LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-2715

2018-10-24  Nr. 102-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorius Artūras Dembskis, Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, Generalinės prokuratūros kanclerė Jūratė Pavilionienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Irena Džervienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Usonienė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Vita A. Gudelevičiūtė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Bagdžius, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,

2018-10-17

Įvertinome 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui numatytas skirti lėšas. Dėl projekte numatytų asignavimų apimties pastabų bei pasiūlymų neturime.

Pritarti

Dėl projekte numatytų asignavimų pastabų ir pasiūlymų neturi.

2.

Teisėjų taryba,

2018-10-17

2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos teismų biudžetui numatoma skirti 81 097 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 81 039 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 73 679 tūkst. eurų, ir 58 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti.

Informuojame, kad esminių pastabų Įstatymo projektui neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu svarstomas Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo perkėlimo iš antros į pirmąją įstaigų grupę klausimas. Jei tam būtų pritarta, teismams 2019 m. papildomai būtų reikalinga 90 tūkst. eurų, iš jų 89 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, šiam pakeitimui įgyvendinti.

Nepritarti

Teisinio pagrindo pritarti tokiam siūlymui šiuo metu nėra.

3.

Nacionalinė teismų administracija,

2018-10-17

2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 (toliau – Įstatymo projektas) Nacionalinei teismų administracijai numatoma skirti 8609 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 5971 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 1514 tūkst. eurų, ir  2638 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti.

Informuojame Jus, kad esminių pastabų Įstatymo projektui neturime.

Pritarti

Dėl projekte numatytų asignavimų pastabų ir pasiūlymų neturi.

4.

Generalinė prokuratūra,

2018-10-18

Įvertinę Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Generalinei prokuratūrai skirtas lėšas, remdamiesi atliktais skaičiavimais ir realiais poreikiais, teikiame pasiūlymą dėl 2019 m. biudžeto projekto:

(tūkst. eurų)

Išlaidų pavadinimas	LRV skirta lėšų projekte	Realus lėšų poreikis	Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
Išlaidos, iš jų darbo užmokestis	34 717 31 966	35 823 33 056	1 106 1 090
Turtui įsigyti	311	311
Iš viso:	35 028	36 134	1 106

Prašytume 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Generalinei prokuratūrai papildomai skirti 1 106 tūkst. eurų (iš jų 1 090 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 16 tūkst. eurų išlaidoms).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja Valstybės tarnybos įstatymo (nauja redakcija) naujos nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio perskaičiavimu – valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas bus perskaičiuotas valstybės tarnautojo iki 2019 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalijus iš dabar taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio. Skaičiuojant darbo užmokestį, valstybės tarnautojui nustatytas priedas už ištarnautus metus bus skaičiuojamas nuo naujo (didesnio) pareiginės algos koeficiento, todėl priedas už ištarnautus metus sumine išraiška didėja. Remiantis atliktais skaičiavimais, Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimui dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio perskaičiavimo 2019 m. papildomas lėšų poreikis sudaro 354 tūkst. eurų.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 30 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 4 punkto bei 5 punkto nuostatų vykdymui – priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus 2019 m. lėšų poreikis sudaro 102 tūkst. eurų.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė svarbias Prokuratūros įstatymo (2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-898) pataisas, kuriomis įtvirtintas specialaus prokuroro statusas, atsisakyta prokurorų kvalifikacinių rangų, patobulintas viešojo intereso gynimo funkcijos vykdymo teisinis reglamentavimas, užtikrintas prokurorų tarnybinės atsakomybės neišvengiamumas, pakeistos nuostatos, reglamentuojančios teisinio darbo ir tarnybos prokuroru stažo skaičiavimą, tarnybos vertinimą, skatinimą, socialines garantijas, darbo užmokesčio skaičiavimą bei priimti kiti pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad Prokuratūros įstatymo 1 priede patvirtinti nauji prokurorų pareiginių atlyginimų koeficientai, 2019 m. papildomas lėšų poreikis prokurorų darbo užmokesčiui sudarys 634 tūkst. eurų.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių įstatymo projekte numatytas draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc. dydžio. Todėl prašytume 2019 metų valstybės biudžeto projekte prokuratūrai papildomai išlaidoms numatyti 16 tūkst. eurų draudėjo socialinio draudimo įmokoms sumokėti (nuo 1 273 tūkst. eurų).

Nepritarti

2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.

5.

Teisingumo ministerija,

2018-10-18

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018 m. spalio 17 d. raštą Nr. S-2018-7618, teikia informaciją dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 teisingumo ministro valdymo sritims numatytų skirti asignavimų 2019 metams.

Išlaidų pavadinimas	LRV skirta lėšų projekte	Realus lėšų poreikis	Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
Teisingumo ministerija
Išlaidos, Iš jų darbo užmokestis	94 118,0 68 766,0	94 118,0 68 766,0	----
Turtui įsigyti	950,0	950,0	----
Iš viso:	95 068,0	95 068,0	----
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Išlaidos, Iš jų darbo užmokestis	1 109,0 763,0	1 109,0 763,0	-----
Turtui įsigyti	11,0	11,0	-----
Iš viso:	1 120,0	1 120,0	-----

Pritarti

Dėl projekte numatytų asignavimų pastabų ir pasiūlymų neturi.

6.

Vidaus reikalų ministerija,

2018-10-18

Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto paklausimą, informuojame, kad įvertinus 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte šiuo metu numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM), liks nepatenkintas prioritetinis statutinių įstaigų poreikis, kuris sudaro 4 987 tūkst. Eur:

(tūkst. Eur)

Asignavimų pavadinimas	LRV skirta lėšų projekte	Realus lėšų poreikis	Skirtumas, kurio trūksta lyginant su projektu
Išlaidoms	459 304	464 291	4 987
iš jų darbo užmokesčiui	173 775	178 680	4 905
Turtui įsigyti	17 774	17 774	-
Iš viso:	477 078	482 065	4 987

Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms reikmėms:

1) naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XIII-1381) 53 straipsnio nuostatų įgyvendinimui (nuo 2019-01-01 turės būti padidinti Vadovybės apsaugos departamento prie VRM ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pareigūnų pareiginės algos koeficientai) 781 tūkst. eurų, iš jų 769 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (skyrus papildomus asignavimus, nebeliks šių įstaigų papildomo lėšų poreikio nuosekliam darbo užmokesčio didinimui 2019-2020 metais);  

2) vidaus tarnybos pareigūnų nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčio didinimui, siekiant nuosekliai iki 2020 m. padidinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį iki 30 %, lyginant su 2016 m. (Vyriausybės 5.4.1. Darbas Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas) 4 206 tūkst. eurų, iš jų 4 136 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.

Nepritarti

2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.

7.

Policijos departamentas

prie Vidaus reikalų ministerijos,

2018-10-18

Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2019 m. numatoma 235,9 mln. Eur (iš jų: 235,2 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, 0,3 mln. Eur pajamų įmokų ir 0,4 mln. Eur bendrojo finansavimo ir Europos Sąjungos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos).

2019 m. papildomai numatoma beveik 8,0 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų daugiau nei 2018 m. (3,5 proc. augimas), o palyginti su 2008 m., 2019 m. biudžeto projektas vis dar lieka mažesnis 5,7 mln. eurų, arba 2,3 proc.

Policijos biudžetas didėja 9 552 tūkst. Eur, iš jų:

4 600 tūkst. Eur – policijos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti (įskaitant lėšas Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti: priedams už stažą ir pareiginių algų mažiausiems koeficientams padidinti);

2 060 tūkst. Eur – darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti;

1 600 tūkst. Eur – policijos įstaigų veiklos palaikymo išlaidų trūkumui padengti;

748 tūkst. Eur – asmens dokumentų gaminimo įrangai atnaujinti;

200 tūkst. Eur – psichologų paslaugoms įsigyti;

260 tūkst. Eur – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui mokėti (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti) ir minimaliajai mėnesinei algai didinti.

84 tūkst. Eur – lėšos, skiriamos už sulaikytus neteisėtoje apyvartoje esančius tabako gaminius (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl Susitarimų dėl bendradarbiavimo užkardant neteisėtą tabako gaminių apyvartą įgyvendinimo nuostatų patvirtinimo“).

Policijos biudžetas mažėja 1 609 tūkst. Eur, iš jų:

480 tūkst. Eur – baigtinės lėšos, skirtos nepilnamečių apklausos kambariams įrengti;

928 tūkst. Eur – mažinimas dėl vadinamojo 2017 m. pabaigos išlaidavimo;

91 tūkst. Eur – mažinimas kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminius tyrimus vykdančių pareigūnų mokymams rengti, jų gebėjimams stiprinti (86 tūkst. Eur) ir bendroms kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnų prevencinėms priemonėms, skirtoms kovai su prekyba žmonėmis, vykdyti (5 tūkst. Eur), mažinamas lėšas siūloma kompensuoti pritraukiant Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų lėšas;

63 tūkst. Eur – asignavimų perdavimas Generalinei prokuratūrai atlyginti pranešėjams už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas;

1 tūkst. Eur – asignavimų perdavimas VĮ Registrų centrui;

31 tūkst. Eur – pajamų įmokos;

15 tūkst. Eur – Europos Sąjungos lėšos.

