LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,
mob. tel. +370 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
Lietuvos Respublikos Seimui |
Į 2024-10-21 Nr. S-2024-4054-XIVP-4217 |
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-4217 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4217 (toliau – Įstatymo projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame šią pastabą.
Įstatymo projektu siekiama suteikti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę naujai kategorijai asmenų[1]. Kadangi Įstatymo projektu nustatomi nauji žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai, tokie ribojimai laikytini laisvo kapitalo judėjimo ribojimais. Šiuos ribojimus draudžia SESV 63 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad pagal šiame skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad nacionalinė norma gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą kaip pamatinį Sutarties principą tik tada, kai ją pateisina SESV 65 straipsnio 1 dalyje[2] išvardintos priežastys arba svarbaus visuomenės intereso sąlygojamos imperatyvios priežastys. Be to, nacionalinė norma pateisinama tik tais atvejais, kai ji yra tinkama užtikrinti ja siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, t. y. atitinka proporcingumo kriterijų[3]. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, kad nustatomas ribojimas bendrąja tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (arba pagrindų, kai tam tikri subjektai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, praplėtimas) turi būti pagrindžiamas svarbiu (bendru) visuomenės interesu ir turi būti įvertintas bendrojo proporcingumo principo atžvilgiu. Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje teigiama, kad įtvirtinus siūlomą reguliavimą bus išvengiama žemės sklypų fragmentavimo problematikos, bus sudaromos sąlygos racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinamas racionalus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas. Įvertinus šiuos argumentus ir Įstatymo projektu nustatomą reguliavimą, pažymėtina, kad kadangi Įstatymo projektu pirmumo teisė bus suteikiama ne tik žemės ūkio paskirties besiribojančių sklypų savininkams, nėra aišku, kaip tokios pirmumo teisės suteikimas prisidės prie žemės ūkio paskirties sklypų fragmentavimo išvengimo ir skatins racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje turi būti nurodyta, kokio bendrojo tikslo nustatomu reguliavimu yra siekiama, taip pat, kad reguliavimas yra tinkamas ir neviršija to, kas būtina, t. y. Įstatymo projekto tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis.
Teisingumo ministrė |
Ewelina Dobrowolska
|
Eglė Kurelaitytė, tel. +370 671 86413, el. p. [email protected]
[1] Asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
[2] SESV 65 straipsnio 1 dalis nustato, kad 1. 63 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės: a) taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu; b) imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje, arba nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės informacijos tikslais, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.
[3] žr. Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 4 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 45 punktą ir 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Manninen, C‑319/02, Rink. p. I‑7498, 29 punktą.