LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 178
STENOGRAMA
2014 m. rugsėjo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai K. KOMSKIS ir A. SYSAS
10.05 val.
Kauno ir Šiaulių getų sunaikinimo 70‑mečio paminėjimas
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame rugsėjo 23 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji signatarai, šio posėdžio svečiai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai! Ši diena, rugsėjo 23-ioji, Lietuvos kalendoriuose jau daugelį metų yra paženklinta atminimo dienos žyme. Ji skirta Lietuvos žydų genocidui, kurio metu buvo sunaikinta didžioji dauguma skaitlingos prieškarinės Lietuvos žydų bendruomenės narių. Išlikę gyvi Lietuvos žydų bendruomenės nariai iki šiol su nenusakomu sielvartu prisimena savo motinas, tėvus, vaikus, gimines, draugus, kaimynus, ėjusius pasitikti mirties.
Vilniaus žydai buvo šaudomi Paneriuose, Kauno žydai – IX forte, Šiaulių – Kužių apylinkėse. Šiais metais pažymime Kauno ir Šiaulių getų sunaikinimo 70-ąsias metines. Tai buvo jau beveik paskutinieji 1941 m. prasidėjusios didžiosios žydų tragedijos Lietuvoje akordai. Iš 30 tūkst. karo pradžioje Kaune gyvenusių žydų 1944 m. vasarą teliko ne visas tūkstantis, o iš 6,5 tūkst. Šiaulių žydų gyvųjų išliko apie 500 žmonių. Iš viso buvo sunaikinta beveik 200 tūkst., arba 90 % visų Lietuvos žydų.
Pagerbkime žuvusiųjų atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Šiandien ne tik prisimename ir atiduodame pagarbą žuvusiesiems, šiandien, kaip ir kasmet, kartojame pamoką – tai niekada neturi būti pamiršta, tai niekada neturi pasikartoti.
Turime viltingai pažvelgti į ateitį, atsikratyti suvokimo stereotipų ir prietarų, sugriauti netolerancijos sieną. Turime žinoti ir suprasti žydų bendruomenės, o kartu ir Lietuvos istoriją.
Kauno, Šiaulių ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimo 1941–1944 m. aprašymui skirta jau ne viena Lietuvoje ir užsienyje išleista knyga. Visai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista karo metais rašyta Kauno geto policijos istorija. Štai vakar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius, mokslų daktaras A. Bubnys Lietuvos žydų bendruomenei pristatė savo naują leidinį „Kauno geto istorija“.
Kviečiu gerbiamąjį A. Bubnį, kuris daugelį metų tyrinėjo holokausto Lietuvoje klausimą, perskaityti pranešimą apie Kauno ir Šiaulių getus. Prašom.
A. BUBNYS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, signatarai ir visi minėjimo dalyviai! Pagal gausumą ir svarbą Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė nusileido tik Vilniaus žydų bendruomenei. Neoficialiais Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. Jie sudarė 20,8 % visų miesto gyventojų.
Kauno žydų diskriminavimas ir persekiojimas prasidėjo jau pirmosiomis karo dienomis. Nuo karo pradžios iki geto įsteigimo (1941 m. rugpjūčio 15 d.) Kaune galėjo būti nužudyta apie 8 tūkst. žydų. Masinės žudynės buvo tęsiamos ir po geto įsteigimo. Žydai nacistinių okupantų ir vietinių kolaborantų buvo žudomi iš pradžių Kauno VII, vėliau Kauno IV ir IX fortuose.
Po Didžiosios akcijos (1941 m. spalio 29 d.) prasidėjo vadinamasis stabilizacijos laikotarpis, trukęs iki 1943 m. rugsėjo mėn. Gete tuomet liko gyventi apie 17 tūkst. žydų (perpus mažiau, negu jų gyveno Kaune iki nacių ir sovietų karo). Nacių supratimu, getas buvo „išvalytas nuo nereikalingų“, t. y. negalinčių dirbti vokiečių karo reikmėms, žydų. Šiuo laikotarpiu masinės žydų žudynės nebuvo vykdomos. Stabilizacijos laikotarpiu buvo sukurta plati geto administracinė struktūra, kuriai vadovavo Seniūnų taryba. Getas tapo savotiška mikrovalstybe, turinčia savo valdžią, ekonomiką, dvasinio ir kultūrinio gyvenimo formas. Geto vadovybė ypač daug dėmesio skyrė žydų darbo jėgos panaudojimui, darbo intensyvumui, darbininkų ir darbo įstaigų skaičiaus didinimui. Seniūnų taryba laikėsi nuostatos, kad tol, kol getas vokiečiams ekonomiškai bus naudingas, naciai geto nelikviduos. Svarbiausias objektas, kuriam reikėjo daugiausia darbo jėgos, buvo Aleksoto aerodromas. 1943 m. iš maždaug 17 tūkst. Kauno geto kalinių 140-yje darbo vietų kasdien dirbo apie 9,6 tūkst. žydų. Dauguma jų dirbo vermachtui reikalingus darbus ir vykdė įvairius karinius užsakymus.
1943 m. rudenį Kauno geto gyvenime įvyko didelės permainos: getas buvo pertvarkytas į koncentracijos stovyklą. Žydams turėjo būti uždrausta dirbti už stovyklos ribų, dalis getuose kalinamų žydų turėjo būti išsiųsti dirbti į skalūnų kasyklas Estijoje, darbui netinkami žydai, t. y. seneliai, ligoniai, mažamečiai vaikai, turėjo būti sunaikinti. Geto valdymą iš civilinės valdžios (Kauno miesto komisariato) turėjo perimti SS. Getas buvo svarbus vokiečių civilinės valdžios pajamų ir pasipelnymo šaltinis, todėl civilfervaltungas stengėsi kuo ilgiau uždelsti geto perdavimą SS valdžion. Kauno getą SS į savo rankas perėmė tik 1943 m. rugsėjo–spalio mėn. Kauno koncentracijos stovyklos komendantu buvo paskirtas SS oberšturmbanfiureris W. Göcke. Žydų kontrolė dar labiau sugriežtėjo. Namai vėl buvo sunumeruoti, kiekvieno namo (bloko) seniūnas privalėjo kasdien tikrinti gyventojų skaičių. Aleksoto ir Šančių stovyklų žydai buvo aprengti dryžuotais drabužiais.
1944 m. kovo 27 d. gete buvo įvykdyta nepaprastai žiauri vaikų atėmimo akcija, kuriai vadovavo SS oberfiureris W. Fuchsas ir oberšarfiureris B. Kittelis; tas pats B. Kittelis, kuris 1943 m. rugsėjo mėn. likvidavo Vilniaus getą. Akcija įvykdyta tuo pretekstu, kad koncentracijos stovyklose turėjo būti kalinami tik darbingi žmonės, o vaikai ir seneliai turėjo būti nužudyti. Į getą įsiveržę esesininkai ir vlasovininkai vaikščiojo po namus, atiminėjo iš motinų vaikus iki 12 metų ir mėtė juos į autobusus ir sunkvežimius. Pasipriešinusias motinas mušė šautuvų buožėmis ir siundė šunimis. Taip pat buvo suimami ir nedarbingi seneliai. Iš viso suimta apie 1,7 tūkst. vaikų ir senelių. Tą pačią dieną suimta ir apie 130 geto policininkų: 34 sušaudyti IX forte, kiti sugrąžinti į getą. Išvežtų vaikų ir senelių likimas nėra tiksliai žinomas. Greičiausiai jie buvo išvežti į Osvencimo (Aušvico) arba Maidaneko koncentracijos stovyklas.
Frontui artėjant prie Kauno, naciai nusprendė galutinai likviduoti žydų stovyklas. 1944 m. liepos 5 d. getą apsupo sustiprinti esesininkų būriai. Dalis geto kalinių nenorėjo išvykti ir slapstėsi rūsiuose. Liepos 8 d. baržomis buvo išplukdyta apie 1200 žydų, liepos 10 d. traukiniu išvežta dar 900. Paskutinė partija išvežta liepos 13 d. Prieš geto kalinių išsiuntimą į nacių konclagerius dar buvo vykdoma selekcija: esesininkai atrinko dar esančius senukus, invalidus, sergančius ir vaikus. Atrinktieji buvo nuvaryti į geto kapines ir ten sušaudyti.
1944 m. liepos 12 d. vokiečiai ėmė padeginėti geto namus. Bėgantys žmonės buvo šaudomi, buvo sudeginti beveik visi gyvenamieji namai ir dirbtuvės. Šimtai žmonių žuvo liepsnose arba nuo kulkų. Iš Kauno buvo išvežta 6–7 tūkst. žydų, geto likvidavimo metu nužudyta apie 1 tūkst. ir išsigelbėjo apie 300–400 žydų. Gaisrai geto teritorijoje liepsnojo iki liepos 29 d. Iš geto liko tik griuvėsiai su kaminais, visur mėtėsi geto gyventojų rakandai, gulėjo apdegę lavonai ir tvyrojo (cituoju) „mirties bei puvimo kvapas“.
1944 m. rugpjūčio 1 d. Kauną užėmė sovietų armija. Netrukus buvo įvykdyta žydų registracija. Iš viso tuomet buvo užregistruoti 634 žydai. Tiek mieste beliko iš daugiau kaip 30 tūkst. iki karo Kaune gyvenusių žydų.
Kauno geto žydai vyrai buvo išsiųsti į Dachau koncentracijos stovyklą, o moterys – į Štuthofą. Apie 2 tūkst. vyrų uždaryti Dachau 1-ojoje stovykloje. Čia atvežtieji statė požeminę aviacijos gamyklą „Messerschmitt“ ir dirbo kitus darbus. Nuo išsekimo kasdien mirdavo keli kaliniai. Dachau koncentracijos stovykloje 1944 m. mirė ir buvęs Kauno geto Seniūnų tarybos pirmininkas E. Elkesas. Baigiantis karui (1945 m. balandžio 30 d.) Dachau koncentracijos stovyklos kalinius išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Išvadavimo sulaukė apie 1 tūkst. Dachau kalėjusių Lietuvos žydų. Apie 100 jų grįžo į Lietuvą, kiti pasiliko Vakaruose.
Kauno geto moterys ir vaikai iš pradžių buvo atvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. liepos 19 d. čia uždaryta 1208 moterys ir vaikai. 1945 m. gegužės 3 d., priartėjus sovietų kariuomenei, vokiečiai pradėjo evakuoti stovyklą. Kaliniai baržomis buvo išplukdyti į Baltijos jūrą ir plaukė į Vakarus. Tarp jų buvo ir Kauno žydų. Prie Noištato miesto evakuojamus kalinius išlaisvino anglų kariuomenė.
Šiaulių geto istorija yra labai panaši į Kauno geto istoriją. Abu getai buvo įkurti 1941 m. liepos mėn., abu likviduoti taip pat tuo pačiu laiku – 1944 m. liepos mėn.
Iki Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose gyveno viena didžiausių Lietuvos žydų bendruomenių. 1941 m. sausio 1 d. Statistikos valdybos duomenimis, Šiaulių mieste gyveno 6428 žydai (jie sudarė 20 % miesto gyventojų).
Žydų persekiojimai, areštai ir žudynės prasidėjo jau pirmomis nacistinės okupacijos dienomis. Dar iki geto įsteigimo 1941 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo nužudyta apie 1000 Šiaulių žydų. Didžiausios žudynės buvo vykdomos 1941 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Šiaulių getas 1943 m. rudenį taip pat buvo paverstas koncentracijos stovykla, jis tapo Kauno koncentracijos stovyklos filialu. Šiaulių gete taip pat buvo sukurta vietinė administracija, kuriai vadovavo Žydų taryba. Šiaulių gete iš pradžių veikė du getai, t. y. Trakų ir Kaukazo getai. Kaukazo getas buvo likviduotas 1943 m. spalio mėn.
Iki 1943 m. rudens Šiaulių getas taip pat išgyveno vadinamąjį „ramųjį“ arba stabilizacijos laikotarpį. Tik 1943 m. lapkričio 5 d. Šiaulių gete buvo įvykdyta vaikų ir nedarbingų žydų selekcija, tokia pat akcija kaip ir Kauno gete. Akcijai vadovavo SS haupšturmfiureris L. Försteris. Tą dieną iš Kauno atvykę esesininkai ir vlasovininkai gete sugaudė ir išvežė į Vokietijos konclagerius 570 vaikų ir 260 senelių. Kartu su suimtaisiais savo noru išvažiavo Žydų tarybos nariai B. Kartunas ir A. Kacas.
Šiaulių geto likvidavimas prasidėjo, kaip minėjau, 1944 m. liepos mėn. Keliais etapais į nacistinius konclagerius Vokietijoje ir okupuotoje Lenkijoje buvo išvežti tuomet dar gyvenę Šiaulių žydai. Paskutinioji partija buvo išvežta 1944 m. liepos 24 d. Šiaulių geto žydai iš pradžių buvo nugabenti į Štuthofą, o iš ten vyrai išvežti į Dachau konclagerį, o dalis moterų su vaikais – į Aušvicą. Likusius gyvus Šiaulių geto žydus 1945 m. gegužės 2 d. išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Likviduojant Šiaulių getą buvo sudeginta nemažai pastatų ir geto ligoninė, apie 70 ligonių buvo nužudyti. Karo pabaigos sulaukė tik 350–500 Šiaulių žydų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kaip minėjo pranešėjas, po nacių pasitraukimo iš Lietuvos Kaune gyvų išliko labai nedaug žydų. Dabar Lietuvoje gyvena 37 Kauno geto gyvenimo skonį patyrę žmonės, kuriems pasisekė 1941 m. spalio 28 d. didžiosios gyvenimo, arba mirties, akcijos metu išlikti. Dar kelios dešimtys buvusių Kauno geto gyventojų gyvena Izraelyje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje. Malonu, kad keletas jų dalyvauja šios dienos posėdyje. Vienas jų – Lietuvos buvusių geto ir koncentracijos lagerio kalinių draugijos pirmininkas T. Jafetas. Kviečiu jus maloniai į tribūną.
T. JAFETAS. Labas. Noriu padėkoti už tai, kad turiu tokią garbę prieš jus papasakoti… Noriu pasakyti, kad mūsų sąjungoje, Buvusių geto kalinių ir koncentracijos stovyklų sąjungoje, liko dabar iš Lietuvos 99 asmenys, iš kurių du trečdaliai yra moterys (daugelis jų yra vienišos) ir trečdalis – vyrai (daugelis jų yra saugomi savo žmonų).
Norėčiau kai ką papasakoti apie likusius mus. Geriausiai aš žinau savo istoriją, todėl aš ją trumpai jums ir išdėstysiu. Gimiau 1930 m. Kaune. Mūsų šeimoje buvo penki asmenys: trys berniukai ir tėvai. Aš buvau jauniausias, pagrandukas. 1938 m. mano tėvas paaiškino, kad Lietuvoje gyventi toliau mes negalime, nes iš vienos pusės yra siaubingas raudonas, o iš kitos pusės – siaubingas rudas ir jie gali labai greitai praryti Lietuvą. Todėl, kai baigėsi mokslo metai, mano vyriausiasis brolis ir tėvas išvažiavo į Vokietiją, mes su mama… Tiesa, mano vidurinysis brolis 1933 m. mirė, taigi mes likome su mama Kaune, norėjome dar sutvarkyti kažkokius šeimos reikalus, tai yra mama norėjo. 1939 m., kai mano gera, artima pusseserė O. Katinskaitė baigė „Aušros“ gimnaziją, mano mama sako: eikš su mumis, aš tau parodysiu Angliją. Ir mes trise išvažiavome į Angliją. Mane iš karto apgyvendino Braitono koledže. Ten aš gyvenau, ten aš mokiausi, aš valgiau ir miegojau, taip tas laikas tęsėsi 6 savaites.
Europoje 1939 m., kaip jūs žinote, buvo nelabai geras laikotarpis, rudoji vija prarijo Austriją, Čekoslovakiją ir rengėsi praryti Lenkiją. Todėl mano mama sugalvojo, kad ji negali atskirti vaiko nuo šeimos ir reikia Oną grąžinti į Kauną. Aš buvau paimtas iš koledžo ir mes trise grįžome į Kauną.
Ir prasidėjo Antrasis didysis karas. Greitai pasipylė iš Lenkijos žydai į Kauną, į Lietuvą. Lietuva greitai pasidarė su Vilniumi, bet praryta Tarybų Sąjungos. Mūsų vizos pasibaigė, buvo likviduotos. Mano mokymasis Švabijos gimnazijoje buvo uždarytas, nes hebrajų kalba buvo necenzūrinė kalba. Man teko mokytis žydų kalbos 1941 m. Š. Aleichemo mokykloje Kaune. Kai atėjo pavasaris, išsiprašiau mamos į Palangos pionierių stovyklą. Labai sunkiai, bet mane išleido. Ilgai man ten būti nepasisekė, nes birželio 22 d. prasidėjo karas. 4.00 val. ryte buvo kanonada, o kaip žinote, Palanga tuo metu buvo 2 kilometrai nuo vokiečių rubežiaus. (…) buvo jau Vokietija. Vienu žodžiu, 6.00 val. mus surinko ir sako: eikit, vaikai, pajūriu į Šventąją, o paskui pasistenkite į Latviją. Mes pradėjome eiti pajūriu. Žinoma, jūra nerami, dangus neramus. Mes apie vidurdienį atsidūrėme Šventojoje. Mus šiaip taip pavalgydino ir sakė: eikit toliau. Kaip jūs žinote, tarp Šventosios ir to miškelio už Šventosios yra tokia pelkė. Toje pelkėje mus jau pasivijo vokiečių motociklininkai. Jie liepė grįžti atgal ir mes po pietų atsidūrėme Palangoje, o Palangoje Kurhauze buvo selekcija nuo tikrų žmonių ir brokuotų žmonių. Aš patekau į brokuotų žmonių grupę, kurią uždarė Palangos sinagogoje. Tai buvo birželio 22 d. po pietų prieš vakarą. Sinagogoje aš radau senas moteris su vaikais, jauni vyrai jau buvo sutvarkyti. Taip mus ten pralaikė tris paras. Mūsų buvo apie 600 žmonių. Po trijų dienų nuvarė keliu į Kretingą (2 kilometrus), ten buvo didelė jauja, ūkis ir atseit mūsų stovykla. Ten uždarė, mus saugojo. Kas turėjo jėgų, tas dirbo. Mūsų darbas buvo Raudonosios armijos būstinių tvarkymas. Mes dirbome, kad būtų galima panaudoti tuos butus. Po vienuolikos dienų tokio gyvenimo mane surado draugai iš lagerio, mano draugai, su kuriais aš draugavau Kaune, ir sako: rytoj atvažiuos autobusas ir mus veš atgal į Kauną, tu turi pabėgti, pernakvoti su mumis ir tada mes grįšime į Kauną. Taip man pasisekė pirmą kartą likti gyvam, nes tie 600 žmonių, kurie buvo tame lageryje už 2 kilometrų nuo Palangos, atsidūrė miškelyje prie Kretingos ir dabar dar ten guli.
Į Kauną atvažiavau ir radau motiną. Motina jau neišeidavo iš namų, bijojo. Buvo neramu. Mane, aišku, ten sutvarkė, nes ne vienas atvažiavau, su visokiais gyvulėliais. Mus maitino mūsų gera draugė mano pusbrolio auklė Franė. Ji atnešdavo mums maisto ir taip gyvenome. Netrukus persikėlėme į Vilijampolės getą, Jūratės gatvėje gavome kambarėlį. Ten mes su mama gyvenome visiškai prie kelio, kuris vedė į IX fortą. Gyvenome iki Didžiosios akcijos gete, kuri buvo rudenį. Aš mačiau, kaip ta minia, kuri buvo atskirta ir pasmerkta, keliavo pėsčia kalnu į IX fortą. Kadangi geto gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu, tai ir teritorija sumažėjo, mums teko persikraustyti į Panerių gatvę netoli Varnių vartų. Motina dirbo „Silvos“ fabrike, o aš pradžioje mokiausi šaltkalvio amato, o po to įsitaisiau dirbti vaikų pasiuntinuku, vokiškai vadinamu (…), prie Varnių vartų. Ten man teko dirbti kartu su draugu Aliku Štromu. Tai tęsėsi iki 1944 m. kovo pabaigos. Žinoma, pagrindinis mano tikslas buvo kaip nors ką nors surasti, ką būtų galima suvalgyti ir numalšinti alkį.
Prasidėjo vaikų akcija ir antrą sykį man pasisekė išsigelbėti, manęs nerado, bet iš mūsų buto dingo mama su Getela. Getela buvo maža mergaitė, kuri gimė gete ir ją pavadino Gete. Ją prarijo vaikų akcija. Kai tada motina grižo iš „Silvos“ fabriko, pasakė, kad aš jau negaliu likti gete, turiu iš čia dingti. Mane pamokė, kad turėsiu ateiti į „Silvos“ fabriką, o ten jau lauks mano gelbėtojai. Taip ir buvo. Man pasisekė laimingai pralįsti pro tvorą į laisvę, pėsčiam nueiti į „Silvos“ fabriką, ten mane priėmė katilinėje ir ten aš paskutinį kartą atsisveikinau su mama, kuri man pažadėjo greitai ateiti ten, kur mane paslėps. Mane ten pasitiko Katinskų Kotryna ir Ona Katinskaitė. Jos mane gelbėjo, jos mane už rankos išvedė iš „Silvos“ fabriko, per tiltą per Nerį į Prezidento gatvę, ten, kur gyveno Franė, ten mane nuprausė, ten man paaiškino, kad turiu būti kurčnebylis. Kunigas Alminas parūpino man dokumentus, kad aš esu ne Tobijas Jafetas, o Jonas Vaitkevičius, ir 1944 m. balandžio mėnesį geležinkeliu atgabeno į Vilnių ir paslėpė slėptuvėje Kaštonų g. 2–22. Ten gyveno Katinskų šeima ir mane slėpė.
Tame bute buvo keturi kambariai ir viename kambaryje gyveno policininkas, kuris dirbo Paneriuose. Per tą laiką, kai man teko ten slėptis, jis sugalvojo vestuves atšvęsti. Ačiū Dievui, ilgai man ten neteko būti, greitai vokiečiai iš Vilniaus išsikraustė ir aš pasidariau laisvas, bet mano motina, kuri norėjo lygiai taip pat, kaip ir aš, ištrūkti iš geto, nemokėjo lįsti per tvorą. Ji savo, ką turėjo, viską atidavė vartų saugotojams, bet jie ją išleido ir kartu į nugarą šovė. Taip ir liko, negalėjo mūsų pasiekti.
Aš noriu padėkoti Katinskams, kad jie mane ne tik išgelbėjo, bet ir išauklėjo, davė mokslus. Aš baigiau mokyklą, baigiau Pedagoginį institutą, įgijau mokytojo profesiją. Dvejus metus dirbau Tauragėje, ten suradau savo žmoną. Toliau dirbau Vilniuje mokytoju. O nuo 1959 m. studijavęs dvejus metus Maskvoje įgijau skaičiavimo mašinų inžinieriaus kvalifikaciją. Iki 1992 m. dirbau (…) „Sigma“. O nuo 1994 m. mane pakvietė dirbti Žydų bendruomenė.
Ačiū už dėmesį ir atsiprašau už savo padriką pasakojimą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajam pirmininkui už pasidalytus išgyvenimus ir prisiminimus.
Daugelis holokaustą išgyvenusių žmonių yra garbaus amžiaus – 80, 90 ir daugiau metų, todėl suprantama, kad dėl sveikatos ar kitų kliūčių ne visi šiandien gali čia dalyvauti. Tad kviečiu pažiūrėti prieš keletą dienų padarytą televizijos įrašą su buvusia Kauno geto, o vėliau Štuthofo koncentracijos lagerio kaline, rašytojo Marko Zingerio ir mūsų kolegos signataro E. Zingerio motina Polina Zingeriene. Jai 1941 m. birželį buvo 18 m. Ji ką tik buvo baigusi lietuvišką gimnaziją Kaune. Dabar jai 92 m.
P. ZINGERIENĖ. Mokiausi lietuvių gimnazijoje, ir mūsų tautybės mano klasėje, mūsų tautybės buvo trys mergaitės. Ir kad kas nors per tą visą… Aš gi baigiau ir mokiausi nuo pirmos klasės. Ir kad kas nors prikibtų, kartais (…), bet kad taip būtų, kad taip smarkiai, kad kas nors taip būtų – nebuvo. Ir visą laiką aš nuo pirmos klasės iki paskutinės mokiausi. Ir mokytojai buvo geri.
Birželio gale įsikūrė getas ir liepė visiems iki rugpjūčio 1 d. išsikraustyti į getą. Į getą prie vartų Janina, kaip aš šiandien prisimenu, atbėgo ir sako: gal tau atnešti duonos, gal ko nors? O kiti ne. Ir santykiai klasėje, aš pasakojau, kad buvo vienas berniukas, toks Lapė, kaip šiandien prisimenu. Tai jis mane visuomet gąsdindavo. Jau paskutiniu metu, prieš pat karą porą dienų, sako: matai (mane gąsdino), vokiečių lėktuvai skrenda. O ką aš žinau, aš (…). Sakau, (…), kad ką čia vokiečių lėktuvai skristų.
Ten buvo gyvenimas, kad kurie darbingi, tai eidavo į darbą, kurie nedarbingi, būdavo namuose. Bet namuose būti buvo labai baisu, nes galėjo būti akcija, galėjo ateiti vokiečiai, padaryti akciją, suvaryti visus į aikštę ir pasakyti: į dešinę, į kairę, į dešinę, į kairę. Kai mes taip stovėjome, fortas čia, mes taip stovėjome išsirikiavę, tai į dešinę, į kairę. Į kairę buvo fortas, tai visi jau žinojo, kad į kairę tai į fortą varo, o dešinę – atgal varydavo į getą, vadinasi, darbui, kurie dar darbingesni.
Man pasitaikė, kad aš… Kaune buvo vokiečių ligoninė, Krankensammelstelle. Ir iš geto mus ten varydavo dirbti. Tai ką daryti? Grindis plauti, langus plauti, tualetus plauti, štai taip. Bet vienas vokietis, feldfebelis ar koks, toks aukštas, jis man dar akyse stovi, tai jis apsižiūrėjo… O ten kaip mokykla, labai ilgas koridorius ir gale langas. Tai jis apsižiūrėjo, aš ploviau grindis. Jis apsižiūrėjo, kad niekas nemato, ir man sako: niekas nematys, ant palangės aš tau duonos padėjau. O kai paklaus, iš kur gavai, sakyk, nežinau, radau. Ir aš tą duoną pasiėmiau, niekas neklausė, niekas nematė. Paskui buvo labai sunku į getą įsinešti. Žiema, tik vienintelis paltas, nėra kuo apsirengti, išvarė iš geto į Šančių lagerį. Tai į tašę ką gali pasiimti?
Ir aš turėjau tokį paltuką iš tų laikų, madingas, iš mamos seno palto, iš kotiko padarė rankoves. Toks žieminis paltukas buvo. Ateinu ir žiūriu – nėra mano paltuko kabant ant sienos. Ateina sąskaitininkė lietuvė Janina. Mes pasikalbėdavome visuomet, labai gera moteris buvo, irgi jauna. Atnešdavo kartais man, kada niekas nematydavo. Aš jai sakau: žinai, Jane, man taigi paltą pavogė. Ji visuomet atvažiuodavo sunkvežimiu, sėdėdavo prie vokiečių, prie vairuotojo, sąskaitininkė, nueidavo į aikštę ir suskaičiuodavo lietuvių darbininkus, o toliau dirbo žydai, darbininkai vyrai. Ir moterys ten dirbo.
Ir vieną kartą ji ateina ir sako: tu žinai, aš gi tavo paltą suradau. Kaip, kada? Ji, sąskaitininkė, su vokiečiu (ji sėdėjo prie vokiečio, jis vairavo, o ji prie jo) atvažiavo į aikštę žiūrėti, kas ten dirba, kas nedirba, kas neatėjo į darbą. Sako, Putvinskio gatve Kaune važiuoju, žiūriu, eina viena moteris su tavo paltuku. Aš tam vokiečiui sakau: „Halt, halt, halt!“ Tas vokietis sako: „Scheisse, Scheisse, Scheisse!“ O ji sako, aš jam baksteliu į rankovę – „Halt, halt, halt!“ Ir vis dėlto jis sustojo. Kai jis sustojo, sako, ji išlipo, greitai turėjo pribėgti, nes ji buvo jau truputį nuėjusi, pribėgo prie jos ir sako: koks gražus tavo paltukas. Iš kur tu jį gavai? Ji sako: aš nežinau, man dėdė padovanojo. O ji sako: o kaip tavo dėdės pavardė? Ji pasakė dėdės pavardę, ką mergaitė žino.
Ji man pasakė: sakyk vokiečiui, kad tas ir tas pavogė tavo paltą. Aš sakau, ne, Jane, nesakysiu, jis mane nušaus, kad išsigalvoju ką nors, nesakysiu. Ji man turbūt tris dienas kalė, durnino visą laiką – sakyk. Vienu žodžiu, aš drebančiu balsu tam vokiečiui feldfebeliui (aukštas!), drebančiu balsu sakau: „Herr Feldwebel, man hat mein Mantel gestohlen“, mano paltą pavogė. Žiūrėkite, kaip jis pasakė, negražu man sakyti: „Ach, der Hund, der litauische Schweine! Wer hat dein Mantel gestohlen?“ Prašau, vokietis ir į žydus šaudė, ir vis viena pas juos vogti yra didžiausia nuodėmė. Jis nuėjo į aikštę, suriko tą pavardę, ta atsiliepė, ką ji žinojo (…), ir pasakė: jeigu tas paltas rytoj nekabės čia, tai aš tave nušausiu. Ir tas paltas atsirado. Kai jau buvo prieš išvadavimą, aš ėjau su savo pussesere, vienodo amžiaus, 20 ar 22 metai, ir ji sako… Mano vardas Polė. Sako, aš neišlaikysiu, žiūrėk, kokios mano kojos, negaliu paeiti. Aš sakau, einame. Jeigu tu nukrisi, tave nušaus. Einame iš paskutiniųjų, einame. Ne, negaliu, negaliu. Ir ji taip visą laiką dejavo, paskui mes ėjome kartu ir turėjome vieną katiliuką sriubai, tokį kareivišką. Dar aš ją pagąsdinau. Ir duodavo vieną kartą per dieną tokių daržovių. Ne daržovių, žolių sriubą turbūt kažkokią, nežinau. Ji sako: ne, neisiu, negaliu, negaliu. Aš sakau, jeigu tu neisi su manimi, tai aš tau to katiliuko nepaliksiu, žinok. Norėjau pagąsdinti. Sako, tai ir nereikia. Ir paskui ji nukrito (…) nušovė.
Mane išlaisvino. Buvau Štuthofe. Mus iš geto išvarė į Štuthofą. Buvau Štuthofo lageryje. Iš Štuthofo lagerio išvarė į darbus. Dirbome laukuose, kasėme duobes, paskui kaip ten buvo, mes miegojome, kaip šiandien prisimenu, kažkokiame klojime, viena moteris dar galėjo vaikščioti, aš jau gulėjau, ji ir šaukia tokiu laukiniu balsu: moterys, aš rusų tanką mačiau! Tai aš sakau, ji išprotėjo. Paskui atėjo pirmas tankistas, gal ne pirmas, gal mes nematėme, ir sako: „Babenki, babenki, deržytes, seičas priedit sanitarnaja čast“. Paskui vykome čia, ketverius metus tikrai dar labai vargome be nieko. Įsivaizduokite, vilkėjome tik kalėjimo rūbais. Paskui Vokietijoje viena lenkė kai pamatė, tai davė, negaliu pasakyti, suknelę ar sijoną su palaidinuke ir kažkokius batukus, per dideli man buvo. Ir turėjome taip eiti. Tėvelis buvo Dachau lageryje. Suspėjo grįžti, pabuvo dvi savaites, matyt, neišsilaikė, susirgo ir mirė. Dvi savaites teišbuvo laisvėje. Mama dingo Štuthofe. Iš Štuthofo juos išvežė ir dingo nežinia kur. Matyt, sušaudė visus.
PIRMININKĖ. Mes matėme ištrauką. Yra parengtas dviejų valandų reportažas. Kas norės susipažinti su visa filmuota medžiaga ir išgirsti prisiminimus, jie yra mūsų archyvuose ir tikrai kviečiu pasinaudoti.
Gerbiamieji, tuo posėdį, skirtą Lietuvos genocido aukoms atminti, ir baigiame. 13 val. Paneriuose vyks genocido aukų pagerbimas. Pagal galimybes kviečiu jus visus dalyvauti. Labai ačiū. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad šiame minėjime ir dabar posėdį dar stebi atvykusi delegacija iš Ukrainos: Olegas Šadevskis, Chersono srities „Sarmat“ gynybos bataliono atstovas, Alla Tiutiunnik, Chersono srities Labdaros ir sveikatos fondo prezidentė ir Natalija Danutė Bimbiraitė, Pagalbos Ukrainos kariams štabo Chersono mieste steigėja. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, dar viena Ukrainos delegacija dabar susitinka su parlamentine draugystės ryšių grupe. Ten irgi yra net du Rados deputatai. Jie gal vėliau ateis.
10.55 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. rugsėjo 23 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, 1-2 darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra kokių nors pasiūlymų, ar galime pritarti? Balsuojame dėl darbotvarkės, kas pritaria, ir bus kartu registracija. Balsavimas.
Darbotvarkei pritarta. Užsiregistravome. Salėje yra 81 Seimo narys. Už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Darbotvarkė patvirtinta.
Pradedame svarstyti europinius klausimus. Norėčiau pasitarti su jumis, ar reikia kviesti pranešėją į tribūną, jeigu nėra pataisų? Aš manau, būtų greitesnis procesas. Jeigu bus pataisų, tada kviesime pranešėją į tribūną. Pirmininkė mane informuoja, kad siūlo ypatingą skubą. Kad dukart nereikėtų grįžti, iškart pradedame svarstymo ir priėmimo stadiją.
10.57 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2142(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2142(2). Pastabų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Ar galime pradėti priėmimo stadiją? Norinčių kalbėti už, prieš nebus? Pasižiūrime, pasitikriname dėl visa ko. Ne, čia jau priėmimas. Svarstymas jau buvo. Sekretoriatas nespėja, mes suspėsime.
Teisingai, primena, kad reikia pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta.
Balsuojame. Kas pritaria Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui?
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 74, prieš nėra, susilaikė 3. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 55 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 37 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2143(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 37 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2143(2). Svarstymo stadijoje niekas kalbėti nenori. Ar galime bendru sutarimu priimti? Po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra, priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra, pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra, priimta.
Balsuojame dėl viso įstatymo. V. M. Čigriejienė nori kalbėti? Labai ačiū, Vida. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo du straipsniai priimti. (Gongas)
11.00 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 4 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2144(2) (svarstymas ir priėmimas)
Finansinių priemonių rinkų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymas. Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti, pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariame po svarstymo.
Priėmimo stadija – trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 32, 38, 39, 63 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2145(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar po svarstymo galime pritarti? Po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Šeši straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio… Ateikite prie šoninio. Gerbiamieji, ypač Biudžeto ir finansų komiteto nariai, jeigu turite pastabų, iš karto sakykite.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš noriu posėdžio pirmininkui pasakyti, kad komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
PIRMININKAS. Kalbėkite garsiau į mikrofoną.
A. PALIONIS (LSDPF). Komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Turim omeny, dėkui už pastabą. Labai ačiū. 2 straipsniui pritariame. 3 straipsnį priimame. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs kalbėsite ir nebalsuosite, tai mes čia ilgai sėdėsime. Aš labai prašau seniūnų pakviesti kolegas, kad esantys salėje dalyvautų balsavime. Balsuojame dar kartą. Noriu kreiptis į seniūnus. Būkite geri, paraginkite savo narius, kad būtų salėje.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 68, prieš – 1, susilaikė 3. Kredito unijų įstatymo 32, 38, 39, 63 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 251, 391, 481, 641, 651 straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-1047 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2146(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Kreditų unijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo keliais straipsniais įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime įstatymo projektui pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo. Noriu pakviesti rūkalius, kurie yra toliau už stiklo, nes gali pritrūkti Seimo narių.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo penkiais straipsniais įstatymas priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2147(2) (svarstymas ir priėmimas)
Centrinės kredito unijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta po svarstymo.
Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 7 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 8 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Centrinės kredito unijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 12, 20 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2148(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, visi kalbantys ir vaikščiojantys, dar kartą noriu paprašyti grįžti į salę, nes mes tikrai negalėsime priimti įstatymų, jeigu jūs išeisite iš salės. Ir rūkalius! Dar kartą kviečiu seniūnus paprašyti, kad į salę grįžtų Seimo nariai. Petrai Gražuli, dėl jūsų stringa įstatymų priėmimai. Balsuojame iš naujo.
Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukime, o balsuokime, nes kai kas kalba ir užmiršta balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kurie pasislėpę ten, kur rūkoma, aš labai prašau neišeiti iš salės, nes trūksta žmonių. (Balsai salėje) Na, mes toliau elementariai negalime dirbti. Dar kartą balsuojame. Norėčiau paprašyti A. Matulo užregistruoti, kad būtų uždrausta čia rūkyti, ir uždaryti tas duris bent jau euro įstatymų priėmimo metu.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 71, prieš nėra, susilaikė 2. Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 4, 30, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2149(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mokėjimų įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo. Noriu priminti. Prašom balsuoti visus, kas esate čia, salėje.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 77, prieš nėra, susilaikė 1. Mokėjimų įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2150(2) (svarstymas ir priėmimas)
Vertybinių popierių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Vertybinių popierių įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2151(2) (svarstymas ir priėmimas)
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 83, prieš nėra, susilaikė 2. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 13, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2153(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Azartinių lošimų įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Aš norėčiau pakviesti kalbėti A. Palionį į tribūną, nes čia jau yra pasiūlymų ir pataisų. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pabūkite tribūnoje. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti, todėl dabar reikėtų apsvarstyti Seimo narių pasiūlymus.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario S. Jovaišos pasiūlymas. Jam iš dalies pritarta. Ar S. Jovaiša sutinka? Sutinka. Ačiū. Tada nesvarstome.
Taip pat dėl 5 straipsnio 3 dalies yra pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Ar S. Jovaiša nori argumentuoti?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu mes įteisiname pusę euro kaip mažiausio statymo dydį, tai tas įstatymas nebetenka prasmės. Čia mes apie tą kalbame, ar ne? Tai jis turėtų būti… arba paaiškinkite, kodėl jis lieka, nes anksčiau įvesta norma jau nebeturėtų prasmės?
A. PALIONIS (LSDPF). Komitetas nepriėmė, nes teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Jeigu pasižiūrėtumėte į šios dienos darbotvarkę, tai pirmasis rezervinis klausimas yra užregistruotas kaip atskiras projektas, kuris naikina 10… 800 įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Palaukime, užbaikime dėl S. Jovaišos. Ar supratote, gerbiamasis Sergejau, kad čia dėl kito įstatymo? Tai dėl šitos pataisos nereikia balsuoti. O dėl P. Gražulio, kurio aš nematau čia?
A. PALIONIS (LSDPF). Dėl P. Gražulio. Čia nėra užregistruoto projekto. Viena, kad P. Gražulis įregistravo nesilaikydamas Seimo statuto reikalavimo dėl 48 val. Pasiūlymas irgi yra ne dėl šių straipsnių pakeitimų. (Balsai salėje) Bet tai yra ne šių straipsnių pakeitimai. (Balsai salėje) Tai yra nesusiję su euro įvedimo klausimais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, dabar nesiginčykime. Mes dabar keičiame tik litus į eurus. Kai svarstysime tą įstatymą, kai reikės, tai tada ir svarstysime jūsų pasiūlymus. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo galime pritarti? Pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra… (Balsas salėje) Ką? Prašau. Atsiprašau, nepastebėjome. Gerai, kad keliate ranką, kelkite triukšmą, mes pastebėsime.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti svarstymo stadijoje prieš šį įstatymo projektą. Lito ir euro santykis yra aiškus ir fiksuotas ir visuose įstatymuose, kuriuos mes taip skubos tvarka priimame, yra taikomas nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. Dabar gi šiame įstatymo projekte mes matome, kaip suveikė lobistų įtaka, kai B grupės aparatuose statymo 1 Lt verčiamas ne 0,3 euro, o atitinkamai sakoma, kad tai yra 0,5 euro. Tada atitinkamai pasižiūrėkime, kokias sudarome sąlygas. Tokiu euro ir lito santykiu keitimas iš tikrųjų naudingas azartinių lošimų organizatoriams – 1 Lt tampa 1,72 Lt. Na, iš tikrųjų, kodėl gi mes taip mylime azartinius lošimus? Aš nekalbėsiu apie azartinių lošimų žalą, bet prisidengiant lito keitimo į eurą pagrindu mes darome Euro įvedimo įstatymo, kurį ką tik priėmėme, elementarų pažeidimą. Negalima pritarti šitokiam keitimui ir siūlymui mus visus tiesiog apgauti dėl to, kad kažkokie lobistai padarė mums atitinkamą įtaką. 1 Lt galėtų būti tiktai 0,3 euro. Prašau nepritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norintys kalbėti už. Nėra. Taigi balsuojame, nes čia yra ir daugiau… Mes dabar pastraipsniui turime. Atsiprašau. Ai, balsuojame po svarstymo, teisingai, atsiprašau, Rima. Balsuojame po svarstymo. Ar pritariame šitam įstatymui, ar ne?
Už balsavo 48, prieš – 14, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymui pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar yra pastabų? Nėra. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Atsiprašau, du norintys kalbėti prieš. Ponas P. Urbšys. Gerbiamasis, kortelę reikėtų įdėti. Palaukite, įjungs. Va dabar prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdžiai mes matome, kad įstatymas priimamas būtent tiems, kurie darosi pelną iš šito verslo. Tai yra ne pirmas kartas, nes dirbant Specialiųjų tyrimų tarnyboje teko girdėti, kad nuo pat pradžių šitie įstatymai, kurie buvo priimami, buvo priimami ne itin skaidriai. Galų gale mes tada turime pripažinti, kad yra pirmarūšiai ir antrarūšiai ūkio subjektai, nes tikrai kiekvienam ūkio subjektui kainuos euro įvedimas. Bet kažkodėl išskirtinai būtent su azartiniais lošimais susijusiai finansinei grupuotei mes suteikiame išskirtines sąlygas ir galų gale pakeičiame paties lito ir euro santykį. Nes jūs galų gale pasižiūrėkite, kokiu santykiu keičia 300 Lt. 300 Lt paverčia 145 eurais. Kiek yra 145 eurai? Tai yra 500 Lt. Akivaizdžiai nori jus užmigdyti, padaryti grynai tokiais mygtukų spaudėjais. Aš suprantu suinteresuotumą tų, kurie vienaip ar kitaip mato prasmę tą dalyką daryti, bet tie, kurie nemato tos prasmės daryti, nebūkite grynai mechaniniais mygtukų spaudėjais.
PIRMININKAS. Už – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Neplanavau šnekėti, bet kadangi Povilas paminėjo 300 Lt, tai noriu pasakyti, kas yra tie 300 Lt. Tai yra techninis užstatas aparate. Ir tas projektas, kuris buvo pateiktas Vyriausybės, Finansų ministerijos buvo užstatas 87 eurai, pagal 0,3 eurų statymą. Kadangi statymas padidintas iki 0,5 euro, tai, kad laimėjus aparatu, lošėjui, laimėjusiam pinigų sumą, kad aparatas užtikrintų išmokėjimą, dėl to ir buvo padidintas užstatas aparate, kiek aparatas turi minimaliai turėti pinigų savyje, kad būtų išmokėtas lošėjui užstatas.
Dėl statymo. Jeigu ir buvo litas, tai nėra žmogaus pasirinkimas statyti litą. Jūs, įmetę į aparatą litą, gaunate dešimt kreditų, galite statyti dešimt statymų po dešimt centų. Lygiai taip pat ir su eurais. Įmesite 50 eurų, jūsų statymas bus 10 kreditų. Dabar pagal Lošimo priežiūros įstatymą mūsų šalyje lošėjas bet kada gali nutraukti statymą. Ką tai reiškia? Aš, pavyzdžiui, įmečiau 50 centų, pralošiau 25 centus, liko 25 euro centai. Aparatai nė vienas nepriima mažesnių centų kaip 10 centų, nes jie yra gaminami iš prastesnio metalo. Salės darbuotojas man turės išmokėti 25 euro centus. Ta prasme, aparatas net negalės išmokėti.
Su 0,3 sumomis…
PIRMININKAS. Kalbėkite į mikrofoną, nežiūrėkite į…
A. PALIONIS (LSDPF). Su 0,3 euro lošimu būtų dar didesnių problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar S. Jovaiša norėtų kalbėti už. Ar gal jau atsisakys?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, aš pritardamas kolegai A. Palioniui dar pasakyčiau, kad, mano nuomone, iš viso lošimai čia yra joks gėris, čia yra blogis, bet jeigu įstatymai priimti ir verslas dirba, tai tie, kurie prieštarauja, turbūt nesupranta, į kokią mes padėtį įstumsime šitą segmentą dėl techninių sąlygų. Vien tiktai dėl to mes turėtume šitą įstatymą pakoreguoti ir, deja, na, ne lošėjų, bet lošimo organizatorių naudai, bet jau tiesiog tai yra susiję su, kaip minėjau, labai sudėtingomis techninėmis sąlygomis, ir jas įgyvendinti reikalingos milžiniškos lėšos. Ačiū.
PIRMININKAS. Lošimo žinovų vis daugiau. R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Aš atsisakau. Gerbiamasis kolega S. Jovaiša…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame dėl viso įstatymo. Gerbiamoji galiorka, kviesčiau užimti startines pozicijas. Aš labai norėčiau paprašyti tų, kurie bent sėdi salėje, aš matau labai daug žmonių, kurie užmiršo balsuoti. (Balsai salėje) Ai, čia akcija vyksta? Supratome. Supratau, ačiū, tada nekartosiu balsavimo. Viską supratau. Viskas aišku. Gerai. Paliekame šitą įstatymą neapibrėžtam laikui.
11.27 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2154(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Loterijų įstatymo 2, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Biudžeto ir finansų komitetas jokių ženklų nerodo. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimta.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs norite daryti akcijas, tai mes galime daryti pertrauką. Na, mes vis tiek turėsime grįžti prie šitų įstatymų. Jūs įspėkite iš karto, kelkite ranką, ir aš tada žinosiu, tada aš neskelbiu šito įstatymo, ir važiuojame toliau, mes turime šešiasdešimt įstatymų. Tai turime, ką rinkti. Sveikinu, dar kartą pabandome balsuoti, nes va ten vienas prie kolonos su telefonu. Dar kartą balsuojame dėl šito įstatymo. Gerbiamasis Kazy, būtų gerai, kad jūs balsuotumėte, o ne vaikščiotumėte aplink Seimą. Noriu paprašyti visų, kurie kalba telefonais.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 66, prieš nėra, susilaikė 5. Loterijų įstatymo 2, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2155(2) (svarstymas ir priėmimas)
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstyme niekas nenori dalyvauti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimo stadija. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. (Balsas salėje) Petrai, kaip būtų gerai, bet negalime taip daryti. Balsuojame, kolegos, prašau.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 67, prieš nėra, susilaikė 12. Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 34 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2156(2) (svarstymas ir priėmimas)
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kalbėti norinčių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Sakė, akcijos baigėsi. Matau, Rimantas rodo, kad akcijų laikas baigėsi.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 85, prieš nėra, susilaikė 4. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2157(2) (svarstymas ir priėmimas)
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kalbėti diskusijoje nėra norinčių. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Labai kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 84, prieš nėra, susilaikė 3. Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 224 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2158(2) (svarstymas ir priėmimas)
Draudimo įstatymo 224 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 87, prieš nėra, susilaikė 3. Draudimo įstatymo 224 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2159(2) (svarstymas ir priėmimas)
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Grynai techninis. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 86, prieš nėra, susilaikė 3. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2160(2) (svarstymas ir priėmimas)
Valiutos keityklos operatorių įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Užsirašiusių kalbėti diskusijoje nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 88, prieš nėra, susilaikė 2. Valiutos keityklos operatorių įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2161(2) (svarstymas ir priėmimas)
Lietuvos banko įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. Įstatymas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 89, prieš nėra, susilaikė 2. Lietuvos banko įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 13, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2153(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, kadangi baigėme 1-3 kompleksinį, o ten liko vienas akcinis – Azartinių lošimų, tai dar kartą kviečiu už jį balsuoti. Kviečiu visus balsuoti dėl Azartinių lošimų įstatymo 2, 13, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo. Pasitikrinsime. Kolegos, kviečiu balsuoti.
Gerbiamieji, aš sąžiningai pasakau, mes baigėme trečią, liko vienas. Balsuojame! Jūsų teisė nebalsuoti. Aš labai susikaupęs.
Balsavime dalyvavo tiktai 60 žmonių. Labai ačiū. Įstatymas dar lieka nepriimtas.
Gerbiamieji kolegos, šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje lankosi Juodkalnijos (Montenegro) parlamento Antikorupcijos komiteto delegacija, kuri domisi Seimo Antikorupcijos komisijos veikla ir patirtim kovos su korupcija srityje. Galime paploti, kolegos. Čia, viršuj. (Plojimai) Dėkojame kolegoms už apsilankymą ir domėjimąsi.
11.40 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2043(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame parlamento darbą. 1-4 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2043(2). Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2043(2) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 35, 36, 37, 38, 39, 47, 54, 55 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas įstatymo projektas Nr. XIIP-2139(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kompleksinis 1-5 klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2139(2). Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2139(2) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Akcizų įstatymo 3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo Nr. XI-1185 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2140(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas įstatymas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo Nr. XI-1185 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2140(2). Svarstymo stadija. Kalbančių diskusijoje nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariame.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritariame.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, kurie diskutuojate gale, būkite geri, balsuokite, kad nepritrūktų balsų. Už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo Nr. XI-1185 10 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2140(2) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 12, 15, 40, 71, 711, 79, 80, 84 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2141(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2141(2). Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2141(2) priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2116(2) (svarstymas ir priėmimas)
Valstybės skolos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2116(2). Diskusijoje svarstymo stadijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti su kai kuriomis komiteto ir Teisės departamento pastabomis arba nepritarimu? Pritariame. Ačiū.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Noriu pakviesti kolegas atlikti parlamentinę prievolę – balsuoti. Kaip duos Dievas, taip ir bus.
Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2116(2) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15, 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2117(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2117(2). Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2117(2) priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2118(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2118(2). Diskutuoti niekas nenori. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2118(2) priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2119(2) (svarstymas ir priėmimas)
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2119(2). Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 80, prieš nėra, susilaikė 1. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 102 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Audito įstatymo Nr. VIII-1227 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2120(2) (svarstymas ir priėmimas)
Audito įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 76, prieš nėra, susilaikė 1. Audito įstatymo Nr. VIII-1227 20 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2129(2) (svarstymas ir priėmimas)
Rinkliavų įstatymo 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kalbančių nematau, neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, kviečiu atlikti parlamentinę prievolę – balsuoti. Reikia balsuoti teisingai.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 80, prieš nėra, susilaikė 3. Rinkliavų įstatymo 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 131, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2130(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Tuojau patikrinsime. Labai ačiū, kad pakėlėte ranką. Viskas gerai. Ar jūs svarstymo stadijoje užsirašęs? Svarstymo. Jūs norite dalyvauti diskusijoje svarstant? Prašom. Jeigu mūsų kolega nori dalyvauti diskusijoje, mes neturime teisės riboti jo parlamentinę teisę. Prašom į tribūną.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš čia nebūčiau kalbėjęs, bet matau vieną bėdą, kurią mes priimdami greitai įstatymus čia padarysime. Ir pasakysiu kodėl. Ne dėl to, kad mes ką nors neteisingai būsime išvertę, bet iš esmės pagal šitą mūsų priimtą įstatymą, pervedus į eurus, išeina, kad jeigu žmogus grybauja miške, tai jis gali 3 tūkst. eurų turėti pajamų, nuo kurių nemokės mokesčių. Jeigu žmogus dirba pas ūkininką pagal laikiną bilietą, jis tik 1750 eurų gali turėti. Jeigu žmogus parduoda nekilnojamąjį turtą, jis gali turėti 2,5 tūkst. eurų skirtumą. O jeigu jis parduoda akcijas, gali turėti 3 tūkst. eurų. Tai ar nevertėtų padaryti svarstymo pertrauką, šiuos dalykus ištaisyti ir palikti vieną sumą – 3 tūkst. eurų visiems vienodai. Nes kuo skiriasi pajamos iš akcijų ir pajamos iš nekilnojamojo turto? Man niekuo nesiskiria. Kuo skiriasi žmogaus pajamos iš grybavimo ir uogavimo miške ir žmogaus darbo kur nors ūkyje, morkas raunant arba serbentus skinant? Aš nematau skirtumo. Reikėtų paprasčiausiai sutvarkyti tuos dalykus ir būtų normalus įstatymas, už kurį galėtume balsuoti. Ačiū už dėmesį. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti po svarstymo, nes Kęstutis išreiškė kitokią nuomonę? Balsuojame. Balsavimas dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo. Balsavimas po svarstymo. Kas pritaria?
Už balsavo 52, prieš – 4, susilaikė 30. Pritarta po svarstymo.
Aš negaliu stabdyti proceso. Pirmininkė siūlo skubą. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 54, prieš nėra, susilaikė 28. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų posėdį lanko dar viena grupė. Balkone yra Ukrainos Rados deputatas ir laisvųjų profsąjungų delegatai kartu su Ekscelencija Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje. (Plojimai)
11.57 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2131(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame mūsų gražų darbą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73, prieš nėra, susilaikė 8. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. XI-675 5, 9, 172, 18, 382, 391, 461 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2132(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadijoje norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso Pelno mokesčio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 74, prieš nėra, susilaikė 5. Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2133(2) (svarstymas ir priėmimas)
Paveldimo turto mokesčio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. Balsuojame dėl paveldimo turto mokesčio.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73, prieš nėra, susilaikė 7. Paveldimo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2134(2) (svarstymas ir priėmimas)
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2134(2). Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. Balsuojame dėl viso Žemės mokesčio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 4. Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2135(2) (svarstymas ir priėmimas)
Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2135(2). Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73, prieš nėra, susilaikė 5. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.03 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2136(2) (svarstymas ir priėmimas)
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2136(2). Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 80, prieš nėra, susilaikė 2. Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 12 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus K. Komskis. Sėkmės!
12.04 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2137(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Laba diena, Gerbiamieji kolegos, kitas klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2137(2). Pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo yra pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74 Seimo nariai, balsavo 74. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2137(2) yra priimtas. (Gongas)
12.05 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 421, 66, 88 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2138(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 421, 66, 88 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2138(2). Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Galime. Ar šiuo klausimu norite kalbėti? Prašom, bet ar buvote užsirašęs? Dėl pasiūlymų? Pritarta pasiūlymui, todėl nereikia kalbėti, Andriau Palioni. Po svarstymo yra pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Priimta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą įstatymo projektą. Kas pritariate įstatymo projektui, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už balsavo 76, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2138) yra priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 54, 55 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2108(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 54, 55 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2108(2). Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Prašom balsuoti už visą įstatymo projektą. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-2108) yra priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2122(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2122(2). Svarstymas. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Yra pritarta.
Priėmimo stadija. Ar galime 1 straipsniui pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame už visą įstatymo projektą. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 79: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2100(2) priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2123(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2123. Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2123 priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2124(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2124. Svarstymo stadija. Kolegos, užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galim. Ačiū. Pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Balsuojame už visą įstatymo projektą. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1224(2) priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2125(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2125. Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Bendru sutarimu pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Pritarta. Kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai: balsavo 81: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2125(2) priimtas. (Gongas)
12.14 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2126(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Pašto įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2126(2). Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80 Seimo narių: už – 79, susilaikė 1. Pašto įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2166(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 2166. Svarstymo stadija. Kolegos, užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 82: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2166(2) priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 14, 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2164(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2164. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komiteto narys. Prašom. Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komiteto narys. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. (Balsai salėje) Buvo gautas Seimo narės O. Valiukevičiūtės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė dėl kelių priežasčių. Viena priežastis, kad tas pasiūlymas yra nesusijęs su euro įvedimu, kad nuolat gaunamų darbo pajamų neįskaitymas į bendras šeimos pajamas iškreiptų piniginės socialinės paramos teikimo principus, taip pat bus pažeistas lygiateisiškumo principas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar supratote? Šiuo metu salėje nėra Seimo narės O. Valiukevičiūtės, ji siūlo 2 straipsnį – 17 straipsnio pakeitimą. Komitetas nepritaria. Kolegos, vis tiek mes turime balsuoti už O. Valiukevičiūtės pasiūlymą. Kas pritariate O. Valiukevičiūtės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, komiteto nuomonė buvo nepritarti.
O. Valiukevičiūtės siūlymui pritarė 20 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 49. O. Valiukevičiūtės pasiūlymui nepritarta.
Prašom balsuoti po svarstymo. Kas pritariate komiteto pateiktai išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsavo 83: už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po svarstymo pritarta įstatymo projektui.
Priėmimo stadija. Kolegos, priėmimo stadijoje pastraipsniui. Ar 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai: už – 80, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2164) yra priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2167(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2167. Svarstymo stadija. Kolegos, užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2167) priimtas. (Gongas)
12.23 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 13, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2153(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, dėl lošimų norime pamėginti. Kolegos, jeigu dabar kas man primintų, kelintas yra, pamėgintume pabalsuoti. Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr. XIIP-2153. Kolegos, liko tik balsavimas. Balsuojame. Kolegos, balsuojame. Grįžtame, liko tik balsavimas. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Taigi, kolegos, nėra balsuotojų. Grįžtame prie kitų klausimų.
12.24 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 2, 5 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1898(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-23 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-1898. Pranešėjas – P. Čimbaras, Kaimo reikalų komiteto narys, pristatys komiteto nuomonę.
Prašau. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai atsiprašau. Kolega jau tribūnoje. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji socialdemokratai, na, jeigu jau Seimas išreiškė poziciją ir nebalsuoja dėl Azartinių lošimų įstatymo, dėl lobistinio įstatymo, kuris, mūsų manymu, galimai yra neskaidrus, galbūt nedarykime Seime cirko ir nekvieskime nuolat ir nuolat balsuoti dėl to paties. Nuomonė išreikšta, pozicija aiški. Todėl pataisykite šitą įstatymo projektą, ir viskas bus gerai. Siūlyčiau posėdžio pirmininkui nuolat nebeteikti to paties balsavimo.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Prašau. P. Čimbaras. Prašau pristatyti.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 2, 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitete 2014 m. rugsėjo 3 d. įvyko šio įstatymo projekto klausymas, o rugsėjo 10 d. – svarstymas. Priminsiu, jog pagrindinis šio projekto tikslas – leisti skersti gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kurie reikalauja religinės apeigos, ir jie skerdžiami skerdykloje.
Komitetas apsvarstė septynias Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas – penkioms pritarė, dviem ne, dvi Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, abiem pritarta, tris Vyriausybės išvadose pateiktas pastabas, pritarta visoms. Komitetas įvertino visas gautas pastabas ir teikia Seimui komiteto patobulintą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 2, 5 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIIP-1898. Sprendimas: 7 balsavo už, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
Gerbiamieji, prašau pritarti Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimui – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskutuoti užsirašė 4 Seimo nariai. Kviečiu L. Balsį.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, šitą įstatymą turbūt galima priskirti prie vienų keisčiausių įstatymų, svarstomų Lietuvos Respublikos Seime, o galbūt jis lobistinis ir galimai korupcinis. Kitų paaiškinimų čia nėra. Šitas siūlomas įstatymas neišspręs Lietuvos ūkininkų problemos, kurią jie dabar turi, Rusijai paskelbus pieninių galvijų buliukų embargą į Rusiją, nes taip greitai tos rinkos neatsivers. Aš dalyvavau Kaimo reikalų komiteto svarstyme ir neišgirdau nei iš ministerijos, nei iš Mėsos perdirbėjų asociacijos, nei iš pačių ūkininkų jokių aiškių pasakymų, jokių skaičių ir sumų, kokia, pavyzdžiui, tų rinkų ten yra paklausa, kur bus tos rinkos, kaip joms yra pasiruošta. Net nepavyko sužinoti, kiek dabar yra tų pieninių galvijų buliukų, kurių nepavyksta, negalima eksportuoti į Rusiją. Nėra jokių atsakymų.
Tuo tarpu Europos Sąjungos reglamentas griežtai draudžia skerdimą neapsvaiginus, išskyrus vieną išimtį – religiniams tikslams. Bet tai nėra pasiteisinimas arba galimybė Lietuvos gamintojams apsiskelbti, kad religiniais tikslais skerdžia neapsvaiginę, ir tada eksportuoti. Šita išimtis skirta tik toms religinėms bendruomenėms ir tik toje šalyje, kurioje norima tai daryti. Lietuvoje nėra tokios didelės musulmonų religinės bendruomenės, o tie, kurie yra, nėra pareiškę jokio noro, kad jiems reikia šitaip skersti galvijus savo reikmėms. Tai daroma Prancūzijoje, tai daroma Belgijoje, Vokietijoje, kur yra didelės bendruomenės. Jos tai daro išimtinai savo tikslams, išimtinai daro patys.
Į mano klausimą mėsos perdirbėjams, iš kur paimsite musulmonų tikėjimo specialistų, kurie tai darys, nes pagal islamo reikalavimus tokį skerdimą turi atlikti tik musulmonų tikėjimo žmogus ir gamybą prižiūrėti taip pat, man į tai buvo rimtu veidu paaiškinta: mes Lietuvoje pažįstame porą tokių žmonių, kurie viską sutvarkys. Tai buvo rimtas atsakymas į rimtą klausimą Kaimo reikalų komiteto svarstyme. Ar jums neatrodo, kad čia truputėlį kažkas nešvaru?
Europos Sąjungos ritualinis skerdimas nepasvaiginus yra uždraustas todėl, kad, pirma, tai yra neetiška, nes mes kankiname gyvūnus. Antra, kankiname gyvūnus, jų organizme gaminasi toksinai, kurie pagadina mėsos kokybę. Šitaip skerdžiant neapsvaiginus, gyvūnui yra staigiu judesiu, kalbant maldą Alachui, perrėžiamos kaklo arterijos, stemplė ir gerklė. Gyvūnas dar būna nuo 2 iki 4 minučių gyvas ir kankinasi, jis patiria skausmą ir patiria stresą nuo to, kad pradeda springti savo paties krauju. Šitaip paskerstų gyvūnų plaučių tyrimai rodo, kad jie yra uždusę dar ir nuo savo kraujo.
Taigi patiriamas dvigubas stresas, tai yra nehumaniška ir neetiška. Jeigu mes įteisintume šitą neetišką skerdimo būdą, mes tiesiogiai pažeistume Europos Sąjungos reglamentą, nes tektų aiškinti Europos Komisijai ir rašyti notifikaciją, kodėl mes tai darome. Pasiteisinti eksportu niekaip čia nepavyktų, nes iš tikrųjų religiniais tikslais galima tiktai… Direktyva aiškiai nurodo, reglamentas aiškiai nurodo, religiniais tikslais galima tiktai toje šalyje, kur yra didelė religinė bendruomenė.
Verslo patirtis. Kai dar tai buvo leidžiama, Lietuvoje kelios įmonės buvo gavusios „Halal“ sertifikatą ir jos viešai spaudoje (paskaitykite) deklaruoja, kad nieko gero joms iš to neišėjo. Tos arabų rinkos taip lengvai neatsiveria, ten jau seniai nusistovėję santykiai, prekyba su tomis šalimis yra specifiška, ir specifiškos kultūros šalys taip lengvai neįsileis. Taigi tos įmonės pranešė, kad jos visiškai atsisakė šito būdo, nes arba nesugebėjo konkuruoti, arba nesugebėjo net elementariai pateikti reikiamo kiekio tokios mėsos, dažniausiai ten reikia avienos. Mūsų pieninių galvijų buliukai arba karviena (ją galima dar aiškiau pavadinti) yra ne mėsinių galvijų mėsa, paprastai tos arabų šalys tokios mėsos daug nevartoja, visi vartoja mėsinių galvijų mėsą, o ten konkurencija jau yra seniai užimta Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių.
Kitas svarbus dalykas. Islamo reikalavimai leidžia ir apsvaiginus, tiktai nustato apsvaiginimo laipsnį. Taigi tie mūsų žmonės, kurie nori atverti tas rinkas, geriau tegu pasiaiškina ir suranda šalis, kurios leidžia ir apsvaiginus, tuomet mes nepažeisime jokios direktyvos.
Ir paskutinis žodis…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
L. BALSYS (MSNG). Paskutinė pastaba. Lietuvos Vyriausybė, užuot užsiėmusi nesąmoningų projektų siūlymu, galėtų paskelbti intervencinį buliukų pirkimą, juos paskersti normaliai, mėsą užšaldyti ir parduoti, kai vėl rinkos atsivers. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. L. Balsys išsakė labai daug tų argumentų, apie kuriuos ir aš būčiau kalbėjęs. Aš gal tiktai nenoriu būti toks kategoriškas kalbant apie korupciją ir kitus dalykus. Aš manau, kad gelbėdamiesi nuo Rusijos embargo mūsų žemdirbiai, perdirbėjai ieško įvairių galimybių, vieną iš tokių bando įžvelgti ir čia. Tačiau aš asmeniškai čia taip pat nematau galimybių didelėms eksporto apimtims, apie ką jau L. Balsys kalbėjo.
Kita vertus, aš esu kaimo vaikas ir pats prisimenu, kaip skersdavome gyvulius ir galvijus neapsvaiginę jų, ir, atrodo, lyg čia grįžtume prie tradicinių skerdimo būdų. Tačiau yra kitas dalykas – esame pritarę Europos reglamentui, kuriuo įsipareigojame neleisti tokio skerdimo būdo. Ir štai dabar Rusijos embargo akivaizdoje sakome: ai, keiskime tuos savo politinius prisiimtus įsipareigojimus, kuriuos turėjome priėmę anksčiau. Neįtikina tas nuomonės keitimas, kadangi minėtos priežastys jau buvo. Ne taip lengva susitvarkyti skerdyklas taip, kad galėtum be apsvaiginimo skersti, na, o jeigu tą pavyktų padaryti, tai tikrai dar sunkiau yra užsitikrinti eksporto apimtis.
Dar atsižvelkime į tai, ką turbūt O. Leiputės užsakymu Parlamentinių tyrimų departamentas yra padaręs, kokia praktika yra kitose Europos Sąjungos šalyse. Linas tą sakė, bet gal ne iki galo išryškino. Leidžiama užsiimti skerdimu neapsvaiginus tik tais sumetimais, kiek gali sunaudoti toje šalyje gyvenanti religinė bendruomenė. Na, pas mus tai, deja, yra nykstamai mažas skaičius musulmonų, kuriems tai būtų reikalinga, ir niekaip mes čia nepridengsime savo eksporto poreikių. Mes tą darome tam, kad paskatintume eksportą, bet turime tą užmaskuoti, nuslėpti, nes to nevalia daryti. Jei apsimesime, kad čia vardan vietinių musulmonų taip įteisiname tą skerdimą, tai paims statistiką ir pasakys: nėra pas jus tų musulmonų tiek, kad galėtumėte užtikrinti su tokiais dideliais skerdyklų kiekiais jų poreikius, ta prasme, tie poreikiai bus per daug dideli.
Prancūzija gal yra išimtis ir štai kokiu būdu. Jie skerdžia labai daug, kadangi didelė musulmonų bendruomenė, ir iš tikrųjų apgaudami Europos Komisiją perteklių eksportuoja, na, vadinkime, į arabiškus, musulmoniškus kraštus. Bet tai yra ne visai sąžiningas prancūzų žaidimas. Ir jeigu mes galvojame, kad mums pavyks tokį nesąžiningą žaidimą šimtais tūkstančių tonų eksporto užsitikrinti, na, nepavyks.
Aš manau, kad ekonominio efekto mes čia nepasieksime, žengsime žingsnį atgal, jeigu įteisinsime skerdimą neapsvaiginus nuo savo priimtų sprendimų dėl skerdimo apsvaiginus, ir nieko iš to neįvyks. Sukeliame daug triukšmo, galime turėti ir tam tikrų problemų su Europos Komisija, o rezultato, deja, neturėsime.
Kita vertus, aš suprantu ir tikrai, gerbiamasis Linai, nenoriu čia įžvelgti ir negaliu įžvelgti korupcijos, kaip pats minėjai. Yra bandymas esant krizinei situacijai ieškoti visokių išeičių, matau bandymą ieškoti, tačiau, mano manymu, tai neracionalus, tačiau ne koks nors nusikalstamas… Ieškokime kitų būdų, ieškokime kitų sprendimų. Tikiuosi, kad išgelbėsime mėsos perdirbėjų sektorių. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu A. V. Patacką į tribūną.
A. V. PATACKAS (MSNG). Čia pagrindiniai ekonominiai ir kiti motyvai buvo paminėti, aš nesikartosiu. Noriu labai trumpai priminti, kad mūsų tautos etikoje yra visada pabrėžiama pagarba gyvūnams. Galvijai turi savo vardus ir santykis su jais yra grynai asmeniškas. Esu išaugęs ne kaime, bet priemiestyje, ir puikiai prisimenu, kaip skersdavo – buvo prieš tai apsvaiginama, po to duriama tiesiai į širdį, ir tai būtinai darydavo kaimynas. Valstietis pats savo auginto gyvuliuko neskersdavo, tai darydavo žmogus, kaime paprastai būdavo, vadinkime, specialistas. Vaikai būdavo atribojami nuo šito, stengiamasi, kad vaikai negirdėtų. Todėl įsileisdami šitą paprotį mes tiesiog pažeisime savo papročius ir tai turės labai blogą įtaką, nes kaip žmogus elgiasi su gyvūnais, taip jis elgiasi ir su kitu žmogumi.
Na, ir plačiau dar porą sakinių. Visos šitos epidemijos, afrikiniai kiaulių marai, gripai ir panašūs dalykai rodo, kad kažkas ne taip yra tarp dabartinės civilizacijos ir gyvūnų pasaulio, tų, kuriuos auginame. Reikia keisti iš pagrindų požiūrį. Tas pats, kaip ir, sakykim, žmonių atveju su AIDS, taip čia panašiai vyksta ir gyvulių pasaulyje. Kol nepakeisime gyvensenos, AIDS gyvuos, tas pats tinka ir gyvulių pasauliui. Tiek būtų minčių. Esu griežtai prieš šitą sumanymą, kuris atneš žalos, o nauda labai abejotina.
PIRMININKAS. Kviečiu O. Leiputę.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjusieji išsakė labai daug argumentų, kodėl nederėtų mums priimti šio įstatymo pataisos. Lietuva prieš keletą metų, dar praeitoje kadencijoje, priėmė Gyvūnų gerovės įstatymą ir tuo pasisakė už geresnę gyvūnų apsaugą ir už jų geresnę gerovę. Taigi įsigaliojo draudimas skersti neapsvaiginus.
Ką kalbame dabar? Dabar kalbame, kad jau galime žengti tą žingsnį atgal, koks tai pavyzdys ir mūsų jaunajai kartai? Europos veterinarų federacijos nuomone, gyvūnų skerdimas neapsvaiginus nėra priimtinas jokiomis sąlygomis. Manyčiau, kad toks masinis skerdimas skerdyklose yra žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas. Taip mano daugiau kaip 7 tūkst. žmonių, kurie pasirašė peticiją prieš šį įstatymo pakeitimą. Kaip jau minėjo prieš tai kalbėjusieji, aiškaus ekonominio pagrįstumo nėra ir priėmus tokį įstatymą kiltų diskusijų ir dėl mėsos ženklinimo. Taip pat kiltų diskusijų ir reikėtų keisti Religinių bendrijų įstatymą, nes ten reikėtų kaip religinių apeigų atlikimo vietą nurodyti skerdyklą. Keistokai skamba. Aš siūlau visiems pagalvoti ir nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už dėl viso. Už – R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, daug kas kalbėjo apie tą ritualinį skerdimą, bet mes prisiminkime – mūsų tėvai, protėviai visą laiką taip darė. Dabar daug kalbama, kad ten tas, tas, bet mes atsiminkime, dabar ūkininkai šito įstatymo projekto nori, nes atsivers naujos rinkos, jiems dabar, žinome, sumažėjęs mėsos eksportas. Todėl aš esu už šitą įstatymo projektą, nes pats esu kilęs iš kaimo, žinau kaimo žmonių gyvenimą, žinau viską, todėl esu už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, raginu balsuoti prieš šį įstatymo projektą, nes visi čia išvardinti argumentai už iš esmės yra tikrai nerimti. Ekonominio pagrįstumo šitas projektas neturi. Pačios rinkos neatsiveria, jas reikia atverti, o ankstesnių metų patirtis, kai kai kurios įmonės tai bandė daryti turėdamos „Halal“ sertifikatus, kai tai dar Europoje ir Lietuvoje buvo leidžiama, rodo, kad joms nepavyko tų rinkų atverti.
Kita vertus, taip pat turime atsižvelgti, kad tokiu būdu skerdžiant ir mėsą bandant eksportuoti ne visa mėsa bus išvežta. Dalis šitaip neetiškai paskerstos skerdienos liks Lietuvoje, ir visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu ji bus realizuojama Lietuvos vartotojams, kurie galbūt nenori tokiu būdu paskerstos mėsos valgyti arba pirkti. Vadinasi, reikėtų sugriežtinti įstatymą, kuris priverstų žymėti ar viešai skelbti. To, aš manau, verslas tikrai nedarys ir turėsime dar daugiau papildomų problemų.
Kita vertus, kitas svarbus argumentas – šitą procesą turi atlikti kvalifikuoti musulmonų tikėjimo darbuotojai ir specialistai, kurių Lietuvoje nėra. Tos įmonės, kurios norėtų tai daryti, turėtų importuoti, prisikviesti į Lietuvą musulmonų tikėjimo žmonių, kvalifikuotų specialistų, kurie ir skerstų, ir prižiūrėtų gamybą. Turint omeny dabartinę tarptautinę situaciją su radikalėjančiais džihado judėjimais, su tokiomis grupuotėmis kaip „Islamo valstybė“, aš manau, būtų politiškai neteisingas žingsnis kviesti specialistus ir užsiimti tokiu dalyku.
Dar. Tos įmonės, kurios ketintų tai daryti, tegu gerai turi omeny, kad jos tikrai praras Izraelio rinką, nes žydai neimportuoja, nebendradarbiauja su įmonėmis, kurios dirba su arabų arba musulmonų šalimis. Pagalvokime…
PIRMININKAS. Laikas!
L. BALSYS (MSNG). …kas yra mūsų partneriai, o kas yra mūsų draugai. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, laikas.
Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Po svarstymo, kolegos. Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Balsavo 76: už – 52, prieš – 14, susilaikė 10. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta.
Replika po balsavimo – pirmiausia A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų čia tos diskusijos klausausi šiek tiek nustebęs. L. Balsį girdėjau taip karštai kalbantį tiktai prieš atominę elektrinę, kur taip aiškiai jautėsi sutapimas su Kremliaus linija. Kur čia sutapimai, man sunku pasakyti, bet tas karštumas mane iš tikrųjų labai stebina, kokie čia didieji interesai susikerta? Iš tikrųjų manau, kad tie, kurie kalbėjo apie tai, kad Lietuvos tradicija, visi mes augome kažkada kaimuose, matėme, kaip ar kiaulė, ar jautukas yra skerdžiami, šitame įstatyme galėtume vartoti ne ritualinio skerdimo terminą, o tautinio paveldo skerdimo terminą. Galbūt tada visiems būtų paprasčiau ir aiškiau.
Kai čia apie vertybes kalbame, norėčiau, kad prisimintume daugelį epizodų iš Biblijos, kur kokį nors avinėlį skersdavo be jokio apsvaiginimo.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Norėčiau paremti A. Kubilių, jo repliką, nes iš tikro, jeigu nebus poreikio, nebus ir skerdžiama. Šitas skerdimas yra brangesnis. Man atrodo, jeigu atsiras rinka, atsiras ir toks kaip ritualinis skerdimas.
Antras dalykas. Kol nėra priimtas įstatymas, kol nėra galimybių ieškoti rinkų, jų niekas ir negali ieškoti. Bus priimtas įstatymas, sudarytos galimybės, atsiras galimybių verslininkams ieškoti ir naujų rinkų.
Taigi, man atrodo, prisiminkime senas tradicijas, kaip mūsų tėvai skersdavo ir kiaules, ir avis, ir visa kita – jokio apsvaiginimo nebuvo. Kažkaip per didele meile degame gyvūnams, nieko neatsitiko, kai šimtmečius ar net tūkstantmečius taip skerdėme gyvulius iki to apsvaiginimo.
PIRMININKAS. L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Mano pavardė buvo paminėta opozicijos lyderio.
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti šitoje salėje būti etiškiems, taktiškiems, draugiškiems ir kultūringiems ir apsieiti be įžeidinėjimų ir asmeniškumų. Opozicijos lyderiui galiu pasakyti, kad turiu Valstybės saugumo departamento oficialiai išduotą pažymą, kad nei aš, nei Lietuvos žaliųjų partija neturi jokių sąsajų nei su Kremliumi, nei su Rusija, nei su jokiomis kitomis Lietuvai priešiškomis jėgomis. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad šitoje diskusijoje mes turėtume labai priimti kai kuriuos argumentus, kuriuos dažnai kartoja Europos Sąjungoje, čia kolegos išsakė, tų žmonių, kurie vaikų gyvybes stato žemiau kitur ir kalba už gyvybės nutraukimą, eutanaziją ir kita. Mes dabar fariziejiškai svarstome šitą įstatymo projektą. Kas geriau, ar masinis nužudymas tų paukščių, ar individualus? Skamba tikrai labai nerimtai.
Šiaip norėčiau pasakyti gerbiamajam L. Balsiui. Jūs ateinate ir kalbate, kad nėra argumentų. O jūsų argumentas buvo pritrenkiantis, traukiantis Nobelio premiją, kad po ritualinio skerdimo atsiranda toksinų. Tai jau traukia į Nobelio premiją. Galite drąsiai registruoti.
PIRMININKAS. V. A. Matulevičius. Replika. Atsiprašau, lyg įjungiau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš pasistengsiu ilgai netrukdyti jūsų dėmesio. Aš tik noriu priminti, kad dar bus vienas balsavimas, ir iš tikrųjų kviečiu nesileisti būti suklaidinamiems. Šiuo metu, kai mes kiekvieną savaitę ar kas dvi matome per televiziją ir internete platinamus vaizdus, kaip viešai yra skerdžiami krikščionys (ar ne?) prieš televizijų kameras, ritualinis skerdimas, mes priimame ir siūlome štai šitokias pataisas. Yra milžiniška etinė problema – gyvulių skerdimas ir mėsavalgystė. Visi tai puikiai žinote. Siūlyčiau nesupaprastinti šitos problemos ir su Rusijos embargu nekovoti tokiais būdais, kaip Mao Dzedongas kovojo su pasėlių sulesimu, kai buvo įpareigojęs savo šalies gyventojus gaudyti tūkstančius žvirblių. Ačiū.
PIRMININKAS. A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai jūs paraginote balsuoti už skubos tvarką, buvo balsų prieš, bet jūs į tai neatsižvelgėte. Aš reikalauju, kad būtų perbalsuota dėl šios nuostatos.
PIRMININKAS. Kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame, kas pritariate, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 77: už – 51, prieš – 17, susilaikė 9. Priėmimo stadija.
Kolegos, pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Kolegos, balsuojame dėl viso. (Balsai salėje) Motyvai. Gerai, motyvai. Prieš – R. Baškienė. Ar dar yra replika?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijų metu buvo išsakyta gana daug svarių argumentų, kad ekonominis pagrindimas išties labai labai abejotinas. Svarbiausia, mes turime pagalvoti, kokį pavyzdį mes rodome jaunimui, vaikams. Juk šiandien stebime ir per televiziją, ir kitur labai brutalias, labai žiaurias mūsų visuomenės išraiškas. Ar šitas mūsų įstatymas pasitarnaus būtent tam? Manau, kad einame neteisingu keliu, todėl iš esmės siūlyčiau labai pagalvoti ir tiems, kurie teigia, kad gyvena kaime ir turi nepaprastai puikią savo vaikystės patirtį. Aš taip pat kilusi iš kaimo ir tą patirtį mačiau kitokią, kai vaikams nebuvo rodoma nei žiaurumo, nei skerdimo brutalumo ir nieko panašaus. Todėl susimąstykime ir pagalvokime apie tai, kokį keistą įstatymą siūlome. Juo labiau kad jokio ekonominio pagrindimo aš čia nematau.
PIRMININKAS. Už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis skerdimo būdas Lietuvoje egzistuoja tiek, kiek egzistuoja gyvūnai ir kiek žmonės juos pradėjo vartoti savo maistui. Tie, kurie sako, kad šitas būdas yra nepriimtinas, nes tie produktai negali pasiekti tų kraštų, kurių jie nori, kad tokiu būdu būtų skerdimas, aš galiu pasakyti šiandien, kad gyvūnai, jaučiukai, kurie vežami lėktuvais, boingais, dar didesnį stresą patiria, kai jie pasiekia tas šalis, kurios nori vartoti tą maistą ir būtent ten po to jau tuo būdu yra paskerdžiami. Ir mes parduodame savo žaliavą, pigią žaliavą, o ten jau kaina pakyla net šešis kartus. Kodėl mes nenorime suteikti tos galimybės, kad ta kaina būtų tinkama ir Lietuvoje?
Dabar tiems, kurie sako, kad štai… Mano manymu, daugelis, kurie išsakė argumentus, kad tai nehumaniška produkcija, ar vištiena, ar paukštiena, ar jautiena, ar kiauliena, eina ir perka turguose kaip gerai ekologiškai užaugintą. Tas skerdimo būdas, kai jūs perkate turguje, ir yra šitas, apie kurį mes kalbame, kuris lyg ir oficialiai neįteisintas, tačiau jis egzistuoja. Taigi, aš siūlau tikrai visiems atmerkti akis, susitaikyti su realybe, o tie, kurie… Man tik tikrai keisti sutapimai: tie, kurie piketuoja, kad „Chevrono“ nebūtų ir veja jį, kad atominės nebūtų, dabar irgi toje barikadų pusėje. Taigi susimąstykime!
PIRMININKAS. Kolegos, prieš suteikdamas žodį L. Balsiui noriu pasakyti, kad pastraipsniui priimdami praleidome du straipsnius, tai yra 6 ir 7 straipsnius. Ar galėtume pritarti 6 straipsniui? (Balsai salėje) Pritarta. 7 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Tęsiame toliau.
Motyvai dėl viso. L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs sakote pritarta, kai pusė salės rėkia, kad ne. Reikėjo balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti prieš šitą įstatymo projektą, nes, kaip ir minėjau, jis tiesiogiai pažeidžia Europos Sąjungos reglamentą. Pasiteisinimas, kad mes naudosimės išimtimi, kuri numato religinę išimtį grynai religiniams tikslams, skamba juokingai ir absurdiškai, tikrai Europos Komisijos neįtikinsime tokiu būdu. Užuot Lietuvoje padėję savo ūkininkams, dar susilauksime ir sankcijų, netgi jeigu šis įstatymas bus priimtas, rinkos neatsivers pačios. Geriausiu atveju į rinką galima įeiti per dvejus, trejus metus, o kas bus po per tuos dvejus, trejus metus su tais tūkstančiais pieninių galvijų, buliukų, kurie dabar ir sudaro problemą mūsų ūkininkams? Taigi šitas problemos sprendimo būdas yra utopinis ir absoliučiai nepateisinamas. Jeigu mūsų Vyriausybė tikrai rūpintųsi mūsų ūkininkais, tai surastų kitą būdą, pavyzdžiui, supirktų visus buliukus, kurie dabar nebegali būti išvežti į Rusiją, juos paskerstų civilizuotomis sąlygomis pagal Europos Sąjungos taisykles ir reikalavimus, mėsą užšaldytų arba galų gale pigiau parduotų skurstančioms šeimoms. Lietuvoje labai daug žmonių, kurie negali įpirkti jokios mėsos. Galbūt eikime tokiu keliu, o ne utopiniu keliu ir dar su visokiais lydimaisiais apsivardžiavimais, vadindami vieni kitus vienų ar kitų valstybių agentais? Kolegos, balsuokime prieš!
PIRMININKAS. Motyvai už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, nežinau, ką mes čia vaidiname. Visi mes esame iš kaimo ir naudokime protėvių naudotą skerdimo būdą. Kodėl mes negalim normaliai lietuviškai skersti? Juk kaime tai ir dabar vyksta. Muziką kokią nors paleiskime tiems gyvūnams. O su ponu L. Balsiu kategoriškai nenoriu sutikti. Pradėčiau nuo Kruonio hidroelektrinės (ką jūs padarėte, žalieji, piketuodami?) ir baigčiau visais kitais – „Chevronu“ ir atomine elektrine. Taip yra ir dėl šitų. Jeigu mes visus jaunus veršiukus išvežame, pavyzdžiui, į Izraelį ir ten skerdžiame, tai pritariu K. Starkevičiui, kokį stresą jie patiria. Kodėl mes negalime to atlikti ir paimti? Viską užauginti, atiduoti veltui visiems, geriausia būtų. Jau pašalpas duoda veltui, auginame pašalpinę kartą, kuri nieko nenori dirbti, nieko nenori, tik gauti iš valstybės. Jeigu mes prie to eisime, tai pagalvokime apie tai ir balsuokime už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, čia yra dirbinai politizuojamas reikalas. Aš, pavyzdžiui, esu už atominę elektrinę, aš esu už skalūninių dujų žvalgybą, bet aš esu prieš šitas nesąmones, kokios čia siūlomos, prieš tą ritualinių skerdimų įteisinimą. Retai diskutuojant dėl įstatymų projektų išsakomi tokie įtikinami argumentai, kokie buvo išsakyti šiandien, visų pirma L. Balsio. Aš norėčiau atkreipti į tai dėmesį. Absoliučiai nenuginčijamas dalykas yra tai, kad Europos Komisijos nustatyta tvarka neleidžia šito daryti. Kam mums dabar balsuoti už šitą įstatymą, po to jis bus apskųstas ir mes turėsime atšaukti ir save žeminti? Aš siūlyčiau apie tai pagalvoti ir įsiklausyti į argumentus, nes jie tikrai labai rimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Tikrai nenorėčiau sutikti su prieš tai kalbėjusiu, jog čia politizuotas dalykas. Man atrodo, reikia labai paprastai žiūrėti, kaip į ekonominį dalyką. Šiek tiek keista klausytis kalbų apie ekonominį pagrindimą. Ekonominis pagrindimas atsiras tada, kai bus leista, ir iš tiesų tada mūsų verslininkai atras šitas rinkas, tokias kaip Libaną, Uzbekistaną, Iraną, Iraką ir taip toliau. Iš tiesų bus blogai, jeigu jų neatras, nes nuo to iš tiesų kentės mūsų ūkininkai, ant kurių bus perkelta ta našta, nes tuomet kaina, kaip jau buvo minėta, bus tikrai kitokia.
Kitas dalykas, kuris labai svarbus ir kuris nebuvo paminėtas, kad vis dėlto šio skerdimo tikslas yra pagerinti mėsos kokybę. Iš tiesų mėsiniai galvijai, kokybiški galvijai, kurie yra auginami Lietuvoje, ir dabar Europoje atranda savo pirkėją. Bet čia yra galimybė tuos tikrus lietuviškus galvijus, kurių yra didžioji dauguma, tokiu būdu skerdžiant šiek tiek pakelti kainą ir šitą skerdieną parduoti.
Toliau. Šiek tiek keista, kai mes Lietuvoje siekiame vien riboti. Iš tiesų ne viena šalis, esanti aplink mus, sudaro tokią galimybę verslininkams. Iš tiesų nereikėtų mums apsiriboti. Tiek ta pati Lenkija, kuri yra išsaugojusi rinką, Danija, Latvija.
Baigdamas norėčiau pasakyti, šiek tiek painiojame dalykus, kažkaip čia religinį skelbimą, visiškai ūkinį reikalą painiojame su džihadistais, su atomine elektrine, su skalūnais. Aš nenorėčiau čia veltis į tokias diskusijas, todėl siūlyčiau labai paprastai – balsuoti už ir mūsų verslininkams, ir kaimo žmogui suteikti dar vieną galimybę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos ir gerbiamasis kolega posėdžio pirmininke, negalima neskelbti balsavimo, priimant įstatymą pastraipsniui, jeigu bent vienas Seimo narys sako esąs prieš. O čia girdėti viso Seimo salės flango protesto balsai.
Bet ką aš norėjau pasakyti. Mes iš viso esame nejautrūs silpnesniems. Jeigu esame dauguma, tai jų balsai kažkaip nuskęsta mūsų pasiryžimo padaryti savo šturme. Negali mums būti vis viena, jeigu jau mes mėsą valgome, kaip ta mėsa pasiekia mūsų stalą. Čia buvo kalbama apie tradicijas. Tradicijos keičiasi, pasauliui mažėjant, nykstant sienoms ir mums siekiant humaniškumo šviesos. Todėl siūlyčiau kolegoms iš tiesų pagalvoti, ar mes nekankiname tų gyvulių, kurie galų gale atsiduria ant mūsų stalo, vien tam, kad patenkintume savo alkį. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, jeigu kam dar kilo abejonių, tai po gerbiamojo K. Starkevičiaus ir ypač V. M. Čigriejienės kalbos visiems turėtų atsišviesti protas ir imti matyti, kaip iš tikrųjų reikia daryti. Aš noriu pasakyti vieną dalyką, ypač gyvūnų gerovės gynėjams. Šiuo metu, kaip minėjo ir gerbiamasis Kazimieras, išvežama po 130 tūkst. veršelių į Izraelį. Vadinasi, veršeliai patiria keturis kartus stresą. Tris paras būna surinkti tvarte, žviegia ten, bliauna. Antra, krauna į lėktuvą, parveža iš lėktuvo ir, ketvirta, kai juos papjauna. Jie patiria keturis kartus stresą. Dabar, jeigu mes augintume tuos galvijus, aš ne veltui sakau, kad tik kvailys parduoda žaliavą, mes turime išauginti visus jautukus namie, ir jie bus pjaunami vieną kartą, ir patirs ne keturis, o vieną kartą stresą. Todėl siūlau visiems balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, priėmimo stadija. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsavo 72 Seimo nariai: už – 57, prieš – 4, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1898) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – B. Pauža. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia labai noriu padėkoti visiems už supratimą, kad buvo priimtas šitas įstatymas. Noriu skeptikams pasakyti vieną dalyką, čia nuskambėjo, kad bus apskųsta, dar kažkas padaryta. Tai aš noriu tik pasakyti, kad Europos Parlamento Peticijų komitetas yra pateikęs savo išvadą ir paklausykite, ką jie rašo: „Valstybės narės gali leisti skersti gyvūnus, prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai yra skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir jeigu jie skerdžiami skerdykloje.“ Be to pažymima, kad Komisija neketina ES lygmeniu uždrausti gyvūnų skerdimo prieš tai jų neapsvaiginus. Taigi, mielieji, nereikia čia gąsdinti, viskas yra savo vietoje. Padarėme gerą darbą, ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ar gerą darbą padarėme, pažiūrėsime, kaip seksis su tuo eksportu. O aš čia dėl tų replikų, tokių politizuotų. Sakyčiau, jeigu kai kurie kitaip balsuojantieji kaltinami Kremliaus agentais, tai ką, kita pusė – ponas B. Pauža, ponas A. Kubilius yra Irako ir Levanto islamo respublikos atstovai? Baikime prasivardžiuoti, aš tai noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstėme šį įstatymą, tačiau dėl pavadinimo nesusimąstėme. Gyvūnų gerovės įstatymas. Tai gal čia žmonių gerovės įstatymas, o gyvūnas taip ar taip bus nužudytas, paskerstas. Galbūt mums reikėjo ir pavadinimą keisti, tikrai čia yra gyvūnų negerovė. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien kolegos labai dažnai iš dešinės mini mano pavardę, tai aš turiu pareigą atsakyti poniai kolegei V. M. Čigriejienei. Ne į temą pasakymus, ką, kur, kada Lietuvoje padarė žalieji ar ne žalieji, tai galiu su pasididžiavimu pasakyti, kad Lietuvos nepriklausomybės judėjimai prasidėjo nuo ekologinio judėjimo, visų pirma, nuo protestų prieš Ignalinos atominę elektrinę ir prieš Kruonį. Tuo metu žalieji protestavo prieš Kruonį kaip prieš Sovietų Sąjungos didelį infrastruktūros objektą, prieš okupantų infrastruktūros projektą. Ką kas padarė dėl „Chevrono“? Taip, aš džiaugiuosi, kad žaliųjų indėlis yra didelis, Seimui priimant įstatymus. Įstatymus, sugriežtinusius skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą, priėmė Seimas. Konstituciniame Teisme dabar yra grupės Seimo narių, ne mano vieno, grupės Seimo narių apskųstas Žemės gelmių įstatymas, kuriame lobistiniais tikslais pavyko prastumti leidimą, pažeidžiant Konstituciją, laidoti neribotus kiekius toksinių medžiagų žemės gelmėse. O dėl atominės, gerbiamoji kolege Čigriejiene, sprendimą priėmė Lietuvos žmonės referendume.
PIRMININKAS. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų kitas klausimas yra dar vienas Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo pakeitimai, kurių vienas iš autorių esu aš. Tai aš siūlyčiau, aišku, atmesti, kad darbotvarkėje jau nesipainiotų, nes jau priėmėme analogišką įstatymą dabar. Aišku, žinoma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tas mano projektas buvo registruotas dar 2013 m. spalio mėnesį, ir mes sugaišome pakankamai daug laiko svarstydami, blaškydamiesi. Prireikė dar Ukrainos konflikto, kad suprastume, kokia to projekto svarba, ir įrodytume, kad vis dėlto mes buvome žingsniu priekyje ir teisinga linkme žiūrėjome, ir šiandien priėmėme kitų autorių. Bet ne tai svarbiausia. Svarbu, kad priėmėme ir dabar galėsime atrasti naujas eksporto rinkas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuoj pat tą klausimą pradėsime svarstyti. Dar B. Pauža norėjo.
B. PAUŽA (LSDPF). Aš labai trumpai. Savo kolegai Eugenijui noriu pasakyti. Įdėmiau reikėtų klausytis per posėdžius. Iš tikrųjų aš nieko nepravardžiavau, net ir tamstos, ir kitų.
13.08 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 4, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1090 (svarstymas)
PIRMININKAS. Kolegos, kitas klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Pranešėjas A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, pristatys komiteto nuomonę.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pagal Seimo statutą jį turėjome truputį anksčiau svarstyti, nes jis buvo pateiktas, kaip ir sakė ponas V. Gapšys, praeitais metais. Aplinkos apsaugos komitetas buvo pagrindinis komitetas tuo pačiu klausimu. Išsamiai svarstant, susipažįstant su visais tais skerdimo mechanizmais, komitetas konstatuoja – pritarti šitam ritualiniam skerdimui. Prieš balsavo 4, o du už tai, kad būtų leistas toks skerdimas.
Ir dar vienas sakinys kaip nuo komiteto pirmininko. Kolegos, nedarykite klaidos, niekada lietuviai kaime neskerdė pagal arabišką ir žydišką metodą savo gyvūnų, jie skerdė pagal lietuvišką metodą. Ponia profesore, ir visi kiti. Jūs turbūt kaime neaugote, todėl patylėkite toje vietoje. 4 už tai, kad reikia atmesti tą projektą ir neleisti to skerdimo.
PIRMININKAS. Kolegos, komiteto pirmininke, atsiprašau. Algimantai! Vis dėlto taip suvėlei, kad aš tikrai nesupratau. Mano nuomone, tai komitetas siūlė atmesti. (Balsai salėje) Supratau. Vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Kubilius. Prašom. Nėra. Tada P. Gražulis. Už atmetimą. Aišku. Ačiū. Prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Kolegos, čia lygiai tas pats įstatymas, dėl kurio čia mes šitiek šiandien turiningai diskutavome. Kaip ir aną, taip ir šitą reikia atmesti dėl jau anksčiau čia mūsų visų išvardintų priežasčių.
Iš tikrųjų negaliu sutikti su kolega B. Pauža, kad mes nepažeidžiame Europos Sąjungos reglamento, nes Teisės departamento išvadose pasakyta, kad mes pažeidžiame Europos Sąjungos reglamentą įteisindami skerdimą, bandydami pasinaudoti išimtimi, kuri skirta tik religinėms bendruomenėms toje šalyje, kurioje religinė bendruomenė veikia. Lietuvoje nėra tokios didelės musulmonų bendruomenės. Žydų bendruomenė, kuri yra ir galėtų reikalauti košerinio skerdimo, ne halalinio, taip pat to nereikalauja, tai yra mes neturime jokio poreikio religinėms reikmėms. Ekonomiškai tai nepasiteisins, nes į rinką įeiti prireiks vienų, dvejų, trejų metų.
Todėl čia yra dar vienas tuščias burbulas apsimetant, kad mes norime padėti ūkininkams. Jeigu norime padėti ūkininkams, supirkime iš jų visus tuos buliukus, paskerskime taip, kaip galima ir priklauso, o mėsą užšaldykime ir palaukime geresnių laikų, kai rinkos atsidarys.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai išsakyti. Aš tik noriu pasakyti, kad L. Balsys buvo užsirašęs ne taip, kaip turėtų, nes komitetas ir siūlė atmesti, o pats užsirašei prieš. Kolegos, noriu pasakyti, kad komiteto nuomonė yra atmesti. Prašom balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė yra už. Iš tiesų jau būtų prieštaravimų tarp šito ir ano įstatymo, kurį priėmėme prieš kelias minutes, nes aname įstatyme jau viskas buvo išspręsta.
Už, kolegos, kurie pritariate komiteto nuomonei.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai, balsavo 58. Už – 58, prieš, susilaikiusių nėra. Taigi atmestas įstatymo projektas Nr. XIIP-1090.
13.12 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1468(3) (svarstymas)
Kitas klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1468(3). Pranešėja – A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau šiandien komiteto apsvarstytą Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1468, jau trečią variantą. Jeigu jūs prisimenate, praėjusiame posėdyje mes kalbėjome, kad keisti reikėtų tik 14 straipsnį, kur kalbama apie programas. Mes esame viską sutvarkę, priėmėme kompromisinį variantą, esame pasirengę ir siūlome Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiame V. Stundį. Komiteto pirmininke, tuoj pat eisime dėl kiekvieno pastraipsniui, žiūrėsime, kokie pasiūlymai yra. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Ko gero, tik keli sakiniai. Iš tikrųjų komitetas rado kompromisą, įvertinęs Seimo poziciją po svarstymo, kuomet buvo nepritarta teikiamam įstatymo pataisų variantui. Šis kompromisas, man regis, yra protingas, subalansuotas ir sveikas. Be to, dar įgijo ir papildomų gerų niuansų, nes atkreiptas dėmesys ir į informacinio visuomenės saugumo ir medijų raštingumo reikalus ir tokiu būdu papildyta ir paties fondo misija. Manau, kad diskusija buvo labai reikšminga, rezultatas yra pozityvus ir geras. Seimas turėtų pataisoms ir įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom dabar dėl siūlymų. Pirmas siūlymas. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tada siūlyčiau tai, kas praeitame posėdyje buvo aptarta, dėl ko nebuvo jokių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Prašom įvardyti visus pasiūlymus.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tada reikėtų tai, kas yra nauja.
PIRMININKAS. Kolegos, tai ir yra nauja. Visus papunkčiui. Preambulėje, aš matau, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Bet dėl šito Seimas jau yra apsisprendęs, čia tikrai nebereikia vėl iš naujo kalbėti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti? Komitetas nepritarė. Galime. Pritarta.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Nes čia viskas yra susitarta.
PIRMININKAS. Antras pasiūlymas. Komitetas irgi siūlė nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Ar galime pritarti? Galime. Pritarta. Prašom toliau.
1 straipsnio 28 straipsnio pakeitimas. Pirmininke!
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Seimas jau buvo apsisprendęs nepritarti.
PIRMININKAS. Seimas jau buvo apsisprendęs nepritarti. Nepritariame.
Toliau. Dabar P. Gražulio.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). P. Gražulio ir V. Kamblevičiaus naujas siūlymas.
PIRMININKAS. Prašom pateikti, arba Petras, arba…
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, yra labai logiškas siūlymas. Jūs pažiūrėkite, Seimo kontroliuojamų institucijų vadovus faktiškai tvirtina Seimas. Čia padaryta kažkokia išimtis. Todėl visur reikia suvienodinti procedūras. O čia kultūros ministras teikia, o Seimas tvirtina fondo tarybos pirmininką. Aš manyčiau, tai būtų daug stabilesnis darbas, tikrai daug produktyvesnis darbas ir paties pirmininko pirmininkavimas, veikla mažiau priklausytų nuo komisijos narių.
Taigi aš siūlau suvienodinti sistemą, nes ir kitų institucijų, kurios atsakingos Seimui, tų institucijų vadovus tvirtina Seimas. Todėl siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti, taip?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip. Komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui ir mano, kad tai yra negerai. Nes tokiu atveju Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos gairių nuostata, kad būtina reformuoti ir modernizuoti kultūros valdymą plėtojant kultūros savireguliaciją. Kadangi Seimas pasiliko prie viešosios įstaigos fondo statuso, neapsisprendė, kad tai būtų biudžetinė įstaiga, tai čia būtų nevisiškas atitikimas.
PIRMININKAS. Kolegos, pirmiausia pažiūrime, ar turime 10 Seimo narių, kurie palaiko P. Gražulio ir V. Kamblevičiaus pasiūlymą, kad galėtume toliau svarstyti.
Turime 11 narių, kurie palaiko. Seimo nariai toliau svarsto. Dabar motyvai.
Prieš – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Trumpai. Jeigu Seimas pritartų kolegų pataisai, tai fondo valdymas, pati sąranga būtų iš esmės pakeista, to tikrai nereikėtų daryti. Suprantant kolegų gerą intenciją – daugiau tvarkos, daugiau teisingumo, daugiau atskaitingumo, tai visiškai nebloga idėja, bet jeigu žiūrėsime, kaip sudėliota įstatyme pati fondo sąranga, tai tos tvarkos, atskaitingumo yra kur kas daugiau, negu buvo iki šiolei. Tai viena.
Antra. Jeigu tokiai pataisai pritartume, be abejo, pažeistume pačią šio fondo teisinio reguliavimo esmę. Jis yra grindžiamas savitvarkos, savireguliacijos principu. Jis būtų iš principo visiškai paneigtas ir būtų padaryta tam tikra intervencija į spaudos, plačiąja prasme – žiniasklaidos autonomiją. Sveikindami intencijas pabandykime nepritarti kolegų siūlymui, nes tikrai siūlomas modelis yra sutvarkytas ir ganėtinai racionalus, galintis efektyviai veikti.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Petrai, pats pateikei, jau reikėjo paprašyti, kad gal V. Kamblevičius kalbėtų. Tokia jau yra tvarka pas mus. Prašom balsuoti. Kas pritariate P. Gražulio ir V. Kamblevičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, kuriai komitetas nepritaria, balsuojate prieš arba susilaikote.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas nepritaria. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Už – 9, prieš – 17, susilaikė 33. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Prašom svarstyti kitus pasiūlymus. Yra Seimo nario V. Stundžio pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinka Valentinas? Sutinka. Kitas pasiūlymas yra Seimo narės A. Pitrėnienės.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Yra pritarta iš dalies. Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinkate. Ačiū. Ir Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymas, bet aš nematau, yra pritarti iš dalies.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Kolegos, gal sutinkame, kadangi nėra ir Seimo narės. Komiteto redakcija yra pritarti iš dalies.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip. Ir viskas tada.
PIRMININKAS. Viskas. Kolegos, ačiū. Po pataisų motyvai dėl viso. Už yra užsirašęs V. Stundys. Gal galite nekalbėti? Labai ačiū už supratimą. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 60 Seimo narių: už – 57, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-1468 po svarstymo yra pritarta.
13.22 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 3, 28, 41, 43, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1243(3) (pateikimas)
1-26 klausimas, projektas Nr. XIIP-1243. Pranešėja – A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, pristatau projektą dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reformos.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją apibrėžia kaip kolegialią viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos instituciją. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad komisija nėra juridinis asmuo, neturi administracinio teisnumo ir veiksnumo, todėl negali atlikti viešojo administravimo funkcijų. Esant tokiai situacijai, komisijai atliekant jai skirtas funkcijas susidaro prielaidos nelogiškoms situacijoms, kai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas turi apmokėti komisijos bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad fondas skiria lėšas komisijos nustatytoms funkcijoms atlikti. Todėl užtrunka skundų nagrinėjimas, atitinkamų sprendimų priėmimas, dažni atvejai, kai komisijos sprendimai dėl pernelyg vėlyvo jų priėmimo tampa neaktualūs.
Teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1243 nustato aiškų Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teisinį statusą (tai yra asociacija), nepriklausomą finansavimo užtikrinimą ir savireguliaciniu principu įtvirtintą asociacijos veiklos efektyvumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pirmininke, mano klausimas labai trumpas. Jeigu, tarkim, Seimas nepritars šioms pataisoms, dės į šoną ir sakys: nereikia, tegul būna taip, kaip yra. Kas atsitiktų?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Labai negerai, nes pareiškimų, paklausimų, nusiskundimų sprendimas šiandien yra neefektyvus. Šiandien tie sprendimai vilkinami, jų negalima laiku išspręsti, nes finansuojama yra tiek, kiek jie gauna. Jeigu fondas yra mielaširdingas, tai duoda, sumoka, o jeigu ne, tada teismai tempiasi ir ilgą laiką vilkinama. Būtų labai negerai, todėl dėl tvarkos siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai, pažiūrime, ką turime. Valentinai, tik vienas už. Kolegos, gal galime pritarti po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomų nėra pasiūlyta. Siūloma svarstyti spalio 16 d. Ar galime pritarti, kolegos? Galime pritarti. Ačiū.
13.25 val.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2273 (pateikimas)
1-27 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-2273. Pranešėjas – ūkio viceministras M. Skarupskas. Prašom.
M. SKARUPSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamas svarstyti su euro įvedimu susijęs Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo keičiama, nuo kurio banko nustatytų bazinių palūkanų normų bus skaičiuojama įmonei, kuri nesumoka palūkanų… norma. Prieš tai buvo Lietuvos banko nustatoma palūkanų norma, dabar yra Europos centrinio banko nustatoma palūkanų norma. Taip pat yra panaikinama tam tikra nuoroda į litus, kuri buvo 7 straipsnio 1 dalyje. Buvo numatyta 40 eurų arba ekvivalentas litais, o dabar paliekama tik 40 eurų. Siūlau pritarti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašiusių klausti nėra. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Yra pritarta. Kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ne, čia ne tas. Atsiprašau.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 7 d. Ar galime pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta.
13.27 val.
Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-208 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2280 (pateikimas)
1-28 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-2280. Pranešėjas – taip pat ūkio viceministras M. Skarupskas. Pateikimas.
M. SKARUPSKAS. Noriu jums pristatyti Vyriausybės teikiamą, Ūkio ministerijos parengtą Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo projektą. Teikiamu įstatymo projektu siekiama suderinti 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-208 nustatytas nuostatas su kitų, vėliau priimtų, bet anksčiau įsigaliojusių Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymų nuostatomis ir užtikrinti sklandų visų įmonių bankroto įstatymų nuostatų taikymą.
Reikia pasakyti, kad mano minimas įstatymas Seime buvo svarstomas ir priimtas 2013 m. kovo 28 d., tačiau po to buvo priimti dar du Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, susiję su tyčiniais bankrotais ir su Bankroto įstatymo suderinimu su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl paslaugų teikimo vidaus rinkoje. Todėl mes turime suderinti prieš tai priimto įstatymo, įsigaliosiančio 2015 m. sausio 1 d., nuostatą su patobulintais įstatymais. Įstatymas yra visiškai techninis, visiems trims yra pritarta ir tik vienas įstatymas, kuris buvo priimtas 2013 m. kovo 28 d., turi būti suderintas su po to pakeistomis nuostatomis.
Toks būtų trumpas pristatymas. Siūlome šį įstatymą svarstyti skubos tvarka tam, kad nuo sausio 1 d. tiek elektroninis bankroto administratorių atrinkimas ir visos kitos nuostatos veiktų tinkamai.
PIRMININKAS. Kolegos, klausti užsirašiusių nėra. Kolegos, gal galime pritarti pateiktam projektui bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 16 d. Ar galime pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta.
13.29 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2193 (pateikimas)
1-29 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-2193. Pranešėjas – taip pat ūkio viceministras M. Skarupskas. Prašom.
M. SKARUPSKAS. Teikiamas svarstyti su pramonės parko reguliavimu susijęs Investicijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo prioritetų priemonių 44 punktą ir Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas.
Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti pramonės parkų steigimo, veiklos ir valdymo principus, padėsiančius užtikrinti veiksmingą pramonės parkų veiklą. Šiuo metu pramonės parkų veikla nėra reglamentuojama teisės aktuose, todėl šitie pakeitimai leis reglamentuoti pramonės parkų veiklą.
Esminiai punktai, kurie yra įtraukiami, tai yra pramonės parko sąvoka, taip pat su kitais subjektais susijusių sąvokų apibrėžimai: „pramonės parko operatorius“, „pramonės parko įmonės“, „pramonės parkas“. Taip pat įstatyme siūloma reglamentuoti pramonės parko steigimą, jame veikiančių ūkio subjektų veiklą ir investavimo pramonės parke principus, t. y. mes sakome, kad reikia apibrėžti iniciatyvą ir iniciatorius, kas inicijuoja pramonės parkų kūrimą, reikalavimus teritorijai ir eiliškumą, kad teritorija būtų pripažinta pramonės parku; pramonės parkų veiklos organizavimą pagal konkrečiam pramonės parkui parengtą plėtros planą, kuris būtų tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos; taip pat pramonės parkui parengto plėtros plano imperatyvų turinį, kas turės atsispindėti tame turinyje; kaip pramonės parkui bus atrenkami operatoriai, kokias teises, atsakomybę turės operatoriai, taip pat žemės nuomos ir subnuomos, valstybės, savivaldybės turto naudojimo pramonės parke nuostatas, taip pat galimybę infrastruktūrą laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose iki investuotojui suteikto sklypo ribų, investuotojui pageidaujant, įrengti ir sutvarkyti investuotojo lėšomis.
Siūlau pritarti ir svarstyti šį klausimą komitetuose.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti P. Narkevičius. Prašau.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų ne visai seniai buvo pramonės parkai ir jie turėjo statusą. Po to mes įkūrėme laisvąsias ekonomines zonas, jų įkurta nemažai. Ten kalbama lygiai apie tą patį statusą, ką jūs kalbate ir apie pramonės parką. Aš dabar nelabai suprantu. Kam tada parkai buvo paversti laisvosiomis ekonominėmis zonomis ir dar reikia papildomai parkų? Ar čia yra koks nors konkretus investicinis planas?
Be kita ko, noriu pasakyti dar vieną dalyką. Akivaizdu, ne visai tikslinga ir teisinga, kad būtinai turi būti tarptautinis operatorius. Mano supratimu, ir pati savivaldybė, turėdama tą sklypą, galėdama valdyti, gali jį valdyti kur kas mažesniais kaštais nei bendrovė ar tarptautinis operatorius. Ačiū.
M. SKARUPSKAS. Labai ačiū už gerą klausimą. Dėl laisvųjų ekonominių zonų. Lietuvoje yra septynios laisvosios ekonominės zonos. Kalbant apie laisvųjų ekonominių zonų skirtumą, tai laisvosiose ekonominėse zonose įsikūrusioms bendrovėms yra taikomos tam tikros mokestinės lengvatos, o parkuose to nėra. Kodėl reikia parkų? Mes manome, kad parkai padėtų pačioms savivaldybėms identifikuoti, kur jos galėtų kurti savo pramonės parkus, identifikuoti teritorijų planavimo dokumentuose, kur suteikia vietas tiems parkams kurtis, ir turėtų labai aiškią savo rajone suformuotą pramonės plėtros politiką. Tai, manome, padėtų identifikuoti, kokios įmonės galėtų investuoti rajone, sukurti tam reikiamą infrastruktūrą ir t. t. (Balsai salėje)
Tai yra geras klausimas. Turėjome labai aršias diskusijas šiuo klausimu. Manome, kad šiuo atveju privatus operatorius būtų… Na, savivaldybė būtų kaip priežiūros institucija ir kontroliuotų, kad operatorius įgyvendintų tas funkcijas ir iškeltus tikslus. Iš tiesų diskutuotinas klausimas, manau, diskusijose komitetuose gali būti įvairių nuomonių. Jeigu matome, kad savivaldybės gali tai daryti efektyviau…
PIRMININKAS. Kolega, atsakėte į visus klausimus. Motyvų dėl viso nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Ačiū. Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 13 d. Ar galime pritarti? Galime pritarti. Ačiū.
13.35 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2266 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-30 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2266. Pranešėjas – M. Skarupskas, ūkio viceministras. Prašau.
M. SKARUPSKAS. Teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris buvo parengtas dėl praktikoje atsiradusių skirtingų valstybės rezervo atsakingojo saugotojo sąvokos aiškinimų.
Valstybės rezervo koordinatorius yra Ūkio ministerija. Valstybės rezervo lėšų tvarkytojas yra Finansų ministerija. Valstybės rezervo materialinių išteklių tvarkytojai yra Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Ūkio ministerija.
Kiekvienas valstybės rezervo tvarkytojas savo veiklos sričiai priklausančias valstybės rezervo atsargas įstatymo nustatyta tvarka perduoda saugoti valstybės rezervo atsakingajam saugotojui. Kaip tik šiuo metu ir atsirado būtinybė įstatyme tikslinti, tiksliai apibrėžti juridinius asmenis, kurie gali būti valstybės rezervo materialinių išteklių saugotojai, ir pašalinti praktikoje esančius skirtingus dabartinio įstatymo (…) traktavimus.
Klausimas iškilo dėl to, kad kai kurie saugotojai yra akcinės bendrovės arba akcinės bendrovės, kurių ne visą paketą valdo valstybė, bet matome, kad jie būtų efektyviausi valstybės rezervo saugotojai. Todėl prašome pakeisti 2 straipsnį tam, kad saugotojai galėtų būti ne tik biudžetinės įstaigos, bet ir akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių daugiau negu ½ balsų visuotiniame dalininkų susirinkime valdo valstybė.
Siūlome pritarti ir svarstyti šį klausimą komitetuose.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad Ūkio ministerija yra koordinatorė, kitos ministerijos yra atsakingos. Ar yra koks teisės aktas, ar jūs, kaip koordinatoriai, sekate tokią situaciją, ar yra patvirtinta metodika? Kiek dažnai ne buhalteriškai tos atsargos yra tikrinamos, bet jų kokybė, nes, kilus ekstremaliai situacijai, ar tikrai bus užtikrinta, kad viskas veiks, viskas nėra pasenę, viskas kokybiška? Ačiū.
M. SKARUPSKAS. Kiekvienais metais peržiūrimas saugomų nomenklatūrų kiekis ir kas jas saugo. Taip pat kiekviena institucija yra atsakinga už tam tikrų saugomų produktų, kitų priemonių kokybę. Kitos institucijos yra atsakingos už jų kokybę, kad jos veiktų ir būtų galima jomis pasinaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, motyvai dėl viso. Užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 13 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
13.38 val.
Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1572 (svarstymas)
Kolegos, einame prie rezervinės darbotvarkės. Rezervinis 2 klausimas. Rezervinio 1 klausimo negalime svarstyti, nes dėl Azartinių lošimų įstatymo nebalsavome. Aišku, mes turėsime grįžti prie to balsavimo. Rezervinis 2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-1572. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento, Europos teisės departamento ir Vyriausybės nuomonę, siūlo atmesti įstatymo projektą. Pirma, mano, yra siūlomos perteklinės nuostatos, nes nusikalstamos veiklos sudėtis yra materiali, nusikalstamos veiklos baigtumo momentas priklauso nuo padarinių, t. y. turtinės žalos atsiradimo laikas. Vengimas atsiskaityti už darbus, gautas prekes ir paslaugas, kai veiksmuose nėra apgaulės, vertintinas tik kaip civilinis deliktas. Už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė neatsirastų.
Kita vertus, už šio straipsnio numatytas veikas asmuo atsako tik tokiu atveju, kai yra, pirmas dalykas, skundas. Jeigu asmuo bandys, kaip įstatymo projekte nurodyta, kai nėra kitų būdų, kitų formų tą žalą atlyginti, jis bandys ieškoti tų būdų, praras laiką, ir atsiras senatis, tada jis jau nebegalės inicijuoti baudžiamosios atsakomybės. Todėl komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti atmesti įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, yra siūloma atmesti, kiek aš supratau, taip? Ir motyvai dėl… Nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei, kad atmestume? Negalime. Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Svarstymo stadijoje komitetas atmetė. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai, balsavo 56: už tai, kad būtų atmesta, – 49, prieš – 3, susilaikė 4. Taigi svarstymo stadijoje įstatymo projektas Nr. XIIP-1572 yra atmestas.
13.41 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1546 (svarstymas)
Kolegos, kitas klausimas – rezervinis 2, projektas Nr. XIIP-1546. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. (Balsas salėje) O aš nežinau, parašyta taip. Atsiprašau, vis dėlto… (Balsas salėje) Ne, ne, bet mes supratome… Bent man taip parašyta, aš skaitau, kas yra parašyta. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tai yra pranešėja yra paskirta R. Popovienė. Prašau.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas šį įstatymo projektą siūlo atmesti dėl šių priežasčių. Per vienų metų laikotarpį nuo turto pardavimo įsigijus tokį patį, ne mažesnės vertės turtą į gaunamas pajamas būtų įskaitomos mažesnės ar lygios 2 tūkst. Lt turto pardavimo pajamos. Jei turto pardavimo pajamos būtų didesnės nei 2 tūkst. Lt, jos būtų įskaitomos į turtą, o ne į pajamas, ir šiuo atveju pasikeistų tik asmens turimo turto rūšis, o turto rūšies pakeitimas socialinės paramos skyrimui ir mokėjimui reikšmės neturėtų.
Pritarus projektui kiltų praktinių įstatymo taikymo problemų, nes būtų neaišku, kaip vertinti situacijas, kai asmuo už turto pardavimo pajamas per vienus metus įsigytų mažesnės vertės turtą arba tokios pačios, arba didesnės vertės, bet kitos rūšies turtą. Todėl komitetas bendru sutarimu pasisakė už projekto atmetimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Galim? Balsuojame. Yra norinčių balsuoti, supratau. Neseniai atėjome, reikia užsiregistruoti. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Svarstymo stadija. Komitetas siūlė atmesti.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai: už – 53, 3 – prieš, 1 susilaikė. Taigi yra pritarta komiteto nuomonei. Ir įstatymo projektas Nr. XIIP-1546 yra atmestas.
13.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. XII-252 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2270(2) (pateikimas)
Aš paprašyčiau O. Valiukevičiūtę rezervinį 4 pristatyti, nes yra nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2270. Tai yra tikrai tik techniniai dalykai, ir aš manyčiau… bet juos reikia mums atlikti. Pateikimas.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Svarstėme Žmogaus teisių komitete šį nutarimą dėl nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo. Ir keičia P. Auštrevičius, kadangi žinote, kad išvyko, keičia… V. A. Matulevičius irgi…
PIRMININKAS. Neliko frakcijos.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Neliko frakcijos. Toliau. Ar čia reikia vardinti, L. Senkutė, Lietuvos jaunimo organizacijos atstovė, ir E. Remeikis, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narys. Keičiama… Ir komisija lieka tokia: I. Degutienė, I. Gasperavičiūtė, G. Kirkilas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, N. Medvedevas, S. Pečeliūnas, P. Urbšys, O. Valiukevičiūtė, M. Zakarka, M. Zasčiurinskas, Z. Žvikienė.
PIRMININKAS. Kolegos, jums klausimą nori užduoti V. A. Matulevičius, bet… Prašau, gal Onutė atsakys. Jeigu ne, padėsime patys atsakyti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Taip.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Aš nesiveržiau į jokias pareigas, nesiveržiau į šią komisiją, bet laikiau garbe, kadangi mane įtraukė. Bet aš, skirtingai nuo P. Auštrevičiaus, į Briuselį neišvykau, ir kažkodėl esu išmetamas iš komisijos narių. Tai turi būti vis tiek kokie nors argumentai, o ne formali logika. Ačiū.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš labai apgailestauju, tikrai turbūt negaliu už komiteto pirmininką kalbėti, bet man atrodo, kad turėjo komitete perspėti ir diskusija turėjo būti. Aš labai… Aš asmeniškai atsiprašyčiau.
PIRMININKAS. Kolegos, yra iš tiesų, žinote, paprasta tvarka, t. y. frakcijoms suteiktos vietos, deja, „Drąsos kelio“ frakcijos neliko, dėl to negalime deleguoti viso…
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Atstovavimo nebeliko, galbūt dėl to.
PIRMININKAS. Šiandien tokia yra tvarka, toks mūsų Statutas. Ačiū O. Valiukevičiūtei. Motyvai dėl…
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Labai atsiprašau pono K. Komskio, man atrodo, kad turėjo būti išvadoje šitas parašyta, kad pagal tam tikrą Statuto straipsnį yra keičiama.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Motyvai dėl viso. Prieš – V. A. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš iš principo užsirašiau prieš, kadangi jau motyvus pasakiau. Na, čia yra toks ne visai garbingas stumdymas, visiškai nepaaiškinant argumentų.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų, na, bet kol kas mes gyvename pagal Statutą, ir Statutas šiandien yra toks. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai: už – 50 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-2270 po pateikimo yra pritarta. Ir siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti dar šį mėnesį, rugsėjo 25 d. Ar galima pritarti, kolegos? Galima. Ačiū. Pritarta.
13.48 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Čiapo peticijos“ priėmimas
Ir rezervinis 5, tai yra jau Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Čiapo peticijos“ projektas. Ir pranešėjas – P. Čimbaras, Peticijų komisijos pirmininkas. Prašom.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū pirmininkui. Vadovaudamasis Peticijų įstatymu ir komisijos nuostatomis, pristatau R. Čiapo peticiją „Dėl lygtinio paleidimo“. Komisija išnagrinėjo šių metų rugsėjo 17 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį taip, kad nuteistiesiems nuo 5 iki 15 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę arba nuteistiesiems už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų būtų taikomas jiems atlikus pusę bausmės. Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir dėl motyvų, išdėstytų komisijos išvadoje. Aš tikrai neskaitysiu jums, jūs galite rasti, visa medžiaga išdalinta jums.
Atsižvelgęs į tai, prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą pakeisti Baudžiamojo kodekso 157 straipsnį taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komisijos nuomonei atmesti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta komiteto nuomonei, ir peticija yra atmesta.
13.50 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Haroldo Trijonio peticijos“ priėmimas
Prašom pristatyti rezervinį 6 klausimą. Peticijų komiteto pirmininkas P. Čimbaras pristatys Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Haroldo Trijonio peticijos“ projektą. Prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Pristatau H. Trijonio peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio pakeitimo“. Komisija taip pat išnagrinėjo rugsėjo 17 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti peticijai pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalį taip, kad teisę į ilgalaikius pasimatymus nuteistieji turėtų ne tik su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais, bet ir su visais kitais asmenimis.
Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir dėl motyvų, išdėstytų komisijos išvadoje. Todėl atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti komisijos išvadai – priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komisijos nuomonei atmesti bendru sutarimu? Yra nuomonė balsuoti? Yra nuomonė balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate komisijos nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Komisija siūlė atmesti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai, balsavo 46: už – 42, prieš – 2, susilaikė 2. Pritarta komisijos nuomonei, kad peticija būtų atmesta.
13.52 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eugenijaus Zemkojaus peticijos“ priėmimas
Rezervinis 7 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eugenijaus Zemkojaus peticijos“ projektas. Pranešėjas – P. Čimbaras, Peticijų komisijos pirmininkas. Prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Vadovaudamasis Peticijų komisijos nuostatomis, pristatau E. Zemkojaus ir kitų pareiškėjų peticiją „Dėl būtinybės priimti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto papildymą“. Komisija išnagrinėjo rugsėjo 17 d. ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą „papildyti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą nauja nuostata“ ir šį punktą išdėstyti taip: „Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų ir kurie iki 2012 m. sausio 6 d. buvo laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis“.
Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad pareiškėjų siūlymo tenkinimas neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, išbalansuotų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sistemą, taip pat gali suformuoti nuteistųjų ir kitų asmenų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį taip, kaip siūlo pareiškėjai.
PIRMININKAS. Ačiū komisijos pirmininkui. Kolegos, kaip supratote, Peticijų komisijos siūlymas yra atmesti nutarimą „Dėl E. Zemkojaus peticijos“. Ar galime pritarti komisijos nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, siūlau registruotis, nes norėtume pabaigti rytinį posėdį ir patikrinti, kiek čia mūsų liko.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
Taigi rytinį rugsėjo 23 d. posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Vakarinis posėdis – 15 val. Kviečiu visus dalyvauti.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.