PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 11, 13, 19, 23, 24, 241

IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO

 PROJEKTUI nR. XIIIP-4959(2)

 

2020-09-23

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

Argumentai:

 

Kadangi šiuo pasiūlymu teikiami siūlymai dėl kitų įstatymo straipsnių keitimo ir papildymo nauju straipsniu, siūloma keisti įstatymo projekto pavadinimą.

 

    Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 11, 13, 19, 23, 24, 241 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir PAPILDYMO 201 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS“

2.

2

 

 

 

Argumentai:

 

Anot pačių socialinių darbuotojų, visuomenėje, viešojoje informacinėje erdvėje jų profesija daugiausia apibūdinama kaip teikianti aptarnavimo paslaugas (maisto dalinimas, higieninis aptarnavimas). Socialiniai darbuotojai nevertinami kaip specialistai, socialinio darbo profesionalai.

Pritardama Socialinių darbuotojų asociacijos atstovų mintims, išsakytoms diskusijų su jais metu, kad siekiant stiprinti socialinio darbuotojo profesiją, tikslinga įstatyme įtvirtinti aiškų socialinio darbuotojo apibrėžimą, teikiu siūlymą įstatymui.

Paminėtina, kad panašus profesijos reglamentavimas yra numatytas kituose LR įstatymuose, pvz., švietimo įstatyme yra pateiktas mokytojo apibrėžimas, specialiojo ugdymo įstatyme – specialiojo pedagogo apibrėžimas.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnį ir jį papildyti naujomis sąvokomis:

 

„10. Socialinis darbuotojas – darbuotojas, turintis aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą ir teikiantis socialines paslaugas.

1011. Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

12. Socialinių paslaugų srities darbuotojas – darbuotojas, kurio pareigybė teisės aktų nustatyta tvarka įtraukta į socialinių paslaugų srities darbuotojų  pareigybių sąrašą.

1113. Suaugęs asmuo su negalia – darbingo amžiaus asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

1214. Vaikas su negalia – vaikas iki 18 metų, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.

1315. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų (reikalavimas būti sukakusiam 21 metų amžių netaikomas vaiko artimajam giminaičiui), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) vaikus (vaikais).

3.

19

8

 

Argumentai:

 

19 straipsnio 8 dalyje išdėstyta nuostata nesudaro teisinių prielaidų Lietuvos savivaldybėse veikiančių socialinių paslaugų centrų, krizių centrų, nakvynės namų, savarankiško gyvenimo namų ir kitų socialinių paslaugų įstaigų vadovams nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir planuoti lėšas šiam tikslui įgyvendinti. Todėl pritardama Socialinių darbuotojų asociacijos atstovų išreikštai diskusijų metu nuomonei, siūlau įstatyme įtvirtinti reikalavimą aukščiau išvardintų socialinių paslaugų įstaigų vadovams tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Tokia nuostata pagerintų socialinių paslaugų kokybę, sudarytų sąlygas socialinių stiprėti darbuotojų lyderystei.

 

Pasiūlymas:

19 straipsnio 8 dalies pakeitimas.

Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 19 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„8. Socialinės globos įstaigos vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kitų socialinių paslaugų įstaigų vadovai privalo nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

 

4.

201

 

 

Argumentai:

 

Nors socialinių paslaugų teikimo tvarka Lietuvoje gana išsamiai reglamentuota, tačiau socialinio darbuotojo, kaip pagrindinio socialinių paslaugų teikimo veikėjo, statusas ir veikla bendruoju požiūriu beveik neapibrėžta ir teisiškai nereglamentuota. Socialinių darbuotojų asociacija teigia, kad socialiniai darbuotojai neturi teisinių svertų savo teisėms, garbei ir orumui apginti teismuose. Socialiniai darbuotojai nėra teisiškai apsaugoti nuo paslaugų gavėjų įžeidinėjimų, grasinimų. Neretai pasitaiko atvejų, kai socialiniam darbuotojui deleguojamos su socialiniu darbu nesusijusios funkcijos, pavyzdžiui, maisto paketų dalinimas, jų sandėliavimas, perkrovimas ir pan. Taip pat socialiniai darbuotojai neturėtų būti visiškai atsakingi už kliento pasirinktus sprendimus ir veikimą – didelė dalis kliento sprendimų yra paties kliento atsakomybė. Socialinio darbuotojo pagrindinė funkcija yra pagalbos, paramos, tarpininkavimo teikimas krizėje esančiam asmeniui, bet socialinis darbuotojas negali priversti ar atlikti tam tikrus veiksmus už klientą, jo funkcija – įgalinti klientą veikti, keistis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat siekinat didinti socialinių paslaugų kokybę, profesijos prestižą, būtinas aiškus socialinio darbuotojo veiklos teisinis reglamentavimas, įstatyme numatant socialinio darbuotojo teises, pareigas ir atsakomybę.

Paminėtina, kad kituose LR įstatymuose yra numatytos profesijų teises, pareigos ir atsakomybė, pvz., švietimo įstatyme yra pateiktos mokytojo teisės ir pareigos, specialiojo ugdymo įstatyme – specialiojo pedagogo teisės ir pareigos.

 

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą Nr. X-493 201 straipsniu:

 

„201 straipsnis. Socialinio darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Socialinis darbuotojas turi teisę:

1) pasirinkti socialinio darbo veiklos būdus ir formas;

2) gauti socialinėms paslaugoms teikti būtiną informaciją ir priemones;

3) neatskleisti asmens (šeimos) patikėtos paslapties tretiesiems asmenis;

4) dirbti psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje ir higienos normas atitinkančioje darbo vietoje;

5) atsisakyti teikti socialines paslaugas, jeigu jam deleguojamos funkcijos nesusijusios su socialinio darbo turiniu, jeigu tai prieštarauja socialinio darbuotojo profesinės etikos principams arba kelia realų pavojų socialinio darbuotojo ir (ar) kliento saugumui;

6) ne mažiau kaip 16 valandų per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

7) teikti pasiūlymus dėl socialinės pagalbos asmeniui (šeimai).

2. Socialinis darbuotojas privalo:

1) užtikrinti geros kokybės socialinį darbą;

2) užtikrinti informacijos apie asmenį (šeimą) konfidencialumą ir duomenų apsaugą;

3) laikytis socialinio darbo profesinės etikos principų, gerbti, saugoti asmens teises ir jų nepažeisti;

4) siekti ir skatinti socialinius pokyčius, veikti kūrybiškai, taikyti inovacijas, domėtis ir dalintis gerąja patirtimi;

5) nuolat domėtis socialinio darbo naujovėmis, jas taikyti paslaugų teikimo procese;

6) bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir institucijomis, siekiant geriausiai užtikrinti asmens (šeimos) interesus;

7) pranešti kompetentingoms institucijoms apie galimus žmogaus teisių pažeidimus, grėsmę asmenų sveikatai ar gyvybei, sužalotus ar smurtą patyrusius asmenis, mirties atvejus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Socialinis darbuotojas atsako:

1) už socialinės pagalbos proceso asmeniui (šeimai) teikimo kokybę;

2) už padarytus etikos pažeidimus, aplaidumą, netinkamą jam deleguotų funkcijų vykdymą;

3) už aplaidumą, teisės aktų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, už padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Socialinis darbuotojas neatsako už asmens (šeimos) elgesį, priimtus sprendimus ir jų padarinius.“

 

 

 

Seimo nariai                                                    (Parašas)                                  Monika Navickienė