LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],

atsisk. sąskaita LT574010051004670211 Luminor Bank AS, banko kodas 40100.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

2021-03-         Nr.

Į 2021-02-15   Nr. S-2021-798-XIVP-220

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl lietuvos respublikos Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-220 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo Nr. XIII-306 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-220 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus.

Projektu siekiama įtvirtinti, kad „investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis, dalyvaujantys įstatymu pripažintos nesaugia branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, arba priklausantys subjektui, dalyvaujančiam nesaugios branduolinės elektrinės statyboje trečiojoje šalyje ar jos veikloje, su tokios elektrinės veikla susijusios elektros energetikos infrastruktūros plėtros projektuose, negali dalyvauti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamuose energetikos sistemos projektuose.“

Atkreipiame dėmesį, kad Projekte minimas investuotojas ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio šalis inter alia gali būti ir ES įsisteigusi bendrovė. Tokiu atveju, Projektu įtvirtinamas reguliavimas galėtų nulemti įsisteigimo laisvės, laisvo kapitalo judėjimo ir (ar) paslaugų teikimo laisvės ES bendrojoje rinkoje ribojimus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pripažinęs, kad, „<...> kalbant apie įmones, veikiančias naftos, telekomunikacijų ir elektros sektoriuose, tokių produktų ar tokių paslaugų aprūpinimo arba tiekimo užtikrinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje krizės atveju tikslas gali būti visuomenės saugumo priežastis ir todėl tai gali pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą.“ Vis dėlto, nors valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, iš esmės gali laisvai apibrėžti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo reikalavimus, kaip leidžiančius nukrypti ir pateisinti pagrindinės laisvės ribojimą, šie reikalavimai turi būti suprantami siaurai – taip, kad kiekviena valstybė narė be Europos Sąjungos institucijų kontrolės negalėtų vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl viešąja tvarka ir visuomenės saugumu galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (žr. Byla C-326/07, Komisija prieš Italiją [2009] ECLI:EU:C:2009:193, para. 69-70). ESTT praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad ribojimai gali būti taikomi tik laikantis ES steigimo sutartyse nustatytų ribų, o būtent – proporcingumo principo, reikalaujančio, jog priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršytų to, kas būtina norint jį pasiekti (Žr. Byla C-106/91 Ramrath [1992] ECLI:EU:C:1992:230, para. 29-30).

Vadovaujantis aktualia ESTT praktika bei turint omenyje tai, kad Projektu tam tikrų ryšių turinčioms bendrovėms iš esmės nustatomas absoliutus draudimas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos energetikos sektoriuje, toks ribojimas privalo būti pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti papildytas Projekto aiškinamasis raštas.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas jau numato atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo mechanizmą, suderintą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis (žr. 1 straipsnio 4 dalį), ir kurio kontekste yra vertinami ESTT praktikoje minimi tikslingumo ir proporcingumo aspektai. Egzistuojančio reguliavimo kontekste, galimai grėsmę nacionaliam saugumui keliantys subjektai (ar sandoriai) vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galinčias kelti grėsmę svarbiam visuomenės interesui. Todėl svarstytina, ar esamas reguliavimas nėra pakankamas Projektu siekiamiems tikslams pasiekti.

Teisingumo ministrė

Evelina Dobrovolska

Simas Grigonis, (8 5) 266 2919, el. p. [email protected]