1.
|
22
|
3
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas – sudaryti galimybę tėvams, neperleidžiant vaiko priežiūros atostogų,
pasirinkti, kas prižiūrės vaiką ilgesnį laiką, ir vienam jų 4 mėnesius gauti
padidintą išmoką, kad nei vienos šeimos finansinė situacija, lyginant su
dabartine išmokų sistema, nepasikeistų.
Siūloma nustatyti, kad vienam iš tėvų
nepasinaudojus vaiko priežiūros atostogomis, kitam iš tėvų išmoka būtų mokama
papildomai tiek laiko, kiek atostogų nepanaudojo vienas iš tėvų.
Pasiūlymas
1. Pakeisti įstatymo
projekto 7 straipsniu siūlomą keisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„3. Vienam
iš tėvų (įtėvių) ar globėjų nepasinaudojus neperleidžiamomis vaiko priežiūros
atostogomis, numatytomis Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, ar jų dalimi,
kitam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui už nepanaudotą neperleidžiamų vaiko
priežiūros atostogų laikotarpį paskirta vaiko priežiūros išmoka neskiriama
ir nemokama mokama papildomai tiek laiko, kiek vaiko priežiūros
atostogų nepanaudojo vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų.“
|
2.
|
24
|
7
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas – sudaryti galimybę tėvams vaiko priežiūros atostogų pirmaisiais
metais dirbti ir galuti vaiko priežiūros išmoką ir tuo atveju, kai pajamų
dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus.
Siūloma nustatyti, kad pirmaisiais vaiko
auginimo metais tėvas ar motina, gavę pajamų ir (ar) išmokų, didesnių už
vaiko priežiūros išmoką arba jai lygių, galėtų gauti ir vaiko priežiūros
išmoką, kurios dydis neviršytų vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio.Tokiu būdu bus sudarytos prielaidos tėvams dirbti, neprarasti
profesinių įgūdžių ir gauti didesnę savo uždirbamų pajamų dalį.
Pasiūlymas
1. Pakeisti įstatymo
projekto 9 straipsniu siūlomą keisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„7.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros išmoka, išskyrus
vaiko priežiūros išmoką, skiriamą ir mokamą vadovaujantis šio įstatymo 22
straipsnio 2 ir 4 dalimis, vaiko priežiūros išmokos gavimo metu turi pajamų,
nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo metu
vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra
laikomos draudžiamosiomis pajamomis, arba gauna šio įstatymo nustatytas ligos
(įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar
profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba
profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe
ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (toliau kartu šiame
straipsnyje – pajamos ir (ar) išmokos), ir jam paskirtos vaiko priežiūros
išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų
ir (ar) išmokų suma neviršija arba yra lygi jo vidutinio mėnesinio
kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir maksimaliu kompensuojamojo
uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis,
dydžiui, jam mokama viso dydžio paskirta vaiko priežiūros išmoka. Jeigu
apdraustajam asmeniui paskirtos vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų
sumos) ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų suma viršija
vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo nustatytas
vaiko priežiūros išmokos dydis, dydį, jam mokamas jo vidutinio mėnesinio
kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir maksimaliu kompensuojamojo
uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis,
ir apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas mokama vaiko
priežiūros išmoka, kurios dydis negali viršyti vieno šalies vidutinio
mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti
vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio Ligos ir motinystės
socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
|
3.
|
11
|
1
3
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas – sudaryti galimybę šiuo metu jau vaikų besilaukiantiems ar jų
susilaukti planuojantiems tėvams pasiruošti reikšmingai reformai vaiko
priežiūros išmokų reguliavime.
Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja
ne 2022 m. rugpjūčio 1 d., o 2023 m. kovo 1 d.
Pasiūlymas
1. Pakeisti įstatymo
projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 2023 m. kovo 1 d.“
2. Pakeisti įstatymo
projekto 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2022 m. birželio 30 d. 2023 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|