Projekto

              lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 IR 3.269 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2017 m.                      d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 3.151 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.151 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą.

Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo taip pat gali valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kartu pareiškiant ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

 

2 straipsnis. 3.153 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.153 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.153 straipsnis. Privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos

                           dalyvavimas

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.“

 

3straipsnis. 3.163 straipsnio pakeitimas

                      1.Pakeisti 3.163 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą. Ad hoc globėjo parinkimo tvarką nustato ir Galimų ad hoc globėjų sąrašą, taikomą visoje Lietuvos Respublikoje sprendžiant teisme ginčą dėl vaiko, patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ad hoc globėjo veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XVII ir XVIII skyrių normos.

 

                      4 straipsnis. 3.172 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.172 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.172 straipsnis. Kitų giminaičių bendravimas su vaiku

Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais tiesiosios linijos vaiko giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki ketvirtojo laipsnio, jeigu tai atitinka vaiko interesus.“

 

5 straipsnis. 3.176 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,3.176 straipsnis. Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais

1. Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su tiesiosios linijos artimaisiais giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki ketvirtojo laipsnio, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsižvelgdama į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems tiesiosios linijos giminaičiams ir (ar) šoninės linijos giminaičiams iki  ketvirtojo laipsnio bendrauti su vaikais.

2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais tiesiosios linijos giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki ketvirtojo laipsnio, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams.

3. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji tiesiosios linijos giminaičiai ir (ar) šoninės linijos giminaičiai iki ketvirtojo laipsnio nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji tiesiosios linijos giminaičiai ir (ar) šoninės linijos giminaičiai iki ketvirtojo laipsnio gali kreiptis į teismą.

4. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais tiesiosios linijos giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki ketvirtojo laipsnio, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“

 

6 straipsnis. 3.182 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.182 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, taip pat valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras, esant tėvų (tėvo ar motinos), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, rašytiniam prašymui.

 

7 straipsnis. 3.183 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.183 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą), ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

 

8 straipsnis. 3.209 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.209 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3.209 straipsnis. Vaikai, kuriuos leidžiama įvaikinti

     1. Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais.
     2. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir vaiką nori įvaikinti jo tėvo (motinos) sutuoktinis arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.“
     3. Įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių nepilnamečius vaikus.
     4. Neleidžiama įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių.
     5. Įvaikintą įvaikinti vaiką, gyvenantį su vienu iš tėvų (įtėvių), leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) vaiko tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) sutuoktiniui.
     6. Ginčus dėl įvaikinimo, kai įvaikinti vaiką ketina vaiko tėvų (motinos) (įtėvio, įmotės) sutuoktinis, sprendžia teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus ir jo kilmę.
     6 7. Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.

 

9 straipsnis. 3.210 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.210 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.210 straipsnis. Asmenys, turintys teisę įvaikinti

1. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimt metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtinais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.

2. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtinais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.

3. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.

4. Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės

Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, asmenys nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes, taip pat už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, jeigu teistumas nėra išnykęs.

5. Asmenys, norintys įsivaikinti įvaikinti vaiką (išskyrus vaiko motinos (tėvo) ar įmotės (įtėvio) sutuoktinį ir giminaičius), turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką įvaikinti vaikus, apskaitą, kurią tvarko valstybinė įvaikinimo institucija.

6. Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:

1) giminaičiams;

2) sutuoktiniams;

3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;

4) Lietuvos Respublikos piliečiams;

5) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;

6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti.

 

10 straipsnis. 3.211 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.211 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

                      „1. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų.

                      Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų ir ne didesnis kaip keturiasdešimt aštuoneri metai. Išimtinai teismas gali leisti įvaikinti ir esant didesniam amžiaus skirtumui tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko.

 

11 straipsnis. 3.212 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.212 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.212 straipsnis. Tėvų sutikimas įvaikinti

1. Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.

2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko neveiksnūs šioje srityje tėvai tam tikra apimtimi gali išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą bei tikslus, teismas turi išklausyti jų nuomonę. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama.

3. Tėvai sutikimą įvaikinti vaiką konkrečiam įvaikintojui gali duoti tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama.

4. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas, globėjų centrą, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į vaiko interesus, priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo

3 5. Tėvai sutikimą įvaikinti vaiką konkrečiam įvaikintojui gali duoti tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis.

4 6. Patvirtinęs tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinį sutikimą, teismas nutartimi tėvams (globėjams, rūpintojams) išaiškina  šio kodekso 3.227 straipsnyje nustatytas įvaikinimo pasekmes ir  tėvų teisę atšaukti savo duotą sutikimą.

5 7. Nutarties, patvirtinančios sutikimą įvaikinti, įsiteisėjusį nuorašą teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai.“

 

12 straipsnis. 3.217 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenų pasirengimo įvaikinti patikrinimą atlieka valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra šio kodekso trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2. Pakeisti 3.217 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Jei būsimieji įtėviai nesutinka su atestuoto socialinio darbuotojo atestuotų asmenų išvada dėl jų pasirengimo įvaikinti, jie gali šią išvadą apskųsti teismui.

 

13 straipsnis. 3.218 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.218 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Duomenis apie galimus įvaikinti vaikus iki prašymo įvaikinti padavimo teismui valstybinė įvaikinimo institucija privalo pateikti visiems asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti eilę teikia asmenims, įrašytiems į norinčiųjų įvaikinti eilę, Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

14 straipsnis. 3.219 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 3.219 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3.219 straipsnis. Įvaikinimo apskaita

                      1. Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir vaikų, galimų įvaikinti vaikų apskaitą tvarko valstybinė įvaikinimo institucija, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė apskaita tvarkoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Teismas, priėmęs sprendimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią ar nutartimi patvirtinęs tėvų rašytinį sutikimą įvaikinti tų tėvų vaiką, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3. Pripažinti netekusia galios 3.219 straipsnio 3 dalį:

„3. Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

 

 

15 straipsnis. 3.220 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.220 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.220 straipsnis. Prašymų įvaikinti nagrinėjimas

1. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti nagrinėja apylinkės teismai pagal pareiškėjo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą, dalyvaujant pareiškėjams ir valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucijos atstovui.

2. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

3. Prašymas įvaikinti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Įsiteisėjusį teismo sprendimą teismas per tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.“

 

16 straipsnis. 3.223 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.223 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3.223 straipsnis. Pirmenybė įvaikinti

1. Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė suteikiama tokia eile:

1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;

2) giminaičiams;

3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;

4) sutuoktiniams.

2. Jei įvaikinti vaiką pareiškia norą keli tos pačios eilės asmenys, įsivaikina tas, kuris pirmas įtrauktas į apskaitą įvaikinti.

Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:

1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;

2) giminaičiams;

3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;

4) asmenims, kurių šeimoje nuolat globojamas (rūpinamas) vaikas, kurį norima įvaikinti;

5) Lietuvos Respublikos piliečiams;

6) asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

7) sutuoktiniams.“

 

17 straipsnis. 3.224 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.224 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

                      „3.224 straipsnis. Įvaikinimas užsienio valstybės piliečiui asmenims, kurių nuolatinė

                                           (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje ir užsienio

                                           valstybės piliečiams, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta

                                           yra Lietuvos Respublikoje 

 

1. Užsienio valstybės piliečiui Asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje ir užsienio valstybės piliečiams, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, įvaikinantiems vaiką, taikomos šio kodekso 3.209–3.221, 3.223 straipsniuose nustatytos taisyklės.

2. Be šio kodekso 3.209–3.221, 3.223 straipsniuose nustatytų taisyklių, įvaikinimas užsienio valstybės piliečiams asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, galimas, jeigu:

1) per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku);

                      2) vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje, šeimos ar šeimynos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti;

3) 2) vaiko globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be vaiko globėjo (rūpintojo) sutikimo.

3. Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą įvaikinti be šeimos, šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo) sutikimo.

4 3. Kai vaikas įvaikinamas kitoje valstybėje, turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaiko įkurdinimas kitoje valstybėje neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamos materialinės naudos.

 5 4. Sprendžiant klausimą dėl vaiko įvaikinimo asmeniui, kurio nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar valstybės, į kurią vaikas įvaikinamas, teisė atitinka 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus.“

 

18 straipsnis. 3.226 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 3.226 straipsnio 2 dalį

„2. Užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti vaikus nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.“

 

19 straipsnis. 3.253 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 3.253 straipsnio 2 dalį:

2. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją apie atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba)trunka ilgiau kaip dvylika mėnesių.  Vyriausybės įgaliota institucija per mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos Vyriausybės  nustatyta tvarka įvertina šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į  šeimą ir įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą grąžinti vaiką į  šeimą arba sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai, arba kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.              

 

20 straipsnis. 3.254 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3.254 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą prieš vaiką, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui ir dėl to teismas yra davęs leidimą vaiką paimti iš tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų ar kitos vaikui nesaugios aplinkos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).“

 

21 straipsnis. 3.257 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3.257 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti;“.

2. Papildyti 3.257 straipsnį 6 punktu:

6) tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia.

 

22 straipsnis. 3.259 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3.259 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.259 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) šeimoje

1. Vaiko globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip penkių trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.

2. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys.

3. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje.

4. Nustatant vaiko globą (rūpybą) šeimoje globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas vienas asmuo arba sutuoktiniai.

5. Kai vaiko globėjais (rūpintojais) paskiriami sutuoktiniai, visus klausimus dėl globojamo (rūpinamo) vaiko jie turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.

 

23 straipsnis. 3.260 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.260 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.“

 

24    straipsnis. 3.261 straipsnio pakeitimas

                      Pakeisti 3.261 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

                      „3.261 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) valstybinėse ir nevyriausybinėse globos institucijose institucijoje

1. Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje arba šeimynoje.

2. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtinais atvejais ir gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija pritaria, kad vaiko globa vaikų globos institucijoje tęstųsi ilgiau dėl šių objektyvių priežasčių:

1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą (rūpybą) šeimoje ar šeimynoje arba

2) vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų jo geriausius interesus, arba

3) kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą (rūpybą) šeimoje arba šeimynoje.

3. Vaiko globą (rūpybą) institucijose institucijoje nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.“

 

25 straipsnis. 3.262 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.262 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.262 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas

1. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma:

1) nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje administracijos direktoriaus įsakymu pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nežinomi (rastas vaikas), vaiko atstovai pagal įstatymą yra dingę ir paskelbta jų paieška, vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus;

2) per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą;

3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, kai teismas priima sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, o vaiko laikinoji globa (rūpyba) nėra nustatyta.

                      2. Vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija.

                      Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, vaiko globėjas (rūpintojas) savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu įgyvendina subsidiariai, t. y. tiek, kiek šių teisių ir pareigų neturi galimybės įgyvendinti vaiko tėvai, kurių valdžia nėra apribota.

 

26 straipsnis. 3.264 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.264 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,1. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) administracijos direktoriaus sprendimu (potvarkiu) įsakymu pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Rekomendacijas dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.“

2. Pakeisti 3.264 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendime (potvarkyje) administracijos direktoriaus įsakyme dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas), globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui.“

 

27 straipsnis. 3.266 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.266 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vaiko laikinosios ir nuolatinės globos (rūpybos) organizavimo tvarką šios knygos pagrindu nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.“

 

28 straipsnis. 3.267 straipsnio pakeitimas

Papildyti 3.267 straipsnį 3 dalimi:

3. Vaiko laikinoji globa (rūpyba), nustatyta 3.262 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, peržiūrima Vaiko globos organizavimo nuostatų nustatyta tvarka.

 

29 straipsnis. 3.269 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3.269 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nuo kurio yra ar buvo atskirtas vaikas;

2. Pakeisti 3.269 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko kuriam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;“

3. Pakeisti 3.269 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnyje straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais;“.

4. Pakeisti 3.269 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) teistas už tyčinius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus;“.

 

30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Įvaikinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

2. Šio įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatos dėl maksimalaus vaikų skaičiaus netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms šeimynoms ir šeimoms, kuriose globojami (rūpinami) vaikai, kol globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius dėl jų pilnametystės, grąžinimo tėvams, emancipacijos, įvaikinimo ar mirties sumažės iki šiuo įstatymu nustatytos ribos.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Teikia:

Seimo nariai                                                                                        Dovilė Šakalienė                  

Monika Navickienė