Projekto Nr. XIVP-1403(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹, 58¹ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

20      m.                                      d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo negali būti priimami bet kokie sprendimai dėl šios veiklos, iš anksto apribojantys alternatyvų pasirinkimą, – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai gali būti išduodami ar šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodyti įrenginiai įregistruojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras.“

2. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai ir šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registracijos duomenys turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu.“

2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą patikrina ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi. Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu ūkio subjektas turi atitikti šias sąlygas:

1) ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos turi būti įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;

2) jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;

3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir ūkinės veiklos objekte privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 19³ straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“

3 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“.

2. Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar šis sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.

3. Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) fizinis asmuo TIPK paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas TIPK leidimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, vadovas, kuriam jo vadovavimo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.“

4. Pakeisti 19¹ straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“.

5. Pakeisti 19¹ straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.

6. Pakeisti 19¹ straipsnio 12 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“.

7. Pakeisti 19¹ straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“.

8. Pakeisti 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;“.

9. Pakeisti 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu., išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.

10. Papildyti 19¹ straipsnio 14 dalį 11 punktu:

„11) TIPK leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti TIPK leidime nurodytai ūkinei veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.“

11. Pakeisti 19¹ straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, ir 10 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, ir 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“

4 straipsnis. 19² straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19² straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“.

2. Pakeisti 19² straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.

3. Pakeisti 19² straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“.

4. Pakeisti 19² straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“.

5. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo atsiranda prievolė arba nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);“.

6. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“.

7. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“.

8. Pakeisti 19² straipsnio 11 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;“.

9. Pakeisti 19² straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu. , išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.

10. Papildyti 19² straipsnio 11 dalį 11 punktu:

„11) taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai ūkinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.“

11. Papildyti 19² straipsnio 11 dalį 12 punktu:

„12) neįvykdytas aplinkos ministro įgaliotos institucijos reikalavimas šios institucijos vadovo nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos pateikti informaciją, reikalingą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimui iki 2014 m. liepos 1 d. išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus pakeisti Taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu šiuo pagrindu priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.“

12. Pakeisti 19² straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, ir 10, 11 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, ir 10, 11 ir 12 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“

5 straipsnis. 19³ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis. Fizinis ar juridinis asmuo neturi teisės teikti įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenų, jeigu įrenginys išregistruotas šio straipsnio devintosios dalies 2, 6, 7, ir 9 punktuose nurodytais pagrindais ir nepašalintos priežastys, lėmusios įrenginio išregistravimą, arba nepraėjo dveji metai nuo įrenginio išregistravimo šio straipsnio devintosios dalies 8 punkte nurodytu pagrindu dienos. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį.“

2. Papildyti 19³ straipsnio 7 dalį 4 punktu:

„4) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas;“.

3. Pakeisti 19³ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis. Patikslintų duomenų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, šio straipsnio septintosios dalies 4 punkte nurodytu atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, bet ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.“

4. Pakeisti 19³ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei jeigu dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;

2) neįvykdytas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įstatyme nustatyta tvarka priimtas nutarimas duotas privalomasis nurodymas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;

3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;

4) paaiškėja, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;

5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;

6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;

7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios;

8) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, vykdant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustačius, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba jeigu toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu šiame punkte nurodytas terminas;

9) fizinis ar juridinis asmuo pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis neturėdamas teisės jų pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;

10) jeigu pertvarkius ar reorganizavus juridinį asmenį jo teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo.“

5. Papildyti 19³ straipsnį 10 dalimi:

„Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo išregistruoti įrenginį priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą įrenginio išregistravimą. Šio straipsnio devintosios dalies 2, 4, 5, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio devintosios dalies 6 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, įrenginys neišregistruojamas. Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 1, 8 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, įrenginys išregistruojamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą išregistruoti įrenginį per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai įrenginys išregistruotas nustačius šio straipsnio devintosios dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes ir nurodomos įrenginio išregistravimo priežastys. Išregistravus įrenginį, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti LOJ taisyklėse nurodytas priemones per LOJ taisyklėse nustatytą terminą.“

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu:

„20¹ straipsnis. Dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje

Juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) ir fiziniai asmenys tiekti Lietuvos Respublikos rinkai, juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo tik pagal aplinkos ministro tvirtinamose Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklėse, suderintose su ekonomikos ir inovacijų ministru, finansų ministru ir teisingumo ministru, nustatytus reikalavimus paženklintus ir didžiausio sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio neviršijančius dažus, lakus ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus.

Šiame įstatyme nurodyta individuali veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“

7 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128128¹ straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).“

2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128128¹ straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.“

8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 58¹ (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;“.

2. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹ straipsnio (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“.

3. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹, 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio 1, 11, 12, 14, 17, 21 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse, 128¹ straipsnyje numatytų pažeidimų;“.

4. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 58¹ (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;“.

9 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 7 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 94¹ straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“

10 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 58¹ straipsnio 3 dalyje, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 94¹ straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“

11 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties“.

2. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 19³ straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“

3. Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį), arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.“

4. Papildyti 55 straipsnį 7, 8, 9 ir 10 dalimis:

„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.“

12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą, kuri teikiama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, pateikimą

Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galimybių, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 58¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 58¹ straipsniu:

„58¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pagal reikalavimus nepaženklintų, ar   didžiausią sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje

Pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 

Pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“

14 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„81 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių tūkstančių iki dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų dešimties tūkstančių iki šešių penkiolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių tūkstančių dviejų penkių šimtų iki dviejų aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų iki penkių aštuoniolikos tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt trisdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų keturiasdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimt penkių šešiasdešimt tūkstančių eurų.“

15 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„89 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį

Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.

0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių tūkstančių iki dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų eurų.

5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo trijų dešimties tūkstančių iki šešių penkiolikos tūkstančių eurų.

15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra nesudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų.

25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra nesudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo vieno tūkstančio keturių tūkstančių dviejų penkių šimtų iki dviejų aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų.

0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų iki penkių aštuoniolikos tūkstančių eurų.

5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt trisdešimt tūkstančių eurų.

15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų keturiasdešimt tūkstančių eurų.

25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimt penkių šešiasdešimt tūkstančių eurų.“

16 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo.

2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243.

4. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/2024. 

5. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos deleguotuoju  reglamentu (ES) 2021/1962. 

6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija).

7. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES. 

8. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1068. 

9. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2018/853.

10. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo.

11. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (kodifikuota redakcija). 

12. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008. 

13. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

14. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/277.

15. 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2151, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo priedo D dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių suderintų ženklinimo specifikacijų taisyklės.

1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 157).

2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114).

3. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1000 (OL 2017 L 150, p. 14).

4. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/776 (OL 2017 L 116, p. 1).

5. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17).

6. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, p. 1).

7. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2012 L 201, p. 60) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2229 (OL 2015 L 317, p. 13).

8. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1).

9. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1).

10. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL 2016 L 132, p. 58).

11. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (OL 2017 L 137, p. 1).

12. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL 2019 L 169, p. 45).“

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 5, 6, 8, 10 straipsnius, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 8 d.

2. Šio įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. liepos 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registravimo ir eksploatavimo pažeidimams Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. gegužės 1 d.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos taršos integruotos kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo, organinius tirpiklius naudojančių įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų tikslinimo ir išregistravimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė                                                         Aistė Gedvilienė