Projektas Nr. XIVP-968(2)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO

NR. VIII-385 2, 5, 91, 10 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR

101 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2021 m.                        d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šiame Įstatyme nurodytas gyventojų pajamų mokestis neapima fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.“

 

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijos ir jų dydžio nustatymas

1. Valstybės biudžeto bendroji dotacija (BD) savivaldybių biudžetams skiriama:

1) savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti (BD1), kai prognozuojama, kad trūks šiam tikslui lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnius (kai åL1i > åPi , tai BD1 = åL1i – åPi; kai åL1i <= åPi , tai BD1 = 0);

2) savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (BD2), kai prognozuojama, kad šiam tikslui trūks lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 8 straipsnius (kai L2 = 0, tai BD2 = 0,1 BD1).

2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:

1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;

2) ugdymo reikmėms finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;

3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti;

4) verslo plėtros sąlygoms gerinti – priemonėms ir (ar) paskatoms, gerinančioms konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką, sukurti ir (ar) pritaikyti. Speciali tikslinė dotacija paskirstoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir pagal lėšų priemonėms ir (ar) paskatoms apskaičiavimo metodiką. Speciali tikslinė dotacija apskaičiuojama pagal formulę DOTACIJAverslui = GPMVBGPMn+1 × 0,005, čia GPMVBGPMn+1 – ateinančių biudžetinių metų prognozuojama gyventojų pajamų mokesčio suma, tenkanti valstybės biudžetui. Ši dotacija gali būti neskaičiuojama, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu).

3. Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus.“

 

3 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai

1. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:

1) rodiklis R1 – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;

2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,2;

3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;

4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,16;

5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,3;

6) rodiklis R6 – profesinio mokymo įstaigų mokinių, aukštųjų mokyklų studentų skaičius, kurio koeficientas K6 lygus 0,02;

7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K7 lygus 0,015;

8) rodiklis R8 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K8 lygus 0,035;

9) rodiklis R9 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K9 lygus 0,005;

10) rodiklis R10 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K10 lygus 0,005.

2. Savivaldybės gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“

 

·                                         LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2021 m. lapkričio 9 d.:

Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,3 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai

1. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:

1) rodiklis R1 – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;

2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,2 0,198;

3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;

4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,16;

5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,3;

6) rodiklis R6 – profesinio mokymo įstaigų mokinių, aukštųjų mokyklų studentų skaičius, kurio koeficientas K6 lygus 0,02;

7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K7 lygus 0,015;

8) rodiklis R8 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K8 lygus 0,035;

9) rodiklis R9 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K9 lygus 0,005;

10) rodiklis R10 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, kurio koeficientas K10 lygus 0,005;

11) rodiklis R11 - savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K11 lygus 0,002.

2. Savivaldybės gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429 nėra priimtas (nėra įteisintas toks darinys kaip „istorinės sostinė“), todėl nėra pagrindo atlikti pakeitimus šiuo metu keičiamame Metodikos įstatymo projekte.

 

4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:

„c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui kompensuoti. Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti, o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, – 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes), tačiau turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 85 procentų ateinančių biudžetinių metų tokių pajamų kompensavimas. Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti pagal šio punkto a ir b papunkčius;“.

 

·                                         Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021 m. lapkričio 10 d.:

Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi:

„1. Pakeisti 10 straipsnio  1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys.

a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:

PSBGPM = GPMKVSBNS · GPM%(pt) – 0,3 · GPMKVSBNS, čia:

PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti;

GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma;

GPM%(pt) – einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;

b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;“

Buvusias Įstatymo projekto 4 straipsnio 1–3 dalis laikyti atitinkamai 2–4 dalimis.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nuo 2019 m. GPM netektys kompensuojamos santykiu 70/30, iki tol netektis dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų pasidalindavo abu biudžetai po lygiai (50/50).

Esamas 70/30 kompensavimas atitinka savivaldybių biudžetų dydį nuo valstybės biudžeto .

Paminėtina, kad valstybės biudžetas irgi netenka dalies GPM pajamų, tačiau joks valstybės biudžeto kompensavimas nenumatytas, nors valstybės biudžetas turi finansuoti visus prisiimtus įsipareigojimus.

 

·                                         Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021 m. lapkričio 10 d.:

    Pakeisti 10 straipsnio  1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:

„c) savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui kompensuoti. Rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, kKintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos 100 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti., o rengiant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, – 90 procentų ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis, kompensuoti. Tokios kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos neskaičiuojamos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė (ekonomikos sunkmečiu). Tokiu atveju kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti naudojamos sumos apskaičiuojamos ateinančių biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio mažėjimui, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, kompensuoti iš dalies (atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes), tačiau turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 85 procentų ateinančių biudžetinių metų tokių pajamų mažėjimo kompensavimas. Ateinančių biudžetinių metų ir einamųjų biudžetinių metų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio palyginamos neįskaitant sumų, kurios naudojamos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) apskaičiuoti pagal šio punkto a ir b papunkčius;“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nuostata dėl 90 % padengimo galiojo iki 2019 m.

Tik 2019-2021 m. buvo numatytas 100% kompensavimas, kuris susijęs su atlikta mokestine reforma, ženkliu NPD didinimu.

Pažymėtina, jog savivalda taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl pajamų iš GPM didinimo/pritraukimo savo teritorijoje.

 

2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), kuri apskaičiuojama kaip savivaldybei prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotų pagal šios dalies 2 ir 6 punktus, šio Įstatymo 7 ir 8 straipsnius, santykis su visoms savivaldybėms prognozuojamomis pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuotomis pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, išreikštas procentais;“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti numatomas finansinis rodiklis – savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.“

 

5 straipsnis. 101 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 101 straipsnį.

 

6 straipsnis. Penktojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„PENKTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ NEGAUTŲ PAJAMŲ IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO KOMPENSAVIMAS

 

13 straipsnis. Savivaldybių biudžetų negautų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio kompensavimas

1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir pagal mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos duomenis pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos gyventojų pajamų mokesčio pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.

2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio.

3. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki gegužės 1 dienos priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio kompensuoti.

4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas.

5. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio.“

 

7 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2022 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas

 

·                                         Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021 m. lapkričio 10 d.:

Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-968 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.