Policijos departamento 2019 m. svarbiausias papildomų asignavimų poreikis, įvertinus numatomus papildomai skirti asignavimus ir siekiant įgyvendinti 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jos prioritetinius darbus, sustiprinti valstybės atsaką į esamus rizikos veiksnius ir grėsmes viešajam saugumui, sudaro 3,8 mln. Eur.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbams (įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.1 darbą „Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas“), iš jų:	Poreikis, tūkst. Eur
	3 789
1. Nuosekliai didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį (2020 m. darbo užmokestis 30 proc. didesnis nei 2016 m.)	2 019
Lietuvos policijoje, nuo 2016 m. vykdant pertvarkas, nuosekliai didinamas policijos pareigūnų darbo užmokestis. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbą nuosekliai didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį, įgyvendinama ir Darbo užmokesčio didinimo programa „1000“, kurios tikslas 2020 m. pirminės grandies pareigūnui mokėti ne mažesnį kaip 1 000 Eur atlygį, atskaičius mokesčius. Nuo 2017-07-01 pradėtas minėtos programos II etapas: pirminės grandies pareigūnai, atskaičius mokesčius, uždirba ne mažiau kaip 700 eurų, vidurinės grandies – 850 Eur. Policijos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti 2019 m. bus naudojami skirti 4,6 mln. Eur. Tam, kad būtų pasiektas užsibrėžtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslas ir iki 2020 m. policijos pareigūnų darbo užmokestis būtų padidintas 30 proc., 2019 m. papildomai reikėtų 2,0 mln. Eur.
2. Metiniam atlygiui mokėti už Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir 1-ojo policijos komisariato pastatus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 331.5 papunktis „Užtikrinti policijos įstaigų ir teritorinių padalinių teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, deramą dėmesį skiriant gyventojų aptarnavimo ir pareigūnų darbo sąlygoms“)	1 770
Policijos departamentas įgyvendina  Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pastato Vilniuje, P. Vileišio g., projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 10, statyba ir paslaugų teikimas“, patvirtintą  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 1108 „Dėl partnerystės projekto įgyvendinimo“ (toliau – Vilniaus projektas), skirtą klientų aptarnavimo ir darbuotojų darbo sąlygoms pagerinti. Projekto turtinis įsipareigojimas – 57 146 tūkst. Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestį). Dėl Vilniaus projekto Policijos departamentas, UAB „PPP projektas“ ir UAB „Pilies projektai“ 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė partnerystės sutartį Nr. 5-ST2-74 dėl objektų sukūrimo darbų, administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo (įsigaliojo 2016 m. liepos 5 d.). Įgyvendinus Vilniaus projektą, privatus investuotojas už savo lėšas pastatys ir policijai perduos naudotis areštinės ir 1-ojo policijos komisariato pastatus. Planuojama statybos darbų pabaiga – 2019 m. liepos mėn. Darbai vykdomi pagal patvirtintą grafiką. Metiniam kapitalo formavimo išlaidų atlyginimui privačiam investuotojui už šio projekto įgyvendinimą reikia mokėti: 2019 m. – 1 772 tūkst. Eur, 2020 m. – 3 554 tūkst. Eur, 2021 m. – 3 575 tūkst. Eur.

2019 m. valstybės biudžeto projekte Lietuvos policijai skiriamos lėšos mažinamos 928 tūkst. Eur dėl vadinamojo metų pabaigos išlaidavimo – 2017 m. IV ketvirtį skirtos lėšos centralizuotai aprūpinti policijos pareigūnus reikiama ginkluote, specialiosiomis priemonėmis ir informacinių technologijų priemonėmis pagal nustatytus standartus.

2016 m. gruodžio 13 d. patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame 2017 m. kovo 13 d., įgyvendinant 5.4.1 darbą „Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas“, numatyta iki 2020 m. pagal nustatytus standartus aprūpinti policijos pareigūnus visa reikiama ginkluote bei specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų, ryšių ir transporto priemonėmis.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos darbus, 2017 m. įsigytos priemonės aprūpinti 800 į įvykius reaguojančių ekipažų (automobilių) ir 4 000 reaguojančių pareigūnų.

Įsigytos teleskopinės lazdos, tarnybiniai žibintuvėliai, nešiojamieji kompiuteriai (planšetės), mobilieji telefonai, įvairi ginkluotės amunicija (pistoletų dėklai, šoviniai, aerozoliniai purkštuvai, antrankiai, dujokaukių filtrai, užtaisai ir baterijos elektros impulsiniams prietaisams, kt. priemonės), skirtos pareigūnams.

Į transporto priemones (reaguojančius ekipažus) įsigyta įranga, skirta kasdieniam policijos darbui reaguoti į įvykius, nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus padariusiems asmenims pristatyti į policijos įstaigą, įvykiams įforminti vietoje: vaizdo, garso fiksavimo ir duomenų perdavimo įranga, priverstinės transporto priemonių stabdymo priemonės, gelbėjimo (laužimo) rinkiniai, pagalbos apsaugos rinkiniai, įvykio vietos apžiūros rinkiniai, mobilūs kelio ženklai.

Dauguma įsigytų priemonių nėra standartinės, kurias būtų galima įsigyti per centrinę perkančiąją organizaciją. Dėl laiko, reikalingo techninėms specifikacijoms parengti, pirkimo procedūroms atlikti (3–4 mėn., paprastai dėl prekių kiekių ir sumų vyksta atviri konkursai), prekių pristatymo terminų (prekės paprastai pristatomos iš užsienio šalių, gaminamos pagal užsakymus, perkami dideli kiekiai, todėl prekių pristatymo terminas ‒ nuo 2 iki 4 mėn., kartais – iki 6 mėn.), lėšų panaudojimas įprastai nukeliamas į metų IV ketvirtį.

Toks lėšų panaudojimo kriterijus (ne daugiau kaip 35 proc. biudžeto prekėms ir paslaugoms  panaudoti IV metų ketvirtį), kuriam taikyti nėra jokio teisinio pagrindo, valiniu sprendimu gali būti taikomas tik įstaigoms, kurios daugumą prekių įsigyja per centrinę perkančiąją organizaciją, neatliekančioms centralizuoto aprūpinimo (dideli, sudėtingi pirkimai, kuriems vykdyti reikia daug laiko ir techninių žinių).

Sumažinus 928 tūkst. Eur policijos centralizuotam aprūpinimui skirtus asignavimus:

1. 2019 m. apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų specializuotų kriminalinės policijos, kriminalistinių tyrimų padalinių pareigūnai, sporto instruktoriai, į įvykius reaguojantys pareigūnai tik iš dalies bus aprūpinti priemonėmis pagal nustatytus standartus, bus sumažintos lėšos, skiriamos Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams aprūpinti.

2. Nebus pasiektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytas aprūpinimo priemonėmis pagal nustatytus standartus rodiklis (vidaus tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, proc. – 100 proc.).

Atkreipiame dėmesį, kad tikslinių asignavimų Vilniaus projektui įgyvendinti neskyrimas, papildomas biudžeto mažinimas 928 tūkst. Eur dėl vadinamojo išlaidavimo 2017 m. IV ketvirtį turės įtakos tam, kaip bus aprūpinama policija ir atitinkamai vykdomos policijos funkcijos 2019 m. ir vėlesniais metais.

Prašytume rasti galimybę Policijos departamentui 2019 m. biudžeto projekte papildomai numatyti svarbiausiam poreikiui 3,8 mln. Eur ir grąžinti 0,9 mln. Eur sumažintus asignavimus dėl vadinamojo išlaidavimo 2017 m. IV ketvirtį – iš viso papildomai skirti 4,7 mln. Eur.

(tūkst. Eur)

Išlaidų pavadinimas	LRV skirta lėšų projekte	Realus lėšų poreikis	Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
Išlaidos	228 309	233 026	4 717
Iš jų darbo užmokestis	184 490	186 480	1 990
Turtui įsigyti	7 552	7 552
Iš viso	235 861	240 578	4 717

Nepritarti

2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Jurgis Razma 2018-10-22					Argumentai: Nors vyriausybei vadovauja buvęs Policijos departamento vadovas ir, atrodo, turėtų gerai žinoti prieš įgyvendinant policijos sistemos reformą duotus pažadus, deja biudžeto projekte numatytų mokos fondo lėšų nepakanka policijos pareigūnų atlyginimų finansavimui. Pasiūlymas: Skirti Policijos departamentui papildomai 4 mln. Eur. mokos fondui padidinti. Lėšų šaltinis: Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos programa 01.87. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas didėja 5,7 mln eur. lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės. Todėl siūlau sumažinti asignavimus šiai programai 4 770 tūkst. Eur.	Nepritarti	2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.

6. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 2.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.         

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė