EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679,

 el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362

 

 


2016-07-

Nr.

Į

2016-06-28

Nr. S-2016-4737

Lietuvos Respublikos Seimui             

 

 

 

 

dėl Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553  derinimo

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIP­4553 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB[1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu, Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams. Be to, pagal Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovą, ši direktyva taikoma ne tik Europos Sąjungos piliečiams, bet ir jų šeimos nariams, taip pat asmenims turintiems teisę nuolat gyventi ir asmenims įgijusiems pabėgėlio statusą Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat trečiųjų šalių piliečiams, turintiems aukštojo mokslo diplomą ir gavusiems darbo pasiūlymą[2], [3]. Todėl Projekto nuostatos turėtų būti formuluojamas taip, kad jos apimtų ne tik Europos Sąjungos piliečius, bet ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, taip pat kitus minėtus asmenis.

Taip pat pažymime, kad Projekte vartojamos skirtingos sąvokos: „Europos Sąjungos valstybių narių psichologai“ ir „asmuo“ (Projekto 5 straipsnis), „Europos Sąjungos šalies psichologas“ (Projekto 6 straipsnio 9 dalis), „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ (Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Manytume, šių skirtingų sąvokų turinys turėtų būti vienodas ir apimti anksčiau minėtus asmenis. Todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlytume įvertinti tikslingumą Projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka, kurios apibrėžtyje būtų nurodyti pirmoje šių pastabų pastraipoje įvardinti asmenys, kuriems yra taikomas profesinių kvalifikacijų pripažinimas.

2. Projekto 5 straipsnio pavadinimas nurodo, kad juo siekiam reglamentuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, tačiau šio straipsnio nuostatos įtvirtina psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimą, kai asmuo siekia psichologo paslaugas teikti laikinai ir kartais Lietuvos Respublikoje. Pažymime, kad profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas, kai asmenys į Lietuvos Respublika atvyksta laikinai ir kartais teikti paslaugas (Projekto 5 straipsnis), taip pat kai asmenys ketina profesine veikla užsiimti nuolat, įsisteigdami Lietuvos Respublikoje (Projekto 6 straipsnis). Todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlytume tikslinti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir aiškiai įvardinti, kad šiame straipsnyje įtvirtina profesinių kvalifikacijų pripažinimą, kai asmenys siekia laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3. Projekto 6 straipsnio 9 dalyje įtvirtinama, kad iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės atvykusiam psichologui licencija yra išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktiką pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos. Tos paties dalies 1 punkte, be to, nurodoma, kad kitais atvejais licencijas išduodanti institucija nuo tos dienos, kurią psichologas pateikė visus dokumentus, priima sprendimą dėl licencijos išdavimo arba atsisakymo išduoti ne vėliau kaip per tris mėnesius, kai psichologui taikytinas kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Atkreipiame dėmesį, kas siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra neaiškus. Projekto 6 straipsnio 9 dalimi siekiama tai pačiai asmenų, kurių profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažinta, jeigu jie nori užsiimti psichologo profesine veikla Lietuvos Respublikoje (įsisteigti), grupei įtvirtinti skirtingas licencijos išdavimo modelius[4]. Tačiau nėra aišku, kokiais atvejais galėtų būti taikoma vienas arba kitas licencijų išdavimo modelis.

Atsižvelgdami į Direktyvos 2005/36/EB 51 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalis), kurioje įtvirtinta, kad prašymo leisti užsiimti reglamentuojama profesija, kai asmuo ketina įsisteigti, nagrinėjimo procedūra turi būti užbaigta kuo greičiau ir bet kuriuo atveju priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą per tris mėnesius nuo dienos, kurią buvo pateiktas visas pareiškėjo dokumentų rinkinys, manytume, kad asmeniui, kuris nori užsiimti psichologo profesine veikla Lietuvos Respublikoje, turėtų būti taikomas tas modelis, kai prieš asmeniui išduodant licencija tikrinama jo įgyta profesinė kvalifikacija.

Papildomai siūlytume atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas panašus teisinis reguliavimas kaip ir siekiamas įtvirtinti Projekto 6 straipsnio 9 dalimi. Medicinos praktikos įstatyme asmenims (Lietuvos Respublikos piliečiams ir turintiems teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje), norintiems užsiimti nuolatine medicinos praktika Lietuvos Respublikoje, licencija laikoma išduota kitą dieną nuo deklaracijos apie ketinimą verstis medicinos praktika pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos, o kitais atvejais ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jeigu asmeniui taikytina kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra, ir ne vėliau kaip per 30 dienų, jeigu netaikytina įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra. Jeigu nurodytas reguliavimas atitinka Projekto tikslus, siūlytume vadovautis minėto įstatymo nuostatų pavyzdžiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projekto 6 straipsnio 9 dalies nuostatas tikslinti.

4. Pažymime, kad Projekto 6 straipsnio 9 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „valstybė narė“ turėtų būti suprantama, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarijos Konfederacija[5]. Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytume įvertinti tikslingumą Projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „valstybė narė“ ir ją atitinkamai apibrėžti.

5. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą psichologo profesine veikla negalės užsiimti asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, tačiau teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nurodyta nuostata tikslintina. Pirma, kaip jau minėta šių pastabų 1 punkte, Direktyvoje 2005/36/EB įtvirtintomis teisėmis suteikiama platesnei subjektų grupei, t. y. ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Antra, pažymime, kad pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus draudimas užsiimti psichologo profesine veika, būtų taikomas asmenims, kurie yra, pavyzdžiui, trečiųjų valstybių piliečiai teisėtai gyvenantys ir įgiję psichologo profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra aišku, kuo remiantis toks draudimas ir diskriminavimas pilietybės pagrindu yra pagrįstas.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 21 dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

7. Manytume, kad Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriomis būtų išspręsta daugelis kvalifikacijų pripažinimo procedūrinių klausimų.

 

 

 

Generalinio direktoriaus pavaduotoja                                                                           Rūta Krasuckaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]



[1] 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES.

[2] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. <http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf>.

[3] Direktyvos 2013/55/ES 1 konstatuojamoji dalis.

[4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ 11–13 punktuose nustatyti du licencijų išdavimo modeliai: „G“ („griežtas“) – ūkio subjekto tikrinimas atliekamas prieš išduodant licencija, ir „D“ („deklaravimas“) – licencija išduodama pateiktus deklaraciją ir ūkio subjekto tikrinimas neatliekamas.

[5] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovo I dalies 7 punktas.