LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. +370 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos Seimo valdybai
Kopija: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 2, 7, 12, 13, 131, 156 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XVP-1427)
2026 m. birželio d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2026 m. gegužės 20 d. prašymą Nr. SV-S-696[1], atliko Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 7, 12, 13, 131, 156 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XVP-1427[2]) (toliau – Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą.
Analizuojamo Įstatymo projekto nuostatų kontekste yra aktualios Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateiktoje Specialiųjų tyrimų tarnybos 2026 m. balandžio 3 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 15(7) straipsnių pakeitimo įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (Nr. 26-3434)“ Nr. 4-01-3066[3] (toliau – AV išvada) bei 2026 m. gegužės 29 d. rašte „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 313 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 154, 155, 156 straipsnių ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 ir 163 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo projekto ir susijusių teisės aktų“ Nr. 4-01-4875[4] (toliau – Raštas Nr. 4-01-4875) pateiktos kritinės antikorupcinės ir kitos pastabos, susijusios su galimai nepagrįstų lengvatų tam tikriems stambiems projektams suteikimu, nepakankamai reglamentuotomis procedūromis dėl suteiktų naudų susigrąžinimo stambaus projekto nutraukimo atveju.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Įstatymo projektu sudaromos prielaidos konkretiems investuotojams ne konkurencine tvarka ir nepakankamai viešai suteikti išskirtines ekonomines privilegijas valdant ribotą valstybės turtą – valstybinę žemę, nes nenumatoma pareiga motyvuotai pagrįsti lengvatinių sąlygų taikymą, įvertinti alternatyvas ir viešąjį interesą, užtikrinti visų potencialių investuotojų galimybę konkuruoti dėl to paties turto, o žemės pardavimo kainos nustatymas pagal masinį vertinimą gali lemti nepagrįstą valstybės turto perleidimą mažesne nei reali rinkos verte
1.1.1. Įstatymo projektu keičiamame Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti, kad valstybinė žemė investuotojui gali būti ne tik išnuomojama ne aukciono būdu, bet investuotojas gali būti atleidžiamas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, taip pat valstybinė žemė gali būti parduodama už kainą, nustatytą pagal vidutinę rinkos vertę, apskaičiuotą masiniu būdu. Tai yra Įstatymo projekto siūlymais sprendžiama ne tik dėl investicijų skatinimo, kas akcentuojama aiškinamajame rašte[5], bet ir apie riboto ir išskirtinio valstybės turto – žemės – pardavimą konkretiems privatiems subjektams.
Aukščiau minėtos nuostatos įtvirtintų reikšmingas išimtis iš konkurencinio ir didžiausią ekonominę naudą valstybei turinčio valstybės turto suteikimo (perleidimo) principo. Tačiau Įstatymo nuostatos neįtvirtina pareigos kiekvieną kartą pagrįsti, kodėl tam tikrais atvejais tam tikrų investuotojų atžvilgiu būtų sudaromos išskirtinės lengvatinės sąlygos, nėra nustatyta pareiga atlikti alternatyvių sklypų arba alternatyvių investuotojų analizę.
Be to, nėra detalizuojama, ar informacija apie valstybės valdomų bendrovių žemės sklypus, galimus suteikti investuotojams, bus skelbiama viešai ir prieinama visiems potencialiems investuotojams, ar kiti potencialūs investuotojai galės pareikšti interesą dėl to paties sklypo. Taip pat nėra įtvirtinama aiškaus viešumo mechanizmo, leidžiančio visuomenei matyti, kokiam investuotojui, kokia žemė, už kokią vertę, kokiu pagrindu ir kokiems tikslams suteikiama.
1.1.2. Siūlomu teisiniu reguliavimu valstybinės žemės pardavimo kainą leidžiama nustatyti pagal masinį vertinimą, nors konkretaus sklypo reali rinkos vertė gali būti reikšmingai didesnė. Tokiu atveju investuotojui gali būti suteikta nepagrįstai didelė ekonominė nauda parduodant vertingą valstybinę žemę už kainą, kuri neatitinka jos tikrosios rinkos vertės. Masinis vertinimas dažnai neatspindi konkretaus sklypo realios komercinės vertės, ypač jei sklypas turi išskirtinę strateginę vietą, infrastruktūrą, energetinius pajėgumus, privažiavimą, plėtros potencialą ar yra specialiai parengtas investicijai (kaip, pavyzdžiui, aiškinamajame rašte paminėtas pavyzdys).
Šios pastabos kontekste aktualus Įstatymo projektu siūlomas naujas Investicijų įstatymo 157 straipsnio 6 dalies 4 punktas, kuriame numatoma nustatyti, kad valstybės valdomoms bendrovėms arba jų dukterinėms bendrovėms už jų nuosavybės teise valdomą, investuotojo nuosavybėn perleidžiamą žemę būtų atlyginama iš valstybės biudžeto pagal turto vertę, nustatytą individualaus turto vertinimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus valstybinė žemė galėtų būti suteikiama konkrečiam investuotojui itin privilegijuotomis sąlygomis, nesudarant realios galimybės kitiems rinkos dalyviams konkuruoti dėl to paties valstybės turto.
Todėl siūlome tobulinti atitinkamas Įstatymo projekto nuostatas numatant, kad valstybinės žemės pardavimas ar nuoma be aukciono būtų galimi tik esant motyvuotam sprendimui, pagrįstam viešojo intereso, alternatyvų ir ekonominės naudos vertinimu, užtikrinant šių procedūrų viešumą, o valstybinės žemės pardavimo atvejais jos vertė būtų nustatoma atlikus privalomą individualųjį nepriklausomą turto vertinimą.
1.2. Įstatymo projektu sudaromos prielaidos reikšmingos vertės valstybės valdomų bendrovių ar jų dukterinių bendrovių žemę perleisti konkretiems investuotojams ne konkurencine tvarka ir nepakankamai skaidriai, sprendimus paliekant neaiškiai apibrėžtam kompetentingam valdymo organui be pakankamų pagrįstumo, viešojo intereso, ekonominio naudingumo, alternatyvų, poveikio konkurencijai ir interesų konfliktų prevencijos saugiklių, todėl kyla rizika, kad valstybės turtas gali būti faktiškai rezervuojamas ar paskirstomas pagal išankstinius individualius susitarimus, o atlygio už sandorį ekonominė našta nepagrįstai perkeliama valstybės biudžetui
Įstatymo projekto nuostatomis siūlomame naujame 13 straipsnio 1 dalie 81 punkte siekiama nustatyti, kad sprendimas dėl valstybės valdomų bendrovių arba jų dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių nuosavybės teise valdomos žemės išnuomojimo be konkurso, pardavimo ne aukciono būdu arba perleidimo investuotojui trišalės sutarties pagrindu, pagal kurią investuotojas įgyja nuosavybės teisę į žemę, nuosavybės teisę perleidžia valstybės valdoma bendrovė arba jos dukterinė bendrovė, o perleidėjai atlygina valstybė, būtų priimamas tos valstybės valdomos bendrovės išsamiau neapibrėžtam „kompetentingam valdymo organui“, tačiau nenustatoma papildomų saugiklių dėl tokio sprendimo pagrįstumo, objektyvaus poreikio, interesų konfliktų prevencijos ir pan. Tokiu atveju privatus investuotojas gali įgyti didelės vertės turtinę naudą, o ekonominė sandorio našta perkeliama valstybės biudžetui, o papildomų saugiklių, pavyzdžiui, nustatytos pareigos atlikti nepriklausomą sandorio ekonominio naudingumo, alternatyvų, poveikio konkurencijai ir viešojo intereso vertinimą, ar pan., nėra įtvirtinama.
Aukščiau minėtos pastabos kontekste tebėra aktualios 2025 m. birželio 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl kolegialių priežiūros ar valdymo organų narių atrankas reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-5878[6] pateiktos pastabos, kurios nėra įgyvendintos, kad valstybės valdomų bendrovių ar jų dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių kolegialių organų sudarymas ir veiklos ypatumai galimai neužtikrina visapusiško skaidrumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir atsparumo interesų įtakai ir korupcijai, todėl analizuojamo Įstatymo projekto nuostatų kontekste galimos rizikos dėl interesų konfliktų ir išankstinių susitarimų su potencialiais investuotojais.
Atsižvelgiant į tai, galimos situacijos, kai konkretus valstybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės sklypas gali būti faktiškai rezervuojamas konkrečiam investuotojui dar iki formalaus sprendimo priėmimo. Tokiu atveju viešojo sektoriaus turtas gali būti paskirstomas ne konkurenciją ir didžiausią ekonominę naudą užtikrinančių procedūrų būdu, bet individualių nesąžiningų susitarimų pagrindu. Todėl siūlome Įstatymo projekte įtvirtinti papildomus saugiklius, užtikrinant sprendimų dėl valstybės valdomų bendrovių žemės perleidimo skaidrumą ir atsparumą korupcijai.
1.3. Įstatymo projektu, nustatant 250 mln. eurų investicijų ribą kaip pagrindą taikyti didžiausias lengvatas ir palankiausias verslo vystymo sąlygas valstybės sąskaita, sudaromos prielaidos individualizuotam, į galimai iš anksto žinomą investuotoją orientuotam teisiniam reguliavimui, nes ši riba grindžiama vieno konkretaus projekto verte, kurio viešai skelbiamame stambių projektų sąraše nenurodyta, todėl kyla privilegijuotų sąlygų sudarymo, skaidrumo stokos ir nepagrįsto valstybės išteklių nukreipimo konkrečiam subjektui rizika
Pagal Įstatymo projektu siūlomas nuostatas į didžiausias lengvatas ir palankiausias verslo vystymo sąlygas valstybės sąskaita galėtų pretenduoti ne mažiau kaip 250 mln. eurų investuojantiems subjektams (Įstatymo projektu siūlomas naujas Investicijų įstatymo 157 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Aiškinamajame rašte minėta 250 mln. eurų riba grindžiama tuo, kad „šiuo metu tik vienas stambus projektas viršija šią vertę“.
Atsižvelgiant į trumpą siūlomą Įstatymo projektu siekiamų įtvirtinti pakeitimų įsigaliojimo laikotarpį – nuo 2026 m. lapkričio 1 d. – ir taikymą investuotojams, kurie stambaus projekto investicijų sutartį pasirašė po šios datos, vertintina, kad siūlomas teisinis reglamentavimas kelia individualizuoto reguliavimo riziką bei pagrįstų abejonių, kad Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai orientuoti į jau žinomą potencialų investuotoją (-us), kuriam (-iems) siekiama sudaryti privilegijuotas sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbiamame 2026 m. gegužės 15 d. paskutinį kartą atnaujintame stambių projektų sąraše[7] aukščiau minėtas stambus projektas, kurio vertė viršija 250 mln. eurų, nėra minimas, todėl nėra aišku, ar jis jau įgyvendinamas (nors tokiu atveju informacija apie jį turėtų būti skelbiama stambių projektų sąraše), ar tik planuojamas įgyvendinti ir išskirtines sąlygas siekiama sukurti būtent šiam investuotojui.
1.4. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti reikšmingas papildomas lengvatas stambiems investuotojams, tačiau nėra nustatomi pakankami ilgalaikiai investuotojo įsipareigojimų vykdymo, suteiktų lengvatų susigrąžinimo, žemės naudojimo, įkeitimo ar perleidimo kontrolės mechanizmai, o esminės lengvatų taikymo sąlygos, įskaitant kvalifikacinio balo ribas ir jų apskaičiavimo kriterijus, paliekamos poįstatyminiam reguliavimui, todėl kyla rizika, kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas valstybės turtas ir kita ekonominė nauda bus suteikiami pagal nepakankamai aiškius, objektyvius ir skaidrius kriterijus, neužtikrinant viešojo intereso apsaugos ir veiksmingos atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą
Įstatymo projektu siūloma papildyti Investicijų įstatymo 15⁷ straipsnio 6 dalį 6 punktu įtvirtinant, kad valstybės valdomų bendrovių arba jų dukterinių bendrovių žemės sklypai gali būti perleidžiami investuotojui trišalės sutarties pagrindu tik po to, kai investuotojas pasiekia investicijų sutartyje nustatytus sukurtų darbo vietų ir privačių kapitalo investicijų kriterijus.
Atkeiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu būtų sureguliuotas tik momentas, kada žemė galėtų būti perleidžiama, bet išsamiai nedetalizuojama, kas vyksta po perleidimo: nėra aiškiai nustatytas ilgalaikis investuotojo įsipareigojimų palaikymo mechanizmas, nėra įtvirtintos aiškios suteiktų lengvatų grąžinimo procedūros nutraukus sutartį, nėra siūlomas žemės perleidimo apribojimo mechanizmas, jei investuotojas vėliau sumažina veiklos apimtį, pan. Taip pat nėra aiškiai reglamentuota, ar lengvatine tvarka gavęs valstybinę žemę investuotojas vėliau galės ją parduoti, įkeisti, perleisti ar naudoti kitai veiklai.
Aukščiau minėtos pastabos aktualios ir tuo aspektu, kad Rašte Nr. 4-01-4875 dėl susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų esame atkreipę dėmesį, kad nei galiojančiame ar keičiamame teisiniame reguliavime nėra aiškus gautos ekonominės naudos susigrąžinimas, kai investuotojas neįvykdo įsipareigojimų ar vienašališkai nutraukia sutartį (pažymėtina, kad jis tai gali padaryti bet kuriuo momentu); nepakankamai apibrėžta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos galimybė sumažinti baudą ar atleisti nuo jos investuotojui netinkamai įgyvendinant stambų projektą; taip pat rizika, kad stambaus projekto sutarties nuostatos gali skirtis nuo pateiktos ir įvertintos kvalifikaciniais balais paraiškos.
1.4.1. Galimos rizikos dėl stambaus projekto įsipareigojimų neįgyvendinimo analizuotos ir AV išvadoje dėl kitu Ekonomikos ir inovacijos ministerijos parengtu Investicijų įstatymo pakeitimo projektu Nr. 26-3434[8] siūlomų lengvatų stambaus projekto įgyvendintojams mažinant jų įsipareigojimų apimtį, kai nesant aiškių saugiklių siūlomame teisiniame reguliavime, būtų sudarytos sąlygos gauti reikšmingas verslo vystymo lengvatas tik dėl formalaus atitikimo stambaus projekto reikalavimams, kas prieštarautų viešajam interesui ir skaidraus investicijų skatinimo principams. Ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje buvo konstatuota, kad dalis stambių projektų reguliavimo nuostatų galėtų sudaryti nepagrįstai pranašesnes sąlygas kai kuriems subjektams, o lengvatinės specialiosios investavimo ir verslo sąlygos nustatomos individualiai, nesant aiškių objektyvių ir skaidrių kriterijų. Šios rizikos tiesiogiai aktualios ir vertinamam projektui, nes juo stambiems investuotojams suteikiamos dar didesnės materialinės naudos – žemės nuomos, pardavimo ir perleidimo lengvatos.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teisinio reguliavimo trūkumus, taip pat anksčiau nustatytas rizikas, susijusias su stambių projektų vertinimo, administravimo ir įgyvendinimo stebėsenos sistema, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, naujų reikšmingų lengvatų įtvirtinimas be papildomų saugiklių dar labiau padidintų korupcijos riziką.
Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo, vienareikšmiškumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai siūlome tobulinti Įstatymo projekto nuostatas įtvirtinant draudimą be valstybės sutikimo perleisti ar įkeisti žemę tam tikrą laikotarpį, nustatyti pareigą investuotojui išlaikyti investicinius ir darbo vietų įsipareigojimus, taip pat įtvirtinti aiškų gautų lengvatų grąžinimo mechanizmą.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Kitų antikorupcinių pastabų neteikiama.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama.
Atlikus Įstatymo projekto nuostatų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes:
- Įstatymo projektu sudaromos prielaidos ne konkurencine tvarka ir nepakankamai viešai suteikti konkretiems investuotojams išskirtines privilegijas valstybinės žemės atžvilgiu, o jos kainą nustatant pagal masinį vertinimą – perleisti valstybės turtą mažesne nei reali rinkos verte;
- Įstatymo projektu sudaromos prielaidos valstybės valdomų bendrovių žemę perleisti konkretiems investuotojams nepakankamai skaidriai, be aiškių sprendimų pagrįstumo, viešojo intereso, ekonominio naudingumo ir interesų konfliktų prevencijos saugiklių, todėl kyla išankstinių susitarimų ir valstybės biudžeto lėšų nepagrįsto naudojimo rizika;
- 250 mln. eurų investicijų riba, siejama su didžiausių lengvatų taikymu, gali sudaryti prielaidas individualizuotam, į galimai iš anksto žinomą investuotoją orientuotam reguliavimui ir nepagrįstam valstybės išteklių nukreipimui konkrečiam subjektui;
- didinant specialią tikslinę dotaciją savivaldybėms ir kartu paliekant joms teisę pagal pačių nustatytus kriterijus atleisti investuotoją nuo žemės nuomos mokesčio, kyla finansinio suinteresuotumo, kriterijų pritaikymo konkrečiam subjektui ir neskaidraus investuotojų privilegijavimo rizika;
- Įstatymo projektu siūlomos reikšmingos papildomos lengvatos stambiems investuotojams, tačiau neįtvirtinami pakankami įsipareigojimų vykdymo, lengvatų susigrąžinimo ir žemės naudojimo kontrolės mechanizmai, todėl valstybės turtas ir ekonominė nauda gali būti suteikiami neužtikrinant viešojo intereso apsaugos ir atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome svarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę.
Laikinai einantis direktoriaus pareigas Jovitas Raškevičius
Julija Antanaitė, tel. +370 706 62 755, el. p. [email protected]