LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-04-12 Nr. XIVP-1491

Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir įrašyti savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę į 6 pareigybių grupę, kurioje nustatytos tokios pareigybės kaip skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo, komisijos sekretoriato vadovo, tarybos sekretoriato vadovo, seniūno, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo (Seimo kanceliarijoje) pareigybės ir nustatyti atitinkami pareiginių algų koeficientų dydžiai.

Pažymėtina, kad priskiriant pareigybę vienai ar kitai pareigybių grupei yra atsižvelgiama į atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą ir dėl to joms nustatomos tos pačios atlyginimo dydžio intervalo ribos. Todėl svarstytina, ar savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės įrašymas į 6 pareigybių grupę, lyginat ją su kitomis šioje grupėje nurodytomis pareigybėmis, yra objektyviai pagrįstas. Pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai („koordinatoriaus pareigas einančiam asmeniui reikia turėtų pakankamas administracines, vadybos ir teisines kompetencijas, gebėti tinkamai taikyti teisės aktus, koordinuoti skirtingų savivaldybės administracijos padalinių ir institucijų/įstaigų darbą“) yra bendro pobūdžio, tinkantys daugumai pareigybių, jie nėra pakankami ir pagrindžiantys savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės įrašymą į 6 pareigybių grupę. Be to, aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad „koordinatoriaus pareigos turėtų būti priskirtos ne žemesniam kaip A lygiui 11,5 kategorijai“ nėra teisiškai pagrįstas, nes valstybės tarnautojų pareigybės nebėra skirstomos į lygius ir kategorijas pagal galiojančias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, savo jurisprudencijoje (2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės, kurios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atskirai nėra išskiriamos. Todėl svarstytina, ar tarp savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės yra tokio pobūdžio teisinės padėties skirtumų, kurie pateisintų diferencijuotą reglamentavimą. Siūlytina įvertinti šį aspektą. Priešingu atveju siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas atitikties Konstitucijos 29 straipsniui kontekste, t. y. turėtų būti vertinamas šios nuostatos atitikimas asmenų lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.).

2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto vienintelės dalys nenumeruotinos.

3. Įstatymo projekto 2 straipsnio tekstas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas, todėl jame reikėtų atsisakyti žodelio „nuo“.

4. Pažymėtina, kad priėmus įstatymo projektą turės būti keičiama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (šios metodikos 1 priede yra nurodytos valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms nustatomi tipiniai specialieji reikalavimai ir į kurią reikėtų įrašyti naują savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę). Todėl projekto 2 straipsnis pildytinas atskira struktūrine dalimi, pasiūlant Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Ši straipsnio dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl išlyga dėl jos įsigaliojimo turėtų būti nurodyta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Be to, reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto 2 straipsnio pavadinimą.

5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas gali turėti įtakos sistemiškam valstybės tarnybos reguliavimui bei į tai, kad valstybės tarnybos politikos formavimas yra priskirtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompetencijai, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti ministerijos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]