LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 91, 118 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-12-16 Nr. XIVP-1220
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 91 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad „Negalima atsisakyti perduoti asmens pagal Europos arešto orderį, kuris išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, remiantis tuo, kad tos pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose”. Šioje formuluotėje reikėtų atsisakyti jungtukų „ir” bei tekstą dėstyti taip, jog būtų akivaizdu, kad omenyje turimos alternatyvios nusikalstamos veikos, kurios gali būti susijusios arba su mokesčiais, arba su rinkliavomis, arba su muitais, arba su valiutos keitimu. Be to, neaišku, kodėl pacituotoje formuluotėje iš pradžių nurodomos nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais, rinkliavomis ir muitais, o formuluotės pabaigoje kalbama tik apie atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyti tam tikri mokesčiai ir rinkliavos, t. y. jau nebeminimi muitai.
2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 91 straipsnio 6 dalies formuluotėje „nustatyto reglamentavimo“ po žodžio „nustatyto“ įrašytinas žodis „teisinio“.
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte laisvės atėmimo bausmės apatinės ribos didinimas BK 118 straipsnio 1 dalyje ir BK 119 straipsnio 1 bei 2 dalyse grindžiamas, be kita ko, siekiu atgrasyti asmenis nuo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir šnipinėjimo veikų darymo[1], taip pat pabrėžiama siūlomo teisinio reguliavimo teigiama įtaka kriminogeninei situacijai[2].
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektas atgrasymo tikslo atžvilgiu yra nenuoseklus. Siūloma tuo pačiu ir didinti laisvės atėmimo bausmės apatines ribas, ir BK 118 bei 119 straipsniuose įtvirtinti naujas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės bausmė jam apskritai nėra skiriama, toks asmuo nėra pripažįstamas kaltu ir nėra pasmerkiamas valstybės vardu, todėl įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas šiuo požiūriu yra gerokai švelninantis asmenų padėtį. Atgrasymo tikslą teisėkūroje paprastai siekiama įgyvendinti teikiant išimtinai atsakomybę griežtinančius BK pakeitimo įstatymų projektus.
4. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su naujomis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšimis, kelia abejonių.
4.1. BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinta, kad tyčiniai nusikaltimai laikomi sunkiais, kai baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė viršija šešerius metus, bet neviršija dešimties metų, o labai sunkiais – kai baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Remiantis šiuo tyčinių nusikaltimų klasifikavimu, įstatymo projektu keičiamo BK 118 straipsnio 1 dalyje ir BK 119 straipsnio 1 dalyje numatomi nusikaltimai priskirtini prie sunkių nusikaltimų, o BK 119 straipsnio 2 dalyje numatomas nusikaltimas – prie labai sunkių. Taigi projekto rengėjai siūlo BK įtvirtinti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, padariusiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pastebėtina, kad BK atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys paprastai formuluojamos taip, kad atleidimas nuo atsakomybės nebūtų įmanomas pradedant nuo sunkių nusikaltimų kategorijos[3].
4.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad galiojančioje BK redakcijoje yra ir kitų teisinių instrumentų, kurie įgalina valstybę švelninti asmens teisinę padėtį, jeigu asmuo savanoriškai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir suteikia joms vertingą informaciją – pavyzdžiui, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ar padėjimas ją išaiškinti gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); teismas turi teisę paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis); teismas taip pat turi teisę paskirti tokį straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris būtų minimalus arba artimas minimaliam. Manytina, jog išvardintos priemonės šiuo atveju yra pakankamos.
5. Šnipinėjimas (BK 119 straipsnis) ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublika (BK 118 straipsnis) yra itin glaudžiai susijusios nusikalstamos veikos, kadangi šnipinėjimas yra viena iš padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką formų, t. y. BK 119 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji norma, o BK 118 straipsnyje – bendroji[4]. Kitaip tariant, šnipinėjimas turi visus bendrojoje normoje (BK 118 straipsnis) nurodytus požymius, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas diferencijuoti atsakomybės ribas, jį yra išskyręs kaip atskirą nusikalstamą veiką.
Jeigu būtų pritarta projekto rengėjų siūlymui BK 118 ir 119 straipsniuose įteisinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tuomet, atsižvelgiant į aptartą BK 118 ir 119 straipsnių tarpusavio ryšį, svarstytina, ar įstatymo projektu keičiamo BK 118 straipsnio 3 dalyje ir BK 119 straipsnio 5 dalyje nereikėtų numatyti taisyklės, pagal kurią pakartotinis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti taikomas ne tik tiems asmenims, kuriems jis jau buvo pritaikytas dėl tame pačiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, bet ir tiems asmenims, kurie anksčiau yra padarę susijusiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir būtent to straipsnio pagrindu jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju asmenims, padariusiems BK 119 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 119 straipsnį nebūtų taikomas ne tik tada, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės anksčiau jau buvo atleistas pagal BK 119 straipsnio nuostatas, bet ir tada, kai asmuo anksčiau jau buvo padaręs BK 118 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal BK 118 straipsnio nuostatas, ir atvirkščiai.
6. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įgyvendinant įstatymą reikės keisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 1R-195/I-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]