LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4084

2020-06-25 Nr. 109-P-27

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-05	1	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valdybos, kurios konkrečią sudėtį, vadovaudamosi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“. Minėta nuostata nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų nustatyti personalinę valdybos sudėtį, ar konkrečias asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, proporcijas valdybos sudėtyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Be to, tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti atitinkamas proporcijas, tai nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas nustatytų. Projektą reikėtų papildyti, nustatant aiškius tokių proporcijų nustatymo kriterijus. Kitu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, nustatytiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje.	Pritarti.	Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 1.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-05	1	3		2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valdybos nariu negali būti skiriamas įmonės vadovas. Galiojančio keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. Taigi galiojančiame įstatyme nustatyta daug lankstesnė formuluotė, leidžianti valstybės ir savivaldybės įmonės teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, įvertinus visas aplinkybes, pačiai nuspręsti, ar skirti įmonės vadovą valdybos nariu. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokios galimybės neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas nustatyti ribojimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus.	Nepritarti.	Siekiant užtikrinti valdybos ir vadovo funkcijų atskirumą ir valdybos nepriklausomumą, siūloma nustatyti, kad įmonių vadovai negali būti valdybų nariai.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-05	2			3. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti keičiamos įmonių valdybų sudėtys, atsižvelgiant į įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų nustatytas naujas atskirų asmenų grupių atstovavimo valdybose proporcijas bei į tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis valdybos nariu negalėtų būti skiriamas įmonės vadovas, ar iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos valdybos atliktų savo funkcijas iki kadencijos, kurioms jos sudarytos, pabaigos arba iki bus sudarytos naujos valdybos. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis turėtų būti pildytinas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, o jo pavadinimą siūlytume dėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.	Pritarti.	Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 2.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-05	2	1		4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti.	Žr. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Nr. 2.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-05				5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybės įgaliotą valstybės instituciją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.	Nepritarti.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados nuspręsta neprašyti.
6.	Europos teisės departamentas prie TM, 2019-10-28				Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4084 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pastabų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-06-11				Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms bus suteikta diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti, kokios kategorijos asmenys sudaro valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų daugumą. Jeigu įmonių valdybų daugumą sudarytų valstybės tarnautojai, kiltų rizika dėl valdybose priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo. Taip pat Projekto nuostatos galimai neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių valdymo. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu valdybos konkrečią sudėtį nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas ^[1] (suponuojančias nuomonę, kad sprendimus dėl konkrečių asmenų skyrimo į įmonės valdybą priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) minėtų Projekto siūlymų esmė – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikti teisę spręsti dėl konkrečių valdybos narių kategorijų, t. y. valstybės tarnautojų, darbuotojų atstovų ir kitų fizinių asmenų, proporcijų nustatymo. Nei iš Projekto, nei iš galiojančio teisinio reglamentavimo neaišku, pagal kokius kriterijus (ir kuo vadovaudamasi) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas kiekvienu konkrečiu atveju nustato. Siekdami teisinio aiškumo ir kad nesusidarytų sąlygos nepagrįstų sprendimų priėmimui, siūlome Projekte tai atskleisti. 2. Projekto siūlymai dėl Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo (Projektu keičiama galiojančio Įstatymo nuostata, kad fiziniai asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus ir siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys valdyboje sudarytų ne mažiau kaip 1/5 valdybos narių skaičiaus) (pabrauktas tekstas – Projekte siūlomi pakeitimai) ir aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai bus suteikta diskrecinė teisė spręsti, kokios kategorijos asmenys sudarys valdybos daugumą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 2.1. Vykdydama minėtus Projekto siūlymus įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų nuspręsti, kad įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai. Nepaneigdami Projekto aiškinamajame rašte dėl minėtų Projekto siūlymų pateiktų Projekto rengėjų argumentų, manome, jog situacija, kai įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai, gali sukelti riziką. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šiuo atveju galėtų daryti netiesioginį poveikį įmonės valdybos priimamiems sprendimams, pavyzdžiui, jeigu valstybės tarnautojai būtų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldžios įstaigos darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokių valdybų priimami sprendimai (kuriuos lemia valdybos narių dauguma) visais atvejais būtų objektyvūs, o sprendimų priėmimo procedūros – skaidrios. 2.2. Priėmus Projekto siūlymus tik nuo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo priklausytų, kiek valdybos narių sudarytų kiti fiziniai asmenys. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje valdybos nariams – fiziniams asmenims keliamus ir jų nepriklausomumą užtikrinančius reikalavimus ^[2], kurie dėl tokių asmenų daugumos valdybose padeda užtikrinti valdybos priimamų sprendimų objektyvumą. Šiuo atveju svarstytina, ar Projektu sumažinus privalomą įmonių valdybose esančių nepriklausomų fizinių asmenų kriterijų visais atvejais bus užtikrinamas šio tikslo įgyvendinimas. 3. Galiojančio Įstatymo nuostatos ^[3] įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikia teisę atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Kadangi (paprastai) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms vadovauja asmenys, esantys politinių partijų nariais ir atstovaujantys jų interesams, pokyčiai su politika susijusiuose visuomeniniuose santykiuose (pavyzdžiui, kitos politinės partijos atstovo skyrimas vadovauti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) gali turėti reikšmės ir įmonių valdybų sudėties pasikeitimui. Dėl minėtos priežasties gali kilti rizika, kad Projekto siūlymų priėmimas lems įmonių valdybose (ypač tais atvejais, jeigu jos narių daugumą sudaro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai) priimamų sprendimų politizavimą ir galimą neobjektyvumą, neužtikrins valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos nuoseklumo. 4. Neaišku, ar priėmus Projektą jo nuostatos būtų taikomos valstybės ir savivaldybių įmonėse jau sudarytų ir veikiančių valdybų nariams. Siekiant teisinio aiškumo šis klausimas turėtų būti Projekte išsprendžiamas. 5. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, „jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių“. Kadangi priėmus Projektą šios nuostatos nederėtų su Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Projekte turėtų būti sprendžiamas ir minėtų Įstatymo nuostatų pakeitimo klausimas. 6. Nors Projekto aiškinamajame rašte Projekto siūlymai argumentuojami tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ir kt.) rekomendacijomis, atkreipiame dėmesį į EBPO rekomendacijas valstybės valdymo įmonių valdybų sudarymui (angl. OECD Guidelines on corporate governance of state-owned enterprises), pagal kurias valstybės valdymo įmonių valdybos sudėtis turi užtikrinti objektyvius ir nepriklausomus sprendimus; valdybos nariai neturėtų veikti kaip juos skyrusių institucijų atstovai, o valdybos turėtų būti apsaugotos nuo politinio kišimosi. 2018 m. liepos 26 d. EBPO Lietuvos pažangos vertinime akcentuojama Lietuvos pažanga didinant valstybės valdymo įmonių veiklos nepriklausomumą, įskaitant didesnį nepriklausomų narių skaičiaus valstybės valdomų įmonių valdybose įvedimą. Tarp prioritetinių rekomendacijų EBPO Lietuvai siūlo toliau didinti valstybės valdomų įmonių valdybų narių nepriklausomumą, o siekiant išspręsti likusias problemas, susijusias su ribota valstybės valdomų įmonių nepriklausomybe nuo jas valdančių ministerijų siūloma pirmenybę teikti praktikos, kai įmones valdančios ministerijos nurodo, kaip balsuoti į valdybas paskirtiems valstybės tarnautojams, panaikinimui. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytose 1 – 3 pastabose pateiktus argumentus manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka minėtų rekomendacijų įgyvendinimo, todėl Projektu siūlomų nuostatų priėmimas gali sukelti neigiamus padarinius Lietuvos, kaip EBPO narės, reputacijai.	Susipažinta.	Pagal tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos, siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytino pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo). Todėl nuo įmonių valdybų narių sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl. „OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo principuose (angl. „OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus, nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius, bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus) optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams. Atsižvelgiant į valdybos funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys ,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-06-11

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms bus suteikta diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti, kokios kategorijos asmenys sudaro valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų daugumą. Jeigu įmonių valdybų daugumą sudarytų valstybės tarnautojai, kiltų rizika dėl valdybose priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo. Taip pat Projekto nuostatos galimai neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių valdymo.

Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu valdybos konkrečią sudėtį nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas ^[1] (suponuojančias nuomonę, kad sprendimus dėl konkrečių asmenų skyrimo į įmonės valdybą priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) minėtų Projekto siūlymų esmė – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikti teisę spręsti dėl konkrečių valdybos narių kategorijų, t. y. valstybės tarnautojų, darbuotojų atstovų ir kitų fizinių asmenų, proporcijų nustatymo.

Nei iš Projekto, nei iš galiojančio teisinio reglamentavimo neaišku, pagal kokius kriterijus (ir kuo vadovaudamasi) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tokias proporcijas kiekvienu konkrečiu atveju nustato. Siekdami teisinio aiškumo ir kad nesusidarytų sąlygos nepagrįstų sprendimų priėmimui, siūlome Projekte tai atskleisti.

2. Projekto siūlymai dėl Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimo (Projektu keičiama galiojančio Įstatymo nuostata, kad fiziniai asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 1/2 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus ir siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys valdyboje sudarytų ne mažiau kaip 1/5 valdybos narių skaičiaus) (pabrauktas tekstas – Projekte siūlomi pakeitimai) ir aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai bus suteikta diskrecinė teisė spręsti, kokios kategorijos asmenys sudarys valdybos daugumą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:

2.1. Vykdydama minėtus Projekto siūlymus įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų nuspręsti, kad įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai.

Nepaneigdami Projekto aiškinamajame rašte dėl minėtų Projekto siūlymų pateiktų Projekto rengėjų argumentų, manome, jog situacija, kai įmonės valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai, gali sukelti riziką. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šiuo atveju galėtų daryti netiesioginį poveikį įmonės valdybos priimamiems sprendimams, pavyzdžiui, jeigu valstybės tarnautojai būtų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldžios įstaigos darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokių valdybų priimami sprendimai (kuriuos lemia valdybos narių dauguma) visais atvejais būtų objektyvūs, o sprendimų priėmimo procedūros – skaidrios.

2.2. Priėmus Projekto siūlymus tik nuo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo priklausytų, kiek valdybos narių sudarytų kiti fiziniai asmenys.

Atkreipiame dėmesį į Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje valdybos nariams – fiziniams asmenims keliamus ir jų nepriklausomumą užtikrinančius reikalavimus ^[2], kurie dėl tokių asmenų daugumos valdybose padeda užtikrinti valdybos priimamų sprendimų objektyvumą.

Šiuo atveju svarstytina, ar Projektu sumažinus privalomą įmonių valdybose esančių nepriklausomų fizinių asmenų kriterijų visais atvejais bus užtikrinamas šio tikslo įgyvendinimas.

3. Galiojančio Įstatymo nuostatos ^[3] įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikia teisę atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Kadangi (paprastai) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms vadovauja asmenys, esantys politinių partijų nariais ir atstovaujantys jų interesams, pokyčiai su politika susijusiuose visuomeniniuose santykiuose (pavyzdžiui, kitos politinės partijos atstovo skyrimas vadovauti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) gali turėti reikšmės ir įmonių valdybų sudėties pasikeitimui.

Dėl minėtos priežasties gali kilti rizika, kad Projekto siūlymų priėmimas lems įmonių valdybose (ypač tais atvejais, jeigu jos narių daugumą sudaro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai) priimamų sprendimų politizavimą ir galimą neobjektyvumą, neužtikrins valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos nuoseklumo.

4. Neaišku, ar priėmus Projektą jo nuostatos būtų taikomos valstybės ir savivaldybių įmonėse jau sudarytų ir veikiančių valdybų nariams. Siekiant teisinio aiškumo šis klausimas turėtų būti Projekte išsprendžiamas.

5. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, „jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių“. Kadangi priėmus Projektą šios nuostatos nederėtų su Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Projekte turėtų būti sprendžiamas ir minėtų Įstatymo nuostatų pakeitimo klausimas.

6. Nors Projekto aiškinamajame rašte Projekto siūlymai argumentuojami tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ir kt.) rekomendacijomis, atkreipiame dėmesį į EBPO rekomendacijas valstybės valdymo įmonių valdybų sudarymui (angl. OECD Guidelines on corporate governance of state-owned enterprises), pagal kurias valstybės valdymo įmonių valdybos sudėtis turi užtikrinti objektyvius ir nepriklausomus sprendimus; valdybos nariai neturėtų veikti kaip juos skyrusių institucijų atstovai, o valdybos turėtų būti apsaugotos nuo politinio kišimosi. 2018 m. liepos 26 d. EBPO Lietuvos pažangos vertinime akcentuojama Lietuvos pažanga didinant valstybės valdymo įmonių veiklos nepriklausomumą, įskaitant didesnį nepriklausomų narių skaičiaus valstybės valdomų įmonių valdybose įvedimą. Tarp prioritetinių rekomendacijų EBPO Lietuvai siūlo toliau didinti valstybės valdomų įmonių valdybų narių nepriklausomumą, o siekiant išspręsti likusias problemas, susijusias su ribota valstybės valdomų įmonių nepriklausomybe nuo jas valdančių ministerijų siūloma pirmenybę teikti praktikos, kai įmones valdančios ministerijos nurodo, kaip balsuoti į valdybas paskirtiems valstybės tarnautojams, panaikinimui.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytose 1 – 3 pastabose pateiktus argumentus manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka minėtų rekomendacijų įgyvendinimo, todėl Projektu siūlomų nuostatų priėmimas gali sukelti neigiamus padarinius Lietuvos, kaip EBPO narės, reputacijai.

Susipažinta.

Pagal tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos, siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytino pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo).

Todėl nuo įmonių valdybų narių sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl. „OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo principuose (angl. „OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus, nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius, bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus) optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams.

Atsižvelgiant į valdybos funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys ,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-06-25	1	1			Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valdybos, kurios ~~konkrečią~~ sudėtį, vadovaudamasi šiuo straipsniu, nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nariais turi būti skiriami:“	Pritarti.
2.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-06-25	2				Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į tai, kad įstatymo projekte yra nurodytos neaktuali įstatymo įsigaliojimo data, siūloma tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms, tačiau nebaigtoms įmonių valdybų sudarymo procedūroms, taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo galioję teisės aktai.“	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė –3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė