LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
AUDITO KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SOCIALINIŲ FONDŲ BIUDŽETŲ
2024 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3132
2023-11-06 Nr. 141-P-30
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Eweliną Dobrowolską pavaduojanti Silva Lengvinienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Antanas Čepononis, Jurgis Razma.
Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė; padėjėja Ginta Andrijauskienė.
Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 |
* |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinama tam tikrų kalendorinių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio, palyginti su prieš tai buvusiais kalendoriniais metais, užduotis, matuojama kaip procentas nuo bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. Atsižvelgus į tai, siūlytina papildyti projektą nuostatomis dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio postūmio užduoties patvirtinimo. |
Nepritarti |
Struktūrinio postūmio užduoties nustatymas yra apibrėžtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – Konstitucinis įstatymas). Šio įstatymo 6 straipsnis numato, kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma tada, kai valdžios sektoriaus deficitas viršija vidutinio laikotarpio tikslą ir tik tiems metams, kuriais nesusidaro išskirtinės aplinkybės. Konstitucinio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia, kad struktūrinio postūmio užduotis turėtų būti nustatoma valdžios sektoriui – įvertinus visų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų finansų padėtį. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad jo struktūrinis deficitas, apskaičiuotas kaupiamuoju principu, galėtų didėti tik tais metais, kuriems pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Atsižvelgiant į tai, kad struktūrinio postūmio užduotis nustatoma visam valdžios sektoriui, o atskirų biudžetų fiskalinės drausmės taisyklės taip pat nustatytos Konstituciniame įstatyme, Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo sąvokų dalyje esančios nuostatos dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduoties yra perteklinės. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos bankas, 2023-10-26 |
* |
|
|
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].
Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas (didės neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis ir socialinės išmokos). Tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Turint omenyje tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas. |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Valstybės kontrolė, 2023-10-27 |
* |
|
|
2024 m. numatant reikšmingą ekonomikos skatinimą, be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką nesilaikyti mastrichto kriterijaus ateityje Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Nuo 2020 m. Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių taikymo galima formuoti didesnį, nei leistų fiskalinės drausmės taisyklės, valdžios sektoriaus deficitą. Vyriausybė, geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, nusprendė neinicijuoti jų atšaukimo ir 2024 m. Vis dėlto, remiantis 2024 m. biudžeto projektu, net be paramos Ukrainai ir įvertinus nepalankaus ekonominio ciklo poveikį, valdžios sektoriaus balansas neatitiktų fiskalinės drausmės reikalavimų. Taip pat, VK FI vertinimu, jei ir toliau būtų priimami įprasti sprendimai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., tai galėtų priartinti deficitą prie Mastrichto kriterijaus ribos. Augant skolai ir palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų tvarumo užtikrinimui reikalingi papildomi tvarūs pajamų šaltiniai. 1. Lietuva yra tarp nedaugelio euro zonos šalių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m. 2. Ne tik parama Ukrainai lemtų nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą 2024 m., jei išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos 3. 2024 m. numatomas stipresnis šalies ekonomikos skatinimas nei 2023 m. 4. Be papildomų tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. 5. VK FI projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 m. gali didėti iki beveik 46 proc. BVP. <...> 2. NE TIK PARAMA UKRAINAI LEMTŲ NACIONALINIŲ FISKALINĖS DRAUSMĖS TAISYKLIŲ NESILAIKYMĄ 2024 M., JEI IŠSKIRTINĖS APLINKYBĖS NEBŪTŲ TAIKOMOS <...> Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus (1 lentelė)[2]. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 1,3 ir 1,2 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka KĮ 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas šio subsektoriaus struktūrinis balansas. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,2 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Savivaldybių biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2024 m. I pusmetį. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. <...> 4. Be papildomų Tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m. Kasmet priimami sprendimai, kurie didina ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas. Biudžeto projekte numatomos augančios ilgalaikės išlaidos 2024 m., kurios didžiąja dalimi skirtos atlyginimų didinimui viešojo sektoriaus darbuotojams ir socialinėms išmokoms (7 pav.). Pažymėtina, kad ilgalaikio pobūdžio išlaidos per 2018–2022 m. laikotarpį vidutiniškai sudarė 1,3 proc. BVP. Didžiąją dalį 2024 m. ilgalaikių pajamų priemonių sudaro netekimai dėl NPD (0,3 proc. BVP), o 2018–2022 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 0,1 proc. BVP. <...> Pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025–2026 m. išlaidų lygis būtų didesnis nei 2024 m. 2016–2022 m. laikotarpiu darbo užmokestis sudarė apie 28,0 proc. visų VS išlaidų, arba apie 10,1 proc. BVP (8 pav.). Didžiausia jų dalis buvo skirta švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojams (15,5 proc. visų išlaidų, arba 5,7 proc. BVP). Išlaidos kompensacijai dirbantiesiems įprastai didinamos. Atsižvelgiant į tai ir į priimtus įsipareigojimus didinti darbo užmokestį sveikatos[3] ir švietimo[4] srityse, VK FI projektuoja, kad išlaidos kompensacijai dirbantiesiems šiose srityse 2024 m. sudarys 6,5 proc. BVP. 2025–2026 m. jos toliau augs ir sudarys apie 6,6 proc. BVP. Taip pat daroma prielaida, kad bus didinamos ir socialinės išmokos. Lyginant su nesikeičiančios politikos scenarijumi, numatomos 0,1 ir 0,2 proc. BVP didesnės išlaidos kompensacijai dirbantiesiems ir 0,5 ir 0,8 proc. BVP socialinėms išmokoms (1 priedo 1 lentelė). <...> Dėl visuomenės senėjimo, tikėtina, ateityje kils vis daugiau iššūkių siekiant finansuoti didėjančius įsipareigojimus pensijų išmokoms. 2023 m. pradžioje didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 60–64 m. amžiaus grupėje ir siekė 222,2 tūkst. (9 pav.). Daugiau nei po 205 tūkst. buvo 50–54 ir 55–59 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Ilguoju laikotarpiu (per ateinančius 30 m.), remiantis Eurostato sudarytomis demografinėmis EUROPOP2023 (bazinio scenarijaus) projekcijomis, Lietuvoje ypač sumažės 15–64 m. ir išaugs 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius. Tai reiškia, kad vienam pagyvenusiam asmeniui teks du darbingo amžiaus asmenys, kai 2023 m. šis skaičius siekė 3,3. <...> Numatyta, kad senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 m. pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams. Remiantis minėtomis EUROPOP2023 projekcijomis, šis didinimas leis išlaikyti stabilų pensinio amžiaus gyventojų skaičių iki 2026 m. (10 pav.). Tačiau dėl minėtų gausių kohortų, šis skaičius vėliau pradės sparčiai augti, o tai lems didėjančius socialinio draudimo įsipareigojimus pensijų išmokoms. Atitinkamai, gali kilti vis daugiau iššūkių siekiant išlaikyti turimą pajamų pakeitimo normą[5]. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, priimant sprendimus, kurie veikia pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į šiuos iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius. <...> VK FI projektuojamas 2025–2026 m. valdžios sektoriaus pajamų lygis išliks žemesnis nei ES šalių vidurkis. VS pajamų lygis 2025–2026 m. pagal hipotetinį scenarijų galėtų išlikti toks pat kaip ir nesikeičiančios politikos scenarijaus atveju. VK FI vertinimu, praradimus dėl didinamo NPD kompensuotų dėl galimų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio didinimo išaugusios namų ūkių pajamos ir vartojimas. Nors VS pajamų lygis ir nepasikeistų, VK FI vertinimu, jis išliktų žemesnis nei kitose ES šalyse. ES VS pajamų vidurkis 2022 m. sudarė 46,4 proc. BVP, kai 2026 m. VK FI prognozuojamos VS pajamos sudaro 37,5 proc. BVP (BP2024 – 37,7 proc. BVP). Didesnis pajamų lygis būtinas, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenei svarbių sričių finansavimas be papildomų pajamų šaltinių galėtų lemti išlaidų augimo ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Viena tokių iniciatyvų buvo 2023 m. Vyriausybės pasiūlyti mokestiniai pakeitimai, kurių patvirtinimas, tikėtina, prisidėtų prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos kūrimo. Vis dėlto, valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykiui padidinti reikalingi papildomi pasiūlymai. Tarptautinės institucijos rekomenduoja didinti perskirstomą pajamų dalį pirmiausiai plečiant turto mokesčius. Pavyzdžiui, VS pajamos iš turto 2022 m. Lietuvoje sudarė 0,4 proc. BVP, o ES vidurkis sudaro apie 0,8 proc. BVP. Taip pat dėl taikomų lengvatų GPM, PM, PVM ir akcizams (neįtraukus NPD) valstybės biudžeto pajamos 2015 m. buvo mažesnės 2,1 proc. BVP, o 2022 m. 3,8 proc. BVP. Valdžios sektoriaus deficitas 2025–2026 m. galėtų būti apie 3 proc. BVP. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK FI vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. būtų 2,9 proc. BVP, o 2026 m. siektų 3,6 proc. BVP (11 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, 2025–2026 m. atitinkamai siektų 2,2 ir 2,4 proc. BVP. <...> |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nevertinta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo Audito komitetas, 2023-11-06 |
12T |
|
|
Argumentai: Siekiant teisinio tikslumo, projekto 12 straipsnio pavadinime reikalinga tiksliai nurodyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo pavadinimą, t. y. po žodžių „Ilgalaikio darbo“ įrašytinas žodis „išmokų“.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžeto 2024 metų įplaukos ir išlaidos“. |
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą) – 3 už.
B (nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3132 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti) – 2 už.
Pritarta A.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Budbergytė.
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis
(Komiteto biuro patarėja A. Buragienė)