PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 IR

12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-857

 

2021 m. spalio 26  d.

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.                                     

 

 

 

Argumentai:

Projektas Nr. XIV-857 neišsprendžia esminių Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – Įstatymas), reglamentuojančio Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT, Taryba) veiklą, trūkumų.

Šio Pasiūlymo rengimą paskatino siekis tobulinti LKT veiklos modelį, nes dabartinis jau daugelį metų yra kritikuojamas kultūrinės visuomenės, kelia nepasitenkinimą dėl nedemokratiškų Tarybos sudarymo principų, projektų nekompetentingo ekspertinio vertinimo, netolygaus lėšų paskirstymo skirtingoms kultūros ir meno sritims, per menko regionų įtraukimo priimant esminius sprendimus ir kitų trūkumų. Pasiūlymo tikslas – sukurti naują LKT veiklos modelį remiantis visų kultūros ir meno sričių bei regionų atstovavimo, kompetencijų viršenybės ir veiklos skaidrumo principais, taip pat vadovaujantis Teisės departamento išvadomis.

Tobulinant LKT modelį, siūloma sukurti ekspertines funkcijas atliekančias atskiras kultūros ir meno sričių komisijas, kurių narius rinktų atitinkamos srities organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos, o pagrindinę Tarybą sudaryti iš kiekvienos srities ekspertų komisijos atstovų. Siekiant užtikrinti tiesioginę sąsają tarp sprendimus dėl kultūros projektų finansavimo priimančio kolegialaus valdymo organo Tarybos narių susirinkimo, vienasmenio valdymo organo Tarybos pirmininko ir projektus vertinančių ekspertų, tuo pačiu išvengiant pernelyg didelės Tarybos administracijos įtakos priimant sprendimus dėl ekspertų parinkimo konkrečių projektų vertinimui, siūlomas toks LKT modelis:

1)    Visų pirma sudaromos sričių ekspertinės komisijos pagal aiškiai įvardytą kultūros ir meno sričių skaičių (siūloma sudaryti 12-os kultūros ir meno sričių sąrašą), į kiekvieną srities ekspertinę komisiją 4 metų kadencijai deleguojant po 7 atstovus iš tos srities organizacijų ar institucijų; sričių ekspertinių komisijų sudėtį tvirtina kultūros ministras;

2)    Per pastaruosius metus de facto jau yra sukurti LKT regioniniai padaliniai 10-tyje Lietuvos apskričių – regioninės kultūros tarybos, todėl, įtvirtinant įstatymu jų sudarymą ir veiklos reglamentavimą, joms suteikiama didesnė reikšmė siekiant kultūros plėtros regionuose;

3)    Tarybos narių susirinkimas renkamas 4 metų kadencijai kiekvienos srities ekspertinei komisijai deleguojant po vieną atstovą, visoms regioninėms kultūros taryboms bendrai deleguojant vieną atstovą ir kultūros ministrui deleguojant du narius; Tarybos narių susirinkimo sudėtį tvirtina Vyriausybė;

Tarybos pirmininkas renkamas 4 metų kadencijai iš Tarybos narių susirinkimo narių, kaip ir Tarybos pirmininko pavaduotojas; Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją tvirtina Vyriausybė.

Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pateiktai išvadai dėl projekto Nr. XIV-857, kad šiuo projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę straipsnių (8 iš 14), todėl visas teisės aktas turėtų būti dėstomas nauja redakciją. Tačiau, jei taip nebūtų daroma, siūlome keisti projekto pavadinimą, atsižvelgiant į žemiau pateiktus pasiūlymus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

    LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2218 5, 6, 7, 8, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS”   

2.                                     

1

2 

 

Argumentai:

Projekte Nr. XIV-857 pateiktas siūlymas keisti Įstatymo 2 straipsnį 3 dalį, kad nebe Vyriausybė, o Kultūros ministerija įgyvendina Tarybos savininko teises ir pareigas, pernelyg dideles galias nepagrįstai suteiktų Kultūros ministerijai, kai būtent Vyriausybė steigia Tarybą, tvirtina Tarybos pirmininką ir Tarybos narių susirinkimo narius.

