LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Ekonomikos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 20, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1678
2022-06-22 Nr. 108 -P-30
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Kasparas Adomaitis, Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius; Vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas; Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas, Šilumos ir vandens departamento vyr. patarėja Rasa Valatkevičienė, Šilumos kainų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
1
|
1
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimų dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams tvarką ir formą nustato bei patikrinimus atlieka Taryba. Pagal galiojantį reguliavimą, toks patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per ketverius metus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pažymėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą, įstatymo įgyvendinimas, ar neįgyvendinimas priklausys išimtinai tik nuo tam tikrų asmenų valios, t. y. Tarybai suteikiama teisė tiek organizuoti tikrinimus itin dažnai, tiek ir neorganizuoti tokių tikrinimų niekada. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu teisės aktų hierarchijos principu, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, be to, įstatymo vykdymo privalomumas negali būti nulemiamas poįstatyminių teisės aktų turiniu. Kartu manytina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėti tikrinimai yra tiesiogiai susiję su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, įstatyme turėtų išlikti bent minimalus tikrinimų reguliarumo reguliavimas, taip užtikrinant susijusių asmenų teises ir įstatymo vykdymui suteikiant privalomumo pobūdį. |
Nepritarti |
Taryba yra nepriklausoma institucija, kuri geriausiai išmano ir gali nusistatyti privalomųjų tikrinimų formą ir pobūdį, kad atliekami patikrinimai būtų efektyviausi ir užtikrintų siekiamus tikslus. |
2. |
Seimo kanceliarijos
Teisės departamentas |
2
|
1
|
|
2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „daugiabučių namų valdytojai“, kuri kituose siūlomo keisti įstatymo straipsniuose nevartojama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje nurodytos sąvokos vartoti kitą jos turinį atitinkančią sąvoką, vartojamą keičiamame įstatyme. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą įstatymo projektui. Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 str. 1 d. išdėstyti taip: „Papildyti 20 straipsnį 7 dalimi: 7. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklą, įgyvendinant organizacines ir technines priemones, taikomos siekiant užtikrinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.“ |
3. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
3
|
|
|
3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti per kokį terminą nuo informacijos apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus gavimo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju privalo atlikti namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams vertinimą. Kartu svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje neturėtų būti nustatyta, kad darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, pradedami nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus ne nuo šilumos tiekėjo pranešimo, o nuo to momento, kai atlikus vertinimą dėl namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, nustatoma neatitiktis reikalavimams. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. |
4. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
3
|
2
|
|
4. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje prieš žodį „valdytojai“ įrašytini žodžiai „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pasiūlymą prie 3 TD pastabos. |
5. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
3
|
2
|
|
5. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokia Civiliniame kodekse nustatyta darbų finansavimo tvarka turima omenyje. Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas reguliuoja rangos darbų finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžeto (6.705 straipsni) bei faktoringą (6.903-6.912 straipsniai), tačiau abejotina, ar tai turima omenyje. Projektas tikslintinas aiškiai nurodant, kieno lėšomis atliekami analizuojamame straipsnyje nurodyti darbai. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomą 23 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl darbų atlikimo nepriimamas. Jeigu turima omenyje, jog už atliktus darbus apmokama iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų privalomai sukauptų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, tai projekte reikia ir pateikti nuorodą į šį Civilinio kodekso straipsnį, atitinkamai suderinus projekto ir nurodyto Civilinio kodekso straipsnio formuluotes. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pasiūlymą prie 3 TD pastabos. |
6. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
3 |
2 |
|
6. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia.“ Pastebėtina, kad kartu su analizuojamu projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679, tačiau nėra pakankamai aiškus šiais abiem projektais teikiamų siūlymų tarpusavio ryšys. Neaišku, ar analizuojamame projekto straipsnyje nustatyti privalomieji darbai būtų laikomi daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), kaip jis apibrėžtas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Jeigu taip, tai šių privalomųjų darbų organizavimui ir atlikimui turėtų būti taikomos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, įskaitant 5 straipsnio nuostatas dėl sprendimų dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo priėmimo ir vykdymo tvarkos bei 6 straipsnio nuostatas dėl kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos dydžių ir šių įnašų panaudojimo tvarkos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nesant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, savininkai galimai apskritai liktų neinformuoti apie numatomus ar pradedamus darbus. Manytina, jog įstatymas turėtų aiškiai nustatyti asmenį, priimantį sprendimą organizuoti tam tikrus darbus, ir šio asmens pareigą tokį sprendimą pateikti savininkams. Be kita ko, tai svarbu ir dėl to, kad tik žinodami apie sprendimo organizuoti tam tikrus darbus egzistavimą, savininkai galėtų realizuoti savo teisę tokius sprendimus apskųsti. Šiame kontekste manytina, kad įstatymas turėtų numatyti ir aiškią tokių sprendimų apskundimo tvarką. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Siūlome projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas perkelti į šio straipsnio 2 dalį.
|
7. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
3
|
3
|
|
7. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „4. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Neaišku, kokia konkrečiai darbų atlikimo „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ turima omenyje, kai darbus atlieka savininkas (šiuo atveju – šilumos tiekėjas) jam nuosavybės teise priklausančiame daikte (šiuo atveju – šilumos punkte). Siūlytina arba pateikti nuorodą į konkrečias Civilinio kodekso normas, arba išbraukti formuluotę „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į TD 7 pastabą siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi. Komiteto pasiūlymas: įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis. Darbų išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių darbų išlaidoms kompensuoti teikiama valstybės parama pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą.“ |
8. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
3
|
5
|
|
8. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Taryba.“ Manytina, kad nuostata yra neišsami ir neaiški. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje turėtų būti nustatyta: ar toks ginčų nagrinėjimas yra privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas, ar asmenys galėtų kreiptis tiesiai į teismą; kokia tvarka nagrinėjami ginčai (pavyzdžiui, pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles, ar Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, ar kt.); kokia yra Tarybos priimto sprendimo apskundimo teismui tvarka; ar skundo pateikimas teismui stabdo Tarybos sprendimo vykdymą ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog išsamaus ir aiškaus reguliavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas Energetikos įstatymo 34 straipsnis. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į TD 7 pastabą siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį laikyti 4 dalimi. Komiteto pasiūlymas: įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį laikyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Taryba ne teismo tvarka, vadovaudamasi savo Tarybos patvirtintomis ginčų nagrinėjimo taisykles, sprendžia ginčus kilusius tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo.“ |
9. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
3
|
4
|
|
9. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „valdytojo“ įrašytini žodžiai „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. |
Pritarti |
Redakcinio pobūdžio pastaba. |
10. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
6 |
1 |
|
10. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė“ išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. |
Pritarti |
Redakcinio pobūdžio pastaba. |
11. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas |
|
|
|
11. Atsižvelgiant į įstatymuose nustatytą Vyriausybės kompetenciją reguliuojant energetikos sektorių, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. |
Nepritarti |
Projekto pateikimo metu siūlymui kreiptis į LRV dėl išvados pateikimo Seimas nepritarė. |
12. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-05-31 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1678 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys 2022-06-13 |
1 |
|
|
|
Argumentai:
Svarstant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1678 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1678) reikalinga papildyti Projektą nuostatomis kurios padėtų spręsti šilumos tiekimo įmonių apyvartinių lėšų stygiaus problemą, sąlygojamą esamo teisinio reguliavimo. Galiojantis reguliavimo mechanizmas lemia, kad kuro, naudojamo šilumos gamybai, kainų pokyčiai ne iš karto įskaičiuojami į šilumos energijos vartotojams parduodamą šilumos energijos kainą – šilumos tiekimo įmonė iškart patiria pabrangusias kuro įsigijimo sąnaudas, tačiau patirtos sąnaudos į šilumos kainą vartotojams įtraukiamos tik po dviejų mėnesių, o vartotojai sąskaitas apmoka dar po mėnesio, dėl to šilumos tiekimo įmonei 2-3 mėn. laikotarpyje gali susidaryti reikšmingas apyvartinių lėšų trūkumas (2021-2022 m. šildymo sezone su šia problema susidūrė AB Vilniaus šilumos tinklai, kuomet bendrovei teko skubiai skolintis lėšų siekiant padengti apyvartinių lėšų trūkumą). Apyvartinių lėšų trūkumas šilumos tiekėjams kelia riziką užtikrinant saugų, patikimą ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams. Teikiami siūlymai dėl reikalingų Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimų, kuriais būtų papildytas Projektas Nr. XIVP-1678. Teikiamo siūlymo tikslas – panaikinti šilumos tiekėjų faktiškai patiriamų kuro sąnaudų ir per šilumos kainą susirenkamų pajamų neatitikimą, susidarantį dėl dviejų mėnesių kuro kainų įvertinimo šilumos kainoje vėlavimo bei skirtingais mėnesiais svyruojančios kuro struktūros. Šie pakeitimai sudarys sąlygas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) atitinkamai pakoreguoti Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kaip parodė 2021-2022 m. šildymo sezono metu galiojusios šilumos kainos, yra neparankus šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi labiausiai išaugusios išteklių kainos šilumos vartotojų sąskaitose atsispindi būtent šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais. Teikiamomis Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo nuostatomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šilumos gamybos įmonėms subalansuoti ir prognozuoti finansinius srautus bei lanksčiau priimti sprendimus dėl optimalaus kuro įsigijimo būdo ir nustatyti pigiausią kuro struktūrą skirtingais laikotarpiais, pavesti VERT atlikti su tuo susijusius Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimus. Teikiami siūlymai parengti konsultuojantis su VERT.
Pasiūlymas: Papildyti Šilumos ūkio įstatymą:
1 straipsnis. 2 straipsnio 15 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos
bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet,
atsižvelgus į kuro, naudojamo šilumos gamybai bei iš nepriklausomų šilumos
gamintojų perkamos šilumos kiekius |
Pritarti |
|
2. |
Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys 2022-06-13 |
5 |
1 |
|
|
5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 32 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atsižvelgdamos į Tarybos Šilumos kainų nustatymo
metodikoje numatytą tvarką, |
Pritarti |
|
3. |
Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys 2022-06-13 |
5 |
2 |
|
|
2. Pakeisti 32 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 17. Duomenis apie įsigyto
kuro kainas
|
Pritarti |
|
4. |
Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys 2022-06-13 |
5 |
3 |
|
|
3. Pakeisti 32 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18.
Taryba iki
|
Pritarti |
|
5. |
Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys 2022-06-13 |
5 |
4 |
|
|
4. Pakeisti 32 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Taryba ir savivaldybės šilumos bazinės kainos ar
perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo metu patikrina
|
Pritarti |
|
6. |
Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys 2022-06-13 |
6 |
|
|
|
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. rugsėjo 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šiuo įstatymu, pakoreguoja šilumos tiekėjų, realizuojančių daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kainos kintamąsias dedamąsias ir pateikia informaciją apie jas savivaldybių taryboms arba Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatytu atveju - šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 22 d. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 8, 9 dalimis, ir šilumos tiekėjai, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, bei nepriklausomi šilumos gamintojai, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 14 dalimi, priima sprendimus dėl šilumos kainos dedamųjų tvirtinimo. Savivaldybių tarybos pakoreguoja šilumos tiekėjų, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos kainos kintamąsias dedamąsias ir, vadovaudamosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis, priima sprendimus dėl šilumos kainų dedamųjų tvirtinimo. |
Pritarti iš dalies |
Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
Atsižvelgiant į tai, kad užsitęsė teisėkūros procesas, siūloma vėlinti įstatymo įsigaliojimo datą: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-01 |
|
|
|
|
Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Komiteto pasiūlymus. |
Pritarti |
|
2. |
Biudžeto ir finansų komitetas 2022-06-08 |
|
|
|
|
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Ekonomikos komitetas 2022-06-22 |
|
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad yra keičiami papildomi įstatymo straipsniai, siūlome pakeisti įstatymo pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 20, 23, 24 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“ |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka