1
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS mokslo ir studijų ĮSTATYMO Nr. XI-242 PAKEITIMO ĮSTATYMo 8, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTo
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai.
Įstatymo projektą paskatinusios priežastys
Įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgus į akademinės bendruomenės, aukštųjų mokyklų profsąjungų siūlymus.
Siūloma nustatyti, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas – atvirumas ir skaidrumas, priimant sprendimus, aukštųjų mokyklų autonomijos ir atsakomybės ir atskaitomybės pusiausvyra, akademinės bendruomenės dalyvavimas kuriant mokslo pažangą, inovacijas ir kitus sprendimus svarbius aukštajai mokyklai.
Siūloma pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas, rektoriaus rinkimo tvarką, akademinės bendruomenė dalyvavimą renkant aukštosios mokyklos valdymo organus. Šie siūlymai parengti siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, gerinant aukštosios mokyklos valdymo efektyvumą jį demokratizuojant.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Seimo nariai.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas.
Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., tačiau aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo nuostatų įsigaliojimo data buvo atidėta iki šių metų liepos 1 d. ir paliktos galioti iki 2016 gruodžio 31 d. galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo organų.
4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomas valdymo modelis derinamas su aukštosios mokyklos savivalda, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo. Aukštosios mokyklos kolegialus valdymo organas yra senatas (akademinė taryba) ir vienasmenis yra rektorius (direktorius). Taryba yra kolegialus strateginių krypčių nustatymo ir jų įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros organas.
Siūloma pakeisti rektoriaus (direktoriaus) rinkimo tvarką, mokyklos vadovą renka akademinė bendruomenė Senato nustatyta tvarka.
Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau ir atsakingiau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, skatintų akademinės bendruomenės narių kūrybingą bendradarbiavimą, atsakingumą ir dalyvavimą universitetų veikloje iš apačios, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą, bei sudarytų sąlygas didesnei galių tarp Senato (akademinės tarybos), Tarybos ir rektoriaus pusiausvyrai, taip stiprintų gero valdymo principų (skaidrumo, atskaitomybės, atsakomybės, teisėtumo, bendruomenių įtraukimo, nešališkumo, rezultatyvumo, valdymo efektyvumo) taikymą aukštosiose mokyklose.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą aukštųjų mokyklų kolegialūs organai yra pasiskirstę funkcijomis. Aukštojoje mokykloje sprendimai priimi tik įvertinus ar suderinus su kitu valdymo ar priežiūros organu. Ypatingas dėmesys yra skiriamas į tai, kad valdymo organai būtų nepriekaištingos reputacijos. Siūloma nustatyti, kad, jeigu rektorius (direktorius) neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, jis atleidžiamas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projektas ir kiti teikiami teisės aktų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą.
Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti peržiūrėti visi aukštųjų mokyklų statutai.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Statutų pakeitimus parengs pačios aukštosios mokyklos.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas.
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis šiuo metu nenumatomas.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje.
14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aukštųjų mokyklų valdymas, taryba, senatas, akademinė taryba, rektorius, direktorius.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.Nėra. TeikiaSeimo nariai Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas