LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
IR
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
2018 m. gruodžio 11 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“ nauja redakcija (toliau – Direktyva), kurią valstybės narės privalo iki 2021 m. birželio mėnesio perkelti į nacionalinę teisę. Direktyvoje pripažįstama, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių mažų ir vidutinio dydžio įmonių. Vietos verslo plėtojimo, tvaraus ekonomikos augimo ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo galimybės, kurios atsiranda valstybėse narėse ir regionuose investuojant į energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą regiono ir vietos lygmenimis, yra svarbios. Pažymėtina, kad Direktyvoje nustatyti reikalavimai yra įpareigojantys tik ES valstybes nares ir neužtikrina, kad tvarumo kriterijų laikysis trečiosios šalys. Pažymėtina, kad ES lygmeniu vis dažniau pasigirsta diskusijos ar medienos biokuras tikrai yra CO2 neutralus ir toliau gali būti pripažįstamas atsinaujinančiu energijos ištekliu, todėl Lietuva turėtų ne tik pati naudoti, bet ir kitas valstybes nares skatinti naudoti tvarų biokurą.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nr. XI-2023 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis panaudoti tvarius vietinius atsinaujinančius energijos išteklius. Šiuo metu dėl kritusios biokuro išteklių kainos, yra naudojamas tik palyginti geros kokybės biokuras, kurį pigiau yra atsivežti iš kaimyninių valstybių, paliekant blogos kokybės biokurą supūti miškuose. Esama situacija skatina perteklinį biokuro transportavimą iš vienos valstybės į kitą, taip dar labiau didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimus.
Lietuvos biomasės sektorius yra strateginės svarbos sektorius Lietuvos energetikoje ir svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad 2020 m. iš biokuro pagaminta šilumos energija sudarys apie 80 proc. visos Lietuvoje pagamintos ir centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Remiantis LITBIOMA duomenimis, Lietuvos biomasės sektoriaus apyvarta siekia apie 400 mln. eurų per metus, sektoriuje dirba apie 7 tūkst. darbuotojų (daugiausia regionuose), Lietuva eksportuoja biokuro technologijų už maždaug 50 mln. eurų per metus. LITBIOMA duomenimis, dėl gerai išvystyto Lietuvos biomasės sektoriaus, Lietuvos šilumos vartotojai dėl mažesnių šildymo sąskaitų kasmet sutaupo apie 150 mln. eurų. Siekiant ilgalaikių nacionalinių energetikos politikos tikslų, yra strategiškai svarbu užtikrinti Lietuvos biomasės sektoriaus tvarumą ir plėtrą. Tame tarpe svarbu užtikrinti Lietuvos biomasės sektoriaus tvarumą, jeigu Lietuvos miškus užpuolus žievėgraužiui vabzdžiui (lot. ips typographus) reikėtų naudingai panaudoti didelį kiekį pažeistos medienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2021–2030 m. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS), kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2019 m. gruodžio 30 d., nustatyta, kad valstybės politikos tikslas biokuro sektoriuje yra užtikrinti optimalų ir tvarų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą biokuro rinkos koncentracijos lygmenį. NEKS plane nustatyti valstybės politikos siekiami rodikliai, tarp kurių nustatyta, kad, siekiant aukščiau minėto tikslo, į Lietuvą importuojamo biokuro kiekis turėtų sudaryti iki 20 proc. Lietuvos biokuro rinkos dalies[1].
2020 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, įvertinusi situaciją Lietuvos biokuro rinkoje, savo išvadoje Lietuvos Respublikos Seimui konstatavo, kad dabartinis biokuro importo balansas nėra tvarus ir ilgalaikėje perspektyvoje negali išlaikyti aukštą konkurencijos, žemą rinkos koncentracijos ir šilumos kainų lygmenį. Išvadoje pažymėta, kad Baltarusijos (pagrindinės trečioji valstybė iš kurios yra importuojamas biokuras) biokuro eksporto kaina ir apimtys valdoma administraciniais nurodymais, tai nėra rinkos objektas. Baltarusijos biokuro gamybos sektorius yra valdomas centrinės valdžios ir subsidijuojamas. Dėl objektyvių priežasčių – subsidijų, mažesnių atlyginimų, Baltarusijos rublio nuvertėjimo – Lietuvos biokuro gamintojai nebepajėgia konkuruoti su baltarusiško biokuro importu, dėl ko vis daugiau Lietuvos biokuro gamintojų priversti ženkliai mažinti gamybos apimtys arba stabdyti veiklą. 2019 m. iš Baltarusijos į Lietuvą buvo importuota 1,4 mln. m3 biokuro, šis kiekis sudarė apie 30 proc. visos Lietuvos biokuro rinkos. Lyginant su 2017 metais, baltarusiško biokuro importo apimtys padidėjo 60 proc., šis augimas sąlygotas masinių miškų valymo ir sanitarinių kirtimų Baltarusijoje, siekiant apsaugoti miškus nuo žievėgraužių vabzdžių invazijos. Dėl šių priežasčių, baltarusiško biokuro kaina ir importo apimtys tampa vienu iš pagrindinių veiksnių formuojančiu centralizuotai tiekiamos šilumos kainas Lietuvoje. Energetikos ministerija savo išvadoje, kuriai buvo pritarta 2020 m. birželio mėn. Šilumos tarybos posėdyje, pažymėjo, kad mažėjanti vietinių biokuro gamintojų dalis Lietuvos biokuro rinkoje neatitinka šilumos vartotojų interesų, kadangi šilumos kaina tampa vis labiau priklausoma nuo Baltarusijos centrinės valdžios sprendimų dėl biokuro eksporto apimčių ir kainos. Išvadoje pažymėta, kad Lietuvos tikslas yra mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo bei užtikrinti, kad importuojamo biokuro kiekis neviršytų 20 proc. visos biokuro rinkos.
Pažymėtina, kad įstatymo projektu yra nesiekiama riboti biokuro importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi jis gali būti naudojamas ir kitose pramonės šakose, pvz. kaip žaliava plokščių gamyboje, tačiau siekiama užtikrinti, kad strateginės svarbos šilumos gamybos sektoriuje būtų kuo plačiau naudojami tvariai pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai (ne tik gaunami pačiu pigiausiu būdu), o šilumos kaina nepriklausytų nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų dėl biokuro eksporto apimčių ir kainos.
Įstatymų projektų tikslas – skatinti šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių.
Įstatymų projektams keliami šie uždaviniai:
1) skatinti Lietuvos biokuro gamintojų konkurencingumą;
2) skatinti Lietuvos biomasės sektoriaus tvarumą ir plėtrą;
3) užtikrinti optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biomasės importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje biokuro rinkoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą rinkos koncentracijos lygmenį;
4) mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo;
5) vystant Lietuvos biomasės sektorių skatinti biologinės įvairovės išlaikymą, tvarios gamybos miško ir (ar) žemės ūkio biomasės naudojimą, taip pat išmetamo ŠESD kiekio mažinimą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Baublys. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Energetikos ministerijos pasiūlymus pateiktus 2020 m. rugsėjo 16 d. Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje. Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, energijos išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL UAB ir Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA) atstovais.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu teisės aktai (Šilumos ūkio įstatymas, Energijos išteklių rinkos įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktais) nereguliuoja tvarių vietinių energijos išteklių pirmenybės ar skatinimo šilumos gamybos sektoriuje. Taip pat įstatyminiu lygmeniu nėra nustatytas optimalus vietinių ir importuojamų energijos išteklių balansas, kuris leistų rinkos dalyviams prognozuoti tolimesnę rinkos raidos kryptį bei įgyvendinti 2021–2030 m. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane užsibrėžtus tikslus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
1) Vyriausybė, savivaldybės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), šilumos gamintojai, energijos išteklių biržos operatorius (toliau – Operatorius) skatina šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių.
2) šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras pagaminamas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės sudarytų iki 20 proc. per einamuosius metus šilumos gamintojo įsigyjamo biokuro kiekio;
3) už 2 punkte minėto reikalavimo nevykdymą šilumos gamintojams būtų skiriama bauda siekianti iki 10 procentų pažeidimą padariusio subjekto metinių pajamų iš šios veiklos;
4) biokuro ir (ar) biomasės gamintojas, importuotojas ir (ar) pardavėjas, nuslėpęs biomasės kilmės valstybę, ar sąmoningai teikęs su tuo susijusią klaidingą informaciją biokuro pirkėjui, VERT ar Operatoriui – 1 metams pašalinamas iš prekybos biokuru energijos išteklių biržoje ir 1 metams netenka teisės sudaryti tiesioginius dvišalius susitarimus su šilumos gamintojais (sankcija taikoma ir su pažeidimą padariusio subjekto tiesiogiai susijusioms įmonėms, jo filialams ir atstovybėms);
5) Vyriausybė biomasės kurui nustato tvarumo kriterijus, skatinančius biologinės įvairovės išlaikymą, ekologiškai ir tvariai gaminamo ir tiekiamo biokuro naudojimą ir geriausią miškų tvarkymo praktiką, taip pat išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir biomasės atsekamumo pagal masės balansą sistemą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje;
6) VERT, vykdydama biokuro rinkos priežiūrą ir stebėseną bei kiekvieną ketvirtį skelbdama biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą, įvertins siūlomų įstatymų pakeitimų teisinio reguliavimo poveikį biokuro rinkos kainai, biokuro rinkos koncentracijos ir konkurencijos rodikliams bei šilumos kainai, ir šioje ataskaitoje pateikia išvadą ir (ar) rekomendacijas Vyriausybei dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
7) Vyriausybė įvertinusi minėtas VERT išvadas ir rekomendacijas esant poreikiui per 2 mėnesius nuo šių rekomendacijų gavimo pateikia Seimui pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
8) Vykstant šilumos aukcionui, šilumos tiekėjui pažymėjus kad naudos vietinį biokurą (SM3), esant vienodai kainai su kitais tiekėjais, laimėtų vietinę žaliavą naudoti planuojantis tiekėjas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Įstatymo projekto metu identifikuota neigiama priimto įstatymo pasekmė yra galimas biokuro pasiūlos sumažėjimas Lietuvos rinkoje, kuris gali sutapti su biokuro paklausos augimu Lietuvoje. Susiklosčius šioms aplinkybėms gali didėti biokuro kaina Lietuvos rinkoje, bei atitinkamai didėti šilumos kainos. Ši rizika 2021-2022 metų laikotarpiu vertintina kaip mažai tikėtina, įvertinant vietinės biokuro gamybos perteklių ir potencialą. Siekiant valdyti šią riziką, Operatorius ir VERT yra įpareigojama stebėti ir vertinti situaciją biokuro rinkoje, Vyriausybė įpareigojama esant poreikiui per 2 mėn. reaguoti į pokyčius biokuro rinkoje ir Seimui pateikti siūlymus dėl teisinio reguliavimo pakeitimų.
Numatoma, kad biokuro apskaitą turėtų užtikrinti Operatorius pagal masės balanso sistemą, t. y. nebus reikalaujama, kad importuotas biokuras būtų fiziškai pristatomas galutiniam pirkėjui, tačiau biokuro pardavėjas turės užtikrinti masės balansą tarp nupirkto ir parduoto importuoto biokuro. Taip būtų panaikinamas papildomas reikalavimas fiziškai pristatyti biokurą nutolusiems pirkėjams ir sumažinami transportavimo kaštai ir ŠESD išmetimai. Taip pat ši sistema leistų sumažinti energijos išteklių kainas (tame tarpe ir šilumos kainas) pirkėjams, kuriems šiuo metu nėra tiekiamas importuotas biokuras dėl to, kad iki jų transportuoti šį biokurą yra sąlyginai brangiau. Tokia sistema leistų nusipirkti pigesnio biokuro visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jis nebūtų sutelkiamas vien tik keliuose miestuose, iki kurių yra paprasčiausia pristatyti importuotą biokurą.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos Lietuvos biomasės sektoriaus verslo sąlygoms ir jo plėtrai, skatins Lietuvos biokuro gamintojų konkurencingumą. Siūlomi pakeitimai mažins Lietuvos priklausomybę nuo energijos išteklių importo, leis užtikrinti Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu siekiamą optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biomasės importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje biokuro rinkoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą rinkos koncentracijos lygmenį. Siūlomi pakeitimai skatins tvarų Lietuvos biomasės sektoriaus vystymąsi, skatins biologinės įvairovės išlaikymą, tvarios gamybos miško ir (ar) žemės ūkio biomasės naudojimą, taip pat išmetamo ŠESD kiekio mažinimą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje.
Numatoma, kad Įstatymo projektas taip pat prisidėtų sudarant savanorišką tvarumo skatinimo bei ŠESD mažinimo schemą. Priėmus siūlomus teisės aktų pakeitimus ir nacionaliniu reguliavimu nustačius vietos lygmens biomasės gamybos skatinimo schemą ir jos atsekamumą, kartu būtų įgyvendinti ir Direktyvoje keliami tikslai, o pirkėjai turėtų galimybę įsigyti tvarų biokurą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Įstatymų projektai neįtvirtina naujų sąvokų, kurias reikėtų teikti vertinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijai.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos teisinis pagrindas keisti Vyriausybės nutarimą Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos patvirtinimo“, numatant papildomas vietinės biokuro gamybos konkurencingumą skatinančias priemones.
Siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimą ir kontrolę, Vyriausybė, VERT ir Operatorius iki 2020 m. gruodžio 1 d. pagal kompetenciją parengs ir priims šio įstatymo tinkamam įgyvendinimui reikalingus teisės aktų pakeitimus:
- Vyriausybė ar jos įgaliota institucija – nustato ir priima tvarumo kriterijus, skatinančius biologinės įvairovės išlaikymą, tvarios gamybos miško ir (ar) žemės ūkio biomasės naudojimą, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir reglamentuojančius biomasės atsekamumo pagal masės balansą sistemą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje;
- VERT ir Operatorius – priima Energijos išteklių biržos reglamento pakeitimus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Simonas Gentvilas
Virgilijus Poderys
Sergėjus Jovaiša
Kęstutis Bacvinka
Viktoras Rinkevičius
Paulius Saudargas
Juozas Imbrasas
Petras Nevulis
Algimantas Salamakinas
Gintautas Kindurys
Zenonas Streikus
Irena Haase
Juozas Baublys
Algimantas Dumbrava