Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 397
STENOGRAMA
2024 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame birželio 27 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 27 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau. Gerbiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL*). Labas rytas, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos. Demokratų frakcijos vardu siūlome išbraukti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3537 iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Yra įtrauktas klausimas – jūsų atsakymai į Seimo narių paklausimą.
PIRMININKĖ. Taip.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, tad suteikite galimybę ir paklausti. Kol kas yra užblokuota galimybė jūsų paklausti, bent jau tiems, kurie šiuos klausimus jums pateikė.
PIRMININKĖ. Kadangi laikausi Statuto numatytos normos, atsakau į klausimus raštu, tą ir padarysiu, kaip jūs ir reikalaujate. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai neleisite paklausti?
PIRMININKĖ. Laikysimės tos normos, kuri yra numatyta Statuto. Aš manau, kad laikykimės taisyklių, kurių jau ne kartą laikėmės. Prašau. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu mes irgi siūlome iš darbotvarkės išbraukti 2-2.1 klausimą, visą paketą.
PIRMININKĖ. 2-2.1 klausimą, ar ne?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Transporto veiklos pagrindų, Saugaus eismo ir ANK, kadangi dar visai neseniai, prieš kelis mėnesius, Seimas atmetė analogišką projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Juliau, gal galėtumėte patikslinti, nes 2-2.1 klausimas – tikriausiai ne tą jūs turite galvoje?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3537, Saugaus eismo įstatymo projektas Nr. XIVP-3538 ir ANK įstatymo projektas Nr. XIVP-3539.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. 2-21 klausimas, dabar supratau. Dėkui.
Prašau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, Pirmininke, vis dėlto paraginčiau laikytis jūsų žadėtos naujos politikos standartų ir parodyti tam tikrą ir etikos, ir pagarbos Seimui maksimumą. Nes jūs sistemingai vengiate atsakyti į Seimo narių klausimus, jūs atsisakėte pas mus ateiti į frakciją. Dabar jau daug opozicinių frakcijų pasirašė klausimus. Tai jūs tiesiog numatykite dar kokių bent 10 minučių papildomai, jūs tą galite padaryti, mūsų siūlymu. Seimas apsispręstų ir, manau, tikrai turėtumėte galimybę atsakyti į klausimus. Nes dabar tikrai atrodo labai neskaidriai, kuomet šitokios vertės sklypas yra atiduodamas gana keistoms statyboms pačioje kadencijos pabaigoje. Žadėjote skaidrumą, tai realizuokite jį.
PIRMININKĖ. Miela kolege, jūs dedate didžiules pastangas, kad paskatintumėte mane atsakyti į klausimus, kurie nėra Seimo Pirmininko kompetencijos, tačiau gerbdama Seimo narių valią aš ateisiu į tribūną ir atsakysiu į jūsų raštu suformuluotus klausimus, kaip mane ir įpareigoja Seimo statuto 29 straipsnis, kurį jūs, ponia Širinskiene, būdama didelė Statuto žinovė, puikiai žinote.
Prašau. A. Skardžius, matyt, dar norėtų ta pačia tema pasisakyti. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu pasidalinti tik patirtimi. 2006 metai. Kanceliarijos darbuotojas, Teisės departamento vadovas išsinuomojęs mašiną pavežiojo savo šunį ir neteko savo pareigų apkaltos būdu. Tad yra tokia tradicija, tokia praktika, gerbiamoji Pirmininke. Čia yra pusės milijardo vertės sklypas! Ir jūs tiesiog naikindama turtą nedarote nieko, suverčiate bėdą Kanceliarijai ir atiduodate savivaldybei.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, atsakomybė yra ne vien tik už mano žodžius, bet ir už jūsų žodžius. Jeigu jūs sakote, kad aš naikinu kažką ar kažką perduodu, tai atsiprašau, jūs labai netiksliai, tendencingai ir visiškai iškreiptai formuluojate kaltinimus man. Būkime objektyvūs visi ir korektiški taip pat iš visų pusių. Labai jums ačiū.
Kolegos, pasiūlymai yra išsakyti, taip pat atkreipiu dėmesį, kad yra keli klausimai, kurie nebuvo įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Tai pirmiausia apsispręskime dėl A. Butkevičiaus bei J. Sabatausko išsakyto bendro skirtingų frakcijų prašymo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-21 klausimą bei lydimuosius, tai yra (perskaitysiu pavadinimą) Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai. Pateikimai. Tai apsispręskime. Kas pritariate šių klausimų išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 60, prieš – 26, susilaikė 26. Pasiūlymui pritarta, klausimas išbraukiamas iš šios dienos darbotvarkės.
Dabar prašau pritarimo, kad šiandieną svarstytume kelis klausimus, kurie nebuvo įrašyti į pavasario sesijos darbų programą, tai yra 2-17 klausimą – Turizmo įstatymo pakeitimą, 2-18 klausimą – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimą, 2-22 klausimą – Švietimo įstatymo pakeitimą ir 2-23 klausimą – taip pat Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimą. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šių klausimų svarstymui? Jūs norite balsuoti dėl kiekvieno. Gerbiama kolege, prašau ateiti, pasisakyti per šoninį mikrofoną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke, mes norėtume už kiekvieną atskirai balsuoti.
PIRMININKĖ. Jūs norėtumėte balsuoti už kiekvieną atskirai dėl pavasario sesijos darbotvarkės neįtrauktų klausimų? Žinoma, gerai, pabalsuokime už kiekvieną atskirai. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nu, man atrodo, kad per šitą kadenciją buvo daugybė opozicijos darbotvarkių, kuriose buvo klausimų, neįtrauktų į sesijos darbotvarkę. Mes esame taip sutarę, kad mes niekada nebalsuojame, visiems leidžiame pateikti savo projektus. Tai čia yra tiesiog kažkokia visiška novacija Seimo kadencijos pabaigoje. Tai gal tos tradicijos jau nebelaužykime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti tam, kad 2-17 klausimą – Turizmo įstatymo pakeitimą svarstytume be balsavimo? Aš tiesiog atsiklausiu, ar galime bendru sutarimu? Galima. Ačiū.
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima, ačiū.
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir darbotvarkės 2-23 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas taip pat nebuvo įrašytas į pavasario sesijos darbų programą. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad šiandieną jį svarstysime? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl visos darbotvarkės, ar galėtume pritarti jai bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 79, prieš – 2, susilaikė 28. Darbotvarkei pritarta.
10.09 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat dar yra vienas pranešimas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio protokolas, išrašas iš jo. Buvo frakcijos seniūno rinkimai ir seniūnu nutarta skirti A. Vyšniauską, o į frakcijos seniūno pavaduotojus – A. Petrošių. Sveikiname kolegas, linkime sėkmės. (Šūksniai salėje, plojimai)
10.09 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl miškų politikos“ projektas Nr. XIVP-3932 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Siūlau tęsti darbą toliau. (Triukšmas salėje) Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl miškų politikos“ projektas Nr. XIVP-3932. Pranešėja – A. Gedvilienė. Kviečiu, gerbiama Aiste, jus tribūną, kad pristatytumėte 1-2 klausimą – Seimo rezoliuciją „Dėl miškų politikos“.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Teikiu rezoliuciją „Dėl miškų politikos“, kurią pasirašė skirtingų partijų atstovai iš visų frakcijų, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos. Noriu priminti, kad ši rezoliucija atsirado kaip pažadas po to, kuomet T. Tomilinas teikė rezoliuciją dėl miškų politikos. Tuomet jai buvo nepritarta ir mes įsipareigojome pateikti rezoliuciją, dėl kurios galėtume sutarti visi. Nors rezoliuciją pasirašė Seimo nariai, bet mes taip sutarėme, kad į rezoliucijos tekstą sudėsime tai, dėl ko sutarė 400 žmonių, kuriems rūpi miškai ir miškų politika. Kadenciją pradėjome kalbėdami apie miškus ir kad reikia turėti susitarimą ir bendrą poziciją, kaip mes į tuos miškus žiūrime. Dėl to buvo sutarta susiburti ir parengti nacionalinį susitarimą. Buvo sukurtas mechanizmas, retai naudojamas mūsų teisėkūros sistemoje, ir pasitelktas bendrakūros mechanizmas: pakviesti įvairių organizacijų nariai teikti savo siūlymus ir dalyvauti diskusijoje. Taigi nacionalinio susitarimo procese dalyvavo apie 40 organizacijų, 400 žmonių. Tai ir miškininkai, mokslininkai, gamtininkai, profesinių sąjungų atstovai, politikai, savivaldos atstovai – visi tie, kuriems rūpi miškas.
Procesas prasidėjo 2021 metais, truko pusantrų metų. Per tą laiką buvo organizuota apie 150 renginių, tam dedikuota šimtai valandų darbo. Išskirtos devynios temos, dėl kurių reikėtų susitarti. Susitarti pavyko dėl šešių, aš noriu jas pagarsinti: su miškais susijusio mokslo ir mokslo sistemų vystymas, privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis, miškų sektoriaus atvirumas, išsamesnis visuomenės informavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimą, stabilių ir klimato kaitai atsparių miškų formavimas, didesnis anglies kaupimas ir miškingumo didinimas, miškų socialinės, kultūrinės veiklos atskleidimas ir padidinimas, patrauklios darbo vietos su miškais susijusiuose sektoriuose, darbuotojų socialinės garantijos ir apsauga. Tai, ką mes nusprendėme sukelti šiandien į rezoliuciją, yra skola visiems tiems žmonėms, kurie dirbo ir pasiekė susitarimą dėl šitų šešių temų. Tai nėra šiaip sau susitarimas – kiekvienas sakinys, kiekviena tezė tame dokumente yra suderinta nuo A iki Z.
Kilo daug klausimų, kodėl mes vis dar šito dokumento nepatvirtinome ir kodėl mes, pakvietę šitokį gausų būrį žmonių, galiausiai neprisiimame politinės atsakomybės ir nepasakome, kad tas darbas svarbus. Būtent po to, kuomet Tomo rezoliucijai Seime nebuvo pritarta, sutarėme, kad ši rezoliucija galėtų virsti nacionalinio susitarimo rezoliucija, tokia rezoliucija, dėl kurios tikrai kviečiu ir šiandien Seime vieningai balsuoti ir parodyti, ir atiduoti skolą visiems tiems žmonėms, kurie skyrė savo laiką, savo dėmesį miškams, savo dėmesį šitam dokumentui, ir visiems pasakyti, kad vis dėlto Seimas prisiima politinę atsakomybę, įtvirtina tuos susitarimus ir bent iš dalies pasiekia nacionalinį susitarimą.
O temos, dėl kurių liko nesutarta, keliauja į įstatymą ir ten mes turėsime susitarti mums įprastu būdu, svarstydami Miškų ir kitus lydimuosius įstatymus ir galvodami, kur surasti tą balansą tarp saugojimo ir naudojimo. Tikrai kviečiu tą skolą visiems atiduoti ir šiandien vieningai balsuoti už rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų čia gražiai pasakėte, kad skola, bet visi reikalai buvo sudėti į nacionalinį susitarimą. Šiandieną turėtume pasakyti, dėl kokios priežasties ir kas, teko girdėti, kad galbūt socialdemokratai ar kas, blokuoja. Aš suprantu, kad negali būti absoliučiai susitarimo to, kuris nepaliestų ir būtų teigiamas visoms pusėms, bet šiuo atveju reikia prisiimti tam tikrą politinę atsakomybę ir spręsti klausimus, o ne atidėlioti po rinkimų tam, kad po to priėmę galbūt nesuerzintume vieno ar kito rinkėjo. Manyčiau, ryžtingai reikia spręsti klausimus. Galite patvirtinti ar paneigti, kad iš tikrųjų yra partijų, kurios blokuoja ir kurios konkrečiai nepasirašo to susitarimo? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš labai labai tikiuosi, kad šiandien nė viena partija, nė vienas žmogus neblokuos šito susitarimo. Tuo labiau kad, kaip jau ir sakiau, kiekviena eilutė suderinta tarp visų socialinių partnerių. Kiek man yra žinoma, didžioji dalis Seimo frakcijų tikrai rinkosi, tarėsi, svarstė nacionalinio susitarimo turinį ir daugelis iš jų pritarė, tačiau viena politinė partija, šiuo atveju socialdemokratai, nesiryžo pasirašyti nacionalinio susitarimo partijų pirmininkų lygiu. Negirdėjau aš argumentų, gal juos pasisakydami dėl motyvų ar svarstymo metu socialdemokratų atstovai išsakys, bet aš manau, kad šiandien yra tas laikas, kada galime visi išeiti iš šitos situacijos vieningai ir parodyti, kad dėl tų dalykų, dėl ko sutaria visuomenė, kuriai rūpi miškai, su labai skirtingais interesais mes galime sutarti ir čia, Seime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Semeška.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji komiteto pirmininke, ką tik svarstėme opozicijos teiktą rezoliuciją, kurios turinys buvo galbūt net ir solidesnis negu jūsų dabar teikiamos rezoliucijos. Tačiau valdantieji turbūt nusprendė, kad nevalia opozicijai leisti kokias nors iniciatyvas, ir štai dabar teikia savo rezoliuciją. Aišku, mano kolega E. Pupinis minėjo ir buvusį partijų susitarimą, ir visa kita. Tai aš vis dėlto paprašyčiau jūsų, gerbiamoji pirmininke, įvardinti bent tris–penkis esminius skirtumus tarp mūsų, opozicijos, rezoliucijos, teiktos T. Tomilino, ir jūsų, gerbiamoji pirmininke, teikiamos rezoliucijos. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Turbūt nebuvo tokio kažkokio noro blokuoti opozicijos iniciatyvą, tuo labiau kad ir valdančiųjų pusėje buvo žmonių, kurie tikrai palaikė rezoliuciją, bet žinome, kad rezoliucijos žanras yra toks, kad pasiūlymai teikiami yra tik tokiu atveju, jeigu yra trečdalis nepritarusių Seime. Mūsų situacija buvo tokia, kad tiesiog rezoliucijoje buvo klaidinančių teiginių, kuriuos būtų verta pataisyti, jeigu jau mes norime turėti rezoliuciją Seime. Tik dėl to mūsų frakcijoje buvo norėta susilaikyti, kad būtų galima korektiškai sutvarkyti tą tekstą, ir paskiau būtume tikrai pritarę. Nebuvo valios ir turbūt visi frakcijos nariai paliudys, kad visi serga už miškus, už miškų politiką, už sutvarkymą ir daugeliu klausimų mes su Tomu tikrai esame bendraminčiai.
Dar kartą pakartosiu, kad toji rezoliucija, kuri buvo pirmą kartą teikta, buvo politinė rezoliucija – viskas su tuo puiku. Jinai buvo teikta turbūt reaguojant į visuomenėje kylančią temperatūrą dėl miškų, jinai grąžino diskusiją apie miškus į Seimą ir tas yra labai puiku. O šita rezoliucija yra grįsta nacionalinio susitarimo pagrindu. Vadinasi, čia dalyvavo, kaip ir minėjau, 40 organizacijų, 400 žmonių, jie tikrai diskutavo pusantrų metų ir atnešė dokumentą (šiandien aš jį įgarsinu, nors tikrai negaliu niekaip savintis), atnešė dokumentą, dėl kurio yra visiškai sutarta. Aš tas vietas, dėl kurių sutarta, įgarsinau. Pirmojoje rezoliucijoje apie tai nebuvo kalbėta, o šitoje yra apie tai kalbama, turbūt tuo ir skiriasi tos rezoliucijos.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška. Ruošiasi K. Mažeika.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, dėkoju už rezoliuciją. Tikrai jūsų atliktas didelis darbas, susitikta su daug visuomenininkų, su mūsų politinių partijų atstovais. Miškai tikrai rūpi, manau, kiekvienam Lietuvos piliečiui, ypač Pietų Lietuvoje, kur miškingumas yra didžiausias. Norėjau pasiteirauti. Mes taip pat ir Antikorupcijos komisijoje svarstėme atvejus, kai saugotinose teritorijose vienas asmuo išduodavo leidimus ir būdavo atliekami plynieji kirtimai, ta sistema nevisiškai veikia. Galbūt jau žinote, ar sistema yra sutvarkyta, bent jau keturių akių principas ir kontrolė dėl miškų kirtimo ir saugotinose teritorijose?
O pati rezoliucija yra gera, deklaracija. Žinoma, labai gaila, kad ne su visomis politinėmis partijomis, ypač socialdemokratais, pavyko susitarti dėl pagrindinių dalykų, tai yra dėl ūkininkavimo miške ir saugojamų teritorijų, dėl bioįvairovės ir ekosistemos.
PIRMININKĖ. Laikas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kokios jūsų prognozės būtų, kaip čia būtų galima vis dėlto susitarti ir papildyti konkrečiais skaičiais šią rezoliuciją? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš sakyčiau, kad socialdemokratai neblokavo nieko, kas yra šios rezoliucijos turinyje. Man atrodo, kad kiekvienas Seimo narys galėtų ramia sąžine žiūrėti tiek į miško pramonės atstovus, tiek į gamtininkus ir saugotojus, balsuodamas už šitą rezoliuciją, kadangi, kaip ir minėjau, tiesiog tarp mūsų socialinių partnerių, nacionalinio susitarimo dalyvių nebuvo pasiektas susitarimas. Šitoje rezoliucijoje šitų dalių, dėl kurių susitarimas nebuvo pasiektas, mes ir nenešame. Aš tikrai tikiu, kad šiandien socialdemokratai ir visi vieningai balsuosime.
O dėl tų dalių, dėl kurių nebuvo pasiektas susitarimas nacionalinio susitarimo proceso metu, mes turėsime ieškoti sprendimų, priimdami įstatymus. Jau šiandien ministras pateiks Miškų įstatymo projektą. Svarstymams, klausymams, diskusijoms skirsime tikrai daug laiko ir ieškosime, kaip surasti balansą ir sveiką požiūrį labiau saugant miškus, kita vertus, leidžiant juose ūkininkauti. Kai kurios diskusijos tiesiog yra paliktos ateičiai. O šitas dokumentas, dar kartą noriu patikinti, yra saugus balsuojant visoms pusėms.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi L. Jonauskas. Kęstučio nėra. L. Jonauskas. Ruošiasi T. Tomilinas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ačiū, pranešėja. Iš tikrųjų dveji metai buvo sugaišti veltui, užuot padarius kažkokius konkrečius darbus dėl miškų, buvo imituojamas tas susitarimas. Iš tikrųjų puikiai žinome, kad po dvejų metų intensyvaus darbo liko nesutarta dėl esminių klausimų, kurie visą laiką kėlė klausimų. Dėl visų kitų klausimų, man atrodo, niekada ginčų ir nebuvo kilę, tik galbūt trūko tokio susirašymo tų visų darbų, ką reikia padaryti miškų sektoriuje.
Iš tikrųjų kalbate apie skolą, bet aš skolos grąžinimu nelaikyčiau tuščios politinės rezoliucijos – reikėtų konkrečių darbų, ko per šitą ketverių metų kadenciją mes ir pasigedome. Iš tikrųjų, mes kalbame apie miškingumo didinimą, apie saugomų miškų plynuosius kirtimus ir taip toliau. Tų darbų galima vardinti begalybę ir šiuo atveju man prasilenkia tos deklaracijos norai su realybe. Šiandien labai gražiai kalbate apie nacionalinį susitarimą, apie tai, kaip mums visiems kartu reikia saugoti miškus ir taip toliau, bet iš kitos pusės, iš Vyriausybės atkeliauja įstatymų projektai, kuriais siekiama valstybės įmonės Miškų urėdijos…
PIRMININKĖ. Laikas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). …statusą pakeisti į akcinę bendrovę. Socialdemokratai susilaikys dėl šitos rezoliucijos, balsuoti už negalėsime. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Linai, aš nežinau, gal ne visai esate įsigilinęs į projektą, kuris šiandien yra teikiamas po rezoliucijos, kadangi ten nieko nėra apie akcinę bendrovę. Taip pat aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad rezoliucijoje yra ambicingi tikslai apie 2050 metus išplėsti miškingumą iki 40 %. Ir aš tikrai nepavadinčiau veltui sugaištu laiku to, kas vyko pusantrų metų, kadangi labai trūko bendro darbo tarp skirtingą požiūrį turinčių socialinių partnerių. Tai aš labai džiaugiuosi, kad juos visus pavyko sutelkti ir suburti prie bendro stalo. Buvo pamatyta, kad dėl labai daug klausimų gali būti atrastas sutarimas, ir tas sutarimas pasiektas. Taip, mes konstatuojame faktą, kad tarp tų socialinių grupių nepavyko surasti sutarimo dėl miškų saugojimo ir ūkininkavimo. Tas bus mūsų darbas. Bet kodėl tai trukdo patvirtinti, įprasminti tą darbą, kurį atliko visi socialiniai partneriai, 400 žmonių, atleiskite, gerbiamas kolega, jūs neatsakote į klausimą. Mes konstatuojame faktą, kad dėl kai kurių dalių nesusitarėme. Dėl to tarsimės priimdami Miškų įstatymą. Aš manau, kad atsiskleis veidai ir vėliau.
PIRMININKĖ. Nors laikas jau kaip ir baigėsi, bet T. Tomiliną buvau paskelbusi. Prieš tai labai trumpai L. Jonauskas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Buvo paminėtas mano vardas. Pirmininkei noriu pasakyti, kad ne aš turiu atsakyti į klausimus, o jūs turite atsakyti į visus mums rūpimus klausimus. Kita vertus, ši rezoliucija yra ne kas kita kaip dar viena deklaracija, kuri įtvirtintų darbą, kuris yra įrašytas į Vyriausybės programą, bet taip ir nepadarytas. Ačiū.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas klausia paskutinis.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pirmininke, aš pritariu sumanymui galiausiai patvirtinti nacionalinį susitarimą tos apimties, kaip yra Seimo rezoliucijos. Džiaugiuosi, kad mano rezoliucijos sumanymas pastūmėjo būtent tokiam sprendimui, viskas gerai.
Tačiau šiandien mus žiūrintys žmonės, kurie aktyviai dalyvavo taip pat rengiant Nacionalinį miškų susitarimą, turi du esminius klausimus. Ar tos dvi naujos idėjos, kurios atsirado jau toje mano rezoliucijoje arba mūsų bendrojoje rezoliucijoje, ar bent jau jūsų pozicijoje atsispindi, kad reikia nutraukti Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę? Vienas dalykas.
Kitas dalykas, reikia keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką, tai yra būtent skirti ir valstybės lėšų, ir resursų tam, kad būtent valstybiniai miškai taptų to teisingo, to išsvajoto ūkininkavimo pavyzdžiu.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai dėl akcionavimo. Nėra to klausimo nei šiandien darbotvarkėje, nei būsimame klausime, kurį teiks ministras. Aš suprantu fliustraciją, bet tikrai mes jo neketiname svarstyti. Kiek žinau, jisai yra užregistruotas, bet negirdėjau apie jokias perspektyvas. Jokie procesai, susiję su akcionavimu, neprasidėjo ir jie negali prasidėti, kol nebus priimti teisės aktai, o teisės aktams perspektyvos kol kas tikrai nėra.
Dabar dėl miškų saugojimo. Esame bendraminčiai, Tomai. Aš tikrai sutinku, kad mes turime demonstruoti tvarų miškininkavimą, mes turime žiūrėti į miškus kaip į ekosistemą, kurioje galima uždirbti ne tik kertant ir vežant lentas. Aš tikrai tikiu, kad mes būsimu įstatymu galėsime sudėti tam tikrus saugiklius ir kitokį požiūrį į saugomas teritorijas ir į ūkines teritorijas. Tikrai tikiu, kad galime kitaip žiūrėti į valstybinius miškus ir privačius miškus. Bet dėl to turėsime mes visi susitarti. Rezoliucija tą ir sako, kad dėl to, dėl ko nesusitarė socialiniai partneriai, turėsime pratęsti diskusijas čia, Seime. Tikiu, kad ta politinė valia yra ir turėsime gerus rezultatus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už atsakytus klausimus. Dabar diskusija. Diskusijoje užsirašė kalbėti trys kolegos. Pirmasis diskusijoje užsirašė kalbėti K. Adomaitis. Ar jis salėje yra? Šiuo metu nematau. T. Tomiliną kviečiu. Jeigu Kasparas grįš, tai galės pasisakyti. Taigi diskusijoje pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šią rezoliuciją vienaip ar kitaip mes turėjome patvirtinti maždaug prieš dvejus su puse metų. Mes smarkiai vėluojame, bet per tą laiką mes nemiegojome ir galvojome, ką galime padaryti dar geriau, kokius sprendimus reikia nešti į Seimą. Viskas vėluoja, viskas turėjo įvykti anksčiau. Pagrindinę atsakomybę neišvengiamai turi prisiimti tie, kas vadinasi šiandien valdžia, kas yra Aplinkos ministerijos vadovybėje.
Bet aš ne apie kaltinimus. Aš apie tai, ko trūksta šioje rezoliucijoje ir ką mes galėtume, kaip teisingai pirmininkė pasakė, teoriškai įteisinti įstatymu. Tai yra sunkesnis kelias. Rezoliucijos žanras yra stiprus būtent tuo, kad tu gali dėl esminių dalykų keletu sakinių susitarti, turėti karštą diskusiją Seime, įtraukti kuo daugiau žmonių ir rasti tuos sunkius kompromisus. Na, nuėjome tuo lengvesniu keliu, įtvirtinsime tai, dėl ko sutarė jau visuomenė, socialiniai partneriai. Gerai, mūsų laukia sunkus kelias per daugybę ilgo Miškų įstatymo teksto ieškoti fundamentalių politinių sutarimų, tačiau čia, iš šitos tribūnos, svarstydamas šią rezoliuciją norėčiau pabrėžti, kad esminiai naujadarai, kuriuos per keletą metų išdirbome, yra du.
Negalima pertvarkyti miškų, Valstybinių miškų urėdijos į akcinę bendrovę vien todėl, kad nėra susitarta dėl strateginių tikslų, pati bendrovė nerodo tvaraus ūkininkavimo pakankamo lygio, kokio nori visuomenė, ir ta pertvarka būtų gana pavojinga. Mes puikiai žinome, visi puikiai žinome, įsipareigojimus EBPO, tai yra rekomendacinio pobūdžio įsipareigojimai, ir šiandien tam tikrai ne laikas. Turime keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką ir pertvarkyti, iš esmės permąstyti mūsų Valstybinių miškų urėdijos misiją ir orientuoti ją į miško ekologinių, socialinių, ekonominių funkcijų pusiausvyrą, ne žūtbūt siekti pelno, šiandien tiek pelno, kiek gauname iš tos bendrovės, reikia pasakyti, mums nereikia, jeigu mes mokame kainą, kad mažėja, pavyzdžiui, saugomų miškų.
Keletą minčių noriu pasakyti iš karto po šio klausimo. Dėl Miškų įstatymo. Tai tikrai nėra tai, ko mes norime kaip opozicija, kaip Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcija aktyviai teiksime siūlymus. Šiandien palaikau pateikimą, raginu balsuoti už pateikimą, nes tam tikri sprendimai, kurie jau seniai brendo, kurie įtvirtinti Nacionaliniame miškų susitarime, šitoje rezoliucijoje, apie kuriuos kalbame daugybę metų, kad, pavyzdžiui, II kategorijos miškų plotus reikia plėsti, nes dabar jie tiesiog ribojami juridiškai, jų plėtra neįmanoma, tą klausimą Miškų įstatymo projektas sprendžia, tačiau lieka labai daug diskusinių dalykų. Ar tikrai taip smarkiai turime intensyvinti ūkininkavimą, ūkininkavimą IV kategorijos miškuose? Apie tai diskutuosime.
Tų dviejų rezoliucijų pastarųjų kelių savaičių esminė žinia, kad valstybinė miškų politika, valstybinė miškų įmonė turi rodyti kitokią, ne tik į pelną orientuotą veiklą, ir tai turime užprogramuoti dabartiniame svarstomame įstatyme ir jokiu būdu net nebandyti eiti į Seimą su siūlymu pertvarkyti Miškų urėdiją į akcinę bendrovę. Dėl to, man atrodo, jau sutarėme. Todėl raginsiu balsuoti ir už rezoliuciją, ir už pateikimą Miškų įstatymo, nes nieko nedarymas yra iš esmės palankus miškų intensyvaus kirtimo šalininkams, kaip jau ne kartą buvo įrodyta per šią kadenciją, kad nieko nedarymas ilgainiui veda prie didžiulių skandalų, prie nelegalių kirtimų, prie to, kad atsipalaiduoja interesų grupės ir daro, ką nori. Turime keisti Lietuvos politiką, jinai nepakankamai gera, ir saugoti miškus labiau.
PIRMININKĖ. Laikas. S. Gentvilas diskusijoje dalyvaus.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos gyventojai, piliečiai, ši rezoliucija yra atskaitos taškas miškų politikoje, dažnai tvirtina Seimas rezoliucijas, kurios yra spontaniškos ar kitaip orientuotos į kokią progą. Ši rezoliucija yra dvejų metų darbas, ir tai yra darbas visuomenės, profesionalų, ne profesionalų, tiesiog bendruomenių, dėl to, kaip turėtų politikai toliau piešti miškų politiką Lietuvoje. Visiškai nesutinku su gerbiamo L. Jonausko pasakymu, kad tai yra prarastas laikas, nes jeigu mes Seime savo produktyvumą matuojame įstatymų projektų skaičiumi, pasiūlymų skaičiumi, tai būtent dėl miškų šitą teisėkūros iniciatyvumą reikėjo sustabdyti.
Priminsiu, kad per praėjusią kadenciją Miškų įstatymo projektų ir pasiūlymų buvo užregistruota beveik tiek pat, kiek per 26 Seimo darbo metus Miškų įstatymo redakcijų. Teisėkūra dėl miškų praeitą kadenciją buvo tokia intensyvi, kad mes turėjome mitingą po mitingo čia, prie Seimo, kitur, laužų ir konferencijų, mes diskutuodavome ir socialiniuose burbuluose apie tai, kaip vieni kitus gerai suprantame ir kaip ana pusė mūsų nesupranta.
Labai ačiū Aplinkos apsaugos komiteto nariams – A. Gedvilienei, kitiems, kad mes sustabdėme šitą įstatymų spaustuvę visą šią kadenciją ir pasakėme: laikas susitarti, nes miškuose, ekosistemose pokyčiai vyksta šimtmečius. Medžiai, miškas yra ilgiausiai gyvenantis organizmas ir įstatymai neturi keistis kas metus ar kas pusmetį. Kai kolega sako, mes praleidome laiką ar iššvaistėme laiką, – ne, mes susėdome tam, kad susitartume.
Būtent šiuos dvejus metus mes sėdėjome intensyviai nusiėmę profesorių laipsnius, nusiėmę savo pareigų laipsnius, nusiėmę savo darbdavių titulus, kiek daug tūkstančių darbdavių, ir bandėme įtikinti vienas kitą, kaip turėtų judėti miškų politika į priekį. Buvo pirmą kartą pasinaudota bendrakūros procesu, kai iš esmės neprofesionalai sėda su profesionalais ir kalba kaip lygus su lygiu, tête-à-tête, akis į akį. Tai yra didelis laimėjimas Lietuvos politikoje, kad mes sugebėjome suburti tokią bendruomenę, mes, kaip politikai, sugebėjome nepaleisti ir atkartoti įstatymų spaustuvės, kas buvo padaryta praeitą kadenciją, ir sugebėjome susitarti dėl labai daug, nes jokia kita aplinkosaugos tema taip neskaldo kaip miškų politika.
Čia aš noriu valdančiosios daugumos vardu pasakyti, kad mes nenorėjome priimti ryžtingų sprendimų, apie ką čia kai kurie sako, reikėjo imtis ryžtingų sprendimų, nes mes neturėjome politinio užsakymo. Mes net valdančiojoje daugumoje ar Aplinkos komitete sunkiai rasdavome ekvilibriumą, todėl reikėjo Nacionalinio miškų susitarimo, kuris gimė bendruomenėje, šiandien bus patvirtintas Seimo rezoliucija, ir iškart po to mes atėjome jau su Vyriausybės teikiamu Miškų įstatymu, kas yra šito Nacionalinio miškų susitarimo įgyvendinimas.
Todėl aš labai vertinu šitą procesą. Man atrodo, ir mokslininkai, ir kiti turėtų visgi pasižiūrėti, kaip turėtų vykti teisėkūra: sustabdyti teisės aktų inicijavimą, susitelkti bendruomenėje, diskutuoti apie tai, kam bendruomenė gali maksimaliai pritarti ir sutarti, o tada politikai sutaria dėl likusios dalies, kas yra Miškų įstatymas ir Vyriausybės išgludintas projektas, kuris yra kompromisų kompromisas, nes kitaip mes vėl turėsime skirtingų iniciatyvų taršymą. Todėl labai kviečiu pritarti šitam projektui, nes tai yra atskaitos taškas Lietuvoje, kaip mes žiūrime į miškų politiką, ir tai yra bendras rezultatas didelės bendruomenės – tiek profesionalų, tiek neprofesionalų, tiek bendruomenių, tiek kitų miško naudotojų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir K. Adomaitis. Prašau į tribūną.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas ministre, klausiau jūsų pasisakymo. Gal tiktai trumpai norėčiau pasakyti, kad kas jau kas, bet Miškų susitarimo procesas sulaukė labai daug kritikos dėl to, kad diskusijų kartais buvo per daug. Galima tik pasidžiaugti, kad, nepaisant kritikos procesų, mes turime tam tikras nuostatas, kurias tvirtiname rezoliucijoje, dėl kurių pavyko susitarti. Rezoliucijoje yra tikrai svarbių nuostatų dėl požiūrio į miškus, dėl to, kas gali pasikeisti miškų politikoje.
Manau, kad čia tikrai tas kompromisas buvo rastas. Ten yra ir dėl privačios nuosavybės nuostatų, kurios sutvirtina ją, ir nuostatų dėl to, kaip mes žiūrime į priemiesčių miškus, į saugomas teritorijas ir apskritai, kad miškas gali būti ne vien tiktai kaip medienos tiekimo įrankis, bet ir kaip turintis kur kas daugiau funkcijų. Tas balansas tam tikra prasme geras. Tiktai, aišku, turime pripažinti, kad šitoje rezoliucijoje nebuvo sutarta dėl visų punktų, o kritika, kuri gal toliau pasigirsta, kad nebuvo sutarta dėl pačių svarbiausių punktų… Mano pasisakymas ir bus apie tuos svarbiausius punktus, kurių dar nėra rezoliucijoje.
Laisvės partija jau iš karto po pasiekto Miškų susitarimo, kurį mes tvirtinome rezoliucijoje, priėmė valdyboje sprendimą, kad pritaria pačiam susitarimui. Tačiau noriu pabrėžti ir tą pasakė Laisvės partijos valdyba – šitas susitarimas be finansavimo šaltinio yra faktiškai šakėmis ant vandens parašytas. To finansavimo šaltinio trūkumas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl dar nėra likusių dalių dėl saugomų teritorijų plėtros visoje rezoliucijoje ir pačiame Miškų susitarime nebuvo. Čia aš tikrai kviečiu visus atkreipti dėmesį, iš kur mes surasime tą finansavimo šaltinį, nes Laisvės partija pasiūlė, iš kur mes turėtume finansuoti visus saugomų teritorijų plėtros pokyčius, miškų savininkų patiriamus nepatogumus ir panašiai. Mes turime Valstybinių miškų urėdiją, kurios vadyba tikrai tobulėja. Yra neišspręstų klausimų, tikrai būtų galima tą vadybą dar tobulinti, bet jinai generuoja rimtas pajamas ir jinai generuoja rimtas pajamas būtent iš miškų. Laisvės partijos siūlymas yra skirti dalį Valstybinių miškų urėdijos pajamų (pelno) saugomų teritorijų plėtrai arba kompensuoti miškų savininkams už jų patirtus apribojimus.
Turint omenyje, kad nei saugomų teritorijų plėtros mes neturime įgyvendinti per vieną naktį, nei tų kompensacijų išmokėti per vieną naktį, o nuosekliai dirbti dėl to 20 metų į priekį, ką ministras, beje, teisingai sakė, kad miškų politika yra priimama 50 ar 100 metų į priekį, tai turint omenyje, kad tų pinigų kompensacijos už saugomų teritorijų plėtrą reikės ne per vienerius metus ar per dešimtmetį, tai Miškų urėdija tikrai per tą dešimtmetį galės sugeneruoti reikiamas pajamas. Tą procentą mes galime drąsiai paskirti nuo tų pajamų šitiems klausimams finansuoti. Kol sprendimo dėl tokio finansavimo nėra, tol labai daug nuostatų, kurias mes tvirtiname ir dėl kurių mes kalbame, liks tiktai įrašytos popieriuje ir tai bus nuolatiniu politikų tokios kovos įrankiu prieš rinkimus ir po rinkimų taip pat.
Noriu pabrėžti, kad yra labai daug bandymų (beje, Aplinkos ministerija jiems pritarė) visaip sumažinti Valstybinių miškų urėdijos pajamas. Pavyzdžiui, yra dirbtinių bandymų apriboti Valstybinių miškų urėdijos konkurenciją, pasakant, kad viską perdirbti turime Lietuvoje. Mes suprantame, kad tai yra visiškas apėjimas ir Miškų urėdijos pajamų perleidimas į privačias rankas. Ką reiškia Lietuvoje perdirbti medieną? Niekas neįvardina. Tai gali būti medžio perpjovimas per pusę ir tai bus laikoma perdirbimu. Tuomet koks nors privatus asmuo ar įmonė galės per pusę perpjautą medį už puikų pelną eksportuoti į Švediją, ko dabar taip visi bijo ir dėl ko visi taip skundžiasi, kad švedai nuperka ten tuos mūsų urėdijos miškus, dėl ko pramonė nerimauja. Jeigu mes neleisime… Baigiu, 3 sekundės. Mes turime neleisti viena ranka mažinti Miškų urėdijos pajamų tokiais konkurencijos ribojimais, o iš kitos pusės, mes turime tas dideles pajamas, kurias Miškų urėdija skirtų saugomų teritorijų plėtrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas! Ačiū. Motyvai dėl viso. Už kalba T. Tomilinas. Ruošiasi V. Semeška.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, miškai yra mūsų tautos turtas. Žmonėms rūpi, labai rūpi miškai ir toks susidomėjimas būtent miškų politika – tai mūsų šansas kalbėti su žmonėmis apie klimato kaitą, apie įsipareigojimus Europos Sąjungai. Miškai yra labai svarbūs žmonių fizinei, psichinei sveikatai. Kol mes nerodome pakankamo dėmesio ir geros dinamikos miškuose, o šiandien mes matome, kad saugomų miškų dalis, neskaitant rezervatinių, per dešimt metų Lietuvoje susitraukė apie 20 tūkst. hektarų, tai yra labai bloga dinamika. Tai kol žmonės nepamatys pozityvo, kol nepamatys, kad valstybė rodo gerą pavyzdį, mes niekada neįtikinsime lietuvių persėsti iš traukinio į automobilį ir nenaudoti vienkartinių puodelių ir panašiai. Rūpinimasis miškais yra pirmiausia. Visa visuomenė jo labai nori ir pasiruošusi dėl to aukoti dalį savo gerovės. Todėl mes šiandien turime klausti ministro, kiek jis išsiderėjo valstybės biudžeto pinigų tam, kad būtų įgyvendintas ambicingas Miškų įstatymas, ir padėkoti, labai padėkoti visiems, kas ruošė Nacionalinį miškų susitarimą. Tas politinis užsakymas, apie kurio nebuvimą kalbėjo ministras, yra, jis yra atliktas, visi reikalingi terminai, sąvokos, idėjos yra sudėtos į Nacionalinį miškų susitarimą. Ir nemedieninės ekonomikos poreikis, ir tai, kiek perspektyvoje gali atnešti ekonominės, finansinės, socialinės, ekologinės, ekosisteminės naudos miško puoselėjimas, tvarus miškininkavimas, gera miškų politika – visa tai yra Nacionaliniame miškų susitarime ir šioje rezoliucijoje.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, mūsų planeta Žemė apskritai yra ypač įdomi ir čia mes gyvename. Gausėjant žmonių skaičiui planetoje, na, galbūt nepavadinčiau, kad mes, žmonės, esame didžiausi šios planetos parazitai, bet vis dėlto mes ją labiausiai ir niokojame, mes ją labiausiai eikvojame. Gyvename šiandien taip, tarytum būtų ne viena planeta Žemė, o jų kokios keturios, penkios. Tokie mūsų išaugę poreikiai. Panašiai neretai mes žiūrime ir į miškus. Į miškus mes žiūrime kaip į medieną, kaip į medienos pramonę, kaip į pelną, į darbo vietas. Vadinasi, kažkas davė teisę mums, žmonėms, niokoti viską aplinkui vien dėl mūsų gerovės. Aš irgi norėjau padėkoti komitetui už ypatingą rūpinimąsi gamtosauga, kuris visada jaučiamas. Tikrai buvo daug pastangų įdėta ir pačios komiteto pirmininkės, ir visos komandos, kad būtų tartasi, ieškota sutarimo. O kelias nėra lengvas, nes interesai vėlgi valdo šį pasaulį: žmogaus interesai, žmogaus poreikiai, noras geriau gyventi, noras dar labiau eikvoti šitą planetą. Lietuvoje mes neturime tiek daug miškų, kiek mums atrodo. Net ir kaimyninės valstybės jų turi gerokai daugiau, todėl privalome į mišką žiūrėti ne kaip į medienos pramonę, ne kaip į dar geresnį žmogaus gyvenimą. Taigi susitarimas yra, jisai ne visas. Laukiame socialdemokratų prisijungimo ir visiško susitarimo, kad mūsų ateities kartos, kad mūsų vaikai galėtų mėgautis gamta, natūralia gamta, ir mes, žmonės, jos neišnaikintume. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Girskienė – motyvai už.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ministras S. Gentvilas labai skambiai tribūnoje pristatė ir užsidėjo medalį už darbą, kurio tikrai neatliko per šią kadenciją. Susitarimo nėra. Nepaisant to, kad procesui buvo panaudota labai nemažai tiek finansinių resursų, tiek žmogiškųjų išteklių, S. Gentvilo vykdytą šios kadencijos miškų politiką galėčiau pavadinti „Medis–kirvis“. Pastebėjome, kiek buvo įvykdyta plynųjų kirtimų per šią kadenciją, iš tikrųjų yra pradėtas ir ne vienas tyrimas dėl tokių kirtimų pagrįstumo. Nepaisydama to, kas paminėta, kviečiu vis dėlto palaikyti šią rezoliuciją, nors tai yra deklaracija, vizija, ko mes norėtume, kokiu keliu žingsniuoti, vykdydami miškų politiką ir saugodami savo miškus. Buvo susitarta dėl Nacionalinio miškų susitarimo. Labai gaila, kad partijos per ketverius metus nesugebėjo uždėti parašo, pasirašyti šito dokumento.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Tikrai įdėmiai klausiau diskusiją ir klausimus. Kolegos, tikrai trūksta nuoširdumo, ypač tų, kurie sako, kad lyg ir viskas susitarta, viskas padaryta, nes susitarimas, kai nėra pritarusios visos šalys, tai nėra susitarimas. Ir vis dėlto turbūt pasigendu jūsų nuoširdumo ir atsakomybės iš principo. Jeigu jums rūpi Lietuvos miškai, tai kodėl Seime vis dar, nežinau, jau turbūt antri ar treti metai, tempiamas įstatymo projektas dėl medienos eksporto į užsienį, kodėl mes savo žaliavą eksportuojame taip, kaip Venesuela savo naftą, ir sprendžiame kitų šalių ekonomikos ir aplinkosaugos problemas, bet savo šalies nesprendžiame?
Kolegos, rezoliucijos ir tie projektai – tikrai labai nenuoširdus žingsnis. Čia turbūt galima kalbėti po tų praėjusių rinkimų, turbūt prieš rudenį ateinančius rinkimus, kad vis dėlto tai yra noras parodyti, kad kažką darome. Bet tie realūs žingsniai, aplinkosauginiai projektai šiandien, kai plynai iškertami didžiuliai plotai, išdeginama miško paklotė, už tai sumokama Europos Sąjungos ir mokesčių mokėtojų pinigais… už tai kalba projekto iniciatoriai, kurie gauna tiesioginę naudą, lyg tai yra kažkoks gėris. Iš tiesų labai gaila ir liūdna, kad mes tik taip galime pasakyti, kad miškas yra visiems Lietuvos žmonėms, nors didelė dalis jo tiesiog išvažiuoja, išplaukia laivais ir tos pridėtinės vertės mes nesukuriame. Vis dėlto siūlyčiau pirmiausia spręsti Lietuvos žmonių problemas. Šiandien matome, kad Valstybinių miškų urėdija gauna didžiausią naudą per daug paskutinių metų.
PIRMININKĖ. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). Kolegos, galvokime apie tuos žingsnius, kad visiems būtų gerai, o ne tik siaurai žmonių grupei.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų gaila, kad tokios rezoliucijos yra tik graži veidmainystė. Ne veltui yra posakis: ne žodžiais, o darbais mes miškus mylime. Jau beveik penkeri metai, kai yra priimtas įstatymas, kad dalis taršos mokesčio turi būti skirta naujam miškui sodinti. Kaip tas miškas Valstybinių miškų urėdijoje bus sodinamas, tvarką parengia Aplinkos ministerija. Tai iki šiol ta tvarka neparengta ir nė vienas medis iš to mokesčio nepasodintas, pažeidžiant netgi priimtą įstatymą. Mieli valdantieji, atšaukite jūs tą įstatymą kuo greičiau, nes jeigu jūs nežadate to daryti, kam veidmainiauti? O šios rezoliucijos – graži veidmainystė. Kaip galima balsuoti už tokias rezoliucijas?
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tribūnos skambėjo žodžiai, kad dėl visko sutarta. Vis dėlto norėčiau akcentuoti: kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko, todėl nereikėtų dėti akcentų. Gaila, kad opozicijos rezoliucija buvo praversta vien tam, kad ją galėtų teikti valdantieji. Palyginus abi rezoliucijas, neatsirado nieko naujo, bet esminiai klausimai, dėl ko nėra sutarta, aktualūs ir šiandieną, nes atsakymų į juos nėra. Ar miškai bus paversti medienos fabriku, ar bus stumiamas jų akcionavimas? Prieš tai, kaip žinome, suvarius visas urėdijas į vieną ir padarius Valstybinių miškų urėdiją, dėl ko padaryta didžiulė žala Lietuvos miškams… Vien tik miškų žemė nėra miškas. Miškas nėra ir miškų žemė, išpjovus šimtametes pušis, užsodinta sprindžio dydžio sodinukais. Tai vėlgi nėra miškas. Praeis daug laiko, kol ši žemė taps mišku. Aš vis dėlto dar kartą valdančiųjų prašau į mišką žiūrėti ne kaip į medienos fabriką, o kaip į socialinį gėrį teikiantį subjektą.
PIRMININKĖ. V. Pranckietis – motyvai už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, klausydamasis ir vienoje, ir kitoje pusėje labai garsių populistinių pareiškimų, net nežinojau, į kurią pusę užsirašyti. Gaila, kad nėra tokio užsirašymo, kad tiesiog aš noriu kalbėti apie tai, o kalbėti yra apie ką.
Pirmiausia reikėtų atsiriboti nuo viso populizmo, kuris dabar, rinkimų laiku, turbūt yra labai madingas, ir pašūkauti apie miškus, ypač tiems, kurie apie miškus nieko neišmano. Tai galėčiau kreiptis: gerbiami krepšinio mėgėjai, vakar patarinėjote, kas turi būti krepšinio rinktinėje, šiandien patarinėjate, kas turi būti miškuose daroma. Miškas. Vakar buvo pranešimas čia, Seime, apie miško daugiafunkcį veikimą ir kalbėjo miškininkai, kurie žino, apie ką kalba. Tai gal mums vieną kartą reikėtų atsiriboti nuo tų visų politinių pareiškimų ir miško gelbėtojų rolės, o tapti normaliais miško lankytojais, bent jau apsilankyti prieš ką nors sprendžiant apie miškus ir nebebūti gelbėtojais ir išgelbėtojais visos tautos nuo miško. Miškų padvigubėjo nuo pokario, po Pirmojo pasaulinio karo, ir dabar jų yra du kartus daugiau, nei buvo. Miškai yra labai įvairūs, miškai yra naudojami įvairioms funkcijoms ir nevaidinkime labai gražių, jeigu esame vidutinio grožio. Sėkmės.
PIRMININKĖ. Motyvai dabar jau tikrai visi išsakyti ir turime apsispręsti balsuodami. Pirmiausia mūsų apsisprendimas yra dėl to, ar pritariame tam, kad priimtume rezoliuciją be pataisų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 111: už – 72, prieš – 1, susilaikė 38. Rezoliucija (projektas Nr. XIVP-3932) priimta. (Gongas)
10.56 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3933ES, Administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3934ES, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3935ES, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2350 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3936ES, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3937ES, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3938 ES, Žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3939ES, Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3940ES, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3941ES (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3933 ir lydimieji. Kviečiu ministrą S. Gentvilą, kad pristatytų šį klausimą ir lydimuosius.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Po rezoliucijos priėmimo, ačiū už tai, tai buvo tik Aplinkos ministerijos fasilituojama, bet nemoderuojamas Nacionalinio miškų susitarimo priėmimas. Tai labai ačiū, didelė bendruomenė turbūt irgi dėkinga už darbo patvirtinimą.
Vyriausybės vardu teikiame įstatymų projektus, rodos, 13 jų, kaip yra įgyvendinamas iš esmės Nacionalinis miškų susitarimas arba šita rezoliucija, kurią jūs ką tik patvirtinote Seime. Kartu su šitais įstatymų projektais yra susikaupę daug iš Europos teisės arba Europos Sąjungos bioįvairovės strategijos perkeltinų dalykų, kuriuos norime suguldyti į nacionalinius teisės aktus. Taip pat turime priekaištų iš Europos Sąjungos teisingumą prižiūrinčių institucijų dėl mūsų teisės atitikties Europos Sąjungos teisei ir kitų administracinių dalykų, kuriuos pabandysiu apžvelgti šitos prezentacijos metu.
Visų pirma, dar kartą atkartojant Nacionalinį miškų susitarimą, visuomenė, plačiąja prasme bendruomenė, dalyvavusi susitarime, sutarė dėl šešių iš devynių temų, tačiau nesutarė dėl tokių sudėtingiausių temų, kas yra susiję su miškų grupių perskirstymu, tai yra kur kirsti, kur nekirsti, kur saugoti, kur apsaugos režimai turėtų būti pamažinti, ir ekonominės dalies, tai yra kaip iš tikrųjų kompensuojama už apsaugą, kokiais pinigais, nes šiandien kaip niekada akivaizdu, kad žaliasis kursas turi savo kainą ir už kiekvieno įsipareigojimo nuostatos turi būti suplanuoti pinigai. Todėl natūralu, kad visuomenė plačiąja prasme negalėjo suderėti dėl šitų sąlygų. Kartu su Finansų ministerija mes gerą pusmetį dabar dėliojome ir finansinį mechanizmą, kaip iš tikrųjų įgyvendinti šias Nacionalinio miškų susitarimo temas ir įstatymo nuostatas, susijusias konkrečiai su kompensacijomis.
Tai visų pirma, ką gerbiamas V. Pranckietis yra paminėjęs, aš dar kartą noriu irgi paskelbti šituos skaičius plačiajai visuomenei dėl to, kad apie miškus yra labai labai daug mitų. Vyriausybės programoje yra numatyta pasiekti 35 % miškingumą, Nacionaliniame pažangos plane – 36 %, Lietuvos bendrajame plane – 38 %, o Nacionaliniame miškų susitarime yra aptarta 40 % miškingumo vizija. Lietuvoje miškų šiuo metu yra dvigubai daugiau, miško paskirties žemės, negu tarpukariu. Ši skaidrė gerai įrodo, kad tarpukariu pradėti sodinti miškai dabar iš esmės pasiekė brandą. Jeigu sutiktume 80-metį Lietuvos gyventoją, jis prisimintų Lietuvą su dvigubai mažesniais miškų plotais ir net trigubai mažiau sukauptos medienos, arba medžio likvidžios ar biomasės šiandien miškuose yra net patrigubėję, lyginant su tarpukario metais.
Kita vertus, Lietuva yra maždaug Europos Sąjungos viduryje pagal State of Europe's Forests raportus savo miškų dalimi. Lietuva, priešingai negu kitos šalys, kalba apie miškų ploto didinimą, kai kitos šalys bando sustabdyti miškų naikinimą. Mes kalbame apie (angliškai) afforestation, miškų įveisimą, o dauguma pasaulio valstybių, tarp jų ir Europos valstybių, kalba ir kovoja prieš deforestation.
Lietuva kiekvienais metais iškerta, tiek privatų sektorių paėmus, tiek valstybinius miškus, apie 70 % medienos prieaugio. Tai reiškia, kad tiek iš miškų paimama tūrio medienos, o likę 30 % lieka prieaugiui arba naujiems miškams įveisiamose teritorijose. Vadinasi, kiekvienais metais Lietuvoje medienos tūris auga, miškų plotas auga ir, priešingai negu kitos intensyviau miškus naudojančios šalys, kaip Skandinavijos šalys, Lietuva tikrai pristatoma pasauliniu mastu kaip tvariai ūkininkaujanti ir miškus tvarkanti valstybė.
Tačiau visuomenės interesas ir šios rezoliucijos priimtas interesas, kuris leidžia mums, politikams, ir įgyvendinančioms institucijoms turėti kryptį, sako, kad saugoti ir gamtosaugai skirti reikia žymiai daugiau dėmesio miškuose, ne tik atvirose žemės ūkio teritorijose, bet būtent miškuose, todėl iš principo šis įstatymas yra didelis miškų veiklos apsaugos režimų įstatymas.
Visų pirma norėčiau išskirti į du periodus. Vienas yra iki 2029 metų ir kitas yra po 2029 metų, kaip mes prižiūrėsime miškus. Priėmus įstatymą, nuo 2026 metų iš esmės labai daug kur saugomose teritorijose, kaip mes jas įsteigę prieš 30 metų, pradedame drausti pagrindinius kirtimus, į kuriuos įeina ir plynieji, ir atrankiniai, ir atvejiniai kirtimai. Tai yra tas didysis lūkestis, kai nuvažiuojama į nacionalinius parkus ir kalbama apie tai, kad nacionaliniai parkai yra intensyviai ūkininkaujami, nes nacionaliniuose parkuose ligi šiol yra labai labai daug IV grupės ūkinių miškų.
Kita vertus, kitose saugomose teritorijose sumažėja intensyvumas ir tam sumažinimui, kur yra privatūs miškai, mes privalome iš karto turėti kompensacijas, kad galėtume teisingai atlyginti konstituciškai už nuosavybės ribojimus.
Kita vertus, buvo daug diskusijų dėl sanitarinių kirtimų. Ligi šiol, pavyzdžiui, sanitarinio kirtimo būdu galima buvo išvežti negyvą medieną. Sanitariniai kirtimai susiaurinami iš esmės iki ligų ir kenkėjų dabartinių prevencijos priemonių. Ne jau post factum išvalymą, bet dabartinių ligų ir paplitimo atvejų sustabdymą.
Išgirdę nevyriausybinių organizacijų kritiką, mes sukuriame, ir T. Tomilinas buvo teikęs įstatymų projektus dėl miškų intensyvesnio priskyrimo II miškų grupei, kad greičiau tai būtų padaryta, tai šiuo įstatymu irgi tai numatome. Kadangi miškai yra būdingi geografinėms teritorijoms, tai atsiranda Miškų įstatymo 15 straipsnis išskirtinai genetinių miškų apsaugai. Tokių miškų aplinkui Lietuvą yra įvairiose teritorijose. Išskiriamas lietuviškas genetinių medynų branduolys ir jį mes išskirtinai pradedame saugoti.
Atsiranda daug administracinių palengvinimų, nes miškų procesas, Aplinkos ministerijoje kartais sakome, kad medžiai greičiau auga, negu dokumentus priimame, tai daugelis racionalių palengvinimų miškotvarkos projektų rengimo, nuosavybės ribojimų. Miškotvarkos projektų sudėtis keičiama. Vienas tokių akivaizdžių pavyzdžių, kad sunkiai, bet kartais net ir rekreacinis medinis takas įrengiamas miške be miškotvarkos projekto, kas net ir geras savivaldybių iniciatyvas atideda metams. Tokie palengvinimai yra įstatyme, kad lengvesnę infrastruktūrą būtų galima įrengti be miškotvarkos projektų.
Keičiasi šiek tiek ir transakcijų, valstybinių miškų pardavimas. Pagrindinės nuostatos yra skaidrėje. Šiandien galime pasidžiaugti, kad 2024 metai yra lūžio metai, kai mes beveik 10 % šalies miškų buvome rezervavę nuosavybei atkurti, ir baigiant nuosavybės grąžinimą jau iki šios dienos, šios Vyriausybės kadencijos laikotarpiu, beveik 25 tūkst. hektarų rezervinių miškų yra perduoti urėdijos priežiūrai iš Nacionalinės žemės tarnybos dėl to, kad į juos nebėra pretendentų, o likę miškai, mažesni miškai, išsiskaidę bus perduodami valstybiniams aukcionams ir privatizuojami, siekiant išlaikyti privačios ir valstybinės miškų nuosavybės balansą, kuris dabar susiklostęs toks, kad yra 40 % – 60 % maždaug proporcija.
Mažinama administracinė našta, mažareikšmiai leidimai bus naikinami, privačių miškų savininkai galės pasimalkauti savo miške be pranešimų valstybinėms institucijoms, siekiant, kad skalsumas miške neliktų mažesnis negu 0,7. Yra daug palengvinimų ir skaitmenizacijos leidimų terminų pratęsimo, kas lengvina darbą valstybinių institucijų, privačių miškų savininkų, valstybinių miškų savininkų ir kartu įteisina daug nemedieninių veiklų miškuose, tokių kaip, pavyzdžiui, bičių laikymas miškuose ar medžiotojų bokštelių juridinės problemos valstybiniuose ar privačiuose miškuose.
Nuo 2029 metų yra antrasis etapas, kuris įgyvendinamas pakeitus miškų grupių sistemą. Turbūt dėl šitos skaidrės buvo didžiausia akademinė diskusija, nes ligi šiol Lietuva miškotvarką vykdė per keturias miškų grupes, nuo šiol siūloma išplėsti jas į penkias grupes, atsižvelgiant į nacionalinę strategiją, tarptautinius bioįvairovės įsipareigojimus (jos yra išvardintos skaidrės dešinėje). Bus žymiai griežčiau apsaugoti miestų aplinkiniai miškai, draustinių teritorijos, jiems dedikuota išskiriant atskiras grupes, o griežtai apsaugotų miškų teritorijos keisis ir augs nuo 1 % iki 10 %, taip įgyvendinant globalias bioįvairovės apsaugos ir Europos Sąjungos bioįvairovės strategijas.
