Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 33, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 62
STENOGRAMA
2021 m. gegužės 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.10 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-508 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, matau, kad neramu Seimo salėje, tai pradėsime nuo vakarinės darbotvarkės pirmojo klausimo ir pakviesime socialinės apsaugos ir darbo ministrę M. Navickienę pristatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius du įstatymų projektus. Po to lauks kiti įstatymų projektai. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dabar pristatykite 2-1, 2-2.1 ir 2-2.2 darbotvarkės klausimus kartu, tada bus klausimai, o po kitų pristatymų bus kiti klausimai.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu teisingai jus suprantu, dabar pristatau visus tris įstatymų projektus.
Gerbiami kolegos, labai ačiū už dėmesį. Norėčiau pristatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Taigi teikiame svarstyti šį įstatymo projektą kartu su lydimaisiais, tai yra Ligos ir motinystės ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų projektais. Prašome šiuos įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje, o dėl nepalankios epideminės situacijos pakartotinai paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat siekiant užtikrinti svarbų visuomenės ir valstybės interesą šalinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo sukeltus padarinius.
Šio įstatymo projekto tikslas yra patikslinti 2021 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą dėl teikiamų svarstyti Lietuvos Respublikos Prezidento Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų, taip pat dėl COVID-19 ligos skirtų valstybės biudžeto asignavimų išmokų išlaidoms kompensuoti. Tai nebuvo įvertinta patvirtintame 2021 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete. Taip pat projekte įvertinti siūlymai nuo 2021 m. liepos 1 d. pradėti mokėti valstybės biudžeto lėšomis vienišų asmenų išmokas. Jų mokėjimą vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnį nustatant, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų gavėjai dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nedarbo socialinio draudimo išlaidos didėja 1 mln. eurų.
Dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio, kuriuo siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti atnaujinamas ne vieną, o du kartus, nedarbo socialinio draudimo išlaidos didėja 0,5 mln. eurų, tai yra 500 tūkst. eurų. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo padidėjusioms dėl COVID-19 ligos išmokų išlaidoms kompensuoti 2021 metais buvo skirta 60 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų, kurie nebuvo įvertinti patvirtintame 2021 metų biudžete.
Taip pat nuo 2021 m. liepos 1 d. numatoma pradėti mokėti valstybės biudžeto lėšomis vienišų asmenų išmokas, kurių mokėjimą vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, todėl antrame priede dėl kitos fondui pavestos veiklos valstybės biudžeto lėšos, skirtos išmokoms finansuoti, padidėja 15,3 mln. eurų. Projekto antrame priede parodomas faktinis lėšų likutis šių metų pradžioje ir faktiškai pervesti 781,8 mln. eurų į Rezervinio fondo sąskaitą.
Pritarus siūlomiems pakeitimams, būtų patikslintas 2021 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Lėšų poreikis projektui įgyvendinti – papildomų biudžeto asignavimų, negu jau yra suplanuota, neturės.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Aš manau, kad ministrė pristatė tokį platų žvilgsnį į visus teikiamus, beveik didžiąją dalį teikiamų įstatymų projektų, bet darbotvarkėje jie yra sujungti taip, kaip jūs matote.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tai tada, pirmininke…
PIRMININKAS. Dabar 2… Mes gal iškart eisime prie klausimų. Jeigu norėsite vėliau dėl kitų pasisakyti, tada taip ir darysime. Dabar tik dėl darbotvarkės 2-1 klausimo, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekto. Yra norinčių klausti. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Jo salėje nematau. Antrasis – M. Majauskas. Taip pat matau, kad savo vietoje nėra. Tada klausia A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas būtų truputį žiūrint į perspektyvą, nes darbo užmokestis kiekvieną ketvirtį didėja ir didėja labai sparčiai, palyginti net ir su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tiek praeitais metais didėjo dešimtadaliu, tiek ir šių metų pirmąjį ketvirtį labai ženklus augimas. Aš manau, dėl „Sodros“ biudžeto pajamų augimo yra labai tinkamas sprendimas žiūrint į ateitį vis dėlto padidinti tiek socialines išmokas, tiek pensijas. Ar jūs ruošiatės šiam klausimui, nes tas didinimas būtų iš vietinių tvarių išteklių, kas nesukeltų ir ilgojoje perspektyvoje jokių neigiamų finansinių pasekmių? Labai ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už gerą klausimą. Tikrai turime ketinimų naudoti būtent surenkamas „Sodros“ įmokas, kurios dabar yra surenkamos net geriau, negu buvo planuota. Spręsdami ir taip opią mažų senatvės pensijų problemą, ketiname siūlyti jas indeksuoti sparčiau, negu buvo numatyta jau priimtame įstatyme. Dabar šiuo metu vykdome skaičiavimus, kaip galėtų atrodyti papildomas indeksavimo mechanizmas, su kokiais rodikliais geriausia būtų sieti priimant šiuos sprendimus. Tikrai teiksime siūlyti indeksuoti pensijas sparčiau jau rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Jo salėje nematau. Tada L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, dėkui už biudžeto pristatymą. Toks įspūdis, kad į biudžetą įtraukti tie 60 mln., kurie yra skiriami pandemijai valdyti, tačiau yra bent keletas kitų dalykų, kuriuos mes matome valstybės biudžete, tai yra vienišo asmens pensija, kur yra apie 15 mln., tačiau „Sodros“ biudžete tai neatsispindi.
Antrasis dalykas yra ta informacija, kuria ir gerbiamas A. Butkevičius pasidalino, apie augantį darbo užmokestį. Ar tai jau yra įskaičiuojama į dabartinį biudžetą, būtent tos „Sodros“ surenkamos pajamos, prognozės, ir kaip tai atsispindi šiame biudžete? Ar tai yra įtraukta, ar tai yra labiau paliekama mintyse? Tai klausimas dėl vienišų pensijų ir dėl augančių „Sodros“ pajamų.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Augančias „Sodros“ pajamas mes įvertinsime dar ateinančiais laikotarpiais ir planuodami 2022 metų priemones, kurias teiksime susijusias su „Sodros“ biudžetu.
Dabar dėl 2021 m. liepos 1 d. numatomų pradėti mokėti valstybės biudžeto lėšomis vienišų asmenų išmokų. Antrame priede fondui pavestoje veikloje valstybės biudžeto lėšos, skirtos išmokoms finansuoti, padidėja 15,3 mln. eurų. Šia suma padidėja ir valstybės biudžeto išmokos, o fondo veiklos pajamos dėl padidėjusių valstybės biudžeto išmokų sumų, atskaičius 1,4 % fondo veiklos sąnaudų kompensavimo mokestį, bendrai padidėja 214 tūkst. eurų. Čia yra įskaičiuota ir ši suma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, aš dėl tų 60 mln., kaip mes juos panaudosime. Jūs paminėjote tik ligos ir motinystės. Aš labai norėčiau, kaip būtent jie paskirstomi, kiek ligai, kiek motinystei, ir būtent kodėl, kokios priežastys. Ir užimtumo, nedarbo draudimo yra 1,5 mln., kiek aš matau. Kas yra didesnė pandemijos pasekmė – nedarbas ar liga? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsakydama į jūsų klausimą, galiu pasakyti, kad tie 60 mln. eurų nebuvo numatyti 2021 metų biudžete, todėl ir yra tikslinama. Didžioji šitų pinigų dalis, apie 50 mln. eurų, jau yra sumokėta būtent kaip ligos išmoka, tai yra tiems asmenims, kurie buvo saviizoliacijoje, arba tiems tėvams, kurie ėmė nedarbingumo pažymėjimus tam, kad galėtų prižiūrėti savo vaikus dėl apriboto ugdymo. Šita suma didžiąja dalimi susideda būtent iš to.
Dabar dėl Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto, tai čia susiję su ankstesniu įstatymo įsigaliojimu, nes Vyriausybės išvada buvo pateikta, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o įstatymui įsigaliojant nuo liepos 1 dienos, būtent tokia pinigų suma – 1 mln. eurų didėja nedarbo socialinio draudimo išlaidos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Bet jo vietoje sėdi L. Kukuraitis ir neklaus turbūt. L. Nagienės taip pat nėra. I. Kačinskaitė-Urbonienė turi klausimą. Prašau, žodis jums.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, norėjau paklausti dėl prastovų. Jums tikriausiai girdėta, matyta situacija, ypač paslaugų sektoriuje, viešbučių ir visa kita, kad, na, trūksta darbuotojų šioje srityje, žmonės yra prastovose. Paprastai per prastovų laiką, ypač karantino laikotarpiu, susirado kitus darbus ir dabar susidaro tokia situacija, kai darbdavys kviečia darbuotoją į darbą, o jisai sako, ne, nebegrįžtu, jį atleidžia pagal straipsnį, bet prastovos jam mokėtos visą laiką ir tam tikra prasme darbuotojas yra kur kas pranašesnėje situacijoje ir dar valstybė, mokėdama prastovą, jam padeda. Ar girdėjote apie tokius atvejus? Ar nemanytumėte, kad ir planuojant biudžetą, ir žiūrint teisės aktus reikėtų vis dėlto taip sureguliuoti santykius, kad ne tik darbuotojų teisės būtų užtikrintos, bet ir darbdavio išlaikyti valstybės padedamam gerą darbuotoją?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jisai turbūt labiau būtų prie Užimtumo įstatymo projekto svarstymo, bet tikrai balanso ieškoti tarp darbuotojų ir darbdavių gerovės reikia. Būtent todėl laisvėjant karantino sąlygoms, po truputį verslams grįžtant į normalų režimą, mes ir siūlome prastovų mechanizmo siaurinimą ir palaipsnį mažinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus dėl šio klausimo. Dabar dėl motyvų yra užsirašęs kalbėti už M. Majauskas, bet jo salėje nematau. Gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės 2-1 klausimo balsuosime numatytu laiku.
14.23 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 111, 14, 18, 21, 24 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-509, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-510 (pateikimas)
Dabar darbotvarkėje yra sujungti 2-2.1 ir 2-2.2 klausimai – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymai. Ar, ministre, norėtumėte dar pridurti ką nors prie jų, ar jau pristatėte?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, norėčiau pristatyti šiuos du klausimus. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo tikslas yra sureguliuoti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros kompensuojamojo darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką asmenims, kuriems ekstremaliosios situacijos ar karantino metu paskelbus prastovą, o savarankiškai dirbantiems asmenims apribojus veiklą sumažėjo jų draudžiamosios pajamos ir dėl to jie gauna mažesnes motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Dėl teisinio neapibrėžtumo praktikoje skiriant ligos išmokas kylančios problemos nustatant pavojinga užkrečiamąja liga sergančius ir kartu su jais darbovietėje nedirbančius asmenis, su kuriais kontaktas yra neišvengiamas, ir siekis tiksliau apibrėžti, kurios savarankiškai dirbančių asmenų gaunamos pajamos neturi įtakos apskaičiuojant ir skiriant jiems ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.
Įstatymo projektu siūloma alternatyviai skaičiuoti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas asmenims, kuriems dėl karantino buvo paskelbta prastova arba jie buvo savarankiškai dirbantys ir jų pajamos sumažėjo. Taip pat nustatyti, kad didesnio dydžio ligos išmoka mokama asmeniui, kuris užsikrėtė COVID-19 liga ne tik nuo kartu su juo darbovietėje dirbančio asmens, bet ir nuo nedirbančio asmens, tai yra paciento arba kliento, bet ir nuo bendradarbio, vykdydamas savo profesines funkcijas, bei sukonkretinti, kurios asmens pajamos neturi įtakos savarankiškai dirbantiems asmenims apskaičiuojant ir skiriant ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Tikrai jau buvo senos diskusijos ir parlamente. Noriu padėkoti Seimo narei P. Kuzmickienei, kuri kėlė šitą klausimą jau labai seniai, būtent dėl karantininių vadinamųjų mamų problemos. Taip pat turime ir Socialdemokratų frakcijos pasiūlymą tuo klausimu, tai būtent Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu siekiama išspręsti šią problemą.
Taip pat Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu siekiama, atsižvelgiant į tai, kad dėl taikomų veiklos apribojimų ūkio subjektams, siekiant suvaldyti pandemiją, asmenims sunku išlikti darbo rinkoje, jie dažniau keičia darbus, tačiau vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas jiems gali būti atnaujintas tik vieną kartą, todėl jie nėra skatinami grįžti į darbo rinką, siūloma tikslinti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo straipsnį, nustatant, kad nustatytais atvejais nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas per šešis mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo galėtų būti atnaujinamas ne vieną, o du kartus. Tai trumpai tiek. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. R. Žemaitaičio salėje nematau. A. Sysas turi klausimą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, džiaugiuosi, kad jūs paminėjote geru vardu ir mūsų frakciją, ir D. Šakalienę, kuri teikė įstatymo pataisas. Bet jūs taip labai gudriai pasakėte – alternatyviai. Tai gal jūs galėtumėte bent skaičiais pasakyti, kaip tai šeimai, kuri pateko į šitą situaciją, keisis išmoka, kas slepiasi po tuo „alternatyviai“?
Ir kitas mano klausimas dėl savarankiškai dirbančių. Savarankiškai dirbantys labai menkai mokėdavo į motinystės ir ligos įstatymo draudimą… Tai yra labai nuostolingas draudimas, ypač šitai kategorijai. Ar jie ir toliau kitų sąskaita gaus išmoką, ar ministerija ruošiasi visgi, kad ir savarankiškai dirbantys mokėtų normalias įmokas į šitą draudimą? Labai ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pradėsiu nuo antrojo klausimo. Mokestiniai reguliavimai, kaip žinote, dabar yra svarstomi Finansų ministerijoje, mokesčių grupėje. Bet šiandieną tos savarankiškai dirbančios mamos jau yra tam tikroje keblioje situacijoje būtent dėl pandemijos, ir manome, kad savarankiškai dirbančių mamų klausimą taip pat reikėtų spręsti.
O dėl alternatyvaus kompensuojamo darbo užmokesčio skaičiavimo galiu šiek tiek paplėtoti, kad tiems asmenims, kuriems Vyriausybės paskelbto karantino ar ekstremalios situacijos metu buvo paskelbta prastova ir kurių buvimo prastovoje laikotarpis ar jo dalis patenka į išmokos skaičiavimo laikotarpį, tuo atveju kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomi motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai, bus apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajams, turėtas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Taip pat bus apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis bendra tvarka, tai yra pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio, prieš tai teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Apskaičiavus abiejų laikotarpių kompensuojamojo uždarbio dydį, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos bus apskaičiuojamos pagal didesnį kompensuojamąjį uždarbį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi P. Kuzmickienė. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti už pateiktą projektą, kuris iš tikrųjų didele apimtimi ir aprėptimi pagelbės labai jautriai ir svarbiai mūsų visuomenei daliai, pagelbės šeimoms, susidūrusioms su karantino apribojimais ir netekusioms pajamų.
O mano klausimas būtų dėl karantininių mamų ir tėvų, kuriems vaiko priežiūros išmokos jau paskirtos. Kaip jiems elgtis šio projekto kontekste?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Reikia kreiptis į „Sodrą“ ir bus galimybė perskaičiuoti ir kompensuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi K. Bartoševičius. Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Ponia Navickiene, norėjau pasiteirauti, kokiam maždaug skaičiui žmonių šis projektas gali daryti įtaką ir kokie yra finansavimo šaltiniai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mes turime skaičiavimų, kad šio projekto įgyvendinimas kainuos apie 8 mln. eurų, dabar kol kas negaliu pasakyti konkretaus asmenų skaičiaus, tačiau tie 8 mln. eurų yra numatyti biudžete ir atsispindės „Sodros“ išlaidose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega Kristijonas paklausė to klausimo, kurį aš norėjau klausti, tad aš dabar paklausiu apskritai apie politiką.
Nemanote, kad ir pandemija atskleidė tam tikrų šio draudimo spragų, kai sudėtingesnėje situacijoje atsiduria savarankiškai dirbantys asmenys? Ar ministerijos planuose jūsų, kaip ministrės, kaip mamos, yra planas peržiūrėti apskritai išmokų draudimo sistemą šioje srityje taip, kad ji būtų palankesnė, liberalesnė, lankstesnė dirbančių tėvų arba derinančių darbą ir vaiko priežiūros atostogas tėvų atžvilgiu?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Čia turbūt yra keli tarpusavyje susiję dalykai. Lankstesnės galimybės derinti darbą ir šeimą turbūt nėra vien tik išmokų politika. Bet grįžtant prie išmokų, man atrodo, kad savarankiškai dirbantys asmenys tikrai turėtų turėti tam tikrų garantijų mokėti tam tikras draudimines įmokas, kurios užtikrintų geresnes jų galimybes, nes, kaip matome, ką parodo pandemija, kad tie žmonės tikrai patiria labai daug nesaugumo, kai atsitinka kažkokia situacija ir jiems reikalingos valstybės paslaugos. Tada pasirodo, kad tų mokesčių arba tokių galimybių uždirbta daug mažiau negu dirbant pagal darbo sutartį. Man atrodo, kad tuos klausimus reikia konceptualiai spręsti drauge su mokesčių reforma ir bent jau tam tikrus draudiminius dalykus užtikrinti tolygiau negu yra dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl balsavimo motyvų kalbėti už užsirašė P. Kuzmickienė. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pandemijos iššūkiai neišvengiamai palietė visus šalies gyventojus ir dalies jų pajamos sumažėjo, o šis pasiūlymas palankiau skaičiuoti išmokas tėvams, kurių pajamos yra sumažėjusios ir stipriai atsiliepia jų šeimos gyvenimui, padės apsisaugoti nuo tų finansinių sunkumų ir padės geriau pasirūpinti šeima. Tikrai plačiai ir gražiai aprėpia įvairias pajamas gaunančias šeimas. Tikėkimės, kad sprendimas bus nuosekliai įgyvendintas, ir tikrai linkiu sėkmės. Labai palaikau ir kviečiu visus balsuoti už šio projekto pateikimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl šio ir lydimųjų projektų balsuosime numatytu laiku.
