Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Str.

Str. d.

Argumentai:

Pirma, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 ir 7 dalimis siūloma spręsti emigrantų kreditavimo klausimą, tačiau ši vartotojų grupė iš esmės paliekama be jokių valiutos kurso rizikos valdymo saugiklių ir priemonių (t.y. šiems asmenims būtų netaikomos 1-5 dalyse nustatytos apsaugos priemonės tokios, kaip reguliarūs perspėjimai reikšmingai pasikeitus valiutos kursui, neatlygintinas konvertavimas į kitą valiutą, konvertavimo sąlygos). Pritarus tokioms nuostatoms, ši vartotojų grupė atsidurs blogesnėje padėtyje lyginant su kitais vartotojais, kuriems 1-5 dalyse nustatytos priemonės bus taikomos. Tokiu būdu ne tik mažinama vartotojų apsauga, bet ir pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatos nesukuria naujo reguliavimo ir neturi pridėtinės vertės, kadangi atkartoja kitose teisės normose nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, pareiga įvertinti kredito gavėjo kreditingumą nustatyta Su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir atsakingojo skolinimo principus. Griežtesnius kreditingumo vertinime naudojamus rodiklius kredito davėjai privalo taikyti vadovaudamiesi Atsakingojo skolinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144.

Be to, bendro pobūdžio informaciją bei paaiškinimus apie kreditus užsienio valiuta kredito davėjas privalo pateikti vartotojui vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi. Taigi, Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūlomos priemonės jau yra reglamentuotos.

Trečia, pažymėtina, kad siūlomos priemonės yra taikomos tik kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo momentu, o visą likusį sutarties laikotarpį, pavyzdžiui, 30 metų sutarties galiojimo metu, nebūtų atliekama vartotojui kylanti rizikos stebėsena.

Ketvirta, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 ir 7 dalimis siūlomas reguliavimas prieštarauja Būsto paskolų direktyvai 2014/17/ES, pagal kurios 23 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės narės privalo užtikrinti, kad visais atvejais, kai kredito sutartis susijusi su paskola užsienio valiuta, kredito sutarties sudarymo metu veiktų tinkama reguliavimo sistema siekiant bent užtikrinti, kad: a) vartotojas turėtų teisę kredito sutartį konvertuoti į kitą valiutą nustatytomis sąlygomis arba b) būtų įdiegtos kitos priemonės siekiant apriboti valiutos kurso riziką, kuri pagal kredito sutartį kyla vartotojui. Tačiau siūlomose 6 ir 7 dalyse nei viena iš direktyvoje nurodytų opcijų nėra numatoma, t.y. vartotojams nepasiūlomas nei konvertavimas į kitą valiutą, nei įdiegiamos kitos priemonės siekiant apriboti valiutos kurso riziką. Pabrėžtina, kad 6 dalyje nurodytas griežtesnis kreditingumo vertinimas nėra valiutos kurso pasikeitimo rizikos valdymo priemonė.

Pasiūlymas:

Išbraukti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 24 straipsnį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Kredito užsienio valiuta sutartis

1. Kai sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, kreditas gali būti teikiamas eurais arba valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.

2. Kai sudaryta kredito užsienio valiuta sutartis, kredito davėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia įspėjimą kredito gavėjui tuo atveju, kai likusios negrąžintos bendros kredito gavėjo mokamos sumos arba kredito įmokų vertė padidėja daugiau kaip 15 procentų nuo tos vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito sutarties valiutos ir valiutos, kuria kredito gavėjas gauna pajamas, keitimo kursas, taikytas kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo dieną. Šiame reguliariai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, teikiamame įspėjime kredito gavėjas informuojamas apie likusios negrąžintos bendros kredito gavėjo mokamos sumos ir kredito įmokos vertės padidėjimą, nurodomos kredito gavėjo teisės ir (arba) veiksmai, kurių jis gali imtis, kad būtų sumažinta ir (arba) valdoma užsienio valiutos kurso svyravimo rizika.

3. Kredito gavėjas, sudaręs kredito užsienio valiuta sutartį, kredito užsienio valiuta sutarties vykdymo metu turi teisę neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į eurus ir, jeigu kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo metu dėl to susitarė kredito davėjas ir kredito gavėjas, – į valiutą, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.

4. Užsienio valiuta konvertuojama pagal kredito sutartyje nurodytą šalių sutartą konvertavimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

5. Standartinėje informacijoje apie kreditą ir kredito užsienio valiuta sutartyje turi būti aiškiai nurodytos pagal šį straipsnį kredito gavėjui taikomos priemonės, skirtos užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti. Jeigu kredito užsienio valiuta sutartyje nėra nuostatos dėl užsienio valiutos kurso rizikos, kylančios kredito gavėjui, kai užsienio valiutos kurso pokytis yra mažesnis negu 20 procentų, ribojimo, teikiant standartinę informaciją apie kreditą, pateikiamas pavyzdys, kuriuo paaiškinama, kokį poveikį gali turėti 20 procentų užsienio valiutos kurso pokytis.

6. Kai kredito sutarties valiuta yra euras ir kredito gavėjas gauna pajamas kita valiuta, kredito davėjas pateikia kredito gavėjui paaiškinimus apie valiutos kurso svyravimo riziką ir taiko priežiūros institucijos nustatytus griežtesnius atliekant kreditingumo vertinimą naudojamus rodiklius.

~~7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytai kredito sutarčiai netaikomos šio straipsnio 1 – 5 dalių nuostatos.~~”

Teikia

Seimo nariai Mykolas Majauskas

Rasa Budbergytė

Andrius Palionis