Šioje skaidrėje yra parodytas maždaug pokytis Lietuvos miškų, kaip apsauga griežtėja nuo 2029 metų, nes iki 2029 metų visi Lietuvos miškai bus perplanuoti ir suplanuotos naujos miškų grupės. Vadinasi, pavyzdžiui, griežtai apsaugotų dabartinių rezervatinių miškų prieaugis bus iki 10 %, o kitos miestų apylinkių arba ekologijai, bioįvairovei svarbios miškų teritorijos irgi išsiplės. Ekonominis prioritetas – ūkininkavimas pagreitės, miškai yra orientuoti į mūsų, kad ir šitos Seimo salės, medienos produktų tiekimą, tai yra medienos, kuri sukuria kas dešimtą darbo vietą Lietuvoje, taigi su mediena susijusi pramonė ir sektoriai sukuria iki 11 % šalies BVP.
Mes pagal šiuos procentus esame Europoje vieni lyderių kartu su Estija, Švedija ir Latvija. Todėl niekada negalima ignoruoti Lietuvos tradicinės statybinės medinės architektūros, Lietuvos šildymo sektoriaus, Lietuvos baldų pramonės, kuri tiesiogiai gauna žaliavas iš tų 75 % dabartinės ūkinių miškų paskirties, o vėliau tai bus šiek tiek sumažinta iki 67 %, bet padidintas rotacijos laikotarpis ir kirtimų amžius.
Paskutinioji skaidrė – finansai, dėl kurių mes labai daug diskutavome ir dėl to, kaip ir minėjau, negalėjo susitarti nevyriausybinės organizacijos ir nacionalinis miškų sektorius, nes šitam žaliajam kursui arba Miškų įstatymui įgyvendinti reikės apie 400 mln. eurų. Tai yra vien privačios nuosavybės kompensavimo pinigai. Čia reikia pažymėti, kad valstybiniams miškams, urėdijai mes nekompensuojame dėl nuostolių sugriežtinimo. Tai yra tik privačiam sektoriui, privačių miškų savininkų kompensacijoms numatyti pinigai. Jie bus išmokami dviem etapais, tai yra iki 2029 metų už apribojimus, kurie įsigalioja nuo 2026 metų, ir po to kas metus už sugriežtintas miškų grupes per 20 metų išmokamos kompensacijos savininkui, kuris tuo metu valdo tą mišką. Net ir savininkui pasikeitus, naujasis savininkas gautų kompensacijas už tai, kad jo miške yra apriboti kirtimai.
Ką labai noriu pabrėžti šituo įstatymu? Tai nėra įstatymas dėl Valstybinių miškų urėdijos akcionavimo. Taip, apie tai diskutuojama, komiteto pirmininkė ir T. Tomilinas, ir L. Jonauskas apie tai užsiminė pasisakymuose. Tai yra išskirta į atskirą įstatymą, tai yra visiškai kita tema. Šis miškų įstatymas susijęs ne su urėdijos veikla, o susijęs iš esmės su miškotvarka, kaip mes išduodame leidimus, kaip mes saugome ar nesaugome, kertame miškus ar nekertame. Tai nesusiję su Valstybinių miškų urėdijos akcionavimu, nes tai yra išskirta į atskirą paketą ir nesinorėjo diskutuoti dėl urėdijos juridinės formos gamtosauginiame projekte.
Tiek prezentacijos. Mielai atsakyčiau į klausimus ir labai prašyčiau pritarti šitam ilgai ruoštam įstatymui.
PIRMININKĖ. Jūsų klausti užsirašė 13 Seimo narių. Pirmasis klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi L. Girskienė. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ką pastebėjau per šią kadenciją, kad jūs mokate daug ir gražiai pristatyti skaidrių. Bet kartais jūsų darbai prasilenkia su kalbomis. Tikrai man kyla daug klausimų. Mane stebina jūsų nusiteikimas ir įtraukimas tokių jūsų minčių ir užmojų naikinti 1 tūkst. 500 hektarų ribą. Tikrai jūs girdite iš mokslininkų, iš miškininkų, iš plačios visuomenės, kad tai yra svarbus klausimas ir svarbi dalis, bet jūs kažkaip to nematote.
Kartais tie argumentai, kad yra kažkokie Europos Sąjungos ar kiti teisės aktai, tai įpareigojantys, bet dėl 500 hektarų žemės ūkiui ir šiandien yra galiojantys. Aš manau, kad tai yra tiesiog grėsmė nacionaliniam saugumui. Man jūs pasakykite, gal jūs turite kokį susitarimą su švedų, su kitomis stipriomis įmonėmis, kurios nori supirkti miškus, nes šis klausimas yra tikrai be galo svarbus Lietuvai?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Justinai, mes esame kolegos, jau ne pirmi metai Seime, tai labai prašau nesišvaistyti kaltinimais, nes švediškai aš kalbu taip pat gerai kaip lietuviškai, Švedijoje esu baigęs vidurinę mokyklą. Tai yra nuostabi šalis, į kurią galėtume orientuotis. Turbūt ir pats Prezidentas, kalbėdamas apie gerovės valstybę, dažnai mini Švediją kaip pavyzdį.
Kai mes praeitoje kadencijoje reorganizavome urėdijas iš 42 urėdijų, buvo vienas iš valdančiųjų argumentų, tuometinės daugumos argumentų, kad urėdijos tuomet turėjo vidutiniškai apie 30–40 tūkst. hektarų miškų savo patikėjimo teise. Vienas iš argumentų buvo, kad tai yra per mažas kiekis nuosavybės tam, kad galėtų optimaliai miškininkauti. Jūs, kaip miškininkas, tai suprantate. Praeitoje kadencijoje vienas tuometinės daugumos narys iš Biržų, pats miško savininkas, inicijavo šitą ribojimą, kuris yra tiesiogiai apeinamas per holdingus, mainais, įkeitimais ir yra nefunkcionuojantis 1 tūkst. 500 hektarų nuosavybės ribojimas.
Dabar iš formaliosios pusės. Mes esame gavę iš Europos Komisijos teisės pažeidimo procedūros užklausas, kurias aš galiu parodyti ir komitetui galima pristatyti. Tai nėra mūsų iniciatyva daromi dalykai. Tikrai nėra kažkokių užkulisinių užsakymų, apie ką jūs šnekate, šita tema.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi A. Skardžius.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kolega uždavė mano klausimą. Bet iš tikrųjų, skaitant įstatymo projektą, kyla jų ir daugiau. Man truputį nerimo sukėlė ta nuostata, ir jūsų prezentacijoje buvo minima, kad planuojama atsisakyti aukciono parduodant 3 hektarų miško plotą. Gal galėtumėte plačiau įvardinti, kodėl norima atsisakyti šitos nuostatos?
S. GENTVILAS (LSF). Čia kalbama apie Valstybinių miškų… Žemės ūkyje, jūsų kolegos ūkininkai galės irgi pasakyti, kad tai yra bendra praktika. Jeigu žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kelio ir jūsų sklypo ir tai atitinka nuostatas, kaip įsiterpęs sklypas, tai jūs galite šitą žemės sklypą nusipirkti lengvatiniu būdu, ne per viešąjį aukcioną, kaip žemės ūkio gretimybės savininkas. Miškuose šitos nuostatos nebuvo. Jeigu yra greta esantis valstybinis miškas iki 3 hektarų, jis yra rezerviniuose miškuose, tai buvo skelbiama per aukcioną. O, natūralu, kaip ir žemės ūkyje, taip ir miškų ūkyje, siekiant profesionalumo, efektyvumo, reikia konsoliduoti nuosavybę labiau. Kad nebūtų išskaidyta šachmatų pavidalu, kad tie patys miškininkai galėtų apžiūrėti tą patį miško sklypą vienu atvažiavimu, tai numatyta, kaip ir žemės ūkyje, įsiterpusius sklypus parduoti be aukciono pagal visuotinį vertinimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. O toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kadencija baigiasi ir jūs atnešate tokį reikšmingą projektą į Seimą. Ar tai galima laikyti jūsų testamentu naujai kadencijai, naujajam ministrui, kuris formuos politiką šioje Lietuvai labai svarbioje srityje?
Kita mano klausimo dalis yra: kiek Švedijos ploto sudaro miškai ir kiek Lietuvos ploto sudaro miškai? Kiek Švedijos ir Suomijos įmonių veikia Lietuvoje miškininkystės sektoriuje, na, tokių kaip „Stora Enso“, IKEA ir visa kita? Ir kiek Lietuvos įmonių veikia Švedijoje ir Suomijoje miškininkystės sektoriuje? Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Man atrodo, šis įstatymo projektas buvo tiesiog brandintas ilgai, aptartas su visuomene, Nacionaliniame miškų susitarime ilgai derintas viešai, su Finansų ministerija dėl finansų. Tai yra plataus sutarimo projektas – tai nėra asmeninis ministro nuostatų įgyvendinimas ar Vyriausybės programa. Toks buvo susitarimas su Aplinkos komitetu, kad mes surengiame plačią diskusiją, ilgai diskutuojame ir atnešame kompromisą. Tai šitas projektas yra tikrai platus kompromisas tarp skirtingų bendruomenių.
Apie jūsų statistiką dėl įmonių dalyvavimo nežinau, nes reikia atskirų užklausų. Švedijoje miškingumas yra 68 %, Lietuvoje – 35 %.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už išsamų pristatymą. Tikrai šiame įstatyme yra daug gerų dalykų, kaip jūs minėjote, ir administracinės naštos mažinimas, tai yra tų gretimybių pirmenybė panaikinama, kad nebeliktų pirmumo. Tikrai neveikė: ir didesnė administracinė našta, ir įsigijimo laikas, užtruko daugiau laiko įsigyjant miškus.
Bet kyla nemažai klausimų, kaip, pavyzdžiui, jūs paminėjote, kad tik 70 % prieaugio iškertama. Kai kalbi su miškininkais, kurie ten dirba, tikrai jie teikia kitokią truputį statistiką. Bet aš labiausiai tai noriu irgi pasisakyti prieš tai, kad nebelieka 1 tūkst. 500 hektarų apribojimo. Tik praeitoje kadencijoje mes tai priėmėme ir dabar… Vienas dalykas, tai yra blogai, kad gali pereiti į vienas rankas, į užsienio rankas tie miškai. Kitas dalykas, tas įstatymų kaitaliojimas, tų apribojimų kaitaliojimas – ir miškininkai tam nepritaria, ir visuomenė nepritaria, ir aš manau, tai nėra geras dalykas, kad yra naikinama, ir tam punktui tikrai nepritariu. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už jūsų gerus žodžius ir komplimentus įstatymui.
Dėl 1 tūkst. 500 hektarų ribojimo aš priminsiu, kad buvo ir Prezidento G. Nausėdos veto praeitoje kadencijoje, išaiškinant Europos teisės pažeidimo pavojus, apeidinėjimo kelius. Visa tai po ketverių metų yra faktas. Mes turime Europos teisės pažeidimo procedūrą, mes turime apeidinėjimą, mes turime Nacionalinę žemės tarnybą, kuri kiekvieną sandorį turi patikrinti. Ir 2023 metais buvo 11 tūkst. sandorių, kuriuos reikėjo patikrinti, gyventojams tai yra papildomi pinigai, kuriuos turi mokėti, o ar tikslą pasiekėme, tai tikrai kvestionuotina. Reikėtų tiesiog atsiversti G. Nausėdos, rodos, 2017 ar 2018 metų veto argumentaciją, kuri išgyvendinta ir yra faktas šiandieną. Todėl mes, Vyriausybė, tiesiog teikiame panaikinimą netikslingos nuostatos.
PIRMININKAS. O. Leiputė teikia klausimą.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, gal galėtumėte patikslinti, ar iš tiesų iš miškininkų kaip ir atimama miškų kontrolės funkcija ir kad kaip ir naikinamas miško pareigūno statusas? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Vyresni žmonės arba miškininkai prisimena, nežinau, ar G. Kindurys ir J. Urbanavičius turėjo, bet visi miškininkai turėjo net šautuvus kažkada, privalomai turėjo nešiotis. Šiandien gal, kai yra Šaulių diena, tai atrodo simboliška, bet miške yra visgi ūkininkavimas ir urėdija yra ūkinė bendrovė. Čia yra interesų konfliktas, konfliktas dėl savęs, nes, viena vertus, ūkininkauji ir pats save prižiūri. Šita pastaba yra nuolatos kartojama įvairių auditų, kad negali ir pats ūkininkauti, ir pats save prižiūrėti, tai priežiūrą tiek nelegalių kirtimų, tiek miškotvarkos projektų teisingumo atlieka Aplinkos apsaugos departamentas. Tenai yra, rodos, 42 specialistai, kurie atlieka ir privačių, ir valstybinių miškų priežiūrą, o urėdija savęs kontroliuoti neturėtų, turėdama valstybinį įgaliojimą, nes jinai yra visgi ūkinė bendrovė, dėl to tas pareigūno statusas yra naikinamas. Bet matant iš ten esančių pastabų, iš aiškinamojo rašto, vos 100 protokolų per metus yra surašoma. Tai 250 darbuotojų ir 100 protokolų per metus rodo, kad iš esmės funkcija nevykdoma.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, akivaizdu, kad įstatymas yra kompromisinis, jame yra daug nusileista ir tai ūkinei pusei, taip pat yra gerų, ambicingų tikslų miško saugojimo linkme. Mano klausimas: tai koks gi jūsų planas, kad būtų priimta, nes laikas yra negailestingas, mes turime realiai mėnesį laiko, kokį gerą mėnesį laiko, kad priimtume, aš kalbu apie šią kadenciją. Tai kurią jūs pusę, taip sakant, labiau maloninsite, ar tą kirtėjų pusę, ar vis dėlto stosite į visuomenės pusę ir dar labiau sugriežtinęs galbūt įstatymą kartu su visuomenės maksimaliu palaikymu vis dėlto priimsite pažangų įstatymą? Koks yra priėmimo planas, nes akivaizdu, kad be pasiūlymų ir be tam tikrų sandorių su viena ar kita Seimo puse, aptariant miškų politikos spektrą, neįmanoma bus jo priimti?
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, po sausio mėnesio ūkininkų mitingo visi aiškiai supranta, kad bet kokia aplinkosauginė politika turi būti padengta pinigais. Taigi, jeigu mes norime kažką griežtinti, tai tam turi atsirasti resursų. Dabar skirtumas tarp Lietuvos miškų ir žemės ūkio yra tai, kad Lietuvos miškininkystė negauna europinių lėšų. Ir priešingai, Lietuvos miškuose dar egzistuoja 5 % apyvartos mokestis už nukirstą medieną arba statų mišką, net yra apyvartos mokestis kaip akcizas. Tai rodo, kad iš esmės miškuose nėra didelių išteklių, nuosavybė apribota iki 1 tūkst. 500. Dabar Finansų ministerijos pagrindinis pasakymas yra, kad patys turite išlaikyti, miškų, medienos sektorius turi pats išlaikyti save. Tai, ką K. Adomaitis kalbėjo apie urėdijos pelno skyrimą miškams, čia mes turime labai aiškiai ir adekvačiai, ir blaiviai suprasti, kad bet kokie pasiūlymai dėl didesnio griežtumo atneš didesnius įsipareigojimus. Ir tada turi klausti: o iš kur pinigai? Iš bendro biudžeto? Mes dabar išdėstėme per 20 metų šituos sugriežtinimus, tai norų galima turėti, bet pinigus reikia irgi turėti kišenėje. Miškai neturi europinių pinigų, miškuose 5 % mokestis jau egzistuoja, tai čia yra labai didelė dalis ir finansinio klausimo, o įstatymas yra kompromisas.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kalbėjote, daug kartų čia buvo kartojama, kad buvo labai plačios diskusijos. Tos plačios diskusijos, matyt, buvo prieš Miškų susitarimą. Dabar prieš tai paklausiau dar kelių asociacijos atstovų, tai tikrai tokių diskusijų paskutiniu metu nebuvo. Mano klausimas dėl akcinės bendrovės, Miškų urėdijos. Jūs sakėte, kad į šitą įstatymą nededate, jūs jį išskirsite. Vienas klausimas, kada jūs jį pateiksite? Jau dabar nespėjate, ar rudens sesijoje, ar į šitą įstatymą neįdėsite?
Kitas labai konkretus klausimas dėl Punios šilo. Puikiausiai žinote, kad rezervaciniuose miškuose lankymas turi būti nemokamas, bet tinklalapyje galima surasti, kad už žmonių lankymąsi yra imami pinigai ir organizuojamos ekskursijos. Kaip šitą klausimą spręsite? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Šitas įstatymas yra gamtosauginis, aplinkosauginis ir tai nesusiję su urėdijos juridinės formos pakeitimu. Tiesiog nesusiję. Yra atskiras įstatymas, bet politinė nuojauta rodo, kad tikrai dėl jo bus diskusijų, todėl Vyriausybė neskuba su juo.
Dabar kas susiję su Punios šilu. Punios šilas Lietuvoje yra pirmas rezervatas, kuris yra miško pagrindu. Šiandien Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia ten gyventojų lankymąsi, bet prieš mėnesį Vyriausybės vardu aš čia, tribūnoje, pateikiau Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, kurios leistų gyventojams lankytis nemokamai. Buvo V. Pranckiečio dar pabrėžta, kad nemokamai lankytis rezervate numatytais takais. Įstatymo pataisos dėl šito jau yra Seime.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas ministre, aš noriu paklausti to, apie ką pasisakiau kalbėdamas dėl rezoliucijos. Girdėjau, kad jūs truputį užsiminėte, bet gal galite patikslinti, iš ko bus numatomos kompensacijos, jeigu atsiras naujų ribojimų naujose vietose privatiems savininkams? Ar nebūtų logiška vis dėlto užtikrinti nuolatinį finansavimą miškų savininkams dėl patiriamų naujų ribojimų būtent iš urėdijos pelno ir pajamų?
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, kaip minėta, apie 400 mln. eurų kainuos šita miško grupių peržiūra ir sugriežtinimas, tai yra išdėliota per 20 metų. Dalis pinigų ateina iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, į kurią sukrenta urėdijos privalomi atskaitymai – 15 % už valstybinę medieną ir 5 % iš privačių miškų už nukirstą mišką. Čia yra vienas srautas pinigų. Antrasis srautas yra iš rezervinių miškų privatizavimo. Yra, kaip sakyta, apie 60 tūkst. hektarų likusių rezervinių miškų. Dalis jų pereina į urėdiją, dalis yra privatizuojama. Iš to privatizavimo pagal dabartines kainas tikimasi, kad bus apie 130 mln. eurų pajamų, taip sakant, išdėliota per tuos 20 metų. Dalis eina iš urėdijos pelno įmokų, nes urėdija vien šiemet pervedė arti 60 mln. eurų į valstybės biudžetą. Tarp visų valstybinių įmonių urėdija perveda 40 % visų valstybinių įmonių dividendų, tai yra labai labai daug. Pernai metais urėdija pervedė 160 mln. eurų į valstybės biudžetą. Tai yra galingos, įspūdingos sumos, kurios grįžta į biudžetą, ir turbūt dalis kompensacijų eina iš to bendro biudžeto.
PIRMININKAS. Leisiu paklausti visiems užsirašiusiems, nes projektas svarbus, daug lydimųjų. Dabar klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, dabar žiūriu patį įstatymą, tai pirmiausia skaidrėje ten buvo apie 5 hektarus, kad daugiau negu 5 hektarai, kad valstybinės urėdijos neįsigijo, valstybiniai miškai… valstybinės negalės įsigyti lengvatinėmis sąlygomis ir taip toliau. Pakomentuokite man šitą skaidrę, kuri buvo apie 5 hektarus, daugiau negu 5 hektarus.
Antras mano klausimas. Aš žiūriu kompensacijas privatiems savininkams, tai per 20 metų nuvertėjimas bet kokiu atveju yra. Ar nebus numatytas indeksavimas, nes jūs iš karto išmokėsite? Tam 3, 5… 11 straipsnio 5 punkte pasakyta: iš karto, jeigu sieks iki 10 tūkst., jeigu daugiau negu 10 tūkst., mokėsite dalimis ir per 20 metų. Tai miško savininkai, tie, kurie negali vystyti veiklos, supranta, kad čia yra didžiulis nuvertėjimas. Kaip galvojate išspręsti tą klausimą, nes čia bus konfliktas, aš taip jaučiu, su miško savininkais, nes jiems bus didelių ribojimų?
S. GENTVILAS (LSF). Taip, čia vienas tokių didelių dramblių kambaryje. Už jūsų nugaros sėdintis T. Tomilinas sako: reikia dar griežčiau saugoti. Tada reikia sakyti, o iš kur pinigai? Nes kai ateini pas žmogų ir sakai: nugriauk savo trijų aukštų namo trečią aukštą, o valstybė kompensuos tik kada nors, tai yra konstitucinis klausimas.
Bet iš principo žiūrint į mišką pagal miškotvarkos projektus miškas ne visada yra brandus 2029-aisiais. Nepaisant to, kad yra IV miškų grupė, pavyzdžiui, šiandien ūkiniai miškai, tai kirtimai gali būti ir po 20 metų. Tai nėra taip, kad tas fizinis asmuo, miško savininkas, šiandien ir gauna tas visas kirtimo pajamas. Kirtimai gali būti numatyti ir po 20 metų, o jeigu grupė šiandien pakeista, tai kompensacijos mokamos per 20 metų. Faktiškai tame miške kirtimai gali būti net vėliau negu po 20 metų numatyti. Kadangi iš principo tai yra ūkinis miškas, taip sakant, nėra to momento, kad 2029 metais nustačius miškų grupę jau ir faktiškai nuostoliai susidaro, tai nėra visada tiesa.
O dėl 5 hektarų. Seniau buvo nuostata, kad visi valstybiniai miškai, kurie yra didesni negu 5 hektarų, su privažiuojamaisiais keliais buvo atitenkantys urėdijai. Bet kadangi privatūs miškai irgi turi teisę egzistuoti ir privačios nuosavybės Lietuvoje yra 40 % miškų, Lenkijoje, pavyzdžiui, tik valstybiniai miškai yra 99,9 %, tai siekiama, kad dalis būtų privatizuojama, nes jeigu yra privažiuojamasis kelias, nereikia servituto, kad tie miškai galėtų būti privatizuojami ir tam, kad dalį kompensuotume mes, į kompensacijų fondą, taip sakant.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Nėra salėje. Tada V. Ąžuolas klausia.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs minėjote dėl 1 tūkst. 500 apribojimo, kad jį reikėtų panaikinti. Tai mano toks retorinis klausimas. Amžinąjį atilsį liberalas K. Glaveckas viešai įvardino čia sąlygą, kad Švedijos ambasada prieš balsavimą darė spaudimą Seimo nariams, kad nebūtų šis apribojimas įvestas, tai jūs dabar gal irgi spaudimą gavote iš Švedijos ambasados, kad tą apribojimą reikia panaikinti?
Kitas klausimas. Kodėl jūs tos laisvos valstybinės žemės, apie 60 tūkst., jūs įvardinote, kad tiek jos yra, nenorite paversti valstybiniais miškais, kaip anksčiau buvo daroma? Valstiečiai atidavė Valstybinių miškų urėdijai 1 tūkst. hektarų, jie pavirto valstybiniu mišku. O jūs nusprendėte visus tuos hektarus parduoti. Tai kodėl jūs nenorite daugiau valstybinių miškų? Tada gal reikėtų mažiau kompensacijų mokėti privačių savininkams už konstitucinių teisių suvaržymą. Tai kodėl jūs taip darote, galite atsakyti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Pajuokaujant: spaudimą daro ne Švedijos ambasada, o Europos Komisija, nes yra formalus nesutikimas su Europos teise. Kaip sakiau, tai buvo ir Prezidento veto kažkada įvardinta, kai jūsų laikais buvo priimtas šitas ribojimas.
Dabar dėl rezervinių miškų. Jie buvo rezervuoti tam, kad grąžintume nuosavybę dėl nusavintų miškų. Lietuvoje taip jau susiklostė, kad mes turime apie 40 % privačios miškų nuosavybės, Lietuvoje yra apie 250 tūkst. miškų savininkų. Tai yra sveikas balansas, žmonės turi teisę turėti miškų ir prie savo sodybų ir tą balansą mes norime išlaikyti. Tai ten, kur nėra saugotini draustiniai, nacionaliniai parkai, kur kokie nors apsaugos tikslai nenustatyti, kur yra iš esmės ūkininkauti skirti miškai, jie patektų į Privatizavimo fondą, o lėšos būtų naudojamos kompensacijoms ten, kur yra griežtinama. Tai yra labai logiška schema. Konstitucijoje parašyta, kad šalies ūkis yra grindžiamas privačia nuosavybe, tai miškuose privati nuosavybė egzistuoja.
Gerbiamas Valiau, keistas jūsų klausimas, nes dauguma Valstiečių ir žaliųjų partijos narių, Seimo narių yra miško savininkai, tai kodėl dabar čia gąsdintis privačių miško savininkų, nes aš, kaip dešinysis, jūs, kaip valstietis, turbūt turėtume tam pritarti.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Gerbiamas ministre, kadangi projekte yra atsisakoma būtent miškų ūkio paskirties žemės plotų ribojimo, įsigyjant privatiems asmenims, tai aš noriu klausti. Lietuvoje ir taip maždaug 50 % yra valstybinių miškų ir panašiai tiek pat yra privačių miškų. Kaimyninėse šalyse yra kitos proporcijos. Tarkime, Lenkijoje visiškai kitaip. Aišku, yra šalių, kur privati nuosavybė sudaro didesnį procentą. Tačiau noriu jūsų paklausti. Privatūs yra fiziniai asmenys ir privatūs yra juridiniai asmenys. Tarkime, kai kuriose šalyse yra taikomi ribojimai būtent privatiems juridiniams asmenims, kad jie negali miško žemės pirkti iš fizinių asmenų, tik iš juridinių asmenų. Tai kaip pas mus Lietuvoje? Galbūt planuojami kokie nors atskiri reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims? Tarkime, fizinis asmuo, aš viską suprantu, kad gali turėti prie sodybų ir visa kita, tačiau juridinis asmuo, tikriausiai jo tikslas turėti miško žemės, yra visai kas kita, tai yra verslo subjektai, kurie siekia pelno. Ir ta prekyba mediena tikrai nėra tas prioritetas, kurio valstybė turėtų siekti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Šiaip tie, kas supranta ekonomiką arba ūkį, tai patys supranta, kad 1 tūkst. 500 hektarų nuosavybės ribojimas yra ydingas. Tai visos miškininkų bendruomenės turėtų suprasti. Jeigu miškas subręsta iš esmės per 70–80 metų, vadinasi, hipotetiškai tu galėtum kirsti, jeigu viskas plynai kertama, 20–30 hektarų per metus. Pažiūrėjus, kiek vidutiniškai gaunama iš hektaro tokios nuosavybės miško, tai 10–15 tūkst. Tai yra metinės pajamos iš 1 tūkst. 500 hektarų miško siektų vos 300–400 tūkst. eurų. Tai yra labai labai smulkaus žemės ūkio pajamų grandinė.
Kai mes kalbame, kad 1 tūkst. 500 hektarų yra didelis miškų savininkas, eksploatuotojas ir taip toliau, pajamos yra labai mažos, nes kertant 20–30 hektarų per metus, padauginus iš 10 ar 15 tūkst. grynųjų pajamų, tai tu normalaus profesionalo, eksperto miškininko net negali nusisamdyti. Ką kalbėti apie investicijas į technologijas. Ką kalbėti apie paramą aukštosioms mokykloms, studentams duoti stipendijas.
Mes iš esmės ūkininkavimą miškuose esame nustūmę į hobį. Į hobį arba spekuliaciją, nes tie spekuliantai iš tikrųjų apeina tą 1 tūkst. 500 ribojimą. Matėme žemės ūkio sektoriuje stambėjimą, nepaisant saugiklių įvedimo. Lygiai tas pats stambėjimas šiandien vyksta per mainus, per įkeitimą, per apsimestinius sandorius, apeinant tą 1 tūkst. 500. O normalios, skaidriai veikiančios bendrovės ar pensijų fondai, kurie turi iš dalies tą nuosavybę, ar investiciniai fondai, jie tokių neskaidrių sandorių nedaro ir tai paliekama neskaidriai veikiančiai rinkai. Todėl pats principas, kad šis ribojimas nei tikslingas ūkininkavimo požiūriu, nei apsaugo iš tikrųjų, tai nėra skirtumo, ar juridinis, ar fizinis asmuo. Būtent todėl siūlome jį naikinti.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pirmiausia padėka už tai, kad Aplinkos ministerija ir jūs asmeniškai vakar domėjotės konferencija, kurioje buvo kalbama apie gamtos tvarką, taip pat ir apie miškus, apie jų daugiafunkciškumą. O dabar klausimai turėtų būti tokie, kad apribojimai dėl konflikto su Europos Komisija – nėra konflikto dėl žemės ūkio žemės. Vadinasi, tai yra įmanoma.
Kita vertus, ūkininkauti 1 tūkst. 500 hektarų plote turbūt yra įmanoma, priešingai negu ką tik komentavote. Dabar girininkijos vidutiniškai yra maždaug 3 tūkst. hektarų ploto, jose ūkininkauja bent jau trys valstybės žmonės, tai yra tos girininkijos tarnautojai. Vadinasi, vieną žmogų išlaiko bent jau 1 tūkst. hektarų, kitaip sakant, tas 1 tūkst. 500 miško nėra mažai. Manau, kad ta ateitis galėtų būti diskutuojama. Labai linkiu tikėtis, kad pataisų ir pasiūlymų bus tikrai ir dėl 1 tūkst. 500, ir dėl girininkijų ploto, ir dėl kito organizavimo. Bet džiaugiuosi tuo, kad ta mūsų diskusija vyksta. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Turbūt pusė klausimų buvo apie 1 tūkst. 500 ribojimą. Aš manau, jeigu tai, jeigu čia yra kertinė nuostata, tai Aplinkos komitetas tikrai ras kompromisus, nes iš esmės paketas yra apie miškų grupių peržiūrą ir administracinės naštos mažinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis – G. Kindurys, užsirašė prie lydimųjų projektų.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad siekiant užtikrinti greitesnį leidimų kirsti mišką išdavimo procesą siūloma nustatyti, kad leidimas kirsti mišką būtų išduodamas per 10 darbo dienų, atskirais – per 5. Nurodyta, kad šis pakeitimas įsigaliotų metais vėliau nei visas įstatymas, nes valstybės institucijoms reikalingas ilgesnis terminas pasirengti pakeitimams, organizuojant leidimų išdavimo proceso procedūras ir atnaujinant aktualias informacines sistemas.
Gerbiamas ministre, mano manymu, kad leidimas būtų išduotas ne tik teisėtai, bet ir teisingai, daugybe atvejų reikia ne tik atlikti derinimus, bet ir apžiūrėti gamtoje. Todėl tam reikia ne tik geresnių technologijų, bet laiko ir žmogiškųjų išteklių. Ar pritartumėte, kad būtent dėl to reikėtų padidinti specialistų, dirbančių Miškų tarnyboje, skaičių, kad jie tikrai suspėtų apžiūrėti abejotinus siūlomus kirtimus?
S. GENTVILAS (LSF). Ir taip, ir ne. Lietuvos viešajame sektoriuje dirba 28 % dirbančiųjų, o EBPO šalyse dirba 19 % dirbančiųjų viešajame sektoriuje. Mes bent trečdaliu turime tikrai didesnį mastą.
Konkrečiai kalbant apie leidimų kirsti mišką išdavimo terminus, tai jau šiandien, įdiegus naują informacinę sistemą, dažnai išduodami per 1–2 dienas leidimai kirsti mišką, tais atvejais, kai tai nepatenka į saugomas teritorijas, kai nėra „Natura 2000“ arba kitos paukščių buveinės ir yra šviežiai atliktas miškotvarkos projektas, kai miškotvarkos projekto teikėjas ir savininkas neturi rizikos pagal rizikos vertinimo analizę nusižengimų, išduodama greitai.
Bet yra atvejų, kai yra visos tos raudonesnės lemputės, geltonesnės lemputės, kai patikrinimų reikia daugiau. Dėl to tas terminas ir yra mažinamas, bet ne iki 1–2 dienų. Kai kuriais atvejais jau gali būti automatizuotai išduodami miško kirtimų leidimai, nes visi sukloti yra ir kadastrai, ir saugomų rūšių informacinės sistemos, biologinės įvairovės monitoringo sistemos, kurios leidžia beveik automatiškai išduoti leidimus, tačiau kai kur reikia papildomo patikrinimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Ministras atsakė į daug klausimų. Dabar motyvai: vienas – už, vienas – prieš. J. Urbanavičius – už.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visgi sakyčiau, manyčiau, reikėtų palaikyti šį įstatymo projektą, nors galbūt ir dantis sukandus. Manau, kils daug diskusijų. Yra daug nesuderintų dalykų ir, aišku, yra gerų dalykų. Yra specifinių miškininkystės dalykų, į kuriuos turėtų atsakyti ir kartu būti įtraukti tiek mokslininkai, tiek miškininkai. Tie patys politiniai dalykai, tai ir tas 1 tūkst. 500 hektarų, čia galbūt reikėtų ir korupcinio vertinimo.
Tikiuosi plačios diskusijos tiek Aplinkos apsaugos komitete, tiek Seime, yra įkurta Daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupė, kur tikrai pasistengsiu sukviesti platų ratą mūsų kolegų, sukviesti miškininkus, sukviesti suinteresuotas puses, kad tikrai plačiai aptartume šį klausimą ir aiškiai vieną kartą pasakytume, kuriuose miškuose ir kiek galime ūkininkauti, ir kur mes saugojome, ir ką saugosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Prieš tokį įstatymą tai nežinau, kaip reikia prieš balsuoti. Lengviausia yra išparduoti ir ištaškyti valstybės turtą. 60 tūkst. hektarų bus privatizuota ir ištaškyta. Ką darė valstiečiai praeitoje kadencijoje? Jie nuolat tą valstybinę žemę perduodavo Miškų urėdijai ir buvo plečiamas miškų plotas, valstybinių miškų plotas. Mes dabar verkiame, kad plotų mažai, reikia plėsti, bet ištaškysime 60 tūkst. hektarų.
Kitas gražus siurprizas – spaudimui nepasidavė netgi buvęs liberalas, amžinatilsį, Švedijos ambasados ir įvedėme mes kartu tada tą 1 tūkst. 500 apribojimą. Dabar, pasirodo, su šiuo įstatymu Švedijos ambasados svajonę įgyvendinsime. IKEA nevaržomai galės sušluoti Lietuvos miškus, kaip bus gerai, kaip puiku! Tai ką dar pardavinėsite? Kiek dar Lietuvos turto pardavinėsite? Mokate jūs tai daryti, na tai ką, pirmyn! Tie, kurie balsuos už, vadinasi, balsuos už tai, kad 60 tūkst. hektarų nevirstų valstybiniu mišku ir kad IKEA laisvai galėtų susišluoti likusius miškus. Na, tas balsavimas labai gerai parodys, kas yra už ką, na, ir netgi tie, kurie pasisakys dabar už. Šaunuoliai, varykite, darykite, kadencijos pabaigoje turbūt vyšnią ant torto reikia uždėti – išparduoti tą žemę valstybinę ir švedams laisvę padaryti nušluoti miškus. Šaunuoliai, gerai varote kadencijos pabaigoje.
PIRMININKAS. Netrukus ir pamatysime, kaip kas balsuos. Skelbiu balsavimą dėl Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir visų lydimųjų projektų. Ar pritariame po pateikimo?
Balsavo 103: už – 70, prieš – 7, susilaikė 26. Po pateikimo projektams pritarta.
Aplinkos apsaugos komitetas būtų skiriamas pagrindiniu komitetu dėl visų projektų, išskyrus Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą, ten Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis, o Aplinkos apsaugos komitetas papildomas. Ir dėl kai kurių projektų papildomu komitetu yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas – tai dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto, taip pat dėl Žemės įstatymo pataisų projekto, ir viskas. Svarstymas būtų numatomas rudens sesijoje. Galima visa tai patvirtinti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
11.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2662 1, 2, 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3924(2) (priėmimas)
Toliau pagal darbotvarkę – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-3924(2). Čia yra aštuoni straipsniai.
Dėl 4 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, kurią komitetas priėmė. Taip pat dėl 8 straipsnio Teisės departamento… (Balsai salėje) Tai yra 5 straipsnis, kuris keičia 8-ą, kad būtų visiškai tikslu, tai irgi pritarta. Pagal naują numeraciją yra penki straipsniai, aš ne taip pasakiau. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Balsuosime dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 102, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3593(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, antrasis variantas, taip pat priėmimas. Nėra pastabų. Du straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai dėl kiekvieno straipsnio, tai apsispręsime iš karto dėl viso projekto, ar priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3830(2). Taip pat priėmimas. Du straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai dėl kiekvieno straipsnio. Apsispręsime iš karto dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 103, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3888(2) (priėmimas)
Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų priežiūros įstatymo projektas. Čia yra gal šiek tiek daugiau Teisės departamento pastabų. Galbūt kviesiu komiteto pranešėją I. Pakarklytę. Paeiliui paminėsime Teisės departamento pastabas ir komiteto poziciją.
Dėl 1 straipsnio čia buvo dvi Teisės departamento pastabos. Prašau informuoti apie komiteto nuomonę.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Pakeistas vienas žodis „paskirtis“ į žodį „tikslas“. Komitetas pritarė šiai pastabai bendru sutarimu dalyvaujant 8 komiteto nariams.
PIRMININKAS. Ir dar viena pastaba, kuriai komitetas nepritarė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Iš principo techninio pobūdžio pastaba ir irgi bendru sutarimu pritarta. Šiaip visoms bendru sutarimu buvo pritarta, išskyrus vieną, kiek pamenu. Nežinau, ar reikia eiti per visas.
PIRMININKAS. Čia lyginamajame variante komiteto nuomonė nepritarti. Bendru sutarimu nepritarimui pritarta, aš taip suprantu balsavimo rezultatus. Dėl 1 straipsnio su komiteto reagavimu į Teisės departamento pastabas niekas nereikalauja atskirai balsuoti. Nereikalauja, tai nebalsuojame.
Dėl 2 straipsnio nesulaukta pastabų, tai niekas nereikalauja balsuoti.
3 straipsnis. Čia buvo pateikta Teisės departamento pastaba. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Vėlgi techninis vieno žodžio pakeitimas. Komitetas bendru sutarimu pritarė šitai pastabai dalyvaujant 8-iems.
PIRMININKAS. Užfiksuojame komiteto nuomonę. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl šio straipsnio. Čia buvo dvi pastabos, abiem komitetas pritarė?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pastaba.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip pat komitetas pritarė bendru sutarimu dalyvaujant 8-iems.
PIRMININKAS. Užfiksuojame komiteto poziciją, niekas nereikalauja atskirai dėl šio straipsnio balsuoti. Dėl 5 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pastaba.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Analogiškai bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Vėlgi užfiksuojame ir niekas nereikalauja atskirai čia balsuoti. Dėl 6, 7 straipsnių nebuvo pastabų, niekas atskirai nebalsuoja dėl šių straipsnių. Dėl 8 straipsnio buvo bene keturios Teisės departamento pastabos.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip pat visoms keturioms yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Užfiksuojame komiteto poziciją, niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl šio straipsnio. Dėl 9 straipsnio taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Iš dalies komitetas pritarė, atsižvelgdamas į didžiąją dalį. Taip pat ir toliau bus toks pat pritarimas iš dalies, nes pastabos yra analogiško turinio. Bendru sutarimu pritarta dalyvaujant 8 nariams.
PIRMININKAS. Užfiksuojame ir niekas nereikalauja balsuoti atskirai. Dėl 10 straipsnio taip pat Teisės departamento pastaba.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Analogiška, kaip buvusi prieš tai. Pritarta iš dalies bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Užfiksuojame ir atskirai nebalsuojame, niekas nereikalauja.
Dėl 11, 12, 13, 14 straipsnių nesulaukta jokių pastabų ir dėl 15 straipsnio nesulaukta jokių pastabų ir pasiūlymų, niekas nereikalauja balsuoti dėl kurio nors straipsnio. Tada ačiū pranešėjai. Apsispręsime dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 106, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3808(2) (priėmimas)
Toliau Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3808(2). Priėmimas. Vienas straipsnis – tiesiog išdėstoma nauja redakcija. Iš karto apsispręsime dėl viso įstatymo projekto. A. Skardžius pasisako prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Nenorėčiau kalbėti visai prieš, yra gerų dalykų, bet taip jau išeina, kad šia strategija keičiama 2012 metų strategija, tai pono A. Sekmoko, energetikos ministro, parengta strategija. Norėčiau priminti, kas vyko priėmus prieš tai buvusią strategiją: jau po Seimo rinkimų, spalio mėnesį, Vyriausybė priėmė sprendimą pirkti dujas iš „Statoilo“, parengė aprašą, pagal kurį mes dešimt metų privalėjome vilkti „Equinoro“, to buvusio „Statoilo“, jungą ir 200 mln., gal 220 mln. permokėti už būtinąjį kiekį, kuris nėra būtinas. Toliau, dar besibaigiant kadencijai, „Klaipėdos nafta“ buvo išnuomota Kremliaus kompanijai „Litasco“ trejiems metams. Iš Maskvos buvo priimami sprendimai, kaip valdyti Lietuvai strateginį objektą. Dar daugiau – 42 megavatai saulės buvo išdalinti po 1 litą 60 centų 12-ai metų. Iki šiol jie dar gauna didžiules išmokas iš mūsų VIAPʼo. Tai štai tada strategija buvo, buvo sukurtas aptarnavimo blokas, kurio visos įmonės bankrutavo.
Todėl aš matau tai, kad pasodinimas ant dujų adatos tęsiasi iki 2044 metų, mes turėsime vilkti tą dujų jungą, nesvarbu, ar tai „Gazpromo“ jungas, ar tai bus „Statoilo“, bet tai yra iškastinis kuras. Profesoriams aš neaiškinsiu, kad fosilinis kuras, tai yra iškastinis kuras, yra ir uranas, taigi grįžtama prie atominės energetikos. Gerai ar blogai tai, parodys laikas. Na, galbūt CO2 emisija mažesnė, bet tai yra toks pat blogis, nes iki sodrinimo tai gana daug CO2 sudeginama ir šitam kurui paruošti, tai yra neatsinaujinantis kuras. Tai linkiu sėkmės. Susilaikysiu balsuodamas dėl šios strategijos dėl savo išvardintų priežasčių. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Kreivys pasisako už.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši strategija keičia jau įgyvendintą 2018 metų strategiją, kuri buvo priimta S. Skvernelio Vyriausybės, ir turbūt atitinkamai apie 2030 metus šią strategiją pakeis atnaujintas variantas. Taigi mes visi kartu nuosekliai vystome mūsų energetikos sektorių. Ši strategija iš esmės atliepia du pagrindinius tikslus: vienas aspektas yra saugumas, mūsų energetinis saugumas su sinchronizacija, tinklų apsauga ir jų plėtra, kitas yra dekarbonizacija ir žaliasis kursas. Mes jau 2027 metais turbūt gaminsime visą elektrą, kurios mums reikia šalyje, kurią suvartojame. Atitinkamai dekarbonizuojantis, išeinant iškastiniam kurui, didės elektros kiekis, 2050 metais jos reikės beveik šešis kartus daugiau, negu dabar naudojame. Atitinkamai į strategiją yra sudėta viskas, ko reikia, kad tą tikslą galėtume pasiekti. Naudos yra tikrai milžiniškos, vien iškastinio kuro importas šiandien Lietuvai kainuoja apie 6,5 mlrd., tai realiai, įgyvendinus strategiją, iškastinio kuro nelieka ir plius dar atsiranda energetinių išteklių eksportas, aukštesnės pridėtinės vertės išteklių eksportas, kuris leidžia Lietuvai dar uždirbti. Kainos gyventojams, kaip rodo modeliavimas, dar šiek tiek sumažėja, palyginti su dabartinėmis kainomis. Taigi strategija atliepia visus reikalingus komponentus – nuo energetinio saugumo iki žaliojo kurso ir prieinamų kainų verslui ir mūsų gyventojams. Ačiū. Už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kurie užsirašėte už, aš kviesčiau taupyti laiką ir galbūt atsisakyti dalies pasisakymų. Taip pat informuoju, kad pratęsiu balsavimą iki 12 val. 30 min., nes mes privalome šiame posėdyje būtinai apsvarstyti laikinosios tyrimo komisijos iniciatyvą, o čia dar buvusius projektus – Veterinarijos įstatymo pataisas ir Licencijuotų sandėlių ir taip toliau įstatymo projektą keliame į vakarinį posėdį. Maždaug taip būtų dėl darbo tvarkos.
A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, žvelgiant į laiką, dabar yra 12 valanda – Vyriausybės valanda. Jūs numatėte dar daug klausimų. Jeigu gerai supratau, tai būtinai turime apsvarstyti dėl laikinosios tyrimo komisijos? Tada frakcijos vardu prašome pertraukos dėl šio klausimo, dėl strategijos, iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Čia liko tik balsavimas, tai ar tikrai jūs prašote pertraukos dėl balsavimo? (Balsai salėje) Kurios frakcijos vardu? (Balsai, juokas salėje) Yra frakcijos seniūnė, aš nemačiau, kad frakcija tartųsi.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Partijos „Nemuno aušra“. (Šurmulys salėje) Gerbiamas pirmininke, aš juokauju, bet jūs gi puikiai žinote, kad frakcijai vadovauja R. Tamašunienė.
PIRMININKAS. Ar R. Tamašunienė prašo pertraukos prieš balsavimą? (Balsai salėje) Gerai, aš esu priverstas skelbti balsavimą dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Iš 97 balsavusių už – 34. Tiek pakanka, kad būtų pertrauka. Šis klausimas vakariniame posėdyje bus po ministrų priesaikos ir Seimo Pirmininkės atsakymų į klausimus, posėdžio pradžioje.
Dabar, kaip minėjau, Veterinarijos įstatymo ir Licencijuotų sandėlių įstatymo projektus taip pat keliame į vakarinį posėdį, jie būtų po minėto Energetinės strategijos tvirtinimo. Ir balsavimo pertrauką, aš minėjau, pratęsiu iki 12 val. 30 min. Kad nebūtų ginčų, prašom balsuoti, kad būtų Vyriausybės pusvalandis, o ne valanda, nes kitaip mes ten liksime be pietų pertraukos. Kas pritaria, kad būtų tik Vyriausybės pusvalandis maždaug nuo pusės pirmos?
Už – 66, prieš – 27, susilaikė 13. Taigi bus Vyriausybės pusvalandis.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrių verslo subjektų, su nusikalstamu pasauliu susijusių ir teisėsaugoje dirbančių asmenų bei valstybės politikų santykių ir galimo neteisėto poveikio nacionaliniam saugumui, valstybės politikams ir finansų sektoriui“ projektas Nr. XIVP-3984 (pateikimas)
Dabar mes galime pradėti svarstyti Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų ir taip toliau projektą Nr. XIVP-3984. Pranešėja – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Man pavesta atlikti labai svarbų darbą – pristatyti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrių verslo subjektų, su nusikalstamu pasauliu susijusių ir teisėsaugoje dirbančių asmenų bei valstybės politikų santykių ir galimo neteisėto poveikio nacionaliniam saugumui, valstybės politikams ir finansų sektoriui“. Nutarimą teikiame nepaisydami to, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas G. Landsbergis aklai gina savo bendrapartietę. Opozicija vis dėlto nori išgirsti atsakymus į klausimus dėl ryšių, kurie galimai kelia grėsmę net nacionaliniam saugumui. Opozicija nori sužinoti, kas vis dėlto valdo mūsų valstybę ir ar politikams, davusiems priesaiką, nėra daroma nusikalstamo pasaulio atstovų įtaka.
Nutarimas parengtas reaguojant į viešumoje kasdien atskleidžiamus naujus faktus dėl Seimo narės M. Navickienės vyro ryšių su finansinių technologijų srities įmonėse veikiančiais teistais asmenimis, galimai susijusiais su nusikalstamu pasauliu, šių asmenų įtakos finansinių technologijų įmonėse, keliančių abejonių jų valdomų finansinių technologijų įmonių sandorių su fiziniais ir juridiniais asmenimis bei subjektais, įskaitant veikiančius viešajame sektoriuje, taip pat šių asmenų ir su jais siejamų finansinių technologijų įmonių santykių su teisėsaugos institucijų vadovų šeimos nariais (čia kalbu apie paskutinę publikaciją spaudoje); atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2024 m. birželio 5 d. nutarimu, gavusi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2024 m. gegužės 16 d. teikimą, pripažino, kad su buvusios ministrės M. Navickienės šeima glaudžiai susijusios Trinkūnų šeimos atstovė investuotoja I. Trinkūnaitė, valdanti net 100 % finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ akcijų, neatitinka nacionalinio saugumo interesų; siekiant išsiaiškinti, ar ministrės M. Navickienės veiklos, šeimos interesų, nusikalstamo pasaulio atstovų galimai neskaidraus verslo, asmenų, neatitinkančių nacionalinio saugumo interesų, aukštų teisėsaugos pareigūnų asmeninių interesų, asmenų, kurie praeityje turėjo arba tebeturi ryšių su užsienio valstybių institucijomis, didinančių riziką arba keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, samplaika nedarė galimai neteisėto poveikio valstybės politikams, politiniams procesams, finansų sektoriui ir valstybės nacionaliniam saugumui.
Čia verta paminėti ir vis dar labai daug klausimų keliančią istoriją dėl dingusių 40 mln. eurų. Viešumoje sklando informacija, kad tie milijonai esą buvo pralošti. Bet šiuo metu mes neturime jokios atnaujintos informacijos ir tikrai niekas negali patvirtinti, kad tai nėra dalis tos schemos, apie kurią mes girdėjome pastaruoju metu.
Taigi siūlome. Nutarimą yra pasirašę net 39 Seimo nariai, kurie siūlo: suteikti Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai Lietuvos Respublikos laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrių verslo subjektų, su nusikalstamu pasauliu susijusių ir teisėsaugoje dirbančių asmenų bei valstybės politikų santykių ir galimo neteisėto poveikio nacionaliniam saugumui, valstybės politikams ir finansų sektoriui. Nutarime pateikiama 12 klausimų ir prašoma pateikti atsakymus dėl Seimo narės, buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinio ryšių, dėl vykdytų viešųjų pirkimų, kurių laimėtojais buvo pripažinti „Foxpay“, įmonių grupė „iSun“ ir kitos įmonės.
Taip pat dar norime gauti atsakymą, su kuo Seimo narė M. Navickienė skrido lėktuvu ir ar ministrė vyko su diplomatiniu pasu, ar nebuvo pasinaudota šitomis aplinkybėmis, vykdant galimą kitą nusikalstamą veiklą. Taip pat nutarime pateikiama ir daugiau klausimų, kurių aš dabar neskaitysiu, kiekvienas turėjote galimybę susipažinti.
Manau, kad visuomenė turi gauti atsakymus į šiuos klausimus. Iš tiesų darosi visiškai nebejuokinga, kai aukštus politinius postus užimantys asmenys nedeklaruoja šių ryšių, nedeklaruoja gautų didelės vertės dovanų ir panašiai. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, manau, kad tiek jūs, tiek sėdintys kolegos, tiek visuomenė supranta, jog esminis klausimas M. Navickienės istorijoje yra ne tai, kas ir kur ją skraidino, o kokias paslaugas ji, kaip ministrė, yra suteikusi savo draugams ir kokiems sprendimams ji darė įtaką veikdama savo draugų naudai. Ar tai nereiškia, kad vėluojame su sprendimu ir reikėtų vis dėlto tirti ne tik M. Navickienės veiklą, o faktiškai visos Vyriausybės veiklą tuo metu, kai M. Navickienė buvo ministrė?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą, jūs labai taikliai įvardinote. Iš tiesų turime tokį klausimą suformulavę, norime gauti atsakymą, ar būtent tie ryšiai, kurie yra įvardijami viešumoje, nedarė įtakos politikų sprendimams ir visai Vyriausybės veiklai. Tai vienas iš klausimų būtent ir yra šis, jis yra teikiamas komisijai.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Na, išties jūs keliate labai rimtus klausimus, gerbiama pranešėja. Mes palaikome savo parašais, tačiau turbūt tai yra tik ledkalnio viršūnė. Čia už tokio žavingų, gražių ministrių fasado, kaip matome, nusikalstamas pasaulis, na, tvarko labai rimtus reikalus. Ir čia ne folkloras apie žydelį – čia kalbama apie V. Židelį, nusikalstamo pasaulio autoritetą, kuris įkišęs rankas prie valstybės pinigų.
Kodėl G. Landsbergis dabar gina savo kolegę, nenorėdamas viešo tyrimo, slepiasi, na, sakykime, už rinkimų? Neva viešąją nuomonę bando ten formuoti. Čia labai rimti reikalai. Aš nesuprantu. Gal jūs suprantate, paaiškinkite, kodėl partijos pirmininkas… Ar dėl to, kad jam taip pat ten panaši situacija dėl „BaltCapo“, kuris sukūrė jam infrastruktūrą už 11 mln. eurų, jo šeimos bizniui?
PIRMININKAS. Laikas!
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai gaila, kad mes nematome pono G. Landsbergio pozicijos viešumoje, jis stengiasi neatsakyti į tokius nepatogius klausimus ir neišreikšti pozicijos. Iš tiesų reikia pavydėti, mes matome šią kadenciją dvigubus standartus, kai opozicijos Seimo nariai yra baudžiami už galimai neįrodytą balsavimą ar mygtuko paspaudimą ir yra naikinamas Seimo nario mandatas, o šiuo atveju tikrai labai rimti kaltinimai ir mes matome, kaip tendencingai stoja už savo komandos narį gerbiamas partijos pirmininkas ir viešumoje neišreiškia jokios pozicijos. Reikia tik pavydėti, kad taip yra sugebama ginti netgi labai susikompromitavusius savo komandos narius.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš skaitau dabar pirmadienio TV3 straipsnį ir ten yra rašoma, kaip ponas M. Navickas per tarpinę įmonę valdė „Euromed monitoringą“ ir ta įmonė turėjo santykių sutartis su vienu sukčiumi iš Rusijos Federacijos, kuris kūrė nusikalstamas sukčiavimo schemas. Vėlgi yra rašoma, kad būtent su tuo sukčiumi, šaltinių duomenimis, jam padėjo susipažinti ponas V. Germanas. Vėlgi šaltiniai, susipažinę su situacija, žiniasklaidai teigia, kad būtent V. Germanas buvo tos įmonės tikrasis vadovas. O M. Navicko vaidmuo yra įvardinamas kaip iškabos vaidmuo.
Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų tirti ir galimą poveikį ne tiesiogiai ministrei, bet per tarpininkus, per poną M. Navicką, kuris, kaip matome, na, iš žiniasklaidos, išties užsiimdavo tokiu tarpininkavimo vaidmeniu? Galbūt čia yra raktas į tą susidariusią situaciją, kad tiesiog buvo sukurta tokia tarpininkavimo grandis ir buvo bandoma galimai daryti poveikį?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš pritariu, kad reikėtų gauti atsakymus ir į šiuos klausimus. Žinau, kad Antikorupcijos komisija jau yra surinkusi tikrai nemažai medžiagos ir pradėjusi tyrimus. Tikiuosi, šitas nutarimas suteiks daugiau įgaliojimų gauti tos informacijos, kurios ji iki šiol negalėjo gauti.
Bet keisčiausia yra tai, pasakysiu galbūt iš viešosios erdvės, kada nusikalstamame pasaulyje yra pagaunamas vyras, darantis nusikaltimą, žmona amžinai nežino, kad buvo daromas kažkoks nusikaltimas. Šita situacija labai parodo, kad M. Navickienė irgi teigia nieko nežinojusi apie savo vyro verslo santykius. Tipinė nusikalstamo pasaulio schema.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, kaip tik vakar Antikorupcijos komisijoje buvome visi į uždarą posėdį slaptame kambaryje susirinkę. Nors mūsų tyrimo apimtis buvo tirti įtaką viešiesiems pirkimams, tačiau buvo pakviesti ir prokuratūros atstovai, ir Saugumo departamento, ir FNTT vadovai, viešųjų pirkimų vadovas ir buvo labai aiškiai pasakyta, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jokių įtarimų, specialiųjų liudytojų ar kaltinimų nėra pareikšta. Tiesiog norima surinkti informaciją, nes per tas dešimt dienų neįmanoma surinkti, kai reikia spręsti, pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą.
Ar jūs nemanytumėte, kad čia?.. Suprantu, artėja rinkimai, reikia politizuoti, bet tokia iniciatyva būtų daug prasmingiau, jeigu jūs manote daryti, tuomet, kai jau baigsis ikiteisminis tyrimas ir nesidubliuos, netrukdys ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne šiuo metu komisijai tirti, nes Antikorupcijos komisija net nėra priėmusi sprendimo tirti iš esmės. Buvo tiriamas tiktai viešųjų pirkimų klausimas. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad palikime teisėsaugai dirbti savo darbą toliau. Tegul jie renka informaciją ir priima sprendimus. Savo ruožtu, manau, kad jau dabar pakanka informacijos Seimo nario mandatui naikinti ir apkaltą Seimo nariui inicijuoti vien dėl to, kad buvo nuslėpti tokie faktai nuo visuomenės ir Seimo narių.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų turbūt turime pripažinti, kad kai kada visos komisijos baigiasi tuo oro virpinimu ir iš tikrųjų kažkokių rezultatų nepasiekta. Ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Galiu pacituoti, kai Seimas pats priima sprendimus už atitinkamą kompetenciją turinčias savivaldybės, valstybės institucijas, priima tokius sprendimus, kuriuos gali priimti tik atitinkamų kompetencijų turintys valstybės institucijų pareigūnai, pavyzdžiui, teismai, prokuratūra, Valstybės kontrolė, ikiteisminiai tyrimai.
Ar iš tikrųjų nemanote, kaip čia buvo ir sakyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gali pakenkti, nes turime ne vieną atvejį, kai politikų įsikišimas ikiteisminiam tyrimui ir teismams patrukdė, kai yra skundžiamasi Teisingumo Teismui, Europos strasbūrams ir kitur. Ar šiuo atveju nemanote, kad jūs galite savo tokiu darbu komisijoje pakenkti kitiems tyrimams? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik replikuosiu. Dar kartą pasitvirtina tautosakos frazė, kad būtent jūs, valdantieji, opozicijos aky matote krislą, o nematote rąsto savo aky.
PIRMININKAS. Kur čia tas rąstas? Žiūrėsime.
Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege pranešėja, jūs prieš kelias minutes ką tik pasakėte, pacituosiu jums „palikime teisėsaugai dirbti savo darbą“. Ką minėjo ir kolega Vilius, ir kiti kolegos iš Antikorupcijos komisijos, mes vakar daugiau nei 2 valandas diskutavome, uždavinėjome įvairiausius klausimus teisėsaugos atstovams, pareigūnams ir jie suformulavo labai aiškius ir konkrečius atsakymus, kad ministrės pėdsako čia visiškai nėra, ką pasakė ir prokuroras, kad yra kokybiškas sukčius, dėl jo ir yra atliekami visi ikiteisminiai tyrimai.
Jūs dabar paneigsite ar patvirtinsite tuos savo žodžius „palikime teisėsaugai dirbti savo darbą“, nes teisėsaugos institucijos tą darbą ir dirba? Mes, kaip priklausantys Antikorupcijos komisijai, visiškai tai suprantame. Turbūt ir pirmininkas pasakys, kad dabar ko nors atlikti ir tirti mes negalime, kol nesame sulaukę atitinkamų teisėsaugos institucijų išvadų.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Teisėsauga pateiks atsakymus komisijai, kada bus priimti sprendimai. Bet aš dar kartą sakau, jeigu žmonės gyvena kartu, šeimoje, yra neįmanoma nežinoti šitų dalykų. Aš tikrai čia įžvelgiu tiesiog norą lengvai išsisukti iš tos situacijos. Mes turime leisti dirbti teisėsaugai, bet kartu turime nepadėti į stalčių ir M. Navickienės kaip politikės atsakomybės.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas, ir tai bus paskutinis klausimas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš sutinku su jūsų pareiškimais, kad visuomenė turi teisę žinoti apie aukščiausių politikų ryšius. Bet noriu jūsų paklausti ir jūsų partijos, frakcijos, kuriai atstovaujate, kolege, ar nėra čia dvigubų standartų? Pavyzdžiui, apie neleistiną ir neteisėtą įtaką Prezidentui baltarusiškomis trąšomis prekiaujančių asmenų jūs atsakymų nenorite ir visaip kaip priešinotės tyrimui, toleravote tuos atvejus, kai Prezidentas neatsakė Seimui apie savo ryšius, mes nežinome iki šiol tų atsakymų, taip, o šį kartą jūs taip aistringai siekiate išsiaiškinti apie įtaką jau atsistatydinusiai ministrei. Ar Prezidento slepiami ryšiai jums atrodo normali praktika, ar kaip čia, jūs juos palaikote? Ir kas turi teisę juos slėpti, o kas neturi, jūsų nuomone? Norėčiau, kad atsakytumėte.
Ir antras klausimas dėl teisėsaugos atliekamų tyrimų šiuo klausimu. Ar šis jūsų siūlymas netrukdys teisėsaugos atliekamiems tyrimams? Aš perskaičiau tuos klausimus. Ar tai nebus kišimasis į teisėsaugos įstaigų, Lietuvos banko ir kitų institucijų darbą?
PIRMININKAS. Laikas!
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Jūs pats matėte teisėsaugos reakciją į jūsų pradėtą tyrimą, inicijuotą tyrimą, kada buvo daromas, bent jau viešojoje erdvėje buvo pasakoma, kad institucijos jautė komisijos narių daromą spaudimą. Tokiems dalykams aš tikrai negaliu pritarti. Atsakymus reikia gauti į visus abejones keliančius klausimus tiek Prezidento atveju, tiek M. Navickienės kaip Seimo narės. Bet čia yra du skirtingi dalykai. Šitas jūsų tyrimas buvo visiškai prieš Prezidento rinkimus ir išvada buvo formuojama tendencingai – viena kryptimi.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į klausimus per numatytą laiką.
J. Jarutis dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu prašau šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Teisėtas siūlymas. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Už – 34, prieš – 45, susilaikė 7. Yra daugiau kaip penktadalis. Skelbiama pertrauka. Tada klausimas bus po mano jau paminėtų perkeltų klausimų, taip pat arti vakarinio posėdžio pradžios, po kitų likusių iš rytinio posėdžio perkeltų klausimų.
Dabar pareiškimai. Bet E. Rudelienė taip pat dėl vedimo tvarkos.
E. RUDELIENĖ (LSF). Aš noriu, kad dėl prieš tai buvusio balsavimo mano balsą įskaitytumėte prieš.
PIRMININKAS. Taip, dėl protokolo užrašome: E. Rudelienė – prieš.
12.23 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimą perskaityti užsirašęs vienintelis V. Ąžuolas. Per šį laiką kviečiu Vyriausybės narius užimti savo vietas, po pareiškimo bus Vyriausybės pusvalandis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, nebėkite iš salės, nieko baisaus nepasakysiu.
Šiandien tokia simbolinė diena, galima sakyti, pavasario sesijos kaip ir paskutinė diena, žinoma, sesija bus pratęsta. Bet ir šiandien tie balsavimai parodo tokius įdomius dalykus, kad politikai ne žodžiais, o darbais tėvynę myli.
Visai neseniai buvo prastumtas mokesčių paketas, pavadintas gynyba. Gudrus scenarijus – perėjo. Žinoma, vienos kuro rūšys buvo apmokestintos mokesčiais, bet atsirado šventa kuro rūšis – tai „Independence“ dujos, ji neapmokestinta. Taip sakant, čia jau dažnai jiems taip atsitinka. Ir kas įdomu iš tikrųjų, einame toliau.
Visai neseniai nubalsavome už miškų paketą, neva gelbėsime miškus, o realybė tai ten yra du punktai, kurie įkišti į viską: parduosime 60 tūkst. hektarų valstybinės žemės, miškų, ir jie negalės tapti valstybiniai, o jie visi taps privatūs. Bet tuos už tą žemės pardavimą gautus pinigus mes išleisime kompensacijoms, kad miškų būtų daugiau. Kaip jums tokia afera? Nebloga. Tada padarysime švedų svajonę. Amžinąjį atilsį K. Glaveckas, atėjęs prie mikrofono, čia, labai gerai pasakė: per visą gyvenimą, kai dirbu Seime, niekada Švedijos ambasada, nei joks ambasadorius nedarė spaudimo Seimo nariams dėl vieno ar kito įstatymo, kad nebalsuotų. Tada Švedijos ambasada darė Seimo nariams spaudimą, kad nebūtų 1 tūkst. 500 hektarų apribojimo. Atėjo paketas, šį apribojimą reikia panaikinti. Tai klausimas, kuri dabar ambasada padarė spaudimą, kad šio apribojimo nebeliktų? Bet politikai savo darbais parodo, kam jie dirba ir kokius interesus gina.
Tai ką matysime toliau? Dabar viskas eina dažniausiai skubos tvarka, be diskusijų, be svarstymų, kad kuo greičiau prastumtų. Bet žemdirbiai gerai pastebėjo – eilinį kartą žemdirbius vėl išdūrė. Bet nieko nepadarysi, tokia yra šių valdančiųjų vizitinė kortelė – viena pasakyti, kita padaryti. Žinoma, padaryti išimtis tiems, kuriems nereikės daugiau mokėti mokesčių.
Bet žinote, kas yra linksmiausia? Kiekvieną dieną Lietuvos bankas iš Lietuvos tautos pavagia po 1 mln. (beveik 1 mln.). Tai per metus – virš 300 mln. Tai žino Prezidentas, premjeras, ministrai – visi tai žino. Teikėme pasiūlymą dėl gynybos mokesčio, kad tuos pinigus galėtų panaudoti gynybai. Žinoma, valdantieji atmetė, negalima jų imti. Tai vat, mieli žmonės, kai jūs nusimausite kelnes su didesniais mokesčiais, atsiminkite, kad Lietuvos bankas kiekvieną dieną iš jūsų pavagia po 1 mln. ir visi politikai tyli ir tam pritaria.
Bet, žinote, yra pasiteisinimas: Europos Centrinis Bankas jam leidžia vogti Lietuvos tautos pinigus. Koks geras pasiteisinimas! Žinau, jis davė ribas – galima nuo 0 % iki 4 %. Aišku, jie netyčia pritaikė 4 %, maksimaliai. Tai va, mokėkite mokesčius, nusimaukite kelnes, o politikai, Lietuvos bankas galės vogti jūsų pinigus. Šaunu!
12.27 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Tai dabar pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Pirmasis kaip tik ir klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Toks prašymas, gal aplinkos ministras gali nueiti prie Vyriausybės? Jeigu gali, aišku, būtų gerai.
PIRMININKAS. Jis girdi klausimą, klauskite.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Toks labai paprastas klausimas. Neseniai priėmėme CO2 mokesčius kurui, kitoms rūšims. Tai žmonėms yra labai įdomu, koks CO2 kiekis Lietuvos ore yra dabar? Jūs darote tuos tyrimus, žinote, koks jis yra? Ir koks jūsų tikslas tą CO2 kiekį Lietuvos ore sumažinti? Vis tiek žinome, kad CO2 naudoja augalai, o jeigu sudeginame kurą, tai kiek didėja CO2? Tai koks dabar yra CO2 kiekis Lietuvos ore ir iki kiek jūs planuojate jį sumažinti, pritaikę šiuos mokesčius? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Valiau, nepamenu jūsų biografijos, jūs tikriausiai agronomiją baigęs?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip. Bet kaip jūs planuojate sumažinti? Aš to ir klausiu.
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, jūs puikiai žinote gamtos dėsnius, fotosintezę, kaupiamuosius augalus ir taip toliau. Bet jeigu jūs klausiate apie mūsų klimato kaitos politiką, apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų sluoksnį, kuris kaupiasi virš mūsų galvų, tai yra matuojama dalelėmis. Ir tie rodikliai yra… (Balsas salėje) Apie CO2 mokestį jūs neklausėte, jūs klausėte apie CO2 kiekį, ne apie mokestį. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų susikaupimas mūsų atmosferoje didėja ir jis didėja per sparčiai, ir visi turime prisidėti.
Kas yra gerai Lietuvoje, gerbiamas Valiau, kad Lietuvos žemės ūkis ir miškai sugeria beveik trečdalį Lietuvos gyventojų, viešojo sektoriaus ir ekonomikos emisijų. Tiktai Švedijoje gamta sugeba sugerti daugiau negu Lietuvoje. Tai dėl Lietuvos gamtos ir žemės ūkio, kuris per sėjomainą, per kaupiamuosius augalus, sugeba sugerti nemažą kiekį CO2, mes turime gana gerus rodiklius. Man atrodo, turime stengtis daugiau. Jums pagelbėjant, naudojant žemės ūkio pagalbą, mes įgyvendinsime šiuos prisiimtus įsipareigojimus tarptautiniu mastu ir Europos mastu. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašysiu premjerės dėmesio, bet klausimas aplinkos ministrui. Ministre, visose Europos Sąjungos valstybėse aplinkos apsaugos agentūros arba panašaus pavadinimo agentūros vykdo vežimo autorizaciją, o aplinkos apsaugos departamentai arba panašios įstaigos – kontrolę. Dėl to yra įvairių kitų tarptautinių institucijų išvados. Labai keistas dalykas, kad nuo liepos 1 dienos Lietuvoje būtent iš užsienio įvežamoms atliekoms deginti po rūšiavimo, arba būtent kaip žaliavai, leidimų išdavimas ir kontrolė yra perduodama vienai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui. Nuo to mes visada lyg ir bėgome, nes tai turbūt yra visiškai nepateisinama. Turbūt pats įdomiausias dalykas, kad regioninių atliekų centrų aikštelės po rūšiavimo yra perpildytos atliekų, kurios būtų tinkamos deginti, tačiau yra paskutinė sutartis – 15 tūkst. tonų atliekų iš Lenkijos, kai užversti visi deginimo įrenginiai. Mūsų tos atliekos yra nereikalingos dėl konkurencingumo ar kažko, todėl pasirenka patys centrai. Ar tai yra teisinga, kai mūsų atliekos pūva, rūgsta, dėl tų pačių CO2, metano ir visų kitų teršalų, išskiriamų į orą? Kaip jums, kaip aplinkos ministrui, tokie veiksmai? Ar jūs tai žinote?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Buvo vykdyti du Aplinkos komiteto klausymai šiomis temomis. Gerbiamas Kęstuti, aš priminsiu, kad praeitoje kadencijoje jūs inicijavote įstatymų projektus, kurie buvo priimti, kad iš esmės nereikia statyti Lietuvoje atliekų deginimo jėgainių. Šiandien jūs sakote, kad yra trūkumas, bet jūs buvote iš principo prieš tai. Jūs pateikėte įstatymo projektą, kad atliekų deginimo jėgainės negali būti statomos 20 kilometrų atstumu nuo bet kokio gyvenamojo namo. Tai buvo neįgyvendintina nuostata, po to įstatymas buvo pataisytas. Šiandien jūs sakote, kad trūksta atliekų deginimo pajėgumų, tai ką jūs darėte praeitą kartą?
O Lietuvoje atliekų deginimo pajėgumai yra maždaug 600 tūkst. tonų per metus. Trys kogeneracinės jėgainės plius „Akmenės cementas“. 15 tūkst. kiekis atrodo labiau kaip paklaidos ribos ir nežinau, iš kur jūs turite tą informaciją, nes dažniausiai tai yra atliekų degintojų sandoriai tiesiogiai su atliekų tvarkytojais. Vasarą paprastai būna, kadangi yra šilumos poreikio sumažėjimas, miestai nebesišildo, yra nešildymo sezonas, kad kartais atliekų deginimo jėgainės užsidaro planiniams remontams. Tą yra padaręs ir Vilnius, ir Kaunas, ir Klaipėda. Tai ar jūs tikrai čia neburiate stiklinėje kažkokios audros, tuo labiau kai pats dar praeitoje kadencijoje šachavote visų atliekų deginimo jėgainių atsiradimą Lietuvoje? Tuometinis V. Šapoka su K. Navicku Aplinkos komitete prisiekė, kad iš tikrųjų reikalingi šitie objektai. Jūs buvote Aplinkos komiteto narys, tai, man atrodo, jūs turite trumpą atmintį šituo klausimu.
PIRMININKAS. Kolegos, nebetęskime diskusijų tuo klausimu. Jūs paklausėte, ministras atsakė. Suprantu, ne visada atsakymai tenkina, taip jau yra. Toliau klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Lietuvos gyventojų išlaidos vaistams įsigyti vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Vaistų politikos iki 2027 metų įgyvendinimo planas yra neparengtas. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą užtrunka gerokai per ilgai. Sveikatos priežiūros įstaigos skundžiasi, kad e. sistemoje nematančios informacijos apie vaistų suderinamumą su kitais pacientui skirtais vaistais. Kas šiais klausimais yra daroma? Gal galėtumėte pakomentuoti, nes labai svarbu, kad tos kainos būtų ir prieinamos, ir adekvačios?
Kitas klausimas – ar tai, kas vyksta su Vėžio institutu, neprieštarauja Vėžio instituto veiklą reglamentuojančiam įstatymui? Ačiū.
A. DULKYS. Labai ačiū. Tikrai nelengva užduotis per 2 minutes tiek daug… (Balsai salėje) Ne, ne, tikrai ne, aš nesiteisinsiu, tuo labiau kad atsakinėju Sveikatos reikalų komiteto narei, kuri yra mačiusi daugybę mūsų pristatymų su labai detalia informacija. Gal tiesiog pamėginsiu labai taip koncentruotai. Dėl Nacionalinio vėžio instituto. Tikrai nematau dabar jokio pagrindo, kad mes čia dabar darytume kokius nors neteisėtus ar kokius kitokius veiksmus, atvirkščiai – mokslo, akademiniai žmonės, Vėžio instituto vadovai, Santarų vadovybė – visos bendruomenės kartu kaip tik diskutuoja, renkasi į susitikimus, bendrauja ir visi žiūri, kaip mums padaryti, kad mes Lietuvoje galėtume, na, jau, sakykime, turėti ir tarptautinio lygio vėžio centrą, kaip sudėlioti, kad klinikinė patirtis ir mokslo patirtis bendradarbiautų. Šiandieną, atvirkščiai – matau tarp visų šitų mano išvardintų institucijų ir organizacijų kuo puikiausią sutarimą, bendradarbiavimą. Būtent mane pasiekia kaip tik ta informacija, kad jie yra jau pasiekę žengti tokio glaudesnio bendradarbiavimo, bet jokiais būdais ne Nacionalinio vėžio instituto naikinimo ar dar kokio nors kito dalyko link. Tiesiog veikiama pagal įstatymo ribas, gerinant bendradarbiavimą, jungiant klinikinę ir mokslo patirtį.
Dėl vaistų – atvirkščiai. Jūs turėjote posėdyje pristatymą, iš kurio jūs matėte, kad atvirkščiai – mūsų priemokos gyventojų kompensuojamiesiems vaistams yra net sumažėjusios, yra atkovota kelios dešimtys milijonų eurų, kurie yra skiriami naujai registruojamiems vaistams. Naujai registruojamų vaistų vertinimas yra išaugęs tris kartus: praėjusiais metais buvo virš 20 paraiškų žiūrėta, praėjusiais jau buvo virš 60… Aš tiktai priminsiu, kad 2020 metais buvo nulis. Tai tikrai pastangos dedamos ir aš manau, kad viskas susidėlios, tendencijos bus ir toliau tokios geros. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi nematau užsienio reikalų ministro, tad maloniai paprašysiu gerbiamos premjerės. Jūsų partijos pirmininkas ir jūsų Vyriausybės kabineto narys G. Landsbergis teigia, kad M. Navickienę užklupę nemalonumai yra susiję su artėjančiais Seimo rinkimais. Jūs, turėdama prieigą prie slaptos informacijos ir gavusi atitinkamų tarnybų vertinimus, tenkinote buvusios ministrės atsistatydinimo pareiškimą. Ar galėtumėte paaiškinti, kaip bendradarbiavimas su abejotinos reputacijos teistais asmenimis, galimai neskaidrūs „Foxpay“ pirkimai, apmokėti skrydžiai lėktuvais ir kiti buvusios ministrės veiksmai susiję su artėjančiais Seimo rinkimais? Gal yra koks terminas prieš Seimo rinkimus, kad nebegalima domėtis jokia galimai nusikalstama veika? Taip pat vertinant, kad buvote ne tik vadovė, bet ir draugė, bent jau taip žiniasklaida nušviečia, ar jums nesutrukdys objektyviai vertinti? Kaip manote, ar kabinetas apskritai nesusijęs su šitomis istorijomis ir nereikia vis dėlto platesnio tyrimo? Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu jūs norite inicijuoti kokio norite platumo tyrimus, tai inicijuokite – tai yra Seimo teisė ir Seimas dėl to apsispręs. Dabar kodėl aš tenkinau ministrės atsistatydinimo prašymą? Ministrė padarė sprendimą, kuris, mano nuomone, buvo klaidingas. Tai yra situacija, kai yra vykstama į privačią kelionę, apmokėtą kitų asmenų, nesvarbu, kokio ten tolimumo, taip sakant, ir kokio ten artimumo žmonių, visada tokių klausimų kels… Bet ką noriu pabrėžti: man visiškai nesvarbu, kas mokėjo už tą lėktuvą, vertinant šitą poelgį, ar už jį mokėjo kažkoks žmogus, kur jūs ten apie jo reputaciją kažką žinote, ar tai būtų nuostabiausios reputacijos pasaulyje žmogus, – tai neturi jokios įtakos mano sprendimui. Taip nereikia daryti. Aš, tiesa, tikiuosi, kad visi Seimo nariai prisimins, kur savo draugų jachtose plaukiojo ar kaip nors kitaip maloniai leido laiką, ir bent jau nepamirš šitų dalykų deklaruoti, nes tokių klausimų, matyt, galima turėti daugeliui žmonių.
Visa tai, kas yra susiję su nusikalstamu pasauliu, galimais padarytais nusikaltimais ir taip toliau, yra teisėsaugos institucijų darbas, finansų įstaigų veiklos pažeidimai yra Lietuvos banko priežiūros sritis ir tos institucijos savo darbą, aš neabejoju, padarys profesionaliai.
Tai, kad jūs bandote visus šituos dalykus priklijuoti prie M. Navickienės asmeniškai, tai yra jūsų teisė. Jūs esate opozicija, jūs išnaudojate tą situaciją taip, kaip jums patogu. Aš jokios informacijos neturiu iš visos informacijos, kurią esu gavusi, kad galėčiau teigti, jog M. Navickienė asmeniškai kaip nors yra susijusi su kieno nors padarytu nusikaltimu, kokių nors įmonių protegavimu savo veiklos atsakomybės bare ar dar kažkaip. Man atrodo, kad jūs galite pasitikėti mano vertinimais. Kai komisijos išvada gulė Vyriausybėje ant stalo dėl investuotojos, Vyriausybė priėmė sprendimą taip, kaip rodė pateikta medžiaga. Man visiškai nesvarbu, ar tai kaip nors susiję su kuo nors, ar nesusiję. Aš tikrai sugebu priimti sprendimus objektyviai.
Tai, kad jūs norite manipuliuoti susiedamas nebūtinai susiejamus klausimus, tai yra jūsų teisė. Aš iš jūsų nieko kito ir nesitikėčiau. Bet vis dėlto turėdama informaciją, kurią aš turiu, aš tai vertinu kaip politinės ministrės atsakomybės už neteisingą sprendimą, asmeninį sprendimą, ne darbo sprendimą, ne su darbu susijusį, priėmimą. Kaip ir sakiau, man visiškai nesvarbu, kieno buvo tas privatus lėktuvas. Net jeigu jisai būtų nuostabiausios, auksinės reputacijos pasaulyje žmogaus, mano nuomone, tai situacijos vertinimo visiškai nekeistų.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Regionų partijos frakcijos vardu esu įpareigotas paklausti sveikatos ministro. Gerbiamas ministre, prieš penkerius metus siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo situaciją, gruodžio 13 dieną buvo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymas, kuriame nurodyta, per kiek dienų kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientui turi būti suteikta paslauga: ambulatorinės pirminės priežiūros paslaugos – per 7 dienas, antrinės, tretinės priežiūros paslaugos (kardiologų, urologų, ginekologų) – per 30 dienų, brangių tyrimų paslaugos – taip pat ne ilgiau kaip per 30 dienų. Bet vargu (klausiame) ar yra šiuo metu Lietuvoje bent viena įstaiga, kurioje būtų laikomasi tų dienų. Žmonės piktinasi, žmonės nepatenka pas specialistus. Ką siūlote, gerbiamas ministre, daryti? Arba paneikite, arba pripažinkite, kad taip yra, ir tada ką nors darome kartu.
A. DULKYS. Ačiū. Čia, matote, galima pažiūrėti į šitą klausimą iš dviejų pusių. Jeigu žiūrėsime pagal procentus, kaip gyventojai patenka tiek pas šeimos gydytojus, tiek gydytojus specialistus, ir palyginsime priešpandeminį laikotarpį (turiu mintyje 2020 metus) ir dabartinį, dabar ligonių kasų duomenys rodo, kad tas patekimo mastas jau yra atkurtas. Pavyzdžiui, pas šeimos gydytojus – apie 80–84 %, pas kai kuriuos gydytojus specialistus yra ir geresnis, kai kur yra labai blogas, kaip pas kardiologus, bet noriu pasakyti, kad jis yra toks, koks buvo 2020 metais. Bet 2020 metais taip pat neatitiko įstatymo raidės, sakykime, tie lūkesčiai, kuriuos nubrėžė įstatymas. Įstatyme mes galime parašyti, kad sveikatos apsaugos ministras yra lėktuvas, bet jeigu aš neturiu sparnų, aš juk neskraidysiu. Vadinasi, tai yra mums geros nuostatos, ko turime siekti ir tuos dalykus taisyti. Taisyti galima finansais, vadyba ir tam tikrais finansavimo modelio veiksniais.
Mes padidinome įkainius kai kurių paslaugų, prie kurių eilės didžiausios, įvedėme kompleksinį apmokėjimą, kad vieno apsilankymo metu būtų suteikiama daugiau paslaugų ir padaroma daugiau tyrimų. Ir turime rezultatą. 2023 metai… Mes kalbėjome apie procentus, dabar pasakysiu apie skaičius. Mes 2023 metais turime didžiausius per 30 metų suteiktų konsultacijų ir kitų paslaugų skaičius. Lyginant 2023 metus ir 2020 metus, beveik visų paslaugų grupėse mes turime 10 % išaugusį suteiktų paslaugų skaičių gyventojams. Tai reiškia, kad žmonių skaičius yra didesnis, paslaugų, kurios yra suteikiamos, skaičius yra didesnis, bet taip, eilės, kai kurių paslaugų tenka laukti. Yra dar ir daugiau aspektų, bet aš tiesiog čia save stabdau, nes laikas riboja.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes tiesiog turime bent kiek laikytis reglamento, nes žmonės tikrai nori paklausti. Būtų gerai, kad ministrai spėtų atsakyti per 2 minutes.
Krašto apsaugos ministre, noriu jūsų paklausti. Aišku, nuo mūsų mažai priklauso, tačiau šiandien skaičiau tokią žinią, tikriausiai ir jūs susipažinote, kad vietoje Aljanso bus pasiūlyta Ukrainai nauja būstinė Vašingtone karinei pagalbai valdyti. Vadinasi, mes atsisakome tokių stipresnių ambicijų dėl kvietimo į NATO, kažkaip tempiame tą gumą. Mūsų, Lietuvos, poziciją ar mes galėtume išsakyti kokią nors, kad reikėtų paspartinti vis dėlto tai? Ar tik steigti kažkokias būstines ir faktiškai nieko daugiau nedaryti? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Mūsų oficiali pozicija ir nuolat išsakoma visais lygiais, ar tai būtų krašto apsaugos ministro, ar užsienio reikalų ministro, ar premjerės, ar Prezidento, mes remiame pakvietimą, mes remiame narystę. Taip, kaip mes, sako dar turbūt kokios kelios šalys, taip tvirtai. Aišku, yra didelių valstybių, kurios kitaip mato situaciją, kad narystės klausimą reikėtų spręsti po karo.
Natūralu, nes pozicija, požiūris formuojasi pagal konsensuso principą, natūralu, kad, be jokios abejonės, yra tam tikros formuluotės, kurios dabar iš principo yra tarp to, kad reikia daugiau pasakyti, negu Ukraina gavo Vilniuje. Neleisti Rusijai turėti neformalios veto teisės dėl NATO plėtros. Dabar gali pradėti karą kur nors, kaip rusai pradėjo, ir po to jau tą šalį tu iš esmės laikai pakabintą, kad jinai niekur negali integruotis, kol neva tas karas nesibaigs, o tu kontroliuoji procesą. Tu taip tautos apsisprendimą eiti į vieną ar kitą civilizacinę erdvę, organizaciją blokuoji savo kruvinomis žabangomis, tomis kruvinomis atakomis.
Mes tą jiems ir sakome, visiems Vakarams. Be abejo, ne visi iki galo įtikinami ir įsitikinę tuo, nes jie galvoja, kad čia yra provokacija, gali būti eskalacija. Na, ta sena muzika, kuri nuolat girdėjosi per pastaruosius dešimtmečius. Bet mes, aišku, darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad ta tokia aspiracija Ukrainai dėl narystės NATO būtų kuo stipresnė.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas sveikatos ministrui. Mūsų tikslas yra į regionus pritraukti specialistų. Jūs dabar teikiate, iš tikrųjų nuo gegužės mėnesio galima teikti paraiškas, pirminės sveikatos priežiūros centrai, regioninės ligoninės… Rezidentams bus mokamos priemokos, bet yra nurodyta viena sąlyga, kad esančios ne Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Teko vakar diskutuoti su pirminės sveikatos priežiūros centrais. Tokia situacija, sako, kai kalbi su studentais, būsimais rezidentais, kad juos pritrauktume, visada jie rinksis didžiuosius miestus. Ar nemanote, kad galbūt galėjome dar peržiūrėti ir nebūtinai Vilnius, Kaunas, galbūt Klaipėda, nes ten visada atvažiuos dirbti specialistų, į regionus ženkliai sunkiau yra pritraukti? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū jums už šias įžvalgas. Mane pasiekė dar ir keletas kitų pastebėjimų, kad galbūt reikėtų pailginti ir terminą. Dabar ten rugpjūčio 10 diena, man atrodo. Irgi yra lyg to noro, kad galėtų kokybiškiau. Dabar dirbame prie to. Imu domėn jūsų tą įžvalgą ir bendrame pasiūlymų kontekste tada pasižiūrėsime. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš turiu du klausimus. Vieną – Ministrei Pirmininkei, nes nėra vidaus reikalų ministrės. Ar tikrai planuojama prie Migracijos tarnybos prijungti Asmens dokumentų išrašymo centrą? Tai vienas klausimas.
Antras – aplinkos apsaugos ministrui. Ar jis gerbia teisės viršenybės principą, nes buvo atvykę Pagirių bendruomenės žmonės, laimėję dvi bylas. Užuot vykdę teismo sprendimus… Tikra įmonė „Homanitas“ pastatyta, nors leidimų iki galo nebuvo, toliau bylinėjatės ir, užuot vykdę teismų sprendimus, eilinį kartą keičiate Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, norėdami suteikti teisę tą gamyklą, taip sakant, paleisti. Kodėl negerbiate bendruomenės ir negerbiate įstatymų, teismo sprendimų? Du teismai pralaimėti. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nebuvo jokios specifinės diskusijos dėl kokios nors institucinės pertvarkos mano su ministre. Aš tikrai paprašysiu jos jums ministerijos planus išdėstyti raštu, bet jūs puikiai žinote, kad yra nelabai malonios informacijos apie Dokumentų išrašymo centro pirkimus ar sprendimus. Aišku, tą situaciją aiškinamės, manau, kad tada, kai bus išsiaiškinta, tie sprendimai ir bus padaryti. Tikrai nieko ant Vyriausybės stalo ta tema nėra, bet paprašysiu ministrės, kad ji patikslintų jums savo planus.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, buvo antras klausimas. Atsakant dėl „Homanito“ investicijų Pagirių kaime, iš tikrųjų, reikia pripažinti, buvo padaryta ir valstybės klaidų, ne tik įmonės. Visų pirma „Investuok Lietuvoje“ šitą užsienio investuotoją siunčia į šitą teritoriją. Būtent „Investuok Lietuvoje“ ėmėsi panaikinti vandens apsaugos zoną tam, kad būtų paruoštas sklypas, ir investuotojas investavo šiais neramiais Lietuvai laikais 220 mln. eurų į Lietuvą. Dabar, kai valstybinės institucijos, šiuo atveju „Vilniaus vandenys“, neteisingai panaikino vandens apsaugos juostą, gamykla pakibo ore. Nėra džiaugsmo nė vienai pusei, o bendruomenės profesionalumas ir balsas yra girdimi, kai kurie teismų sprendimai yra įsigalioję, jie yra vykdomi.
Supraskime, kad valstybė su investuotojais turi labai blogą precedentą, kai nurodo patį sklypą, patys imasi jį paruošti. Ateina užsienio investicija, kuri paskui, su visa vokiška pagarba, kurią dabar Vokietija rodo Lietuvai, yra šiek tiek šaukštas deguto, nes valstybinės institucijos nesugebėjo parinkti tinkamo sklypo, kuris paskui kibirkščiuoja ir su bendruomenėmis, ir su vandens apsaugos zonomis. Mes aplinkosaugoje esame kraštiniai dėl statybos leidimų, dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl to, man atrodo, investuotojų pritraukimas turėtų būti peržiūrėtas, kad iš tikrųjų sklypai būtų parinkti teisingoje vietoje, kad paskui nekiltų toks konfliktas, koks šiandien kilęs Pagiriuose. Tas pamokas reikia išmokti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas energetikos ministrui. Gerbiamas ministre, Seimas skubos tvarka nagrinėja jūsų ministerijos iniciatyva atkeliavusį įstatymą, Atsinaujinančių išteklių įstatymo 22 straipsnį dėl jūrinio vėjo aukcionų rengimo tvarkos pakeitimo, kad būtų galima aukciono laimėtoju pripažinti, jeigu dalyvauja vienas dalyvis. Jūs turbūt vakar girdėjote Ekonomikos komitete, ką išdarinėjo jūsų viceministrė teigdama, jog vis tiek konkurencija bus užtikrinta, jeigu dalyvaus ir vienas dalyvis. Nesvarbu, jisai greičiausiai nežinos, kad dalyvauja vienas, ir čia bus sukurta tokia konkurencija. Kas čia per ekvilibristika? Sakyčiau, dar pusė velnio būtų, jeigu tai išties būtų koks nacionalinis monopolininkas, dalyvautų „Ignitis“. Bet kalbame apie 15 metų paramą, prastumtą buldozeriu. Čia jūsų iniciatyva salėje. Greičiausiai turėsime tokią naštą, gerbiamas ministre?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia, ne naštą. Nacionalinės energetinės laboratorijos Energetikos departamento Jungtinių Amerikos Valstijų suskaičiuota, kad, įskaitant visus jūrinius parkus, visą paramą, elektros energijos kaina bus daug žemesnė negu dabar. Tai yra faktas.
Reikia atminti, kad, norint turėti nuosavą elektros gamybą, reikalingos elektros gamybos instaliacijos. Patys puikiai suprantame, kokia šiandien yra geopolitinė padėtis, ir matome, kaip noriai ateina investicijos į šitą regioną. Jeigu dar norime laukti, kol pasibaigs karas, kol išsiskirstys debesys, kurie susikaupę virš regiono, galime laukti dar penkerius ar dešimt metų.
Šiuo atveju nėra galimybių laukti, kol šalia Lietuvos vyksta daugybė jūros aukcionų, ateis dar 10 ar 15 investuotojų. Kadangi aukcionas yra uždaras, dalyviai nematys, kiek dalyvių yra, tai ir pasiūlymą gali pateikti tik vieną kartą, jis nebus atviras, nebus internete. Pateiki pasiūlymą, tavo pasiūlymas fiksuotas ir tu nežinai, kiek daugiau dalyvių. Todėl yra uždaro tipo aukcionas. Kadangi aukcionas yra uždaras, manome, kad dalyviai, ar bus vienas, ar trys, ar keturi, pateiks iš karto aukščiausias kainas. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Šarknickas klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Kaune, kaip galima būtų gal jau ir pasakyti, – paminklų metai. Taip jau yra, kad vienas po kito randasi. Kauno miesto tarybos narė A. Jankuvienė yra pareiškusi nemažai pastabų dėl architektūros, paveldosaugos pažeidimų, paminklų ir panašiai. Greitu metu bus jau ir kitas paminklas atidengtas. Gal pati iniciatyva iš tiesų yra nebloga statyti paminklus, tačiau norėtųsi, kad būtų laikomasi taisyklių, tvarkos, ko nelabai daro Kauno miesto administracija. Noriu paklausti, kiek kontaktuojate su Kauno savivaldybe? Ar jinai iš viso leidžiasi į dialogą, kad nebūtų pažeidimų? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Niekaip mes nekontaktuojame su Kauno miesto savivaldybe. Dažniausiai tik ryte atsikėlęs perskaitai pranešimą, kad bus statomas vienas ar kitas paminklas, ir dar tavo kieme. Na, čia tokia aliuzija į Istorinę Prezidentūrą ir į paminklą buvusiam Prezidentui A. M. Brazauskui, labai trumpai atsakant.
Aš manau, viena, ką būtų įmanoma svarstyti, nes, mano nuomone, nebūtų gerai, kad valstybė turėtų palaiminti arba kažkaip pasakyti – jūs galite ar negalite statyti paminklo. Aš manau, kad čia mes irgi labai keistai elgtumės. Bet, mano galva, istorinės atminties įamžinimo komisijos turėtų būti būtinos, kalbant apie savivaldybes, nes, tarkime, tokio darinio Kauno miesto savivaldybėje ar prie savivaldybės tarybos nėra. Mano galva, bent jau tada visuomenė žinotų ekspertų, istorikų nuomonę tais klausimais. Tikrai galėtų būti svarstomas toks dalykas, kad tai nebūtų tiesiog galimybė turėti tokias ekspertų komisijas, bet kad tai galėtų būti privalomas dalykas kiekvienoje savivaldybėje.
PIRMININKAS. T. Tomilino nėra. Klausia K. Vilkauskas. Turbūt čia paskutinis bus klausiantis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas gerbiamam kultūros ministrui. Gerbiamas ministre, kaip jūs žiūrite į naujai pateiktą LRT finansavimo modelį? Vienas klausimas. Ir gal turėsite jūs pasiūlymų artimiausiu metu, nes ir Kultūros komitete vyktų klausymai.
Kita klausimo dalis dėl Medijų fondo, nes į Medijų fondą gali teikti įvairūs ir privatūs informacijos atstovai. Kaip sekasi su fondu? Ar iš tikrųjų ten pakanka pinigų, ar paraiškų kiekis yra didesnis ar mažesnis? Ačiū.
S. KAIRYS. Kalbant apie LRT finansavimą, aš manau, kad Seime du komitetai įsitraukė ir vyksta diskusija, ten kokie nors kompromisai bus rasti. Iš šios situacijos gal tik pasimokyti reikia viena, kad jeigu kyla kokia nors idėja, tai jai tiesiog reikia laiko, kad visi būtų su ja susipažinę. O to laiko, matyt, buvo pritrūkę ir tai sukėlė kai kurias reakcijas. Mano galva, viskas grįžta į sveiko proto kelią ir viskas čia susitvarkys.
Na, o kalbant apie Medijų rėmimo fondą, tai fondas, nepaisant čia visų bandymų parodyti, kad čia kažkas yra blogai, tvarkosi tikrai, mano galva, gerai. Galima pažiūrėti, pavyzdžiui, kad ir „Kultūros barų“ atvejį. Tiek, kiek jie gavo per projektinę veiklą dabar lėšų iš Medijų rėmimo fondo, tai tokių lėšų jie nėra matę iš valstybės niekada, tokio dydžio sumos.
Akivaizdu, kad nauja organizacija, nauji žmonės, prie kai kurių dalykų reikia priprasti. Galų gale ir Seimas juodu ant balto dėl įstatymo rašėsi prioritetus. Tai nėra taip, kad tas fondas tiesiog galėtų veikti, ką sugalvojo. Žingsnis po žingsnio, aš manau, tai tikrai taps rimta paskata, atsižvelgiant tiek į regioninę žiniasklaidą, tiek į kultūros, tiek į kitas žiniasklaidos sritis, kurios irgi, na, temptųsi, augtų, tobulėtų, ir dėl to galiausiai turėtume atsparesnę ir kritiškiau mąstančią visuomenę.
PIRMININKAS. Ačiū ministrams. Laikas kaip tik baigėsi, net 2 minutėmis ilgiau užtruko Vyriausybės pusvalandis, negu numatyta. Kartu baigiame ir rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.