LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-10-09 Nr. XIVP-3917(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje išbrauktinos nuorodos į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, nes šiuose įstatymuose nėra apibrėžiamos jokios sąvokos. Taip pat reikėtų atsisakyti nuorodos ir į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, nes jame apibrėžtos sąvokos projekte nėra vartojamos.

2. Projekto 3 straipsnio 3 punkte vienas iš tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principų – derinimo ir bendradarbiavimo principas –  yra apibūdinamas, be kita ko, taip: „priimant ar keičiant teisės aktus <...> atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais.

Pirma, nėra aišku, koks „teisinio reguliavimo vertinimas“ čia turimas mintyje. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 dalį atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. Taigi, „teisinio reguliavimo vertinimas“ kaip toks Teisėkūros pagrindų įstatyme nėra numatytas.

Antra, kiek tai susiję su „atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimu“, pažymėtina, kad pagal vieną iš teisėkūros principų – pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Taigi, pareiga užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos atitiktų, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas asmens teises ir laisves, jau yra įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatyme. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, projekto nuostatą „atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“ viena vertus, vertiname kaip neatitinkančią Teisėkūros pagrindų įstatymo (ta apimtimi, kiek joje įtvirtinama pareiga atlikti teisinio reguliavimo vertinimą), o kita vertus – kaip perteklinę Teisėkūros pagrindų įstatymo atžvilgiu (ta apimtimi, kiek joje nustatyta pareiga atlikti atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimą).

3. Projekto 5 straipsnį siūlome išbrauti kaip deklaratyvų ir perteklinį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąvoka „tautinė mažuma“ yra plati ir apima „istorinės tautinės mažumos“ sąvoką. Pagal projekto formuluotes tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, o valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti visų tautinių mažumų (neskiriant jų pagal kokius nors požymius) tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė, kurioje nurodoma istorinės tautinės mažumos teisė išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą savo turiniu yra siauresnė nei 9 straipsnio 1 dalies formuluotė (tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą).

4. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti tokią nuostatą: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę (tautinei mažumai priklausančio asmens teisę vartoti savo kalbą – pastaba mūsų), turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) preambules, tiek ir iš pačių Konvencijos nuostatų matyti, kad joje yra įtvirtinti pagrindiniai tautinių mažumų apsaugos principai ir iš jų išplaukiantys šalių įsipareigojimai įgyvendinti šiuos principus nacionaliniais teisės aktais ir atitinkama vyriausybės politika. Pažymėtina, kad Vyriausybė, teikdama Tautinių mažumų įstatymo projektą Seimui aiškinamajame rašte taip pat nurodė, kad „<...> Konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio pobūdžio dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-152/2009). Dėl to asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, siekdami savo teisių ir laisvių realizavimo, negali tiesiogiai remtis Konvencijos nuostatomis <...>.“ Taigi, projekto 6 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas.

5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“ Pažymėtina, kad ši projekto nuostata nėra aiški keliais aspektais.

Pirma. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, ar tose valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) bus įteisintas tautinės mažumos, kurios rėmimas nebus numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, bus garantuojamas tos tautinės mažumos kalbos mokymas.

Antra. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, kokia „šia“ tautinės mažumos kalba bus vykdomas ugdymo procesas Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą – ar tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, ar vis tik ir tautinės mažumos, kurios rėmimas nėra  numatytas šiose sutartyse, bet yra įteisintas valstybinių ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų nuostatuose (įstatuose). Jeigu „ši“ tautinės mažumos kalba pagal projektą suprantama kaip tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su Švietimo įstatymo 30 dalies nuostata „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba“, pagal kurią ugdymo procesas tam tikra tautinės mažumos kalba nesiejamas su jokiomis tarptautinėmis sutartimis.

6. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra vartojamos formuluotės „tautinės mažumos gimtosios kalbos“ ir „tautinių mažumų gimtosioms kalboms“, nes pagal projekto 2 straipsnio 4 dalį „tautinės mažumos kalba“ apibrėžiama kaip „kita nei lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji“. Manome, kad aptartose formuluotėse žodžiai „gimtosios“ ir „gimtosioms“ yra pertekliniai.

7. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti papildomas Bendrojo ugdymo tarybos funkcijas. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 62 straipsnyje yra nustatytas baigtinis Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų sąrašas, todėl siekiant Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 8 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas.

8. Atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluočių patikslinimus (įrašytus žodžius „tradicijas“ bei „tradicijoms“) bei siekiant, kad straipsnio pavadinimas atitiktų pačiame straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsnio pavadinimą siūlome išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Teisė puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. (0 5)  209 6160, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)  209 6055, el. p. [email protected]