LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 374
STENOGRAMA
2016 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Džiugu jus matyti šeštadienį taip aktyviai, gausiai susirinkus į paskutiniąją mums plenarinę sesiją. Skelbiu rugsėjo 10 dienos plenarinio posėdžio pradžią ir sesijos pradžią. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiami kolegos, dar norėčiau išlaikyti jūsų dėmesį. Suprantu, kad pasiilgote vieni kitų, tačiau per šį laikotarpį, kai nebuvome susirinkę, mes netekome Lietuvai ir mums brangių žmonių.
Leiskite dar kartą paminėti, kad liepos 16 dieną mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka, rugsėjo 4 dieną mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintautas Iešmantas, liepos 7 dieną mirė Lietuvos Respublikos VI Seimo, 1992–1996 metų, narys Zenonas Petras Adomaitis. Pagerbkime juos tylos minute.
Tylos minutė
Be abejo, yra ir linksmesnių naujienų. Leiskite man nusileisti į apačią.
Gerbiami kolegos, kaip niekad daug turėjome jubiliejų per šį laikotarpį. Tęsdami mūsų tradicijas, mes visi kartu viso Seimo vardu norime savo kolegas pasveikinti.
Pirmiausia kviečiu A. Matulą, kuris liepos 1 dieną šventė gražų 60-ties metų jubiliejų. (Plojimai)
B. Pauža, liepos 20 dieną – 75 metai. (Plojimai)
Dar labai gražų jubiliejų liepos 23 dieną šventė K. Starkevičius – 60 metų. (Plojimai)
Tiesiog nežinau, skaitau parašytus metus ir žiūriu į žmones, nesitiki – dvigubai jaunesni mūsų vyrai.
Rugpjūčio 2 dieną ypač gražų, brandų jubiliejų šventė V. Simulikas – 50 metų! (Plojimai)
Taip pat rugpjūčio 6 dieną be galo gražų, jauną, žavingą, moterišką jubiliejų, kuris suteikia papildomos energijos, stimulo ir jėgų, šventė D. Mikutienė. (Plojimai)
Rugpjūčio 8 dieną jauną, bet svarų brandos jubiliejų šventė G. Tamošiūnas – 40 metų Gintarui! (Plojimai)
Rugpjūčio 19 dieną taip pat jubiliejų šventė mūsų kolegė B. Vėsaitė. (Plojimai) Kadangi moterys visada jaunos, tai aš net metų nesakysiu.
Rugpjūčio 24 dieną tokį pat gražų, brandų jubiliejų, kuris moteris visada atnaujina, atjaunina ir suteikia papildomos energijos, šventė A. Stancikienė! (Plojimai)
A. STANCIKIENĖ (MSNG*). Gerbiami kolegos, kadangi aš nusprendžiau palikti šituos rūmus, tai sėkmės jums rinkimuose. Tikiu, kad jūs tęsite visus darbus vardan Lietuvos po rinkimų, kad visi laimėsite, kad visi ateisite į šituos rūmus. Tikrai buvo labai smagu su jumis dirbti. Sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Nebežinau, po Aurelijos žinios turbūt visi truputį susimąstėme, bet vis tiek turime pabaigti sveikinti kolegas.
Taigi rugpjūčio 28 dieną labai gražų, vyrišką jubiliejų šventė R. Markauskas – 50 metų. (Plojimai)
Rugpjūčio 30 dieną taip pat gražų jubiliejų šventė G. Kirkilas, jis visada yra energingas, jam suėjo 65 metai. (Plojimai) Taigi dar kartą sveikinu visus, kurie šventėte jubiliejus, kurie šventėte gimtadienius. Manau, kad su šia gražia, bendra, pozityvia energija mes pradėsime šios dienos darbus. Labai ačiū.
10.10 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, dar tradiciškai turiu atlikti procedūrinius dalykus ir paskelbti balsų skaičiavimo grupę, kuri dirbs nuo rugsėjo 10 iki spalio 10 dienos. K. Bartkevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), S. Bucevičius (Liberalų sąjūdžio frakcija), P. Gylys (Mišri Seimo narių grupė), R. Juknevičienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), V. Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), A. Monkauskaitė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) ir D. Ulickas (Darbo partijos frakcija). Dar noriu informuoti, kad laikinai neveikia didieji ekranai, tuoj pat atvyksta meistras, bet jūsų ekranai, esantys prieš jus, veikia, jie dirba, taigi laikini nesklandumai, bet turbūt nestabdysime posėdžio.
Toliau posėdžiui pirmininkauti prašau pirmąjį pavaduotoją V. Gedvilą.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Laba diena, mieli bičiuliai, noriu pasveikinti su sezono pradžia, palinkėti ištvermės ir kantrybės. Mūsų visų laukia sunkus periodas. Taigi pirmasis klausimas…
Tiesa, dėl darbotvarkės tvirtinimo. (Balsai salėje) Sveikinimo kalba. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkei L. Graužinienei.
10.12 val.
Seimo Pirmininkės L. Graužinienės kalba
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdama sesiją ir pradėdama darbus, noriu perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimą Seimui.
„Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu susirinkusius į paskutinę šio Seimo sesiją. Laukia politiškai karštas ruduo. Mėnuo iki Seimo rinkimų – trumpas laikas, kurio reikės ir svarbiems darbams užbaigti, ir dialogui su žmonėmis, siekiant pelnyti jų pasitikėjimą.
Šiandieniai globalūs iššūkiai verčia kuo greičiau pamiršti iliuzijas, kad tai kažkur toli ir mums neaktualu. Priešingai – tai atsakingas dėmesys saugumui, budrumas ir pasirengimas gali padėti užtikrinti šalies stabilumą. Todėl ilgalaike strategine kryptimi išlieka atsakingas požiūris į nacionalinį saugumą. Nepriklausomai, kokia nauja Seimo dauguma formuotųsi, šios krypties pamesti negalime.
Visuomenės apklausos rodo, kad mūsų valstybėje žmonės baiminasi ne tik karinių grėsmių, socialinės grėsmės jiems kelia nė kiek ne mažesnį nerimą.
Vienas pagrindinių darbų rudenį – tai darbo santykių reformos užbaigimas. Didelė dalis naujojo Darbo kodekso nuostatų reikalinga ir turi būti įgyvendinta, tačiau, skubotai priimant šį pamatinį dirbančio žmogaus teises ginantį dokumentą, buvo pamirštas pats žmogus, pamirštas socialinis jautrumas. Naujasis Darbo kodeksas privalo užtikrinti ne tik papildomą darbo santykių lankstumą, bet ir pakankamą socialinę apsaugą darbuotojams. Kiekvienas dirbantis žmogus darbo santykiuose turi jaustis saugus ir orus, todėl kviečiu į mano veto pažvelgti kaip į galimybę Lietuvai turėti labiau subalansuotus, socialiai teisingus ir kartu lanksčius darbo santykius užtikrinantį naująjį Darbo kodeksą.
Rudens sesijai ketinu pateikti įstatymų iniciatyvų, kurios padės kurti žmonių socialinę gerovę, apsaugoti valstybės turtą ir žemę, užkirsti kelią sukčiavimui, mokesčių vengimui, nebaudžiamumui, padės kurti skaidresnę politinę sistemą šalyje.
Linkiu, kad darbų užbaigimą ir naujų planavimą lydėtų atsakomybė, nuoširdus dialogas su žmonėmis, o būsimajam Seimui – ne tik naujų idėjų, bet ir darbų pereinamumo bei rinkėjų lūkesčių pateisinimo. Linkiu visiems sėkmės! Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė. 2016 metai.“ (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, matau, kad vieni kitų labiau pasiilgę nei turite noro klausyti, tačiau keletą žodžių, pradedant sesiją, norėčiau tarti ir aš pati. Noriu pasakyti ir atkreipti dėmesį, kad Seimo valdyba per vasarą patvirtino naujas Vidaus darbo tvarkos taisykles, todėl atkreipkite dėmesį patys ir iš savo padėjėjų reikalaukite to, ką numato mūsų vidiniai Seimo dokumentai.
Dar kartą leiskite visus pasveikinti susirinkus į paskutinę kadencijos sesiją. Tradiciškai, kaip ir visada, mus pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė, bet prieš pradedant atsakingą mūsų darbą kaip Seimo Pirmininkė taip pat noriu pasidalinti keletu įžvalgų su tais, kurie klauso ir mane girdi.
Šios įžvalgos kilo ne tik apžvelgus pastarųjų ketverių metų Seimo darbą, bet ir stebint bei analizuojant pastarųjų metų įvykius ir visuomenės reakcijas.
Gerbiamieji kolegos, pats baisiausias ginklas yra žmonių pasąmonėje kuriama priešprieša savo valstybei. (Triukšmas salėje) Kiek suprantu, sesijos nepradėsime, taip? Visai nenusiteikę dirbti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti susikaupti, aš galiu savo kalbos ilgai ir nesakyti, bet dirbti privalome. Sėskite, ką tik sugiedojome himną, ir himno žodžiuose buvo pasakyta, kad dirbame Lietuvai ir žmonėms.
PIRMININKAS. Tylos, gerbiamieji kolegos!
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Noriu atkreipti dėmesį, kad nors šis mėnuo yra rinkimų, čia, Seime, Lietuvos Respublikos Seime, kai pradėjome kadenciją, visi valstybei ir žmonėms prisiekėme visai kadencijai, todėl labai prašau visų šį mėnesį ir kitus mėnesius pabaigti oriai, tvarkingai ir, svarbiausia, su pabarba vienas kitam. Rinkimai ateina ir praeina, bet žmogiškieji santykiai turi išlikti. Kiekvienas turime prisiminti, kad į mus žvelgia mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai ir iš mūsų, kaip valdžios atstovų, tikisi oraus, koncentruoto darbo. Rinkimų kovos vyksta rinkimuose apygardose, o Seimo posėdžių salėje prašau aktyvaus ir konstruktyvaus darbo, nes šią sesiją mūsų laukia dar labai svarbūs dokumentai, ir šiandien pradedame svarstyti Prezidentės vetuotus įstatymų projektus. Kiek žinote, mes labai ilgai ir Darbo kodeksą Seime svarstėme, ir Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, kuris buvo priimtas, buvo svarstytas net ne vieną kadenciją, todėl labai prašau visus susikoncentruoti, grįžti į darbinę atmosferą, grįžti iš vasaros įspūdžių, jais pasidalinsite vakare, kada frakcijoms jums surengs asmeninius pabuvimus prie puodelio kavos, tada galėsite aptarti kitus klausimus.
O dabar noriu palinkėti sėkmės ir, kaip niekada griežtai, Seimo vadovybė, pavaduotojai ir aš, reikalausime darbo tvarkos, o ne chaoso mūsų posėdžiuose. Sėkmės jums!
(Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju parlamento Pirmininkei L. Graužinienei už sveikinimo kalbą, taip pat už perskaitytą mūsų Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimą.
10.20 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. rugsėjo 10 d. (šeštadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kokių būtų pastabų, pasiūlymų? Seniūnų sueigoje mes svarstėme šį projektą. Atrodo, didelių prieštaravimų nebuvo, tiesa, Liberalų sąjūdžio nebuvo Seniūnų sueigoje. Gal dabar jie ką nors pasiūlys? Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Ačiū. Mes frakcijoje pasitarėme, todėl Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 11 klausimą, t. y. projektą Nr. XIIP-4691, nes Vyriausybės įstatymas leidžia atlikti visus darbus pavaduojančiam ministrui, o tai, ko neleidžia, aš manau, kad kadencijos pabaigoje visiškai neaktualu. Iš tiesų naujas pavaduojantis ministras norėtų gauti įgaliojimus paskirti kai kurių įstaigų vadovus. Manykime, kad tai verta palikti naujai kadencijai ir dėl J. Poželos ligos preteksto šiuo metu nevertėtų keisti šito įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš manau, visi supratome, koks yra jūsų siūlymas. Daugiau siūlymų, pastabų nėra? Teikiu balsuoti. Kas už tai, kas pritartume Liberalų sąjūdžio siūlymui išbraukti 11 darbotvarkės klausimą – įstatymo projektą Nr. XIIP-4691, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Ekrane nėra rodoma, bet mes matysime ir paskelbsime jūsų balsavimo rezultatus. (Balsas salėje) Ekranuose jūs turite matyti.
L. GRAUŽINIENĖ. Ekranas prieš jūsų akis.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsavimo rezultatai: už – 42, prieš – 7, susilaikė 47. Nepritarta. Taigi lieka ta darbotvarkė, kurią mes turėjome Seniūnų sueigoje patvirtinę, ir ta, kurią mes pateikėme šiandien.
Gerbiamas kultūros ministras Š. Birutis. Prašom.
Š. BIRUTIS (DPF). Gerbiamas pirmininke, neveikia mano terminalas.
PIRMININKAS. Gerai, prieikite prie Sekretoriato.
Š. BIRUTIS (DPF). Aš susilaikiau balsuodamas.
PIRMININKAS. Susilaikėte? Gerai. Jūs prieikite prie Sekretoriato, jums duos laikinąją kortelę, jeigu yra kokių nors problemų ir neveikia.
Taigi gal galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Gerai. Pritarta bendru sutarimu šios dienos darbotvarkei. Pasiūlymų, pastabų nėra. Vienam pasiūlymui nepritarta.
10.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4680 (pateikimas)
Trečias darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4680. Pranešėja – gerbiama Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Ruošiasi Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Pateikimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiami kolegos, pradėsime pirmąjį darbotvarkės klausimą. Kaip ir visada tradiciškai pradedant rudens sesijos darbus, pristatoma programa. Dar kartą noriu jums visiems priminti ir dar kartą prašau mobilizuotis sutelktam darbui, nes ši sesija beveik perpus trumpesnė nei įprasta, o klausimų darbų programoje jūs pateikėte labai daug. Šiuo metu sesijos darbų programos projekte, kitaip negu kitose sesijose, jūs matote tik registruotus teisės aktus. Nėra neregistruotų, išskyrus biudžetą. Biudžetą mes privalome įtraukti pagal mūsų Statute numatytas svarstymo procedūras, todėl nustatytos tvarkos laikysimės griežtai. Prezidentė ir Vyriausybė gali teikti projektus be įtraukimo į sesijos darbų programą, jeigu jie yra būtini. Bet kiekvienu atveju, kaip mes ir kalbėjome, tarsimės su Ministru Pirmininku tam, kad būtų išskirti prioritetai.
Noriu pateikti šiek tiek statistikos, kad visi orientuotumėtės…
PIRMININKAS. Dėmesio, tylos, kolegos!
L. GRAUŽINIENĖ. …ir nepyktumėte, jeigu jūsų pateikti teisės aktai nebus svarstomi. Per visą praėjusią sesiją buvo priimta 350 teisės aktų. Atlikus paskutiniųjų trijų kadencijų analizę mes matome, kad per rudens sesijas priimama vidutiniškai apie 150 teisės aktų. Taigi tiek, kiek jūs pateikėte (apie 800 teisės aktų), priimti tiesiog fiziškai neįmanoma. Todėl labai prašau komitetų pirmininkų dar kartą sudėlioti prioritetus dėl savo teiktų siūlymų. Prioritetu kaip Seimo Pirmininkė laikysiu svarstymų ir priėmimų užbaigimą. Tai, kas jau yra pradėta, ir tie teisės aktai, kurie tikrai turi būti užbaigti šią kadenciją, bus svarstomi plenariniame posėdyje pirmiausia.
Todėl nepaisant to, kad darbo grafikas yra šiek tiek kitoks, komitetų darbo dienos nesikeičia – galite dirbti trečiadienį ir penktadienį. Noriu priminti, kad komitetų darbo diena Seime taip pat yra ir penktadienis. Todėl tikiuosi, kad visi reikiami projektai bus laiku apsvarstyti ir į juos bus atsižvelgta čia, Seimo posėdžių salėje.
Mūsų prioritetu vis tiek turės išlikti socialinės atskirties mažinimo klausimai, pragyvenimo lygmens žmonėms užtikrinimo klausimai, todėl formuojant biudžetą, manau, kad šiemet vyks labai daug diskusijų. Biudžeto šios sudėties Seimas jau nepatvirtins, tačiau pirmieji darbai yra labai svarbūs, ir mes pirmąjį biudžeto svarstymą turėsime atlikti.
Dar norėčiau nesiplėsdama, nes Ministras Pirmininkas detaliau pristatys prioritetus, kuriuos jie išskyrė kaip Vyriausybė, priminti, kad yra virš 40 teisės aktų, kaip informavo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas, dėl kurių yra pradedamos pažeidimo procedūros, todėl šių teisės aktų pateikimui taip pat bus skiriamas prioritetas. Tokios yra pastabos.
Baigdama aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad visada kviečiu Seimo narį prieš balsuojant gerai įsigilinti į klausimus, dėl kurių reikia jums atiduoti savo balsą, nes labai negražiai atrodo Seimas, kai Seimo nariai dažnai balsuodami keičia savo nuomonę. Tai rodo, kad jau iš pat pradžių Seimo nariai neatlieka pagrindinio darbo ir neišnagrinėja tų projektų, dėl kurių priimami sprendimai.
Linkiu sėkmės, linkiu tvirto apsisprendimo dėl visų klausimų. Linkiu kuo mažiau keisti nuomonę, nes tik tas žmogus, kuris turi tvirtą nuomonę, yra gerbiamas ir išklausomi jo argumentai. Taigi būkime stiprūs, būkime tvirti ir būkime visada teisūs apsispręsdami! Sėkmės jums!
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kolegos, sveikinu visus, susirinkusius į paskutinę rudens sesiją. Malonu, kad šiandien pradedame paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją. Vyriausybė labai atsakingai parengė ir peržiūrėjo teikiamų įstatymų projektų paketą. Ministerijoms buvo rekomenduota neteikti tų projektų, kurių akivaizdžiai nespės parengti ir kurie nesprendžia sisteminių problemų. Taip pat buvo rekomenduota sujungti panašias nuostatas reglamentuojančių įstatymų pataisas.
Taigi siūloma svarstyti Seime jau registruotus ar grąžintus patobulinti teisės aktų projektus ir naujus, Seime dar neregistruotus, bet turinčius esminę įtaką valstybės politikai, ekonomikai, finansams ir socialinei raidai projektus.
Įstatymų leidybos prioritetai – įstatymai, susiję su ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetais bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetais, taip pat įstatymai, įgyvendinantys Vyriausybės programos nuostatas ir 2016 metų prioritetus. Trečioji grupė – įstatymai, įgyvendinantys arba perkeliantys Europos Sąjungos teisės aktus, dėl kurių pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūros.
Seimo sesijai teikiamų naujų įstatymų projektų pristatymą pradėsiu nuo teisės aktų, skatinančių stabilų ekonomikos augimą. Iš pradžių noriu priminti šią tendenciją patvirtinančius statistikos duomenis. Kaip rodo naujausia IBM ataskaita apie tarptautinių investicijų plėtros tendencijas, Lietuva užima 10 vietą pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų projektus planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkė Baltijos kaimynes. Pernai buvome 18-oje vietoje pagal tą patį reitingą. Atskaitos rengėjai teikia, kad planuojamos darbo vietos leidžia labai tiksliai vertinti užsienio kapitalo investicijas. Be to, investuotojai mūsų šalyje planuoja steigti žinioms imlesnes ir aukštesnę vertę kuriančias darbo vietas. Šis rodiklis taip pat pakelia Lietuvą į tokių šalių dešimtuką. Tik dvi šalys patenka į abu dešimtukus – Lietuva ir Airija. Tai geras ženklas mūsų šaliai, nes aukštesnės kvalifikacijos ir gerai apmokamos darbo vietos garantuoja ekonomikos stabilumą ateities technologijų amžiuje.
Praėjusį pusmetį sulaukėme didžiausios plyno lauko investicijos. Danijos bendrovė Marijampolės laisvojoje ekonomikos zonoje planuoja statyti langų ir durų gamyklą. Beveik 130 mln. eurų investicija sukurs daugiau kaip 1400 darbo vietų.
Svarbus ir kitas ekonominis faktorius. Mielieji, realus darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas įvertinus kainų pokyčius, šiais metais viršijo prieškrizinį lygį ir yra didžiausias per visą nepriklausomybės laiką – 771,9 eurų. Ekonomistai pripažįsta, kad atlyginimų augimą paskatino ir nuoseklus minimalios mėnesinės algos kėlimas. Per šią kadenciją ją didinome penkis kartus. Štai naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis darbo užmokestis per šių metų antrąjį ketvirtį išaugo 8,1 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Privačiame sektoriuje atlyginimai išaugo net 9,4 %, o viešajame sektoriuje – beveik 6 %.
Seimui teiksime įstatymų projektus, kurie turės įtakos tolesniam atlyginimų didėjimui, sudarys palankesnes sąlygas verslui, ypač regionuose. Dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumai paskatino parengti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymo projektą, sudarantį teisinį pagrindą pakelti atlyginimus mažas algas gaunantiems kvalifikuotiems darbuotojams, pavyzdžiui, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, socialiniams darbuotojams, ugniagesiams gelbėtojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš viso tokių darbuotojų yra beveik 100 tūkstančių. Gerokai padidinus minimalią mėnesinę algą, jų atlyginimas beveik susilygino su nekvalifikuotą darbą dirbančiųjų algomis. Šis įstatymas padės ištaisyti ir kitus netolygumus, kaip antai – susidariusius didelius darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų biudžetinių įstaigų.
Naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas suteiks daugiau finansinių galių smulkiajam ir vidutiniam verslui – didžiausiam darbdaviui ir svarbiam regionų ekonomikos varikliui. Dėl naujos įmonių finansinių duomenų apskaitos tvarkos padaugės šios kategorijos įmonių, kurios galės dalyvauti programose ir konkursuose, finansuojamuose Europos Sąjungos paramos lėšomis.
Vyriausybėje kiekvieną mėnesį vertiname, kaip rengiami ir įgyvendinami 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos investicijų projektai. Naujausiais, tai yra birželio 30 dienos, Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra antra (po Estijos) tarp naujų ir penkta tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal pripažintas deklaruotinomis, tai yra tikslingai investuotas, paramos lėšas. Lietuva jau investavo 4 % lėšų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 1,6 %. Mes tikimės, kad metų pabaigoje mes būsime tarp lyderių.
Kad išjudintume sustingusią valstybės žemės nuomos rinką regionuose ir paskatintume savivaldybes sudaryti palankesnes ir objektyvesnes žemės nuomos sąlygas investuotojams, parengėme Žemės ūkio įstatymo pataisas. Dabar valstybinės žemės nuomos aukcionų dalyviai gana dažnai piktnaudžiauja procedūromis – labai padidina pradinę žemės nuomos kainą, o vėliau nepasirašo nuomos sutarties arba, įgiję teisę naudotis sklypu, jokios veiklos nevykdo. Įstatymo pakeitimai leistų savivaldybei pasirinkti iš trijų skirtingų žemės nuomos būdų, atsižvelgiant į tai, kokios naudos tikimasi gauti. Šio įstatymo projektas numato ir greitesnę nuomos procedūrą.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos taip pat sutrumpins būtinas biurokratines procedūras, kurios suteikia galimybę greičiau gauti mokesčių lengvatų. Tikimės, kad sudarytos palankesnės sąlygos sudomins investuotojus ir suaktyvins laisvųjų ekonominių zonų veiklą. Verslas mokesčių lengvatų galės gauti iškart po to, kai savivaldybė įmonei išnuomos sklypą. Dabar gi lengvatos įsigalioja tik po tam tikro laiko, sudarius sutartis su laisvąją ekonominę zoną valdančia bendrove.
Kurdami palankesnę aplinką investicijų įvairovei, siūlome įteisinti alternatyvų skolinimąsi – sutelktinį finansavimą, kad verslas galėtų investuoti, pasidalindamas rizika ir taip apsaugodamas skolinančiųjų interesus. Parengtas Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas leis fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformas viešai skolintis profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą. Verslą pradedantys arba jį plėtojantys asmenys galės greičiau ir palankesnėmis sąlygomis gauti reikalingų lėšų bei pasitikrinti verslo idėjos gyvybingumą. Tai ypač aktualu vykdant naujus perspektyvius projektus.
Lietuva dar nepradėjo taikyti Europos Sąjungos direktyvos trečiųjų šalių piliečiams – aukštos kvalifikacijos specialistams nustatyti bendrą schemą atitinkančias palankesnes imigracijos taisykles. Šios tvarkos reikia tam, kad vadovus, specialistus, aukštąjį išsilavinimą turinčius stažuotojus būtų galima laikinai perkelti iš trečiosiose valstybėse įsteigtų bendrovių į Lietuvoje įsteigtus jų filialus. Yra parengtos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kurios sudarys palankesnes sąlygas bendrovių personalo politikai ir prisidės prie mūsų šalies ekonominės plėtros ir konkurencingumo didinimo.
Seimui svarstyti pateiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, apibrėžiantis naują šių įmonių vadovų skyrimo tvarką ir pareigų ėjimo terminą. Numatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonių vadovu asmuo būtų skiriamas konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Jeigu jo darbas pasibaigus kadencijai įvertinamas gerai ir labai gerai, tokio vadovo kadencija pratęsiame dar ketveriems metams.
Panašius bendruosius principus siūlome įtvirtinti ir skiriant viešojo sektoriaus įstaigų vadovus. Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatome priėmimą į pareigas konkursų būdu ketverių metų kadencijai, kasmetį įstaigos vadovų veiklos vertinimą ir galimybę dirbti dar vieną kadenciją.
Pasibaigus dviem kadencijoms, buvusiems vadovams neatimama teisė vėl dalyvauti konkurse toms pačioms pareigoms eiti. Ši nuostata sulaukė nevienareikšmiško įvertinimo. Noriu priminti, kad iki šiol valstybės ir savivaldybių įmonių bei biudžetinių įstaigų vadovų darbo trukmė apskritai buvo neribojama – tai priklausė nuo valdžioje esančios partijos valios. Mes siūlome įvesti maksimalų dviejų kadencijų terminą ir neatimti iš žmogaus pilietinės teisės vėl pretenduoti į tas pačias pareigas. Atrankos skaidrumą ir pagrįstumą turi garantuoti atrankos komisija, kurios posėdžio eiga fiksuojama, t. y. daromos skaitmeninis garso arba vaizdo įrašas.
Gerbiamieji, vienas svarbiausių mūsų Vyriausybės darbų – sudėtingo ir didžiulio energetikos sektoriaus modernizavimas, kuris yra gyvybiškai būtinas, nepaisant sėkmingai įgyvendinamų strateginių projektų. Iki šiol jokia Vyriausybė nedrįso imtis tokios reformos, nes reikėjo ardyti atskirose srityse įsitvirtinusias monopolijas. Mūsų pradėtų permainų strateginis tikslas – pertvarkyti ūkį, kuriam reikia didelių žaliavos sąnaudų, ir pradėti taikyti pažangias, energiją taupančias technologijas, vietoj importuojamo kuro plačiau naudoti konkurencingus vietinius ir atsinaujinančius išteklius. Tai – energetinio saugumo, konkurencingumo ir taupumo pagrindas ateities energetikai. Tokios pertvarkos svarbą įvertino Europos Komisija. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas bus finansuojamas pagal vadinamąjį J.-C. Junckerio planą. Jam Europos investicijų bankas skirs iki 190 mln. eurų paskolą 17-ai metų.
Laikydamiesi energinio modernizavimo strategijos, inicijuojame naują ilgalaikį projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje. Siekiant pritraukti patikimus investuotojus į vėjų energetikos projektus Baltijos jūroje valstybės lėšomis bus atlikti būtini geologiniai, hidrologiniai poveikio aplinkai tyrimai, jie padės įvertinti tokių projektų perspektyvas ir galimybes. Kitaip tariant, laisvosios ekonominės zonos veiklos modelio pagrindu bus kuriama laisvoji ekonominė zona jūroje vėjo jėgainėms statyti. Seimui jau pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas, kuris sudarys teisinį pagrindą šiam ambicingam uždaviniui įgyvendinti.
Pasikeitusi geopolitinė ir saugumo situacija verčia mus aiškiau apibrėžti nacionalinio saugumo interesus ir užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo rizikos veiksnių, ir numatyti mechanizmus, leisiančius išvengti galimų grėsmių.
Vyriausybė teikia naujos redakcijos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą, kuriame sugriežtinamas valstybei svarbių strateginių įmonių valdymas, kuriama labai atidi ir kruopšti investuotojų, nusitaikiusių į tokias įmones, patikros tvarka. Siūloma, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip du trečdaliai visų akcijų. Vyriausybės sudaryta speciali priežiūros komisija turės didelių įgaliojimų ne tik tikrinti investuotojų patikimumą, bet ir stabdyti strateginių įmonių valdymo organų sprendimus, jeigu jie neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Taip pat parengtas naujos redakcijos nacionalinio saugumo strategijos projektas. Jame atnaujintos nacionalinio saugumo prielaidos ir interesai, suaktualintas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių sąrašas. Čia taip pat atnaujinti ir patikslinti nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai bei uždaviniai, atitinkantys pokyčius viešojo, energetinio, ekonominio, informacinio ir kibernetinio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo bei kitose srityse.
Seimas turės apsispręsti ir dėl atnaujintos dešimties metų laikotarpį apimančios krašto apsaugos sistemos plėtros programos. Dabar galiojanti programa neatitinka nei pasikeitusios saugumo politikos, nei atnaujintų valstybės ginkluotos gynybos nuostatų. Programos projekte suformuluoti ilgalaikiai krašto apsaugos sistemos plėtros tikslai ir jų įgyvendinimo prioritetinės kryptys. Šis dokumentas apima jau priimtus svarbius sprendimus – patvirtintą naują valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, įsipareigojimą iki 2020 metų gynybos finansavimui skirti 2 % bendrojo vidaus produkto, jau grąžintą šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bei kitus sprendimus.
Atsižvelgiant į atnaujintas valstybės ginkluotos gynybos nuostatas siūloma tobulinti krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos teisinį reglamentavimą. Pavyzdžiui, nustatyti vėlesnį išleidimo į atsargą amžių profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir rezervo kariams. Palyginus su kitomis NATO šalimis, mūsų kariai gali būti išleidžiami į atsargą gana anksti.
O dabar pereinu prie labai svarbių ir tarpusavyje susijusių įstatymų paketų. Tai 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetai, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai bei Prezidentės vetuotas Darbo kodeksas.
Praėjusius metus baigėme su mažiausiu biudžeto deficitu nuo nepriklausomybės atkūrimo 0,2 % bendrojo vidaus produkto. Tam turėjo įtakos perima iniciatyva kovoje su šešėliniu verslu ir veiksmingos mokesčių administravimo priemonės, iš kurių – etapais diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema. Beje, mielieji, nuo spalio 1 dienos pradeda veikti visų važtaraščių elektroninė apskaitos sistema, ji fiksuos visus Lietuvoje judančius prekių krovinius.
Dabartinis Lietuvos ekonomikos augimas – 2,2 % bendrojo vidaus produkto per pirmąjį šių metų pusmetį yra spartesnis nei euro zonos. Tačiau 2017 metų biudžetas bus labai įtemptas. Tokią padėtį lemia keletas priežasčių. Lietuvos ekonomika yra atvira, todėl jai ypač didelį poveikį daro mūsų prekybos partnerių ekonominė situacija. Turėkime galvoje ir Jungtinės Karalystės sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos. Visa tai gali turėti įtakosi ir Lietuvos ūkio raidai.
Antra, 2017 metais Lietuva, planuodama išlaidas, turi laikytis fiskalinės drausmės, kad galėtume valdyti skolą ir perfinansuoti ją su mažiausiomis palūkanų normomis. Investuotojų ir kreditorių pasitikėjimas įgyjamas atsakingais sprendimais.
Su valstybės biudžetu glaudžiai susijęs ir Seimo patvirtintas socialinis modelis. Priminsiu keletą dalykų iš netolimos praeities. Darbo santykių tobulinimo problemą dar 2012 metais svarstė Valstybės pažangos taryba, kurią sudaro Vyriausybės, Seimo, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. 2013 metai pratęsus tarybos veiklą, surengtas pažangos forumas gerovės valstybės tema. Buvo išsamiai išnagrinėta Skandinavijos šalių, vadinamųjų gerovės valstybių, modelio patirtis. Jo sėkmė neturi ypatingos paslapties. Tai pagrindinių politinių jėgų sutarimas dėl pagrindinių pertvarkų ir neatšaukiamas jų įgyvendinimas.
Tos šalys jau 50 metų kuria tokią gerovę, kurios verti ir mūsų žmonės. Tam reikėjo reformų, reikėjo pakeisti darbo santykių politiką, kad ji užtikrintų užimtumą, naujų darbo vietų kūrimą ir socialinį saugumą.
Šiuo keliu ėjome ir mes. Seimas patvirtino socialinį modelį, dėl kurio buvo diskutuota beveik trejus metus. Šis modelis padeda teisinius pamatus darbo santykių ir socialinio draudimo struktūrinei reformai. Tai tarsi du tarpusavyje susisiekiantys finansiniai indai. Lankstesni darbo santykiai garantuoja naujas darbo vietas ir didesnes mokesčių įplaukas į biudžetą. Kitaip tariant, uždirba lėšų didesnėms socialinėms išmokoms, tarp kurių yra ir stabiliai didėjančios pensijos.
Europos Komisija palankiai vertina struktūrines reformas, nes tinkamai sumodeliuotos ir įgyvendintos pertvarkos didina ekonomikos augimo potencialą ir viešųjų finansų stabilumą ateityje. Todėl pateisinamos kurį laiką patiriamos didesnės biudžeto išlaidos. Iš Europos Komisijos viceprezidento V. Dombrovskio jau išgirdome palaikymo žodį dėl mūsų Seimo priimto socialinio modelio.
Deja, Prezidentė vetavo priimtąjį Darbo kodeksą, kartu ir naujumo, lankstesnių darbo santykių esmę. Vetavo 14 svarbių pagrindinių punktų, dėl kurių socialiniai partneriai jau buvo radę kompromisą ir sutarė Trišalėje taryboje. Profsąjungos išsižadėjo seniau pasiektų sutarimų ir kelia didesnius reikalavimus. Veto nuostatos naujame Darbo kodekse panaikina socialinio modelio (noriu pabrėžti) mechanizmą, kuris turi sukurti didesnėms socialinėms išmokoms reikalingų lėšų.
Būkime atviri, po Prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė. Lietuva lieka stovėti ant žemiausios darbo santykių laiptelių pakopos. Šiame kontekste optimizmo nesuteikia trijų tarptautinių maisto produktų įmonių pasitraukimas iš Lietuvos bei dviejų besijungiančių bankų ketinimas persikelti į mažesnę šalį – Estiją. Ši Baltijos kaimynė, dar 2009 m. įgyvendinusi darbo santykių reformą, vidutinį darbo užmokestį šiemet „užaugino“ iki 1 162 eurų.
Nesiimu vertinti, kodėl rinkos ekonomiką išmananti šalies vadovė nubraukė visą darbo santykių reformos esmę ir pasirašė socialinio draudimo įstatymų paketą, numatantį gerokai didesnes socialines išmokas. Iš ko jas mokėti? Gyventi ne pagal kišenę ir didinti biudžeto deficitą? O jeigu vėl krizė?
Veto šalininkai sako: kaip nors susitvarkysime. Tokio populistinio požiūrio valstybėje negali būti net ir dalijant pažadus rinkimų išvakarėse.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu jus neatsižadėti savo balsų, atiduotų už darbo santykių ir socialinio draudimo pertvarką. Juo labiau kad esame pasirengę toliau plėtoti socialinį saugumą stiprinančias nuostatas.
Pastaruoju metu teko susitikti su Lietuvos profsąjungų lyderiais. Tikrai labai teigiamai vertinu socialinį dialogą. Jų nuomonė irgi buvo labai aiškiai išsakyta, kad Darbo kodeksas turi būti priimtas, ir sutarėme, kad tos padarytos klaidos artimiausiu metu turėtų būti ištaisytos. Jokių kalbų negali būti apie senojo Darbo kodekso palikimą.
Mielieji, kreipiuosi palaikymo ir į tuos, kurie susilaikėte balsuodami arba balsavote prieš. Imkimės atsakomybės įgyvendinti mūsų žmonių ateičiai labai reikalingą reformą. Tai bus mūsų – visų Seimo politinių jėgų – išreikšta valia kurti Gerovės valstybę – Lietuvą.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Gerbiamas Pirmininke, galbūt atsisėskite čia, nes klausimų yra… (Plojimai) Vieni klausimai… Gerai. Kiek turite, tiek užteks. Mūsų Seimo Pirmininkė taip pat atsakinės į klausimus. Tiesiog noriu paprašyti kolegų, kai klausite, adresuokite, kam skirtas klausimas, gerai?
Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, žinome, kad jūs jau daugiau kaip pusę metų normaliai nepasikalbate su Respublikos Prezidente, o pastaruoju metu jos atžvilgiu pasakėte ir nekorektiškų dalykų. Kaip žinote, po to dviejų partijų lyderiai pasiūlė jums pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Suprantama, to klausimo į darbų programą dar niekas nespėjo įrašyti, nes programos projektas buvo parengtas anksčiau. Sakykite, ar jūs nebijote pasitikrinti pasitikėjimo Seime ir ar manytumėte, kad tokiu klausimu darbų programa galėtų būti papildyta? Ir ar numatote ką nors padaryti, kad jūsų santykiai su Respublikos Prezidente normalizuotųsi?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūs, kiek aš atsimenu, kartu su manimi tuo pačiu metu buvote išrinktas į Seimą. Per tą laikotarpį jau tikriausiai turėtumėte žinoti Seimo statutą dėl tam tikro pasitikrinimo ar tokios galimybės. A. Kubilius sako – nėra problemos. Aš supratau. Kai konservatoriai valdė, jiems jokių problemų nebuvo, nes ne visada paisydavo Statuto ir įstatymų.
Dabar tiesiog atsakysiu į jūsų klausimą. Taip, aš visada esu pasiruošęs su Prezidente susitikti ir kalbėtis. Pokalbio metu, aš manau, nekiltų daug nereikalingų diskusijų ir ginčų viešojoje erdvėje dėl to, kad kai kada gal kai kuri informacija, kurią gaunu aš ir Prezidentė, yra skirtinga. Laukiu Prezidentės kvietimo ir esu pasiruošęs diskutuoti atvirai susėdus už stalo visais klausimais. Tai yra Prezidentės prerogatyva.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas bus gerbiamam Ministrui Pirmininkui. Sakykite, gerbiamas Ministre Pirmininke, nors dabar toks laikas, kai ateis kitas Seimas, bet vis tiek, aš manau, problemos niekur nepasislėps ir niekur nedings. Ar nebūtų galima su kitų metų biudžetu pateikti ir matymus arba skaičiavimus dėl europinės paramos po 2020 metų, nes iš esmės kitų metų biudžetas jau turėtų pradėti formuoti veiksnius, kurie leistų sumažinti europinės paramos įtaką ekonomikai ir palaikyti ekonomikos augimą? Aš manau, kad būtų labai tikslinga jau dabar pradėti kalbėti apie pamatų dėjimą. Ar bus pateikta tokia koncepcija ir skaičiavimai, kokie nors rezultatai kartu su biudžetu? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesoriau, už klausimą. Labai geras klausimas. Mes jau tikriausiai prieš dvejus metus pradėjome rengti tam tikros finansinės inžinerijos instrumentus, pagal kuriuos galėtume sukaupti dalį lėšų, kaip grįžtamąsias lėšas… efektyviau naudojant dabartinę Europos Sąjungos finansinę paramą. Finansų ministrė, jeigu reikia, gali pateikti ir visam Seimui, kiek maždaug jau dabar mes turime sukaupę lėšų įgyvendindami naujos finansinės inžinerijos modelį ir kokia yra 2020 metų ar po 2020 metų prognozė, kiek mes jau turėsime finansinių išteklių tuo laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, iš pradžių trumpas komentaras. Aš noriu priminti, kad 1999 metais premjeras G. Vagnorius po to, kai dėl įvairių priežasčių susipyko su Prezidentu V. Adamkumi, tikrinosi Seime pasitikėjimą, ar Seimo dauguma juo pasitiki. Čia nieko nauja.
Mano klausimas šiek tiek kitas. Jūs čia vėl iš Seimo tribūnos pažėrėte priekaištų Prezidentei, kad ji, vetuodama Darbo kodeksą, pateikė ir nemažai pasiūlymų. Mano klausimas labai paprastas. Štai šiandien mitinguoja profsąjungos ir aš skaitau pono A. Černiausko žodžius, kuriuos skelbia spauda: „Siekiame, kad Seimas pritartų Prezidentės pasiūlymams ir nuo kitų metų pradžios įsigaliotų naujas subalansuotas Darbo kodeksas“. Kitaip sakant, profsąjungos prašo, kad Seimas balsuotų už Prezidentės pasiūlymus. Jūs asmeniškai atsakykite labai aiškiai, ar siūlysite savo partijai pritarti Prezidentės pasiūlymams, ar siūlysite elgtis priešingai?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš galiu pasakyti, kad buvau susitikęs su profsąjungų lyderiais ir dialogas buvo labai konstruktyvus, aš tais abiem susitikimais esu labai patenkintas. Tik gaila, kad, aišku, nebuvo surasta laiko anksčiau, kai buvo diskusija Trišalėje taryboje. Tikiuosi, kad gal nebūtų iškilę tam tikrų nereikalingų klausimų, kurie šiuo metu yra matomi viešai.
Džiaugiuosi, kad profsąjungų lyderiai pasakė, kad jų netenkina senasis Darbo kodeksas, jie nori, kad būtų priimtas naujasis Darbo kodeksas, bet jie taip pat pasakė, kad norėtų, kad ir įstatyme… Darbo kodekse su veto kai kurios nuostatos jų irgi netenkina. Tai mes, kaip Vyriausybė, pateikėme savo pasiūlymus, taip pat ir jie yra pateikę savo keletą pasiūlymų, tai, aišku, greičiausias kelias būtų, jeigu veto būtų atmestas, greitai įregistruoti nauji pasiūlymai ir jie priimti.
Dabar dėl kritikos, kaip jūs pasakėte, Prezidentei. Mielieji, aš suprantu, kad prieš pasirašant ar nepasirašant įstatymų, iškilus tam tikriems klausimams, tikriausiai galima susėsti ir prezidentūroje ministrui, kuris yra atsakingas už šią sritį, Ministrui Pirmininkui, pasikviesti profsąjungų lyderius, politinių partijų lyderius, nes ir jūs patys balsavote už Darbo kodeksą, ir prie stalo visiems kartu sutarti be jokios įtampos, be jokių po to daromų pareiškimų vieni kitų adresu. Aš manau, toks teisingiausias teisinėje demokratinėje valstybėje kelias. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojam Ministrui Pirmininkui. Klausia kolega A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti Seimo Pirmininkės. Pirmininke, gerai, kad pažadėjote, kad nebus įtraukiama į darbotvarkę naujų klausimų, nes tikrai yra likę daug gana rimtų klausimų, kuriuos reikėtų pabaigti ir priimti. Mane ir, kiek aš žinau, visuomenės nemažą dalį pasirodžiusi informacija, jog mes dirbsime tik antradieniais ir trečiadieniais po pietų, išties šiek tiek jaudina, nes žmonės siūlo, kad mes savo pareigą atliktume iki galo dirbdami pagal nustatytą tvarką. Dabar galbūt žmonės mus rinks pagal darbus, o ne pagal tai, kiek mes čia kiemų aplakstysime. Ar nebūtų galima vis dėlto grįžti prie normalaus darbo antradieniais, ketvirtadieniais, nes trečiadieniais po komitetų posėdžių, nesutvarkius dokumentų, neįsigilinus į kitus klausimus, posėdžiauti po pietų parlamente yra gana sudėtinga? Ar negalima grįžti prie įprastos tvarkos? Man atrodo, žmonės ypač visus Seimo narius pažįsta ir apsispręs.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, kolega, už klausimą. Seimo valdyba priėmė tokį sprendimą, atsižvelgdama į paskutiniųjų kelių kadencijų patirtį ir ją išnagrinėjusi. Taip buvo ir praeitą kadenciją ir užpraeitą kadenciją, kad iki spalio 9 dienos buvo dirbama šiek tiek pagal kitokį grafiką. Iš tiesų Seimo nario darbo diena yra nenormuota, jis turi pasirengti posėdžiui tada, kai turi laiko, tam turi atrasti laiko. Seimo narys, kai nevyksta plenariniai posėdžiai ar komitetų posėdžiai, pats planuoja darbą. Taigi galbūt vieniems daugiau reikės dirbti prie teisės aktų, kiti galbūt turės galimybę daugiau lankytis apygardose ir t. t. Taigi čia yra Seimo valdybos sprendimas, kuriam buvo pritarta vienbalsiai, bet jeigu frakcijos išreikš raštu prašymą, kad turi būti kitaip pakeista, tai mes pakeisime. Po spalio 9 dienos vyks įprastinis darbas.
Dar noriu pasakyti, kad kai bus pateiktas biudžetas (žinote pagal Statutą, kad tuo metu posėdžiai nevyksta), Seimo valdyba, mes jau kalbėjome, organizuos neeilinius posėdžius. Tai darbo bus gana daug, tik būkite nusiteikę darbui ir visi perskaitykite tai, už ką balsuojate. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia kolegė K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, aš atsisakau klausti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui. Prašau pasakyti dėl Darbo kodekso. Jeigu lieka senas Darbo kodeksas arba tas Darbo kodeksas, kuris tik su Prezidentės pataisomis būtų priimtas, kokią tai turėtų įtaką formuojant biudžetą 2017 metams? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aišku, jeigu liktų Darbo kodeksas su Prezidentės veto, mums reikėtų koreguoti apie 27 įstatymus, kurie yra pasirašyti ir kurie įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Aišku, dėl kainos biudžetui, tai čia turėtų pasakyti Europos Komisija, ar jinai pripažintų, kad tai yra socialinė struktūrinė reforma. Jeigu būtų nepripažinta, kad tai yra daroma socialinė struktūrinė reforma, tai mes faktiškai apie 280 mln. eurų turėtume dar suplanuotame biudžete sumažinti išlaidas, nes tokia suma sudaro 0,72 % deficito nuo bendrojo vidaus produkto. Kaip žinote, Fiskalinės drausmės įstatymas mums to neleidžia daryti, tai mes susidurtume su daugeliu problemų, tada jau Europos Komisija paskelbtų ir pasauliui, o tai būtų labai neigiama informacija investuotojams. Jie tikrai pastaruoju metu į Lietuvą investuoja didžiules sumas pinigų, nes Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių pirmauja Rytų ir Vidurio Europoje, skaičiuojant 1 mln. gyventojų.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Klausia kolega D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas Ministre Pirmininke, Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri atlieka savo darbą, natūralu, vieną po kitos skelbia informacijas, kurios tikrai šokiruoja visuomenę – apie neskaidrius viešuosius pirkimus, apie neracionaliai naudojamas biudžeto lėšas. Panašios išvados skamba ir Valstybės kontrolės, kaip aukščiausios audito institucijos, valstybinio audito ataskaitose, išvadose. Bent keliems jūsų vadovaujamos Vyriausybės ministrams yra parengtos arba rengiamos interpeliacijos, natūralu, tai yra opozicijos darbas, bet, kalbėdamas apie rudens darbų programą, jūs neužsiminėte visai apie tai. Klausimas: ar, jūsų nuomone, taip ir turi likti, tokia situacija, kokia yra dabar, ar toliau toleruosite? O jeigu Vyriausybė nesiūlo, gal Seimo Pirmininkė pasiūlys papildyti parlamentinės kontrolės dalimi rudens darbų programą? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Matote, viešųjų pirkimų klausimai yra labai jautrūs visuomenei. Dėl to, kas pastaruoju metu buvo skleidžiama arba informuojama, tai noriu pasakyti, kad yra iš dalies gėda Lietuvai. Kada yra pasakoma tik dalis informacijos, bet nepasakoma, kas yra kalti, jeigu yra nusižengta įstatymui, ta informacija, kuri yra surinkta tam tikrų institucijų ir perduota ikiteisminiams tyrimams, ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami. Tai aš norėčiau paklausti. Mielieji, Seimas tikriausiai vykdo parlamentinę kontrolę teisėsaugos institucijų? Tai čia yra akmuo pirmiausia į Seimo daržą, kad ta parlamentinė kontrolė yra labai silpna. O konkrečiai ir galutinai atsakydamas į jūsų klausimą – taip, Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos irgi yra rengiamos, tikimės, kad Seimą pasieks. Matote, aš savo kalboje negalėjau paminėti visų įstatymų projektų arba kai kurių įstatymų pataisų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, norėčiau pasakyti, kad tos įmonės išėjo iš Lietuvos iš karto po to, kai buvo priimtas Darbo kodeksas.
Norėčiau jūsų, kaip socialdemokrato, paklausti. Ar jūs tikrai manote, kad turėtume sutikti, kad vietoj įprastų neribojamai… įprastų sutarčių atsirastų sutartis, kur darbdavys įsipareigoja įdarbinti tik aštuonias valandas? Ar gerai, kad sudaromos galimybės nuolatines sutartis neribotai keisti terminuotomis? Ar sąžininga, kad naujame Darbo kodekse nebelieka dvigubo apmokėjimo už darbą poilsio dienomis? Ar tikrai pritariate, kad atlyginimas būtų sumažintas darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis? Ar teisinga sutrumpinti kasmetines atostogas pažeidžiamiausiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų ir neįgalų – iki 18 metų, ir t. t. Tai yra priimto Darbo kodekso nuostatos, kurias jūs taip giriate.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, kad rengiant tokį įstatymų projektų paketą, tikriausiai neįmanoma nepadaryti klaidų. Tikrai vasaros metu asmeniškai buvo labai daug padirbėta ir su teisininkais, ir su kai kuriais kitais ekspertais, kurie pažiūrėjo iš šalies, ramiai, neskubėdami. Mes kaip tik ir pateikėme tam tikrų pasiūlymų, kurie kai kurias klaidas turėtų ištaisyti. Jų maždaug matome apie 12–14, bet juk mes aiškiai buvome pasakę, kada Seime buvo svarstomas Darbo kodeksas, kad visus metus (aš manau, kad tai bus ir kitais metais) bus vykdomas monitoringas ir bus greitai reaguojama, jeigu matoma, kad kas nors bando piktnaudžiauti, ar tikrai dar pasirodė tam tikrų klaidų. Reikia nebijoti kai kada pripažinti, jeigu yra padaryta klaidų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, be abejonės, Darbo kodeksas šiandien yra aktualija, kuri labai rūpi ir viešojoje erdvėje, ir visur kitur, bet aš noriu paklausti kito dalyko: mes esame labai atsilikę dėl daugybės įstatymų Vyriausybės išvadų, taip pat dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo maisto produktams ir vaistams, taip pat daugybės socialinių įstatymų ir ir kitų. Aš, kaip frakcijos vadovas, išsiunčiau paklausimus ministerijoms ir Vyriausybei. Ar būtų galima tikėtis, kad artimiausiu laiku Vyriausybė tuos atsakymus duos?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu atsakyti, kad tikrai taip. Mes nuolat informuojame prieš ministrų pasitarimą, atrodo, kas dvi savaites pateikiame statistiką, kiek įstatymų projektų iš ministerijų vėluoja patekti į Vyriausybę, taip pat ministrai informuojami, kiek įstatymų projektų vėluojama pateikti į Seimą, taip pat – dėl išvadų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, jūs, šiandien darydamas pranešimą, pristatydamas sesijos darbų programą, aiškiai įvardijote Lietuvos pasiekimus įvairiais ekonominiais lygmenimis: ir korupcijos lygis sumažėjo beveik 9 %, ko niekada nėra buvę per Lietuvos istoriją, tačiau visuomenei verdamas kažkoks šakučių ir šaukštų, cepelinų, koldūnų, listerijos skandalas užgožia visus šiuos nuveiktus darbus. Kas suinteresuotas griauti valstybę? Vien tik šakučių skandale yra 4 tūkst. eurų, o viešojoje erdvėje milijonas arba keli milijonai išleisti, kad būtų apjuodinta krašto apsauga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, NATO šalyse. Kokia yra padaryta žala? Kaip grąžinti krašto apsaugos sistemos, kariuomenės prestižą Lietuvos žmonių, užsienio ir NATO šalių akyse?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti labai atsakingai, kad 2014 metų pabaigoje, kada prasidėjo tyrimas dėl tų jūsų pavadintų šakučių, visa tai buvo žinoma Viešųjų pirkimų tarnybai ir kitoms institucijoms, o tiksliau – 2015 metais. (Balsai salėje) Aš skaičiau visą medžiagą: vidaus audito medžiagą, skaičiau generalinės inspekcijos… (Balsai salėje) Gerbiamieji konservatoriai, aš suprantu, kad jūs politinį kelią grindžiate melu, bet aš tokiems dalykams nepritariu. Aš labai atidžiai perskaičiau visą medžiagą. Vidaus audito medžiaga yra atlikta. Po to generalinė inspekcija kreipėsi į Karo policiją. Jūs tikriausiai žinote, kad Karo policija atlieka ikiteisminį tyrimą, bet Karo policija negali nutraukti ikiteisminio tyrimo. Šitą tyrimą gali nutraukti prokuroras.
Mane labai pozityviai nuteikia kai kurie žmonės iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kurie sako: „Duok Dieve, tik nepasakykite, kad kai kurie projektai atidedami į šalį“, ir laukiama, kada ateis tam tikras laikas, kai artėjant rinkimams būtų galima juos paviešinti. Paviešinti, vadinasi, atvirkščiai, – apkaltinant tuos žmones, kurie ėmėsi tam tikros iniciatyvos ir norėjo sustabdyti nesąžiningus pirkimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikos bus po balsavimo. Dabar – motyvai už. Prašom. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“ ) Tuoj galėsite, tik „už“ pakalbės. Bus galima ir dėl vedimo tvarkos kalbėti. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (MSNG). Galima per šoninį?
PIRMININKAS. Jūs iš vietos galite kalbėti dėl motyvų už. Dabar kalbame apie programą.
P. URBŠYS (MSNG). Jo. Aš per šoninį.
L. GRAUŽINIENĖ. Negalima.
PIRMININKAS. Negalima. Kalbėkite iš vietos. Yra statutinės normos.
P. URBŠYS (MSNG). Aišku. Atsiprašau, kad aš taip… Nes… Gerbiamieji Seimo nariai, šalia Seimo vyksta profsąjungų mitingas. Tie žmonės nori, kad jūs išgirstumėte, jie man įteikė plakatą, kuriame aiškiai pasakyta: „Aš nenoriu išvažiuoti iš Lietuvos, aš noriu likti Lietuvoje.“ Seimo nariai, tie, kurie balsuosite už darbotvarkę, kviečiu balsuoti už tokią darbotvarkę, kuri leistų žmonėms likti čia – Lietuvoje, dirbti toje Lietuvoje, kad vienaip ar kitaip jie suvoktų, kad jūs esate jų atstovai, o ne kokių nors neaiškių grupuočių. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbkime vienas kitą. Nepolitikuokime. Aš suprantu, kad rinkimai artėja. Juk dabar mes kalbame apie darbotvarkę, visiškai nekalbame apie Darbo kodeksą. Bus Darbo kodeksas, mes grįšime ir galėsime kalbėti. Galbūt… Kadangi pirma kadencija, visokių tokių politikavimų atsiranda. Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti Ministrui Pirmininkui… (Balsai salėje: „O prieš?“)
L. GRAUŽINIENĖ. Nuomonė prieš.
PIRMININKAS. Prieš, atsiprašau, aš nemačiau, prieš tai nebuvo. Labai atsiprašau. Gerbiamoji R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nebūčiau tikrai užsirašiusi, jeigu Ministras Pirmininkas nebūtų paskleidęs netiesos. Jis pasakė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba sužinojo 2014 metais, na, galbūt 2015 metais. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes atlikome klausymus, kuriuose labai aiškiai juodu ant balto buvo parašyta ir pasakyta Viešųjų pirkimų tarnybos, prokuratūros ir kitų… ir pats ministras pripažino, kad niekada nesikreipė į Viešųjų pirkimų tarnybą per šitą skandalą, kai sužinojo, tiksliau, apie tai ir Viešųjų pirkimų tarnyba, Ministre Pirmininke, paklausykite, sužinojo 2016 metų birželio mėnesį, kai prokuratūra perdavė medžiagą jiems nagrinėti. Iki tol Krašto apsaugos ministerija, nepaisant to, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas su galimybe įrašyti kompanijas į juoduosius sąrašus, net ir tada ministras nesikreipė į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad šitą kompaniją „Nota Bene“ jie išnagrinėtų ir taip palengvintų ministrui dalią, ir šita kompanija daugiau apskritai nebedalyvautų pirkimuose Krašto apsaugos ministerijoje. Tai ką jūs išnagrinėjote tada, kaip sakote? Ką jūs atidžiai perskaitėte? Man labai neaišku. J. Oleko rašteliais daugiau niekas turbūt nebetiki, tik jūs pats. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų visų paprašyti… Dabar kalbame dėl darbotvarkės…
L. GRAUŽINIENĖ. Dėl darbų programos.
PIRMININKAS. Dėl darbų programos, atsiprašau, tai kalbėkime dėl darbų programos, o ne politikuokime. Replikos. (Balsai salėje) Gerai. P. Gražulis.
L. GRAUŽINIENĖ. Ne, po balsavimo.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. Iš pradžių balsuojame, gerbiamasis pirmininke, gausite…
L. GRAUŽINIENĖ. Violeta, reikia balsuoti?
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, po to galėsite kalbėti, jokių problemų nėra. Tikrai galėsite kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui, Nr. XIIP-4680, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Po pateikimo.
Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš – 6, susilaikė 30. Taigi nutarimo projektui yra pritarta.
Dabar noriu… Siūlomi komitetai. Aišku, visi komitetai turi svarstyti darbų programą ir siūloma svarstyti rugsėjo 14 dieną. Dėl svarstymo datos nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu, taip?
Dabar galimos replikos po balsavimo.
Gerbiamasis P. Gražulis. Po to gerbiamas Pirmininkas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau gal atsakyti ponams konservatoriams, kad jie nežino, kodėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šaukštų, šakučių ir lėkščių skandalo. O dėl to, kad Karalienės Mortos mokyklos direktorės vyras yra Landsbergienės… susijęs verslais. (Balsai salėje) Tų šaukštų direktorius paprasčiausiai susijęs su konservatoriais. (Balsai salėje) O konservatoriai yra nekaltai pradėta partija. Kiek Seimas kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų pradėtos bylos energetikos sektoriuje, ketveri metai nepradedama, nes juos dangsto Prezidentė. Tai akivaizdu. Tai turi žinoti ne tik konservatoriai, bet ir visa Lietuva. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas – replika.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik buvau susitikęs su kai kuriais Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojais, kurie patys parodė iniciatyvą dėl to, kad jie jau negali taikstytis su tuo, kas vyksta viešojoje erdvėje.
Poniai R. Juknevičienei noriu pasakyti, kad įstatymai pirmiausia numato, kad visos sutartys būtų perduotos Viešųjų pirkimų tarnybai, kas yra susiję su viešaisiais pirkimais. Tam yra netgi specialus, atrodo, Sutarčių rizikos vertinimo skyrius, kuris vertina kiekvieną sutartį. Kalbėti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nieko nematė, nieko nežinojo, yra gėda.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kad paskutiniame posėdyje bus pasakyta tiek daug netiesos iš dešiniosios pusės, tikrai nesitikėjau. Man taip pat teko garbė dalyvauti tame gražiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje ir yra aiški Antrojo departamento 2014 m. gruodžio 8 d. išvada – padidintos kainos. Ne koks nors ženklinimas, o kainos! 2014 metų lapkričio mėnesio faktūra vieša. Viešųjų pirkimų tarnyba – Ž. Plytnikas, visi kiti matė visą faktūrą, tiktai Antrasis departamentas atkreipė dėmesį, bet prokurorai per dvejus su puse metų neapklausė pirkimus organizavusio pulkininko leitenanto, nepažiūrėjo faktūros. Tai toks pat dangstymas nevykdant teismo nutarčių, kaip ir netiriamos Karalienės Mortos mokyklos statybos. Kadangi čia verslai vėl susiję su tuo pačiu A. Landsbergienės verslu… L. Jazgevičienė yra „Nota Bene“ šeimos narys – žmona, kuri teikia tuos „auksinius“ šaukštus ir visa kita, kuri laimėdavo tuos konkursus. Kas čia valstybėje vyksta? Ar mes dangstome tik vienos šeimos klaną? Pažiūrėkite atvirai visuomenei į akis ir prisipažinkite, gerbiamas Kubiliau! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Daukšys nori kalbėti ar ne? Dėkoju.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Jūs griaunate valstybę. Konservatoriai. Jiems nei verslas, nei prestižas, nei kariuomenė – niekas… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Pašaukime dabar visi vienas apie kitą. Iš tiesų buvo paminėta pavardė, turiu suteikti žodį. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš kreipiuosi į ministrą J. Oleką ir premjerą A. Butkevičių. Ar jūsų sąžinė negraužia, kad jūs sukūrėte tokią situaciją ir taip diskredituojate krašto apsaugą, kad jus gina tiktai tokie veikėjai kaip A. Skardžius ir P. Gražulis? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas! Visi nusiraminame. K. Daukšio pavardė nebuvo paminėta. Nors ir labai gerbiu, Kęstuti, nepykite. Aš sakiau, kad griežtai dirbsime pagal reglamentus. Daugiau susikaupkime į projektus, projektų svarstymą negu į… (Balsai salėje)
Taip, Juozo pavardė buvo paminėta. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš irgi noriu, kaip ir jūs, Pirmininke, palinkėti visiems ramybės ir normalaus darbo.
Gerbiamam A. Kubiliui noriu pasakyti, kad taip, mes pastebėjome sistemoje nusikalstamą veiklą, taip, mes ją užkardėme, perdavėme surinktą medžiagą tyrėjams. Labai gaila, kad tas tyrimas taip užsitęsė ir kai kas, įskaitant ir jus asmeniškai, ir opozicija bando tuo pasinaudoti. Aš manau, kad teisingumas laimės, ir dabar atnaujintas tyrimas pagal teismo sprendimą viską labai gražiai sustatys į savo vietas. Todėl linkiu visiems ramaus darbo ir nediskredituoti Lietuvos ir krašto apsaugos sistemos.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū visiems už išsakytas nuomones. Noriu paprašyti visų atsakingumo. Per rinkimų mėnesį neįsiūbuokime taip rinkimų laivo, kad po to bus sudėtinga jį sustabdyti po rinkimų.
11.25 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234GR, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIIP-4524GR, Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3245GR, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio ir priedo pakeitimo bei 131 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3264GR, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3243GR (pateikimas) (Respublikos Prezidento grąžintų Seimui pakartotinai svarstyti)
Tęsiame darbą toliau. Ketvirtasis darbotvarkės klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Antanavičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pateikimas. Prašom.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Aš iš karto noriu kreiptis į Seimo Pirmininkę ir prašyti leisti padaryti vieną bendrą pateikimą. Tai yra Darbo kodekso veto kartu su lydimaisiais dokumentais.
PIRMININKĖ. Taip, prašom.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. liepos 5 d. dekretą, kuriuo Seimui grąžinamas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas bei jo lydimieji Seimo priimti įstatymai: Darbuotojų saugos ir sveikatos, Garantinio fondo, Valstybinės darbo inspekcijos, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymai.
Sprendimą vetuoti minėtus įstatymus Respublikos Prezidentė priėmė po išsamių konsultacijų su ekspertais, teisininkais, darbdaviais ir profesinių sąjungų atstovais. Įstatymus, kurie svarbūs šalies konkurencingumui ir darbo santykių lankstumui, privalome priimti jau šiandien. Dauguma Seimo priimtojo Darbo kodekso nuostatų yra tikrai reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, kad šalis būtų konkurencinga ne tik liberalesnėmis darbo sąlygomis, bet ir kvalifikuotai darbo jėgai patrauklia aplinka.
Todėl šiandien turime ir moralinę pareigą žmonėms priimti sprendimus, užtikrinančius konstitucinių vertybių pusiausvyrą. Pritariame esminiam šio įstatymo tikslui – sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui, kartu privalome išsaugoti ir socialinį jautrumą dirbančiam žmogui. Tai ir siūlo Lietuvos Respublikos Prezidentė. Jos pasiūlytų nuostatų atspindėjimas Darbo kodekse paskatins orių darbo vietų kūrimą ir socialinę verslo atsakomybę, ypač apsaugant labiausiai pažeidžiamus darbuotojus.
Leiskite man trumpai pristatyti esminius Respublikos Prezidentės siūlymus dėl vetuotų nuostatų. Pirmiausia Darbo kodekse turi būti įtvirtinta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir tarptautinėje praktikoje išplėtota nuostata, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau apsaugotoji ir mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis ir kilus ginčui sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai. Specialiųjų žinių turinčiam darbuotojui privalo būti mokama kompensacija, jeigu darbo santykių metu darbdavys riboja jo konstitucinę teisę į darbą.
Kartu taip pat siūloma labiau riboti darbuotojo ir darbdavio susitarimus, kuriais leidžiama nukrypti nuo įstatyme numatytų minimalių garantijų. Tai yra numatyti, kad tokie susitarimai galėtų būti sudaromi tik su darbuotojais, kurie uždirba tris ir daugiau vidutinių šalies darbo užmokesčių.
Antra. Turi būti užtikrinta tinkama socialiai pažeidžiamiausių žmonių apsauga. Neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, vieniems auginantiems vaikus, nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems, sudėtingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems žmonėms būtini didesni saugikliai nustatant darbo laiką, apmokėjimą už darbą, atostogas, išeitines išmokas ar įspėjimo terminus atleidžiant šiuos žmones iš darbo.
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naująjį kodeksą, galimybės realizuoti savo konstitucinę teisę į darbą buvo atimtos iš tūkstančių proto ir psichikos negalią turinčių, tačiau dirbti galinčių žmonių. Lietuvos Respublikos Prezidentė siūlo sugrąžinti neįgaliųjų ir kitų darbuotojų teises, nes darbas yra neatsiejama visaverčio gyvenimo dalis. Negalime įstatymuose užprogramuoti sprendimų, kurie į užribį nustumia dalį mūsų visuomenės.
Trečia. Turi būti užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą, turėti saugias darbo sąlygas ir teisingą apmokėjimą už darbą. Naujasis Darbo kodeksas siūlo nemažai naujų darbo sutarčių formų, kurios užtikrins darbo santykių lankstumą. Lietuvos Respublikos Prezidentė siūlo atsisakyti tik vienos ir socialiai nesaugiausios jų formos – nenustatytos apimties darbo sutarties. Šios sutartys galioja tiktai trijose Europos Sąjungos šalyse, ir ten tebekeldamos daug aštrių diskusijų. Jų neatsisakius, tokios sutartys tik gilintų šešėlio ir darbuotojų socialinių garantijų problemą. Beveik dešimtadalis Lietuvos darbuotojų gyvena ties skurdo rizikos riba. Negalime užmerkti akių ir šią problemą gilinti dar labiau.
Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, reikia įtvirtinti laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą ir kitus saugiklius, užtikrinančius didesnį tikrumą tokiose įmonėse dirbantiems darbuotojams.
Terminuotos darbo sutartys taip pat yra labai svarbi darbo sutarties rūšis, kuri išlieka ir naujajame kodekse, tačiau terminuota darbo sutartis nuolatiniam darbui, kaip ir dabar, siūloma taikyti tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais. Tai Lietuvoje paskatintų kolektyvinių derybų praktiką, kur yra gyvybiškai būtina.
Ketvirta, turi būti įtvirtinti, o ne ignoruojami socialinių partnerių Trišalėje taryboje pasiekti susitarimai, nustatyti darbdaviui draudžiami veiksmai darbuotojų streiko laikotarpiu. Trišalė taryba – svarbiausia socialinio dialogo institucija šalyje – turi būti formuojama socialiniu partnerių sutarimu ir savo veiklą turi organizuoti savarankiškai. Lietuva užima vieną paskutinių vietų iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal darbuotojų teisių kolektyvinį atstovavimą ir socialinę partnerystę apskritai, o tai lemia daugelį problemų mūsų darbo rinkoje, pradedant vokeliais, baigiant žemu darbo užmokesčiu, todėl bandymai dar labiau susilpninti profsąjungas Lietuvoje yra nepateisinami. Taigi esminei darbo santykių reformai būtinos nuostatos šiame Darbo kodekse išlieka.
Respublikos Prezidentė kviečia priimti jos siūlymus kaip kompromisinius. Jie leistų įgyvendinti ilgai lauktą darbo santykių reformą, atkuriant balansą tarp darbdavio interesų ir darbuotųjų apsaugos, ir taip sumažinti įtampą mūsų visuomenėje. Visuomenės apklausos šiandien rodo, kad Lietuvos žmonės socialinių grėsmių bijo daug labiau negu karinių. Parodydami socialinį jautrumą dirbančiam žmogui, sudarysime sąlygas mūsų žmonėms saugiau gyvenimą kurti čia, Lietuvoje. Atsižvelgdama į pateiktus įstatymo veto motyvus, Respublikos Prezidentė kviečia jus, gerbiamieji Seimo nariai, palaikyti veto ir pritarti Prezidentės teikiamoms pataisoms. Labai ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia D. Kuodytė, ruošiasi R. J. Dagys. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji pranešėja, aš noriu klausti apie prezidentūros teikiamą nuostatą dėl profsąjungų, dėl jų vietos ir vaidmens. Mokslininkai buvo parengę modelį, kuris padėtų į profsąjungas pritraukti daugiau žmonių, didinti profsąjungų įtaką. Jie tai puikiai įrodė kalbėdami ir gindami savo pozicijas komitete.
Aš suprantu, kad šitas jūsų pasiūlymas yra susijęs su profsąjungų tam tikra įtaka dėl šių pataisų, tačiau kokiu būdu bus stiprinamos profsąjungos, jeigu jūs siūlote palikti galimybę atstovauti darbuotojams tiktai didžiausiai įmonėje esančiai profsąjungai, o visoms kitoms paliekant galimybę galbūt būti paklusnioms arba tiesiog iš jų atimant galimybę atstovauti darbuotojams? Ar jūs manote, kad tokie pasiūlymai padės stiprinti profsąjungas, kurios dabar atstovauja iš esmės labai mažai – 8 %, o galbūt dar mažiau – darbuotojų?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Norėčiau pradėti atsakydama į jūsų repliką. Prezidentė savo veto pataisas siūlė būtent darant įtaką profesinėms sąjungoms, tikrai ne taip. Prezidentė, kaip ir minėjau veto pristatymo pradžioje, tikrai daug konsultavosi su visomis pusėmis: ir darbdaviais, ir profesinių sąjungų atstovais, ir darbo teisės specialistais.
Kalbėdami apie profesinių sąjungų stiprinimą, aš manau, jūs taip pat turite omeny ir darbo tarybas. Šiuo atveju tikrai, jeigu kalbėtume apie tai, kad buvo atsisakyta privalomų darbo tarybų steigimo, tai vėlgi šita nuostata buvo išsakyta ne tik profesinių sąjungų, apie tai buvo kalbėta ir su darbdavių asociacijų, dalyvaujančių Trišalėje taryboje, nariais, kurie lygiai taip pat palaikė tai, kad yra privalomos darbo tarybos, jos nespręs darbuotojų atstovavimo klausimo. Tai turi kilti natūraliai.
Grįžtant prie profesinių sąjungų, kai jūs sakėte, kad tiktai didžiausia profesinė sąjunga dabar gauna teisę atstovauti ir daryti įtaką, ir priimti sprendimus, tai vėlgi ne visai taip. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė… ir paliekama teisė vienos įmonės profesinėms sąjungoms, jeigu jos yra kelios, tartis ir sudaryti jungtinę atstovybę. Didžiausia profesinė sąjunga tada jau lieka derėtis su darbdaviu, jeigu tos jungtinės atstovybės kelios vienos įmonės profesinės sąjungos nesudaro. Taigi ta asociacijos laisvė lieka, viskas yra pačių profsąjungos narių rankose – rasti tą bendrą sutarimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Primenu, kad klausimui – viena minutė, atsakymui, gerbiama pranešėja – dvi minutės, nes daug Seimo narių nori paklausti.
Klausia R. J. Dagys, ruošiasi M. Bastys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, visų pirma tikrai pritariu Prezidentės pozicijai, kad ji atsižvelgė į daug pastabų, kurios, gaila, bet čia, Seimo salėje, sugriovė tą pasiektą tarpusavyje balansą abiejų pusių, jas pavyko komitete anuomet įtvirtinti, daugelis nuostatų yra perkelta į Prezidentės veto, ačiū jums už tai.
Klausimas būtų gal ne tiek susijęs su konkretybe, bet dėl pačios mūsų situacijos Lietuvoje. Imigracija auga. Ar jūs nemanote, kad tokio nesubalansuoto kodekso priėmimas nepaskatintų tos pačios emigracijos, kai žmonės jaustųsi visiškai neapsaugoti darbo vietoje ir nejaustų jokios galimybės apsiginti, jaustis oriai savo darbo vietoje, jaustis, kad į juos žiūrima pagarbiai? Ar tai tikrai neprisidėtų prie emigracijos, jeigu mes paliktume taip, kaip yra?
L. ANTANAVIČIENĖ. Taip, žmogaus orumo klausimas, dirbančio žmogaus orumo klausimas yra labai svarbus. Prezidentė ne kartą apie tai pasisakė, kad toks Darbo kodeksas, kuris įtvirtina tik darbo santykių liberalumą, tačiau neužtikrina socialiai jautriausių darbo santykių, dirbančiųjų grupių apsaugos, iš tikrųjų gali priversti žmones dar labiau emigruoti. Jeigu mes įsiklausysime į emigravusių lietuvių, dirbančių užsienyje, nuomonę, kuri buvo tikrai plačiai išsakyta svarstant šį Darbo kodeksą, buvo klausiama ir jų, didžioji dalis irgi sakė, kad žmonės išvažiuoja ne tik dėl to, kad Lietuvoje maži uždarbiai arba mažai mokama už darbą, daug jų išvažiuoja todėl, kad jie nesijaučia saugūs ir dėl darbdavio požiūrio į žmogų. Taigi šiuo atveju, reikia dar taip pat paminėti, kad liberaliausius darbo santykius turinčios europinės valstybės taip pat turi ir didžiausią darbuotojų apsaugą sukūrusios. Tai šiuo atveju liberalumas turi eiti taip pat ir su darbuotojų socialine apsauga. Tai negali būti tik liberalūs santykiai ir mažai apsaugotas žmogus. Ypač ten, kur kolektyvinis atstovavimas nėra išplėtotas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys, ruošiasi B. Vėsaitė.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Visų pirma sutinku, kad į pagrindinį įstatymą turi būti įrašyta nuostata, kad samdoma darbo jėga yra silpnoji pusė, tai vienareikšmiškai yra suprantama. Kai buvo nagrinėjamas įstatymas, Darbo kodeksas, ar buvo rengiant pataisas atsižvelgta į tai, kad turi būti rengiamos pataisos ir dar dėl visų kitų lydimųjų įstatymų, maždaug yra paskaičiuota, kad turėtų būti apie 27 įstatymų pataisymai? Priešingu atveju šios pataisos, kurios yra siūlomos Prezidentės, taip pat sukėlė tam tikrą sumaištį. Dėkoju.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Mūsų žiniomis, taisytini gali būti dar du įstatymai. Tikrai ne 27, tokios informacijos mes neturime. O tie taisytini du įstatymai, kuriuos tikrai nebūtų sudėtinga pataisyti, nes mes dar turime laiko iki kitų metų sausio 1 dienos, tie taisymai būtų grynai techniniai, yra dėl Darbo kodekse pakeistų vetuotinų nuostatų, keičiasi numeracija, ir reikėtų dar keliuose dokumentuose tą numeraciją sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, pritariu gal ne visoms Prezidentės veto nuostatoms, tačiau noriu paklausti. Dėl globalizacijos atsiranda nauja darbuotojų kategorija, susijusi su informacinėmis technologijomis, darbu internete, dalijimosi platformomis, trumpalaikiais kontraktais ir kitais esminiais darbo rinkos pokyčiais. Ar jūs manote, kad šitas Darbo kodeksas tikrai atspindi visus gyvenimo reikalavimus? Kaip jūs manote, ar valstybė tikrai turi labiau kištis būtent į darbo santykius esant naujiems reiškiniams.
L. ANTANAVIČIENĖ. Turbūt idealaus Darbo kodekso ir negali būti. Mūsų manymu, tas variantas, jeigu būtų priimtos Prezidentės vetuotinos nuostatos, iš tikrųjų būtų tai, ko reikia šiandien Lietuvai. Tai, kad globaliai ten, kur šiandien konkuruoja Lietuva, jai reikia modernesnio ir liberalesnio darbo santykius reguliuojančio įstatymo, tikrai niekas neprieštarauja tokiai pozicijai. Mes visi ir Prezidentė, aišku, tai supranta ir ne kartą tai yra deklaravusi. Grįžtant prie to, kad liberalėjant darbo santykiams reikia galvoti ir apie pačių jautriausių socialinių grupių saugumo užtikrinimą, ir tai, ką Prezidentė siūlo keisti, t. y. ilginti įspėjimų terminus arba didinti išmokas, jokiu būdu nedaroma horizontaliai visiems darbuotojams. Prezidentė siekia užtikrinti socialinį saugumą tik jautriausioms darbo grupėms, todėl nežinau, kodėl šitie dalykai kažkaip ypatingai galėtų paveikti mūsų konkurencines galimybes globalioje ekonomikoje.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi G. Steponavičius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Lietuvos piliečiai iš tiesų mūsų valstybėje jaučiasi nesaugūs. Didelė dalis paprastų žmonių gyvena baimėje. Baimėje būti išmestiems iš darbo, baimėje neturėti pajamų, baimėje, kad neturės, už ką nupirkti vaikams būtiniausių prekių. Tai pirma.
Antra. Darbo kodeksas palies visus darbuotojus, kurių yra daugiau nei milijonas, tačiau socialinė dalis palies absoliučiai visus Lietuvos Respublikos piliečius, net ir tuos, kurie dar negimė, o socialinėje dalyje yra užtektinai skaudžių problemų. Vien ko verti priimti sprendimai, kaip bus mažinamos „Sodros“ pajamos. Čia yra antra.
Trečia. Pritariu Prezidentės sprendimui pateikti veto. Klausimas: kiek, jūsų nuomone, biudžeto lėšų reikės šioms nuostatoms įgyvendinti, nes dabar dalį lėšų skyrė verslas. Ar jums neatrodo, kad pats laikas viešai paskelbti, kad socialinis saugumas yra pirmaeilis nacionalinio saugumo klausimas Lietuvoje? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Taip, socialinis saugumas yra vienas pačių svarbiausių klausimų Lietuvoje, tai rodo ir tą Prezidentė yra pasakiusi savo metiniame pranešime šiemet, tai rodo ir Prezidentės kiti veiksmai, pavyzdžiui, jos inicijuota kampanija už saugią Lietuvą. Tai rodo ir žmonių apklausos, aš taip pat tai paminėjau pristatydama šitą įstatymą, žmonės socialinių grėsmių bijo labiau nei karinių grėsmių, į tai būtina reaguoti, ir į tai reaguoja Prezidentė, teikdama šias Seimo priimto Darbo kodekso pataisas.
Dėl finansinių įsipareigojimų. Mes visi puikiai žinome, kiek visas socialinis modelis Lietuvai kainuos – 300 mln., ir čia aš galbūt neskaitysiu atskirų punktų, taip, tai yra kainuojantis projektas. Tačiau jeigu Europos Komisija, priėmus Darbo kodeksą (tikimės, kad taip ir bus), įskaitys jį mums kaip socialinę reformą, tai bus didžiulė pažanga į priekį. Tai remia ir Europos Komisija, ir kitos tarptautinės institucijos.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Turbūt ne apie įskaitymą klausimas, kaip čia atrodys. O iš tiesų naujas, kad ir pagal Prezidentės pateiktus pasiūlymus patobulintas kodeksas, duos ar neduos postūmį mūsų dinamiškesniam ekonomikos vystymuisi.
79 pasiūlymai: 53 iš jų yra iš esmės keisti Seimo priimtas Darbo kodekso nuostatas. Dekretu yra palaikoma 30 profesinių sąjungų pozicijų, dėl kurių net nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Taip pat yra siūloma keisti 14 Trišalėje taryboje pasiektų susitarimų. Čia kalbu apie Prezidentės pateiktus pasiūlymus. Dekretu nėra palaikoma nė viena darbdavių pozicija, dėl kurių nebuvo susitarta Trišalėje taryboje. Mano klausimas iš dviejų dalių: pirma, ar tai galima vadinti balanso siekimu, antra, kaip jūs pakomentuosite profesoriaus T. Davulio, mokslininkų atstovo, vadovavusio darbo grupei, žodžius, kad po Prezidentės veto priėmimo naujasis Darbo kodeksas bus blogesnis už dabar galiojantį senąjį?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Leiskite pradėti nuo jūsų paskutinio sakinio. Lietuvos Respublikos Prezidentė tikrai nemano, kad dabartinis kodeksas, jeigu jis bus priimtas su vetuotinomis pataisomis, bus blogesnis už dabar galiojantį Darbo kodeksą, nes perėjus visas vetuotinas nuostatas, daugumoje jų Seimo priimtame Darbo kodekso įstatyme įteisintas liberalumas liktų.
Dėl tų nuostatų, kurios buvo sutartos Trišalėje taryboje, tačiau vetuotos Prezidentės. Dauguma jų, kaip jūs puikiai žinote, yra būtent socialinių garantijų jautriausioms darbuotojų grupėms padidinimas arba įteisinimas. Dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į darbdavių siūlymus, vėlgi Prezidentė visus, na, sakykim, daugiausia diskusijų kėlusius priimto Darbo kodekso punktus tikrai aptarė su darbdavių organizacijomis, dalyvaujančiomis Trišalėje taryboje, joms tikrai nebuvo nieko netikėto. Tokiu atveju, įvertinus visą bendrą visumą, kaip minėjau, tiek darbdavių, tiek darbuotojų pastabas, buvo bandoma rasti kompromisą dėl tų pačių jautriausių klausimų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi K. Daukšys.
E. GENTVILAS (LSF). Man labai patiko jūsų įžangoje pasakyta frazė, kad Lietuva pagal darbo santykių lankstumą beviltiškai atsilieka nuo daugelio sektinų pavyzdžių, tačiau išvadas, atrodo, mes padarome skirtingas. Prezidentės veto reiškia tam tikrą darbuotojų persvarą neatsižvelgiant į darbdavių intencijas, o birželio mėnesį priimtas įstatymas ir mūsų ar mano pozicija sako: palikime daugiau laisvės darbdaviui ir darbuotojui susitarti, ir tada būtų pasiektas tikrasis balansas. Dabar ta susitarimo galimybė yra atimama. Ar jūs esate tikra, kad toks balanso pažeidimas tarpusavio susitarimo, susiderinimo šanso atėmimas yra tas pavyzdys, tas variantas, kuris mums leistų padidinti darbo santykių lankstumą?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Jokia nuostata, jeigu kalbame apie tas, kurias vetavo Prezidentė, Prezidentės veto turinys neatima iš darbdavio galimybės susitarti su darbuotoju. Esmė šitų pakeitimų yra ta, kad darbuotojas, besitardamas su darbdaviu, yra silpnesnioji pusė. Ypač tai svarbu šalyje, kur jau, kaip mes čia kalbėjome, kolektyvinis darbuotojų atstovavimas yra labai žemas. Darbuotojas neturi stipraus užnugario, kai derasi su darbdaviu.
Šiuo atveju, aš taip suprantu, jūs kalbate apie tai, kad reikia leisti nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų. Tartis dėl darbo sąlygų su darbdaviu pagal Seimo priimtą Darbo kodeksą gali tik tie darbuotojai, kurie gauna du vidutinius darbo užmokesčius, Prezidentės veto nuostata padidino šitą sumą. Tai yra natūralu. Prezidentės šis žingsnis buvo pagrįstas tuo tikėjimu, kad žmonės, kurie gauna didesnę algą, yra išsiderėję geresnę algą, turi daugiau derybų galių, turi daugiau žinių pastovėti už save ir atstovauti savo interesui derybose su darbdaviu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi R. Tamašunienė.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų nėra nieko blogiau, kai pusiau skustas, pusiau luptas. Dabar pas mus galioja Darbo kodeksas, kuris dar beveik tarybinis. Seimas didelių pastangų dėka priėmė gerokai lankstesnį. Dabar mes su veto grįžtame atgal į nei tokį, nei tokį. Prašau pasakyti, ar buvote jūs arba Prezidentė susitikę su to kodekso kūrėjais – su mokslininkais, kurie rašė, nes iš esmės ir Tarptautinis valiutos fondas, ir kitos Europos organizacijos, kai kalba apie tuos lankstesnius santykius, ir gyvenimas toks darosi… Ar jūs šnekėjotės, kodėl taip? Ar tiktai su tam tikromis organizacijomis, kurioms šiuo atveju ir atstovaujama per jūsų veto ir pasiūlymus?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Prezidentės nuomone, iš tikrųjų šis kodeksas, kaip jau ir minėjau, tikrai suteikia daug liberalumo, tas liberalumas būtinas Lietuvai. Vetuotos tos nuostatos, kurios ne… Prezidentės veto, kai ji vetavo tam tikras darbdaviams jautrias nuostatas, iš tikrųjų iš esmės nepakerta to liberalumo. Kada mes klausėme darbuotojų, tiksliau, darbdavių asociacijų, kuri iš tų nuostatų kardinaliai pakerta lankstumą, šito atsakymo mes neturime. Mes jo netgi ir spaudoje neturime iš tų lobistinių organizacijų, kurios pastaruoju metu duoda tiek daug interviu spaudoje kaltindamos Prezidentę, kad štai Prezidentė žlugdo darbo santykių reformą ir toks kodeksas neturi jokio lankstumo.
Tai yra netiesa. Tik priėmus Seimui Darbo kodeksą, po kelių dienų vienos iš lobistinių organizacijų darbdavius vienijančių atstovų buvo pasisakyta ir išvardinti patys svarbiausi darbdaviams punktai, kurie įtvirtinti Seimo priimtame Darbo kodekse. Aš pati asmeniškai tikrai labai nuoširdžiai perskaičiau tuos punktus. Iš dalies kai kur taip, galbūt šiek tiek to lankstumo mažiau, bet tai nėra esminiai sprendimai, kurie padaro kodeksą daug mažiau lankstų. Taip nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi V. Fiodorovas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū gerbiamai Pirmininkei.
PIRMININKĖ. Mes svarstome… Atsiprašau. Mes klausiame dėl visų, ir lydimųjų, pateiktų iš karto, todėl laiko turime daugiau. Prašom, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Noriu paklausti ir išdėstyti savo nuomonę. Iš tikrųjų mūsų frakcijos Seimo nariams nebus sudėtinga apsispręsti dėl Prezidentės veto, nes mes grįžtame į tą stadiją, kurios pradžioje signalizavome ir visai daugumai, ir tiems, kurie palaikė tokio Darbo kodekso svarstymą. Grįžtame į tą pradinę stadiją. Pirmiausia noriu pasakyti, kad vis dėlto negalima toleruoti priimto Darbo kodekso ne tik dėl pačių socialinių garantijų mažinimo, bet ir dėl socialinio dialogo, t. y. jo nebuvimo. Matome, kad svarbi institucija, tokia kaip Trišalė taryba, buvo ignoruojama. Manau, kad dabar yra tinkamas laikas įvertinti jos svarbą ir suteikti jai tuos instrumentus, kuriuos turi Trišalės tarybos kitose šalyse.
Kalbant apie lankstumą, liberalumą…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …aš noriu pasakyti…
PIRMININKĖ. Prašom klausti!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš pradėjau truputį vėliau. Tai ne plastilinas ir už kiekvieną…
PIRMININKĖ. Tai jau 18…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …yra žmogus, dirbantis…
PIRMININKĖ. Gerbiama Rita, prašom klausti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …ir mažinamos socialinės garantijos. Mano klausimas baigėsi. Noriu paklausti, ar šiek tiek liberalizavus Darbo kodeksą mes kažkur kitur, kituose įstatymuose numatome atsakomybę darbuotojams? Ar augs darbo užmokestis, ar darbo sąlygos, ar socialiai atsakingas verslas bus plėtojamas? Ar tai yra numatyta?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Socialiai atsakingas verslas turbūt yra tokia sąvoka, kurios neįdėsime į įstatymą. Tai yra branda. Kaip ir visuomenės branda, taip ir verslo branda. Socialiai atsakingas verslas turi užaugti. Mes labai tikimės ir šiandien yra daugybė puikių pavyzdžių, kai verslas tikrai jau yra socialiai atsakingas, deja, ne visas. Įstatymais, manau, tokio dalyko nesureglamentuosime. Tiesiog žingsnis po žingsnio augdami visi kartu kaip valstybė, kaip visuomenė pasieksime ir tą lygį, kai visas verslas bus socialiai atsakingas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi G. Tamošiūnas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Jūsų pasiūlymuose sudaroma galimybė darbuotojui vienu metu dirbti konkuruojančiose kompanijose.
L. ANTANAVIČIENĖ. Taip.
V. FIODOROVAS (DPF). Kalbant vaizdžiai, Lietuva siekia tapti informacines technologijas kuriančia šalimi. Jeigu Lietuvoje dirbtų tokios kompanijos kaip, pavyzdžiui, „Apple“ ir „Samsung“, ar tai būtų gerai, jeigu jūsų sudaromos sąlygos jų darbuotojams, aukštos kvalifikacijos technologams, pavyzdžiui, leistų dirbti vienas kito kompanijoje savaitgaliais? Tarkime, „Apple“ darbuotojas savaitgalį dirba „Samsung“ arba atvirkščiai, ir visa kita. Ar tai būtų normalu?
L. ANTANAVIČIENĖ. Mes kalbame apie nekonkuravimą specialiųjų žinių turintiems darbuotojams. Tai yra tie darbuotojai, kurie iš tikrųjų gali ką nors išnešti, taip liaudiškai sakant, iš vienos įmonės know how ir nunešti į kitą ir bandymas… Ta prasme Prezidentės veto neuždraudė paties proceso. Žmogus, be abejo, gali dirbti keliose įmonėse, tačiau jeigu darbdavys tą žmogų nori išlaikyti, tuo tarpu žmogui, turinčiam šitų specialiųjų žinių, kitas darbdavys siūlo dar didesnį atlyginimą arba galimybę derinti darbą, už tą, kaip ir minėjau pristatymo metu, ribojamą teisę pasirinkti darbą, darbdavys turi darbuotojui kompensuoti. Vėlgi tai yra kitose pasaulio valstybėse ir Europos valstybėse, ir mūsų kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Tai nėra nieko naujo. Žmogui negali būti apribotas darbo pasirinkimas. Jeigu jis yra ribojamas, už tai turi būti atlyginama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu pasiklausti Seimo narių. Girdžiu didėjantį triukšmą salėje ir matau, kad daugelis užsiimate kitais klausimais. Gal mes galime nutraukti klausinėjimą? (Balsai salėje) Ar yra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Ar tie žmonės, kurie esate užsirašę ir negavote teisės dar paklausti, sutinkate, kad būtų nutrauktas? Nėra prieštaraujančių. (Balsai salėje) Taip, dėl nuomonių pareiškimo bus daugiau galimybės. Suteiksime tiek, kiek yra įstatymų.
Dėkojame pranešėjai. Leisime jums šiek tiek pailsėti.
Nuomonės už ir prieš. Kadangi tai yra pagrindinis įstatymas ir keturi lydimieji, vadinasi, galės pasisakyti 5 žmonės. Dabar turime susitarti Seime. Kadangi pateikė visus iš karto, nes tai yra lydimieji ir susiję su Darbo kodeksu, turėtume balsuoti dėl kiekvieno atskirai. Taip? Bet jeigu už visus, Statute imperatyviai nurodyta, kad tam balsavimui yra 2 – už, 2 – prieš. Dabar jau klausiu A. Kubiliaus, nes jis atsisakė žodžio dėl to, kad galėtų pasisakyti. Vadinasi, balsuosime dėl kiekvieno. (Balsai salėje) Statute sakoma, kad gali pasisakyti tik po du. (Balsai salėje) Gerai. Tokiu atveju 10 – už, 10 – prieš. Gerai. (Balsai salėje) Išsprendėme.
Pirmiausia 165 straipsnio 2 dalyje sakoma: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Taigi dar kartą ir sakau: tie, kurie už tai, kad grąžintume įstatymą iš naujo svarstyti, pasisako už, kas pasisako prieš, pasisako už tai, kad mūsų priimtą įstatymą laikytume nepriimtu. Visi supratote?
Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, tikrai Prezidentė šį kartą pasielgė labai principingai ir aiškiai. Grąžino tas nuostatas, kurių daugelį jų, ne visas, bet daugelį jų mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo priėmęs, palaikęs, suradęs balansą tarp abiejų pusių, bet, deja, posėdžių salėje dėl įvairių lobistinių kalbų ir įtakų būdų jos dingo. Dingo ir tos kai kurios nuostatos, dėl kurių buvo sutarta Trišalėje taryboje. Tai tikrai reikia tą balansą atkurti, kitaip šitas kodeksas bus tik ganėtinai vergoviškas dėl kelių nuostatų, vien dėl to, kad mes vietoj nuolatinių sutarčių išplečiame terminuotų sutarčių grupę, kur žmogus jaučiasi nesaugus, visiškai nesaugus, neįtvirtinta jo ateitis. Lygiai taip pat, kai mes įvedame nulines sutartis, kurios garantuoja tik aštuonių valandų įdarbinimą, tas žmogus, dirbantis pagal tokią sutartį, praranda visas socialines garantijas, nes jis formaliai laikomas dirbančiu. Kaip mes pasielgėme neįgaliųjų atžvilgiu sutrumpindami, išmesdami visas jų turimas dabar lengvatas, tėvų, auginančių vaikus, ir t. t., ir t. t. 22 nuostatos yra iš esmės vetuotos, nors straipsnių yra 70. Tai mes turime tuos dalykus ištaisyti. Man labai gaila, kad čia daugelis, palaikančių modernius santykius, kalba tiesiog niekus, kalbėdami apie Estijos ir kitus darbo kodeksus. Ten visa tai yra, ir dar daug stipriau. Čia, salėje, daugelis Estijos darbo kodekso pataisų krito, kadangi jos pasirodė pernelyg radikalios, per daug ginančios mūsų darbuotojų teises. Todėl siūlau…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …klausimą svarstyti.
PIRMININKĖ. Laikas! Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad nėra čia nė vieno Seimo nario, kuris pasakytų, kad šis įstatymas galutinai tobulas ir neturi spragų. Tą pripažįsta premjeras, be abejonės, teikė pataisas daugelis Seimo narių, ne į visas buvo atsižvelgta. Bet man labai keista, kad Prezidentės patarėjai nuolat dalyvavo komitete rengiant šias įstatymo pataisas ir visas šitas Darbo kodeksas buvo derinamas su gerbiama Prezidente per jos patarėjus. Staiga kažkas, gal artėjant rinkimams, nori vėl įvesti didžiulį jovalą, Prezidentė, norėdama suniekinti visą Seimo darbą ir visą Seimą, pasirenka tokį kelią – ne, vetuoti šitą įstatymą. Ar ne protingiau, perduokite Prezidentei, būtų ir ar ne naudingiau Lietuvai būtų, jeigu nebūtų vetuotas šitas įstatymas, o Prezidentė būtų pateikusi pataisas, kur reikia taisyti, kur yra blogos įstatymo nuostatos? Bet viską Prezidentė kažkodėl pastaruoju metu griauna. Griauna Lietuvos įvaizdį verslo, eksporto sektoriuje, kariuomenės įvaizdį griauna ir pačią valstybę griauna. Kodėl taip elgiasi mūsų Prezidentė, aš nežinau. Ar tik dėl to, kad tik rinkimus ne ta partija laimėjo ir ne ta dauguma yra dabar valdančioji dauguma? Prezidentė turėtų būti aukščiau savo ambicijų. Taip pat ir aš daug kur nepritariu įstatymo nuostatoms, ypač kad šiuo paketu yra nustatytos lubos, kad jeigu tu uždirbi daugiau kaip 10 tūkst. eurų, tai nemoki „Sodrai“ mokesčio. Tai yra absurdiška nuostata. Aš sakiau, kad mes teiksime pataisas ir kad tikrai reikia atsisakyti tos nuostatos, bet šiandien šitą įstatymą būtina priimti. To pagal mano informaciją reikalauja net Pasaulio lietuvių bendruomenė, to reikalauja verslininkai, surinkę parašus, to reikalauja mokslininkai, nes senas yra sovietinis darbo kodeksas, kaip tarybinis, kaip ir, be abejonės, tarybinė mūsų Prezidentė!
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu mūsų profsąjungas, kurioms pavyko įtikinti Prezidentę, nes iš tikrųjų naujai priimtame Darbo kodekse lankstumo yra daugiau negu darbuotojams saugumo. Dėl darbo tarybų mes diskutuodami sakėme, kad jos iš tikrųjų, laikas parodė, neatlieka savo funkcijų. Kad darbuotojai – silpnesnioji pusė, aišku turbūt visiems ir nieko nereikia įtikinėti. Labai gerai, kad Prezidentė ėmėsi koreguoti įspėjamąjį terminą dėl atleidimo – trijų mėnesių. Išeitinė kompensacija – ne vienas, o du VDU, tas buvo sutarta Trišalėje taryboje. Taigi aš manyčiau, geriau ištaisyti klaidą, negu likti suklydus, bet tikrai priimti Darbo kodeksą su pataisomis, dar ir papildomai kai ką pataisant. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų Darbo kodekso pakeitimų ne Seimas nori, ne profsąjungos, ne prezidentūra, ne premjeras, o gyvenimas reikalauja, kadangi iš esmės pasikeitė darbo pobūdis. Tas kodeksas, pagal kurį mes gyvenome, tai yra kodeksas, skirtas įmonėms, kuriose konvejerių sistema galiojo. Profsąjungos irgi šiandien dar žiūri kaip iš tų profsąjungų, kur (…) sistema galioja. Bet tokių darbų vis mažiau ir mažiau likę, todėl gyvenimas reikalauja keisti Darbo kodeksą. Tas Darbo kodeksas, kurį mes čia, Seime, vienaip ar kitaip priėmėme, tikrai nebuvo pats tobuliausias. tikrai galiu pasakyti, kad ir geresnis gali būti, bet jis buvo priimtas po ilgų dvejų metų diskusijų tarp profsąjungų ir darbdavių, tarp verslo ir kitų partnerių, ir kitų dalykų. Ir staiga prieš pat rinkimus mes sutariame, atsitinka taip, kad tą Darbo kodeksą reikia vos ne parengti iš naujo. Aš manyčiau, kad geriau mes palikime kitam Seimui Darbo kodekso likimą spręsti. Šiandieną tą Darbo kodeksą, kuris buvo Seimo priimtas, laikykime nepriimtu, sakykime, kad susirinks naujas Seimas, su naujais įgaliojimais ir išspręs, kuri nuostata geresnė, kuri blogesnė ir kaip iš tikrųjų reikia tautai gyventi.
O aš dar nuo savęs noriu pridėti vieną dalyką. Dažniausiai už darbo žmones, už tai, kaip jiems būtų gerai, serga tie, kurie prie tų darbo žmonių gerumo nieko neprisidėjo, nesukūrė nė vienos darbo vietos, nepadarė nė vieno jų gyvenimo geresnio. Ir geriausia žmonėms yra pasirinkimas, taigi gali rinktis iš 40 ar 50 darbo vietų, kur gali pasakyti, kad aš eisiu ten arba ten. O blogiausias pasirinkimas, kai tave „pririša“ prie vienos darbo vietos ir dar tu lyg ir turi išeitines, turi visus kitus dalykus, bet gero gyvenimo neturi. Todėl visos socialinės grupės, kurias mes taip giname, dažniausiai po to darbdavių būna mažiau apmokamos arba rečiau priimamos į darbą. Ir kol šito nesuvoksime, kol nenumesime nuo savęs tarybinio mąstymo, tol taip ir bus. Ir žmonės tol iš Lietuvos važiuos. Aš siūlau laikinai palikti senąjį kodeksą, o naujas Seimas susirinkęs galės per pusę metų sutvarkyti taip, kaip tauta iš tikrųjų nori.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad dėl Darbo kodekso turinio ginčytis ir diskutuoti mes čia galime iki begalybės. Turiu pasakyti, kad didžiausia problema dėl paties naujojo Darbo kodekso yra ne jo turinys, o jo priėmimo procedūra, kurioje labai ryškiai pamatėme didžiulį trūkumą – Vyriausybės gebėjimo lyderiauti, telkti ir surasti tinkamą sprendimą. Todėl šiandien iš tikrųjų esame ne turinio aklavietėje, o sprendimų priėmimo aklavietėje. Ir tą geriausiai parodo tai, kad štai B. Vėsaitė ką tik išsakė paramą Prezidentei ir profesinėms sąjungoms, jinai remia ir Prezidentės, ir profesinių sąjungų nuomonę, o premjeras neremia Prezidentės ir profesinių sąjungų, būdamas tos pačios partijos atstovas.
Gerbiami kolegos, mes rėmėme priimant Seime įstatymą tokį, kokį Seimas priėmė, ir dabar remiame Prezidentės veto. Ir ne todėl, kad mums viskas patinka Prezidentės veto, kai kurias nuostatas, mes manome, tikrai reikės taisyti, bet todėl, kad mes remiame nuostatą, kad šiame Seime reikia priimti šį kodeksą. Kodėl? Todėl, kad yra susiklosčiusi ganėtinai unikali situacija, kai opozicijoje esančios partijos, būdamos konstruktyvios, remia permainas, kurios tikrai yra reikalingos. Ir socialdemokratai būdami valdžioje dar irgi sugeba šiek tiek konstruktyviau priimti sprendimus. Bet aš su didžiule baime žiūriu į situaciją, kas bus, kai socialdemokratai kitame Seime bus opozicijoje ir visiškai destruktyviai patys oponuos dėl savo ką tik svarstyto įstatymo projekto. Todėl raginame priimti dabar įstatymą su Prezidentės pataisomis, o po to tartis dėl kai kurių svarbių nuostatų pataisų, kad nekiltų problemų ir verslui, ir turėtume subalansuotą ir veikiantį naująjį Darbo kodeksą.
PIRMININKĖ. Taigi likime mes, Seimas, prie savo nuomonės, jeigu gerai padarėme, ir tada nereikės abejoti nei vieniems, nei kitiems. Prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau prieš Prezidentės veto. Manau, kad nebuvo įsigilinta, nebuvo ieškota balanso, buvo nueita pačiu paprasčiausiu keliu, pasitelkus profsąjungų siūlomas tikrai ne pačias geriausias nuostatas, ne tas nuostatas, dėl kurių buvo sutarta Trišalėje taryboje, dėl kurių pusę metų ištisomis dienomis buvo diskutuota ir sutarta Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir pritarta šiame Seime. Manau, kad vis dėlto politikų didžiausias pliusas ir didžiausia vertybė yra nuoseklumas. Aš labai tikiuosi, kad valdančioji dauguma laikysis nuosekliai savo nuostatos, kad patį svarbiausią šios kadencijos darbą, naują, modernų, rinkai reikalingą, investuotojams reikalingą Darbo kodeksą, priims iki rinkimų. Mes, opozicija, sakėme, kad ne prieš rinkimus tokie sudėtingi darbai yra daromi. Pozicija sakė: „Padarysime.“ Tai būkite malonūs ir padarykite visą modelį be iškraipymų atitinkantį Darbo kodeksą ir galėsite girtis prieš rinkimus, kad esate modernūs ir pasitarnavote kuriant modernią Lietuvą.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė už – K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti, kad Darbo kodeksas yra viso socialinio modelio paketo dalis. Mes minėtą įstatymų projektų paketą svarstėme visą pavasario sesiją. Šis paketas apėmė ne vien darbo santykius, bet ir užimtumo politiką, taip pat socialinį draudimą. Prisiminkime pagrindinius šio paketo tikslus: sudaryti palankesnes sąlygas mūsų verslui konkuruoti rinkoje, kurti naujas darbo vietas, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, darbuotojams dirbti ir užsidirbti savo tėvynėje, derinti darbo ir mokymosi, darbo ir šeimos įsipareigojimus, gauti didesnes nedarbo draudimo išmokas praradus darbą bei efektyvesnę pagalbą žmogui kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Daugumą šio paketo įstatymų projektų Prezidentė jau pasirašė, todėl negalima taip lengvai nubraukti didžiulio ir komiteto, ir viso Seimo atlikto darbo, kai buvo išnagrinėta arti tūkstančio gautų pasiūlymų.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien negalime sau leisti net tokių minčių, kad galiotų senas kodeksas su sovietinėmis nuostatomis. Aš pasisakau taip, kaip ir pasisako daugelis verslo ir dirbančiųjų organizacijų, t. y. profesinių sąjungų, atstovų, kad Lietuvai reikia naujo Darbo kodekso, ir raginu jus balsuoti už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti Prezidentės grąžintą Darbo kodeksą ir dar šią kadenciją priimtų patobulintą Darbo kodeksą, kuris tenkintų Lietuvos žmonių lūkesčius. Tikiuosi jūsų palaikymo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dar nori kalbėti, sutarėme. Dabar aš negaliu, turiu būti sąžininga su kolegomis. V. Aleknaitė-Abramikienė – nuomonė už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Remiu Prezidentės veto ir jaučiausi besielgianti nuosekliai, nes pavasario sesijoje balsavau būtent už tas nuostatas, kurias šiandien teikia Lietuvos Respublikos Prezidentė, ir žodžiai, pasakyti jos patarėjos lūpomis, kad labai svarbu yra dirbančio žmogaus orumas, man yra esminiai. Lietuvoje neturi būti nuvertintas nei dirbantis žmogus, nei jo darbas. Ypač keista girdėti kai kurių valdančiosios koalicijos atstovų pasisakymus siūlant apskritai atidėti darbą kitam Seimui. Tai yra prisipažinimas, jog patirtas fiasko, tai yra prisipažinimas, jog per ketverius metus nesugebėta priimti įstatymo. Neturiu komentarų, tik galiu pasakyti, jog jeigu man dar teks dirbti būsimajame Seime, aš agituosiu už nacionalinį susitarimą. Ne paslaptis, jog darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra tikrai per aukštas. Mažas pajamas gaunantys asmenys Lietuvoje net keturis kartus daugiau apmokestinti, negu, tarkim, Airijoje, ir tą klausimą reikia spręsti, bet jį reikia spręsti ne taškantis kaltinimais, ne atstovaujant lobistinių grupuočių interesams, ne pataikaujantiems verslo atstovams, kurie šiame Seime jau kojomis atidarinėjo duris, bet viešai tautai matant ir girdint, tariantis. Esu už nacionalinį susitarimą, esu už tai, kad dirbantis žmogus Lietuvoje jaustųsi saugus. Kviečiu pritarti Prezidentės veto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Noriu Seimo narių paprašyti kalbėti argumentuotai. Niekas Seime kojomis durų neatidarinėja. Jeigu kurio nors Seimo nario duris kas nors taip atidarinėja, tai prašom konkrečiai ir įvardyti. (Balsai salėje) Nežeminkime patys būdami Seime Seimo kaip institucijos. Jeigu yra problemų, prašau spręsti darbo tvarka.
Taip, nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Čia kolegos kalba, kad Darbo kodeksas yra rengiamas ketverius metus, tai yra šiek tiek netikslu. Darbo kodeksas buvo parengtas per pusę metų ir dar pusę metų jis buvo derinamas su Trišale taryba. Tai čia vienas aspektas.
Kitas aspektas. Dabartinis mūsų laikotarpis yra gana įdomus, matyt, daugelis iš mūsų reguliariai ir daug susitinka su įvairiais žmonėmis. Gal mano toks likimas, bet per visus savo susitikimus aš neradau, pabrėžiu, neradau nė vieno žmogaus, kuris pritartų vadinamajam naujam Darbo kodeksui, išskyrus kelis stambius darbdavius, apie tai irgi reikėtų šiek tiek kalbėti.
Toliau apie modernumą. Čia buvo minima, kad tai yra modernus kodeksas. Aš norėčiau mūsų kolegų paklausti, ar pasakymas, kad tai yra modernus, yra absoliuti gėrybė? Pavyzdžiui, santykiai tarp žmonių. Briuselyje modernumą supranta vienaip, jeigu kas nors išreiškia savo priešingą nuomonę, jis net negali tapti komisaru. Lietuvoje modernumas yra stabili šeima.
Buvo kalbama apie tai, kad šis Darbo kodeksas yra tarybinis. Aš noriu priminti, kolegos, šis darbo kodeksas priimtas ne taip jau seniai, 2002 metais, ir jis penkerius metus buvo rengiamas laisvoje Lietuvoje. Yra kalbama, kad profesinės sąjungos yra blogis. Tai yra ne blogis, tai yra mūsų ateitis. Kiekvienoje valstybėje turi būti darbo santykių atsvara ir tą atsvarą vykdo profsąjungos, kurias reikia stiprinti. Man atrodo, kad nereikia užmiršti ir skraidyti debesyse, neužmiršti, kad Lietuva yra viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, kad ji pirmauja migracijos, demografijos neigiamų rodiklių sąraše. Siūlau pritarti ir grąžinti svarstyti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. Dabar noriu paklausti, ar jums nereikia trijų minučių visiems pasikalbėti, nes jūs nenorite klausyti, ką kalba jūsų kolegos, kokie išsakomi argumentai. Labai akivaizdžiai girdžiu, kad dalinatės rinkimų kampanijos ir vasaros įspūdžiais. Dar kartą prašau visų susikaupti, nurimti, nes triukšmas yra begalinis, ir dar kartą noriu pasakyti: tai, ką jūs kalbate tarpusavyje, mes čia, sėdėdami šiek tiek aukščiau nei jūs, labai gerai, pažodžiui, girdime, o tai girdi ir tie žmonės, kurie klausosi mūsų transliacijos ir žiūri. Dar kartą prašau ramybės ir susitelkimo! Jeigu norite būti išrinkti į kitą Seimą, gerbkite save, mus visus, instituciją ir tuos žmones, kurie į jus žiūri.
Ar jau galime dirbti, ar dar reikia pasikalbėti? Nėra replikų. Ar galime dirbti, ar norite pasikalbėti? (Balsai salėje) Prašau absoliučios tylos! A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo dviejų replikų. Aš manau, kad jeigu kas nors toliau taip kalbės, kaip kalba, tai ir liks opozicijoje. Ne socialdemokratai bus opozicijoje.
Antra replika. Aš labai prašau visų, ypač senesnių Seimo narių, kurie patys ir priėmė dabartinį veikiantį Darbo kodeksą, nevadinti jo tarybiniu, nes visus jus aš vadinsiu tarybiniais, visi jūs dalyvavote priimant tą kodeksą. Tai buvo 2002 metais. Tarybų valdžia Lietuvoje panaikinta 1990 metais. Dvylika metų įšalas galvoje!
Dabar apie veto. Kas nežino šitoje salėje labai magiško skaičiaus – 146? Turbūt visi, nes visą laiką linksniavome, kad mes užimame tokią vietą vienoje lentelėje pagal darbo lankstumą. Aš dabar stebiuosi nenuoseklumu tų kritikų, kurie pradžioje visą laiką rėkė, kad mes 146-ti, o 146-ti todėl, kad pas mus labai ilgas įspėjimo terminas, kad pas mus didelės išeitinės, kad pas mus nėra darbo sutarčių įvairovės. Viskas šitame naujame kodekse yra ir Prezidentė šitų dalykų nevetavo. Bet šiandien vėl girdžiu, kad apskritai iš viso nereikia. Turbūt kas nors galvoje negerai! Iš pradžių šnekate apie 146-tą vietą, o kai ją galime sumažinti, šnekate atvirkščiai.
Dabar neužmirškite, kad šita reforma daryta iš struktūrinių lėšų. Jeigu mes jos nebaigsime, tai vieną milijoną reikės grąžinti Europai. Man atrodo, kad Lietuvai vieną milijoną yra kur išnaudoti, nes visi svarstydami biudžetą teiksite pasiūlymus, kad reikia daugiau.
Kitas dalykas. Aš labai norėčiau, kad mes gerbtume šimtus mokslininkų, ekspertų, valstybės tarnautojų, padėjėjų, Seimo Teisės departamento, prezidentūros atstovų, Seimo narius, politikus ir visus tuos, kurie praleido tūkstančius valandų svarstydami šitą kodeksą, ir po to mes stebimės, kad mes nevertiname savo darbo. Maždaug nubraukiame ir nieko nedarome. Bet tai yra mūsų visų valandos ir mūsų darbas. Vien dėl to mes turime užbaigti darbą. 49…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …, atrodo, įstatymai priimti, liko vienas.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Mes jį galime sutvarkyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas! R. Baškienė – nuomonė už.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Iš tikrųjų, jeigu jau suklydome, taisykime. Be abejo, to ir reikėjo tikėtis.
Gerbiamieji, mes, atrodo, labai greitai pamiršome, kaip vyko priėmimas. Mes matėme atvirą lobizmą, kurio įtaka, verslo prašymai virto Seimo narių pasiūlymais. Mes matėme, kaip buvo balsuojama pakelto nykščio principu pagal tam tikrą nurodymą nubraukiant ir komiteto, ir, kaip sakome, visų tų, kurie nuoširdžiai ir daug dirbo, darbą. Iš tiesų džiaugiuosi ir to tikėjausi, kad Prezidentė atsistos dirbančiųjų pusėje matydama profsąjungų svarbą ir galimybę susitarti ir siekti socialiai atsakingo verslo, ko mes visi čia ir norime.
Dabar, aišku, įdomu girdėti, kaip barstome galvą pelenais ir sakome, na, štai reikalingas veto. Iš tikrųjų reikalingas veto ir ačiū ir kairei pusei, kurie tą supranta ir pripažįsta. Todėl pritarti būtina, nes šis Darbo kodeksas davė daug liberalizmo, ir veto iš tikrųjų nepakerta nei lankstumo, nei nieko, mes tik pagerinsime ir atsistosime labiau darbuotojų pusėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – S. Brundza.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke.
PIRMININKĖ. 10 – už, 10 – prieš.
S. BRUNDZA (LSDPF). Gerbiami kolegos, čia visi salėje yra prisiekę, uždėję ranką ant Konstitucijos, tarnauti Lietuvos žmonėms. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos žmonės yra ne tik darbdaviai, nepalyginti daugiau yra darbuotojų, yra ir dirbančių pensininkų, yra ir dirbančių neįgaliųjų žmonių. Ar mes užtikriname ir ar šitas kodeksas užtikrina, kad būtų įgyvendinamas Konstitucijos 48 straipsnis, kuris kalba apie tai, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą? Visi žinome, kad daug darbuotojų dirba vergiškomis sąlygomis.
Toliau. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosios pastabos, kai tikrino situaciją Lietuvoje dėl neįgaliųjų teisių. Ar šitas kodeksas užtikrina Neįgaliųjų teisių konvencijos vykdymą? Komitetas rekomenduoja valstybei, konvencijos šaliai, imtis naujos politikos, kuria būtų užtikrinama, kad neįgalieji ir jų šeimos turėtų tinkamo lygio pajamas, tokias pat, kaip ir kiti atsižvelgiant į papildomas su neįgalumu susijusias išlaidas.
Viso to nebuvo. Iš tikrųjų buvo, kaip ir minėjo ponia R. Baškienė, buldozerinis principas ir mėginimų bent kiek subalansuoti darbuotojų naudai, to tikrai nebuvo. Todėl manau, kad reikia dabar priimti, ir siūlau priimti Prezidentės veto, kur yra tikrai atsižvelgiama į darbuotojų sąlygas, nes darbdaviai… Liberalizmas gali būti tik idealioje visuomenėje. Darbdaviai pas mus tikrai kol kas nėra idealūs. Ten, kur galima neduoti dirbančiajam, jie neduos arba nesudarys tinkamų sąlygų našiam darbui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė nuomonė už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro atmintinų dienų sąrašą mūsų valstybėje reikėtų papildyti dar dviem dienomis – užtemimo diena, kai sutartinai dauguma Seimo narių iš Socialdemokratų, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdžio ir Konservatorių sutartinai balsavote už tą Darbo kodeksą, kuriuo pamynėte darbuotojų teises ir pamiršote, kad tai yra silpnesnioji pusė. Antroji diena – praregėjimo diena, kai tie, kurie palaimino būtent šitą neteisybę, suprato, kad vis dėlto darbuotojas yra silpnesnioji pusė.
Kviečiu išnaudoti Prezidentės suteiktą galimybę išlikti žmonėmis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visos nuomonės už, prieš išsakytos.
Dabar noriu pasitarti. Ar balsuojame dėl veto dėl kiekvieno atskirai, ar iš karto už visus? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Prašom. Dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pirmininke, labai teisingai pastebėjote, kad mes čia labai garsiai diskutuojame, ir aš iš tikrųjų norėčiau, kad Pirmininkė paaiškintų, balsuojant už, kokios bus pasekmės ir koks Darbo kodeksas galios – ar tas naujasis priimtas, ar senasis, ir balsuojant prieš irgi kokios bus pasekmės. Labai mums aiškiai paaiškinkit, nes čia diskusijos karštos, ir vieni tvirtina, kad galios naujasis, kiti – kad senasis, ir t. t.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Aš būtinai tai padarysiu. Dabar jau prašau visų tylos. Jeigu neklausėme argumentų, dar kartą dabar dėl balsavimo. Taigi bus alternatyvus balsavimas. Kurie balsuoja už, pasisako, kad grąžintą įstatymą svarstytume iš naujo. Vadinasi, be jokių išlygų pritartume Prezidentės veto. Vadinasi, mūsų… (Balsai salėje) Palaukite! Nešaukite! Pirmiausia nešaukite, o klausykite. Daugelis esate ne pirmą kadenciją, o tie, kurie ir pirmą, jau baigėme ketverius metus. Įsiklausykite: už pasisako už tai, kad priimtume svarstyti Prezidentės veto, bet jokių pataisų teikti veto negalime. Visi supratome? Prieš balsuoja ir pasisako tie, kad tą įstatymą, kuris buvo priimtas, laikytume negaliojančiu ir lieka galioti dabar galiojantis Darbo kodeksas. (Balsai salėje) Prašau ne… (Triukšmas salėje) Prašau nepradėti… Yra Statutas. Pažiūrėkite Statutą. Viskas! Balsuojame. Nepradedame jokių diskusijų. Prašau nusiraminti ir visas aistras nuraminti.
Dar kartą sakau. Taip, nes taip teisininkai… Dar kartą buvo pasikonsultuota. Balsuojantys už balsuoja, kad priimtume Prezidento veto svarstyti, balsuojantys prieš balsuoja už senąjį Darbo kodeksą, kuris galioja, ir tai, kad tą, kurį priėmėme, laikytume negaliojančiu. Supratote? (Balsai salėje) Ką veikėte ketverius metus, kad neišmokote veto? (Balsai salėje) Gerai, dar kartą. Aš pati moku skaityti. 165 straipsnis. Ar galite visi klausyti? 2 dalis: „Ne vėliau kaip kitą posėdžio dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo (tai reiškia – Prezidentės veto), ar laikyti įstatymą (tą, kurį mes priėmėme) nepriimtu.“ Aišku? Tai ir balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, prieš – laikyti savo įstatymą nepriimtu. Balsuojame. Dėl visų iš karto balsuojame. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Aš perspėjau, kad nereikia. Prieš save žiūrėkite.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 95, prieš – 23. Grąžiname komitetui mūsų įstatymą svarstyti iš naujo.
Komitetas yra tas pats, kuris ir svarstė, t. y. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pagal Statutą yra sakoma: „Arba grąžinama komitetui, arba sudaroma darbo grupė.“ Pirminis siūlymas yra grąžinti komitetui. Pasiūlymai dėl komitetų? K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Kadangi teko daug dirbti ir su tuo komitetu, kuriam dabar siūlote grąžinti, aš vis dėlto siūlau pakeisti komitetą: arba Teisės ir teisėtvarkos komitetą, arba Ekonomikos komitetą, nes mes čia prapulsime.
PIRMININKĖ. Statutas to nenumato, turime grąžinti tam pačiam komitetui. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Replika po balsavimo, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Tada po to. (Balsai salėje) Po to. Dėl komitetų. Taigi dėl pirmojo projekto Nr. XIIP-3234 pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl Nr. XIIP-4524 pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, dėl Nr. XIIP-3245 pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl Nr. XIIP-3264 pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir dėl Nr. XIIP-3243 pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti pagal mūsų Statutą, tą mes turime per savaitę atlikti, rugsėjo 14 dieną. Galime bendru sutarimu patvirtinti? (Balsai salėje) Patvirtinta. Replika po balsavimo. Pirmiausia stovėjo gerbiamas Jaroslavas. (Balsai salėje) Dėl balsavimo? Prašom. Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Prašom mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKĖ. Taip. Dėl protokolo – Z. Žvikienė prieš. Prašom, Jaroslavai.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Replika po balsavimo. Mes manome, kad šioje situacijoje, kai vieni kitus kaltina didesniais arba mažesniais padarytais blogiais, mes neturėtume svarstyti nei gerbiamosios Prezidentės pasiūlymų, nei leisti, kad galiotų naujas įstatymas. Mums reikėtų tą įstatymą laikyti negaliojančiu ir leisti, kad kitos kadencijos Seimo nariai, kurie gaus naują pasitikėjimą, turėtų galimybę iš naujo svarstyti seno kodekso, socialinio modelio galimybes. Tokia ir buvo mūsų logika, to mes ir sieksime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerai, kad mes atsižvelgėme į pateiktas pataisas. Aš labai tikiuosi, kad kai mes priimsime, konkrečiai apsispręsime, kuris įstatymo projektas, jau dabar priimtas, balsuotas mūsų čia anksčiau, ar su Prezidentės pataisomis bus priimtas, bet mes tikrai rimtai šį kartą svarstysime, nes man kelia nerimą, kai gerbiamas P. Gražulis pradėjo kalbėti apie kažkokias „Sodros“ lubas, nors tame kodekse „Sodros“ lubų niekur nėra.
Kita vertus, gerbiamam P. Urbšiui norėčiau pasakyti, kad gerbiu jį už daugelį jo pozicijų, bet vis dėlto kai jūs kalbate ir argumentuojate, būtų gerai, kad būtumėte tikslus, nes aš ir mano kolegos kai kurie nepritarė, pusė frakcijos nepritarė priimtam Darbo kodeksui, todėl konservatorių pozicijos nereikėtų čia apibendrinti ir kalbėti. Dėl mano ir kitų kolegų pastabų atsirado tos pataisos, kurios dabar svarstomos. Būkite korektiškas.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, jūs nenuoseklūs. Jūs aršiai gynėte pataisas, o dabar balsuojate prieš. Niekas netrukdo, gerbiamas pavaduotojau kolega Narkevičiau… Negirdi. Gerbiamasis kolega, niekas netrukdo bet kuriam Seimo nariui registruoti naujas pataisas. Aš per beveik 20 metų darbo Seime neprisimenu, kad nebūtų kokių 20 pataisų dėl Darbo kodekso. Manau, atėjęs naujas Seimas po dviejų mėnesių priregistruos tiek pataisų, kad dar ir naujam Seimui bus ką daryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Buvo paminėta mano pavardė. Aš siūlau prisiminti tą dieną, kai buvo priimamas Darbo kodeksas. Aš aiškiai mačiau, kaip gerbiamas R. J. Dagys išgyveno, kaip frakcija reaguoja į jo pastabas; aš mačiau, kaip M. Zasčiurinskas buvo vienišas su savo pastabomis ir kaip gerbiamasis A. Sysas kalbėjo apie tai, ką jūs darote savo frakcijoje, nes atmetė visus siūlymus, kuriuos pateikė komitetas. Aiškiai tai buvo ta diena, kai buvo susitarimas tarp visų. Dabar tikrai ačiū už tai, kad praregėjote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau praregėkime ir daugiau vadovaukimės laisvu Seimo nario mandatu. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Kadangi buvo paminėta pavardė, aš dar kartą pabrėžiu, kad, mūsų įsitikinimu, naujam Seimui būtų lengviau ir sąžiningiau svarstyti visą kompleksą iš naujo. Visą kompleksą iš naujo, atsižvelgiant į Trišalę tarybą, į žmonių lūkesčius. Dabar mes galėsime svarstyti tik pateiktus pakeitimus, ką siūlo Prezidentė. Tai esminis dalykas. Ir pataisas bus galima teikti dėl naujo priimto modelio su Prezidentės pataisomis ar be. O mūsų, dar kartą sakau, pozicija, kad tą naują socialinį modelį turėjo svarstyti naujas sąžiningai išrinktas Seimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. (Balsai salėje) Gerai.
12.38 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 8 klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502, grąžintas Prezidentės iš naujo Seimui svarstyti. Pateikti kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją L. Antanavičienę.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Šiandien jums, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat esu įpareigota pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. liepos 5 d. dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Tokį Prezidentės sprendimą lėmė tai, kad, negirdint žmonių problemų, 50 tūkst. porų poreikio, medikų ir akademikų argumentų, šiuo įstatymu pabloginta jau dabar taikoma nevaisingumo gydymo praktika ir pačių pažangiausių gydymo metodų prieinamumas mūsų žmonėms. Prezidentės vertinimu, įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių.
Pirma. Pataisos pažeidžia Konstitucijos 53 straipsnį, kuriame numatyta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti geriausią medicininę pagalbą žmogui. Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinis pagalbinio apvaisinimo technologijų stebėsenos komitetas ir Tarptautinė ligų klasifikacija nevaisingumą apibrėžia kaip ligą. Šis įstatymas neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų, tarptautinių nevaisingumo gydymo standartų ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, jis taip pat kelia riziką moters ir vaiko sveikatai. Tarptautinė embriologų bendruomenė tvirtina, kad šiuo metu turimi mokslinių ir klinikinių tyrimų kiaušialąsčių šaldymo srityje rezultatai yra nepakankami ir kiaušialąsčių šaldymas negali būti laikomas pagrindiniu pagalbinio apvaisinimo gydymo modeliu arba net laikomas efektyvesniu nei embrionų šaldymas. Visi embrionai yra kuriami tik vienu tikslu – sukurti klinikinį nėštumą moters ir būsimo vaiko sveikatą labiausiai tausojančiomis priemonėmis. Beveik visose Europos Sąjungos šalyse ir plačiau negu Europos šalyse yra neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, išskyrus vienintelę Maltą. Tokių ribojimų jau atsisakė ir Italija, nes įstatymas buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu ir prieštaraujančiu Europos Žmogaus Teisių Konvencijai.
Antra. Pataisos atėmė galimybę pasinaudoti Lietuvoje prieinamais pagalbinio apvaisinimo metodais ir uždraudė preimplantacinę genetinę diagnostiką, tačiau paskatino nevaisingų porų emigraciją dėl paslaugų, daugiavaisio nėštumo komplikacijų tikimybę, pailgino pagalbinio apvaisinimo trukmę ir gerokai išbrangino pačias paslaugas.
Trečia. Pataisos atėmė teisę nevaisingoms poroms pasirinkti pagalbinio apvaisinimo metodą ar galimybę atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką, o diagnostika užtikrintų ir užkirstų kelią sunkią negalią sukeliančios genetinės ligos perdavimui. Prezidentės vertinimu, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi įgalinti medikus ir embriologus atlikti reikalingas pagalbinio apvaisinimo procedūras pagal pačius aukščiausius kokybės ir etikos standartus, o specialistas privalo gerbti kiekvieno paciento įsitikinimus dėl moralinio ir etinio embriono statuso.
Įvertinusi išdėstytus motyvus bei atsižvelgusi į garsiausių šalies medikų, mokslininkų, universitetų ir ligoninių bendruomenių, pacientų organizacijų prašymus, tarptautinės bendruomenės nuomonę bei patirtį, Prezidentė grąžina įstatymą pakartotinai svarstyti su konkrečiais pasiūlymais: neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus; sprendimą dėl pagalbinio apvaisinimo metodo priima pati nevaisinga pora, pasitarusi su specialistais; perteklinių embrionų šaldymas ir vėlesnis jų panaudojimas turi vykti įstatymo numatyta tvarka; visi pagalbinio apvaisinimo etapai privalo būti detaliai fiksuoti medicinos dokumentuose, įskaitant ir šaldytų embrionų skaičių; išimties atvejais numatyti lytinių ląstelių donorystę, kai nėra jokių kitų būdų padėti šeimai; suteikti vaikui galimybę gimti sveikam ir išvengti sunkią negalią sukeliančios ligos.
Baigdama pristatymą kviečiu gerbiamus Seimo narius įsiklausyti į žmonių ir gydytojų balsą ir palaikyti Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamus moters ir vaiko sveikatą tausojančius, tarptautinę patirtį, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas ir pažangių šalių praktiką atitinkančius teisinius pagalbinio apvaisinimo reguliavimo principus. Atsižvelgdama į išsakytus argumentus, kviečiu jus, gerbiamieji Seimo nariai, palaikyti šį siūlymą ir iš naujo svarstyti grąžintą įstatymą jį patobulinant pagal Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamas formuluotes. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiama vyriausioji patarėja, ar jums neatrodo keista, kad 14 metų Seimas svarsto Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir lygiai tiek metų 50 tūkst. pagalbos prašančių porų palieka užribyje – atima teisę į pažangiausius gydymo metodus ir atima teisę patiems planuoti šeimą? Prašau pasakyti, ar demokratinėje valstybėje žmonės gali laisvai priimti sprendimus, ar valstybė turi sudaryti sąlygas sprendimus realizuoti, nes kelia pavojų moters ir vaiko sveikatai trijų embrionų perkėlimas ir diskriminuojami pacientai pagal ligą? Niekur taip nėra. Labai ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Būtent todėl Prezidentė ir vetavo šį Seimo priimtą įstatymą. Pagrindinis argumentas yra toks, kad žmonės, sergantys šia liga, kaip ir pasakyta – nevaisingumas yra liga, turi teisę gauti pačius moderniausius, pačius geriausius gydymo metodus. Deja, šitą teisę rinktis ir gauti tai, kas pasaulyje sukurta ir prieinama šiandien kaip geriausias produktas, šis priimtas Seimo įstatymas iš žmonių tiesiog atima.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi B. Vėsaitė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, pasirinkimo teisė ir teisė į gyvybę turbūt nesulyginamos tarpusavyje. Teisė į gyvybę yra fundamentali teisė. Vaiko teisių konvencijoje irgi tas pats kalbama, kad turi būti apsaugota gyvybė nuo pradėjimo. Taip, iki 1960, (…) metų buvo mokslo ginčai, kur tada prasideda gyvybė. Dabar mokslo ginčų nėra – gyvybė prasideda, kai susijungia dvi ląstelės. Ar jūs jį pavadinsite embrionu, ar jūs jį pavadinsite kaip nors kitaip, tai yra gyvybė. Dabar leisti laisvai su ta gyvybe daryti, ką nori, mano galva, yra ne visai etiškas būdas, leisti su juo eksperimentuoti – gyvybe taip pat. Kodėl jūs taip lengvai žiūrite į gyvybę ir kur tos ribos tada gali būti nubrėžtos, kada galima nustoti žaisti su žmogaus gyvybe?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Taip, Prezidentė, kaip ir minėjau, siūlydama šitas veto nuostatas, siekia suteikti žmonėms galimybę rinktis, tokią galimybę, kokią turi visos europinės išsivysčiusios šalys, tų šalių žmonės sergantys tokia pačia liga – nevaisingumu, kaip ir sergantys Lietuvoje žmonės. Spręsti, ką daryti arba kokį gydymo metodą rinktis, jie turi įvertinę, atsižvelgę į savo moralinius principus. Tokiu būdu šita pasirinkimo teisė ir yra valstybės prievolė duoti demokratinėje valstybėje žmogui pačiam apsispręsti ir pasirinkti geriausią gydymo metodą. Šiuo atveju, ar tai būtų embrionų šaldymas, ar tai būtų kiaušialąsčių šaldymas, veto atveria abu šiandien pačius pažangiausius pasaulyje įtvirtintus gydymo būdus. Tai ir yra pagrindinis užtikrinimas būtent tų žmogaus, ligonio, teisių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi E. Gentvilas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiama pranešėja, pritariu Prezidentės veto nuostatoms, nes jos yra daug pažangesnės, efektyvesnės ir duodančios geresnių rezultatų. Jums tikriausiai žinoma, kad Katalikų Bažnyčios hierarchai užsiima lobistine veikla būtent dėl šito įstatymo darydami poveikį Seimo nariams. Kadangi Prezidentė yra didelis moralinis autoritetas Lietuvoje, gal svarstant šitą įstatymą toliau, kai mes jau galbūt pritarsime Prezidentės vetuotam įstatymui, ji padarytų įtaką ir būtent šitiems minėtiems asmenims?
L. ANTANAVIČIENĖ. Turbūt man sunku spręsti, kas padarytų tokią įtaką, bet neabejotinai mes tikimės, kad iš tikrųjų bus įsiklausyta į argumentus, kuriuos aš čia išdėsčiau ir kuriais remdamasi Prezidentė priėmė tokį sprendimą vetuoti šį įstatymą. Svarbiausia tai, kad, dar kartą kartoju, yra tūkstančiai – 50 tūkst. šeimų, žmonių, kurie, įsigaliojus Seimo priimtam įstatymui, liktų (tas jau šiandien buvo ne kartą minėta) tam tikrame užribyje. Sąlygos, palyginti su tomis, kokias šiandien šitos šeimos turi, būtų labai pablogintos. Tikimės, kad tai supras ir plačioji visuomenės dalis, įskaitant ir mūsų Bažnyčios vadovus.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas. Ruošiasi E. Vareikis.
E. GENTVILAS (LSF). Mano šiek tiek panašus klausimas į prieš tai buvusį. Visų pirma dėkoju, kad Prezidentė atsižvelgė į liberalų prašymą vetuoti šitą įstatymą. Mes palaikytume Prezidentės veto, bet būtent priimant šitą įstatymą Seime birželio mėnesį nuskambėjo vieno kolegos skaitomas laiškas, kuriame net pasakyta, kad tokie žmonės, kurie palaikytų tokį įstatymą, tokias nuostatas, turėtų būti ekskomunikuoti. Tai, žinoma, dabar mes, arba aš ir Prezidentė, atsiduriame vienodoje situacijoje Bažnyčios hierarchų požiūrio atžvilgiu. Norėjau paklausti, ar Prezidentė, prieš priimdama sprendimą vetuoti šitą įstatymą, buvo susitikusi su Bažnyčios hierarchais per tą laikotarpį po įstatymo priėmimo iki jo vetavimo.
L. ANTANAVIČIENĖ. Tokio oficialaus susitikimo nėra fiksuota Prezidentės darbotvarkėje, tačiau, be abejo, buvo begalė įvairių organizacijų kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę. Su jais visais ji susipažino, tiek su tų organizacijų, kurios prašė Prezidentės nevetuoti, tiek su tų organizacijų, kurios, ir jų buvo didžioji dauguma, prašė vetuoti šitą įstatymą, tiek visuomenės veikėjų, tiek medikų, gydytojų, mokslo atstovų, tiesiog šiaip visuomenės, mūsų žmonių, atstovų. Tų kreipimųsi tikrai buvo dešimtys, pasirašė tūkstančiai žmonių.
PIRMININKĖ. E. Vareikis. Ruošiasi R. Tamašunienė.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Pradžioje dvi pastabos dėl mūsų supratimo. Lietuvoje neegzistuoja toks reiškinys, gerbiamoji Vėsaite ir gerbiamasis Gentvilai, kaip Bažnyčios hierarchų nuomonė. Lietuvos katalikai, arba Katalikų Bažnyčia, yra visuotinė bažnyčia, visi tikintieji yra bažnyčia, tą reikėtų žinoti ir Prezidentei.
Kitas dalykas, ką aš iš jūsų, patarėja, supratau, kad Prezidentė kartais sako, kad bet koks pasirinkimas yra demokratijos ženklas. Atsiprašau, demokratija nėra bet koks pasirinkimas, demokratija yra atsakingas pasirinkimas. Kai jūs kalbate apie progresą ir etiką, dažnai mes susiduriame su tuo, jog progresas sako, kad galima viskas, o etika sako, kad būtume žmogiški ir kantrūs. Kas čia jūsų yra prioritetas, ar tas technologinis progresas, ar vis dėlto žmogaus amžinųjų vertybių etika?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Prioritetas yra suteikti žmogui pirmiausia teisę rinktis ir gauti ligoniui patį geriausią pasaulyje šiandien prieinamą gydymą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi M. A. Pavilionienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Iš tikrųjų priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas suteikia galimybę poroms susilaukti vaikų, bet buvo paliekamas tas jautrumas ir ta atsakomybė taip pat ir medikų, ir būsimų tėvų už gyvybę. Aišku, gyvybė – tai ne ta materija, su kuria mes galime eksperimentuoti. Mes galime vertinti savo galimybes labai gerai, o Dievas iš mūsų pasijuokti, tačiau klausimo esmė yra tokia, kad vis dėlto, ar Prezidentė įvertino to įstatymo atidėjimo ir jo naujo svarstymo trukmę, nes poros galbūt laukia dabar ir jau būtų galiojęs tas įstatymas? Mes pabandytume, gal jis labai puikiai veiktų toks, koks yra dabar parašytas. O dabar mes vėl grąžiname svarstyti, vėl bus diskusijos ir kažin ar bus priimtas. Ar įvertinote tą dalyką, kad gali jo išvis tokio ir nebūti? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Kaip aš jau pristatydama minėjau, šitas įstatymas, jeigu jis bus priimtas, labai ženkliai pablogina šeimų situaciją, nevaisingų šeimų situaciją, palyginti su ta situacija, kuri šiandien yra neturint galiojančio įstatymo. Todėl tai turbūt ir yra pagrindinis atsakymas, kad joks įstatymas negali taip kardinaliai pabloginti žmonių galimybės gauti gydymą. Šiandien, deja, jeigu toks įstatymas be veto bus priimtas, visos 50 tūkst. porų, o realybėje jų turbūt yra daugiau, nes yra PSO metodika, kurią taikome, skaičiuojant visame pasaulyje apie 10–15 tūkst. porų susiduria su nevaisingumo problemomis, jeigu mes perkeltume šią statistiką į Lietuvą, mes gautume iki 97 tūkst. porų, taigi toks kardinalus pabloginimas situacijos šiuo įstatymu iš tikrųjų turbūt nėra tas gėris, ko tikisi iš mūsų valstybės joje gyvenantys žmonės.
PIRMININKĖ. Klausia M. A. Pavilionienė. Ir mūsų laikas baigiasi. Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, krikščionišką meilę žmogui ir paramą šeimai, vaiko interesams šiame Seime deklaravo visos partijos, tačiau, pasirodo, kad meilę žmogui ir paramą šeimai Seimo nariai suvokia skirtingai. Ar tikite, kad tie Seimo politikai, kurie rėmė konservatyvaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuriame žmogaus teisės yra ribojamos ir mokslo pažanga neigiama, išspręs Lietuvos demografinę krizę, padidins gimstamumo rodiklius, išsaugos moters sveikatą? Ar konservatyvus mąstymas padidins dirbtinio apvaisinimo turizmą, nes Lietuva yra valstybė, kuri jau nusižengė Europos Sąjungos teisei? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Modernios dirbtinio apvaisinimo technologijos į Lietuvą ir taip jau atėjo labai labai stipriai vėluodamos, jeigu mes lyginsime save su kitomis pasaulio šalimis, beveik 20 metų, todėl vienareikšmiškai būtina priimti sprendimus, įgalinančius gimti kuo daugiau vaikų Lietuvoje. Mes žinome, kad, pavyzdžiui, Skandinavijoje, apie 4 % visų gimusių vaikų gimsta būtent tokiu pagalbos jiems suteikimo keliu, todėl aš manau, kad bus atsižvelgta, bus įvertinta. Na, o politikų sprendimus tegu vertina jų rinkėjai. Turbūt jie ir bus tie, kurie vertins, ar teisingi sprendimai padaryti, ar ne.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus, laikas baigėsi. Dabar Seimo narių pagal Statutą dvi nuomonės už, dvi – prieš. Prašom, V. M. Čigriejienė – nuomonė už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Tokio piliečius atstumiančio įstatymo neturi nė viena Europos šalis. Prezidentės Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos siūlo panaikinti pagalbinio apvaisinimo metodo šalininkų priešpriešą ir grąžinti demokratinės valstybės pamatines vertybes, laisvę priimti sprendimus. Palaikau Prezidentės siūlomas pataisas, nes jos atitinka geriausią Europos taikomą pagalbinio apvaisinimo praktiką, kurią suformavo didžiausia ir profesionaliausia Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija, vienijanti 6 tūkst. 605 mokslininkus iš 115 Europos ir pasaulio šalių.
Mieli Seimo vyrai, nepalikite, nebūkite abejingi toms moterims, kurias jūs mylite! Ačiū jums už tai.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, čia susiduria vertybės. Buvo bandoma apkaltinti Bažnyčią, Bažnyčios vadovus, kad jie šiuo klausimu išsako savo poziciją. Aš manau, jie turi dar atkakliau, dar garsiau kalbėti. Visiškai natūralu, kad Bažnyčios mokymas niekada nesutaps su liberaliąja ideologija. Juk atėjęs į žemę Kristus buvo taip pat nukryžiuotas tautos už savo mokymą, už tai, kad jis gynė ir skleidė savo mokslą, jis buvo apšauktas, pažemintas, paniekintas, apspjaudytas ir nukryžiuotas.
Šiandien Bažnyčia eina tuo pačiu keliu gindama gyvybę, gindama žmogų. Mielieji, tie, kurie kalbate, neapgaudinėkite visuomenės ir žmonių. Dirbtinis apvaisinimas nėra joks gydymas, dirbtinai apvaisinta moteris netaps po to vaisinga. Tą pasakykite viešai ir visiems laikams.
Antras dalykas, ar galima nužudyti dešimt, kad vienas būtų gyvas? Aš manau, kad tai yra amoralu. Bažnyčia renkasi ir pataria mums atsakingą kelią, juk ne Bažnyčia, o mokslas įrodė, kad embrionas yra gyvybė ir bet kurioje stadijoje mes turime gerbti gyvybę. Štai kur yra esmė! Man tik tenka apgailestauti, kad Krikščionių demokratų partija, iškėlusi kandidate į Prezidentus Dalią Grybauskaitę, nepaisė jos komunistinės praeities, o jinai neatsižvelgė į konservatorių poziciją ir vetavo šitą įstatymą. Aš manau, kad tikras išvadas konservatoriai padarys ir Prezidentės atžvilgiu. Todėl, gerbiamieji, aš nepalaikau Prezidentės veto ir manau, kad buvo priimtas įstatymas labai atsakingas, gerbiantis ir gyvybę, ir motiną.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už. R. J. Dagio nematau savo darbo… Jūs kalbėsite už veto? Palaikysite Prezidentės veto?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, gerbiama Pirmininke, jūs visiškai skirtingai traktuojate Statutą, aš dar kartą tą jums priverstas paaiškinti. Šiuo metu mes sprendžiame dilemą tokią: arba laikyti tą, kurį priėmėme, Pagalbinio apvaisinimo įstatymą nepriimtu, tada visi tie, kurie kalba prieš, balsuos už tai; arba svarstyti Prezidentės pateiktas pataisas ir mūsų priimtą įstatymą, tada kitoje stadijoje mes apsispręsime, ar mes įveikėme Prezidentės veto, jeigu neįveikėme, tai ar mes priimame Prezidentės pataisas. Tokia yra procedūra. Todėl aš ir kalbu taip, kaip užsirašęs, už svarstymą, nes aš negaliu… Tikrai palaikau tas nuostatas, kurias priėmėme mes čia, Seime.
Nesigilindamas į jokias papildomas diskusijas, aš dar kartą pakartosiu, ką mes sprendžiame. Galima sugalvoti įvairiausių sprendimų, įvairių gydymo metodų, visko galima sugalvoti, bet niekas už mus neišspręs pagrindinio klausimo, kad embrionas, arba kitaip (embrionas čia sugalvotas dėl mūsų sąžinės palengvinimo) žmogus, pradėtas žmogus, žmogus, kuris jau atsirado susijungus dviem ląstelėm, šito jau niekas – nei modernus pasaulis, nei mokslas nekvestionuoja, turi teisę gyventi ar neturi? Ir ar ta teisė gyventi gali būti kvestionuojama kiekvieno mūsų apsisprendimu leisti jam gyventi ar neleisti jam gyventi? Ir kas tas teisėjas, kuris nuspręs, kas turi gyventi? Mes galime grįžti tikrai į 1940 metus, kai pasakysime, kad jūs, deja, nepilnaverčiai ir mes jums gyventi neleisime. Šitos ribos peržengimas yra labai pavojingas, todėl mes turime apie tai pirmiausia ir galvoti. Visa kita yra antraeiliai klausimai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Niekada nepritariau ir netikėjau nuomone, kad žmogaus gyvybė, šiuo atveju embrionas, galėtų būti prekė. Preke ar paslauga mūsų liguistai liberalėjančioje valstybėje jau tapo mokslas, kultūra, švietimas. Dabar užsidirbti prekiaujant žmogaus embrionais parūpo tam tikram nelabai sąžiningų gydytojų ratui. Mano nuomone, tai žalingas mūsų valstybei įstatymas, siūlau kolegoms balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Vėl ta pati procedūra. Jeigu mes priimame svarstyti iš naujo įstatymą, kuris grįžta į komitetą, balsuojate už, jeigu manote, kad nereikia jokio, nes nebuvo įstatymo, balsuojate prieš. Visiems aišku? (Balsai salėje) Kas neaišku, Petrai? Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama Pirmininke, aš nežinau, kada mes pakeitėme Statutą. Būdavo Prezidentė pateikia įstatymą, Seimas apsisprendžia: arba atmeta Prezidentės veto 71 balsu, arba ne. Aš noriu balsuoti prieš Prezidentės veto. Pasakykite, kaip man balsuoti prieš Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Jeigu jūs… Gerbiamas Petrai, jūs daug kadencijų esate Seime, net seniau už mane. Taigi 165 straipsnio (atsiverskite Statutą) 2 dalis labai aiškiai sako: „Seimas (pirmu) balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti (savo) įstatymą nepriimtu.“ (Šurmulys salėje) Gerai žinote, jeigu norite balsuoti prieš Prezidentės veto, kaip jūs klausėte, tai turite pritarti. Antru balsavimu jūs galėsite balsuoti už savo priimtą įstatymą. Jeigu jūs, kai kurie Seimo nariai, manote, kad išvis to įstatymo, kurį priėmėme, nereikia, mes jokio kito neturime, tai tokiu atveju nebus jokio įstatymo.
Dar kartą skaitau Statuto 2 dalį. Alternatyviai balsuosime. Balsavimu turi būti nuspręsta (pirmu balsavimu) „ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu“. Tie, kurie balsuoja už – už svarstymą iš naujo, tie, kurie prieš – kad išvis laikytume įstatymą nepriimtu. Balsuojame. Antru balsavimu, Petrai, galėsite balsuoti taip, kaip jūs norite, kaip jūs siūlėte.
Balsavo 88 Seimo nariai. Visi vieningai už – 88, prieš nėra.
Taigi svarstome įstatymą iš naujo. Yra siūloma: Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis ir svarstymo data pagal Statutą, privalote apsvarstyti iki rugsėjo 14 dienos. Nėra „jeigu spėsime“. Statutas imperatyviai nurodo apsvarstyti per savaitę.
Gerbiamasis S. Brundza pirmiau gerbiamos Marijos stovėjo. Prašom.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš nors ir ne specialistas tų reikalų, bet aš esu žmogus, man labai keista buvo klausytis šios diskusijos dar dėl vienos priežasties. Jeigu neklystu, pernai buvo įvykdyta apie 6 tūkst. abortų, manau, kad daugelis tų abortų vis dėlto buvo tikrai ne dėl didelio būtinumo. Tai dabar dėkime ant svarstyklių: embrionas ir kūdikėlis, gyvas iki 10 savaičių. Tai kodėl mes nekalbame apie tų žmonių, kurie atsisako, ekskomunikavimą ir t. t., tai yra tikrai tikra gyvybė, o čia kalbame ir apie pasirinkimą – ne tik embrionų, bet ir kiaušialąstės? Tai vis dėlto, kada 50 tūkst. šeimų negali susilaukti vaikelio, tai žiūrėkime, kur yra ta gyvybė ir kuri yra svarbesnė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerbiamas Gediminai Jakavoni, tokį gražų vardą turite – Gediminas. Bet ar jūs perskaitėte įstatymą? Kur yra apie embrionų pardavimą parašyta? Pasakykite, ką jūs čia Seimo narius klaidinate ir kuo jūs gąsdinate? Šitoks vyras ir šitaip negražiai elgiatės! Nereikia meluoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Dirbame toliau. Visada prisiminkime, kad kažkas mums suteikė teisę gimti ir šiandien priimti sprendimus.
13.07 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4306GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4306GR. Pateikimo stadija. L. Antanavičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašom. Dar vienas veto.
L. ANTANAVIČIENĖ. 2016 m. liepos 13 d. Respublikos Prezidentė grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymą. Šis Seimo priimtas įstatymas tikrai atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, lengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų, investuotojų, įmonių vadovų ir studentų įdarbinimą, tačiau šito Seimo priimto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įvirtintos nuostatos tuo pačiu metu sudaro sąlygas piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, o tai kelia grėsmę Lietuvos ir kitų Šengeno erdvei priklausančių valstybių nacionaliniam saugumui, įteisina nelegalų darbą bei neužtikrina sąžiningos konkurencijos.
Iki šiol leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gauti arba pratęsti pretenduojantys trečiųjų šalių verslininkai turėjo užtikrinti, kad jie vykdo realią ūkinę veiklą, būti įdarbinę ne mažiau kaip tris darbuotojus bei investuoti atitinkamą kapitalą. Seimo priimta nuostata panaikino šiuos reikalavimus užsieniečiams, norintiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Tai reiškia, kad nuo šiol leidimas gyventi mūsų šalyje tokiems asmenims bus pratęsiamas be jokių papildomų sąlygų ar vadinamųjų saugiklių. Toks reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių.
Pirmiausia minėto įstatymo nuostata sudarys prielaidas piktnaudžiauti leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo sistema. Padidės rizika, kad užsieniečiai steigs įmones fiktyviai, t. y. turėdami vienintelį tikslą – gauti leidimą gyventi Lietuvoje, kartu įgydami ir judėjimo Šengeno erdvėje laisvę. Tokia situacija kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių nacionaliniam saugumui, kadangi nėra užtikrinama, jog į Šengeno erdvę atvyks tik teisėtų tikslų siekiantys asmenys. Neatmestina, kad mus tai sugrąžins į 2014 metus, kai Lietuvoje jau buvo situacija, kai dalis užsieniečių įsteigtų įmonių realios veiklos nevykdė ir buvo steigiamos tik siekdamos gauti leidimą laikinai gyventi. 2014 metais, Seimui patvirtinus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, apribojančius galimybę steigti fiktyvias įmones, leidimų laikinai gyventi skaičius, pirmą kartą kreipiantis dėl jų išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, sumažėjo net penkis kartus.
Antra. Ta pati įstatymo nuostata įteisina nelegalų darbą. 12 straipsnio 1 dalis numato galimybę įmonėje dirbti užsieniečiams, dar tik pretenduojantiems gauti leidimą laikinai gyventi, o toks darbas Lietuvoje yra laikomas nelegaliu.
Trečia. Pagal 12 straipsnio 1 dalies nuostatą dviejų vidutinių darbo užmokesčio atlyginimų reikalavimas būtų taikomas tik įmonės dalyviams, pirmą kartą gaunantiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šis reikalavimas nebebūtų taikomas jau veikiančioms įmonėms. Tokia įstatymo nuostata neužtikrina vienodų sąlygų taikymo steigiamoms ir jau veikiančioms įmonėms.
Priimtas įstatymas taip pat diskriminuoja ir stambiuosius investuotojus. Jiems, kreipiantis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo, išlieka pareiga atitikti visus būtinus kriterijus kaip ir kreipiantis pirmąjį kartą, tačiau tokios pareigos nebelieka mažiau investuojantiems užsieniečiams, kurie kreipiasi antrą kartą.
Leidimus laikinai gyventi gavę užsieniečiai bei jų šeimos nariai gauna teisę taip pat naudotis ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sistemomis. Taigi tuo galės pasinaudoti net ir realios veiklos nevykdančių ir prie Lietuvos ekonominės gerovės niekaip neprisidedančių įmonių steigėjai ir jų šeimos nariai.
Baigdama pristatymą norėčiau dar kartą akcentuoti, jog Seimo priimtas įstatymas tikrai svariai prisideda prie ekonominės ir socialinės valstybės gerovės kūrimo ir šalies konkurencingumo didinimo, tačiau įstatyme, nenustačius Respublikos Prezidentės siūlomų saugiklių, šis tikslas gali taip ir būti nepasiektas. Todėl Respublikos Prezidentė siūlo Lietuvos Respublikos Seimui grąžintą įstatymą svarstyti pakartotinai ir pritarti tokiai įstatymo 12 straipsnio 1 dalies formuluotei, kokiai buvo pritarę įstatymo projektą svarstę komitetai. Atsižvelgdama į išsakytus argumentus, kviečiu jus, gerbiamieji Seimo nariai, palaikyti šį siūlymą ir iš naujo svarstyti grąžintą įstatymą, jį patobulinti pagal teikiamą formuluotę. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Ažubalis. Ruošiasi K. Daukšys.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, jūs išvardinote pasekmes, kas būtų, jeigu mes nepritartume Prezidentės veto ir siūlytai pataisai. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, ką jūs manote apie tuos migrantus, kurie sako, kad jiems galimai kiltų problemų grįžti į savo kilmės valstybes gyventi ir dirbti dėl ten gresiančio persekiojimo. Pavyzdžiui, taip kalba Rusijos Federacijos piliečiai. Tai galbūt galima būtų suteikti jiems galimybę gyventi Lietuvoje ir gauti papildomos apsaugos gavėjo ar pabėgėlio statusą ir nepriskirti jų verslininkų kategorijai, nes iš tikrųjų verslo jie nedaro.
L. ANTANAVIČIENĖ. Taip, visiška tiesa. Šiuo atveju mes kalbame apie tuos trečiųjų šalių piliečius, kurie kreipiasi dėl leidimo gyventi būtent ūkinės veiklos vykdymo pagrindu, t. y. jie atvyksta į Lietuvą su tikslu čia daryti ūkinę veiklą, vystyti, daryti verslą, paprastai tariant.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi A. Sysas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų tas įstatymas, ko gero, reikia pripažinti, Seimo nebuvo pats tobuliausias priimtas. Bet aš noriu kito dalyko paklausti.
Žiūrėkite, visos valstybės, kurios pasiekė didžiausią suklestėjimą: ar Jungtinės Amerikos Valstijos, ar Anglija, ar kitos, jos įsileidžia migrantus, ypač tuos, kurie arba moksle ką nors gali pasiekti, arba versle ką nors gali pasiekti. Dabar mūsų galiojanti sistema yra tokia, kad mūsų pačių, viena vertus, mažėja, o, kita vertus, mes bijome įsileisti žmones, kurie gali ką nors nuveikti. Aš esu tikras, kad jeigu reikės kurios nors valstybės spec. tarnyboms, tai dirbs ir trys žmonės, priimti į darbą, ir apyvarta bus gera, ir kiti dalykai bus, ir jūs nuo to nepasislėpsite. Kaip atsivežti tų žmonių, kurie gali dirbti, daryti čia, kad jie čia nusėstų. Šiuo atveju, aš manyčiau, vien tik Prezidentės veto neužtenka. Gal jūs turite kokį nors kitą matymą, kaip sutvarkyti tą sistemą, kad mes būtume pakankamai atviri kitų, ypač krikščioniškų, bendruomenių nariams, kurie galėtų čia pradėti kurtis ir kurti verslą?
L. ANTANAVIČIENĖ. Aš manau, kad tuo keliu ir einama. Tie pakeitimai, kurie atspindėti šiame Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kokį priėmė Seimas, nuo ko aš ir pradėjau pristatydama, jie yra tikrai labai laiku. Jie iš tikrųjų palengvina sąlygas atvykti į Lietuvą ir įsidarbinti tiems žmonėms, kurių mums reikia. Yra, pavyzdžiui, ir startuolių viza, mes šioje srityje tikrai tampame tam tikru habu, kalbant ne visai lietuviškai, bet centru. Šiuo atveju yra atliepiama į tas realijas, įstatymas numato daug lengvesnes sąlygas tokiems žmonėms čia kurtis. Taip pat, sakykime, studentams, užsienio trečiųjų šalių valstybių piliečiams studentams, kurie čia mokėsi. Beje, dėl to, kad mokslams pasibaigus nėra lanksčios sąlygos jiems pasilikti, didžioji jų dalis išvyko. Vėlgi šis įstatymas numato daug lankstesnes galimybes tiems žmonėms pasilikti, tiems, kurių mums reikia, kad čia pasiliktų.
Grįžtant prie veto tai yra aiški spraga atvykti į Lietuvą ir visą Šengeno erdvę žmonėms, turintiems tokių, sakykime, neteisėtų tikslų. Čia tikrai tos priešpriešos nėra. Taip, Prezidentė pasisako už tai, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas turi sudaryti liberalesnes sąlygas atvykti tiems žmonėms, kurių mums, Lietuvai, mūsų darbo rinkai, mūsų darbdaviams reikia, ir tai vyksta. Užkardžius šitą arba užtaisius tą vieną landą, manome, kad tikrai bus daug didesnis… Šis įstatymas tikrai atliepia mūsų darbdavių norus, nes buvo daug dirbta kartu ir su „Investuok Lietuvoje“, ir su didžiausiomis darbdavių organizacijomis. Tai buvo ilgas laikas ir aš neabejoju, kad ateityje tas įstatymas bus ir dar peržiūrimas, ir galės būti papildytas, jeigu išaiškės kokių nors sričių, kur reikia dar geresnių sąlygų siekiant papildyti mūsų darbo rinką kokiais nors specifiniais poreikiais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Jūs taip gražiai pasakojate, kad norėjau jau neklausti. Bet vis dėlto, gerbiamoji, kodėl mes į visus, norinčius atvykti į Lietuvą, žiūrime negatyviai? Ir jūs iš karto šnekate apie tai, kad jie visi važiuoja čia, kad vykdytų neteisėtus veiksmus. Na, aš pažįstu dalį tų žmonių, kurie atvažiavo, dirba, moka mokesčius Lietuvai. Jie bėgo nuo V. Putino valdžios. Užuot sugalvoję, kaip galime sudaryti sąlygas, kurios leistų jiems čia kalbėti prieš tą valdžią, prieš kurią mes norime kovoti – su ta didele šalimi ir ta politika, mes iš karto visus įvardijame kaip nusikaltėlius.
L. ANTANAVIČIENĖ. Tikrai ne.
A. SYSAS (LSDPF). Ne. Jūs papasakojote apie tai, aš girdėjau… Ar žinote, kiek šiandien Lietuvoje pagaunama nelegalų, nelegaliai dirbančių? O jūs vis kartojate 12 straipsnį, kuriame parašyta, kad galimai gali dirbti. Na, jūs turbūt nesusidūrėte. Ar gali kas nors pradėti prezidentūroje dirbti be darbo sutarties?
L. ANTANAVIČIENĖ. Tikrai negali, nes tai yra…
A. SYSAS (LSDPF). O Seime?
L. ANTANAVIČIENĖ. Irgi negali.
A. SYSAS (LSDPF). Matote. O nelegaliai šluoti ar statyti namą ir lietuvaičiai gali ir tą daro. Žiūrėkime į problemas šiek tiek per kitą prizmę, ne per neigiamą, tada būtų žymiai geriau.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū, bet šita pataisa – ne apie tai. Šita pataisa neužkerta kelio trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir dirbti, legaliai dirbti, kurti verslą, steigti įmones. Yra tik bandymas priimti tą saugiklį, kad, pratęsdami savo gražią, legalią, mums naudą duodančią veiklą, jie tiesiog turi dar kartą įrodyti, kad viskas yra legalu, švaru, mokesčiai mokami, įmonė įdarbina žmones. Vėlgi galime pasiremti kitų šalių patirtimi. Tokie kriterijai, kurie būtini tenkinti steigiant verslą trečiųjų šalių piliečiams, kai yra daug griežtesnių, pavyzdžiui, ir Airijoje, ir Estijoje yra reikalavimai ir pelno, t. y. kiek naudos… Negana to, kad yra reikalavimas nustatytas, sakykim, darbuotojų skaičiui, dar netgi paskaičiuojama, kiek naudos ta įmonė turi valstybės biudžetui atnešti, arba vertinamas tos įmonės veiklos planas. Tai šiuo atveju tikrai nėra koks nors labai didelis apribojimas, bandymas užkirsti nelegaliems, nedoriems žmonėms čia įsikurti ir judėti po Šengeno erdvę. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju patarėjai už jūsų pristatytą veto. Aš tik noriu pasakyti, kad iš labai mažo klausimo padarėme valstybinio lygio saugumo problemą. Dirba šeima, tris vietas turi, labai sunku po krizės išlaikyti provincijos miestelyje tris vietas. Vaikai… (Balsai salėje) Aš… Vaikai mokosi, vaikų nenori išvežti kitur, vaikai nori likti Lietuvoje. o mes į viską žiūrime labai sudėtingai.
Nuomonė už – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, Pirmininke. Aš manau, tiktai jeigu jūs norite kalbėti už arba prieš, jūs turite taip pat gauti, o ne čia agituoti.
Dabar, kolegos, iš tikrųjų kairėje pusėje matau visišką asmenybių ar nuomonių susidvejinimą. Vyriausybės pozicija šiuo klausimu yra labai aiški: buvo pristatyta ir pasakyta nepritarti galimybei įdarbinti leidimus laikinai gyventi turinčius užsieniečius, o tuo labiau dar tik pretenduojančius į tokius leidimus gyventi gauti užsieniečius bei jų šeimos narius, nes tai būtų neteisėtas darbas Lietuvoje. Kartu aš matau poną A. Sysą – socialdemokratų socialinės politikos architektą, kuris pasisako už nelegalų darbą, neteisėtą darbą Lietuvoje.
Ponai, aš… (Balsai salėje) Nereikia karščiuotis! Aš galiu pasakyti tik vieną dalyką, kad argumentai, kodėl reikėtų pritarti Prezidentės veto, labai aiškūs – nes nepritarus, paprasčiausiai atsirastų daugiau paskatų steigti fiktyvias įmones Lietuvoje. Būtų įteisintas nelegalus užsieniečių darbas, įteisintas reikalavimas – užsieniečių verslui dvejopi standartai ir t. t.
Ponai, tie, kurie galvoja apie valstybę ir pirmiausia apie jos socialinę sistemą, nes tai būtų našta ir mūsų socialinei sistemai, balsuokite ir palaikykite Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pataisa apie pratęsimą gyventi kalba, o ne apie iš naujo suteikimą…
Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, užsieniečių teisinė padėtis mūsų valstybėje išties yra labai svarbus klausimas. Jis nėra toks paprastas. Tai veikia mūsų tautos ir išlikimą, ir kitus aspektus. Pavyzdžiui, man nepatinka, kad kai analizuoji situaciją, ją stebi, kartais nesupranti, kad… pradedi galvoti, kas suinteresuotas daryti tokias sąlygas, kad Lietuvoje gyventi būtų blogai, kad reikia gąsdinti 26 metus, kad Lietuvoje yra blogai, ir siekti, kad kuo daugiau žmonių išvyktų iš Lietuvos. Gerai, pasiekėme – jau milijonas išvyko. Aišku, mes tada sukuriame problemą. Kokią problemą?
Sukuriame problemą, kad trūksta darbo jėgos. Tada atsiranda gelbėtojų, kurie sako: mes sudarykime lengvesnes sąlygas atvykti kitų valstybių piliečiams į mūsų valstybę dirbti. Pabrėžiu: ne išlaikyti čia Lietuvos Respublikos piliečius su tinkama socialine apsauga, bet sudaryti sąlygas, kad kiti atvyktų. Aš suprantu darbdavius, kurių yra apie šimtas tūkstančių. Kai kurie darbdaviai yra suinteresuoti, kad tokie žmonės atvyktų, nes tokia darbo jėga yra pigesnė. Analogiškai ir pelnai yra didesni.
Aš pritarčiau šitam Prezidentės veto su viena sąlyga, nes aš tikėjausi ir norėjau, kad šitai būtų, kad Prezidentė parašytų, kad galų gale mūsų valstybėje turi būti viena nacionalinio lygmens migracijos reguliavimo politikos nustatymo struktūra, kad pripažintų, kad dabar penkios ministerijos dirba migracijos srityje, o viena nežino, ką dirba kita. Tada išeina, kad vaikas yra be galvos. Aš manau, kad tas rezultatas – Lietuvos Respublikos piliečių evakuacija iš Lietuvos – yra negatyvas. Todėl kartoju – pritarčiau, jeigu Prezidentės veto būtų atspindys, kad turi būti sukurta bendra, kaip yra kitose valstybėse, nacionalinio lygmens migracijos tarnyba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų aš tik noriu dabar priminti, kad svarstome, ar priimti Prezidentės pateiktą įstatymo vetuojamą projektą, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Aš palaikau Prezidentės teikiamą siūlymą tuo požiūriu, kad yra išlaikomas užsieniečių teisinės padėties svarbiausių nuostatų įtvirtinimas. Yra didelis žingsnis į priekį ir nesvarbu, kad vieno ar kito nedidelio pakeitimo kontekste mes pritarsime ar ne, labai svarbu, kad su vizomis startuoliams pritraukę kvalifikuotų darbuotojų mes išties tapsime patrauklesne šalimi, traukiančia talentus, gebančia lanksčiau reaguoti į darbo rinkos iššūkius. Todėl ir aš pats, ir Liberalų sąjūdžio frakcija raginame priimti Prezidentės veto svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate, kad svarstytume iš naujo grąžintą įstatymą, balsuojate už, kas laikote įstatymą nepriimtu, balsuojate prieš. Alternatyviai.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1. Taigi svarstome įstatymą iš naujo.
Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Svarstymo data – rugsėjo 14 diena.
13.27 val.
Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIP-4639 (pateikimas)
Darbotvarkės – Elektros energetikos sistemos ir elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIP-4639. Pateikimas. Yra 64 tūkst. 751 piliečių parašas ir tai yra piliečių iniciatyva, kurią mums pristatys Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, man didelė garbė šiandien jums pristatyti įstatymo projektą daugiau nei 64 tūkst. Lietuvos piliečių vardu – įstatymo projektą dėl Lietuvos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos.
Iš pradžių leiskite man tarti keletą žodžių, kodėl tokio įstatymo reikia. Ne tik diplomatai puikiai žino, kai mes susiduriame su išoriniais iššūkiais, sprendimas, kuris dažniausiai pavyksta ir yra efektyvus, tai yra šalies susivienijimas bei sąjungininkų regioninių jėgų suvienijimas, kuris dažniausiai padeda išspręsti tokias problemas. Tą ne vieną kartą patyrėme stodami į Europos Sąjungą ir NATO.
Konkrečiai. Jeigu jūs pritartumėte šiam įstatymo projektui, mes pasiųstume labai aiškų signalą visų pirma Kremliui, nes tai yra jo statomas projektas, prižiūrimas. Dar 2011 metais Baltarusija ir Maskva sutarė, kad būtent Kremlius yra kompetentingas spręsti visus branduolinius klausimus, įskaitant aikštelės parinkimą. Kremlius turi iš tikrųjų kelis tikslus. Visų pirma supykdyti Lietuvą su Baltarusija, ilgainiui apriboti Baltarusijos europietišką kryptį ir pats svarbiausias – sustabdyti mūsų Baltijos šalių sinchronizaciją su Vakarais. Jeigu mes atsakytume vieningu balsavimu už šitą įstatymą, mes pasiųstume aiškų signalą Kremliui, kad šitas žaidimas tiek Lietuvoje, tiek ir regione nepavyks. Kremlius padarys sprendimą, kaip jis jau vieną sprendimą padarė Kaliningrade.
Antras signalas būtų pasiųstas į Varšuvos pusę. Jeigu jūs atsimenate, prieš dešimt metų buvo labai sunku Lenkiją įtikinti pasirašyti dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto, nes Lenkija labai bijojo nesaugios rusiškos elektros energijos. Ta pati baimė ir šiuo metu kausto Lenkiją dėl antro tilto, kuris yra būtinas mūsų sinchronizavimui su Vakarais. Kai Lenkija išgirdo, kad mes surinkome tuos parašus, buvo labai pozityvi reakcija, ir jeigu Seimas nubalsuotų už šį įstatymą, aš neabejoju, kad jūs visapusiškai paspartintumėte mūsų sinchronizaciją su Vakarais ir sustabdytumėte Kremliaus planą tą sinchronizaciją įšaldyti, nes be antro tilto mes tiesiog fiziškai to nepadarytume.
Trečias signalas būtų pasiųstas į Briuselį, ne tik į Europos Sąjungos Komisiją, ne tik į Parlamentą, bet ir į kitas Europos Sąjungos šalis ir net į Ameriką, be kurios, aš manau, mes šio klausimo taip pat neišspręsime. Kai aš kalbu su tų šalių diplomatais, jie aiškiai sako: Žygi, kaip mes galėtume jums padėti, jeigu jūs patys viduje šiuo klausimu nesutariate. Tu negali padėti šaliai, kuri pati nepadeda sau pačiai. Aš esu įsitikinęs, kad jeigu Seimas vieningai nubalsuotų už šį įstatymą, diplomatai padarytų viską, kad sukaltų tarptautinę koaliciją ir neleistų Astravui veikti taip, kaip nori Kremlius. Ne veltui Prezidentė, aš manau, šį klausimą iškėlė ir su JAV viceprezidentu J. Bidenu neseniai Rygoje.
Dabar apie įstatymo turinį. Pagrindinė ir svarbiausia nuostata, ko mes prašome, kad Seimas pritartų, įvardyti šią atominę elektrinę nesaugia. Kodėl tai yra svarbu? Tą pabrėžė ir Europos teisės departamentas savo išvadose. Toks nacionalinis sprendimas suteiktų mums teisę riboti elektros tiekimą ir iš Europos Sąjungos šalių, nekalbant apie trečiąsias šalis. Tai yra nacionalinis, pabrėžiu, sprendimas, kurį turi teisę priimti kiekviena valstybė, jeigu ji įrodo, kad tai kelia grėsmę jos visuomenei ir žmonėms, o kad mes tokią teisę, tiksliau, jūs tokią teisę turite, pagrindžia įvairūs ekspertai ir įrodymas, kad Baltarusija pažeidžia įvairias konvencijas.
2013 metais buvo priimtas atskiras Jungtinių Tautų sprendimas ir Espo konvencijos ministrų susirinkimas patvirtino, kad ši konvencija yra pažeista. Nevardinsiu kitų konvencijų, jos yra visuose dokumentuose. Galų gale tą pripažino ir patys baltarusiai, neseniai konsultacijose Vilniuje pabrėžę, kad jie šį sprendimą priėmė atsižvelgdami tik į gyventojų susitelkimus Baltarusijos teritorijoje, t. y. lietuviai ir Vilnius nebuvo įskaičiuoti į poveikį aplinkai. Vadinasi, akivaizdu, kad šita atominė negali būti Vilniui ir Lietuvai saugi, nes ji yra per arti, per mažas yra atstumas, per daug yra žmonių ir per mažai laiko bus sureaguoti, kad ir kokių priemonių mes būtume ėmęsi.
Kaip pilietis, tėvas, turintis keturis vaikus, aš prašau leisti Seimo įvardyti šią atominę nesaugia ir būtų labai blogai, jeigu jūs šią teisę iš manęs ir kitų panašių tėvų atimtumėte.
Ir antra svarbiausia nuostata, mes uždraudžiame importuoti, prekiauti ir įsileisti į rinką elektrą iš nesaugių atominių elektrinių. Tai yra labai svarbu, nes visi formalūs ir neformalūs šaltiniai patvirtina, kad didžiausią elektros kiekį Baltarusija ketina parduoti į valiutines Vakarų rinkas. Jeigu mes tam pasakysime aiškų ne, žinodami, kokia yra ekonominė situacija Rytuose, mes tiesiog sustabdysime jų ekonominę mašiną.
Apibendrinant, gerbiamieji Seimo nariai, su jumis kartu mes esame įveikę ne vieną iššūkį, tiek stodami į Europos Sąjungą, tiek į NATO, tiek energetinio saugumo srityje. Aš esu įsitikinęs, kad jums vieningai pritarus šiam įstatymui, mes padarysime viską, kad šią grėsmę sustabdytume. Aš manau, kad lietuviai, vilniečiai, turi teisę Vilniuje gyventi saugiai, auginti vaikus ir dirbti. Jų likimas šiandien yra jūsų rankose.
Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Gerbiamieji kolegos, dėkoju pranešėjui. Dabar klausimai. Pirmasis klausia kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų sveikintina perspektyva, jūs išdėstėte tarptautinius svertus ir galimybes. Šitas įstatymas atvertų mums kelią, kurį galėtume panaudoti, kad pasiektume savo tikslų, bet gal jūs dar galėtumėte keliais žodžiais paminėti didžiausius pavojus konkrečiai mūsų žmonėms dėl šitos atominės elektrinės, kuri statoma prie mūsų sienų, statybos, nes mūsų žmonėms iš tikrųjų yra labai svarbu žinoti, kad čia ne šiaip mūsų užgaida, bet pavojus yra labai konkretus, realus ir fizinis.
Ž. PAVILIONIS. Kaip neseniai pasakė buvęs premjeras A. Kubilius, jokia kita Vakarų sostinė neleistų sau statyti atominės elektrinės tokiu atstumu ir tą pabrėžė visos tarptautinės konvencijos, tai yra per arti. Atstumas yra per mažas, žmonių yra per daug ir tai yra akivaizdu. Savo ruožtu visi ekspertai pastebi, kad grėsmes būtų galima valdyti, jeigu toje šalyje būtų bent elementari branduolinės saugos kultūra, jos tenai nėra, tai yra net abejojama, kad kai kurios kaimyninės šalys Vakaruose ją turi. Ji yra neįgyjama per metus, ji yra įgyjama per dešimtmečius. Žinant, kad šią elektrinę iš esmės stato Kremlius pagal instrukciją ir daugelis ne tik Baltarusijos disidentų, bet ir valdžios pareigūnų sako, kad čia tik A. Lukašenka tuo klausimu užsiima, akivaizdu, kad tai yra dar vienas projektas, kuris yra politinis, jis iš esmės negali būti saugus, nes žinome, kuo baigdavosi Rytuose ne vienas politinis projektas. Beje, kas to nežino, gali apsilankyti Senamiestyje, vakar atidaryta nuostabi paroda apie Černobylio šešėlius. Demonstruojamos nuotraukos apie tai, kaip kažkada lygiai taip pat buvo vykdomi politiniai nurodymai Maskvoje ir slepiami nuo tautos.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Klausia L. Balsys. Ruošiasi A. Kubilius.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš esu vienas iš tų piliečių, kuris pasirašė po šita jūsų iniciatyva, nes man patinka pati idėja, kad nebūtų atominės elektrinės nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje, nei kur nors visame mūsų regione. Labai gaila, kad jūs šitą gerą idėją… Aš manau, kad tokiais tikslais pasirašė ir dauguma piliečių, kurie pasirašė prieš Astravo atominę elektrinę arba atominę energetiką apskritai. Labai gaila, kad jūs šitą gerą idėją pavertėte savo reklamine rinkimine politine kampanija, tą darote ir čia stovėdamas šioje tribūnoje.
Norėčiau paklausti, kaip jūs atskiriate, jeigu koks nors verslininkas, pavyzdžiui, susijęs su Konservatorių partija ir jau daug metų importuojantis rusišką elektros energiją ir norėtų importuoti baltarusišką elektros energiją, kaip jūs atskirsite, kuri elektra yra atominėje pagaminta, o kuri, pavyzdžiui, Baltarusijos saulės energetikos įmonėje, elektrinėje pagaminta ir kaip jūs uždrausite tam verslininkui ją importuoti?
Ž. PAVILIONIS. Į pirmą klausimo dalį atsakysiu. Per savo ilgą diplomatinę karjerą (24 metus dirbau diplomatu) mačiau įvairių politikų bandymus spręsti atominės problemas Lietuvoje. Atsimenu amžinąjį atilsį A. M. Brazauską, kai jis sutarė su trimis Baltijos valstybių prezidentais statyti atominę, atsimenu premjerą G. Kirkilą, kuris įtraukė lenkus į tą projektą, atsimenu buvusį premjerą A. Kubilių, kuris irgi bandė įvairius atominius projektus įgyvendinti, deja, dėl mūsų politinio futbolo įvartis, kuris šiuo metu įmušamas į mūsų vartus, yra būtent Kremliaus. Negalima taip galbūt lyginti, bet palyginsiu ir gynybos srityje. Kol Maskva nepradeda daryti tam tikrų judesių Rytų fronte, mes, matyt, turime išnaudoti paskutines galimybes ir pritarti savo gynybos finansavimui. Aš tikiuosi, kad Astravas bus tas mūsų vidaus politikos katalizatorius, kai mes galų gale baigsime žaisti šituos politinius žaidimus ir susivienysime. Būtų gerai, kad mes nekaltintume vienas kito, tiesiog priimtume šį sprendimą, nes jis sukelia mūsų piliečiams tiesioginę fizinę grėsmę. Ačiū, beje, už jūsų parašą.
Dėl konkrečių būdų, kaip tai būtų ribojama, aš manau, reikėtų kreiptis į energetikos ministrą, kuris neseniai padarė labai gerą pranešimą mūsų bendroje konferencijoje. Yra įvairūs būdai, kaip tą būtų galima apriboti, bet tai yra įstatymo įgyvendinimo klausimas.
PIRMININKĖ. Noriu priminti, kad atsakyti – dvi minutės. A. Kubilius. Ruošiasi A. Ažubalis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų, pats būdamas šitos akcijos šalininkas ir taip pat pasirašęs, noriu jūsų paklausti ir pasakyti, kad ir pati akcija, ir visa iniciatyva stabdyti Astravo atominės elektrinės projektą išnaudojant Lietuvos galimybes nepirkti ir neleisti naudoti elektros sistemos persijungiant prie europinės sinchronizacijos sistemos Maskvoje ir Minske yra stebima su didžiuliu nerimu. Aš tik noriu pacituoti rusų interneto portalą gazeta.ru. Tai nėra koks nors opozicinis portalas, jis yra arčiau oficialios valdžios. Visai neseniai, rugpjūčio 24 dieną, jis skelbė tokį tekstą, kuriame su labai dideliu nerimu yra vertinama, kad, Lietuvai atsisakius pirkti ir įleisti elektrą, Minskas susidurs su milžiniška ir neįveikiama problema, nes yra pasiimti valiutiniai kreditai iš tos pačios Maskvos ir grąžinti kreditus galima tiktai…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) …parduodant Lietuvai arba per Lietuvą į Vakarus tą elektrą. Sakykite, jūsų diplomatiniu vertinimu, ar Maskvoje ir Minske galų gale yra skaičiuojami pinigai, ar, nepaisant visų pinigų, nuostolių, vis tiek yra realizuojami tokie politiniai projektai, nors jie ekonominės… tik žalą gali atnešti tai pačiai Baltarusijai?
PIRMININKĖ. Laikas!
Ž. PAVILIONIS. Aš manau, atsižvelgdamas į dabartinę ekonominę situaciją Rusijoje ir Vakarų sankcijas Maskvai, naftos kainas pasaulinėje rinkoje, aš esu įsitikinęs, kad jie pinigus skaičiuoja. Tačiau jie taip pat skaičiuoja mūsų vienybės laipsnį. Jeigu mes liksime ir toliau susiskaldę, šis Astravo pleištas ir toliau bus realizuotas. O kai mes susivienijome ir pasakėme dėl Kaliningrado atominės projekto, kad mes nepirksime jų elektros, žinome, kas įvyko Kaliningrade. Esu įsitikinęs, kad taip įvyks ir Baltarusijoje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Ažubalis, ruošiasi R. Juknevičienė. Jau paskelbiau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs pakomentuotumėte. Štai rugsėjo 6 dieną pasirodė išvada, kad Rusijos audito rūmai parengė raportą apie tai, kaip, kokie procesai vyksta Astravo atominėje elektrinėje. Ir aš pacituosiu vieną sakinį. Bandysiu versti iš rusų kalbos: „Astravo statyba prasidėjo neturint išdirbtos ir patvirtintos projektinės dokumentacijos.“ Ir tai yra oficialus Rusijos audito rūmų auditoriaus Ždankovo pranešimas. Kokios pasekmės tokio dalyko gali būti?
Ž. PAVILIONIS. Aš manau, pasekmės turi ir gali būti liūdnos, apie ką nuolatos šneka mums mūsų pačių draugai baltarusiai. Kodėl taip daroma, yra labai akivaizdu. Maskva bando įkalti pleištus tarp kaimyninių valstybių jau labai seniai, ir Astravas iš esmės yra ne tik grėsmė Lietuvai, bet ir, kaip minėjau, baltarusiškos europinės krypties paralyžiavimas ir mūsų sinchronizavimo sustabdymas. Tai yra politinis, geopolitinis projektas, kurį Kremlius daro turėdamas agresyvias užmačias, ir tai nieko bendro neturi, tiesą pasakius, su branduoline sauga ar žmonių gyvybe.
PIRMININKĖ. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, kad tai yra politinės rinkimų kampanijos dalis, tikriausiai visi mes suprantame, bet įstatymas yra įstatymas. Man atrodo, sąžiningiau būtų, kad klausti turėtų teisę ne tik vienos partijos atstovai, nes dabar šeši iš eilės, o kitiems jau nelieka laiko. Man atrodo, sąžiningiau būtų, jeigu mes taikytume šiek tiek kitokią tvarką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Statutas nenumato. Yra piliečių parašai. Turime gerbti piliečių valią ir vykdyti procedūras. Kitokios tvarkos nenumato. R. Juknevičienė, ruošiasi K. Daukšys.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pasirašiau ne todėl, kad esu iš principo prieš atomą. Greičiau atvirkščiai. Bet jei Lietuva į tuos pačius tinklus būtų stačiusi savo atominę, tai šitos atominės nebūtų iš principo.
Gerbiamasis pranešėjau, tikrai labai ačiū už tokį šviežio oro gūsį šioje tribūnoje, labai puikiai pristatėte. Mano klausimas dėl papildymo. Gal galėtumėte pakomentuoti tokį karinį… hibridinio karo kontekste šios atominės statybą, nes ne vienas ekspertas yra sakęs, kad tokia atominė, valdoma Kremliaus, šalia Vilniaus, šalia NATO sienos, gali būti naudojama iš esmės ir kaip taktinis branduolinis ginklas. Ką jūs manote dėl galimų provokacijų, nebūtinai taip žiauriai, dėl branduolinio ginklo, bet ir, pavyzdžiui, imituojant kokį nors įvykį, kur Vilnius turėtų būti pakeltas per dvi valandas?
Ž. PAVILIONIS. Aš gal atsakysiu iš savo asmeninės patirties. Šiuo metu puikiai žinote, kad Vilniuje labiausiai mėgsta investuoti ne tik amerikiečiai, bet ir įvairūs investuotojai. Jie pasirenka šią vietą, nes čia yra nuostabūs žmonės, nuostabios perspektyvos. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad pora tokių imitacijų grėsmių, kurių negali identifikuoti, ar jos buvo, ar ne, padarytų poveikį Vilniui, mūsų valstybei, kur šiuo metu susitelkia net 40 % mūsų investicijų. Tai, be abejonės, yra bandymas šią vietą padaryti šešėlinę, kaip Černobylyje tie šešėliai išryškėja. Ne tik pačia drastiškiausia prasme, bet tie šešėliai prasidės įvairiais būdais, nes užsieniečiai galvos, kur jiems dėti pinigus. Visapusiškai.
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi, bet K. Daukšys užbaigs Seimo narių klausimus.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikrai pirmiausia sveikinu gerbiamą Žygimantą kaip būsimą naują Seimo narį, kuris su labai gražia programa čia ateina. Mus visus užliejo tokia nuoširdi kovos prieš atominę energetiką banga ir t. t., ir t. t.
Atsakykite man į du klausimus ir trečią pastabą aš pats pasakysiu. Pirmas klausimas. Ar mūsų šis priimtas įstatymas sustabdys atominės elektrinės Baltarusijoje statymą ir egzistavimą?
Antras klausimas. Kur buvo gerbiamas premjeras A. Kubilius prieš šešerius metus, kur ten važinėjo dviračiu, kodėl tada nestabdė tos atominės elektrinės statybos?
Ir paskutinis klausimas. Ar jūs, kaip diplomatas, rimtas žmogus, aš dabar galvoju, kad jūs nesate koks nors teatro aktorius, neatsimenate, kaip mes uždarinėjome savo atominę elektrinę, ir ar nesigailite, kad dėl kažkokios vienkartinės naudos mes dabar kentėsime ir visa Lietuva kentės dėl to, kad šalia Vilniaus atsiras baltarusių atominė? Kad ji atsiras, jau aišku. Kur tada buvote jūs visi, kurie dabar taip verkiate dėl Vilniaus?
Ž. PAVILIONIS. Tada labai greitai. Į pirmą klausimą atsakymas – taip, aš tikiu, kad taip būtų, jeigu jūs suteiktumėte politinę valią, jeigu diplomatai turėtų politinius pagrindus tai daryti.
Į antrą klausimą aš atsakyčiau galbūt taip, kaip ponia Rasa pakomentavo. Tuo metu mes dar statėme savo atominį projektą. Jeigu jis būtų pastatytas, Astravo net paveikslėliuose nebūtų.
Atsakant į trečią klausimą. Šį sprendimą priėmėte jūs visi. O savo ruožtu, pasimokydami iš tos patirties, kaip Europos Sąjunga sugebėjo priversti Lietuvą paaukoti savo atominę, mes dabar padarysime viską, kad Minskas ir Kremlius tą patį pajustų.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Laikas baigėsi. Iniciatyva pateikta. Pagrindinis komitetas. Kadangi nebalsuojame, tai iš karto pereiname prie kitos procedūros. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Europos reikalų komitetas. Dėl komitetų nėra prieštaravimų? Prašom dėl komiteto.
L. BALSYS (MSNG). Dėl komitetų. Kaip papildomą komitetą siūlyčiau Energetikos komisiją įtraukti, nes tai yra turbūt labai svarbu.
PIRMININKĖ. Energetikos komisija papildomai. Sutinkate? Dėl komitetų nėra siūlymų daugiau? Nėra. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamentas rašo, kad turime paprašyti Vyriausybės išvados. Tinka data – spalio 12 diena? Tinka. Visi pritariate siūlymui dėl Vyriausybės išvadai? Taip, pritariame. Ačiū. K. Daukšys, prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Klausimas, kuris iškeltas, iš tikrųjų yra be galo svarbus, tai yra visos Lietuvos saugumo klausimas. Bet noriu tik pasakyti po visų mūsų pasisakymų. Nuolankūs tarnai, kokie buvo konservatoriai ir kai kurie socdemai savo laiku, niekados nebus geri savo valstybės šeimininkai.
PIRMININKĖ. Šiuo klausimu dar A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš kitu klausimu. Po to svarstomu klausimu. Noriu paprašyti frakcijos vardu padaryti pertrauką iki kito posėdžio dėl Vyriausybės įstatymo.
PIRMININKĖ. Palaukite, dar nepriėjome, dar nepaskelbiau. Gerbiamasis E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Nedavėte užduoti klausimo, bet visi skaitydami įstatymą turbūt perskaitėte. Šis įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios… Tai eina ir per kitus straipsnius. Kyla išties buitinis klausimas, ar negalima jos nuplauti? O kita vertus, juk tai žmogus diplomatas ir jis išmano teisės aktų kūrimą. Tokie žodžiai kaip „nešvari“ išvis nevartotini įstatymuose. Manau, kad galėtų pakeisti – elektrinėse nesaugiai pagamintos elektros energijos. Tai padėtų.
O iš kitos pusės, šis įstatymo projektas, panašu, kad yra deklaracija, bet ne įstatymas arba teisės aktas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal turėsite galimybę komitetuose nagrinėti, pateikti pasiūlymus, taisyti. Tik tiek, kad čia buvo nuoroda į Seimą dėl uždarymo, tai, kiek aš pamenu, Ekonomikos komitetas buvo davęs sutikimą Vyriausybei sustabdyti, bet neuždaryti, bet kažkaip uždarė.
13.50 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4691 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4691. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Sysas. Dėl vedimo tvarkos nori A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir sakiau, frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes visiškai aišku, kad tas siūlymas yra dėl ministro, kuris dabar serga. Tikrai nevykime Dievo į medį, jokių skubos darbų, kuriuos galėtų spręsti arba kurių negalėtų spręsti dabar pavaduojantis ministras, nėra, todėl prašome padaryti pertrauką ir nekeisti neblogai veikiančios dabar nusistovėjusios tvarkos dėl nelaimės vieno žmogaus, kuriam mes linkime kuo greičiau pasveikti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Statutinis prašymas. Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Kad ministras galėtų daryti netgi kadrinius pakeitimus, kai kur reikia skelbti konkursus. Niekas nieko negali daryti, net jei žmogus išeina iš darbo. Gerbiamieji kolegos, mes galime vilkinti iki kito posėdžio, po to dar vieną kartą, na, vis tiek šią problemą reikia spręsti, nes ministras nepaliko įgaliojimų kancleriui. Taip, kitose ministerijose ministras gali įgalioti kanclerį. Šiuo atveju J. Olekas negali atlikti normaliai savo funkcijų, kurios reikalingos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, viskas. Netriukšmaujame! Statutinis prašymas. Balsuojame. Yra opozicinės frakcijos prašymas daryti pertrauką. (Balsai salėje)
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 31, prieš – 27, susilaikė 8. Opozicija prašo, pertrauka iki kito posėdžio. Taigi klausimą spręsime kitą savaitę.
13.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurimo Truncės pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“ projektas Nr. XIIP-4692 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Darbotvarkės 12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aurimo Truncės pripažinimo netekusiu Seimo nario mandato“ projektas Nr. XIIP-4692. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Aš, jums leidus ir taupydama laiką, iš vietos. Yra prašymas pripažinti mandato atsisakymą ir yra reikalingas mūsų Seimo nutarimas. Tai tiek trumpai. Norinčių paklausti nėra. Ar galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate dėl A. Truncės mandato atsisakymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4692) priimtas. (Gongas)
13.54 val.
Savaitės (nuo 2016-09-12) – 2016 m. rugsėjo 13 d. (antradienio) ir 14 d. (trečiadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir dar yra Seimo darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – kitos savaitės darbotvarkės pristatymas. Aš galbūt nedetalizuosiu. Kaip ir minėjau, prioritetai yra svarstymai ir priėmimai. Dabar pagal pirminį projektą buvo sudaryta taip, jeigu komitetai matys, kad kas nors yra labai skubu, galėsime pakoreguoti darbotvarkę pirmadienį. Klausimų nėra. Ačiū už pritarimą.
Ir yra Seimo narių pareiškimai. Mane informuoja, kad yra gerbiamo A. Nako užsirašyta padaryti pareiškimą, bet aš jo nematau. Taigi registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Taigi rugsėjo 10 dienos plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Ačiū visiems. Geros likusios savaitės, savaitgalio.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.