendruomenės dažniausiai susiduria. Mes kalbame… Dėl ko šis įstatymas orientuotas pirmiausia į vystytojus, nes mes kalbame apie tą infrastruktūrą, kuri yra nematoma. Tai yra inžineriniai tinklai, kitaip kalbant.
Iš kitos pusės, nuo šių metų įsigaliojo infrastruktūros įstatymas, kur vėl tam tikras kadastras, sakykim, inžinerinių tinklų turės atsirasti. Kadangi mes einame link tos… Valstybė priima sprendimą, kad mes judame ta kryptimi, kad mes vystome naujas teritorijas, jau turinčias infrastruktūrą, tai šis pakeitimas taip pat labai reikalingas. Kaip ir sakiau, kad nebūtų nesusipratimų arba kad nestotų projektai, kai jie pradėti įgyvendinti, kai paaiškėja, kad ten, tarkim, yra kokia nors istoriškai nutiesta infrastruktūra. Tada viskas turi būti perprojektuojama ir visa kita.
Atsakant jums ir į pono E. Pupinio klausimą – reikia kada nors pradėti. Čia tokia esmė. O jeigu bus pasiūlymų, Seimas visada turi teisę tobulinti įstatymą. Dabar mano pateikimo esmė, kad tik būtų pradėta svarstyti, kad pavasario sesijoje mes galėtume šį įstatymą priimti, nes, kaip sakiau, jis yra reikalingas sektoriui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti. Yra teminių geodezijos ir kartografijos darbų. Užsakovas gali būti ne tik savivaldybė ir valstybė, nes valstybė savivaldybei galėtų teikti nemokamai susipažinti su tais duomenimis, o čia nuosavybės teise priklauso kitiems subjektams. Tai kas tie kiti subjektai gali būti?
K. NAVICKAS. Aš noriu tik patikslinti klausimą, ar jūs kalbate, ar infrastruktūra priklauso kitiems? (K. Vilkauskas: „Taip, taip.“) Nesvarbu, ne įstatymo esmė, kam priklauso. Ne įstatymas apibrėžia infrastruktūros valdytoją. Įstatymo esmė, kad vystytojas žinotų, kam priklauso infrastruktūra ir kad ji yra. Nes jeigu tu nežinai, kad jos nėra dėl duomenų netikslumo, tai turi kitą bėdą. Gali nutraukti kokį nors kabelį ar kokį nors vamzdį. Suvienodinus duomenis bus aišku, kas yra ir savininkas tos infrastruktūros. Ne tik kad ji fiziškai yra, bet ir jos savininkas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, gal įstatymas iš tikrųjų yra reikalingas, bet labai svarbu yra užtikrinti ir finansavimą šio įstatymo įgyvendinimo. Pavyzdžiui, yra numatyta pavesti savivaldybėms, pavesti kitoms institucijoms. Bet puikiai žinome, kiek dažniausiai tai kainuoja. Kodėl dabar labai daug kelių dar yra neatlikti matavimai, neįteisinta ir visi kiti dalykai, nes tai reikalauja didžiulių lėšų. Ar šiuo atveju yra numatytas koks nors finansavimas, iš ko tai bus atliekama, ar visa ta esmė ir bus finansuojama?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Matote, jūsų klausimas taip pat susijęs su pono E. Pupinio klausimu, nes savivaldybės vykdydamos funkcijas ir šiandien tą darbą daro. Tai yra jos turi registruoti, tik kad jos sudeda duomenis į netinkamas laikmenas. Tai įstatymas sako, sudėkite į tinkamas laikmenas naudodami tą patį darbą ir tas pačias išlaidas. Apie inventorizavimą, tai yra truputį kitas objektas, ne šito įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū gerbiamam ministrui.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų šiais klausimais, matau, nėra norinčių kalbėti. Galbūt tada galima bendru sutarimu jiems abiem pritarti po pateikimo ir vėliau svarstyti darbo tvarka, kaip sakoma. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, gerbiami kolegos.
Tai Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353. Siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Elektroninių ryšių įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Jeigu tinka, galime judėti toliau.
15.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl smulkiojo verslo veiklos ribojimo valdant COVID-19 pandemiją“ projektas Nr. XIVP-120(2) (priėmimas)
Dabar prieiname prie darbotvarkės 2-8 klausimo (daugiau ministrų pristatymų šiandien nebus) – Seimo rezoliucijos „Dėl smulkiojo verslo veiklos ribojimo valdant COVID-19 pandemiją“ projektas Nr. XIVP-120(2). Kviečiu L. Mogenienę redakcinės komisijos vardu pristatyti rezultatus ir galutinį rezoliucijos tekstą. Prašom.
L. MOGENIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos. Šiandien jums pristatome pataisytą, pakoreguotą rezoliuciją, dėl kurios čia buvo kilę audringų įvykių Seime, tačiau aš dėkinga Seimui, kad buvo sudaryta redakcinė komisija, buvo deleguoti visų frakcijų kolegos, taip pat Mišrios Seimo narių grupės atstovas. Mes turėjome du puikius posėdžius, pasižymėjusius gražiomis diskusijomis, dialogo kultūra, ir radome kompromisus.
Ši rezoliucija, kaip jau minėta, reikalinga, kad būtų aiškiai pasakyta smulkiajam verslui, kad Seimui rūpi, kad bet kokiomis sunkiausiomis valstybėje sąlygomis vis tiek turi būti atsižvelgta į smulkiųjų žmonių situacijos trapumą, kad nesusidarytų sąlygos, kai jie atsiduria nesąžiningose konkurencinėse situacijose. Taip pat aš dėkoju grupės nariams A. Bagdonui, I. Kačinskaitei-Urbonienei, M. Majauskui, I. Pakarklytei, G. Paluckui, R. Tamašunienei už pasiūlymus, kurie padarė šį tekstą, tikrai pripažįstu, geresnį. Ypatinga padėka gerbiamam kolegai J. Razmai, kuris, nors ir nebūdamas grupės nariu, taip pat pateikė daug pasiūlymų, į kurių didžiąją dalį mūsų redakcinė komisija atsižvelgė.
Nuoširdžiai prašau palaikyti šią rezoliuciją balsuojant ir duoti tvirtą ženklą smulkiesiems verslininkams, kad Seimas rūpinsis smulkiojo verslo situacija. Ir dar vienas pasiūlymas, šitos rezoliucijos papildymas – prašyti Vyriausybę nuolat informuoti Seimą apie vykdomas pandemijos valdymo priemones ir jų veiksmingumą, kad Seimas žinotų ir tikrai galėtų reaguodamas, iš visos Lietuvos, iš savo rinkiminių apygardų gaudamas absoliučiai autentišką informaciją… Tiesiog kad visi kartu darytume, kad ta situacija, sunki situacija būtų suvaldyta ir būtų lengvesnė mūsų žmonėms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai pranešėjai. Galite grįžti į savo vietą. Priėmimo stadija. Turime užsirašiusių kalbėti tiek už, tiek prieš. Pirmasis kalba už R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš irgi prisidėsiu prie padėkų ir padėkosiu už tai, kad sureagavote į opozicijos nerimą, kad išties sukilo didžioji dalis Lietuvos smulkiojo verslo. Atkreiptinas dėmesys, kad smulkusis verslas, Lietuvos smulkusis verslas, į Lietuvos biudžetą įneša beveik 1 mlrd. eurų. Šiuo atveju, kai buvo padarytas kitoks sprendimas įvedus karantiną, kad monopolininkai užėmė smulkųjį verslą ir patys pradėjo apgaudinėti, ir prekybos parduotuvėse atsirado maisto produktų lentynos, na, tai buvo virš ko… Aš kviečiu pritarti šiai rezoliucijai ir dar kartą dėkoju, kad radote bendrą konsensusą visiems sutarti ir stebėti, kaip vyksta procesas smulkiojo verslo gyvenime, ir jų nepaleisti. Padėkime jiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kalbėti prieš užsirašė M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, na, aš suprantu jūsų rūpestį, tačiau šis veiksmas yra viso labo oro virpinimas. Jis neturi jokios realios įtakos nei ekonomikai, nei politikai, nei konkretiems Vyriausybės veiksmams. Jeigu jūs norite padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, registruokite konkrečias pataisas, teikite konkrečius siūlymus. Na, jeigu nėra minčių, kaip ir ką padaryti, visada galima eiti savanoriauti ir padėti. Bet realiai šita rezoliucija yra deklaratyvi, ji neturės jokios reikšmingos įtakos ir niekaip nepakeis smulkiojo ir vidutinio verslo situacijos.
Aš kviečiu šiandien pasitikėti Vyriausybe, Vyriausybės priimamais sprendimais ir užtikrinti, kad pandemija yra valdoma sklandžiai, yra suteikiama visa reikiama pagalba verslui, įskaitant smulkųjį ir vidutinį. Dėl to mes tariamės komitetuose, dėl to mes kalbamės su Vyriausybe, dėl to mes priimame labai konkrečius įstatymų projektus, kurie užtikrina, kad ta parama pasiektų verslą. Seimo rezoliucijos neturės jokios įtakos, ir jūs tai puikiai suprantate. Todėl tikrai kviečiu negaišti tam daugiau laiko, o pereiti prie konkrečių darbų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti už užsirašė V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų, kiek supratau iš Mykolo pasisakymo, kad Vyriausybė nežada nediskriminuoti smulkiojo verslo ir nieko nežada keisti, o tą diskriminavimą žada tik plėsti. Matome tai konkrečiai iš darbų, kad ta diskriminacija dar labiau didėja. Gėlėmis „Maximoje“ prekiauti galima, o tose pačiose patalpose smulkiojo verslo lentynėlės su gėlėmis – prekiauti negalima. Tai ne diskriminacija? Didžiulė diskriminacija.
Visi kiti verslai diskriminuojami iki šiol, ir dar daugiau diskriminuojami. Jeigu mes nežinome, kaip tai padaryti, paklauskime latvių, kaip jie susitvarko. Pasakė, galima prekiauti tik maisto produktais – ar tu mažas tinklas, ar tu didelis, tu ir prekiauji tik maisto produktais. Prancūzija, kitos šalys sugeba užtikrinti nediskriminavimą. Vadinasi, tik Lietuva yra ta šalis, kur galima verslininkų įtakomis ar kitais būdais paspausti Vyriausybę, kad būtų diskriminuojamas smulkusis verslas ir kad visa prekyba nueitų į stambiuosius tinklus, ką mes pamatėme per šventinį laikotarpį. Aikštelių apribojimas dėl mašinų stovėjimo buvo greitai panaikintas ir „Maximos“ aikštelės lūžo, parduotuvės lūžo ir net nereikėjo šnekėti apie jokį žmonių skaičių ar kontroliuojamąjį leidimą. Viskas lūžte lūžo. Ir viskas. Visi užsimerkėme, visi nieko nematėme. Bet jeigu gėlių pardavėja „Maximoje“ pabandydavo prekiauti savo gėlėmis, ji būdavo iš karto apipilama baudomis. Jeigu tą diskriminaciją tęsime toliau, taip ir įvardinkime, kad Vyriausybės pagrindinis tikslas yra toliau diskriminuoti smulkųjį verslą ir jį žlugdyti.
Aš džiaugiuosi vienu dalyku, kad smulkusis verslas jau nusispjovė į tuos reikalavimus, atsidarė ir dirba, nes jie pamatė, kad tai yra tiktai dūminė užsklanda neva dėl viruso, o pagrindinis tikslas yra žlugdyti smulkųjį verslą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės K. Masiulis. K. Masiulio nematau savo vietoje. Tada – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tekstas gražus, nieko negali pasakyti, bet prirašyta visko, kas puola tuo metu mintin. Vienu žodžiu, tokį tekstą galėtų parašyti bet kuri močiutė, kuri kreipiasi į Seimo narį, nes jai sunku gyventi.
Savaime suprantama, situacija nėra ordinarinė, situacija yra pakankamai sudėtinga. Šiandieną mes negalime pasakyti tikrų receptų, kaip suvaldyti tą pandemiją, ir čia imamės tam tikrų priemonių. Niekas nesako, kad Vyriausybė galbūt nekeis savo sprendimų, tačiau vėlgi mes matėme, kiek tūkstančių žmonių turi problemų dėl kovido, ir tas problemas reikia kaip nors spręsti.
Čia jūs dar minite turgavietes. Iš tikrųjų niekas nežino, kas bus, jeigu mes tikrai leisime laisvąją prekybą. Tikrai niekas nenori žlugdyti smulkiojo verslo. Yra kompensacijos. Bet kad jūs teiktumėte savo pasiūlymus dėl tam tikrų kompensacijų – galbūt iš tikrųjų ten reikėtų didesnės paramos, nes prekyba ir taip be jokių draudimų šiuo metu yra sumenkėjusi, ypač tose vietose, kuriose žmonės jaučiasi nelabai apsaugoti.
Nemanyčiau, kad tokiomis rezoliucijomis turėtume spręsti problemas, bet vis dėlto manau, kad situacija keičiasi. Jau jūs patys minėjote, kad maistu niekada nebuvo draudžiama prekiauti ir smulkiajam verslui. Aišku, buvo tam tikrų apribojimų, nesusipratimų prekiaujant kitomis prekėmis, tačiau ir tos problemos sprendžiamos. Nemanyčiau, kad turėtume bėgti iš paskos ir teikti kokias nors rezoliucijas norėdami parodyti savo politinį sąmoningumą ir priimti tokias direktyvias politines rezoliucijas.
Aš tikrai nepritariu tokiems darbams, pritariu, kad vis dėlto būtume mes realistai ir teiktume tai, kas tikrai galėtų padėti smulkiajam verslui.
PIRMININKAS. Dėkui. Kalbėti už kviečiu E. Gentvilą. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Nežinau, kolegos konservatoriai, kas jums pasidarė, kad taip pačios problemos nematote. Gali nepatikti teikėjai. Matėme, kaip bandėte blokuoti ar visiškai atmesti šią rezoliuciją, tiesą sakant, nelabai man priimtinais būdais ir daugeliui nepriimtinais būdais, teko kartoti, teko redaguoti. Atrodo, ir jūsų žmonės prisidėjo prie to redagavimo.
Pamatykime skirtumus nuo pirminės rezoliucijos, už kurią aš, beje, taip pat nebalsavau. Pirminiame rezoliucijos projekte tikrai buvo aiškus politinis angažavimasis, buvo nuoroda į šios naujosios Vyriausybės sprendimus lapkričio mėnesį, buvo kalbama apie diskriminavimą. Šiandien jau to nebėra. Yra tiktai verbalinis V. Ąžuolo pasakymas apie diskriminavimą, tačiau rezoliucijoje tų dalykų nebėra. Kaltinimas, kad visos rezoliucijos yra deklaratyvios – taip, galima su tuo sutikti. Ką tik priėmėme užsienio politikos klausimais rezoliuciją, supraskime, kad tai yra Seimo parodomas rūpestis.
Aš siūlau pasakyti arba duoti suprasti, kad yra rezervų ir dabartinės Vyriausybės veikloje atsižvelgti į smulkiojo verslo interesus. Pavyzdžiai, kurie čia yra minimi, aš jų nebenoriu kartoti, tikrai kartais smulkųjį verslininką varo į neviltį. Ir kalba ne vien tiktai apie turgavietėse dirbančius pardavėjus ar perpardavėjus, bet ir smulkiąsias parduotuvėles turinčius žmones. Rezervų yra. Aš tikiu, kad Vyriausybė irgi mato, kad situacija, padėtis reikalauja lanksčių sprendimų, ir ras tuos sprendimus galvodama apie smulkiojo verslininko išlikimą.
Pavasarį mes tą patį matėme, kai buvo draudžiama kovo–balandžio mėnesiais pardavinėti sodinukus, uogakrūmius, vaismedžius ir taip toliau. Paskui pavėluotai tai buvo priimta. Bet ir dabar galbūt dar yra tų rezervų, todėl aš kviečiu balsuoti už šitą rezoliuciją, čia mano asmeninė pozicija, ir neignoruoti parodyto rūpesčio, kuriame nebėra politinių aspektų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti prieš užsirašė P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ir aš sutinku, kad nė iš vienos rezoliucijos didelės naudos nėra, tai yra savotiškas oro virpinimas. O čia nė nepavirpinsite to oro, net nė vieno žiniasklaidos atstovo nėra, taigi žiniasklaida patvarkyta, sutvarkyta, sureguliuota, net pastebi tai bendrąja prasme ir teismai, ir prokuratūra, jau net ir gretimos šalys, pastebi konkrečiai Estijos teisingumo ministras, kad Lietuvoje demokratija labai stipriai serga. Aš tik įsivaizduoju, jeigu tokia situacija ir tokie dvejopi standartai būtų taikomi, kai buvo valdžioje ne konservatoriai, kaip staugtų ir kaip šauktų visa žiniasklaida. Štai man rašo į mano elektroninį paštą viena gėlių parduotuvės pardavėja. Aš esu persirgusi kovidu, nieko negaliu užkrėsti ir nuo nieko neužsikrėsiu, tačiau aš prekiauti negaliu. Gal tu gali atsakyti, pone Seimo nary, kaip man elgtis? Taip pat rašo ir kito smulkiojo verslo atstovai, kad su šeima dirbame kiekvieną dieną darbe, tačiau prie Kūčių stalo mums neleidžiama kartu susėsti, grasinama didelėmis baudomis. Kaip jūs į tai atsakytumėte? Aš manau, daugelis iš jūsų gaunate labai konkrečių pavyzdžių ir matote, kaip iškreipta veidrodžių karalystė. Bet tegyvuoja užvaldyta žiniasklaida ir tegyvuoja konservatoriai.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir kalbėti už kviečiu G. Surplį. Giedriaus nematau. Tada I. Kačinskaitė-Urbonienė – motyvai už.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Kolegos, aš tikrai noriu paraginti visus duoti ženklą verslininkams, kurių veikla šiuo metu yra apribota, tačiau turintiems visas galimybes aprūpinti savo klientus, patiems apsirūpinti visomis saugumo priemonėmis, užtikrinti saugias sąlygas gauti paslaugas ar gauti prekes klientams, tikrai peržiūrėti dabartinį nutarimą. Darbo grupė, kaip ir buvo minėta, dirbo labai atsakingai, atsižvelgė faktiškai į visus siūlymus, tiek opozicijos, tiek pozicijos, suderino patį sklandžiausią ir geriausią variantą. Matydami tai, kad iš tikrųjų dabartiniuose prekybos centruose galima įsigyti įvairių prekių, ne tik maisto produktų, smulkesni verslininkai jaučiasi diskriminuojami. Man atrodo, kad mes savo pasakymu ne orą virpiname, bet iš principo išreiškiame aiškią poziciją ir palaikymą įvairiems verslams, taip pat ir smulkiesiems. Todėl labai kviečiu visus balsuoti ir nepasiduoti tam tokiam pasakymui, kad mes neva nieko nepasieksime. Mes galime duoti impulsą keisti Vyriausybės nutarimą ir sudaryti sąlygas dirbti platesnei grupei žmonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Manau, kad mes visi turėtume nukreipti savo energiją į tai, kad šis apribojimų procesas tęstųsi kuo trumpiau. Vis dėlto sutinku su ta puse, kuri sako, kad rezoliucija yra oro virpinimas. Taip, mes galime parodyti rūpestį smulkiaisiais verslininkais, bet, kaip aš mėgstu sakyti, jau geriau gyvas smulkusis verslininkas nei miręs po pandemijos. Tikrai nėra duomenų, kiek laiko laikosi tų žmonių imunitetas. Numatyti kokias nors išimtis, stovėti prie kiekvieno kioskelio ir sužiūrėti dalykus reikalauja didžiulių pajėgumų, šiuo atveju tai tikrai yra dideli nepatogumai verslininkui, finansiniai nepatogumai, bet šiuo atveju turėtume nukreipti savo energiją į paskatinimą vis dėlto laikytis tų ribojimų, kad kuo greičiau išliptume iš šios situacijos. Tiek Petras kalbėjo apie asmenis, iš kurių vienas persirgo, kitas negali sėsti prie bendro Kūčių stalo, tikrai yra nemažai žmonių, kurie nesilaikė šių nustatytų ribojimų, Kūčių metu tikrai sėdėjo prie to bendro stalo, mes pas kiekvieną iš jų nenuvažiuosime, tai yra sąžinės reikalas. Tikrai siūlyčiau apvienyti savo pajėgumus ir vis dėlto nukreipti visą savo energiją, visą savo komunikaciją į tai, kad savo pavyzdžiu rodytume, kad vis dėlto tų reikalavimų reikia laikytis, kad kuo greičiau pasiektume tas ribas, kad būtų galima atlaisvinti ir visavertiškai pradėti atkurti smulkiųjų verslininkų gyvenimą, nes iš esmės situacija yra tokia. Sakykime, aš savo pavyzdžiu galiu pasakyti, kad nepaisant to, kad aš apsipirkinėdavau turgavietėse, šiandien manęs į turgavietę nenuvesite. Aš išeinu kartą per savaitę iš namų, važiuoju maisto tiesiai į parduotuvę 15–20 minučių ir grįžtu namo. Sąžiningai laikausi visų reikalavimų, kad mes kuo greičiau grįžtume prie įprasto gyvenimo.
Kviečiu kolegas vis dėlto sprendimus priiminėti ne rezoliucijomis.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi motyvai išsakyti dėl šio klausimo. Balsuosime numatytu laiku dėl rezoliucijos. Numatytas laikas yra 16 valanda. Stengsimės kuo arčiau to laiko, o gal net ir 16 valandą tą balsavimą surengti.
Dėl vedimo tvarkos R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš matau – prie jūsų, liberalų ir konservatorių, švarkų prikabintos neužmirštuolės. Kai sako – oro virpinimas, nors smulkieji verslininkai įneša į Lietuvos biudžetą per milijardą eurų, tai man labai keista girdėti iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko tokius žodžius. Tai gal tada mes visas rezoliucijas atšaukime, ir Amerikos dėl strateginės partnerystės, jeigu jūs sakote, kad tai yra oro virpinimas. Vis dėlto gerbkime savo lietuvius, savo krašto žmones ir kalbėkime apie tai, ką mes turime daryti čia, Seime. Ačiū.
15.46 val.
Seimo 2021 m. sausio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, siūlau svarstyti trečią rezervinį klausimą, tai yra pakviesti gerbiamąją Seimo Pirmininkę pristatyti, kaip galėtų atrodyti sausio 7 dienos posėdžio darbotvarkė. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu esame numatę ketvirtadienio darbotvarkę pakankamai trumpą – tik rytinį ketvirtadienio posėdį ir dešimt klausimų. Keli klausimai keliami iš šiandienos posėdžio, tai yra priėmimai. Taip pat turime Diplomatinės tarnybos įstatymo svarstymą, Visuomenės informavimo įstatymo svarstymą, taip pat nutarimus dėl VERTʼo narių, dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo ir vaiko teisių kontrolierės.
Iš tiesų darbotvarkė pakankamai trumpa. Taip pat esame numatę po balsavimo, nuo 11 val. 40 min. iki 12 valandos, Vyriausybės valandą. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų vakar pažiūrėjus į Seimo darbotvarkę po pietų, ilgą laiką jos apskritai nebuvo. Likus dienai ji atsirado, vėliau, atrodo, atsirado dar trys variantai. Buvo keturi variantai. Pagal Statutą darbotvarkę formuoja Seniūnų sueiga. Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad Seniūnų sueiga vakar dirbo visą dieną ir visą naktį.
Aš noriu jūsų paprašyti ir galbūt pasiūlyti pakviesti frakcijų seniūnus rimčiau žiūrėti į Seimo darbo planavimą, šiek tiek pagarbiau ir grįžti prie tos tvarkos, kad iš tiesų mes solidžiai sudarinėtume darbotvarkes ir bent jau prieš kokias dvi, tris dienas žinotume. Čia juk nėra koks eilinis pasisėdėjimas, bent jau žinotume klausimus, kad galėtume pasiruošti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūs tikrai nesate Seimo naujokas, puikiai žinote, kad darbotvarkės turi tendenciją keistis. Šiandien Seniūnų sueigoje mes aptarėme darbotvarkes ir pritarėme joms bendru sutarimu. Tikrai buvo pokalbių su frakcijų seniūnais. Aš pati dar kartą patvirtinu, kad su frakcijų seniūnais, taip pat ir su opozicinių frakcijų atstovais stengiuosi palaikyti nuolatinę diskusiją, nuolatinį pokalbį ir pagal galimybę derinti darbotvarkes, tuos svarbius klausimus, kuriuos turime svarstyti Seime. Tačiau taip pat turime įvertinti tai, kad Seimo narių saugumas ir sveikata yra pirmoje vietoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat turi klausimą A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Pirmininke, jūs paminėjote daugiskaitą dėl VERTʼo. Aš žiūriu į darbotvarkę – yra tik pono M. Taparausko skyrimas į komisiją. Ar aš ne taip supratau, kad bus ir kiti dalykai, ar mes spręsime tik pono M. Taparausko skyrimą? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Šiuo metu darbotvarkėje yra vienaskaita, kaip jūs teisingai sakote. Jei būtų kokių nors pasikeitimų, neabejotinai Seniūnų sueigoje ketvirtadienį ryte mes juos apsvarstysime.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Atsakėte į visus klausimus ir rezervinį trečią laikome pristatytu. Taip, P. Gražulis dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Jeigu negalėjau paklausti, tai aš repliką po balsavimo klausimo forma. Vis dėlto darbotvarkėje įrašyti Konstitucinio Teismo trys teisėjai, jų pateikimas. Ir šiandien iš darbotvarkės išbraukti. Ar ketvirtadienio posėdžio darbotvarkėje bus įrašytas šis klausimas ir kokie motyvai, kad iš darbotvarkės buvo išbraukti? Ar norite, kad D. Žalimas dirbtų amžinai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prie klausimų jūs užsirašyti nespėjote. Seniūnų sueiga, sudarydama darbotvarkę, galės ir šį klausimą ketvirtadienio ryte aptarti ir įvertinti. Galime pritarti bendru sutarimu rezerviniam trečiam klausimui dėl posėdžio darbotvarkės? Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, iki 16 valandos dar turime šiek tiek laiko. Aš vis tiek paraginčiau frakcijų seniūnus ir kitus kolegas pakviesti savo bendražygius jau grįžti į posėdžių salę balsuoti.
15.51 val.
Seimo narių pareiškimai
O iki to laiko dar yra vieno Seimo nario pareiškimas. Aš suteiksiu žodį tam Seimo nariui ir tas Seimo narys yra V. Ąžuolas. Kviečiu į tribūną. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų susiduriame su įdomia situacija, kai tie, kurie sėdi šiltai, gerai, nusprendžia duoti nurodymus tiems, kaip reikia gyventi, kaip reikia laikytis ir kur reikia eiti, ką daryti. Tik niekada nėra įvertinama, kokia to rizika ir kokios pasekmės.
Pirmas pavyzdys – uždarymas Londono, parskridimas iš Londono. Šeimos su vaikais, su mažamečiais buvo paliktos oro uoste. Joms buvo duotos 6 valandos grįžti arba negrįžti, kai Lenkija davė 2 paras ir toms šeimoms nereikėjo sėdėti oro uostuose. Tai tie žmonės, žinoma, grįžo per Lenkiją su didelėmis išlaidomis. Visada priimant sprendimus reikėtų pagalvoti apie pasekmes.
Einame toliau. Taip, mes pasakėme, reikia uždaryti gatves, kontroliuoti, skaičiuoti mašinas, policijai davėme nurodymus, policija įnirtingai juos ėmė vykdyti. Kamštis Vilniuje į vieną pusę ir į kitą po 5 kilometrus. Aš stovėjau tame kamštyje ir aš iš karto mačiau, kad tai yra vienas žingsnis iki nelaimės. Ar galima liepti blokuoti magistralę, kur 110 kilometrų greitis naktį, tamsiu paros metu neapšviestoje vietoje? Joks žmogus nemato, ar mašina juda, ar stovi, tu matai tik žiburėlius iš galo. Įspėjamieji ženklai pastatyti kilometras iki posto, kamštis – 5 kilometrų. Nelaimė buvo užprogramuota. Įvyko – žmogus žuvo.
Davėme kitus nurodymus: reikia masiškai uždaryti miestus, visa kita, skaičiuoti automobilius. Atrodo, taip pat labai gražu. Bet kas prisiims atsakomybę, kai žus policijos pareigūnai, kai jie bus sužaloti, kai vėl žus žmonės? Ir vėl pagrindinis klausimas, ar tai galima daryti tamsiu paros metu neapšviestoje gatvėje? Važiavau iš Vilniaus iki Akmenės ir kai mačiau tai, kraupau nuo to. Stovi mašina su švyturėliais. Jeigu stovi priekyje krovininė mašina, švyturėlių nematyti. Matomi tik žiburėliai. Vadinasi, vėl iki nelaimės vienas žingsnis.
Aš suprantu, kad parodomosios akcijos yra labai gražios. Vienur stovime, kitur stovime. Bet niekas nepagalvoja apie technines galimybes. Rajone budi naktį vienas ekipažas ir jam liepiama skaičiuoti automobilius. Tai ekipažas turi rinktis – važiuoti į iškvietimus ar skaičiuoti automobilius. Gerai, to kai kurie rajonai nedarė.
Dabar, judėjimo laisvę apriboti. Tu, parskridęs iš Londono, iš kitur, važinėk po visą Lietuvą, galima, jokių problemų, nes tu esi emigrantas, tu grįžai į savo valstybę. Labai gražu. Bet žmogui iš savivaldybės į savivaldybę važiuoti negalima. Jį reikia užblokuoti. Ar tą diskriminaciją ir policijos pareigūnų stūmimą į rizikavimą gyvybe mes toleruosime ir tęsime toliau, ar mes tik užsimerksime ir aklai vykdysime nurodymus? Visada reikia galvoti apie pasekmes.
O ką jau kalbėti apie smulkiojo verslo diskriminavimą, apie prekybas visas. Prekiaukite kuo norite, darykite ką norite, „Senukai“ pilni, „Maximos“ pilnos, stovėjimo aikštelės pilnos, niekas ten nieko nekontroliuoja ir yra užsimerkiama. Tai iš tikrųjų nieko nedarymas ir tylėjimas prisideda prie blogo dalyko darymo. Prieš priimdami sprendimus ir liepdami juos vykdyti, pagalvokime apie pasekmes. Ir pagrindinis yra klausimas, kas prisiims atsakomybę, kai žus policininkai arba bus sužaloti? Būtų gerai, jeigu kas nors atsakytų.
PIRMININKAS. Ačiū už pareiškimą. Daugiau pareiškimų nėra.
Dėl vedimo tvarkos A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų norėčiau, kad iš tribūnos būtų sakoma tik tiesa ir nieko daugiau, kad nebūtų meluojama ir visaip manipuliuojama. Šiuo atveju aš tiesiog privalau labai paprastą komentarą pasakyti, kad, na, visų tų priemonių, kurios buvo taikomos per šventes ir taikomos šiuo metu, nebūtų reikėję, jeigu prieš tai nueinanti Vyriausybė nebūtų palikusi to, ką paliko. O paliko pačią blogiausią pandemijos situaciją visoje Europos Sąjungoje. Realiai mirštantys ligoninėse žmonės, daugybė žmonių sergančių ir tai yra esminė problema, dėl ko buvo taikoma. Tai, gerbiamas Valiau Ąžuolai, pirmiausia prisiimkite tam tikrą atsakomybę už savo Vyriausybės, už savo buvusios koalicijos ir savo daugumos sprendimus, kurie nebuvo padaryti, o tik po to moralizuokite kitus Seimo narius. Kažkaip labai keista, kad taip greitai pamiršote, kur prieš pusantro mėnesio dirbote, kokioje koalicijoje buvote, ką darėte ir kokius sprendimus priėmėte, nes tie sprendimai buvo labai labai blogi. Tą rodo labai blogi Lietuvos skaičiai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar būtų norinčių atsakyti? Taip. Gerai, iki 16 valandos dar turime laiko. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami konservatoriai, yra statistika, yra melas. Žinoma, skaičius visada galima pakoreguoti. Be abejonės, ypač testai, mes akivaizdžiai matome. Aš jums konkrečiu pavyzdžiu pailiustruosiu. Žmogus užsirašė atlikti testą, tačiau jo automobilis sugedo, perkėlė į kitą dieną. Kitą dieną jam nenuvykus gavo, ir nedavęs mėginių, atsakymą, kad testas yra teigiamas. Taigi galima… Tokių pavyzdžių turiu daug, ne vieną. Ir dar noriu jums pasakyti, kad, deja, Portugalijos vyriausybė uždraudė naudoti Portugalijoje tuos testus dėl jų netikslumo ir netikslių duomenų. Teismas uždraudė, atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir kalba V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš iš tikrųjų norėčiau konservatoriams priminti jų pasisakymus. Atsukite atgal, kai buvote opozicijoje, ir kiekvienas pažiūrėkite, kad ir ministrai sakė dėl judėjimo apribojimo ir kitų dalykų, tai atsiminkite, ką patys sakėte. Deja, konservatoriai judėjimo apribojimus taikė tik šventiniu laikotarpiu, kelias dienas, po to nebuvo tokio suvaržymo ir apribojimų. O jūs dabar jau nusprendėte, kad šalį reikia uždaryti, nežinau, pusmečiui turbūt.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, B. Matelis taip pat per šoninį mikrofoną.
B. MATELIS (TS-LKDF). Labai trumpai. Aš suprantu tas politines diskusijas, bet, gerbiami valstiečiai, jūs vieną kartą apsispręskite, ar jūs su tais žmonėmis, kurie dabar guli reanimacijose, kurie kasdien miršta, jų ten po keliasdešimt, ar jūs su antivakseriais. Jūs priimkite sprendimą. Jūsų frakcijoje labai daug tokių, kurie nenori skiepytis arba linkę smerkti žmones, gyventojus. Prisiminkite savo buvusį ministrą, kaip jis smerkė medikus, kurie slidinėja, smerkė visus žmones, puolė. Bet kai jo žurnalistai paklausė, ką tu gali pasakyti apie antivakserį, kuris yra tavo frakcijoje, jis kovoja prieš tave, ministras sako, na, čia nuomonių skirtumas. Kalta visa Lietuva, išskyrus jūsų frakciją. Jūs apsispręskite, ar jūs su žmonėmis, tais, kurie šiuo metu yra pažeidžiami ir patys silpniausi, ar jūs su tais, kurie prieš tuos žmones?
PIRMININKAS. Ačiū. Visos replikos ir visi klausimai, atrodo, per šoninius mikrofonus buvo apsvarstyti, o gal net išspręsti.
Gerbiami kolegos, einame prie balsavimų dėl įvairiausių klausimų, kuriuos svarstėme. Aš stengsiuosi pagal darbotvarkės eiliškumą, kad nenukryptume, ir dėl tų klausimų, dėl kurių neapsisprendėme, galėsime balsuoti. Gerbiami kolegos, dėl pirmo klausimo, kurį pateiksiu balsuoti, tai yra rytinio posėdžio 1-7 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jam mes pritarėme po pateikimo, bet nebalsavome dėl skubos tvarkos, o, anot Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kolegų, skubos tvarkos reikia tam, kad komitetas apsvarstytų, po to būtų Seime svarstymas ir priėmimas ruošiantis jau artimiausiems savivaldybių tarybų… atsiprašau, mero rinkimams Radviliškyje. Gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės 1-7 klausimo skubos. Galbūt mes galime bendru sutarimu skubai pritarti? (Balsai salėje) Galime. Matau, nėra norinčių balsuoti, tai pritarta skubai.
16.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės įtvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-154 (priėmimo tęsinys)
Dabar, gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės įtvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-154. Priėmimas. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 113: už – 108, prieš – nėra, susilaikė 5. Seimo rezoliucija (projektas Nr. XIVP-154) priimta. (Gongas)
16.02 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 22, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5328 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5328. Pateikimo stadija. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 119: už – 119, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
16.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl smulkiojo verslo veiklos ribojimo valdant COVID-19 pandemiją“ projektas Nr. XIVP-120(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl smulkiojo verslo veiklos ribojimo valdant COVID-19 pandemiją“ projektas Nr. XIVP-120(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 118: už – 90, prieš – 1, susilaikė 27. Rezoliucija (projektas Nr. XIVP-120(2) priimta. (Gongas)
16.04 val.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4463 (svarstymo tęsinys)
Rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4463. Primenu, kad pagrindinis Kultūros komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti šitą įstatymo projektą. Dabar kviesiu balsuoti. Kas pritariate pagrindinio komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 87, prieš – 7, susilaikė 24. Pritarta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau padėkoti už pritarimą šiai rezoliucijai. Matome labai puikų rezultatą, kai kartu darant galima pasiekti. Kas yra liūdniausia… Dėkoju liberalams, kad palaikė ir pamatė, kad smulkusis verslas yra diskriminuojamas, bet matant balsavimo rezultatą turbūt konservatoriai žada ir toliau tą verslą diskriminuoti. (Šurmulys salėje) Bet, tikėkimės, to nebus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Jautriai reagavau į tą pasakymą, kad kažkas kažką žada diskriminuoti. Negražu. Beje, aš balsavau už rezoliuciją ir mano kolega iš kairės balsavo, tai aš nežinau, kodėl čia mes tokius kaltinimus turime girdėti savo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkui. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš irgi jautriai reagavau, net ašara ištryško dėl kitų priežasčių, bet, kolegos, kai dabar mes matome rezultatą, sakykime, pritarta rezoliucijai, tai jūs, kaip opozicija, irgi prisiimkite atsakomybę. Iš pradžių trys frakcijos teikėte ir norėjote rezultato dar su visokiais politiniais paskviliais. Galima iš karto siekti sutarimo ir nebūtų tų aistrų. Tai pamoka visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis norėtų.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi norėčiau pasakyti, kad gal ten, anoje pusėje salės, lai mažiau pliauškia, pasižiūri į balsavimo rezultatus. Aš balsavau už tą rezoliuciją. Nereikia pliaukšti niekų. Suskaičiuok, pavardink, gerbiamas, o tada pliaukšk nesąmones.
PIRMININKAS. Dėkui. Pašau jūsų pabaigti kokia nors gražia nata.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai gražia nata, iš tikrųjų noriu atsiprašyti krikdeminės konservatorių dalies Seimo narių, tikrai jie palaikė ir balsavo. Džiaugiuosi, kad jūs tų krikščioniškųjų vertybių dėl smulkiojo verslo turite.
PIRMININKAS. Ačiū. Visos replikos ir komentarai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsavome dėl visų darbotvarkės klausimų. Registruojamės.
Užsiregistravo 113 Seimo narių. Skelbiu Seimo posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.