 

Pasiūlymas:

Nepritarti Projekto 1 straipsniu teikiamam Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio pakeitimui.

3.                                     

2

4

 

Argumentai:

Iš projekto Nr. XIV-857 brauktinas siūlymas pripažinti netekus galios Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, jei bus nutarta nepanaikinti Kultūros rėmimo fondo.

 

Pasiūlymas:

Nepritarti Projekto 2 straipsniu teikiamam Įstatymo 4 straipsnio pakeitimui.

 

4.                                     

3

5

 

Argumentai:

Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „vienasmenis valdymo organas yra Tarybos pirmininkas ir Tarybos administracija“, kai pastaroji negali būti vienasmeniu valdymo organu, kadangi Tarybos administracijos paskirtis, kaip nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, padėti Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą

 

Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Taryboje sprendimus priima ir vykdo kolegialus valdymo organas – Tarybos narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – Tarybos pirmininkas ir Tarybos administracija. Tarybos pirmininkas, kuris vadovauja Tarybai, Tarybos narių susirinkimui ir Tarybos administracijai.“

5.                                     

31N

6

 

Argumentai:

Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Tarybos pirmininkas vadovauja kolegialiam valdymo organui Tarybos narių susirinkimui, bet Įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniai nustato, kad Tarybos pirmininkas nėra renkamas sudarant Tarybos narių susirinkimo sudėtį kaip kiti Tarybos nariai, bet į ją įtraukiamas paskyrus Tarybos pirmininko pareigoms kaip valstybės tarnautoją, patvirtintą Vyriausybės kultūros ministro teikimu – toks modelis prasilenkia ne tik su demokratija, bet ir su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kadangi Įstatymo 6 straipsnyje nurodoma, kad Tarybos pirmininkas gali būti atšaukiamas iš šių pareigų 2/3 Tarybos narių siūlymu.

Be to, Įstatymas nenumato, kas gali pavaduoti Tarybos pirmininką, šiam negalint eiti savo pareigų, todėl susiklostė ydinga praktika, kad Tarybos pirmininką pavaduoja Tarybos administracijos direktorius. Teisės departamento išvadoje pabrėžiama, kad Tarybos pirmininko pavaduoti administracijos direktorius negali, „kadangi jam nėra nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams, taikomiems Tarybos pirmininkui“.

 

Pasiūlymas:

Projektą papildyti nauju 31 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 6 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

31 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas“

  2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarybos pirmininką, kuris turi būti Tarybos susirinkimo narys, kultūros ministro teikimu 4 metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį. Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2/3 Tarybos narių gali motyvuotu raštu siūlyti atleisti Tarybos pirmininką iš pareigų.“

3. Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Tarybos pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos susirinkimo narys, kultūros ministro teikimu 4 metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityje patirtį. 2/3 Tarybos susirinkimo narių gali motyvuotu raštu siūlyti atleisti Tarybos pirmininko pavaduotoją iš pareigų.“

 

6.                                     

32N

7

 

Argumentai:

Siekiant išvengti teisiškai ydingos praktikos ir neaiškumų tais atvejais, kuomet reikalingas ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių susirinkimo kvorumas, šiuo Projektu siūloma įtvirtinti, kad Tarybos narių susirinkimą sudaro ne 11 (kaip šiuo metu), o 15 narių – pagal šį skaičių galima aiškiai apskaičiuoti 2/3 kvorumą, išvengiant neaiškumų dėl kvorumo skaičiavimo, kurie nurodyti Teisės departamento išvadoje.

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą reikėtų patikslinti, kad Tarybos narių susirinkimas priima ne šiaip sprendimus, o nutarimus dėl lėšų skyrimo kultūros ir meno projektams, programoms, kultūros ir meno kūrėjų stipendijoms ir kitokiai paramai. Taip pat šis Tarybos kolegialus valdymo organas turėtų svarstyti ir teikti ministrui tvirtinti ne tik Tarybos metinio veiklos plano ir programų sąmatų projektus, bet ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių projektą, kuriame įvardijamos būsimų metų programos ir joms skiriamos lėšų kvotos. 

 

 

Pasiūlymas:

Projektą papildyti nauju 32 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 7 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

32 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarybos narių susirinkimą sudaro 10 15 narių, renkamų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ir Tarybos pirmininkas. Personalinę Tarybos narių susirinkimo sudėtį kultūros ministro teikimu 4 metams tvirtina Vyriausybė. Tas pats asmuo Tarybos narių susirinkimo nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“

2. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vadovaudamasis kultūros ministro nustatytais kriterijais ir tvarka, priima sprendimus finansuoti nutarimus dėl lėšų skyrimo kultūros ir meno programas ir projektus projektams, programoms, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas kūrėjų stipendijoms ir kitokią paramą kitokiai paramai;“

3. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) svarsto ir teikia kultūros ministrui tvirtinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių, Tarybos metinio veiklos plano ir programų sąmatų projektus;“

7.                                     

4N

8

 

Argumentai:

Įstatymo 8 straipsnio pavadinimas „Tarybos rinkimai“ yra netikslus, nes iš tikrųjų jame yra apibrėžiami kolegialaus valdymo organo Tarybos narių susirinkimo (kurio personalinę sudėtį pagal Įstatymo 7 straipsnį tvirtina Vyriausybė) narių rinkimai.

Be to, Tarybos narių (tiksliau, Tarybos narių susirinkimo) rinkimo tvarka, apibrėžta Įstatymo 8 straipsnyje, yra ne tik nedemokratiška, nesudaranti galimybių užtikrinti LKT kolegialaus valdymo organo kompetenciją visose kultūros ir meno srityse, bet ir pernelyg sudėtinga: 1) iš pradžių atrenkama 14 rinkėjų, kuriems nekeliami jokie reikalavimai dėl kultūrinės kompetencijos, bet tarp jų privalo būti tautinių mažumų atstovas; 2) antrajame etape rinkėjai išrenka 20 kandidatų į Tarybos narius; 3) paskutiniame etape kultūros ministras kartu su prie ministerijos sudaryta Lietuvos kultūros ir meno taryba iš rinkėjų pasiūlytų 20-ies kandidatų atrenka tik 10, tarp kurių vienas privalo būti tautinių mažumų atstovas. Tautybė nėra kultūrinės kompetencijos rodiklis, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo tautybės, todėl kelia abejonių išskirtinių teisių suteikimas tik tautinių mažumų atstovui tiek sudarant rinkėjų sąrašą, tiek Tarybos narių sąrašą. Be to, ši Tarybos narių rinkimo tvarka neužtikrina kompetencijos ir tolygumo priimant sprendimus dėl įvairių kultūros ir meno sričių finansavimo, nes nėra grindžiama visų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 8 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo rinkimai“.

2. Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija taip:

„8 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo rinkimai

1. Sudarant Tarybos narių susirinkimą,  renkama 15 jo narių, iš kurių:

1) du narius deleguoja kultūros ministras;

2) dvylika narių deleguoja 10 straipsnyje apibrėžtos sričių ekspertinės komisijos (kiekvienos srities ekspertinė komisija deleguoja po vieną atstovą);

3) vieną narį bendrai deleguoja regioninės kultūros tarybos, apibrėžtos 101 straipsnyje.

2. Tarybos narių susirinkimo kadencija tęsiasi tol, kol išrenkamas ir Vyriausybės patvirtinamas naujos kadencijos Tarybos narių susirinkimas. Naujos kadencijos Tarybos narių susirinkimo rinkimai pradedami ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki senosios sudėties Tarybos narių susirinkimo kadencijos pabaigos.

3. Tarybos narių susirinkimo nariais gali būti asmenys, žinomi Lietuvoje dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų (kompetencijų), padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas. Į Tarybos narių susirinkimo sudėtį siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius 5 metus buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

4. Asmuo, prieš pradėdamas eiti Tarybos narių susirinkimo nario pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras. Tarybos narių susirinkimo narys privalo pranešti Tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu jo dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas.

  5. Informacija apie Tarybos narių susirinkimo rinkimų eigą ir išrinktus narius skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje ir kultūros ministro nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.

 6. Tarybos narių susirinkimo nariai gauna atlyginimą už darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.““

 

8.                                     

5

9

 

Argumentai:

Įstatymas neaiškiai apibrėžia Tarybos narių susirinkimo narių darbo aprėptį ir Tarybos narių susirinkimo posėdžių tvarką. Įstatymo 9 straipsnis „Tarybos darbo organizavimas“ nustato, kad pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai, tačiau toliau nepatikslinama, ar tai yra būtent Tarybos narių susirinkimo posėdžiai. Be to, nėra nustatyta, koks posėdžių intensyvumas, nors pagal įstatymo 7 straipsnį Tarybos narių susirinkimo nariams numatytas darbo užmokestis, o 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nurodo, kad Tarybos narių susirinkimo narys atleidžiamas iš pareigų, jei „jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką“.

Nuostata, kad Tarybos narių susirinkimo narys turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, labiau tinkama apibrėžiant Tarybos narių susirinkimo narių rinkimo tvarką Įstatymo 8 straipsnyje, o ne 7  straipsnyje, kuris nustatoTarybos darbo organizavimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Tarybos narių susirinkimo darbo organizavimas“

2. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarybos narių susirinkimo darbo tvarką nustato jos jo priimtas Tarybos narių susirinkimo darbo reglamentas.“

3. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pagrindinė Tarybos narių susirinkimo veiklos forma yra posėdžiai, kurie šaukiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Prireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) nesant galimybės surengti posėdžio, Tarybos pirmininko sprendimu Tarybos narių susirinkimo sprendimai gali būti priimami vadovaujantis visų Tarybos narių rašytinės apklausos arba apklausos elektroniniu paštu rezultatais.

  4. Pripažinti netekus galios 9 straipsnio 3 dalį:

  „3. Tarybos narys, prieš pradėdamas eiti Tarybos nario pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras. Tarybos narys privalo pranešti Tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu jo dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas.“

  5. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

  „4. Tarybos narių susirinkimo sprendimai gali būti priimami, jeigu posėdyje ar apklausoje dalyvauja ne mažiau kaip 8 nariai 2/3 Tarybos narių susirinkimo narių. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių susirinkimo balsų dauguma.“

  6. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Tarybos narių susirinkimo posėdis kviečiamas Tarybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių prašymu.““

 

9.                                    4

5

9

 

Argumentai:

Sistemškai vertinant šį pasiūlymą, ši Projekto nuostata netenka prasmės.

 

Pasiūlymas:

Nepritarti Projekto 5 straipsniu teikiamam Įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pakeitimui.

 

10.                                 

6N

10

 

Argumentai:

Įstatymo 10 straipsnyje „Tarybos ekspertai“ nustatoma, kad viešojo konkurso būdu vadovaujantis kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu atrenkami ekspertai, kurie vertina projektus. Tačiau Įstatymas iš esmės neįvardija Tarybos narių susirinkimo vaidmens ekspertų atrinkimo procedūroje, nereglamentuoja aiškesnių šio kolegialaus valdymo organo sąsajų su Tarybos ekspertais, kokiais konkrečiais kriterijais vadovaujantis ekspertai atrenkami, kas priima sprendimus dėl ekspertų priskyrimo vienai ar kitai kultūros ir meno sričiai, kas paskiria konkrečius projektus ekspertų vertinimui. Kaip rodo praktika, daugumą šių funkcijų atlieka ne Tarybos narių susirinkimas, o Tarybos administracija. Be to, neaišku, kaip ekspertų atrankos procese konkrečiai vadovaujamasi kultūros ir meno sričių atstovavimo įvairovės principu, jei Įstatyme tos sritys nėra aiškiai įvardytos. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi Taryba (tikėtina, kad turimas omenyje Tarybos narių susirinkimas) gali priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą – tuomet susidaro dar mažesnės galimybės vadovautis sričių atstovavimo principu, nes Tarybos narių susirinkimo nariai renkami šiuo principu nesivadovaujant.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Įstatymas nenustato konkretaus Tarybos ekspertų skaičiaus (šiuo metu Tarybos ekspertų bazėje viešųjų pirkimų būdu yra atrinkti net 184 ekspertai), nors ekspertų darbas apmokamas remiantis įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi – į tai atkreiptas dėmesys Teisės departamento išvadoje nurodant, kad įstatyme turėtų būti aiškiai įvardytas ekspertų skaičius, kadangi jų darbas apmokamas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Tarybos ekspertai Sričių ekspertinės komisijos“

2. Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija taip:

„10 straipsnis. Sričių ekspertinės komisijos“

  1. Sričių ekspertinės komisijos sudaromos šioms kultūros ir meno sritims:

1)   Architektūra;

2)   Dizainas;

3)   Vizualieji menai (dailė, fotografija);

4)   Scenos menai (teatras, cirkas);

5)   Muzika;

6)   Šokis;

7)   Literatūra;

8)   Mėgėjų menas;

9)   Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas;

10)         Kultūros paveldas (nekilnojamas ir kilnojamas);

11)         Atminties institucijos (muziejai, archyvai, bibliotekos);

12)         Tarpdisciplininis menas.

2. Kiekvieną srities ekspertinę komisiją sudaro 7 atitinkamos kultūros ir meno srities atstovai, kuriuos 4 metų kadencijai deleguoja tos kultūros srities organizacijos ir institucijos. Srities ekspertinės komisijos nariais gali būti asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį atitinkamoje kultūros ir (ar meno) srityje, siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius 5 metus buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

3. Kandidatus į sričių ekspertinių komisijų narius Kultūros ministerijai gali siūlyti atitinkamos kultūros ir (ar) meno srities pagrindinės organizacijos, mokslo ir kultūros įstaigos, kitos institucijos, pateikdamos informaciją apie tai, kad kandidatai atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

4. Kandidatai į sričių ekspertinių komisijų narius atrenkami kultūros ministro nustatyta tvarka. Srities ekspertinės komisijos narius tvirtina kultūros ministras.

5. Kiekvienos srities ekspertinės komisijos nariai iš savo tarpo išsirenka tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją.

6. Srities ekspertinė komisija:

1) skiria savo atstovą į Tarybos narių susirinkimą;

2) vertina ir siūlo skirti paramą savo srities projektams, programoms, tęstiniams renginiams, kvalifikacijos kėlimui, stipendijoms ir organizacijoms, prižiūri sričiai skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą;

3) teikia Tarybos narių susirinkimui siūlymus dėl savo srities tyrimų atlikimo ir jų rezultatų panaudojimo;

4) teikia Tarybos narių susirinkimui siūlymus dėl tarpsritinių projektų rėmimo;

5) teikia Tarybos narių susirinkimui siūlymus dėl regionų kultūros finansavimo modelio įgyvendinimo;

6) teikia kitus pasiūlymus Tarybos narių susirinkimui;

7) teikia srities ekspertinės komisijos ataskaitą Tarybos pirmininkui;

8) atlieka kitas sričių ekspertinėms komisijoms priskirtas funkcijas.

7. Kiekvienos srities ekspertų komisijos posėdžiai rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Srities ekspertų komisijos posėdis teisėtas, jei dalyvauja bent 2/3 narių, posėdžio sprendimai priimami paprastąja posėdyje dalyvaujančių narių dauguma, sprendimai įrašomi į protokolą ir per savaitę perduodami Tarybos pirmininkui.

8. Kiekvienas srities ekspertinės komisijos narys, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras, o jeigu jo (jos) dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas, privalo pranešti srities ekspertinės komisijos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo.

 9. Sričių ekspertinių komisijų nariai gauna atlyginimą už darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

11.                                 

61N

101

 

Argumentai:

Įstatyme visiškai neminimos LKT sudaromos regioninės kultūros tarybos – dešimt teritoriniu Lietuvos apskričių̨ pagrindu veikiančių̨ kolegialių patariamųjų̨ organų, kurių rinkimai rengiami įgyvendinant Kultūros ministerijos 2018 m. birželio viduryje patvirtintą Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelį, kuriam tenka virš 3 mln. Eur iš Kultūros rėmimo fondo lėšų.

 

Pasiūlymas:

Projektą papildyti nauju 61 straipsniu, kuriuo Įstatymas papildomas 101 straipsniu, ir jį išdėstyti taip:

 

„61 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu

Papildyti Lietuvos kultūros tarybos įstatymą 101 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„101 straipsnis. Regioninės kultūros tarybos

 1. Regioninės kultūros tarybos sudaromos dešimtyje Lietuvos regionų siekiant įgyvendinti regioninio kultūros finansavimo modelį.

 2. Kiekvieną regioninę kultūros tarybą sudaro nuo 9 iki 16 narių, kurie renkami 4 metų kadencijai iš atitinkamame Lietuvos regione aktyviai veikiančių įvairių kultūros ir meno sričių atstovų. Regioninių tarybų narius tvirtina Tarybos narių susirinkimas.

 3. Kiekviena regioninė kultūros taryba iš savo tarpo išsirenka savo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją (pavaduotojus).

4. Regioninė kultūros taryba:

1) teikia siūlymus Tarybos narių susirinkimui dėl regionui numatytų lėšų ir prižiūri jų naudojimo tikslingumą;

2) teikia siūlymus Tarybos narių susirinkimui dėl kultūros būklės regionuose stebėsenos, atliekamų tyrimų ir jų rezultatų panaudojimo;

3) teikia kitus pasiūlymus Tarybos narių susirinkimui;

4) paruošia metinę regioninės kultūros tarybos veiklos ataskaitą;

5) atlieka kitas Tarybos narių susirinkimui paskirtas funkcijas.

5. Regioninės kultūros tarybos posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. Posėdžio sprendimai priimami paprastąja posėdyje dalyvaujančių narių dauguma, sprendimai įrašomi į protokolą ir per savaitę perduodami Tarybos pirmininkui.

6. Regioninių kultūros tarybų posėdžiai rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Regioninės kultūros tarybos posėdis teisėtas, jei dalyvauja bent 2/3 narių, posėdžio sprendimai priimami paprastąja posėdyje dalyvaujančių narių dauguma, sprendimai įrašomi į protokolą ir per savaitę perduodami Tarybos pirmininkui.

7. Kiekvienas regioninės kultūros tarybos narys, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras, o jeigu jo (jos) dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas, privalo pranešti regioninės kultūros tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo.

8. Regioninės tarybos nariai gauna atlyginimą už darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

12.                                 

7

11

 

Argumentai:

Tarybos administracijos vadovas negali eiti Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigų dėl priežasčių, nurodytų šio pasiūlylyme teikiamame 6 straipsnio pakeitime.

 

Pasiūlymas:

Nepritarti Projekto 7 straipsniu teikiamam Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimui.

 

13.                                 

8

12

 

Argumentai:

Siūlome nepritarti, kad 10 procentų Tarybos lėšų gali būti skiriama Tarybos veiklai administruoti, kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti ir kitoms su Tarybos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį KRF lėšos negali būti naudojamos administravimo išlaidoms, o ekspertų paslaugoms ir tyrimų išlaidoms apmokėti gali būti skiriama ne daugiau kaip 4 procentai KRF lėšų. Iki šiol lėšas Tarybos veiklos administravimui atskirai skiria Kultūros ministerija, papildomai prie KRF lėšų. Todėl projektu NR. XIVP-857 siūlomas ženklus lėšų Tarybos administravimo reikmėms padidinimas, gerokai viršijant ekspertiniam darbui ir tyrimams skirtas lėšas, yra nepagrįstas.

 

Pasiūlymas:

Nepritarti Projekto 8 straipsniu teikiamam Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies pakeitimui.

 

14.                                 

9

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiame pasiūlyme pateiktus pasiūlymus, tikslinga pakeisti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Kultūros ministras ir Lietuvos kultūros taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos kultūros tarybos gautos paraiškos svarstomos ir sprendimai dėl jų finansavimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis.

4. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo nariams, patvirtintiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narys, patvirtintas iki šio įstatymo įsigaliojimo, iš pareigų atleidžiamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą.

5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis netaikoma Lietuvos kultūros tarybos ekspertams, atrinktiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių Lietuvos kultūros tarybos ekspertai nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.”

 

 

 

Teikia:

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas