LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 17¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3009

2023-12-06 Nr. 109-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	2	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomame sąvokos „masinis nekilnojamojo turto vertinimas“ apibrėžime nurodoma, kad masinis nekilnojamojo turto vertinimas vykdomas „taikant bendrąją metodologiją“, o vertinimo metu sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nereikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris nustatytų (tvirtintų) bendrąją nekilnojamojo turto vertinimo metodologiją bei subjektą, kuris būtų įgaliotas sudaryti nekilnojamojo turto vertės nustatymo modelius. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad masinio vertinimo sistemos ir modelių sudarymo procesą, vidutinių rinkos verčių nustatymo taisykles nustato Vyriausybė, tačiau nėra pakankamai aišku, ar Vyriausybė būtų įgaliota nustatyti ir bendrąją nekilnojamojo turto vertinimo metodologiją.	Pritarti.	Projekto sąvoka „masinis nekilnojamojo turto vertinimas“ patikslinta, atsisakyta „taikant bendrąją metodologiją“, nustatyta, „vadovaujantis šiuo įstatymu“. Projekto 17¹ str. nustatyta, kad „Masinis vertinimas atliekamas masinį vertinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Tarptautinius vertinimo standartus, Europos vertinimo standartus ir Tarptautinės turto vertintojų mokesčiams asociacijos rengiamus masinio vertinimo standartus“. Papildomai atkreipiamas dėmesys, jog Projekto 4 str. 2 d. nustatyta, kad LRV iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (šių LRV nutarimų keitimas numatytas Projekto aiškinamajame rašte).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	2	2		2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2² dalyje siūloma apibrėžti sąvokos „masinio nekilnojamojo turto vertinimo įmonė“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš šios sąvokos apibrėžimo, nei iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kuri konkrečiai ir kokios teisinės formos įmonė būtų įgaliota atlikti masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas keičiamame įstatyme, kaip yra siūloma teikiamu projektu, nustatytų įmonės, atliksiančios masinio nekilnojamojo turto vertinimo funkcijas, tačiau subjektas, kuris vykdytų tokias funkcijas, nėra nurodomas teikiamame projekte, be to, projekte taip pat nėra siūloma įvardinti valstybės institucijos, įgaliotos paskirti įmonę, kuri vykdytų projekte nurodytas funkcijas. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina, ar įmonės teisinė forma ir pavadinimas neturėtų būti nurodytas projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2² dalyje.	Nepritarti.	Tvarkyti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą yra deleguota valstybės įmonei Registrų centrui, tai numato LRV nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ . Manytina, kad papildomai tai nustatyti, įvardinti įstatyme nėra būtinumo. Atkreiptinas dėmesys, kad artimiausiu metu gali keistis valstybės įmonės Registrų centras teisinis statusas, todėl siūlymas neįvardinti teisinio statuso įstatyme yra sietinas ir su siekiu išvengti dažno įstatymų keitimo.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.	3			3. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2¹ dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtį ir siekiant įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „kitų registrų“ įrašytini žodžiai „kitų valstybės registrų“.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Registrų centras, 2023 m. rugsėjo 12 d. (g-2023-7854)	*			<...> Dėl nekilnojamojo turto masinio vertinimo periodiškumo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu (9 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu (10 straipsnio 4 dalis) masinis vertinimas, skirtas nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) mokestinėms vertėms nustatyti, atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto masinio vertinimo, skirto vidutinėms rinkos vertėms nustatyti, kurios naudojamos kitiems teisės aktų numatytiems tikslams Lietuvos gyventojams svarbiose srityse (žemės vidutinės rinkos vertės valstybinės žemės pardavimo ir nuomos kainų nustatymui; statinių vidutinės rinkos vertės nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimui; savivaldybėms priimant sprendimus dėl socialinės paramos; priimant sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo; turto deklaravimo, paveldėjimo, dovanojimo; notarinių paslaugų kainų nustatymui tvirtinant turto perleidimo sandorius; deklaruojant turtą; kitais atvejais), periodiškumas (kiekvienais metais) nėra reglamentuotas įstatyminiu lygiu. Pažymėtina, kad masinio vertinimo rezultatų naudojimas yra numatytas daugelyje teisės aktų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – NTKĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais. Pastebėtina, kad Patikslintų įstatymų projektų rengėjai teikiamais NTMĮ ir ŽMĮ projektais nesiūlo išbraukti vertinimo periodiškumo apmokestinimo tikslu, tokiu būdu pripažindami, kad masinio vertinimo periodiškumo įtvirtinimas įstatyminiu lygiu yra tinkamas ir būtinas. Todėl to paties masinio vertinimo proceso, tik atliekamo kitais teisės aktų nustatytais tikslais, periodiškumas taip pat turi būti įtvirtintas įstatyminiu lygiu, t. y. NTKĮ projekte. Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinus periodiškumą žemesnio lygio teisės akte, gali kilti teisinių ginčų dėl tokio reguliavimo tinkamumo ir kiekvienais metais atlikto masinio vertinimo būdu nustatytų vidutinės rinkos vertės panaudojimo privalomumo. Atsižvelgdami į platų vidutinės rinkos vertės panaudojimą teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas vertinimas), vidutinės rinkos vertės aktualumo svarbą (atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą kas 5 metus vidutinės rinkos vertės prarastų aktualumą su nuolat kintančia nekilnojamojo turto rinka ir jos pokyčiais) bei siekdami užtikrinti gerai veikiantį nekilnojamojo turto masinio vertinimo procesą, jo kontrolę ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, bei siekdami, kad teisės sistema būtų nuosekli, darni ir veiksminga, prašome nekilnojamojo turto masinio vertinimo (vidutinių rinkos verčių nustatymo) atlikimo periodiškumą nustatyti NTKĮ projekte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome apsvarstyti galimybę papildyti NTKĮ projekto 17¹ straipsnį nustatant, kad nekilnojamojo turto masinį vertinimą kiekvienais metais atlieka masinio vertinimo įmonė Vyriausybės nustatyta tvarka.	Nepritarti.	Tokio siūlymo nebuvo gauta iš ministerijų, formuojančių politiką srityse, kuriose naudojama masinio vertinimo metu nustatoma vidutinė rinkos vertė. Masinio vertinimo atlikimo periodiškumas gali būti detalizuojamas žemesnės galios teisės aktuose, nes specialiuose įstatymuose nustatoma, kokiu periodiškumu nustatyta vidutinė rinkos vertė turi būti naudojama sprendimui priimti
2.	Registrų centras, 2023 m. rugsėjo 12 d. (g-2023-7854)	*			Dėl turto vertintojo sąvokos Registrų centras siūlė NTKĮ projektą papildyti nauja sąvoka „nekilnojamojo turto masinį vertinimą atliekantis vertintojas” ir nurodyti, kad nekilnojamojo turto masinį vertinimą atliekantis vertintojas – masinio vertinimo įmonės darbuotojas, teisės aktų nustatytais atvejais atliekantis turto masinį vertinimą, tačiau Patikslintų įstatymų projektų rengėjai šiam siūlymui nepritarė ir derinimo pažymoje nurodė, kad masinis vertinimas taip pat traktuojamas kaip privalomas – įgaliota institucija atlieka masinį vertinimą vidutinei rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto masinį turto vertinimą atlieka vertintojas , o ne įgaliota institucija ar Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Vadovaujantis Tarptautiniais vertinimo standartais (toliau – TVS) ir Europos vertinimo standartais (toliau – EVS) nekilnojamojo turto vertes nustato ir už jų teisingumą atsako tik turto vertintojas. Pastebėtina, kad PTVVĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad privalomą turto vertinimą atliktų turto vertintojas, tokiu būdu galima suprasti, kad įstatyminiu lygiu tai yra tinkama ir būtina. Tuo tarpu privalomą masinį vertinimą, atliekamą turto vertintojo apmokestinimo ir kitais teisės aktų nustatytais tikslais, įtvirtinti įstatyminiu lygiu nesiūloma. NTKĮ projekto 1 straipsnio pakeitime siūloma nustatyti, kad masinį nekilnojamojo turto vertinimą atlieka masinio nekilnojamojo turto vertinimo įmonė, tačiau NTKĮ projekte nenurodoma, kad jį atlieka turto vertintojas. Pagal NTKĮ 4 straipsnio 3 dalį, Kadastro tvarkytojas tik įrašo kadastro duomenis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, kuriuos pagal NTKĮ 2 straipsnio 3 dalį nustato matininkas. Galiojančio NTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kadastro duomenis nustato matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Finansų ministerijos derinimo pažymose nurodoma, kad turto masinį vertinimą atliekantis turto vertintojas suprantamas kaip Kadastro tvarkytojo darbuotojas, atliekantis masinį vertinimą. Nesutinkame su šiuo teiginiu, nes tai prieštarauja NTKĮ 4 straipsnio 3 daliai, kuri nustato Kadastro tvarkytojui priskirtas funkcijas, viena iš jų – tik įrašyti kadastro duomenis Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Pažymime, kad Kadastro tvarkytojas neturi nei nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos, nei nekilnojamojo turto masinio vertinimo kvalifikacijos, kuri pasaulyje siejama su didžiųjų duomenų analitika, geografine informacine sistema ir nekilnojamojo turto vertinimu. Taip pat toks Finansų ministerijos teiginys yra nesuderinamas su EVS ir TVS, tai pažymima ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje , kurioje nurodoma, kad nustatant turto, pavyzdžiui, žemės mokestinę vertę, turto vertintojams (ar vertinančioms įmonėms) turėtų būti nustatyti bent esminiai vertintojų kvalifikacijai būtini reikalavimai, siekiant, kad visuomenės ir valstybės interesus atitinkančius vertinimus atliktų tik profesionalūs, aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos turto vertintojai. Atsižvelgdami į tai, kad NTKĮ ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais reglamentuojamos matininko, Kadastro tvarkytojo funkcijos, teisės ir pareigos, taip pat į tai, kad PTVVĮ projekte nurodoma, kad turto arba verslo vertintojas – asmuo, atliekantis privalomąjį turto arba verslo vertinimą, o masinis vertinimas taip pat priskiriamas prie privalomojo vertinimo, siekdami teisinio aiškumo, siūlome, taikant teisės analogiją ir teisėkūros principus, NTKĮ projektą papildyti nauja sąvoka ir ją apibrėžti taip: „nekilnojamojo turto masinį vertinimą atliekantis vertintojas”.	Nepritarti.	Masinio vertinimo atlikimas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektu deleguojamas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, t. y. VĮ Registrų centrui, o ne jo darbuotojams. Kokius asmenis pasirinks registro tvarkytojas masiniam vertinimui atlikti yra jo veiklos organizavimo vidaus reikalas – tvarkytojas gali pats darbuotojams nustatyti kvalifikacinius ir patirties reikalavimus.
3.	Registrų centras, 2023 m. rugsėjo 12 d. (g-2023-7854)	*			Dėl civilinės atsakomybės draudimo Nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms Registrų centras atlieka teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojai Registrų centrui, kaip nekilnojamojo turto vertintojui, teikia prašymus tikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes. Registrų centro priimti sprendimai dėl mokestinių verčių tikslinimo gali būti skundžiami. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymima : „EVS 5.4.9 papunktyje įtvirtinta, kad atsižvelgiant į tai, kad dėl vertinimo veiksmų susidariusios atsakomybės dydis (įskaitant visas teisines išlaidas ar ginčo nagrinėjimo metu susidariusias palūkanas) dažnai gali viršyti vertintojo asmeninio ar įmonės turimo turto dydį“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per metus šalyje yra parengiamos vidutiniškai 65 621 individualaus vertinimo ataskaitos, o masiniu vertinimo būdu kasmet įvertinama virš 6 mln. objektų. Civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti privaloma sąlyga, norint turėti papildomas garantijas, išvengiant nepageidaujamų ar nepakeliamų išlaidų. Manome, kad NTKĮ projekte, taip pat kaip ir PTVVĮ projekte, turėtų būti įtvirtinta pareiga, kuri užtikrintų vertinimo veiklą drausti civilinės atsakomybės draudimu.	Nepritarti.	VĮ Registrų centrui deleguojama masinio vertinimo funkcija, juridinis asmuo gali savarankiškai priimti sprendimą drausti savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu, tokiam reikalavimui nėra būtinas įstatyminis reikalavimas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis, V.Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3009(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė

Biuro patarėjos A.Gedraitytė ir D.Mudėnienė