Dabar trumpas pranešimas: mano siūlymas PSDF biudžetą, dėl kurio mes čia taip pasiginčijome, pateikti ketvirtadienį ryte. Preliminariai suderinome su ministru, kad jis galės tai padaryti. Tikiuosi, visi tai įvertins. Labai ačiū viceministrei, atsiprašome už nesklandumus, tikėkimės, kad jų ateityje nebus.
14.33 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-498 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – Užimtumo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom pristatyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Siekdami, kad šiuo pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu priemonės, kurios užtikrina darbuotojų saugumą ir paramą tiems asmenims, kurie neteko pajamų ar darbo… teikiame Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas yra padėti ir verslui, ir gyventojams, susiduriantiems su neigiamu COVID-19 ligos plitimo poveikiu, nustatyti tikslingesnes ir taiklesnes valstybės paramos priemones, adaptuotas būtent tam laikotarpiui, laipsniškam išėjimui iš karantino ir pandeminės aplinkos.
Šiuo įstatymo projektu yra siūlomi keli pakeitimai. Pirmiausia tai – išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims. Siūlome pratęsti savarankiškai dirbančių asmenų rėmimą, paskutinio ataskaitinio mokestinio laikotarpio pajamos turėtų įtakos, palyginti su priešpaskutinio ataskaitinio mokestinio laikotarpio pajamomis, ir sumažėjimas jų ne daugiau kaip 30 %. Čia tokia papildoma sąlyga, be to, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų būti įtraukti į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, jų veiklos.
Taip pat priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti ne mažesnės nei 12 einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžių. Į savarankiškai dirbančio asmens pajamas neįskaitoma jam mokėta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui. Siūlome šią išmoką mokėti ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
Taip pat tęsiama prastovų subsidija, tačiau ši subsidija yra siaurinama ir taiklinama. Siūloma, kad įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydį sudarytų 100 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis, antrąjį – 90 % vieno minimalaus mėnesinio atlygio dydžio, o trečiąjį – 70 % vieno minimalaus mėnesinio atlygio dydžio.
Taip pat siūlome nustatyti papildomą sąlygą, kad ši subsidija būtų mokama tiktai tiems darbdaviams, kurie apie prastovų paskelbimą yra informavę Valstybinę darbo inspekciją. Šią subsidiją siūlome mokėti ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
Taip pat atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, kad kai kurie verslai negali labai sklandžiai ir greitai sugrįžti į veiklas būtent dėl apyvartinių lėšų trūkumo, neturi galimybių mokėti atlyginimo, nes neturi jokių pajamų, siūlome siaurą, bet taiklią subsidiją po prastovų. Šia priemone įstatyme siūlome motyvuoti ir skatinti būtent tuos darbdavius, kurie ilgą laiką išlaikė savo darbuotojus prastovose. Aišku, tuo metu susikaupė ir nemažai atostoginių, tie žmonės prastovoje turi būti išbuvę ne mažiau kaip 75 darbo dienas, ne mažiau kaip 600 darbo valandų per pirmuosius šešis kalendorinius mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį sudarytų 100 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip vieno minimalaus mėnesinio atlygio dydis. Šią subsidiją siūloma mokėti vieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. liepos 31 d.
Taip pat pakeitimai, susiję su darbo paieškos išmoka. Siūlome išplėsti šios išmokos gavėjų tikslinę grupę, nustatant, kad išmoką turi teisę gauti ir tie asmenys, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip trys mėnesiai iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino. Siūlome nustatyti, kad darbo paieškos išmoka būtų mokama ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Trumpai galbūt apie patį projektą tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas. Jo nėra. Remigijaus irgi nėra. M. Lingė turi klausimą. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, ministre, už pristatymą. Norėčiau klausti. Jūs pasirinkote vieną iš priemonių, ko nebuvo jau šioje bent jau pandemijos dalyje, grįžtate prie poprastovinių subsidijų siūlymo. Žinant tą priemonę praėjusio karantino laikotarpiu, praėjusių metų, kai prie buvusios Vyriausybės kainavo brangiausiai ir turbūt viršijo 600 mln. eurų, tikrai dėl taiklumo kilo labai nemažai pagrįstų abejonių, kuo jūsų pasirinktas modelis skirsis, koks prognozuojamas jo efektyvumas, kiek tai, matyt, apimtų įmonių ir kokio efekto tikitės?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Taip, tos priemonės gal vadinasi taip pat, bet iš esmės labai stipriai skiriasi, nes pirmojo karantino metu valstybė poprastovinėms subsidijoms išleido per 610 mln. eurų. Lietuvos banko duomenimis, tiktai 20 % tų lėšų nukeliavo į tuos sektorius, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos. Mūsų tikslas yra turėti labai segmentuotą priemonę, kuri padėtų vieną mėnesį būtent atstatyti apyvartines lėšas, ir būtent to segmento, kuris labiausiai nukentėjo. Mūsų skaičiavimais ir mūsų duomenimis, ši priemonė ir paliestų būtent maitinimo, apgyvendinimo, kultūros sektorius – tuos, kurie ilgą laiką negalėjo vykdyti veiklos ir jų darbuotojai ilgiausiai buvo prastovose. Kainą, aišku, irgi galima palyginimui pasakyti, kad mėnesio biudžeto poreikis būtų 17,5 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamo T. Tomilino nematau, gerbiamo L. Savicko taip pat. Gerbiamas L. Kukuraitis turi klausimą. Prašau.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, dėkui, kad galiausiai mes matome tuos siūlymus, kurie, mano galva, yra labai svarbūs. Tikrai galėjome juos anksčiau svarstyti ir įmonėms, darbuotojams duoti aiškią žinią, kas jų laukia po karantino. Apibendrinus – iš tų 238 mln. eurų, kurie skirti socialinei apsaugai, pandemijai valdyti, kaip jūs minėjote, tik 17,5 mln. eurų, aš taip sakyčiau, o tai sudaro 7,2 % lėšų, yra skirta skatinti žmones dirbti, kad jie eitų iš prastovų ir dirbtų. Tai vadinamosios poprastovinės subsidijos tiems, kurie grįžta iš prastovų. Visa kita: tiek subsidijų prastovoms tęsimas, tiek nedarbo paieškos ar ligos ir motinystės išmokų plėtimas ir dengimas, yra tokios pasyvinančios arba, kitaip sakant, skatinančios žmones būti namuose. Klausimas.
PIRMININKAS. Laikas!
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Ar jums atrodo, kad tai tinkama proporcija – tie 93 % ir 7 % ir ar svarstytumėte galimybę, jeigu būtų pateiktas siūlymas dėl geresnio balanso? Tokį apsvarstysime.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Visus pasiūlymus tikrai svarstysime ir jūs patys esate pateikę projektą, susijusį su sprendimais, kaip matytumėte pokarantinines priemones. Bet aš čia norėčiau gal akcentuoti kelis dalykus.
Pirmas yra tas, kad nesutikčiau su grupavimu į pasyvias ir aktyvias, nes esant pirmojo karantino priemonėms, net kai buvo 611 mln. eurų skirta poprastovinei subsidijai, nedarbo rodikliai rodė tik aukštėjančią tendenciją. Dabar, kai antrojo karantino priemonės jau yra, tarkime, galbūt labiau subalansuotos su ekonomine situacija, rodo, kad stabilizavosi ir pradėjo mažėti nedarbo rodikliai. Todėl, man atrodo, čia turėtų būti pagrindinis indikatorius, kad einame teisingu keliu, o mūsų, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos… bet kokiu atveju yra padėti darbuotojams tada, kai yra sunku, kai reikia tos pagalbos. O kai jau verslai veikia, kai žmonės jau sugrįžta į veiklas, tai bus ir PVM lengvata, kaip žinote, su biudžetu yra teikiama, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamas trečias paketas, kuris padės verslui geriau atsigauti. Man atrodo, kad priemonės yra subalansuotos, o dėl siūlymų tikrai galėsime diskutuoti komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamo V. Ąžuolo taip pat nematau. Ir G. Palucko nematau. Bet A. Sysą matau. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, dėl užimtumo norėjau paklausti. Yra tokia mistinė data – rugsėjo 30 diena. Kas turėtų įvykti iki rugsėjo 30 dienos ar po rugsėjo 30 dienos, kad visi savarankiškai dirbantys arba turės darbą, arba pajamas? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia data yra turbūt simbolinis dalykas. Mes tiesiog skaičiuojame ir matome, kokiu pagreičiu atsigauna ekonomika, kokiu pagreičiu žmonės grįžta į darbus, kokiu pagreičiu vyksta vakcinavimo procesas, ir matome, jaučiame, kad tos valstybės paramos palaipsniui reikia vis mažiau. Karantino terminas, kada jisai bus baigtas su savo reguliavimais, nėra aiškus, todėl buvo pasirinktas kalendorinis principas ir mes susiejome būtent su rugsėjo 30 diena, tai yra trijų mėnesių papildomas rėmimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinioji klausimą turi I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ministre, gal galite paaiškinti, kaip susiklostė situacija dėl asmenų perkėlimo, tiesiog kokia tai buvo vis dėlto… Kokie susitarimai, kokia situacija, kad atsirado poreikis net įstatyme numatyti tam tikras išimtines sąlygas iš užsienio perkeltiems asmenims?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia turbūt irgi yra kito įstatymo projekto apimties klausimas. Mes susiduriame su tam tikru nepasitikėjimu, gal ir iš darbdavių matome, kad reikia papildomo rėmimo ir papildomų paskatų tiems asmenims, ir ta siaura, nedidele apimtimi bandome spręsti šitą problemą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Tuo klausimu už nori kalbėti M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų sulaukėme Vyriausybės pateikto paketo, kurį tikrai galima vertinti kaip labai subalansuotą ir optimalų. Jeigu skaičiuotume visas tas šių metų suplanuotas priemones ir dviem trims mėnesiams, kurie dabar ateina ir kurie jau buvo ir jų pinigai išleisti, mes turėtume sumą, kuri realiai net nesiekia 600 mln. visoms priemonėms – ir savarankiškai… ir prastovų, ir poprastovinės, ir darbo paieškos išmoka. Tai yra beveik tiek, kiek kainavo viena priemonė anos Vyriausybės ir būtent vienos poprastovinės subsidijos.
Tai vienas, matyt, aspektas, tikrai rodantis, kad nedarbo situaciją turime išties jau pradedančią šiek tiek ir mažėti. Kad tas balansas išliktų kuo geresnis ir optimalesnis, iš tiesų šiuo visu paketu norima padrąsinti ir palengvinti žmonių grįžimą į užimtumą. Ir ta proporcija, kad mažėja paskatos ir mažėja resursai, skiriami nuosekliai prastovoms, ir šiek tiek sudaroma galimybė po tų prastovų paskatinti ir padrąsinti tuos žmones ir darbdavius susigrąžinti ir jiems kompensuoti darbo užmokestį, – man atrodo, kad tikrai turime tą balansą, reikalingą šiuo laikotarpiu, kuris kaip tik ir prasideda labiau atsiveriant, kad būtų labiau nutaikyta ir pritaikyta tiems sektoriams, kurie pažeidžiamiausi ir dar negali visiškai atsidaryti. Tikrai kviesčiau visus balsuoti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal ne visiškai prieš, bet norėčiau vis tiek prieš pasakyti dėl to, ką minėjo ir ponas M. Lingė. Aš noriu pasakyti, kad nedarbas tikrai nemažėja. Savaitgalį turėjau gerą progą susitikti su Kauno urmo bazės žmonėmis, kurie nuomoja patalpas. Faktiškai didžioji dalis traukiasi į šešėlį. Ši vieta yra sustabdyta, niekas nedengia nuomos. Suprantate, ir jie nesulaukia tų pinigų. Vieni laukia, kiti nesulaukia ir taip traukiasi žmonės į šešėlį. Yra labai didelis skaičius. O dėl šito, ką pristatė ministrė, tai taip, balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime numatytu laiku.
14.47 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo projektas Nr. XIVP-499, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-500, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-501, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-502, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-503, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-504, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-505, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-506, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-507 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3, 2-4.4, 2-4.5, 2-4.6, 2-4.7, 2-4.8 ir 2-4.9 klausimai. Prašau pateikti įstatymų projektus. Visi yra susiję. Prašau trumpai pristatyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai džiaugiuosi šiandien turėdama galimybę pristatyti jums Vienišo asmens išmokos įstatymo projektą. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintas tikslas ir mes buvome numatę šią priemonę. Taip pat noriu padėkoti Seimo nariui L. Kasčiūnui ir dabar jau finansų ministrei G. Skaistei, kurie panašų projektą buvo teikę dar praėjusioje kadencijoje. Vienišų asmenų, vienišų pensininkų skurdo rodikliai iš tiesų yra labai dideli. Mes manome, kad tokios priemonės atsiradimas iš esmės padės spręsti tų žmonių skurdo rizikos problemą, aišku, kartu su kitomis priemonėmis, kurias reikės taikyti.
Galbūt norėčiau pradėti nuo to, kad vienišumas šiandien yra papildoma socialinė rizika. Mes tai matome iš rodiklių, tų pačių skurdo rodiklių ir kitų. Tarkim, vieniši tėvai, vieniši asmenys, ypač vieniši pensininkai. Bendras pensininkų skurdo lygis siekia 35,1 %, o vienišų senyvo amžiaus asmenų nuo 65 metų amžiaus grupėje skurdo rizikos lygis yra 47 %, tai yra dvigubai daugiau negu namų ūkių, kur gyvena daugiau asmenų.
Šio projekto tikslas yra tobulinti vienišų asmenų pajamų apsaugos sistemą, nustatant naują išmoką, vienišo asmens išmoką. Jos dydis, skyrimas ir mokėjimo sąlygos yra apibrėžti susiejus su kitomis išmokomis, pinigine socialine parama nepasiturintiems gyventojams. Įstatymo projektu siūloma nustatyti vienišo asmens išmoką, jos dydį, skyrimo ir mokėjimo sąlygas.
Šiuo projektu siūlome nuo liepos 1 dienos, nes norėjome laikytis įsipareigojimo, kad ši išmokos rūšis atsirastų jau šiemet, nors ir ne visa apimtimi, tai nuo liepos 1 dienos nustatoma teisė gauti vienišo asmens išmoką neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjams. Na, o nuo 2022 m. sausio 1 d. siūloma nustatyti teisę gauti visiems vienišiems, neįgaliems ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.
Vienišo asmens išmoką turėtų teisę gauti ne tik vieniši gavėjai, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir tai yra asmenys, kurie yra nesudarę santuokos arba ją nutraukę, našliai, kurie neturi teisės gauti našlių pensijos, našliai, kurių gaunama išmoka našlystės atveju yra mažesnė už vienišo asmens išmokos dydį, ir tie našliai, kurie turi teisę gauti našlių pensiją, tačiau vietoj našlių pensijos yra pasirinkę gauti našlaičių pensiją.
Vienišo asmens išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto. 2021 metais vienišo asmens išmokos dydį siūloma nustatyti socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, tai yra 28,63 eurai, o nuo 2022 metų išmokos dydis sieks 32 eurus, dėl 2024 metų vienišo asmens išmokos dydžio ir šios išmokos indeksavimo galimybių spręsime 2023 metų rudenį, kad siektume tvariai suplanuoti šio projekto viešuosius finansus. Taip pat siūloma nustatyti, kad vienišo asmens išmokas pagal asmenų pateiktus prašymus skirtų ir mokėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliota administravimo įstaiga. Šiuo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad vienišo asmens išmoka neturėtų įtakos kitoms vienišam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai ir mokėjimui už socialines paslaugas, jeigu kituose įstatymuose nebus nustatyta kitaip. Našlių pensijos bus skiriamos ir mokamos dabartine tvarka iš „Sodros“ biudžeto, jų dydžiai 2022 ir 2023 metais bus tokie pat kaip ir vienišo asmens išmokos.
Siekiant tinkamai įtraukti naują išmoką į galiojantį teisinį reguliavimą, yra parengti ir teikiami lydimieji įstatymų projektai. Visą jų sąrašą matote. Preliminariai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, įstatymų projektais teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti 2021 metais prireiktų apie 15 mln. eurų, o 2022 metais ir 2023 metais apie 212 mln. eurų, tai 106 mln. eurų kasmet. Tikėtina, kad 2021 metais teisę gauti vienišo asmens išmoką įgytų daugiau negu 60 tūkst. vienišų asmenų, o 2022 metais – apie 276 tūkst. asmenų. Tai iš viso kartu su našliais papildomas išmokas gautų daugiau kaip 400 tūkst. pagyvenusių ir neįgalių asmenų. Tai tiek, lauksiu kolegų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis nori paklausti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tiesų labai sveikintinas projektas, netgi atsižvelgiant į fiskalinės drausmės apribojimus, išaugusį deficitą ir augančią valstybės skolą. Matyt, turime visi suprasti, kokia prasmė gyventi su maža skola, kai mes turime didelę dalį visuomenės nelaimingą ir gyvenančią skurdo rizikoje. Iš tikrųjų čia yra ta vieta, kur taupyti reikia mažiausiai, ir kartais galbūt reikia peržiūrėti esamas programas, esamas išlaidas siekiant užtikrinti, kad vienišų asmenų padėtis gerėtų, nes vieniši asmenys iš tikrųjų yra didžiausioje socialinėje rizikoje, ypač senjorai. Aš tik norėjau pasveikinti su iniciatyva, galbūt apgailestauti, kad šiais metais numatyta suma yra gana maža, bet, matyt, tokia yra situacija atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Tai tik norėjau padėkoti ir pasveikinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Matyt, reaguoti nėra kaip.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pranešėja. Gerbiama ministre, aš tai priešingai…
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, žodis jums.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, kadangi paleidote… Ne tik aš, bet ir visi ekonomistai, didžioji dalis ekonomistų, sociologų šitą jūsų projektą pavadino ubago terbos ir lazdos atėjimu ir, ko gero, su jais negalima nesutikti. Kodėl jūs šitaip elgiatės, jūs man pasakykite, ministre? Jūs prieš rinkimus deklaravote, kad atsisuksite į paprastus eilinius žmones ir mažinsite skurdą. Pagal šitą jūsų įstatymo projektą nuo kitų metų turėtume galimybę padidinti žmonėms net 14 eurų, 24 eurais pensiją… Jūs man galite atsakyti, aš paaiškinsiu dėl ko. Jeigu dabar vidutinė pensija yra 200 eurų, pridėjus jūsų 28 eurus, išeina, kad kitų metų arba šių metų liepos 1 dieną žmogaus pensiją sudarys 228 eurai. Kadangi kiekvienais metais sausio 1 dieną visos pensijos yra indeksuojamos ir tokiu atveju, jeigu būtų ne našlio pensija ar vienišo asmens pensija, o būtų pensija 228 eurai, indeksuojame iš 8 % ir gauname 246 eurus ir 24 euro centus. Jūs man dabar pasakykite, ką jūs čia norite padaryti ir kodėl iš tų eilinių vargšų žmonių atimate galimybę kiekvienais metais, kad pensijos būtų indeksuojamos…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …o ne atkišta ranka jie prašytų našlių, našlaičių ar dar kažkokių kitų asmenų?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsakau į jūsų klausimą, gerbiamas kolega, ką norime padaryti, tai vienišų asmenų skurdo riziką sumažinti 7,2 % nuo dabar esančių 47 % skurdo rizikos lygio. Tam yra atlikti skaičiavimai ir tai bus pasiekta šia priemone. Čia yra pirma mano atsakymo dalis.
Antroji mano atsakymo dalis, su kuo aš visiškai sutinku, kad labai didelė valstybės problema šiandien vis dar yra apskritai mažos pensijos. Jau sakiau ir prieš tai klaususiems kolegoms, kad nereikėtų priešinti šitos išmokos su pensijų didinimu savaime, nes 2022 m. sausio 1 d. mes tikrai ketiname visas senatvės pensijas indeksuoti sparčiau, negu yra numatyta dabartiniame įstatyme. Tas mechanizmas toks, koks bus dabar suplanuotas, bus pristatytas rudenį ir visos pensijos augs sparčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš pirmiausia norėčiau pataisyti kolegą. Netgi klaidinamai nuskambėjo skaičius – ne 200 yra vidutinė senatvės pensija, o virš 300, o turintiems stažą netgi 400 eurų siekia. Čia iš tiesų esminiai skaičiai, kuriais manipuliuojama ir skleidžiama netiesa.
Mano klausimas būtų grynai praktinis. Kada jau galėtų gerbiami mūsų senjorai fiziškai, realiai pačiupinėti tuos pinigus? Ar jau rugpjūčio mėnesį, ar vis dėlto prireiks dar persitvarkyti, ir „Sodros“ sistemoje prašymai ir visi kiti dalykai, nes žinant, kad tokie klausimai sukelia ir žmonių lūkesčius, ir jeigu, tarkim, dar rugpjūčio mėnesį negaus, ar jau nusidrieks eilės prie „Sodros“ langelių ir bus prašoma? Ar tiesiog, jeigu nebūtų išmokėta tą mėnesį, ar pasivys juos vėlesniais mėnesiais tos sumos, sumuosis?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolega. Labai geras praktinis klausimas. Šita išmoka žmonėms bus priskirta. Nuo liepos 1 dienos bus pradedami priimti prašymai šią išmoką skirti „Sodroje“. Pats išmokėjimo procesas yra suplanuotas iki spalio 31 dienos, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos galėtų prisitaikyti, pritaikyti savo informacines sistemas. Pats išmokėjimo procesas įvyks vėliau. Mokėjimai turėtų prasidėti iki spalio 31 dienos. Žiūrėsime, kaip seksis pritaikyti tas sistemas, bet skaičiavimas įsijungia nuo liepos 1 dienos pagal pateiktus prašymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, mano klausimas yra apie ambiciją. Tikrai matėme, kiek daug dėmesio praeitoje kadencijoje skyrėte šiam klausimui. Buvo konkretūs įsipareigojimai, įstatymų projektai, konkretūs skaičiai. Mano klausimas yra dabar apie šiandieną. Ar tai yra pagrindinis jūsų rinkiminis pažadas, pagrindinė jūsų skurdo įveikimo priemonė ir daugiau ambicingesnių, brangesnių priemonių jūs nesiūlysite per šią kadenciją? Ar mes kalbame apie jau, sakykim, programinę kulminaciją, kai turime pakankamai brangią priemonę, aišku, dar kol kas tiktai labai labai mažai daliai žmonių, ar vis dėlto laukti ambicingesnių dalykų? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad tai yra tikrai didelis ir svarbus žingsnis, kurį žengė šita Vyriausybė priimdama tokį įstatymą. Šita išmoka yra ir universali, jinai yra pagrindžiama tvariais finansavimo šaltiniais – finansuojama iš valstybės biudžeto, planuojama atsakingai. Tikiu, kad tikrai turės labai didelį teigiamą poveikį skurdui mažinti.
Ar tai yra vienintelis dalykas, ką mes ketiname daryti tuo klausimu, tai tikrai ne. Bet šiandieną aš noriu pasidžiaugti, kad šitas žingsnis buvo žengtas, kaip buvo ir žadėta, kaip mes manėme, ši Vyriausybė, kaip manė, kad reikia spręsti skurdo problemą, man atrodo, kad tikrai padarė didelį darbą. Prašyčiau palaikymo. Juo labiau kad žinau, kad ir jūsų programoje, su kuria dalyvavote rinkimuose, tokia priemonė buvo numatyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia – ne koncertas, o Seimas, ir nuo kulminacijos tikrai nepradėsime. Iš tikrųjų kalbama apie pinigus. Antra dalis – kaip pigiau administruoti tuos pinigus.
Norėčiau paklausti, ar ateityje nemanote padaryti kokią nors bendresnę sistemą, nes jau daug rūšių tų išmokų yra. Tarkime, dabar našlių pensija sulyginama su vienišo žmogaus, ar neturėtų ji tapti viena kokia nors kita pensija, kuri būtų iš vienos sistemos? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Sisteminis požiūris visada yra reikalingas. Tikrai turime laiko ir turime noro peržiūrėti tiek socialines išmokas, kad jos būtų, galbūt artėtų prie minimalaus vartojimo poreikio dydžio, kad kitos išmokos būtų labiau sisteminės, viena kitos nedubliuotų. Tikslas toks yra, jo sieksime ir eisime tuo keliu, tačiau šiandien nematyti realios problemos irgi neišeina, todėl, manau, būtent Vienišo asmens išmokos įstatymas čia ir dabar pradės spręsti labai konkrečią ir didelę visuomenės problemą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą turi L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš taip pat apie tuos pažadus, klausiau ir finansų ministrės, noriu ir jūsų paklausti. Labai daug pažadų yra duota visuomenei dėl šios išmokos. Jūsų rinkimų programoje numatyti 42 eurai, įstatyme, kurį teikia G. Skaistė ir L. Kasčiūnas, jau šiais metais 42 eurai visiems vienišiems pensininkams. Suprantu, kad ir Vyriausybės programoje, kai vertinote ir nustatėte rodiklius, irgi numatyta 11 % nuo pensijos, vadinasi, 2024 metais turi būti ne 32 eurai, kuriuos jūs žadate, bet per 50 eurų – tokia suma.
Klausimas, net žiūrint ne į šiuos metus, suprantame, yra pandemija, resursų trūksta, bet kodėl jūs taip toli numatėte 32 eurus – 2023 metams? Ar tikrai negalima kaip ir remtis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko žodžiais ir net iš skolintų lėšų įvykdyti tai, ką pažadėjote rinkėjams? Dėkui.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš gal norėčiau pradėti nuo priminimo, kad jūsų Vyriausybės metu planuojami vaiko pinigai taip pat buvo 2018 metais didesni nei pavyko. Tai čia turbūt buvo planuota 60 eurų, išėjo 30 eurų. Bet aš ne apie tai.
Man atrodo, labai svarbu, kad priemonės, tokios kaip vienišų asmenų išmokos, būtų pagrįstos tvariais finansavimo šaltiniais. Būtent šios išmokos buvo atlikta kaštų ir naudos analizė, kuriai skyrėme labai daug laiko, bandėme sieti su tuo procentu – skurdo rizikos lygiu, kurį galėtume sumažinti, ir tada dėlioti dydžius, kokiais mes galėtume eiti link to skurdo rodiklio sumažinimo pagal biudžeto galimybes. Ši išmoka, kaip ir visos kitos išmokos, būtų gerai, kad visada būtų pagrįstos tais finansavimo šaltiniais. Prie galimybių, kaip galėtų būti šita išmoka indeksuojama ir auginama toliau, grįšime 2023 metais.
Man atrodo, kad tikslai yra pasiekti, pažadų yra laikomasi, bet lygiai taip pat yra laikomasi ir fiskalinės drausmės, ir tinkamo biudžeto planavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū jums. Dabar daugiau turėsite galimybių kalbėti svarstymo metu. Dabar dėl motyvų – M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų raginčiau palaikyti šį svarbų projektą, kuris pirmiausia panaikina ar bent jau siūlo spręsti tam tikrą diskriminacijos problemą, kai vieni gyvenantys asmenys, našliai, gauna vieną išmoką, o panašioje situacijoje gyvenantys vyresni asmenys, dėl tam tikrų aplinkybių nesukūrę šeimos, negauna tokios išmokos. Tai pirmas žingsnis.
Antras svarbus momentas, be abejo, yra skurdo rodiklis. Kaip buvo minėta, toje grupėje virš 65 metų, vienišų asmenų grupėje, skurdas siekia 47 %, tad bent jau šita priemonė, jeigu skaičiavimais pavyktų sumažinti, na, įvairiais skaičiavimais tarp 6–8 % ilgalaikėje perspektyvoje, tai būtų labai stiprus žingsnis į priekį. Taip pat svarbus kitas momentas, tai iš tiesų leistų bent jau šitų žmonių, kurie šiame etape gauna mažiausias pensijas, šalpos pensijas… kad tas siūlymas nebūtų įskaičiuotas į pajamas, nenukentėtų tų žmonių teisė ir galimybė pretenduoti į kitas socialinės paramos sritis ir tų žmonių padėtis gerėtų. Tikrai kviesčiau palaikyti šį projektą šiame etape. Dėkui Vyriausybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ne tiek prieš, bet aš vis dėlto galvoju, kiek mes turime įžūlumo taip elgtis su Lietuvos žmonėmis. Aš vis galvoju ir skaičiuoju. Atrodo, jaunas žmogus tampa ministru, atrodo, žino ekonomiką, žino finansinius dalykus ir turėtų ginti būtent nediskriminaciniu būdu priimamus įstatymus. Turėtų siekti, kad būtent skurdo rodiklis ir skurdo žeminimas turėtų būti mažinamas. Labai gerai pasakė E. Pupinis, tai, ko gero, vienas iš blaiviai mąstančių konservatorių, jis išdrįso paprieštarauti šiam įstatymo projektui ir užklausti ministrės, kodėl mes neturime sisteminio požiūrio. E. Pupinis aiškiai pasakė, kiek mes dar turėsime tokių skirtingų dalykų. Mielieji mano, pensijos turi būti indeksuojamos, žmogus turi uždirbti ir gauti pensiją tokią, kokia jam yra skirta.
Leiskite man jums pacituoti Konstitucinio Teismo nutarimą, mieli dešiniosios pusės koalicijos partneriai, kurie buvote 2008–2012 metų kadencijoje. Kai jūs sumažinote pensijas ir atėmėte priedus, Konstitucinis Teismas pasakė, kad bet kuris priedas, ar tremtinių, ar našlių, ar netekto darbingumo, ar bet kuris kitas, yra tik valstybės malonė, kuri skiriama esant geriems finansiniams dalykams. Šiuo atveju, užuot ministerija iš tikrųjų didintų bazinę pensiją, kuri, pabrėžiu, kolegos, kiekvienais metais sausio 1 dieną yra indeksuojama, vadinasi, šiems žmonėms, vienišiems asmenims ir ne tik vienišiems asmenims, būtų garantuojama, kad kiekvienais metais jų pensijos didėtų 8 %.
Pavyzdys vėl iš to paties Konstitucinio Teismo nutarimo. Kitais metais pasikeitė valdančioji dauguma ir nusprendė atimti vienišų asmenų pensijas. Pabalsuoja gruodžio 28 dieną, atima pensijas. Iš vienišų žmonių yra atimami 28 arba 32 eurai. Kodėl mes taip elgiamės? Kodėl mes tyčiojamės iš tų žmonių? Nejaugi yra sunku šiandien žengti žingsnį? Na, ne 28 eurais, padidinkime pensiją 20 eurų ir ją indeksuokime sausio 1 dieną. Jūs iš žmonių, dar kartą pabrėžiu, nuo kitų metų sausio 1 dienos atimsite 14 eurų…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …63 centus, ne pridėsite, o atimsite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Dėl šio įstatymų paketo balsuosime numatytu laiku, tai yra 16 val. 20 min.
15.08 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129. Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Pateikimas. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju gerbiamam Seimo Pirmininko pavaduotojui. Įstatymo projekto rengimą paskatino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gaunami fizinių asmenų skundai dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu, taikant Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį turi tik asmenys iki 29 metų, valstybės biudžeto lėšomis apmokant privalomąjį sveikatos draudimą praktikos metu. Galiojančiu reguliavimu yra neproporcingai apribojama tokių asmenų, tai yra vyresnių negu 29 metų, teisė sudaryti savanoriškos praktikos sutartis.
Kokia būtų nauda, priėmus tokį įstatymo projektą? Vyresniems nei 29 metų amžiaus asmenims būtų sudarytos lygios galimybės ir sąlygos toliau mokytis, kelti kvalifikaciją, valstybė prisidėtų prie efektyvaus mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimo. Taip pat būtų prisidedama prie vyresnių nei 29 metų asmenų įtraukties tiek mokymosi, švietimo srityje, tiek darbo rinkoje. Galiausiai asmenims būtų sudaryta galimybė, esant poreikiui ar būtinumui, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti.
Truputėlį apie reikalingas biudžeto lėšas ir taikomus ribojimus dėl galimų piktnaudžiavimo atvejų. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti gali reikėti papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau akcentuotina, jog lėšų iš valstybės biudžeto poreikis būtų minimalus. Įstatyme jau dabar yra įtvirtinti aiškūs ribojimai dėl galimų sudaryti savanoriškų praktikos sutarčių skaičiaus ir jų maksimalios trukmės. Pavyzdžiui, asmuo su ta pačia įmone savanoriškos praktikos sutartį gali sudaryti tik vieną kartą, vienas asmuo gali turėti tik tris tokias sutartis, vienos tokios praktikos trukmė konkrečioje įmonėje ar organizacijoje – ne ilgesnė negu du mėnesiai. Todėl kviečiu kolegas palaikyti įstatymo projektą. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Sekundėlę, kolegos, kadangi irgi diskutavau. Kolega, aš noriu paklausti tik vieno dalyko. Šitas projektas, manau, svarstytinas, reikia diskutuoti. Gal galite atsakyti, kiek ir kur yra tokių pavyzdžių, kur reikalinga praktinė sutartis vyresnių negu 29 metų?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš galiu gal skaičiais dėl konteksto pasidalinti. 2019 metais iki pandemijos tokią praktiką atliko 2 tūkst. 116 asmenų 748 įmonėse. 83 % iš tų, kurie atliko tą praktiką, buvo jaunesni negu 24 metų ir valstybės biudžetui kainavo, draudžiant sveikatos draudimo lėšomis, sveikatos draudimas apie 10 tūkst. eurų, o profesinių ligų socialinis draudimas – 2 tūkst. eurų.
