LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1751 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-02-06 Nr. XIIIP-3126
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK; kodeksas) XXVI skyriaus pavadinime siūloma vartoti abstraktaus pobūdžio ir ne teisinį (past. – politologinį) terminą – „POLITINEI SISTEMAI“. Pabrėžtina, kad valstybės „politinė sistema“ nėra ir negali būti tapatinama su ar suprantama vien kaip rinkimai, referendumas (jų tvarka) ir politinės partijos. Tai daug platesnė ir įvairiaprasmė sąvoka, apimanti visumą institucijų, per kurias įgyvendinama politinė valdžia arba kurios daro įtaką valdžios įgyvendinimui. Jos sudaro politinės sistemos struktūrą, kurioje valstybė yra pagrindinis ir svarbiausias politinės sistemos struktūros subjektas (santvarka, teritorinė sandara, viešąją valdžią įgyvendinančių institucijų sistema, politinės partijos, kitos asociacijos ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir, vertinant plačiąja prasme, BK XVI skyriaus („Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“) bei nemaža dalimi kitų nusikaltimų taip pat būtų kėsinamasi į rūšinį „politinės sistemos“ objektą. Konstatuotina, kad teikiamu projektu pakeitus BK XXVI skyriaus pavadinimą, gali būti išbalansuoti atskirų kodekso specialiosios dalies skyrių tarpusavio ryšiai.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamas BK XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimas negali būti traktuojama kaip vien formalaus (techninio) pobūdžio pataisa. BK specialiosios dalies skyrių pavadinimai turi svarbią teisinę reikšmę, nes apibrėžia rūšinį tame skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių objektą. Nusikalstamos veikos sudėties objektas yra vienas iš pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių, turintis įtaką tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tiek ir jų atribojimui vienai nuo kitos. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad išplėtus rūšinį BK XXVI skyriaus objektą, jis taps gerokai platesnis už visų šio BK skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių konkrečius objektus. Dėl išvardintų priežasčių nerekomenduotina keisti BK XXVI skyriaus pavadinimo.
2. Teikiamo projekto 2 straipsniu kodeksas papildomas BK 1751 straipsniu „Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“: „1. Tas, kas draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Dėl cituojamo straipsnio teikiamos šios pastabos:
2.1. Kvestionuotini projektu teikiamos nusikalstamos veikos sudėties alternatyvūs būdo požymiai: „<...> draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių teikė lėšas ar kitokią materialinę paramą <...>“; „<...> šias lėšas ar paramą bet kokiu būdu priėmė arba panaudojo <...>“.
Kartu su šiuo projektu teikiamo projekto Reg. Nr. XIIIP-3128 1 straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstomi politinės partijos finansavimo šaltiniai. Projektu Nr. XIIIP-3128 keičiamo Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „politinės partijos nario mokestis, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, yra laikomas neleistinu politinės partijos finansavimo šaltiniu“; o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis, draudžiama (šio straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad politinė partija negali būti finansuojama iš šiame įstatyme nenurodytų ar neleistinų šaltinių. Jeigu politinė partija priima ir panaudoja lėšas iš tokių šaltinių, ji (įpareigota Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu) šias lėšas (atitinkamą jų sumą) turi pervesti į valstybės biudžetą (šio straipsnio 12 dalis). Pagal projekto Nr. XIIIP-3128 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą „lėšų, gautų iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių, panaudojimas politinės partijos veiklai“ laikomas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu. Tai konstatavus, politinei partijai VRK sprendimu neskiriami (iki dviejų metų) valstybės biudžeto asignavimai (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi: „Politinių partijų politinės kampanijos finansuojamos tik iš šių šaltinių: 1) politinės partijos lėšų, gautų iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir skirtų politinės partijos, kandidatų ir kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms finansuoti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamų pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų politinei kampanijai; 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, gaunamų paskolų; 4) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: 1) pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; 2) nuosavų (asmeninių) lėšų; 3) palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.“ Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad „atstovaujamųjų politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos finansuojamos tik iš juos iškėlusių savarankiškų politinių kampanijų dalyvių lėšų. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta: „Draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų. <...> Politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis draudžiama <...>“.
Aptarus teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio pavadinime nustatomas terminas – „neteisėtas“ yra gerokai platesnio turinio už straipsnio dispozicijoje vartojamus „draudžiamo būdo“ ar „iš draudžiamų šaltinių“ požymius. Ir priešingai - BK 1751 straipsnio dispozicijos požymiai – „draudžiamu būdu“ ir „iš draudžiamų šaltinių“ – lyginant su straipsnio pavadinimu, yra ne tik per siauro turinio, bet ir netikslūs, atsižvelgiant į „teisinį kontekstą“ bei blanketinius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra baigtinio politinių partijų ir kampanijų finansavimo draudžiamų būdų ir šaltinių sąrašo. Dėl tos priežasties atitinkama baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma praktikoje gali kelti rimtų taikymo problemų.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio dispozicijoje vietoje požymių – „draudžiamu būdu“; „iš draudžiamų šaltinių“; „bet kokiu būdu“ – yra tiksliau vartoti blanketinį požymį – „neteisėtai“. Pastebėtina, kad neteisėto finansavimo sąvoka apimtų tiek neteisėtus finansavimo būdus, šaltinius, aukas, jų dydžius, aukotojus ir kt.
2.2. BK 1751 straipsnio dispozicijoje vartojami alternatyvūs dalyko požymiai – lėšos ar kitokia materialinė parama.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors šio straipsnio dispozicija yra blanketinio pobūdžio, nei Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose nėra vartojama sąvoka „materialinė parama“. Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose yra numatyta, kad politinės partijos finansavimo šaltiniu, be kita ko, yra „nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis“; „politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti“. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta „aukos“ sąvoka: „aukų gavėjams neatlygintinai perduoti pinigai, kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, informacija, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės, neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, veiksmų rezultatai, skirti savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinei kampanijai finansuoti“. Atsižvelgiant į tai, BK 1751 straipsnio dispozicijoje vartojamus alternatyvius dalyko požymius – lėšos ar kitokia materialinė parama – rekomenduotina patikslinti pagal sąvokas, vartojamas Politinių partijų, nei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymuose.
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamo BK 1751 straipsnio dispozicijos turinys yra ganėtinai plataus turinio, diskutuotinas projekto rengėjų pasirinktas sankcijos dydis ir jos apimtis:
2.3.1. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 1751 straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį (past. – laisvės atėmimas iki ketverių metų), atitinkamas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Keltina prielaida, kad tokį projekto rengėjų sankcijos pasirinkimą nulėmė praktinis poreikis taikyti kriminalinės žvalgybos tyrimą (žr. kartu teikiamą projektą Reg. Nr. XIIIP-3127). Tačiau abejotina, ar vien praktinis tyrimo palengvinimo poreikis yra pagrįstas argumentas dirbtinai didinti nusikaltimo pavojingumą, o kartu griežtinti baudžiamąją atsakomybę.
2.3.2. Vis dėlto, nusprendus projektu teikiamą nusikaltimą palikti apysunkių nusikaltimų grupėje, keltinas klausimas dėl pernelyg plataus švelnesnių laisvės atėmimui bausmių sąrašo numatymo sankcijoje (past. – numatytos visos švelnesnės bausmės, išskyrus viešuosius darbus). Pavyzdžiui, diskutuotina dėl laisvės apribojimo ir (ar) arešto bausmių pasirinkimo.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]