Dabar atsakant į jūsų klausimą, kiek asmenų būtų aktualu, tai tas skaičius, aišku, būtų nedidelis dėl įvairių gyvenimiškų aplinkybių ir tikriausiai individualių situacijų, kai žmonės persikvalifikuoja, ieško naujų kompetencijų, patirčių. Tokie asmenys kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kvestionuodami tokio ribojimo nepagrįstumą ir neproporcingumą. Kontrolieriaus tarnyba sutiko, kad nėra objektyvių priežasčių, kodėl asmenims, jaunesniems negu 29 metų, toks ribojimas turėtų būti taikomas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš prisimenu to įstatymo svarstymą, dėl ko atsirado tie metai, gal pasikeitė laikmetis, piktnaudžiavimas taip pat sumažėjo pasinaudojimu tų asmenų, kurie ateina, tarkim, pasidarbuoti, galbūt vokelių irgi sumažėjo tam tikru skaičiumi. Mes irgi kažkada svarstėme dėl Paslaugų kvitų įstatymo ir galvojome, kaip čia žemdirbiams padėti, kad jie kaip nors legaliai ateitų padirbėti. Ar nemanote, kad vis dėlto ši situacija gali sukelti tam tikrų problemų, susijusių su asmenų panaudojimu per praktikas gana rimtam darbui, už kurį bus atsiskaitoma ne visai teisėtais būdais? Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labai ačiū už gerą ir aktualų klausimą. Dar pakartosiu, kad įstatyme jau dabar yra numatyti labai aiškiai suformuoti saugikliai. Vieno žmogaus toje pačioje įmonėje praktikos trukmė negali būti ilgesnė negu du mėnesiai, vienas konkretus fizinis asmuo gali sudaryti ne daugiau kaip tris tokios praktikos sutartis, tai reiškia, kad praktikos trukmė apskritai yra ne ilgesnė negu šeši mėnesiai. Taip pat yra įdėtas saugiklis, kad savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėse negali viršyti 10 % visų įmonės darbuotojų, o jeigu įmonėje nėra net dešimties darbuotojų, tai gali būti tik viena tokios praktikos sutartis.
Man atrodo, kad šių saugiklių egzistavimas leidžia mums saugiai sakyti, kad piktnaudžiavimo atvejai galimi tik teoriškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir klausimą turi I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, apie saugiklius jau ne kartą klausta ir jūs pasakėte, tai aš nekartosiu. Bet gal, pasinaudodama proga, norėčiau atsakyti gerbiamam R. Žemaitaičiui dėl poreikio, kiek tokių asmenų yra.
Kai nėra galimybės ir kai leidžiama tik iki 29 metų, tai natūralu, kad mes ir nematome to poreikio. Bet turint omeny bendras tendencijas ir Lietuvos, ir visos Europos Sąjungos šalių, kad visuomenė sensta ir, kita vertus, žmonės vis ilgiau išlieka darbo rinkoje, keičia profesijas, persikvalifikuoja, tai tas mokymosi visą gyvenimą ir galimybės persikvalifikuoti poreikis vis dėlto augs. Todėl, ko gero, tuos skaičius matysime, kai jau priimsime, kokie jie bus. O dėl saugiklių jūs viską atsakėte. Dėkui, manau, puikus projektas. Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl motyvų norėtų kas nors kalbėti? Taip. Už – D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju už suteiktą žodį. Tikrai norėčiau pasveikinti iniciatyvos autorius, tikrai labai reikalingas įstatymo projektas. Kaip atkreipė prieš tai kalbėję kolegos, galbūt tai nepalies labai daug Lietuvos piliečių, tačiau tikrai kai kuriuos palies. Turint omenyje, kaip stiprėja mokymosi visą gyvenimą tendencijos, tai tas sprendimas yra dar aktualesnis. Tikrai puikiai pamenu savo studijų laikus ir studijas pagal „Erasmus“ programą Švedijoje. Būdamas dvidešimt kelių metų buvau jauniausias grupėje, ženkliai jauniausias. Tikrai studijų suole turėjome daug kolegų, kuriems buvo ir virš 40 metų. Taigi tikrai skatinkime viso gyvenimo mokymosi tendencijas ir palaikykime šį sprendimą, sudarykime vienodas sąlygas visiems kelti savo kompetencijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
15.15 val.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-403 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-403. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, yra parengtas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimas. Bandoma jį sulyginti su Socialinio draudimo įstatymu, nes žmonės, šeimos nariai, kuriems yra nustatoma būtent globa arba priežiūra, pagal Socialinio draudimo įstatymą yra socialiai drausti, o pagal Sveikatos draudimo įstatymą nėra drausti. Tokiu atveju jie visąlaik turi papildomai susimokėti sveikatos draudimą. Todėl siūlau suvienodinti Socialinio draudimo įstatymą su Sveikatos draudimo įstatymu.
PIRMININKAS. Jeigu pristatymas baigtas, tada klausimai iš Seimo salės. Pirmasis – E. Pupinis. Jo nematau. A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū už pateiktą įstatymo projektą. Gal galite pasakyti, kiek maždaug tai kainuotų? Mes Sveikatos reikalų komitete daug kartų su jumis ir kitais kalbėjome, kad dabar jau turime, rodos, 22 kategorijas žmonių, kuriuos draudžia valstybė. Dabar čia atsirastų kaip ir dar viena grupė. Kiek tai galėtų papildomai kainuoti valstybei ir ar nereikėtų Vyriausybės išvados, jeigu būtų pritarta šiam įstatymo projektui?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų reikia prašyti Vyriausybės išvados, nes šiandien yra tarp tų žmonių (skaičiuoju, kiek turiu informacijos iš savivaldybių), apie 50 % žmonių moka po dvigubą sveikatos draudimą dabar. Pavyzdžiui, dirba valstybės tarnyboje arba įstaigoje, yra draustas sveikatos draudimu, o kadangi yra dar globa, turi mokėti antrą sveikatos draudimą. Yra tokių asmenų. Aš manau, kad būtinai reikia prašyti Vyriausybės išvados. Tada mes surinktume tikslinę informaciją ir duomenis, kiek yra tokių žmonių, kiek reikėtų iš valstybės jų drausti, ir tokiu atveju būtų atsakyta. Nes dar kartą – mes turime Socialinio draudimo įstatymą. Tai reikia suvienodinti abiejuose įstatymuose tą teisinį reguliavimą.
Aš manau, kad mes praėjusią kadenciją tiesiog praleidome šį įstatymo projektą, nes būtent praeitą kadenciją mes keitėme Socialinio draudimo įstatymą ir ta galimybė, tokia nuostata buvo įtvirtinta, bet nebuvo sveikatos draudimo siūlymų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Pirmiausia tikrai sveikinu kolegą su labai gera iniciatyva, nes yra grupė žmonių, kurie nuolat skundžiasi dėl šios problemos – ir dėl dvigubo apmokėjimo, ir dėl nesaugumo jausmo būnant neapdraustam ir slaugant, prižiūrint asmenis.
Mano klausimas būtų toks. Ar nemanytumėte, kad reikėtų kuo skubiau šį klausimą svarstyti ir tokiu būdu apsaugoti žmones, kurie atlieka milžinišką darbą valstybėje ir palengvina tam tikrų žmonių likimą?
Kitas dalykas. Kaip manote, kodėl vienu metu nebuvo svarstyti šie klausimai? Kas trukdė priimti jau tada, kai buvo priimtas Socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, ir tuos klausimus svarstyti kompleksiškai?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama kolege. Iš tiesų, kadangi aš ir pats siūlyčiau, kad Vyriausybės išvados reikėtų, tai manau, kad bus kreipimasis į Vyriausybę. Kiek Vyriausybė paskubės ir kaip greitai pateiks išvadą, gal mėnesį užtruks, gal ir keletą savaičių, tai viskas priklausytų nuo pačios Vyriausybės. Tada mes, kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, galėtume apsvarstyti.
Tas klausimas buvo iškilęs dar 2012–2016 metų kadencijoje. Tuo metu su ministre A. Pabedinskiene mes diskutavome, kalbėjome, kaip tai galėtų būti ir kaip galėtų įkomponuoti. Tada Socialinio draudimo įstatymą keitėme, o dėl sveikatos draudimo buvo V. Andriukaitis. Mes tada kėlėme klausimą dėl dvigubo sveikatos draudimo ir buvo kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad nesvarbu, du ar tris draudimus, vis tiek žmogus turi mokėti, nes dvi ar tris skirtingas veiklas vykdo. Tiesiog nebuvo parengtas lygiagretus Sveikatos draudimo įstatymas.
Buvo susizgribta praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai žmogus ir kai kurių žmonių grupė kreipėsi į gydymo įstaigą ir išaiškėjo, kad jie neturi sveikatos draudimo. Todėl dabar ir parengiau. Čia daugiau yra, aš taip tiesiai šviesiai pasakysiu, iš ligonių kasų, iš „Sodros“ tokia informacija, kad turime vakuumą ir turime tarpą nedraustų asmenų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas Remigijui bus turbūt ir nuoroda į tam tikrą atsakymą gerbiamai Ievai. Remigijau, kuo skiriasi šitos dvi nurodytos kategorijos, slaugantys ir teikiantys paslaugas? Ar negali tai būti identifikuota kaip viena paslaugos grupė, žmogus iš vienos grupės?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ne, negali.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kodėl? Paslauga ir, kaip jūs čia įvardinote…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Laikina globa arba paslauga, arba nuolatinė priežiūra.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Tai kam sukurti, atsiprašau, kam sukurti tą naują kategoriją žmonių, jeigu tas pats gali atlikti ir priežiūrą, ir tam tikras paslaugas?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jūs esate, kolega, visiškai teisus. Deja, tokia pas mus susiformavusi praktika nuo 2001 ar 2002 metų, kada mes įteisinome laikinąją priežiūrą, nuolatinę priežiūrą, kaip ir slaugas. Tai yra ne šio įstatymo reguliavimas. Yra kitame teisės akte būtent tokie asmenys įvardinti. O kodėl yra nuolatinė arba slauga, arba priežiūra, ar laikina, tai nuo žmogaus sergamumo lygio. Jeigu žmogus, tarkime, nejudantis, psichiškai neįgalus yra, fiziškai neįgalus, tai jam reikalinga nuolatinė, pastovi priežiūra, vadinasi, žmogus turi būti nuolat prie jo. Laikina, tai kai žmogus galintis, gebantis apsitvarkyti savo namus, besiorientuojantis aplinkoje, galintis atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Būtent pagal paciento arba pagal žmogaus ligos sunkumą yra nustatoma, kokia jam priežiūra yra reikalinga. Mes siūlome, kad Socialinio draudimo įstatyme, kas ir yra, jie yra draudžiami, nes jiems ir stažas eina, ir socialinį draudimą turi, kad jie turėtų ir sveikatos draudimą. Tiesiog, kad tai būtų į įstatymą įdėta. Buvo vakuumas padarytas. Deja, sakau, kolega, nei jūs, nei aš – mes tuo metu nebuvome, kada atsirado šitie dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš manęs telepatiškai paėmė klausimą Ieva, aš tik noriu pasakyti, kad yra socialiai labai laiku teisingas įstatymo projektas. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, kolega.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų pasisakyti už norėtų I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Kadangi nėra norinčių pasisakyti už, tai galbūt net pritarsime šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Akivaizdu, kad tai yra laiku labai reikalingas ir uždelstas įstatymo projektas, kuriam jau seniau reikėjo skirti pakankamai dėmesio. Tikrai sveikinu kolegą Remigijų, kad jis ir pristatė, ir tikrai yra atviras ir Vyriausybės išvadai, nes tai yra natūralu. Tai pareikalaus kažkiek valstybės lėšų, bet tai yra labai reikalinga Lietuvos žmonėms, ypač tiems, kurie prižiūri, slaugo žmones su įvairiais sutrikimais ir panašiai. Tikrai siūlau, kolegos, pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš nori pasisakyti S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš daug nekalbėsiu. Tiesiog noriu balsuoti dėl šio projekto, nes iš tikrųjų gal socialinės rūpybos specialistai kitaip mato ir galbūt jie kitaip balsuotų. Taigi sulaukime balsavimo laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, balsuosime dėl šito, kaip ir dėl kitų projektų, numatytu laiku.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-212. Pranešėjas – E. Sabutis. Jo salėje nematau. Gerai.
15.24 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-480(2) (svarstymas)
Gal tada darbotvarkės 2-10 klausimas. Gerbiamas Ž. Pavilionis gal galėtų pateikti įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projekto svarstymo rezultatus? Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, tuoj. Labai ačiū, pirmininke. Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis įstatymo projektą svarstė 2021 m. gegužės 14 d. ir vienbalsiai priėmė tokį sprendimą – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū. Diskusijoje užsirašiusių diskutuoti nematau. Dėl motyvų irgi niekas nenori pasisakyti. Balsuosime po svarstymo numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, gal tada judame toliau.
15.25 val.
Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Nacionalinio vėžio instituto įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350(2). Pranešėjai – A. Veryga ir A. Žukauskas. Gal galėtų pristatyti gerbiamas A. Veryga svarstymo komitete rezultatus? Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų dėl šio projekto nebuvo gauta. Komitete buvo gautos Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinio vėžio instituto Mokslo tarybos tam tikros pastabos. Komitetas į jas nusprendė atsižvelgti. Taip pat komitetas pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadai.
Sveikatos reikalų komitete buvo suformuluotas siūlymas atsižvelgiant į tai, kad dėl sprendimo įgyvendinimo ministerija dar turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Buvo pasiūlyta įstatymo pataisos įsigaliojimą atidėti, tai yra 1 straipsnio, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigaliojimą iki lapkričio 1 dienos (buvo liepos 1 diena), Vyriausybės įgaliotai institucijai iki spalio 31 dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiai išvadai ir sprendimui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto, Švietimo ir mokslo komiteto, pirmininką A. Žukauską pristatyti šio komiteto svarstymo rezultatus.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė siūlymą dėl įstatymo pakeitimo ir, išklausęs suinteresuotas puses, nutarė pritarti iniciatorių pateiktam Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5350 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija dėl šio klausimo. Į tribūną kviečiame V. Targamadzę. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Labai trumpai. Aš kalbėjau ir su Nacionalinio vėžio instituto Mokslo tarybos pirmininke, taip pat kalbėjau su kitais atstovais. Jie pritarė šitam sprendimui ir aš siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už tokią trumpą kalbą. Dėl motyvų, matau, nori kalbėti už A. Matulas, bet jo nėra salėje. Bent jau žinosime, kad jis buvo už. Dėl šio 2-12 projekto balsuosime numatytu laiku.
15.28 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-212 (pateikimas)
Aš matau, į salę grįžo E. Sabutis. Galbūt jis galėtų pateikti darbotvarkės 2-8 klausimą, tai yra Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-212?
E. SABUTIS (LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos, atsiprašau, susimaišiau, kažkaip buvau praleidęs, kad turėsiu pristatyti.
Iš aiškinamojo rašto matote, kad šituo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo projektu siūlau pakeisti Pelno mokesčio įstatymo 49 straipsnį ir nustatyti, kad 80 % pelno mokesčio būtų įskaitoma į valstybės biudžetą, o 20 % šio mokesčio – į savivaldybių biudžetus. Taip pat manau, kad, siekiant atitikti teisingumo ir proporcingumo kriterijus, projektu siūloma numatyti, kad apmokestinamo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, būtų įskaitoma į biudžetą tos savivaldybės, kurioje apmokestinamas vienetas vykdo veiklą.
Buvo pasirinktas pasiūlymas juridinio asmens pelno mokesčio dalį perskirstyti pagal vykdomos veiklos vietą, o ne pagal juridinio asmens registruotos buveinės vietą, nes dažnu atveju apmokestinamas vienetas gali būti įregistravęs savo buveinę vienoje savivaldybėje, tačiau savo veiklą gali vykdyti ir per savo filialus ar atstovybes, kurie gali būti keliose savivaldybėse. Tokiu atveju pelno dalies įskaitymas į biudžetą tos savivaldybės, kurioje apmokestinamas vienetas vykdo veiklą, atitiktų protingumo kriterijus, numatančius nustatyti tokį reguliavimą, kuris leistų išvengti situacijų, kai pagrindinės juridinio asmens pajamos būtų gaunamos per filialus ar atstovybes kitose savivaldybėse, o juridinio asmens įregistruota buveinė būtų kitoje savivaldybėje. Viso neskaitysiu, jeigu turėsite klausimų, galėsiu į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų šiek tiek yra. Pirmasis klausia M. Majauskas, tačiau jo salėje nematau. R. Žemaitaitis turi klausimą. Prašom klausti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Čia dėl pelno, teisingai. Žiūrėkite, aš turiu vieną tokį klausimą. Arba įstatyme nėra patikslinta, arba reikėtų patikslinti, gerbiamas kolega. Tas projektas geras, aš praeitą kadenciją panašų, analogišką teikiau. Jūs rašote: „kurioje apmokestintas vienetas vykdo veiklą“. Kaip jūs įsivaizduojate?
Šiandien turime prekybos centrų, nenoriu įvardinti, kurių adresas yra Anglijoje, kitų yra kitoje saloje, Olandijoje įregistravusių yra, kitų yra čia, Vilniuje. Bet, pavyzdžiui, veiklą vykdo, prekybinę veiklą, tai yra jų taškas yra Tauragėje, Trakuose, Kėdainiuose ir panašiai.
Kaip jūs įsivaizduojate, kas turėtų atskirti arba išskirti pinigus, kiek jie Tauragėje iš tos veiklos arba tame filiale uždirba, kiek turėtų atitekti savivaldybei – 20 % į biudžetą? Kaip jūs tai atskirsite? Tai yra tikrai labai svarbus dalykas, ypač jei prekybos taškai yra tinkliniai, jų pelnas, tarkime, kad ir „Maximos“ – 220 mln., bet jie nenori dalintis su valstybe, su visuomene. Ir pavyzdys: gal Neringoje jų „Maxima“ uždirba milijoną.
PIRMININKAS. Laikas.
E. SABUTIS (LSDPF). Galbūt, gerbiamas kolega, klausdamas iš dalies ir atsakėte į savo klausimą, nes galbūt būtų galima žiūrėti pagal apyvartą, pagal pajamas. Tačiau, aišku, ne Seimo narys arba ne pats Seimas galėtų tai pasakyti ir kaip tai nustatyti. Aš manau, kad tai galėtų nustatyti atitinkamos valstybės institucijos, kurios galėtų ir patikslinti, ir sukurti tam tikrą tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Savickas. Atsisako klausti. E. Pupinis tada. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, sunkoka būtų nustatyti tvarką, tarkime, visų draudimo kompanijų, kurios turi savo atstovybes rajonuose, apskaityti apyvartą, turbūt išleistume daugiau pinigų negu kad surinktume.
Bet kitas klausimas. Iš tiesų dabar savivaldybės yra gana netolygios pagal autonominį išsivystymą. Ar būtų teisinga, kai Vilniuje, pavyzdžiui, yra tų generalinių visų padalinių atstovybių, tikrai gauna didelius pinigus, kur didelė apyvarta: rajonuose surenka visus pinigus ir gauna pelną čia, didesnį pelną, ir, ko gero, jie rodytų, kad čia gauna didesnį pelną. Ar nemanote, kad dar labiau diferencijuotume savivaldybes pagal savo pajamas? Ar nereikėtų ieškoti kitokio – tikresnio būdo, kaip pagelbėti savivaldybei, pavyzdžiui, leisti taikyti didesnius turto mokesčio koeficientus ar per kitus dalykus, kad galimybės būtų lygesnės.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Manau, atsakant į šį klausimą, būtų galima pasakyti, kad savivaldybės šiuo atveju galėtų pasižiūrėti kūrybiškiau ir aktyviau kviesti verslą steigtis pas save, žinodamos, kad dalis jų pelno mokesčio atkeliaus į jų biudžetus. Aišku, žiūrint į šiandienos situaciją, galbūt galima sutikti, jog yra taip, kaip jūs sakote, tačiau žiūrint į ateitį galbūt būtų taip, kad, na, savivaldybės galėtų, įstatymiškai turėdamos tokią galimybę, aktyviau, labiau motyvuoti ir kviestis verslus kurtis būtent tose savivaldybėse, kurioms trūksta pajamų.
PIRMININKAS. Ir klausimą turi A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai yra geras įstatymo projektas, bet aš tik jaudinuosi dėl vieno, kad išlieka galimybė valstybei manipuliuoti savivaldybių biudžetais, nes, kaip ir šiandien iš pristatymo mes matome, savivaldybių biudžetai didėja 375 mln. Finansų ministerija, suskaičiavusi, kiek tų 20 % atiteks iš pelno, gali sumažinti GPM dalį, vis tiek galutinis rezultatas išeis tie patys 375 mln. Ar nemanote, kad čia reikėtų keisti ne Pelno mokesčio įstatymą, o Savivaldybių biudžetų konsoliduotų rodiklių įstatymą, kad jie kartu koreliuotų ir su GPM?
E. SABUTIS (LSDPF). Visiškai pritarčiau jūsų pasiūlymui. Tiesiog atsakydamas galiu pasakyti, jeigu kartu su kolegomis paruošite tokį pasiūlymą dėl įstatymo projekto, su malonumu jį palaikysiu ir pasirašysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dabar dėl balsavimo motyvų, matau, nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl šio projekto numatytu laiku.
Matau, kad Prezidento vyriausiosios patarėjos dar nėra.
15.36 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-413(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-414(2) (svarstymas)
Tuomet darbotvarkės 2-13 klausimas. Susiję būtų Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Yra Ekonomikos komiteto ir NSGK svarstyta. Pirmininko nematau. Galbūt G. Paluckas, kaip pirmininko pavaduotojas, galėtų pateikti svarstymo Ekonomikos komitete rezultatus.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57 ir 71 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektą ir, įvertinęs visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus, jų buvo 96 puslapiai, bendru sutarimu, išskyrus, atsiprašau, vieną susilaikiusį, pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Aš manau, kadangi susijęs… Jeigu čia yra susijęs Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-414, tai, manau, ir tą išvadą imkite ir perskaitykite. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip, tai yra susijęs įstatymo projektas. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas. Šiam įstatymo projektui, įvertinęs pateiktas pastabas, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kviesčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną, bet jo nematau. Gal tada gerbiamas pavaduotojas A. Pocius galėtų ateiti ir pristatyti svarstymo NSGK rezultatus dėl šių dviejų įstatymų projektų?
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jau įvardinta, šis projektas buvo svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Ryšių reguliavimo tarnybos pastabas ir pasiūlymus. Jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nebuvo niekas. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas sprendimas dėl kitos dalies. Pritarti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už pristatytus komiteto svarstymo rezultatus. Dabar Seimo narių diskusija. Užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – G. Paluckas. Kviečiu jį į tribūną. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli kolegos, Elektroninių ryšių įstatymas (įstatymo pataisos, kurias inicijavo kolegos L. Kasčiūnas ir kiti) plačiau, matyt, turėtų būti žinomas ir diskutuojamas kaip 5G įstatymas šiame konkrečiame kontekste, nes jis šneka būtent apie naujos kartos, naujos technologijos ryšį ir to ryšio technologijų tiekėjų patikimumą. Jį Seimo valia galime vertinti įvairiais aspektais, ne tik ekonominiais, bet taip pat nacionalinio saugumo aspektais.
Tačiau nepaisant to, jog komitete šį klausimą mes svarstėme gana nuosaikiai ir taikiai, jeigu taip galima pasakyti, šis įstatymo projektas sulaukė 96 puslapių įvairių pataisų ir pasiūlymų. Kolegos, 96 puslapių. Komitetas ir biuras tikrai gana sunkiai dirbo tam, kad į vienus atsižvelgtų, kitus galbūt racionaliai ir pagrįstai atmestų, tačiau akivaizdu, jog pirmiausia dėl šio įstatymo reikalingas ir kompleksinis vertinimas, tai yra Vyriausybės išvada tikrai reikalinga ir aš ją tikrai siūlysiu, jeigu, kolegos, pritarsite kreipimuisi į Vyriausybę.
Taupydami laiką, be jokios abejonės, suprantame, kad pagal 5G plėtrą ir dažnio aukcionus mes beviltiškai atsiliekame Europos Sąjungos kontekste, tačiau Vyriausybės išvada yra būtina, nes siūlymuose, kurie yra dėl teisės aktų projektų, noriu pabrėžti, yra ne viena nuostata, kuri suteikia tiek teisinio, tiek ekonominio, tiek investicinio tam tikro neapibrėžtumo. Nepaisant to, kad tuos siūlymus komitetas nagrinėjęs atmetė, bet atmetė, aš galiu pasakyti tik savo nuomonę, tam, kad nebūtų stabdomas procesas.
Dar papildomai pasakysiu, kad kai kuriuos siūlymus aš savo vardu registravau dėl įstatymo tam, kad būtų mažiau to neapibrėžtumo, nes šiandien mes matome, aišku, 5G kaip grėsmę, bet lygiai taip pat iš ekonominės perspektyvos turėtume matyti ir kaip galimybę, todėl palikdami neapibrėžtumus ir tam tikrus neaiškumus mes galime labai nemažai pralaimėti.
Kolegos, tikrai nuoširdžiai kviečiu atkreipti dėmesį būtent į šį įstatymo projektą ir kreiptis į Vyriausybę Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu diskutuoti A. Žukauską. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, kaip paminėjo kolega G. Paluckas, tai yra įstatymas apie 5G ryšį. Kadangi praeitą kartą minint jį Seime nuskambėjo nuostatos, kad jis labai reikalingas, nes bus galima greitai atsisiųsti filmus, tai aš turiu vis dėlto sureaguoti kaip mokslininkas ir kaip Tarptautinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto, vienijančio per pusę milijono šios srities profesionalų, narys, paaiškindamas gal ne visiems suprantantiems, kas tai yra 5G ryšis ir kodėl jis taip reikalingas.
5G ryšys yra iš tikrųjų daug spartesnis ryšys ir jis nėra tiesiog tolesnis 4G ryšio plėtimas spartinant duomenų perdavimą. 5G ryšys pasaulinės mokslininkų ir inžinierių bendruomenės suprantamas kaip revoliucinė technologija, kuri atveria visiškai naujas galimybes skaitmenizavimo srityje, tai yra galimybes plėtoti dirbtinį intelektą, galimybes plėtoti didelių duomenų technologijas, galimybes plėtoti daiktų internetą ir jau ne vien daiktų internetą, bet ir visuotinį internetą. (…) angliškai vadinasi tas dalykas, kuomet įtinklinami ne vien kompiuteriai, jūsų nešiojamieji, mobilūs įrenginiai, bet įtinklinami įvairiausi daiktai, įtinklinami žmonės, procesai ir duomenys tokiu būdu, kad atsiranda galimybė sukurti absoliučiai naujas milžiniškas vertes. Jeigu mes šią technologiją vystysime Lietuvoje, o tam reikės rudenį mūsų susitelkimo, kad investuotume į skaitmeninius mokslus, į atitinkamų specialistų rengimą, tai mes tikrai galėsime uždirbti, mūsų žmonės uždirbtų ir sukurtų milžiniškas vertes, kurios yra tokios reikalingos taip dosniai dalinamoms įvairioms socialinėms išmokoms, mūsų švietimo reikmėms, medicinos reikmėms, krašto apsaugos reikmėms. Todėl aš kviečiu palaikyti šį projektą.
Ši technologija, kaip ir bet kokia nauja technologija, turi ir grėsmių. Reikia visuomet į jas reaguoti ir neužmiršti, kad tai yra mūsų žingsnis į visiškai naują skaitmenizavimo erą, atversiančią mūsų valstybei milžiniškas galimybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū diskusijoje pasisakantiems. Per šoninį mikrofoną norėtų L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš dėl pono G. Palucko pasiūlymo dėl Vyriausybės išvados. Čia yra sprendimas, kuris padarytų du dalykus neigiamai. Pirma, arba jūs atitolintumėte aukcionus dėl 5G ryšio. Antra, atitolintumėte 5G ryšio plėtrą. Iš esmės to paties siekia ir kai kurių Kinijos kompanijų lobistai, buvę komitetuose. Jie irgi siūlė prašyti Vyriausybės išvados, kad jeigu vyktų tokie aukcionai, nebūtų taikoma patikra dėl nacionalinio saugumo.
Gerbiamas Paluckai, prašau šiuo atveju neklaidinti. Mes dirbome komitetuose kartu su Vyriausybės atstovais, su Krašto apsaugos ministerija, visi debatai mums labai žinomi, todėl tikrai, gerbiamieji, kai bus pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados, taupykime laiką, taupykime mūsų technologinį progresą, kitaip tariant, prisidėkime prie jo ir tikrai to nedarykime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tik priminsiu, kad spręsime dėl Vyriausybės išvados, jeigu spręsime, po balsavimo, kuris vyks ne anksčiau nei 16 val. 20 min. Tada ir apsispręsime. Repliką – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Būtent atsiliepdamas į tai, ką kalbėjo mano kolega gerbiamas L. Kasčiūnas. Jeigu Vyriausybė pritaria, tai nėra jokios problemos gauti Vyriausybės išvadą per vieną dieną. Ne vienas įstatymas taip ėjo šioje salėje ir išvados būdavo gaunamos. Todėl jeigu yra pluoštas pastabų iš Teisės departamento, reikia būti visiškai aklam ir nematyti tų pastabų, kurios yra surašytos. Todėl frakcijos vardu aš reikalausiu, kad mes balsuotume dėl kreipimosi Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal tada tą diskusiją mes turėkime tada, kada ją reikia turėti. Gal tik paminėsiu dėl šio įstatymo projekto, kad yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas įrašyti „elektroninių ryšių paslaugos“, taip pat atsižvelgiant į tai siūloma reguliavimą taikyti skiriant radijo dažnius, numatytus kanalus visoms elektroninių ryšių paslaugoms, ne tik viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms.
Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Gal mes galime pritarti, kad integruotume ir toliau svarstytume šiuos dalykus kartu? Manau, kad galime. Gerai, ačiū. Balsuosime dėl šio įstatymo projekto numatytu laiku.
Atsiprašau, dar dėl motyvų. Ar buvo? Atsiprašau. E. Pupinis norėjo kalbėti už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Iš tiesų turbūt nereikia būti dideliam specialistui, šiuo metu pakanka pasidomėti ir viešosiose priemonėse, kad iš tiesų dėl 5G ryšio yra kalbama apie daug perspektyvų, tačiau, savaime suprantama, nemažai kalbama apie tam tikrus galimus pavojus. Mes matome, kokios internetinio ryšio priemonės yra galingos, tarkim, jeigu jos bus, kaip čia buvo paminėta, valdys daiktus, tai iš tikrųjų dar didesnių problemų galime sulaukti. Todėl nacionalinio saugumo aspektas yra labai svarbus. Savaime suprantama, Teisės departamentas turbūt vertina daugiau tuos teisinius reglamentavimo dalykus, galbūt tam tikros konkurencijos dalykus, tačiau vėlgi nacionalinio saugumo reikalai neturi būti užmiršti ir, savaime suprantama, juos reikia būtinai vertinti. Apie tai ir yra tas įstatymas. Manyčiau, kad dar pateiktus siūlymus, ko gero, svarstys komitetas, bet iš kitos pusės turbūt apsispręsime ir dėl Vyriausybės išvados. Tačiau laikas brangus. Kaip ir buvo minėta, vyksta konkursai, mes jau girdime apie kai kurias kompanijas, kurios pretenduoja, tikrai gana rimtos kompanijos, kurios galbūt sukelia mažiau problemų negu kitos kompanijos iš Rytų. Taigi siūlau palaikyti tą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
15.51 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5108(2) (svarstymas)
Dar tada darbotvarkės 2-14 klausimas, nes panašūs komitetai, ne visai, bet Ekonomikos komitetas taip pat pagrindinis – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, svarstymo stadija. Matau, kad gerbiamas K. Starkevičius yra salėje. Gal galėtų K. Starkevičius pristatyti darbotvarkės 2-14 klausimo svarstymo rezultatus Ekonomikos komitete? Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Sprendimas yra toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar tada kaip papildomas komitetas buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas svarstyti. Kviečiu gerbiamą Ž. Pavilionį į tribūną pristatyti Užsienio reikalų komiteto svarstymo rezultatus.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, Seimo statuto projektą svarstė gegužės 5 dieną ir vienbalsiai priėmė tokį sprendimą: pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-375 ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje, matau, yra užsirašęs kalbėti E. Gentvilas, bet jo salėje nėra. Tada dėl motyvų už nori kalbėti A. Pocius. Prašom. Prašom įdėti kortelę, jeigu jos neįdėjote, ir tada mikrofonas veiks. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Atsiprašau. Ačiū už suteiktą žodį.
Gerbiami kolegos, kad mažiau kiltų abejonių pritarti šiam įstatymo straipsnio pakeitimui, tikrai noriu pasidalinti savo, kaip buvusio ambasadoriaus, patirtimi, nes penkerius metus teko dirbti Rumunijoje ir ne vieną kartą Lietuvos piliečiai kreipėsi pagalbos į ambasadą padėti surasti jų giminaičius, kurie buvo išvykę į Rumuniją kaip turistai ir buvo prarastas ryšys. O situacijos buvo tikrai gana sudėtingos, nes viename renginyje, kur vyko didžiulis jaunimo susibūrimas, diskoteka, įvyko didžiulis gaisras, jame žuvo keliolika žmonių, tarp jų buvo užsieniečių ir tikrai visų ambasadų atstovai ieškojo, ar ten nėra jų piliečių.
Tikrai tokios situacijos yra labai svarbios, ir aš manau, kad ne tik toks pavyzdys, bet taip pat mūsų tolimųjų reisų vairuotojai, kurie išvažiuoja į kitas šalis, važiuoja kalnuotomis vietovėmis, atsiduria įvairiose situacijose ir jų firmų atstovai ar artimieji taip pat ieško galimybių susisiekti, būna dingęs ryšys. Tikrai yra būtina Užsienio reikalų ministerijai turėti tokią informaciją, būtent per operatorių gauti informaciją, kad būtų galima sužinoti, kur tie žmonės yra, nors apytikriai jų buvimo vietą. Todėl pasisakau už ir tikrai remiu šią iniciatyvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime ir balsuosime numatytu laiku.
15.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Gasiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-474 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviesčiau Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę pristatyti klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Gasiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektą Nr. XIVP-474. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją D. Gasiūnienę iš teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nenori niekas paklausti.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti, tai dėl šio klausimo apsispręsime. (Balsai salėje) Galime. Man atrodo, po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti ir dabar, o dėl priėmimo balsuosime. Po pateikimo galime? Ačiū, pritarta. Dėl svarstymo ar yra norinčių pasisakyti? Nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Galime. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Dėl priėmimo balsuosime numatytu laiku.
15.57 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 49, 68, 81, 130 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-375(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, A. Gedvilo dar, matau, salėje nėra. Gal tada imsime darbotvarkės 2-16 klausimą. Kaip tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras atėjo. Seimo statuto kai kurių straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu projektas Nr. XIVP-375(2). Svarstymo stadija. Kviesčiau pirmininką pristatyti rezultatus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Užsienio reikalų komiteto parengtas projektas, siekiantis patikslinti Seimo statutą, numatantį šio komiteto tam tikrus veiklos aspektus, gal ne tiek veiklos kryptis, kiek sutikslinome dėl tam tikrų klausimų sprendimo siekiant numatyti aiškesnę delegacijų tarptautinėse organizacijose ir asamblėjose, taip pat parlamentinių, svarbiausia, ir viešųjų grupių veiklą ir sudarymo tvarką. Jau mes esame bandę ne vieną kartą tai padaryti. Komitetas mano, kad yra prasminga padaryti tokią Statuto pataisą. Apsvarstėme gegužės 12 dieną ir, visiems 6 dalyvavusiems balsavus už, buvo pritarta tokiai Statuto pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ž. Pavilionį pristatyti Užsienio reikalų komiteto svarstymo rezultatus.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, Seimo statutą svarstė gegužės 5 dieną ir vienbalsiai priėmė sprendimą pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-375 ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai.
Dar kartą tiesiog pakartosiu kaip ir pristatymo metu. Šiuos siūlymus suformulavo dar Č. Juršėno vadovaujama darbo grupė 2011 metais. Jie buvo teikiami ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko B. Juodkos, ir J. Bernatonio, pritariant mūsų ankstesniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Teisės departamentui. Mes tiesiog norime sutvarkyti tai, kuo mes vadovaujamės iš esmės jau dabar steigdami tas tarpparlamentines grupes, ir išvengti įvairių nesusipratimų, nes būdavo visko. Būdavo siūloma steigti tarpparlamentines grupes su Škotija, su Kalnų Karabachu. Kad išvengtume šitų nesusipratimų ir dirbtume vieningai kaip valstybė ir su Užsienio reikalų ministerija, ir su Prezidentu, nedarytume tų klaidų, kurios kartais būdavo, labai siūlytume kuo vieningiau pritarti šitiems siūlymams.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pristatytus rezultatus. Diskusijoje nebuvo norinčių dalyvauti. Dėl motyvų už nori kalbėti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt bus ir kalbėtojų prieš, nes, matau, kolega R. Žemaitaitis eina. Aš suprantu, kad idealiomis sąlygomis to gal ir nereikėtų, tačiau turint ilgesnę praktiką darbo Seime visokių nesusipratimų būdavo, kai labai keistų grupių atsirasdavo kažkokiais neaiškiais kriterijais remiantis, skambėdavo visas Seimas, kad neva Seimas čia priima tam tikrą sprendimą įkurti vienokią ar kitokią grupę, kur visas pasaulis žiūri, kaip mes palaikome vieną ar kitą šalį, kurdami tokias grupes. Taip bent jau įsivaizduojame.
Manyčiau, kai kada diskusija reikalinga. Aš netikiu, kad Užsienio reikalų komitetas blokuotų kokius nors mūsų sprendimus, tačiau kai kada reikėtų apsispręsti mums remtis diskusija. O, manau, dėl užsienio reikalų grupių sudarymo kaip tik diskusija ir turėtų būti vykdoma Užsienio reikalų komitete. Čia, manyčiau, viskas gerai – nereikia bijoti ir tam prieštarauti. Kaip ir minėjau, kažkas sukuria grupę, registruoja galbūt per savo nežinojimą arba tam tikrą klaidą, arba galbūt kažkieno paragintas, o galbūt ir savo nuomonę turėdamas, tačiau visa dėmė krenta visam Seimui. Kad to nebūtų, tikrai pritarčiau įstatymo projektui ir Statuto pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas E. Pupinis didžiąją dalį ir pasakė. Nebūdavo, atrodo, tų konfliktų ir, atrodo, dar dėl tos delegacijos būdavo sutariama. Bet mane šokiruoja kitas dalykas. Šokiruoja toks įstatymo projektas. Keista, kad net Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė ir Teisės departamentas. Kaip yra dėl laisvo Seimo nario mandato? Šiuo atveju laisvas Seimo nario mandatas yra apribojamas, nes Seimo narys ir Seimo narių grupė pagal Seimo statutą turi teisę burtis į bet kokias grupes, bet kurias delegacijas ir bet kokių formų. Tai įtvirtina mūsų Statutas. Negana to, yra įtvirtinta ir pačioje Konstitucijoje, kad Seimo nario mandatas laisvas.
Tokiu atveju dabar išeina taip, kad Seimo nario mandatas visiškai nėra laisvas, nes Užsienio reikalų komitetas nuspręs, kiek Seimo narys laisvas dalyvauti vienoje ar kitoje delegacijoje. Tai dar tikrai to nėra buvę, ypač kurie yra čia, Seime… Yra Seimo narių, kurie yra būtent nepriklausomybės signatarai ir vieni Konstitucijos kūrėjų, tad iš tiesų man labai keista. Aš, aišku, labai norėsiu pažiūrėti, kaip valdančiosios daugumos kai kurie balsuos už Seimo narių teisių ir pareigų apribojimą. Priešingu atveju dabar valdančioji dauguma, kuri priklauso Užsienio reikalų komitetui, nustatinės kitiems Seimo nariams, kam ir kokioje delegacijoje būti. Mano galva, tai yra mažų mažiausiai keista.
O kitas dalykas, aš įsivaizduoju, kad tai yra Seimo nario laisvo statuso kaip ir panaikinimas ir einame mes į Baltarusiją, Ukrainą, kada kažkoks diedovščinikas pasako, kur jums galima važiuoti, ką galima pasakyti ir laisvai kalbėti arba nelaisvai kalbėti. Aš su tuo ir norėčiau pasveikinti autorius, kad vis dėlto vis arčiau ir arčiau Baltarusijos einame.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio įstatymo projekto balsuosime numatytu laiku.
Darbotvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klausimai – susiję projektai. Kviesčiau tada A. Širinskienę pristatyti svarstymo TTK rezultatus. Replika – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau gerbiamam Remigijui atsakyti, kad ta tvarka, kurią mes bandome įteisinti, jau galioja labai seniai. Įtvirtinta ir valdybos sprendimais ir jokiu būdu nepanaikina Seimo nario teisės steigti grupes. URK’as atlieka rekomendacinį vaidmenį, ir jeigu nesutinka dauguma, mes balsuosime Seime.
Savo ruožtu tai nėra tik klaidų taisymas. Kartais mes efektyviau padedame suburti grupes, pavyzdžiui, subūrėme grupes ne atskirai su Šiaurės valstybėmis, o į vieną grupę, nes jos bendradarbiauja kaip šeima. Arba Balkanų pirmininkai. Mes padedame sutelkti savo darbą ir padaryti jį efektyvesnį. Ir, tiesą pasakius, jau seniai tokia tvarka dirbame, tik dabar norime ją įteisinti. Labai jums ačiū.
16.05 val.
Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602(2), Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4603(2), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 1, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4604(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime, kaip ir minėjau, numatytu laiku. Dabar kviečiu pristatyti Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat susijusį Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo poros straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą gerbiamą A. Širinskienę.
O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė minėtus įstatymų projektus ir patobulintiems jų variantams pritarė balsuodamas 7 balsais už dėl abiejų projektų.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū. Diskusija. Kolega R. Žemaitaitis. Prašom į tribūną. Dėl Baudžiamojo kodekso, Smurtiniais nusikaltimais… Nenori kalbėti. Ačiū.
Motyvai už ir prieš. Tuoj, minutėlę. Pasisakančių nėra. Balsavimas bus numatytu laiku.
16.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 611, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195(2), Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4196(2) (svarstymas)
Svarstomi darbotvarkės 2-18.1 ir lydimasis 2-18.2 klausimai. Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom, kolege, į tribūną. Komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4195(2) svarstėme kovo 24 dieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Šiam variantui, patobulintam komitete, pritarėme 6 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra. (Balsai salėje) Atsiprašau, yra lydimasis Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom. Švietimo ir mokslo komiteto nuomonė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Švietimo ir mokslo komitetas balandžio 28 dieną svarstė įstatymo projektą, pritarė bendru sutarimu, pastabų jokių nebuvo. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Už, prieš irgi nėra. Dar patikriname. Yra, atsiprašau. Kolega E. Pupinis už pasisako. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų smarkiai patobulintas Administracinių nusižengimų kodeksas. Tačiau į vieną straipsnį tikrai noriu atkreipti dėmesį, tai yra į 110-ą, buvo tam tikra klaida mano padaryta, kai baudas galima buvo rašyti už žemės išėmimą be įspėjimo. Savivaldybėse buvo tam tikrų problemų, kuomet jos darydavo valstybinės žemės kadastrinius matavimus ir braižydavo raudonas linijas. Kai kurie objektai, tarkim, pasodinti medžiai, atsirasdavo, arba netyčia sukrautos kokios nors plytelės, arba net kelias padarytas išvažiavimo per valstybinę žemę, tai buvo iškart rašomos pabaudos, išrašomi kvitai ir žmonės turėjo susimokėti. Dabar bent jau bus įspėjimas, kai žmonės galės susitvarkyti, išvalyti tam tikras valstybines teritorijas. Taip bus, ko gero, sąžiningiau prieš tuos žmones, kurie galbūt netyčia įsigydami sklypus kartu įsigijo ir gyvatvores, kurios išeina už žemės ribų. Pritarsiu tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsavimas – kaip ir numatyta. Darbotvarkė laiku. Čia svarstymas. (Balsai salėje)
16.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2) (svarstymas)
Svarstomas darbotvarkės 2-19 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2). Prašom, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovė A. Širinskienė. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, dar vienas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, šį kartą Nr. XIIIP-4538(2). Balandžio 28 dieną jis buvo apsvarstytas komitete ir sulaukė visų tuo metu komiteto posėdyje dalyvavusių septynių komiteto narių pritarimo. Prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Diskusijoje pasisakyti norinčių nėra. Už, prieš? T. Tomilinas kalba už. Prašom, Tomai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymas sprendžia labai daug problemų. Mes ilgą laiką bandėme diegti sistemą, kad darbo teisė yra taikoma rekomendaciniu būdu, tai reiškia, kad atgrasome nuo įvairiausių pažeidimų kalbėjimusi, konsultacijomis. Tokia buvo pagrindinė mada. Baudos už darbo teisės pažeidimus, už nedeklaruotą savarankišką veiklą, už sveikatos įvairiausius sutrikdymus darbe tapo iš esmės juokingos, mažesnės už važiavimą be bilieto transportu. Taip negali būti.
Mes visi susipažinome su dramatišku filmu „Fūrų vergai“. Tokių istorijų įvairiuose sektoriuose yra galybė. Kartais reikia tiesiog pasidomėti ir profsąjungų veikla, ir Darbo inspekcijos veikla. Aš džiaugiuosi, kad Seimas vis dėlto imasi iš esmės baudų didinimo už darbo teisės pažeidimus, neišsigandome nei pandemijos, nei sunkmečio, kuris yra versle, nes šiuo atveju mes padedame sąžiningiems verslininkams, kurie nepažeidžia žmonių teisių, nelaužo darbo teisės ir sąžiningai konkuruoja. O tie, kam lengviau sumokėti kelių dešimčių eurų baudą, nebeturės to pranašumo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsavimas numatytu metu.
16.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2), Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5148, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5171, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-988(2), Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1708, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5179(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5180(2) (svarstymas)
Teikiu svarstyti darbotvarkės 2-20 klausimą ir kartu lydimuosius. Tai Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2). Teikėjai – A. Gedvilienė, L. Kasčiūnas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom. Po to Kaimo reikalų komiteto – A. Vyšniauskas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, aš siūlyčiau tokią tvarką. Čia yra šuniukų paketas, turbūt galima taip pasakyti. Po tų visų veisyklų skandalų buvo įregistruota labai daug projektų ir komitetas tikrai labai daug dirbo. Dirbo ne tik mūsų komitetas, bet taip pat Kaimo reikalų komitetas daug dirbo prie šių projektų. Taip pat gauta Vyriausybės išvada. Štai dėl šito viso paketo, kuriame yra turbūt devyni ar aštuoni įstatymai, yra iš esmės patobulintas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, čia pirmas, kuris yra užrašytas, 2-20.1 klausimas.
Komitetas, tikrai įvertindamas ir Kaimo reikalų komiteto, ir Vyriausybės nuomonę, svarstė šį paketą ne vieną kartą, bet paskutinį kartą balandžio 28 dieną ir visiems septyniems dalyvavusiems komiteto nariams balsavus už buvo pritarta. Visus kitus pasiūlymus tobulinti Baudžiamąjį kodeksą, visus likusius projektus, atsižvelgiant, kaip minėjau, į Kaimo reikalų komiteto, į Vyriausybės nuomonę ir bendru sutarimu į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, visus yra siūloma atmesti, nes jeigu būtų pritarta Baudžiamojo kodekso patobulinimams, tai už žiaurų elgesį su gyvūnais nuobaudos būtų griežtesnės negu už smurtą artimoje aplinkoje prieš žmones. Tai bendras sutarimas yra. Šiuo požiūriu aš siūlyčiau tiesiog visą tą paketą (aš pristatau vienu metu) kartu ir apsvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taip suprantu – du blokai. 2-20.1 klausimas. Komitetas pritaria bendru sutarimu visiems? O visus kitus – 2-20.2, 2-20.3, 2-21, 2-22, 2-23.1 ir 2-23.2 – atmesti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, tai yra dėl to paties Baudžiamojo kodekso straipsnių ir vienas čia yra Kriminalinės žvalgybos. Na, žinote, kriminalinę žvalgybą taikyti.
PIRMININKAS. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra nuomonių. (Balsai salėje) Tuoj tuoj grįšime. Dėl tų mano išvardintų komiteto nuomonė nesikeičia. Komiteto nuomonė yra atmesti. Aišku, turėsime patvirtinti balsavimu, bet nedetalizuojame.
Dar grįžtame prie 2-20.1 klausimo. Yra Kaimo reikalų komiteto nuomonė. Prašom. Atstovas, pranešėjas A. Vyšniauskas. Gal kas iš komiteto galėtų perskaityti Kaimo reikalų komiteto išvadą? Kolega Andriau Vyšniauskai, jums reikia pristatyti komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso, kurį ką tik pristatė kolega S. Šedbaras.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, Administracinių nusižengimų kodeksas. Komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui, taip pat pritarė ir Teisės departamento visiems pasiūlymams, kurie iš esmės buvo gana redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti lyg ir nėra užsirašiusių. Už nori kalbėti I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paraginti kolegas palaikyti Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimą, kuriuo didinsime baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kai gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis.
Norėčiau dar pasidalinti kitų Europos Sąjungos šalių praktikomis, nes išgirdau dvejonių, kad gal tai neefektyvu ir kam didinti tas baudas. Pavyzdžiui, Airijoje yra minimali bauda 5 tūkst., maksimali – 250 tūkst. eurų. Italijoje – iki 15 tūkst. eurų ir laisvės atėmimas nuo 6 iki 18 mėnesių. Nyderlanduose – iki 19 tūkst. eurų.
Tikrai tos baudos, viena vertus, ir atgrasyti turi tuos nesąžiningus daugintojus, kurie luošina gyvūnus. Kai mes jas turime dabar tokias simbolines, 25 eurus mažiausia bauda gali siekti, tai tikrai neatitinka tiesiog realybės. Siūlau palaikyti šį projektą ir pritarti jam. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Balsavimas numatytu metu. Noriu truputį atsiklausti kolegų. Balsavimas jau tuoj pat, bet dar yra trys vakarinės darbotvarkės klausimai, galbūt pabaigiame ir tada balsuosime vienu metu? Norite balsuoti iš karto dabar? Balsuojame? Na gerai, balsuojame.
16.19 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-508 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame į popietinės darbotvarkės pradžią. Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-1 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-508. Balsuojame.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 99, prieš nėra, susilaikė 6. Šį klausimą Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime bendru sutarimu? Galime. Bendru sutarimu – svarstymo skuba.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 27 dieną. Nėra prieštaraujančių. Ačiū.
16.21 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 111, 14, 18, 21, 24 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-509, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-510 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 ir lydimasis klausimai – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 111, 14, 18, 21, 24 ir 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-509 ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-510. Prašome balsuoti.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 107, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas dėl abiejų klausimų. Siūloma svarstyti gegužės 27 dieną.
16.22 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-498 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-498. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 112, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta. Taip pat siūloma svarstyti skubos tvarka, Vyriausybės prašymas. Bendru sutarimu? Ačiū.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
16.24 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo projektas Nr. XIVP-499, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-500, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-501, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-502, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-503, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-504, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-505, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-506, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-507 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-4.1 klausimą ir septynis lydimuosius, iš viso devynis, iki devinto – Vienišo asmens išmokos įstatymo projektas. Prašom balsuoti už šį įstatymą ir visus lydimuosius.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo dėl visų skubos tvarką. Turbūt bendru sutarimu, neprieštaraujame? Komitetai. Dėl visų devynių klausimų kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-5 klausimą, projektą Nr. XIVP… Atsiprašau, šitas klausimas apsvarstytas rytinėje darbotvarkėje, dėl jo buvo balsuota. Labai atsiprašau.
16.26 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 109, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
16.27 val.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-403 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-7 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-403. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašau.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: 62 – už, prieš – 10, susilaikė 42. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Kiek žinau, jau prieš svarstant buvo pageidauta Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta Vyriausybės išvados prašymui.
16.28 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-212 (pateikimo tęsinys)
Teikiamas balsuoti darbotvarkės 2-8 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-212. E. Sabutis buvo pranešėjas.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 65, prieš – 33, susilaikė 23. Pritarta. Komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo neįrašyta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Prašom, G. Skaistė. Prašau. Minutėlę! Tuoj, tuoj. Prašom, ministre.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog prašau Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ministrė siūlo prašyti Vyriausybės išvados. Neprieštaraujame? Taip, pritarta. Ačiū.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Gasiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-474 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Gasiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-474. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 120, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas) Tiesiog naudodamasis proga leisiu sau padėkoti poniai D. Gasiūnienei už tarnybą einant teisėjo pareigas. Sėkmės kituose karjeros žingsniuose! (Balsai salėje)
Dėl protokolo – M. Maldeikis. Pasakykite, ką jūs norėjote pasakyti.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš buvau už, netyčia nepaspaudžiau.
PIRMININKAS. Žodžiu, vienbalsiai. Ačiū. M. Maldeikis balsavo už dėl šio klausimo.
16.31 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-480(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-480(2). Teikėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Svarstymas. (Šurmulys salėje) Skubos tvarka čia?
Ačiū. Užsiregistravo 122, balsavo 119: už – 116, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
16.32 val.
Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5350(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-12 klausimo – Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5350(2). Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
16.33 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-413(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-414(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-13.1 klausimo ir lydimojo 2-13.2 klausimo. Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57 ir 71 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-413(2). Čia L. Kasčiūno buvo teikimas. Prašom. Balsuojame dėl pagrindinio ir dėl lydimojo.
Kolegos, užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 110, prieš – 3, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta. Kiek girdėjau, buvo kolegos G. Palucko prašymas balsuoti dėl Vyriausybės išvados dėl šio projekto, taip?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ne tik G. Palucko, bet prašymas frakcijos vardu prašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Laurynas, prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad taip bandoma atitolinti nacionalinio saugumo patikrą 5G ryšio. (Balsai salėje) Taip. Su Kinijos Liaudies Respublika susijusios kompanijos to ir siekia. Gerbiamieji, prašau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mikrofonai įjungti, bet prašyčiau šiek tiek sumažinti triukšmą. Premjere, prašom. Jūsų replika.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau tiesiog informuoti Seimą, kad rengiant šitą įstatymo projektą Vyriausybės atstovai dalyvavo. (Triukšmas salėje) Taigi neabejokite, kad Vyriausybės išvada būtų teigiama, mes esame šito projekto rengimo dalis. Aš siūlau negaišti laiko.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, nesikarščiuokime, frakcijos vardu prašymas yra teisėtas, viską galime nuspręsti labai lengvai, balsuodami. Kolega Remigijau, dėl balsavimo motyvų? Minutėlę.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėl balsavimo motyvų. Bet dabar kyla įtarimas, nes ką tik premjerė pasakė, kad Vyriausybės atstovai dalyvavo rengiant įstatymo projektą. Dabar visi atsidarykite šio projekto įrašą, to projekto autorius nurodytas yra Seimo narys. Aš tikiuosi, gal po to papildysite deklaraciją, kaip ir prieš tai buvusi jūsų, konservatorių, kolegė, kuri irgi nedeklaravo santykių, kad Aplinkos ministerijos du pareigūnai parengė įstatymo projektą ir svarstė šiame Seime. Jis turi būti deklaruotas. Aš tikiuosi, kad jūs, kaip lobistai, deklaruosite, kas jums padarė poveikį, kas parengė šitą įstatymo projektą. Čia dabar yra akivaizdus pažeidimas.
PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, ką priklauso dėl tų deklaracijų padaryti, tą ir padarys. G. Paluckas, L. Kasčiūnas ir tuomet V. Bakas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, tikrai vertinu premjerės pasisakymą, bet noriu pabrėžti, jog nuotoliniu būdu pristatant klausimą komitete dalyvavo vicekancleris, kuris pageidavo, kad kreiptumės ir gautume Vyriausybės išvadą. Aš labai gerai prisimenu. Todėl kalbant apie pačias įstatymo nuostatas, 96 pasiūlymai ir pastabos, net ne visas sugebėjo išsakyti įvairios su klausimu susijusios pusės. Todėl aš tikrai tikiuosi, jog išvada bus teisinga, bet mes turime tokią teisę paprašyti oficialiai Vyriausybės į tai atsakyti. Dėl paprastų priežasčių – kai bus poveikis šio įstatymo nuostatų, mes norėsime žinoti, kas už tai atsakingas.
PIRMININKAS. Gerai. Premjere, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Du pastebėjimai. Ponui R. Žemaitaičiui – Vyriausybė nėra lobistinė organizacija. Tai pirmas dalykas. Ponui G. Paluckui – ponas A. Mačiulis nėra Vyriausybės narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Laurynai, jūs. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). O aiškinamajame rašte aiškiai įrašyta, kad L. Kasčiūnas projektą rengė kartu su Krašto apsaugos ministerija. Taigi viskas yra labai tiksliai ir aiškiai parašyta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir V. Bakas. Koks čia dabar? Centrinis.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų čia ponas R. Žemaitaitis ir frakcija bando mesti šešėlį šiam projektui, bet noriu pasakyti, kad šitas klausimas ne vienus metus, antrą kadenciją buvo svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, susijęs su 5G ryšio plėtra. Šiuo atveju buvo konsultuojamasi tik su komiteto nariais ir Krašto apsaugos ministerija. Visi, kas tame procese dalyvauja, tai puikiai žino. Todėl čia interesas yra vienintelis – viešasis interesas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš manau, šiek tiek nuleidome garą, gal ir vertėjo, bet frakcijos prašymas yra teisėtas. Balsuojame. Kas manote, kad reikia Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas manote, kad nereikia, balsuojate prieš arba kitaip ir išspręsime. Prašom.
Kolegos, užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: už tai, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados, – 30, prieš – 64, susilaikė 29. Vyriausybės išvados neprašome.
16.39 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5108(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti kitą darbotvarkės 2-14 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5108. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 97, prieš – 4, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
16.40 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 49, 68, 81, 130 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-375(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-16 klausimą – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 49, 68, 81, 130 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-375(2).
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 97, prieš – 2, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
16.41 val.
Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602(2), Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4603(2), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 1, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4604(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti 2-17 klausimų bloką. Tai Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4602(2) ir lydimieji. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
16.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 611, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195(2), Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4196(2) (svarstymo tęsinys)
Teikiu balsuoti 2-18.1 ir 2-18.2 klausimus kartu. Tai Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33 ir kitų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195(2) ir projektas Nr. XIIIP-4196(2). Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: 123 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
16.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100, 101 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538(2) . Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 111, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta. Ačiū.
16.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau teikiu balsuoti darbotvarkės 2-20 klausimą, čia bus du blokai. 2-20.1 klausimas. Balsuojame už tai. Kas už šį sprendimą pritarti, prašom balsuoti. Komiteto pritarimu, bendru sutarimu.
Užsiregistravo 121, balsavo 118: už – 99, prieš – 2, susilaikė 17. Pritarta.
Taigi, kolegos, 2-20.2, 2-20.3, 2-21, 2-22, 2-23.1, 2-23.2 klausimai. Komiteto nuomonė buvo atmesti. Gal galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Dėl kiekvieno? Supratau, kolegos pageidavimas mums įstatymas.
16.45 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5148 (svarstymo tęsinys)
Teikiu. Darbotvarkės 2-20.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5148. Komiteto nuomonė buvo atmesti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas pritaria kitai nuomonei, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už komiteto nuomonę – 104, prieš – 11, susilaikė 8. Atmesta.
16.46 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5171 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20.3 klausimas – Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5171.
Užsiregistravo 122, balsavo 120: už – 109, prieš – 6, susilaikė 5. Atmesta.
16.47 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-988(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-988(2).
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 107, prieš – 11, susilaikė 4. Atmesta.
16.48 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1708 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1708. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 110, prieš – 7, susilaikė 6. Atmesta.
Dabar, gerbiami kolegos, signalizuoja, kad norėtų pasisakyti kolegė M. Ošmianskienė. Prašau, kolege. Tuoj, minutėlę, įjungsiu. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėl 2-21 klausimo mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Aišku, dėl protokolo. Dėl 2-21 klausimo M. Ošmianskienė balsavo už.
16.49 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5179(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5180(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-23.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5179(2) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5180(2). Čia kartu su lydimuoju. Prašau.
Taip, ačiū. Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 114, prieš – 1, susilaikė 4. Atmesta.
16.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-472(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, turime grįžti prie rytinės darbotvarkės 1-5 klausimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Kaip žinote, įvyko slaptas balsavimas. 1 ir 2 straipsniai. 1 straipsnis – skirti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke J. Petkevičienę.
Iš viso išduota biuletenių – 133, rasta biuletenių – 133, galiojančių – 132, negaliojančių – 1. Už – 98, prieš – 15, susilaikė 19. Taigi sprendimas priimtas, kad… 1 straipsnis priimtas, kad J. Petkevičienė paskirta Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke. (Plojimai)
Ir 2 straipsnis dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo: skirti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Š. Liekį Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymu. Iš viso išduota biuletenių – 133, rasta – 133, galiojančių – 133. Už – 76, 42 – prieš, 15 susilaikė. Taigi Š. Liekis paskirtas komisijos nariu.
A. Vaišnį skirti komisijos nariu Prezidento siūlymu. Iš viso išduota biuletenių – 133, rasta – 133, galiojančių – 133. Už – 71, prieš – 31, susilaikė 31. A. Vaišnys paskirtas komisijos nariu.
I. Milašiūtė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro siūlymu. Išduota biuletenių – 133, rasta – 133, galiojančių – 133. Už – 96, prieš – 19, susilaikė 18. Taigi I. Milašiūtė skiriama Vyriausiosios rinkimų komisijos nare.
Dėl J. Udrio išduota biuletenių – 133, rasta – 133, galiojančių – 131, negaliojančių – 2. Už – 35, prieš – 62, susilaikė 34. Taigi J. Udris nepaskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.
Toliau. 2 straipsnis – paskirti L. Martinaitytę Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. Išduota biuletenių – 133, rasta – 133, galiojančių – 133. Už – 102, prieš – 15, susilaikė 16. L. Martinaitytė paskirta komisijos nare.
Ir A. Puksas Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu. Išduota biuletenių – 133, rasta – 133, galiojančių – 133. Už – 91, prieš – 21, susilaikė 21. Taigi A. Puksas paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Taigi priimtas 2 straipsnis išbraukiant 4 punktą, tai yra J. Udrį.
Šio nutarimo priėmimas
Remiantis slapto balsavimo protokolo rezultatais nutarimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties ir pirmininkės priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.55 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 8, 9, 11, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 3 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-459 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar liko apsvarstyti keletą klausimų. Kviečiu į tribūną gerbiamą susisiekimo viceministrę L. Maskaliovienę pristatyti klausimą – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 8, 9, 11, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 3 priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-459. Prašau.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Susisiekimo ministerija teikia Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo ir jo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Visi įstatymo pakeitimai yra susiję su direktyvos 2019/883 ir MARPOL konvencijos įgyvendinimu. Atitinkamai papildoma sąvoka „laivų atliekos“, taip pat patikslinamos sąvokos „laivų krovinių liekanos“ ir „uosto priėmimo įrenginiai“, kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą jos neatitinka mano minėtos direktyvos. Taip pat patikslinamas įstatymo straipsnio, kur yra minėtos sąvokos, vartojimas, padarytas griežtesnis laivų atliekų išmetimo į jūrą normų ir draudimų pakeitimas atitinka minėtą direktyvą.
Atkreipčiau dėmesį, kad Valstybinis jūrų uostas ir šiuo metu jau taiko tokį modelį, todėl reglamentavimą… tinkamai įgyvendinti direktyvą būtų gana svarbu. Patvirtinus įstatymo pakeitimą reikėtų dar priimti šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktų nuostatų pakeitimus – tai susisiekimo ir aplinkos ministrų, dviejų ministrų, įsakymą dėl laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių liekanų tvarkymo nuostatų patvirtinimo ir vieną susisiekimo ministro įsakymą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių patvirtinimo.
Seimo kanceliarijos teisininkų grupė yra pateikusi vieną techninio pobūdžio pastabą, mes į ją būtinai atsižvelgsime. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre. Jūsų klausti niekas nenori. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra numatyta. Siūloma svarstyti birželio 10 dieną.
16.57 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3688(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3689(2) (svarstymas)
Siūlau grįžti prie darbotvarkės 2-15 klausimo, nes kolega Aidas… Tuoj, minutėlę, surasiu. Teikiu darbotvarkės 2-15.1 klausimą ir lydimąjį. Statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3688(2). Svarstymas. Komiteto pranešėjas – A. Gedvilas. Pristatykite komiteto išvadas. (Balsai salėje)
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto šių metų gegužės 12 dienos posėdyje apsvarstėme Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3688 ir priėmėme sprendimą pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi diskusijoje nėra užsirašiusių, nei nuomonės už, nei prieš, gal galiu pasiūlyti pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta. Ačiū, kolega. Teritorijų planavimo įstatymą taip pat pristatėte? Čia lydimasis.
A. GEDVILAS (DPF). Seimo Aplinkos apsaugos komiteto šių metų gegužės 12 dienos posėdyje komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3689(2) ir priėmė sprendimą pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą pasiūlymą patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taip pat nėra norinčių diskutuoti dėl šio klausimo. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, kolega.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū.
16.59 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-479 (pateikimas)
PIRMININKAS. Svarstome vakarinės darbotvarkės 2-25 klausimą – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-479. Pateikimas. Pranešėjas – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kartu su kolege R. Šalaševičiūte, kolegomis R. Žemaitaičiu, P. Kuzmickiene, O. Leipute ir J. Sejoniene teikiu įstatymo projektą, kurio tikslas vietoj asmens sveikatos priežiūros specialisto masažuotojo įteisinti naują gydomojo masažo specialisto profesinę kvalifikaciją ir taip sudaryti teisines sąlygas atskirti gydomojo masažo ir negydomojo masažo paslaugas.
Žodžiu, Sveikatos priežiūros praktikos įstatyme yra įteisinta masažuotojo specialybė, o jai ministro įsakymu nustatyti griežti išsilavinimo reikalavimai, reikalinga licencija. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija darbo grupėje buvo ilgai svarstytas šis klausimas ir buvusioje ministerijoje, ir dabartinėje ir nutarta, kad vis dėlto tas sąvokas reikėtų išskirti ir išsaugoti darbo rinkoje daugybę žmonių, kurie teikia vadinamąjį ne gydomąjį masažą, bet atpalaiduojamąjį – veido, aroma- ir taip toliau, ir taip toliau. Yra daugybė masažo rūšių, kurioms nebus taikomi tokie griežti reikalavimai. Taigi, kaip sakiau, darbo rinkoje teisę verstis ūkine komercine veikla turės labai nemažai Lietuvoje dirbančių šios srities specialistų. Labai prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau užduoti tokį techninį klausimą. Kuo skiriasi sąvokos „masažuotojas“ ir „masažo specialistas“? Konkrečiai. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tiesiog tą sąvoką vartoti mums rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerija, ministerijos sudaryta darbo grupė. Iš esmės tikriausiai niekuo nesiskiria.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Dar ją galėsime patikslinti su parlamento kalbininkais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų niekas nenori paklausti. Už nori kalbėti A. Vinkus. Pone Antanai!
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kaip jau paaiškino kolega A. Matulas, dabartiniu metu masažuotojo veiklos reglamentavimas yra taikomas kaip kiekvienai asmens sveikatos priežiūros paslaugai, neskirstant šio masažo į jokias rūšis. Norint užsiimti šia veikla, reikalinga sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje bus teikiamos masažo paslaugos, licencija ir fizinio asmens, kuris verčiasi tokia praktika, licencija.
Mes turbūt žinome plačiai paplitusius grožio, kosmetikos ar kitokius masažus, tačiau teisės aktuose jie nėra diferencijuoti. Kaip teisingai pažymima aiškinamajame rašte, verstis tokia praktika pagal verslo liudijimą arba individualiąją veiklą galimybių nėra. Manau, praktikoje yra nemažai atvejų, kai masažai teikiami ne sveikatos priežiūros įstaigoje ir ar vargu atitinka visus reikalavimus. Todėl ekspertų išvada, kad specialistai, įgydami masažuotojo profesiją, gali teikti masažo paslaugas tiek gydymo, tiek relaksacijos, tiek organizmo stiprinimo tikslais, manau, yra logiška ir teisinga.
Ir baigiant – įstatymo projekto autoriaus siūlymas atskirti gydomojo ir negydomojo masažo paslaugas atvers platesnes galimybes verstis ne gydomojo masažo praktika be perteklinių apribojimų ir sąlygų, o teikiant gydomojo masažo paslaugas papildomo paruošimo modulio įvedimas užtikrins aukštesnius kokybės reikalavimus. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kadangi nėra pasisakančių prieš, gal galime bendru sutarimu? Ačiū pritarta. Teikiu… Atsiprašau. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną.
17.04 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 4 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-492 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-26 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju 4 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-492. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Gerbiamas kolega Vytautai, prašom pristatyti klausimą. Pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, teikiu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju 4 straipsniu įstatymo projektą. Jo esmė yra ta, kad šiuo įstatymu norima reglamentuoti kultūros kelių sąvoką, ar kultūros kelio sąvoką. Dar praėjusi Vyriausybė priėmė sprendimą tokius kelius nutiesti Lietuvoje, bet toks paradoksas – priimti poįstatyminiai aktai, o įstatymo, reglamentuojančio visą tą juridinį procesą, nebuvo. Taigi šis projektas buvo derintas su Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentu, tikrai jis padės visiems sureguliuoti būtent tą tvarką. Labai tikiuosi jūsų pritarimo po pateikimo šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar Vyriausybė inicijavo šią iniciatyvą? Kas inicijavo šį projektą?
Antras dalykas. Ar galite paaiškinti tokį lingvistinį kazusą – kelio ir kelio lygmens sąvokos čia tikslinamos.
Ir trečia. Ar nepakaktų parašyti, kokios yra tos kelių rūšys? Regioninis, nacionalinis, tarptautinis lygmuo ir ketvirtas dar Europos Tarybos lygmuo. Ar Europos Tarybos čia neįeina į tą tarptautinio kelio lygmenį? Kokios yra priežastys, kad dar Europos Tarybos atskirai išskirta? Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju už jūsų klausimą. Ačiū. Iniciatyva taip pat buvo ir Vyriausybės, ir ministerijos, kad sutrumpėtų pats įstatymo priėmimo procesas, nes žmonės laukia to kultūros kelio reglamentavimo. Tikrai, jeigu eitume tuo tradiciniu Vyriausybės patvirtinimo keliu, tiesiog užimtų žymiai daugiau laiko, tai mes nusprendėme, kad ministerija ruošia ir inicijuoja, Seimo narys registruoja. Juo labiau kad ir mes patys rytoj taip pat turime Kultūros komitete jau įtrauktą šį klausimą, pasirengimą svarstymui. Kaip tik jums bus taip pat, gerbiamas Stasy, galimybė pasigilinti į šį klausimą.
O dėl to Europos Tarybos tarptautinio kelio, tai čia ir yra visa esmė, nes Lietuvoje jau dabar veikia du, tik du Europos Tarybos patvirtinti kultūros keliai, tai yra Šv. Jokūbo kelias ir Žydų kultūros kelias. Tam, kad nebūtų nesusipratimų, jie nepersidengtų ir nekonkuruotų vieni su kitais, arba tie, kurie būtų pasiskelbę tarptautiniais keliais, negalėtų pretenduoti į Europos Tarybos kokias nors lėšas ar globą, ir reikia juos atskirti, kad jie tiesiog visi būtų suskirstyti pagal savo svorio kategorijas, sporto terminais kalbant. Čia yra visiškai toks reglamentavimo dalykas, jokio politinio pamušalo nėra, tikrai mes komitete apie tai pasvarstysime ir, manau, tas projektas tikrai padės tik greičiau įgyvendinti tą gerą idėją.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už, prieš pasisakančių nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Ačiū.
Taigi pagrindinės darbotvarkės klausimai baigti, bet dar turiu paskelbti, kad dėl šio klausimo kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną.
17.09 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66(2)ES (svarstymas)
Teikiu svarstyti rezervinį 1 klausimą – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-66. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministrė E. Dobrovolska. Pranešėjas – S. Šedbaras. Svarstymas. Prašau. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia yra patikslinimas, kas gali kreiptis dėl norminio administracinio akto į Administracinį teismą, kai tai susiję su aplinkosaugos klausimais. Mes norime, kad būtų patikslinta, jog tą galėtų daryti suinteresuotos visuomenės, kaip tai apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatyme, atstovai. Na, jūs žinote, yra tokia Europos konvencija ir pagal jos taisykles norime patikslinti, kas ir kokia tvarka galėtų kreiptis į Administracinį teismą. Komitetas svarstė šį projektą gegužės 12 dieną, svarstyme dalyvavo penki komiteto nariai, visi balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra, už, prieš pasisakančių nėra. Gal galiu pasiūlyti bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
17.10 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-213(2). Pranešėjas – E. Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, šitą įstatymo projektą komitetas apsvarstė balandžio 21 dienos posėdyje. Įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kai kuriems iš dalies pritarė, kai kuriems pritarė visiškai, modifikavo ir atitinkamai pakeitė šitą siūlytą įstatymo projektą. Jam pakeistam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusija. Užsirašė trys kolegos. A. Sysas. Nėra. Tada J. Sabatauskas. Ruošiasi kolega A. Matulas. Kolega Juliau, diskusija dėl Valstybės tarnybos įstatymo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome Valstybės tarnybos įstatymo pataisas. Vienu projektu, kuris dabar yra darbotvarkėje, siūloma nustatyti galimybę pratęsti įstaigos vadovui jo kadencijos laiką, jeigu jam tuo metu sukanka 65 metai. Atkreipkite dėmesį, kad Darbo kodekse nėra jokios amžiaus ribos, iki kada gali dirbti darbuotojas. Valstybės tarnybos įstatyme yra. Anksčiau buvo galimybė valstybės tarnautojui, jeigu jis gerai, efektyviai dirba ir taip toliau, nustatyti galimybę pratęsti, tiesioginis vadovas įvertina jo darbą ir toliau gali pratęsti jo darbą vienerius metus, na, ne daugiau kaip penkerius metus. Čia nustatoma galimybė tik įstaigos vadovui.
Kolegos, aš aiškiai pareiškiu, kad, mano įsitikinimu, tai yra diskriminacija pagal amžių, nes įstaigos vadovui galima, valstybės tarnautojui negalima. Lyginant su Darbo kodeksu, tai akivaizdi diskriminacija. Juolab kad rinkimų kampanijoje labai dažnai girdėjau iš tų partijų, kurios dabar sudaro valdančiąją daugumą, kalbant apie sidabrinę ekonomiką, ypač dabar, kai labai trūksta darbo vietų… darbo specialistų aukštos kvalifikacijos, ypač valstybės tarnyboje, kur, deja, atlyginimai nėra labai aukšti, jauni žmonės padirba ir išeina į privatų verslą, trūksta darbuotojų, tačiau kitą projektą, atkreipkite dėmesį, siūloma atmesti, nors Peticijų komisijos pirmininko buvo registruotas variantas (tiesa, praeitos kadencijos) su galimybe pratęsti. Aš manau, jeigu mes šitą dalyką padarysime, kad tik įstaigos vadovams, aš tikrai parašysiu kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir manau, kad tą bylą mes laimėsime dėl diskriminacijos pagal amžių.
Labai gaila, kad ankstesnė Vyriausybė nepritarė tam projektui, kuris eis po šio projekto. Aš dabar kalbu tik todėl, kad ten yra tokia svarstymo stadija, kai siūloma iš karto atmesti ir Seime nebus galimybės diskutuoti.
Gerbiami kolegos, jeigu norite pritarti šiam projektui, aš siūlau dėl kito projekto, kuris bus dėl valstybės tarnybos, nepritarti, kad būtų atmestas, nes tikrai priešingu atveju mes diskriminuosime valstybės tarnautojus pagal amžių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir kolega A. Matulas. Prašau. Gal dar, kolegos, jeigu galima, turiu prašymą frakcijų seniūnams. Paprašykite, jeigu dar yra, kad balsavimas bus netrukus, nes klausimai baigiami. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš ne visai supratau prieš tai kalbėjusį kolegą. Niekas nesiūlo diskriminuoti ir įvesti kokią nors naują normą pagal amžių. Atvirkščiai – norime patikslinti, kad nebūtų diskriminuojama pagal amžių.
Visiškai pritariu, kad šiandien, kai kalbame apie tai, kad galbūt reikėtų pratęsti pensinį amžių, palikti tokią situaciją, kokia dabar yra, nelabai reikėtų. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo senojoje redakcijoje, kuri galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d., buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įstatyme nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo kadencija, o tos pačios dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojui sukanka 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas. O priimtoje naujojoje įstatymo redakcijoje sakoma, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojui sukanka 65 metai. Šiame įstatyme nėra nustatyta galimybė pratęsti.
Tarkim, žmogus laimėjo konkursą, jam liko metai arba pusantrų, sukako 65 metai, ir neaišku, kurį įstatymą taikyti, nes nėra vienareikšmiškai nustatyta. Todėl, kaip sakiau, yra tam tikra kolizija. Nėra vienareikšmiškai aišku, kuria iš nurodytų nuostatų vadovautis, kai valstybės tarnautojui, įstaigos vadovui sueina 65 metai.
Įstatymo projektu siekiama patikslinti pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalį nustatant aiškesnį reglamentavimą. Tai yra leidžiant asmeniui, valstybės tarnautojui, vadovui sukakus 65 metams pabaigti savo kadenciją, dėl kurios buvo laimėtas konkursas. Noras yra patikslinti, kad asmenys, kurie priima sprendimus dėl šio vadovo darbo, nesivadovautų skirtingais kriterijais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasisakančių… Yra pasiūlymų dėl 1 straipsnio. Yra kolegos Seimo nario P. Saudargo, bet jo salėje nematau. Manykime, kad komiteto nuomonė – pritarė iš dalies.
Kolega Sabuti, galbūt komiteto nuomonę? Prašau pasakyti, išdėstyti, gal bus aiškiau.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gegužės 11 dieną buvo gautas mūsų kolegos P. Saudargo pasiūlymas dar pakeisti. Į šį pasiūlymą iš dalies atsižvelgta, iš dalies neatsižvelgta. Šiandien komitetas savo bendru pritarimu suformulavo jau visiškai galutinį įstatymo projektą, kaip komitetas mato, tai yra tą 23 dalį.
PIRMININKAS. Tai aišku. Galvokime, kad pagal nutylėjimą yra pritarta komiteto nuomonei. Neprieštaraujate. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir po svarstymo projektui su pasiūlymu? Aišku. Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
17.20 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4439 (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4439. G. Burokienė. Prašau, komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2020 m. lapkričio 9 d. nagrinėjo įstatymo projektą ir atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vyriausybės pateiktas pastabas siūlo šitą įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – atmesti šitą pasiūlymą, taip? Gerai, ačiū.
Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Yra prieš. Prieš komiteto nuomonę – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prieš tai kalbėdamas diskusijoje aš būtent paminėjau šitą įstatymo pataisą, kurią kažkodėl komitetas siūlo atmesti. Atkreipkite dėmesį, kolegos, jeigu mes pritarsime prieš tai svarstytai įstatymo pataisai, kad valstybės tarnyboje įstaigos vadovui mes sudarome galimybę pratęsti kadenciją sukakus 65 metams, tačiau eiliniam tarnautojui, ne įstaigos vadovui, o, tarkime, įstaigos padalinio vadovui arba net šiaip specialistui, gerai dirbančiam, mes nenorime pratęsti, todėl aš ir minėjau, kad, mano įsitikinimu, tada bus nelygiateisiškumas tų pačių tarnautojų. Dar vienas dalykas – diskriminacija pagal amžių.
Man labai keista, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo šį projektą atmesti, nors šis projektas atėjo iš praeitos kadencijos kaip Peticijų komisijos pirmininko registruotas projektas. Aš siūlau ne atmesti, o atvirkščiai, svarstyti šitą projektą ir, jeigu kas nors netinka, galima jį taisyti, bet jokiu būdu ne atmesti. Kaip minėjau prieš tai, vis dėlto valstybės tarnyboje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o atsisakyti jau patirtį turinčio žmogaus, na, mano manymu, ne tik kad neprotinga, bet ir kvaila.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Negaliu siūlyti bendru sutarimu. Bus paskutinis balsavimas dėl šio klausimo ir dėl kitų, jeigu reikės.
17.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-443(2) (svarstymas)
Teikiu rezervinį 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-443(2). Svarstymas. Prašau, V. Juozapaitis. Kolega Vytautai, komiteto nuomonė dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų pakeitimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kultūros komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą ir bendru sutarimu pritarė po svarstymo šio projekto įgyvendinimui.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Darbotvarkės klausimai baigti. Liko vienintelis balsavimas dėl rezervinio 3 klausimo. (Balsai salėje) Ir Seimo narių pareiškimai.
17.24 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4439 (svarstymo tęsinys)
Taigi, kolegos, kviečiu balsuoti dėl rezervinio 3 klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4439. Primenu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė buvo atmesti. Kas manote, kad reikia pritarti komiteto nuomonei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Šiandien truputį trumpiau.
Užsiregistravo 84, balsavo 84 Seimo nariai: už – 61, prieš – 7, susilaikė 16. Atmesta.
17.25 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Kolega V. Valkiūnas. Prašom į tribūną.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiami kolegos, čia tokios opinijos dabar kaip šeimų maršai, taip sakant, LGBT vadinamųjų narių ir kitų džiaugsmas. Aš manau, nėra pagrindo džiaugtis, nes ir tiems patiems homoseksualams, ir profesionalams, ir jų palaikytojams… Jie nori atimti tą pavadinimą, šeimos identitetą. Man atrodo, jiems būtų geriau pasivadinti sambūriu. Toks klausimas, kodėl jie labai nori atimti tą ir būti kaip šeima?
Noriu priminti jau kelintą kartą, kad LGBT kaip organizacija, mano nuomone, kaip galimai teroristinė organizacija, nuo 1972 metų galimai ekstremistiškai daro poveikį visam pasauliui. Kaip įrodė ir ši diena, ir kaip dabar eskaluojama per LRT ir kitas masines priemones, kur užėmę tie, pasivadinę LGBT organizacijos nariais…
Mano nuomone, reikėtų atskirti kotletus nuo musių ir tada homoseksualams, jeigu jie nuoširdūs, būtų geriau gyventi, sugyventi ir nekelti neapykantos sau. Bet su šita organizacija jų, matyt, kiti tikslai, organizacija, kurią remia milijardieriai, įsivaizduojate, net ne milijonieriai, o milijardieriai, tai yra užsakovai.
Kaip jie tvirtina, Psichiatrų asociacija 1972 metais nustatė, kad tai nėra liga. Įsivaizduojate, kai dabar nauji magnetiniai rezonansai ir viskas, kodėl jie nenori pasitikrinti ir dabar identifikuoti, tai liga ar ne liga? Pasakysiu, jūs galite paguglinti, tai yra poveikis hipokampo, galvoje yra tokia anatominė dalis, galite patikrinti, per trumpą laiką aš jums čia visko negaliu papasakoti, ir kaip technologijos šios organizacijos panaudojamos piktybiniams reikalams, jų poreikiams.
Visa tai yra žinoma, bet, gerbiami kolegos, mane stebina dalis kolegų, kurie galbūt neraštingi, galbūt suklaidinti, tas poveikis, kad palaiko šią labai įdomią, kaip sakant, organizaciją LGBT plius IQ, kokių jie ten neprimislija.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs, gerbiami kolegos, tai yra vadinamasis elitas ir įstatymų kūrėjai, kad mes nenusivažiuotume ir nepriimtume tokių įstatymų, kurie veda į aklavietę, į tai – ne vaikus auginti, gimdyti, o padėti pedofilams ir, taip sakant, paruošti tą masę.
Aš nežinau, dabar nėra šioje salėje, kai šleifai tempiasi ir L. Slušniui kažkodėl, ir kitiems, galbūt kitą kartą įvardinsiu, čia su klaustuku. Kas gali tada paneigti, kas gali atsakyti, kodėl taip tempiasi? Ir jums, gerbiamas kolega, aš nežinau, kas rūpi, kaip jūs… Jeigu galima padiskutuoti, galiu paaiškinti tą tikrąją tiesą, tikruosius šios organizacijos kėslus, kad jūs visi galėtumėte atskirti muses nuo kotletų.
Ačiū, kolegos, kad esate, bet reikia mąstyti, būti budriems ir dirbti vardan Lietuvos, vardan Lietuvos demografinės situacijos, mums lietuvių ne per daug. Ir mąstome, ką daryti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taigi visi darbotvarkės klausimai nudirbti, kaip sakoma. Registruojamės.
Užsiregistravo 47. Taigi 2021 m. gegužės 18 d. popietinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.