LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 430
STENOGRAMA
2020 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 29 d. nenumatytą posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
Valdyba patvirtino darbotvarkę. Kadangi posėdis yra nenumatytas, darbotvarkė yra tokia, kokia patvirtinta valdybos, išskyrus 1-7 klausimą, jo svarstyti negalėsime. Tai Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012. Komitetas padarė pertvarką, svarstydamas Teisės departamento išvadą.
14.01val.
Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599 (pateikimas)
Darbotvarkės pirmasis klausimas – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599. Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen. Pateikimas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, drauge su kolegomis teikiame Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo projektą. Juo siūlome keisti kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzą nuo 25 metų, kaip yra įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, dabar – iki 21 metų. Šio projekto idėja gimė po konsultacijų su jaunimo organizacijomis. Prie jo rengimo aktyviai prisidėjo Lietuvos liberalaus jaunimo organizacija.
Argumentai, kodėl toks Konstitucijos pakeitimas, mūsų manymu, prasmingas, yra keli. Pirma, Lietuvoje šiuo metu yra taikomi trys skirtingi amžiaus cenzai kandidatuojantiems savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. 2018 metais amžiaus cenzas kandidatuojantiems į savivaldybių tarybas buvo sumažintas – pakeistas nuo 20 iki 18 metų. Pagal galiojantį Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą kandidatuoti gali asmenys, sulaukę 21 metų. Svarbu pažymėti ir tai, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių gali kandidatuoti asmenys, sulaukę pilnametystės, tai yra nuo 18 metų. Ir šiandien Lietuvoje amžiaus skirtumas, kai leidžiama kandidatuoti į savivaldos tarybas ir į Seimą, yra labai didelis – net septyneri metai. Mes esame tarp keturių Europos Sąjungos šalių, kur galioja 25 metų cenzas. Ir tendencija Lietuvoje, kaip jau minėjau, yra jauninti kandidatavimo amžių. Taigi galima daryti prielaidą, kad tik laiko klausimas, kada prie šio klausimo reikėtų grįžti.
Iš kitos pusės, šiandien Seimo narių amžiaus vidurkis svyruoja apie 50 metų. Šioje kadencijoje turėjome vos kelis politikus, kurie atėjo čia, į Seimą, būdami jaunesni nei 30 metų. Taigi, ir jaunimo politika, ir jaunesniems rinkėjams aktualiausi klausimai dažniausiai lieka nustumti į šoną. Šis pokytis neabejotinai į mūsų parlamentą atneštų daugiau pliuralizmo, daugiau skirtingų nuomonių ir leistų, manyčiau, priimti geresnius ir ilgainiui labiau subalansuotus sprendimus.
Galiausiai ir tai svarbu. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų siūlomas pakeitimas įsigaliotų, žinoma, ne artimiausiems Seimo rinkimams, tačiau tiems rinkimams, kurie vyks po ketverių metų. Taigi būtų ir protinga, ir, manau, sąžininga, kad šis Seimas pravertų duris jaunesniems politikams, o kitos kadencijos Seimas jas galutinai atidarytų. Tokiu būdu mes užtikrintume, kad toks sprendimas turi tikrai didelį ir platų palaikymą. Taigi laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi M. Majauskas. (Šurmulys salėje)
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Niekam neįdomu, kaip girdime, Seime toks triukšmas, kad aš beveik ir negirdėjau pranešėjos, ir savęs beveik negirdžiu. Reikia mažinti kartelę, ji yra nelogiška, 25 metai, yra net nedaug šalių pasaulyje, kur toks cenzas yra. Sakykite, kodėl nesiūlote nuosekliau sumažinti šitą cenzą, pavyzdžiui, suvienodinti pasyvią ir aktyvią rinkimų teisę nuo 18 metų? Jeigu žmogus gali balsuoti, vadinasi, jis galėtų ir kandidatuoti. Daugybėje šalių taip ir yra. Man atrodo, kad tai būtų lokiškesnis pasiūlymas. Kaip jūs pakomentuotumėte?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad galutinis tikslas toks ir būtų, tačiau mes turime įvertinti ir tokio siūlymo priėmimo galimybes. Prieš kelias kadencijas jau buvo keliamas panašus klausimas, tuomet buvo siūloma sumažinti amžiaus cenzą iki 23 metų, tai eiti visiškai mažais žingsneliais. Mes manome, kad šiame etape būtų protinga sulyginti su kandidatavimu Europos Parlamento rinkimuose, manydami, kad toks sprendimas tikrai gali sulaukti, kaip šis mūsų projektas parodė, sulaukė gana plataus Seimo narių iš skirtingų frakcijų palaikymo. Puikiai žinome, kad tam, kad būtų pakeista Konstitucija, reikia 94 balsų, reikia didelio palaikymo Seime, ir manome, kad toks siūlymas jo galėtų ir sulaukti. O perspektyvoje neabejotinai, aš manau, kad po kažkiek metų būsime pasiruošę ir tam, apie ką kalbate jūs.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man atrodo, siūlymas teisingas ir čia nereikėtų gąsdintis, kad, nuleidus kartelę, Seime staiga atsiras trečiakursių bakalaurantų frakcija. Rinkėjas yra gana protingas ir pajėgus atskirti žalią ir valdymui nepasiruošusį jaunuolį nuo talentingo ir išmintingo savo amžiumi viršijančio jaunuolio. Vis dėlto mano klausimas yra, kodėl nepasvarsčius 18 metų? Atkreipsiu dėmesį, kad šiandien mes galime turėti premjerą 18 metų. Premjerui netaikomas joks amžiaus cenzas, nes premjeru gali tapti ir ministru gali tapti asmuo, kuris nėra Seimo narys. Jeigu mes premjerui netaikome jokio amžiaus cenzo ir premjeru gali tapti aštuoniolikmetis, ar nebūtų prasminga, kaip ir kolegė Aušrinė sakė, nustatyti vienodą 18 metų kriterijų? Ar sutiktumėte ir balsuotumėte už tokį pasiūlymą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą, gerbiamas kolega. Dėl ministrų ir premjero visiškai teisingai sakote, taip, šiandien mes neturime jokių apribojimų ir pilnametystės sulaukęs asmuo teoriškai gali tapti ir ministru, ir premjeru. Kolegei Aušrinei jau atsakiau į šį klausimą. Taip, teoriškai tikrai sutikčiau, praktiškai, kaip jūs pats puikiai žinote, šiandieną galioja apribojimas dėl kandidatavimo Europos Parlamento rinkimuose – nuo 21 metų galima kandidatuoti. Siūlome pritarti šiandien tokiam siūlymui, kad nuo 21 metų galima būtų kandidatuoti ir į parlamentą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vėlgi panašų klausimą iškėlė ir M. Majauskas. Kodėl Suomijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje eina nuo 18 metų, gal žinote kažkokių neigiamų pasekmių ar apskritai turite statistiką, kad kas nors pakliūva? Lygiai tokios pačios kalbos buvo, kai svarstėme dėl pasyvios rinkimų teisės į savivaldybę. Buvo daug daug baimių, o iš visos Lietuvos nuo pasikeitimo du žmonės iki 20 metų nuo 18 pateko. Tai iš tikrųjų žmonės normaliai dirba, jie stengiasi dar labiau negu seni tarybos nariai. Kodėl mes visgi bandome taip atsilikti ir eiti gana lėtai? Kokia iš tikrųjų statistika gal Europos Sąjungoje, ar tikrai ten jau prirenka aštuoniolikmečių? Manau, kad nė vieno jų nėra, nors ir nuo 18 metų galima balsuoti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Aš jau atsakiau ir Aušrinei, ir Mykolui, bet visiškai sutinku su jumis, kad pavojų, šiek tiek sumažinus ar netgi, kaip jūs sakote, drastiškai sumažinus kandidatavimo amžiaus cenzą, iš tikrųjų nėra, skirtingai nuo to, kaip dažnai mano kritikai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi K. Masiulis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tikrai klausiu ne apie baimes, o apie kompetencijas. Tarkim, sprendimams, valstybės valdymo, valstybės gyvenimo sprendimams priimti reikalinga gyvenimiška patirtis, reikalinga profesinė kompetencija, profesinė patirtis. Aš manau, kad pasitikint jaunais žmonėmis, nes aš taip pat esu vienas tarp tų asmenų, pasirašiusių šį teikimą, norėčiau vis dėlto klausti, kaip šiuos aspektus jūs asmeniškai vertinate, ar pakaks, be drąsos, dar ir išminties, gyvenimiškos patirties, profesinės? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Taip, profesinė patirtis nebus tokia didelė, tačiau tikrai ne amžius lemia protinius gebėjimus, ne amžius lemia gebėjimą priimti pasvertus sprendimus ar imtis kokių nors svarbių valstybei klausimų. Todėl aš manau, kad tikrai esame šiandieną pribrendę tam, kad labiau pasitikėtume savo jaunimu. Juo labiau kad ir jaunimas vis aktyviau dalyvauja politinėje veikloje. Tai rodo visi tyrimai, atlikti per pastaruosius dešimt metų. Kas ketveri metai Seimo rinkimuose vos ne dvigubėja dalyvaujančių, balsuojančių jaunų žmonių skaičius. Manyčiau, kad mums, šiandieniniams parlamentarams, būtų labai teisinga taip pat parodyti pasitikėjimo ženklą ir, kaip jau minėjau, atverti duris tokiam sprendimui, kurį finalizuoti jau turėtų kitos kadencijos Seimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Ruošiasi A. Sysas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai tuščias oro virpinimas. Nemanau, kad čia bus labai apstu jaunimo. Aš esu prieš tuščią oro virpinimą. Esu už tai, kad parlamentas dirbtų valstybei. Vadinasi, esu už tai, kad mes išmanytume. Norėčiau, kad bent jau tie, kurie nesupranta, kaip valstybė valdoma, galėtų kokius tris mėnesius po to, kai jie yra išrinkti, bent pasimokyti, o ne darytų elementarių valstybės valdymo klaidų, ko netgi trečiakursiai studentai nedarytų. Jaunimas gal ir galėtų būti, jeigu jis išmano. Kompetencijos norėtųsi.
Tai dabar, na, tas siūlymas. Kurioje valstybėje, kur aštuoniolikmečiai gali, aštuoniolikmečiai jau parlamente turi svorio? Ar yra tokia valstybė, kurioje aštuoniolikmečiai gali būti išrinkti, bet jie ir yra išrinkti ir dar net turi savo svorio?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Be abejo, yra tokių pavyzdžių, bet labai gerą palietėte klausimą ar problemą apie tuščią oro virpinimą. Aš visgi su jumis nesutikčiau. Manau, jeigu kritišku žvilgsniu pažvelgsime į šios dienos darbotvarkę, tai tuščio oro virpinimo projektų šiandien toliau darbotvarkėje yra kur kas daugiau. Aš vis dėlto drįsčiau sakyti, kad durų atvėrimas jaunesniems žmonėms kandidatuoti į Seimą yra vienas iš prasmingesnių šios dienos projektų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi D. Šakalienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, aš buvau išėjęs, gal jūs jau atsakėte į šį klausimą, atsiprašau, jeigu antrą kartą užduosiu. Kodėl iškart toks šuolis? Pas mus įstatymuose dažnai žaidžiama kasmet. Vienais metais, antrais… kad daugiau pasiūlymų būtų. Jūs iškart nuo 25 metų rėžėte taip iš peties ir – 21 metai. Nors būtų 23 metai, tai dar kas nors galėtų vieną pasiūlymą… Kodėl taip ryžtingai nutarėte ketverius metus nubraukti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Mielas kolega, kaip tik kiti kolegos klausė, kodėl taip neryžtingai, kodėl iš karto 18 metų nedrįsome siūlyti, bet aš paminėsiu, ką jau sakiau. Manau, kad tai yra geras kompromisas ir tas žingsnis, kuris galėtų surinkti platų palaikymą, o to būtinai reikia norint pakeisti Konstituciją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Šakalienė. Ruošiasi P. Gražulis.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad ši idėja pagaliau atsidūrė Seimo tribūnoje, ir labai tikiuosi, kad šiandien mes jai pritarsime. Kartu galvoju, gal kolegoms, kurie nėra apsisprendę, būtų lengviau suformuoti savo nuomonę, jeigu pateiktume pavyzdžių. Kokios yra kitos šalys, kuriose į parlamentą galima kandidatuoti nuo 21 metų.
Antras dalykas, galbūt tai šiek tiek pagerina jaunimo reprezentatyvumą jaunimo parlamente. Ar vis dėlto eina tie jauni žmonės, kandidatuoja, nes pas mus apie trečdalis visuomenės yra jauni žmonės, o Seime – keletas vienetų. Iš esmės reprezentacija yra labai prasta.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Žinoma, ačiū už klausimą. Šiandien 16-oje valstybių jau galima kandidatuoti, Europos Sąjungos valstybių, nuo 18 metų, Rumunijoje amžiaus riba yra nuo 23 metų, o septyniose Europos Sąjungos valstybėse ji svyruoja tarp 20 ir 21 metų. Tik keturios valstybės yra šiandien, kuriose galima kandidatuoti tik nuo 25 metų, ir Lietuva yra viena iš jų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Motyvai po pateikimo. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, 15 Europos Sąjungos valstybių nacionaliniams rinkimams yra nustačiusios 18 metų cenzą. Dar septynios valstybės 20–21 metų cenzą. Prisiminus tai, jog pasaulyje apskritai vyksta diskusija dėl amžiaus cenzo sumažinimo iki 16 metų, Lietuvoje siūlymas nustatyti 21 vietoj 25 tikrai neatrodo radikalus. Galimybės reikštis žmogaus talentui, proto aštrumui ir skaidrumui neturi būti ribojamos objektyvaus pagrindo neturinčių reikalavimų. Talentas neturi amžiaus, ir mes tai puikiai žinome, todėl kviečiu palaikyti ir taip pat padiskutuoti apie amžiaus cenzo sumažinimą iki 18 metų taip, kaip šiandien galioja Ministrui Pirmininkui ir ministrams, kurie tikrai turi ne mažesnes pareigas ir atsakomybę kaip Seimo nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Nors aš esu tarp pasirašiusių, kad būtų pateiktas šitas klausimas, iš tikrųjų pritariau tam, kad diskusija šiuo klausimu būtų galima ir jinai reikalinga, bet, mano požiūriu, šiuo momentu 21 metai nėra tas laikas. Galų gale kai kurie net vidurinės mokyklos diplomo neturi, nekalbant jau apie aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Manau, kad tas mūsų Konstitucijoje numatytas 25 metų amžiaus cenzas yra pakankamai geras. Žinoma, apie tai reikia kalbėti, reikia ieškoti argumentų. Galbūt jaunimas jau yra subrendęs šiais laikais, tiesiog iš principo neprieštarauju dėl diskusijos, bet susilaikysiu šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Motyvai už – E. Pupinis. (Balsai salėje) Atsiprašau, po vieną po pateikimo. Po pateikimo po vieną. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 63, prieš nebuvo, susilaikė 45 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariame bendru sutarimu.
V. Juozapaitis. Replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad šiandien yra neeilinis posėdis ir įtraukti į neeilinio posėdžio darbotvarkę tokios svarbos klausimus, na, atrodo šiek tiek keistai, turint omeny, kad ir sesija baigiasi. Iš tikrųjų tai yra svarbus klausimas, bet gal… Juo labiau kad kalbame apie rudenį ir, ko gero, visai apie kitą kadenciją. Taigi čia toks rinkiminis triukas, bet atkreipiu dėmesį, kad galbūt kitą kartą, jeigu rengsime neeilinę sesiją arba neeilinį posėdį, šiek tiek rimtesnius klausimus įtraukti – arba bent jau priėmimo stadijos, arba geriausiu atveju svarstymo.
Aš noriu pasakyti vieną repliką gerbiamam J. Jaručiui. Jis kaip argumentą pateikė, kad tie jauni žmonės, kuriems galbūt per anksti, kad galbūt nebus baigę kažkokių mokslų. Aš primenu, kad Seimo nariui nėra jokio išsilavinimo cenzo. Tikrai ir mūsų Seime yra žmonių, kurie neturi nei aukštojo mokslo, bet tai nereiškia, kad jie negali būti tautos atstovais. Taigi nepainiokime tokių dalykų. Net ir vidurinis išsilavinimas yra brandos atestatas, nėra indulgencija patekti į Seimą. Tai tiek.
14.20 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3867 (svarstymas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3867. Svarstymas. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 29 dieną svarstė Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir komiteto buvo balsuota alternatyviai. Sprendimas yra atmesti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867. Už tai, kad pritartume, buvo vienas balsas, už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, buvo keturi balsai, už tai, kad atmestume, buvo penki balsai. Tie balsai ir lėmė.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, paradoksalu, kad pasisakau už, nors visą laiką labai buvau prieš už bet kokias pastangas sugrąžinti R. Paksą į politiką, bet mus tai daryti įpareigojo europiniai teismai. Ir iki šiol esu prieš tokį trumpą terminą, aš manau, kad jis neprivalo būti dešimties metų. Aš manau, jeigu mes grįžtame prie šio klausimo svarstymo, gal būtų galima rasti kažkokį kompromisą ir variantą, kad tas terminas būtų pakankamai ilgas, per kurį žmogus turėtų galimybes pasikeisti ir dalyvauti politikoje, bet ne daugiau kaip Seime. Tai tiek. Reikia kažkaip tą klausimą išjudinti iš mirties taško. Tik todėl.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip suprantu, dabar aš turiu pasisakyti prieš atmetimą, pieš siūlymą atmesti. Gerbiamieji, esame europinės civilizacijos dalis, esame pasirašę įvairias konvencijas. Viena iš jų – dėl žmogaus teisių. Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai yra privalomi Lietuvai. Ilgą laiką čia, Lietuvos Seime, vyko manipuliacijos pertvarkant, bandant pertvarkyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, vis ieškant galimybių R. Paksui kandidatuoti į Prezidentus, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad galėtų kandidatuoti tik į parlamentą, kaip apie kandidatą į Prezidentus nebuvo kalbama. Ir pagaliau 95 Seimo nariai pasirašė šitą Konstitucijos teikimo keitimo iniciatyvą.
Aš siūlau neatmesti dabar to projekto. Man keistai atrodo sprendimas, kai nuo pernai rugsėjo mėnesio, pagaliau šiemet balandžio mėnesį komitetas imasi svarstyti, tada birželio pabaigoje pagaliau įtraukiama. Akivaizdžiai matau delsimą, tai yra tam tikrą 95 Seimo narių nuomonės ignoravimą. Komitete, kaip matome, irgi nevienareikšmiškai priimtas siūlymas atmesti.
Gerbiami kolegos, aš vis dėlto siūlau laikytis tos nuostatos: pasirašėme, kad sprendimas, kuriuo keičiame Konstituciją, atitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ir siūlau balsuoti prieš atmetimą. Negalėtų vienas komitetas minimalia balsų persvara nulemti ir Seimo narių, tokios konstitucinės daugumos, apsisprendimo, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Balsuojame, kad būtų atmestas Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Tie balsuoja už atmetimą, tie, kurie mano, kad pasiūlymas buvo tinkamas, balsuoja prieš atmetimą.
Balsavo 108 Seimo nariai: už tai, kad būtų atmesta komiteto nuomonė atmesti siūlymą, balsavo 47, prieš balsavo 45, susilaikė 16. Komiteto nuomonei nepritarta. Grąžiname komitetui svarstyti.
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Replika po balsavimo. Prisimenate, gerbiamas Pirmininke, kaip jūs skubiai, per vieną dieną, pasiūlėte pateikti šią Konstitucijos pataisą? Sakėte, štai jau už pusės valandos skirs Lietuvai sankcijas Europos Taryba. Ar turite nors kiek gėdos? Kiek praėjo laiko, kad šitas įstatymas tik dabar pateiktas svarstyti? Kodėl vilkinama? Na, nejaugi jūs šitiek laiko, tiek metų dar bijote Prezidento R. Pakso? Ar negalite atkurti teisingumo? Na, jau darome kompromisą, leiskime būti bent Seimo nariu, neleiskime būti Prezidentu. Nors Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas taip pat Lietuvą įpareigoja atkurti jam teisę dalyvauti ir Prezidento rinkimuose. Žmonėms palikime teisę spręsti, ar rinkti, tegul žmonės demokratinėje valstybėje pasako, kas kuo gali būti, o ne mes čia. Iš tikro gėda! O konservatoriai patys pateikė ir patys, kaip sakoma, atsisakė savo pozicijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš visiškai nesuprantu Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimto sprendimo, nes valdančioji dauguma ir Vyriausybė yra įsipareigojusios atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Lietuvos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ne vieną kartą yra susitikusi su Europos Žmogaus Teisių Teismo atstovais ir mus vis ragina, kada mes priimsime teigiamą sprendimą. Jeigu bus Lietuvos priimtas neigiamas sprendimas, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja gali pradėti vykdyti monitoringą Lietuvoje. Mes tada atsidursime kartu su Azerbaidžanu ir Rusija toje pačioje grupėje Europos Taryboje. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, iš tikrųjų labai liūdna, kad mes dėl šio klausimo niekaip nepasistūmėjome iš pradinio taško. Aš manau, viena iš priežasčių yra tai, kad mes turime silpną Seimo vadovybę, neturinčią politinio daugumos palaikymo, ir tai leidžia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei tokiais svarbiais klausimais rodyti savo ambicijas ir aroganciją. Mes visi tampame tos situacijos įkaitais. Šiaip, aš manau, tokius klausimus į savo rankas turėtų imti tikras Seimo vadovas, sutarti su frakcijomis ir tvarkingai užbaigti tą procesą. Kai Lietuva tiek linksniuojama Europos Taryboje, tai tikrai mes atrodome labai negražiai.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik, kolegos, primenu Teisės ir teisėtvarkos komiteto balsavimo rezultatus. Už buvo 1, atmesti – 5, grąžinti iniciatoriams tobulinti – 4. Kitaip tariant, tik vienas komiteto narys, matydamas, kokie yra mokslininkų, teisininkų pastebėjimai ir pastabos, sakė, kad šis projektas yra parengtas kokybiškai. Tiesiog norėčiau, manau, ir komiteto vardu paraginti tuos, kurie rengiate Konstitucijos pataisas, jas tikrai rengti labai atsakingai ir suprasti, kad jos negali būti taisomos. Šiuo atveju, manau, rengėjams tos atsakomybės ir pritrūko. Tiesiog reikia kokybiškai parengti, nes kai vis dėlto komitete iš šitiek žmonių tiktai vienas žmogus pritaria projektui, tai reiškia, kad ir pozicija, ir opozicija iš esmės balsavo vieningai.
PIRMININKAS. P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš dėl praeito projekto Nr. XIIIP-4599, kad papildoma būtų Konstitucijos komisija.
PIRMININKAS. Konstitucijos komisiją turite omeny? Gerai, tuoj pritarsime.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš tikro norėčiau paprašyti ponios A. Širinskienės, kuri, kai reikia, nueina į savo kabinetą ir surašo per pusvalandį kokį nors projektą, kad nueitų ir surašytų labai kompetentingai ir labai gerai projektą, nes čia Lietuvos garbė kybo ant plauko. Gal tegul paskrebena plunksna, jeigu opozicija blogai rašo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs jau kalbėjote, vienu klausimu Statutas man leidžia suteikti jums vieną kartą kalbėti. Atsiprašau. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, pagal Statuto 170 straipsnio 4 dalį pagrindinis Konstitucijos keitimo įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildoma Konstitucijos komisija? Konstitucijos komisija, kalbėjote apie… (Balsai salėje) Jūs norite grįžti prie kito projekto? Gerai. Šiuo klausimu pabaigta.
J. Razma kitu klausimu. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš būtent dėl konstitucinės teisės komisijos skyrimo. Aš manau, kad nėra prasmės. Ji jau pasisakė dėl to projekto ir čia bus tik laiko gaišinimas, bet aš dar kartą akcentuoju Seimo vadovybės atsakomybę. Jūs pasižiūrėkite, jeigu nėra perspektyvų su šituo projektu, yra kitas projektas, galbūt teisiškai mažiau priekaištų sulaukiantis, ir gal būtų perspektyviau imtis to projekto. Tiesiog reikia tą procesą su reikiama atsakomybe iki galo kažkaip privesti.
PIRMININKAS. Perspektyvos nėra, bet Seimas balsavo taip.
P. Valiūnas. Prašau.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Aš dėl projekto Nr. XIIIP-4599.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, P. Valiūnas siūlo, kad projektą Nr. XIIIP-4599, tai yra Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, svarstytų ir Konstitucijos komisija. Toks jūsų siūlymas?
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Ar pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 1-3 dar neatėjęs išrašas.
14.33 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4424(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4424. Svarstymas. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto narys D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė šį klausimą. Balsavo: už buvo 5, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. J. Dagys – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. J. DAGYS (MSNG). Komitetas apsvarstė šį klausimą ir siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 9, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai po svarstymo. V. Juozapaitis – motyvai prieš.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Čia dar vienas pavyzdys, kuomet iš tikrųjų Lietuvos Respublikos parlemento darbas visiškai diskredituojamas. Tokius įstatymų projektus svarstyti neeilinio posėdžio dieną, kaip vieną svarbiausių, atrodo išties komiškai. Ir apskritai ta diena tokia, neturinti jokio nei pagrindo, tiesiog tai yra kai kurių kolegų fantazijos stokos padarinys, nei turės kokių nors pasekmių, nei ko nors. Aš tą sakau ir kaip senelis, ir kaip ne senelis, keistai skamba tokios iniciatyvos.
Iš tikrųjų, kolegos, gaila, gaila, kad taip gaišiname ir savo darbą, ir leidžiame mokesčių mokėtojų pinigus. Senelius gerbiu ir iš tikrųjų skatinu visada juos gerbti. Juo labiau tai atrodo labai makabriška šiame praėjusios pandemijos kontekste, kuomet buvo liepiama nesilankyti pas senelius, o pristatant vienas iš argumentų buvo, kad mes dabar turime dėkoti už tai, kad jie prižiūrėjo mūsų vaikus.
Žodžiu, įstatymas apie nieką, iš tikrųjų diskredituojantis ir kitų galimų atmintinų dienų įstatymus, kuomet reikės iš tikrųjų kokį nors gerą priimti, mes būsime išnaudoję savo pasitikėjimo limitą.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Manau, kad čia nieko makabriško nėra. Jeigu mes iš tikrųjų… Čia mūsų požiūrio į šeimą, bendruomenę, kurioje mes gyvename, vieno atsakomybę kitam klausimas. Turime Tėvo, Motinos dieną, čia yra Senelių diena, tai yra daug didesnę prasmę turinčios atmintinos dienos, ne laisvos dienos, bet atmintinos dienos, kurios suartina mūsų šeimas. Prisimenamas pareigos jausmas ir panašiai.
Čia yra mūsų, aišku, požiūrio klausimas. Dėl požiūrio nesiginčijame. Kam šios vertybės yra svarbios, matyt, vienaip balsuos, kiti turi kitokią nuomonę, bet aš manau, kad tai tikrai tokia diena, kad verta tokius dalykus prisiminti. Jeigu vienas kitą daugiau prisimins šeimoje, tikrai dėl to tik sustiprės mūsų bendruomenė.
Todėl siūlau tam Atmintinų dienų… pritarti, nes čia atmintinos dienos, o koronavirusas čia išvis niekuo dėtas, nes koronavirusas tiesiog renkasi silpnesniuosius ir jiems taikomi griežtesni apribojimai, ne kaip nors juos diskriminuojant, bet saugant. Tokia yra medicina, tokia yra biologija. Mūsų ekspertai tą pasiūlė ir vėlgi – nepasiklyskime tarp dviejų pušų.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, aš norėčiau paprašyti komiteto vardu skubos, nes jeigu rytoj nepriimsime, šiemet… tikrai susitinkant su gyventojais, laukia visi žmonės Senelių dienos, tai šiemet mes Senelių dienos neturėsime. Ir aš kolegai V. Juozapaičiui tik noriu pasakyti, kad vis dėlto Amerika, Kanada, Prancūzija, Anglija, Ispanija, Italija, Lenkija, Estija – daugelis pasaulio šalių tokią dieną turi.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, balsuokime po svarstymo ir žinosime, ar verta yra diskutuoti. (Balsai salėje) Taip, ir suteiksiu jums žodį po balsavimo.
Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 101 Seimo narys, balsavo 97: už – 75, prieš – 5, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
O dabar jau replikos. V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Aš labai atsiprašau, mane įtikino didysis vertybininkas ir aš turbūt paspaudžiau ne tą mygtuką. Aš susilaikau, dėl protokolo – aš susilaikau nuo šio. Bet didžiajam vertybininkui aš tik noriu priminti ir pasakyti, kad jeigu jums reikia Seimo įteisintos senelių atminimo dienos ar prisiminimų, tai jūsų vertybėms išties labai labai liūdna. Aš manau, kad tikrai nereikia mūsų anūkams įstatymo, kad jie prisimintų savo senelius.
O jeigu jau mes einame ir bandome atkartoti Tėvo, Motinos dieną, tai tuomet laikykimės lygių galimybių principo, tada jau ir močiučių diena turi būti, nes senelių diena suponuoja tik vyriškos giminės senelių pagerbimą, nes niekam kitaip neįrodysi. Vertybininkas man dabar vėl mojuoja savo firminį atsimojavimą. Tai gerbkime visus – ir prosenelius, ir proseneles, ir visus, kurie tik yra. Pažiūrėkite, ir dėdės, ir dėdienės dar yra. Yra juk giminaičių, pusbrolių. Jeigu ką, aš vertybininko pavardės nepaminėjau.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, ką tik išgirdome siūlymą – skubos tvarka. Greitosiomis nespėjau pažiūrėti, kada jūs šitą skubų įstatymą registravote, kad jau taip skubate. Nemanipuliuokime rinkėjais, kad rinkėjai net dreba, kaip nori tos Senelių dienos. Aš žinau vieną dalyką, kad anūkai net dreba, kaip nori atvažiuoti pas senelius, tai čia yra tikroji vertybė, kurios jokia oficiali, formali valdžios įteisinta Senelių diena nepakeis. Arba yra bendradarbiavimas tarp anūkų ir senelių, arba nėra. O čia rinkėjais nesidangykime.
PIRMININKAS. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Frakcijos vardu prašyčiau šitam klausimui suteikti skubos statusą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskusija niekur neveda, ačiū norintiems diskutuoti. Frakcijos vardu pasiūlyta skubos tvarka. Balsuojame dėl skubos. Aš, kaip senelis, deklaruoju, kad susilaikau nuo šio balsavimo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 65, prieš – 11, susilaikė 28 Seimo nariai. Skubai dėl senelių pritarta.
14.43 val.
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-5022(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-5022. Priėmimas. Pranešėjas – R. Šarknickas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dėl Lietuvos Lukiškių aikštės. Pagrindinio komiteto, papildomo komiteto išvada yra dėl Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projekto Nr. XIIIP-5022(2): už – 4, susilaikė – 1, prieš nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra P. Gražulio pasiūlymas, tačiau pasiūlymas atėjo ne laiku, per vėlai, todėl straipsnis be pasiūlymo. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių P. Urbšio, V. Aleknaitės-Abramikienės, A. Ažubalio, V. Juozapaičio, A. Kupčinsko, I. Haase, A. Dumbravos, J. Imbraso ir K. Starkevičiaus pasiūlymas. Kas pristatote? P. Urbšys. Pašome.
P. URBŠYS (MSNG). Pagrindinėje reprezentacinėje Lietuvos valstybės aikštėje turi būti ir pagrindinis memorialinis akcentas. Siūlymas įvardinti šį pagrindinį memorialinį akcentą yra susijęs su Vyčio memorialiniu simboliu, kuris nepanaikina galimybės atsirasti kitiems memorialiniams akcentams, atvirkščiai – savo prasme juos net sujungia. Taip pat siūlymas nedarys įtakos jokiam teismo sprendimui dėl įvykusio konkurso rezultato, kur ginčijamasi, ar Kultūros ministerija teisėtai pasirinko A. Labašausko kalvą, tvorą kaip pagrindinį Lukiškių aikštės akcentą. Tiesa ta, kad siūlymas dėl Vyčio užkirstų galimybę reprezentacinėje valstybės aikštėje atsirasti minėtam A. Labašausko dariniui kaip pagrindiniam memorialiniam akcentui. Siūlymas dėl Vyčio jokiais būdais neatkels kitos kultūros iš Kauno, nes patys šios skulptūros kūrėjai pavadino jį „Laisvės kariu“, o ne „Vyčiu“. Taigi siūlymas dėl Vyčio memorialinio akcento Lukiškių aikštėje leistų organizuoti naują konkursą dėl pagrindinio memorialinio akcento reprezentacinėje valstybės aikštėje. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolegos, ar turime 29 pritariančius, kad ši pataisa būtų svarstoma?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Už balsavo 62, pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė. Dabar prašom pasakyti komiteto nuomonę.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, ir paaiškinsiu kodėl. Iš esmės mes, kaip ir grupė Seimo narių, ko gero, dauguma Seimo narių salėje, pritartume tai idėjai, tačiau kol vyksta teisminis procesas ir… (Balsai salėje) Atsiprašau, duokite man pasakyti, aš tuojau paaiškinsiu. Jeigu kalvelės autorius laimi, o Vytį įteisiname, tuo metu kalvelės autorius paduoda valstybę į teismą. Ar žinote, kokie milžiniški pinigai? Ir klastoti istorijos tikrai negalime šiuo principu. Kai baigsis ginčas, šį variantą mes galėsime pasiūlyti, problemų nėra. Bet dabar mes negalime stoti prieš įstatymo raidę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, ramybės. R. J. Dagys – motyvai už pasiūlymą.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, man atrodo, komitetas šiek tiek susipainiojo. Mes juk nekalbame apie kažkokį konkretų projektą. Kalbame apie Vyčio akcentą. Tas akcentas gali būti įvairiausias, įvairiausių formų, įvairiose aikštės vietose. Niekas čia niekam neprieštarauja. Tas akcentas… Tai ką, mes dabar Lukiškių aikštėje todėl, kad vyksta teisminis procesas, iš viso Vyčio niekam neleisime rodyti? Na, pagalvokite, ką jūs suformulavote. Savo simbolio mes niekam neleisime rodyti, kadangi teisminis procesas yra. Taip, jūsų logika tokia yra. Tai tada kas nors paduos į teismą, kad apskritai Vytis netinka ir Lietuvoje tada reikės nerodyti.
Mes kalbame ne apie konkretų projektą, kolegos pataisa skamba, konkrečiai yra pasakyta, kad Vyčio akcentas turi būti. Man atrodo, yra tas kompromisas, galima rasti sprendimą, nepriklausomai net nuo teismo sprendimo. Aš manau, kad teismas nepriims kvailo sprendimo. Bet, tarkime, net nepriklausomai nuo to galima rasti sprendimą. Todėl siūlau palaikyti šį racionalų ir protingą siūlymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Gentvilas. (Balsai salėje) E. Gentvilo nėra. (Balsai salėje) Jis yra užsirašęs po E. Gentvilo. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už suteiktą žodį. Šioje istorijoje aš kaip parlamentaras labiausiai pasigendu Vilniaus miesto tarybos balso, ypač Vilniaus miesto valdančiosios daugumos balso. Kur yra sostinės konservatoriai, kur yra sostinės Lenkų rinkimų akcija, kur yra sostinės Darbo partija? Kodėl jie tyli ir neinicijuoja neeilinių posėdžių spręsti šitą klausimą? Kodėl mes čia skalbiamės dabar visi kartu? Ką veikia gerbiami sostinės konservatoriai? Kodėl jie tyli? Kodėl jūsų šauksmas girdimas tiktai iš parlamento kėdžių? To aš nesuprantu, nes Vilniaus miesto mero ir administracijos veiksmai yra vienasmeniai. Aš nematau iš tikrųjų sostinės tarybos balso ir sostinės taryboje diskusijos, kuri turėtų ten ir vykti. Tai šiandien yra miesto aikštė, kurios šio mėnesio likimą nusprendė sostinės meras vienasmeniškai. Man atrodo, visa ši parlamentinė diskusija neturėtų vykti, jeigu būtų aiškus atsakymas Vilniaus miesto tarybai. Bet šiandien mes kovojame nacionalinį žaidimą, kai iš tikrųjų jį žaisti turėtų Vilniaus miesto taryba. Tam ir yra savivalda, kad ji apsispręstų dėl savivaldybės aikščių veiksmų, paskirties ir taip toliau. Todėl aš šiandien ir balsuosiu prieš šitą nutarimą, nes Vilniaus miesto savivaldybė ir valdančioji dauguma turėtų prisiimti sau atsakomybę, ir Vilniaus konservatoriai turėtų prisiimti atsakomybę už šiuos veiksmus. Kviečiu iš tikrųjų palikti šį klausimą savivaldai ir grįžti prie diskusijos savivaldybės lygmeniu.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo. Motyvai išsakyti. (Balsai salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 59, prieš – 8, susilaikė 29. (Plojimai) Pasiūlymui pritarta. Tokiu pritarimu galime pritarti visam 3 straipsniui. Balsuojame dėl 3 straipsnio? Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl viso 3 straipsnio, dėl kurio yra įrašytas Seimo narių pasiūlymas. (Balsai salėje)
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 77, prieš – 6, susilaikė 11 Seimo narių. 3 straipsnis patvirtintas. (Balsas salėje)
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai noriu padėkoti Lenkų frakcijai. Jeigu nebūtų Lenkų frakcija balsavusi, Lietuva neturėtų Vyčio paminklo.
Antras dalykas. Aš noriu pasakyti, gerbiamas Šarknickai, neklaidink Seimo. Čia dėl vedimo tvarkos. Kadangi nebuvo įstatymo ir nebuvo aiškumo, prasidėjo teismai. Jeigu bus įstatymas, bus aiškiai pasakyta, kad akcentas yra Vytis, teismai bus nutraukti. Teismai vykdo įstatymus, o šiandien nebuvo aiškumo. Nebuvo. Kas ką norėjo, tas tą darė. Vieni bunkerį, kiti smėlio kauburius ten pila. O dabar aiškiai pasakyta įstatymu, kad akcentas – Vytis. Man atrodo, visos diskusijos baigsis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Petrai, pakelkite…
PIRMININKAS. Nereikia komentarų. Dėl šio pasisakymo nereikia.
Gerbiami kolegos, 4 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento, jis yra iššokęs į priekį, dėl preambulės, bet iš jo gimsta 5 straipsnis. Prašau komiteto nuomonės.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria tam, kad 5 straipsnis skelbtų įstatymo įsigaliojimą ir taikymą 2020 m. rugpjūčio 1 d.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui? Pritariame. Ir paskutinis Teisės departamento komentaras apačioje. Prašau. Komiteto argumentai ir pasiūlymas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Teikiamo įstatymo projekto preambulėje siūloma konstatuoti, kad aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį. Svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti, nes, pradėjus įgyvendinti priimtą įstatymą ir pakeitus…
PIRMININKAS. Atsiprašau, ne tą. Paskutinis, paskutinis pasiūlymas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš jo neturiu.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo: siekiant išvengti teisės normų pasikartojimo. Toliau tęskite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pripažinti… apie šitą kalbame?
PIRMININKAS. Taip, taip.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Netekusiu galios Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“.
PIRMININKAS. Kadangi nesiūloma išbraukti 1 ir 2 straipsnių, siūloma atsisakyti 1999 m. vasario 11 d. Seimo nutarimo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Todėl, kad aprašė tą patį, kad nebūtų dubliuojama dvejuose aktuose. Motyvai dėl viso. V. Aleknaitė-Abramikienė – motyvai už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pone Pirmininke. Užsirašiau kalbėti už turėdama viltį, kad Lietuvos Respublikos Seimas pritars Vyties akcentui Lukiškių aikštėje. Aš labai džiaugiuosi, kad neklydau, ir ramia sąžine dabar galėsiu balsuoti už. Tačiau man yra labai liūdna, kad tokius dalykus tenka ilgus metus svarstyti parlamente. Kolegos, deja, tai rodo kultūrinį mūsų politinės bendruomenės, o gal ir tautos silpnumą. Tai rodo, kad mes neturime vieno istorijos naratyvo, todėl aš su pavydu žvelgiu į tas tautas, kad ir į gretimą Lenkiją, kur J. Pilsudskio aikštėje dega amžinoji ugnis tautos didvyriams, jau nekalbant apie kitas tautas.
Mielieji, juk ir Vytis atsirado kaip kompromisas tarp įvairių visuomenės grupių, išpažįstančių skirtingus naratyvus, tam, kad galų gale ateityje jis rastųsi vieningas. Tai yra labai svarbus žingsnis, už kurį aš jums dėkoju, nors Vilniaus meras jaučiasi, kad virš jo tik dangus ir šitas įstatymas neturės jam įtakos, tačiau manau, kad jis turi dabar su Vyties akcentu tikrą prasmę. Ir aš linkiu tautai prisiminti, ką mes dainavome per Sąjūdžio mitingus: pabudome ir kelkimės! Dievuliau mano, pabudome ir kelkimės, nors vieną kartą. Ačiū. Balsuoju už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pratęsiant kolegės Vilijos frazę, virš Vilniaus mero yra Vilniaus miesto taryba, kuri turėtų spręsti ir klausti Vilniaus mero, kas priėmė tą sprendimą. Pliažas supriešino visuomenę – čia yra faktas. Ar tai tyčinis veiksmas, gerai apgalvotas viešųjų ryšių žingsnis, negaliu šimtu procentų atsakyti, tačiau Vilniaus miesto taryba turi spręsti dėl centrinės miesto ir valstybei vienos svarbiausių aikštės klausimų.
Noriu pasakyti, kad įvykę 17 konkursų, įvairių atrankų, kas turi būti toje aikštėje, ir niekas nevyksta. Ir čia pirmiausia yra ne Seimo, o Vilniaus savivaldybės dabartinės tarybos ir buvusių tarybų atsakomybės klausimas. Visi tie dalykai nevyko. Dabar jeigu kas nors naiviai galvoja, kad priėmus įstatymą viskas staiga susitvarkys, vadinasi, jūs tikrai naiviai galvojate. Kas turi būti toje aikštėje, turi nuspręsti valdžia, visuomenė ir profesionalai – šiuo atveju menininkai, architektai, urbanistai. Dialogas nevyksta su visuomene, dialogas nevyksta su menininkais. Priimdama šitą įstatymą, štai šita valdžia – įstatymų leidžiamoji valdžia, Seimas – irgi parodo, kad nesitaria su menininkais, o iš anksto pasako, kas turi būti toje aikštėje. Nebepaliekama jokios erdvės nei visuomenės nuomonei, plačiai aptarus ją, nei menininkų saviraiškai, nei urbanistų išvadoms. Seimas nusprendė. Taip gali elgtis totalitarinis Seimas, šitas Seimas ir yra totalitarinis. Jeigu kas nors įsivaizduojate, kad Seimas gali priiminėti savivaldos lygio sprendimus, tai yra tokia sąvoka „subsidiarumas“, mes jį pažeidžiame. Jeigu kas nors galvojate, kad R. Šimašius rytoj išveš smėlį…
PIRMININKAS. Laikas.
E. GENTVILAS (LSF). …esate naivūs. Smėlis liks.
PIRMININKAS. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Smėlis yra ne tik aikštėje, bet ir galvose.
Gerbiami liberalai, jūs tik neverkite dėl šio įstatymo, nes niekas jūsų matyti nemato, kai reikia pagerbti teroro aukų atminimą. Iš tikrųjų apgailėtinas dalykas, kai kalbama apie tuos dalykus formaliai, kai pamirštami tie žmonės, kurie stovi ir žiūri į tai. Kai pamirštami žmonės, kuriems tie seni įvykiai, bet vis dėlto sukelia prisiminimus, sukelia traumas, sukelia potrauminius streso sindromus. Jie juos prisimena, jie prisimena, jų vaikai, jų anūkai, jiems tai yra skaudi tema. Bet ar jie turi nesidžiaugti vaikais, kurie yra toje aikštėje, fontane? Jie džiaugiasi tais vaikais. Jie džiaugiasi žmonėmis, kurie supranta tai, ką jie patyrė, ne savo valia patyrė.
Iš tikrųjų mes galime daug kalbėti. Taip, įstatymai gali būti nevykdomi, kaip ir nutarimas nebuvo vykdomas daugybę metų. Liubline yra Lietuvos vardu pavadinta aikštė, kurioje yra net keturi akcentai, nors pati aikštė vadinta ir A. Hitlerio, ir J. Stalino vardais, bet joje stovi paminklas Liublino unijai ir nežinomam kareiviui, ir J. Pilsudskiui, kuris Lietuvoje vertinamas įvairiai, bet vis tiek Lenkijos simbolis, ir netgi vietinių baobabu pravardžiuojama tuopa Liublino unijai atminti – telpa viskas. Aš manau, neskaldykime daugiau čia savo iečių…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …vis dėlto įstatymas yra įstatymas. Kaip jis bus vykdomas…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …priklauso nuo politinės valios.
PIRMININKAS. M. Adomėnas – motyvai prieš.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Nepritariu pliažui ne todėl, kad tai pliažas, o todėl, kad jis ne vietoje. Ir dar labiau nepritariu ne todėl, kad jis ne vietoje, bet kad jis buvo sukurtas kaip sąmoninga provokacija, skirta suskaldyti Vilniaus gyventojus į dvi grupuotes ir taip pasitarnauti rinkimų kampanijai, turbūt niekam kitam. Bet dar labiau negu pliažui nepritariu bandymui spręsti tokias kontroversijas įstatymo būdu.
Jeigu mes neturime sutarimo dėl istorinės atminties įamžinimo, tas nesutarimas gali būti išspręstas tik diskutuojant, argumentuojant, kartais labai karštai, kartais ir su pykčiais. Bet tai vienintelis būdas pasiekti bendrą poziciją, dėl ko mes sutariame. Užridenus ant šios diskusijos įstatymą kaip kapo akmenį, ji tik liks užkonservuota ir tie nesutarimai toliau rusens, toliau skaldys mūsų visuomenę.
Aš manau, kad iš tiesų mes turėtume labiau pasitikėti savo visuomene. Tikrai nesu tas, kurio trūksta teroro aukų minėjime. Esu čia ne kaip liberalas, o kaip konservatorius, galbūt vienas iš nedaugelio pagal įsitikinimus konservatyvių žmonių, ir aš nemanau, kad reikia tai, ką gali padaryti pati visuomenė, spręsti iš aukščiau, valdžios instrumentais, kurie yra šiurkštūs, kurie yra tikrai besikišantys į laisvę spręsti dėl tos vietos kūrybiškai ir įdomiai, nes nurodę, koks ten turi būti paminklas, mes, kitas dalykas, turėsime nurodyti, kokie turi būti jo išmatavimai, kas jį turi atlikti ir taip toliau, ir taip toliau.
Čia yra nesibaigiantis kelias. Pradėjus eiti nepasitikėjimo visuomene linkme, tas kelias niekada nesibaigia ir mes vis daugiau turėsime perkelti galių reguliavimui iš viršaus. Būtent už tai, kad ten reikia deramai įgyvendinti teroro aukų atminimą, aš esu prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Manau, ši provokacija su pliažu, tiksliau sakant, kaip gerbiamas architektas A. Kaušpėdas pastebėjo, su smėlio dėže, išties pavyko. Pavyko sostinės merui ir paskatino diskusiją dėl Sostinės įstatymo. Vis dėlto sostinėje negalima taip elgtis, kaip elgiamasi Balbieriškyje. Vis dėlto Sostinės įstatymas neišvengiamai turi atsirasti mūsų teisiniame reglamentavime ir tada galėsime aiškiai sudėlioti prioritetus. Kada svarbiausiame, turbūt dvi valstybingumo ašis jungiančiame taške, tai yra parlamentas, Vyriausybė, Prezidento institucija, iš kitos pusės savivaldybė ir būsimi Tautos namai, iškilsiantys ant Tauro kalno, šio valstybingumo taško, dviejų ašių susikirtimo taško, manau, negalima paversti naujuoju G tašku ir toliau kelti patyčias.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Na, gerbiami Seimo patriotai, didieji lietuvininkai, Vyčio iniciatoriai, išmokite vieną kartą linksniuoti žodį „Vytis“, ne Vyties, o Vyčio. Negaliu klausyti, yra Kalbos komisijos svetainėje Konsultacijų bankas, bent kažkokios galbūt naudos iš tos institucijos rasite.
Dabar apie įstatymą. Tai yra absurdiškas ir galimai antikonstitucinis bandymas įvesti tiesioginį Seimo valdymą Lukiškių aikštėje. Paplūdimys neturėjo būti jokia provokacija, tai turėjo būti tiesiog nedidelė savivaldos iniciatyva, nedidelis projektas, skirtas vilniečių ir miesto svečių šeimoms. Lygiai toks pat kaip žiemą yra čiuožykla Lukiškių aikštėje. Tačiau jūs parodėte fundamentalius skirtumus tarp mūsų santykio su istorija. Vieni jos atminimą siekia reguliuoti įstatymais ir biurokratija, siekia įtvirtinti vienintelį teisingą atminties kelią, kiti siūlo ieškoti istorijos santykio su dabartimi ir ateitimi. Šiandien žiniasklaidoje yra nuostabus R. Bogdano straipsnis apie veidmainystę tų, kurie neva nori įamžinti 1863–1864 metų sukilėlių atminimą. Būtent R. Bogdano šeima dalyvavo tame sukilime. Jo tekstas taip pat kalba ir apie laisvę. Leiskite pacituoti puikią jo idėją. „Laisvė turi būti brangi ne kaip kančia, o kaip džiaugsmas, ji turi būti svarbi ne kaip valdžios direktyva, o kaip širdies pagrindas. Tada dėl jos verta kovoti.“ Šitos idėjos vedama aš nepalaikysiu šito įstatymo projekto ir kviečiu jo nepalaikyti kitus.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Pradžioje šiek tiek linksmiau. Ką tik kalbėjo kolegė, kuri rūpinasi lietuvių kalba ir pavadino Lukiškių aikštę „Open Beach“, na, jos partijos nariai. Kita dalis ne tokia linksma.
30 metų mes sprendžiame tuos klausimus. Argumentacija – specialistai, visa kita, atiduokime jiems spręsti. Tai ką, mes dar 30 metų spręsime ir tyčiosimės iš žmonių? Man tai gėda, kad mes nepriimame sprendimų. Čia jau nieko nepadarysi, jeigu savivaldybė nesugeba priimti sprendimų, mes juos turime priimti. Todėl įstatymą reikia priimti ir pabaigti šitą ilgą pasityčiojimo epopėją įtraukiant į begalinius, amžinai nesibaigiančius ginčus.
Kažkas kalbėjo apie totalitarizmą. Taip, aš prisimenu Kaune buvusią aikštę, kuri papuolė į geto teritoriją. Buvo panaikintos kapinės ir padarytos vaikučiams čiuožinėjimo aikštelės. Džiaugėsi vaikučiai. Tai čia yra mūsų ateitis. Todėl man nejauku klausytis tokių išvedžiojimų apie istorinę atmintį, tikrai nejauku pirmą kartą jau šeštą kadenciją būnant Seime. Aš suprantu tik viena, galbūt ne visai korektiškai pasakysiu: jeigu mūsų galvose pliažas, tai apie istorinę atmintį kalbėti nėra prasmės.
PIRMININKAS. A. Sysas – nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Man tai nieko keisto. Norėčiau priminti, nuo ko pradėjo valstiečiai kadenciją. Nuo draudimų. Kas daugiausia kritikavo draudėjus? Konservatoriai. Bet labai keista situacija, šiandien vėl yra draudimas – valstiečiai ir konservatoriai. Kas dabar… (Balsai salėje) Gerbiamieji, na, pakentėkite truputį. Aš suprantu, nemalonu girdėti tiesą, bet šiuo atveju susijungė konservatoriai ir valstiečiai – vėl draudimai. Na, baigsime kadenciją eiliniais draudimais. Manau, kad geriausia būtų Lukiškių aikštę aptverti, uždrausti ten šypsotis, juoktis, apskritai ten eiti.
Prisimenu tarybinius laikus, kai mane už ilgų plaukų pagaudavo ir tempdavo į dabartinio Konstitucinio Teismo apačią kirpti. Buvo tokių atvejų. Aš prisimenu šią aikštę ir tokioje situacijoje. Bet kodėl mes vėl draudimais norime kažką padaryti? Čia vis šnekama apie tai, kad tai yra provokacija, bet ar išmintingi žmonės provokacijomis arba tokiais įstatymais atsako? Aš manau, kad išmintingi žmonės kitaip elgiasi. Šiuo atveju aš čia nematau išmintingo sprendimo. Tai yra kišimasis į savivaldą, nors lyg ir Valstiečių ir žaliųjų partija yra regioninė partija ir kaip tik sako, kad savivaldai reikia daugiau teisių. Apie tą patį kalba konservatoriai, bet sprendimai visiškai priešingi.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projekto priėmimo.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, man didžiulė garbė pranešti balsavimo rezultatus.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 78, prieš – 11, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas, plojimai) Dėkoju.
Replika po balsavimo – E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano neveikė kortelė.
PIRMININKĖ. E. Zingeris balsavo už. Dėl protokolo taip ir fiksuojame.
B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad šis įstatymas yra priimtas, ir noriu pasakyti viena: visos tautos kovoje dėl nepriklausomybės su priešais ir taip toliau statė įvairius įrenginius: bunkerius, žemines, turkai net pastatė požeminį miestą. Bet niekur nemačiau, kad pagrindinėje valstybės aikštėje būtų koks nors bunkerio maketas, dar kažkas ir dar kažkas. Čia staiga Lietuvoje sugalvojame, kai mes turime Lietuvos valstybinį simbolį – Vytį. Kito mes neturime. Tai ir pabrėžkime tą simbolį pagrindinėje sostinės aikštėje. Džiaugiuosi to įstatymo nuostatomis.
Bet dar noriu vieną dalyką pasakyti dabar išvydęs Lukiškių aikštę. Mes, atrodo, turime bent dvi institucijas Lietuvoje, ginančias lietuvių kalbą. Kai perskaitai ne lietuvišką pavadinimą Lukiškių aikštėje, o svetimos kalbos – beach ar šmyč, klausykite, rudenį sesijoje reikia naikinti abi institucijas, kurios prižiūri valstybinės lietuvių kalbos reikšmę, ir nemėtyti veltui pinigų, nes absoliučiai nėra kovojama su tokiais…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …svetimkūniais, kokie yra čia, pagrindinėje mūsų aikštėje!
PIRMININKĖ. Siūlau replikas sakyti labai trumpas. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, aš tik norėjau informuoti, kad neturėjau galimybės balsuoti, nes mano sugedęs aparatas. Kolega P. Urbšys įkišo kortelę čia ir aš neturėjau galimybės balsuoti.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Mano balsas – už.
PIRMININKĖ. A. Kubilienė taip pat balsavo už šį įstatymą. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, tikrai noriu atsiprašyti Seimo, nes buvau užsirašęs kalbėti prieš. Tikrai abejojau, kad pavyks mums įveikti asmenines ambicijas, bet dauguma šioje Seimo salėje įrodė, kad Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaitis – replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau gerbiamam kolegai, kuris paminėjo, kad mes čia kėsinomės į savivaldos principą, neliečiamumą ar panašiai, šita aikštė tikrai turi ypatingą statusą ir tikrai tai nėra savivaldos teisių pažeidimas, kaip tik atvirkščiai – Seimas pagaliau įteisino tai, ką ir buvo pasižadėjęs ne vienu nutarimu padaryti.
Kita vertus, ar pasikeis nuo to padėtis šiandien Lukiškių aikštėje, aš iš tikrųjų labai abejoju, kaip ir turbūt kiekvienas, kuris supranta, kad šio įstatymo priėmimas nepanaikina nei tos smėlio dėžės, nei to, kas ten vyksta. Bet čia vėlgi turbūt jau politikų atsakomybės ir tolesnių jų veiksmų klausimas.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien ne vienas garbus Seimo narys, cituodamas tą anglišką pavadinimą, šiek tiek iškraipė antrąjį žodį, kur yra „open“ ir dar kitas. Tą žodį pavartojus su trumpąja „i“, jo prasmė yra keiksmažodis, toks nelabai malonus. Jeigu galima, praneškite, kad Lietuvos Respublikos Seime nesikeikiama, tiesiog žmonės nelabai moka ištarti tą žodį. Tai tokia…
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir D. Šakalienė. Prašau, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš šiuo atveju tikrai manau, kad trumpą komentarą turiu pasakyti. Man labai svarbi mūsų rezistencinė kova. Mano senelės byloje buvo parašytas nuosprendis už banditizmą, jie taip tada vadino rezistencinę kovą. Bet, mano akimis žiūrint, mes iš šios situacijos dėl tų ant smėlio žaidžiančių vaikų padarėme falšą.
Aš tada noriu paklausti. Kaip praktiškai bus įgyvendintas įstatymo 4 straipsnis? Tai, kad Lukiškių aikštės naudojimas turi užtikrinti rimtį. Tai kas tada matuos, kas nesielgia rimtai toje aikštėje?
PIRMININKĖ. Visos replikos išsakytos.
15.16 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3443(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3443(3). Kviečiu T. Tomiliną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narių R. Budbergytės, L. Balsio, D. Šakalienės ir R. Popovienės pasiūlymas. Kuris kolega pristato? L. Balsys ar D. Šakalienė? L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, gerbiami kolegos. Pataisos prasmė paprasta. Truputėlį siūlėme pakoreguoti terminus, metus ir mėnesius, bet matau, kad paskui komitetas pritarė iš dalies, tie skaičiai iš esmės patikslinti. Tai turbūt pritartume komiteto siūlymui.
PIRMININKĖ. Taip. Ir komiteto argumentai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė patikslintam pasiūlymui, pritarė iš dalies, ir pakoregavo 2025 ir 2026 metus. Taigi, tas nukėlimas, nuo kada pensija nebus mažinama dėl išankstinės pensijos, bus ne šeši mėnesiai, bet kas pusmetį po tris mėnesius papildomai gaus – tas amžius didės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aišku, svarstyti reikėjo 29-ių, bet kadangi pozityvą jau matau salėje, todėl šio klausimo ir nekėliau. Manau, kad pritarimas yra. Taip? Svarstome.
Motyvai už, prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu Seimo narių R. Budbergytės, L. Balsio, D. Šakalienės ir R. Popovienės pasiūlymui.
Tad 1 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime priimti? Priimame.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. E. Pupinis. Jo nėra salėje. A. Dumbrava – motyvai už.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tikrai džiaugiuosi, kad pritarėme mūsų kolegų siūlymui. Man atrodo, tie žmonės, kurie ilgai dirbo, turi didžiulį darbo stažą, 40 metų ir daugiau, tikrai yra verti to, kad, aplinkybėms prispyrus, privertus išeiti į išankstinę pensiją, vis dėlto turintiems tokį stažą, sulaukus senatvės pensijos, jiems ta pensija nebūtų mažinama. Aš manau, tikrai geras sprendimas, gera dovana ir geras suvokimas tiems žmonėms, kurie jau yra išankstinėje pensijoje, arba kurie gauna sumažintą išankstinę pensiją. Tikrai labai džiaugiuosi, kad kolegos rado galimybių, pritarė tokiam siūlymui ir dabar dar kolegos papildė. Taigi tikrai mes galime daryti gerus darbus. Aišku, tam reikės kažkiek lėšų, bet geri darbai arba geras rūpestis be tų lėšų neapsieina, jų visada gali prireikti ir reikės. Tačiau tikrai žmonės atsipūs lengviau, nes ta neteisybė, kuri galioja ištisus metus Lietuvoje, manau, baigėsi. Tiems žmonėms, kurie solidariai mokėjo socialinio draudimo įmokas, dabar bus irgi kažkiek atlyginta.
Šiam įstatymo projektui pritarė ir „Sodra“, ir „Sodros“ taryba, ir Vyriausybė. Todėl ir siūlau visiems, kolegos, tikrai pritarti ir padaryti tokį gerą gestą dėl tų žmonių, kurie turi didžiulį darbo stažą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kolega kalba apie kažkokią neteisybę. Labai keista, savanoriškas dalykas, žmonės patys apsisprendžia, ar dirbti iki, kada išeiti į pensiją, aišku, sulaukus pensinio amžiaus, arba patiems išeiti į išankstinę pensiją. Kur čia neteisybė? Bent vadinkime savo vardais tuos dalykus. Jeigu valstybė ir kiti mokesčių mokėtojai suteikia galimybę kažkam dėl objektyvių priežasčių pasinaudoti, tai nėra čia jokia neteisybė, čia kaip tik yra teisybė.
Dabar, jeigu mes darome gerus darbus, tai reikia visą laiką sakyti, kieno sąskaita. Va tas geras darbas yra kitų pensininkų sąskaita. Niekur ant medžio pinigai neauga. Pensiniame „Sodros“ fonde yra tiek pinigų, kiek sumoka dirbantieji. Mes sudarome sąlygas kažkam anksčiau išeiti į pensiją, o būtent šituo įstatymu mes įteisiname sumažintą pensinį amžių. Pas mus jis – iki 65, bet mes dabar padarome išimtį – kas turės 40 metų stažą, galės išeiti 62 metų. Čia ir prasidės labai įdomūs dalykai, prasidės teisminiai ginčai. O tokių tikrai bus, nes kiti negalėjo pasinaudoti arba pasinaudos tik dalis. Manau, čia yra tam tikras suvėlimas ir nesakymas iki galo tiesos. Reikia tiesiai šviesiai ir pasakyti, kad mes paimsime iš visų pensininkų po truputį ir atiduosime tiems 800, kurie teoriškai galėtų, faktiškai dabar yra 280, kurie jau išėję arba yra. Tai noriu priminti, kad senatvės pensininkų yra 700 tūkst. Dabar mes sprendžiame problemą 280 žmonių. Jeigu jūs galvojate, kad tai yra teisingai, tai aš galvoju priešingai. Mes sistemą turime stiprinti, o ne tokiais sprendimais ją silpninti.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu bent trečdalį energijos skirtumėte tokiems klausimams, kiek skiriame smėlio krūvai Lukiškių aikštėje, tai tikrai mūsų žmonių gyvenimas pagerėtų dramatiškai. O situacija yra kokia? Situacija iš tikrųjų yra grėsminga – mūsų žmonių virš 60 metų, arti pensijos, visi socialiniai rodikliai dramatiškai krenta: ir sveikatos rodikliai, ir užimtumo rodikliai, ir pajamų rodikliai. Taigi dėl tos grupės žmonių mes turime stengtis labai daug.
Šitas įstatymas tikrai netobulas, bet mes pasėjome tam tikrą didesnio solidarumo grūdą ir neturime jo sunaikinti. Solidarumo sistema veikia taip, kad taip, dalis žmonių, kurie gyvena ilgiau, dirba ilgiau, prisideda prie mažesnių pensijų gavėjų, kurie gyvena taip pat ilgai, bet moka, pavyzdžiui, mažiau mokesčių dėl mažų pajamų, todėl negalima sakyti, kad mes šiuo spendimu atimame iš vienų ir atiduodame kitiems. Tie žmonės, turintys daugiau negu 40 metų stažo, jau seniai yra sumokėję įmokas dar ne tik už save, bet ir už kitus.
Išankstinių pensijų sistema nėra tobula, ji sukurta per praeitą krizę, tada, kai žmonėms teko gelbėtis patiems savo būsimos pensijos sąskaita. Šiandien požiūris į priešpensinio amžiaus žmones keičiasi ir mes Seime, Socialinių reikalų ir darbo komitete, rimtai svarstome išankstinių pensijų alternatyvą. Žinoma, ji labai daug kainuos, bet mes turime eiti link universalios darbo paieškos išmokos, panašios, kaip mes dabar turime COVID-19 atveju. Bet tai yra būsimo politinio sezono turinys, o šiandien darome tai, ką galime.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Pradžioje pasakysiu, kad aš už. Bet noriu pasakyti, ką mes čia dabar pradėjome, kad paskui nekiltų kokių nors debatuose diskusijų. Europos Sąjungos daugumoje šalių, kuriose yra išankstinės pensijos, visos… stengiamasi eiti ir jas naikinti. Čia tos tradicinės „Sodros“ pensijos, jos dabar egzistuoja, toks modelis yra. Bet čia šis variantas nėra išankstinė pensija, čia yra modifikuotas variantas. Yra švediška sistema, kai galima išeiti iš anksto į pensiją, bet ji veikia pusiau kaupiamuoju būdu. Čia mes dabar einame trečiu keliu, sukurdami miksą, gerai neapskaičiavę, kas bus, nes tais metais neapsistos niekas, mes turėsime sąžiningai rinkėjams pasakyti, kad su pensijų reforma mes nebaigėme. Nes mes dabar einame visiškai atskiru keliu, kuriame naują pensinę sistemą. Aš nežinau, ji gera ar bloga, bet mes jos finansiškai neįvertinome ir neaišku, kokios bus pasekmės ilgalaikiais skaičiavimais. Taip, jūs pasiryžę reformuoti pensinę sistemą, ir tai, ką priėmėme šioje kadencijoje, tuos įstatymus, tie įstatymai tampa laikini, nes mes ką tik pasirinkome kitą principą. Aš jį palaikau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Iš tikrųjų aš nesuprantu mūsų kolegų, kurie nusiteikę apskritai prieš šio įstatymo pataisą. Kadangi tokių žmonių nėra daug, per metus susidaro apie 2,5 mln., kodėl mes čia keliame strėles ir nenorime žmonėms, kurie iš tikrųjų gal nusipelnė to… Aš siūlau visiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 74, prieš – 4, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėkoju, kolegos. Jeigu triukšmo salėje būtų mažiau, galėtume labiau vieni kitus girdėti.
15.27 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4601(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4601(3). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas įvertino. Ar J. Rimkus norėtų tą pasakyti iš tribūnos? Matau, kad pritaria ir linksi galvą prašydamas ir jūsų pritarimo. Komitetas įvertino ir dėkoja Teisės departamentui už pastabas. 1 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio Teisės departamento keturi pasiūlymai. Jiems komitetas pritarė ir mes pritariame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 3 straipsnio yra gauti du Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymai. Komitetas redagavo įstatymo projektą, įvertino ir 3 straipsnį galime priimti. Galime.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime priimti? Galime.
5 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai dėl įsigaliojimo datos. Pritariame? Ir 5 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto. K. Smirnovas – motyvai už.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimai – apibrėžiama ir patikslinama jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos veikla. Tai yra labai svarbu siekiant efektyviai įgyvendinti jaunimo politiką. Todėl kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: vienbalsiai 75 Seimo nariai pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo… Padaryta pertrauka, atsiprašau. Čia nėra.
15.29 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3). Priėmimas. Šį įstatymą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis susideda iš 21 straipsnio. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašau. Aptarsime gautus Teisės departamento pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 4 straipsnio Teisės departamento pasiūlymai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas išsakė pastabą dėl Žemės ūkio ministerijos, kuri įvardyta, kad vykdo valstybinį laukinės augalijos funkcijų valdymą. Jie išreiškė abejonę, kad niekur čia nenumatytos Žemės ūkio ministerijos funkcijos, tačiau komitetas nepritarė įvardindamas, kad iš tikrųjų Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija išduodant leidimą dėl invazinių rūšių žemės ūkyje. Komitetas nepritarė ir atitinkamai…
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Jūs dėl viso ar dėl šio Teisės departamento… Gerbiamas V. Rinkevičius – motyvai prieš dėl Teisės departamento…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Man truputį kartais keista, kad…
PIRMININKĖ. …pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …Teisės departamentas įsijungė į politinius sprendimus. Čia yra ne teisės, ne techninis, o politinis sprendimas. Kadangi jau esu ne kartą minėjęs ir teikęs pataisas dėl šio straipsnio, vis dėlto pasodinti laukiniai augalai yra žemės ūkio verslo dalis, todėl šiame projekte turi dalyvauti Žemės ūkio ministerija. Todėl siūlau palikti, kad Žemės ūkio ministerija taip pat būtų šitame procese kartu su Aplinkos ministerija ir nustatytų tas taisykles.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš patikslinu dėl Teisės departamento komiteto priimtą poziciją. Seimo nariai gali išreikšti savo nuomonę ir ją išreiškia dėl viso straipsnio, kai mes balsuosime dėl 4 straipsnio. Įvertinome Teisės departamento pasiūlymą, komiteto argumentus. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas taip pat redakcinio pobūdžio. V. Rinkevičius išsakė savo argumentus dėl 4 straipsnio prieš.
Dabar motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš labai trumpai. Iš tiesų komitete buvo aktyvios diskusijos ir komiteto nariai, manau, tikrai adekvačiai įvertino būtent teisinius aspektus, kas yra apibrėžiama tiek Konstitucijoje, tiek asmens nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Todėl turbūt reikėtų palaikyti komiteto nuomonę ir aš tam pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl 4 straipsnio priėmimo. (Balsai salėje) Balsuojame už 4 straipsnį. Seimo nariai, kadangi išsiskyrė nuomonės, dabar balsuojame pastraipsniui ir už 4 straipsnį. (Balsai salėje)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Už komiteto nuomonę. O mes už 4 straipsnį…
PIRMININKĖ. Už visą 4 straipsnį, suredaguotą komiteto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už 4 straipsnio priėmimą – 49, prieš – 3, susilaikė 22. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė ir mes pritariame. 5 straipsnį galime priimti. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti. 7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai. Komitetas pritarė visam 1 straipsniui, o 2 straipsniui pritarė iš dalies.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Čia pakomentuoti?
PIRMININKĖ. Mes taip pat pritariame. Nėra prieštaravimų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė. Čia tiesiog…
PIRMININKĖ. Dėl Teisės departamento pasiūlymų mes nebalsuojame. Tik dėl viso straipsnio, jeigu pageidausite, kolegos, prašom.
Dabar aptarėme pasiūlymus ir dėl viso 7 straipsnio. Motyvai. S. Gentvilas – motyvai dėl 7 straipsnio? Taip. S. Gentvilas – motyvai prieš. Atsiprašau, pirmiausia dėl Teisės departamento. Sutarėme.
Toliau. Seimo nariai K. Mažeika, V. Vingrienė teikia pasiūlymą. Kuris pristatote? Ar pati V. Vingrienė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš pristatysiu.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia ankstesnis buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kad nepagrįstai buvo išbraukta iš ankstesnės redakcijos, kad ne miško žemėje renkant riešutus reikalingas savininko sutikimas. Komitetas dabar šią nuostatą grąžino, o mūsų su K. Mažeika dar papildymas, kad renkant riešutus, grybus ir uogas privačioje ne miško žemėje 100 metrų atstumu nuo savininkų sodybų būtų reikalingas savininko sutikimas, ir komitetas pritarė iš dalies, išdėstydamas ir sujungdamas abu šiuos…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies. Dabar norime išsiaiškinti, Simonai Gentvilai, dėl šio Seimo narių pasiūlymo. S. Gentvilas kalbės prieš pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai prastas pasiūlymas ir yra orientuotas į tai, kad privatus žemės savininkas, turintis pievų, gali neleisti rinkti jose grybų, uogų ar riešutų tiktai 100 metrų atstumu, o jeigu jis turi mišką, iš viso žmonėms bus leista vaikščioti palei palanges ir tai bus vadinama legaliu vaikščiojimu, nes miško žemės tu negali apsitverti, išskyrus tuos atvejus, kai laikai gyvūnus, pavyzdžiui, danielius, elnius ar dar ką nors. Kitaip tariant, negalėdamas apsitverti miško žemės tu rizikuoji – priėmus šią nuostatą, dabar žmonėms bus leista vaikščioti palei tavo langus ir žiūrėti pro tavo langus. Man atrodo, tam tikrai nereikėtų pritarti. Ir visam pasiūlymui, tai yra visam 7 straipsniui nereikėtų pritarti, nes yra pavojus, kad iš esmės mes nebegerbsime privataus žemės savininko ir čia, atkreipiu dėmesį į gerbiamus valstiečius, jūs esate ir atstovaujate žemės savininkams, kad 100 metrų atstumu nuo sodybos žmogus, rinkdamas jūsų žemėje riešutus, neturės atsiklausti.
Antras dalykas. Jeigu jūs turėsite privatų mišką, tai išvis palei jūsų palanges galės vaikščioti, nes jūs ir 100 metrų atstumu nebegalėsite uždrausti nei grybų, nei uogų, nei riešutų rinkimo. Kur mes einame? 30 metų galiojo nuostata, kad Lietuvoje negalima 100 metrų atstumu palei žmogaus langus lankytis, tai dabar tai ištriname. Aš griežtai pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. K. Mažeika – motyvai už pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Jūs negalite kalbėti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galiu.
PIRMININKĖ. Gali, gali, nes V. Vingrienė pristatė. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Nežinau, koks žaibas trenkė kolegai Simonui į galvą, turbūt deklaravo savo turtus iki liepos 1 dienos ir pamatė, kad turi daug sodybų miške ir dabar jam aplink langus kažkas vaikščios. Turbūt ta baimė, kuri komitete… Mes prieš tai diskutavome ir pats kolega kalbėjo, kad tikrai yra neveikianti teisinė norma, ką pristatė mums tiek ir ministerijos specialistai, tiek Teisės departamento specialistai teisininkai, kad tai iš tiesų yra visiškai neveikianti teisinė norma ir tos problemos nėra. Galbūt priešingu atveju atsirastų ta teisė ir galimybė apsitverti 100 metrų teritoriją, kuri yra aplinkui namus, bet vėlgi turime atskirti, kaip žmogui žinoti, kad yra 100 metrų kažkieno žemė, kad tai yra ne valstybinis miškas, nes valstybiniame miške galima vaikščioti visur, ir jeigu prie kieno nors sodybos yra valstybinis miškas, kaip galėjo vaikščioti, taip ir galės vaikščioti.
Iš tiesų tas dviprasmybių kūrimas turbūt yra didžiausia problema, kurią norima pagilinti kai kurių kolegų siūlymu. Mes siūlome to atsisakyti ir būti nuosekliems, kaip ir iki šiol žmonėms nedrausti lankytis miškuose, o privačioje žemėje, kuri yra tikrai gerbtina nuosavybė, turi būti gerbtina, ir namų valdoje arba privačioje žemėje tikrai vaikščioti ir tenai daryti kokią nors tvarką, rinkti grybus, uogas, svarainius arba dar ką nors iš tiesų nėra leidžiama, todėl siūlau pritarti kompromisiniam komiteto siūlymui ir balsuoti už jį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl K. Mažeikos, V. Vingrienės pasiūlymo ir komiteto suredaguoto pritarimo – pritarti iš dalies.
Balsavo 67 Seimo nariai: už pasiūlymą – 30, prieš – 10, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta. V. Rinkevičius. Kolegos, tikrai trumpos replikos.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš noriu replikos po balsavimo. Aš džiaugiuosi, kad Seimas vis dėlto pasielgė išmintingai. Man labai keista, 30 metų po nepriklausomybės, mes pasirinkome (…) rinkos ekonomikos kelią, privačios nuosavybės kelią. Praėjo 30 metų, aš žiūriu, mes grįžtame toliau į socializmą. Aš neįsivaizduoju, negi kada nors pavadinsime Lietuvos Socialistine Respublika? Mes einame jau prie to, nes visaliaudinė nuosavybė, eina kur nori, privati nuosavybė yra ignoruojama. Konstitucijos 23 straipsnyje aiškiai parašyta: nuosavybė yra saugoma.
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Privačią nuosavybę saugo įstatymai, o čia įstatymai, atvirkščiai, nori…
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …nuosavybę padaryti visiškai socialistinę.
PIRMININKĖ. Kalbėjote jau. Emocijos labai išreikštos, balsavimas įvyko, vadinasi, nelieka to pasiūlymo, aišku, nelieka ir komiteto pritarimo iš dalies. Lieka senoji redakcija. 7 straipsnį galime priimti? Priimame.
8 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Pritariama. Ir mes pritariame ir 8 straipsnį priimame.
9 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Pritariame ir 9 straipsnį priimame.
10 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Pritariame ir 10 straipsnį priimame.
11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsniai. Galime priimti? Galime.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas jam nepritarė, nes šioje dalyje kalbama apie skirtingus dalykus. Siūlė vietoj žodžio „apsaugą“ įrašyti „apsaugos“. Komitetas nepritarė, nes kalbama apie skirtingus dalykus, siekiama užtikrinti laukinių augalų, grybų apsaugą ir jų išteklių kontrolę. Atsižvelgus į pastabą, būtų siekiama užtikrinti apsaugos kontrolę. Todėl komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 18 straipsnį galime priimti? Galime.
19 straipsnis. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba. Jai pritariame. 19 straipsnį galime priimti.
20 ir 21 straipsnius galime priimti? Dėkoju.
1 straipsnį, kurį sudaro dvidešimt vienas straipsnis, galime priimti? Priimame. Ir 2 straipsnį – įsigaliojimas – galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. K. Mažeika. Kolegos, labai norite kalbėti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolegos, aš tik norėjau pasakyti, kad iš tiesų…
PIRMININKĖ. Trumpai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …tas draudimas arba leidimas vaikščioti ir ta baimė, kuri užgožia turbūt pagrindinį šio projekto tikslą, dėl ko ilgai kalbėjomės ir diskutavome, turbūt tie kiti lydimieji projektai dėl gyvūnų naudojimo cirkuose ir taip toliau – turbūt bendras tikslas vis tiek išlieka geras. Tikrai kviečiu palaikyti projektą.
O dėl kokių nors asmeninių baimių, manau, galėsime padiskutuoti. Jeigu bus dar kokių nors pasiūlymų, tikrai galėsime persvarstyti. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai reikia įstatyme pakeitimų, bet, kaip sakoma, ir šaukštelis deguto sugadina medaus bačką. Aš labai norėčiau, kad kolegos, kurie ištraukė iš Konstitucijos tik vieną sau naudingą straipsnį ir juo disponuoja, taip nesielgtų. Į Konstituciją reikia žiūrėti kaip į vientisą dokumentą, o ne taip, kad… Nuosavybė privatininkui yra švenčiausias dalykas, suprantu, bet yra visuomenės interesas ir, noriu priminti, yra ir Konstitucijos 47 straipsnis. Jis kalba apie tai, kad miškai yra visų mūsų gėris ir mes juo turėtume ir galėtume naudotis.
Tai kaip jūs įsivaizduojate būtent dėl to? Aš suprantu, kur nors vienkiemiuose, toliau nuo miesto. Štai aplink Vilnių yra daug miškų. Imkime žinomiausias Turniškes, pilnas individualių namų. Dabar jau ten iš viso ir įeiti nebūtų galima, nes ten yra nuo vieno namo iki kito mažiau kaip 100 metrų. O ten yra labai gražūs žemuogynai, labai daug žemuogių, kažkada daug rinkdavau. Mes uždraudžiame net žmonėms eiti į tokį mišką, nes nuo namo iki namo bus gal 100 metrų, gal net 50. Ir ten visada žmonės eidavo ir grybauti, ir uogauti. Darome meškos paslaugą ponui V. Rinkevičiui, jis sugalvojo, kad 100 metrų yra tas atstumas, bet tų 100 metrų įrašymas į įstatymą gali vėl suponuoti tvorų tvėrimą. Jau ir taip tų tvorų užtektinai, bet mes vis, užuot pasitikėję ir matę visumą ir kitus piliečius, kurie negali turėti nuosavybės miške, kad jie galėtų įeiti, visokiais būdais bandome uždrausti.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius – motyvai už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš už visą čia dabar registruojuosi.
PIRMININKĖ. Už visą?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Už visą, gerai.
PIRMININKĖ. Na, kolegos, sekite, stebėkite posėdį.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritariu projektui, nors nėra jis tobulas, turi trūkumų, bet, ačiū Dievui, kad bent nepritarėme tam 7 straipsniui, kad žmonių turtas ir miškas tampa visaliaudine nuosavybe. Siūlau balsuoti už. Nors nelabai tobulas, bet vis tiek geresnio neturime, tai nors už tokį balsuokime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad baigiasi sesija, baigiasi kadencija ir tikrai yra noras galbūt priderinti įstatymus prie savo asmeninių poreikių. Sutikime, kur yra priimta nuostata dėl laukinės augmenijos, jūs nededate jokių apribojimų savininkams, kurie dabar galės primesti savo valią žmogui, kuris netyčia įeis į privatų mišką ar į privatų lauką. Kur jis atras tą lentelę, kam jam paskambinti ir suderinti, ar aš galiu nupjauti tą grybą, ar negaliu? Jūs iš tikrųjų pritempėte įstatymą prie savo to poreikio. Bet keista girdėti, kad čia yra susiję su Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimu, privačios nuosavybės gerbimu. Jokiais būdais privati nuosavybė negali žeminti kito žmogaus, kuris dėl kokių nors priežasčių neturi tos nuosavybės, kokią turite jūs, bet jis turi teisę Lietuvos žemėje nusipjauti tą patį grybą, nusiskinti miško uogą.
Aš kviečiu tuos, kurie nenori dalyvauti priėmime šio įstatymo, kuris iš tikro yra orientuotas į konkretų asmeninių interesų tenkinimą, traukti korteles ir nesiregistruoti. Nesitepkime rankų.
PIRMININKĖ. V. Vingrienė – motyvai už. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia, aišku, reikėtų kalbėti už visą įstatymą, jis perkelia direktyvines nuostatas. Tikrai geros nuostatos, bet mes visi susikoncentravome ties vienu – būtent 100 metrų atstumu nuo sodybų leidimo ar neleidimo grybauti. Tai aš norėčiau pasakyti, kad galbūt klaidingai suprantame, nes pats įstatymas tikrai leidžia daug, netgi suderinti su savininku ir privačioje miško žemėje, tarkime, lupti žievę, leidžiant sulą, ar tuos pačius riešutus rinkti. Dabar šita nuostata, kuriai mes pritarėme, mes iš tikrųjų panaikinome galimybę susiderinti privačioje ne miško žemėje riešutaujant. Tai va čia buvo tikrai klaida ir nesupratimas, bet iš principo 100 metrų atstumu mes, neleisdami grybauti miško žemėje, tiesiog įvedame nelygiateisiškumo principą netgi su tais pačiais privačių miškų savininkais, kurie negali uždrausti, ir iš principo negalima pagal Konstituciją uždrausti leisti grybauti miške, nesvarbu, kokios jis nuosavybės formos būtų.
Kitas aspektas – sodybą prie vandens telkinio turintys taip pat privalo 5 metrus leisti prieiti prie vandens telkinio. Tai vėlgi nelygiateisiškumas bus ir tuo aspektu. Manyčiau, kolegos, mes tikrai padarėme klaidą pritardami šitai 100 metrų nuostatai, drausdami apskritai, ne tik ne miško žemėje, juo labiau kad aplink sodybą yra namų valda ir tikrai nėra taip, kad po langais vaikščiotų. Namų valdoje negalima, privačioje ne miško žemėje taip pat negalima. Na, miško žemė yra ta, kur galima rinkti miško gerybes, išskyrus keletą išimčių, kaip ir minėjau, sulos leidimas, žievės rinkimas ar šienavimas. Taigi, kolegos, bendram įstatymui siūlau pritarti, tačiau dėl šios nuostatos tikrai turėtume atkreipti dėmesį ir nediskriminuoti kitų žmonių, kurie galbūt neturi savo sodyboje miškų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš taip labai dabar susirūpinęs – mes darėme reformą po reformos ir taip smarkiai sumažinome policijos pareigūnų skaičių, aplinkos apsaugos pareigūnų skaičių, kad aš bijau, kad niekaip nepavyks užtikrinti, įgyvendinti šitos normos, kad ji būtų griežtai saugoma, kad būtų baudžiami tie niekadėjai, kurie priartėja arčiau kaip 100 metrų iki sodybos, neduok Dieve, pasilenkė ir pakėlė kokį šapą, kuris, pasirodo, yra grybas ar uoga. Deja, reikės po šios pataisos būtinai keisti ir Policijos įstatymą, ir Vidaus tarnybos statutą, ir Aplinkos apsaugos, kitus reglamentuojančius įstatymus bei teisės aktus.
O jeigu grįžtume prie rimtų pokalbių, tai iš tiesų privačiame miške uogauti, grybauti galima, 100 metrų iki sodybos miške bus negalima. Kaip tada tai derės su Konstitucija, kaip minėjo ir kolega A. Sysas, ir kolegė V. Vingrienė, kur tiek pasakyta, kad miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia in corpore viskas, kas tame miške yra. Joks savininkas, ar 100 metrų, ar 10 metrų nuo jo tvoros…
Ar neatsiras iš tikrųjų naujų tvorų? Negana to, kad mes turime teisę tarsi per tą apsauginę zoną prieiti prie vandens telkinių, bet jau šiandien matome tvoras ir jau niekaip jos yra nepaliečiamos. Išeina taip, kad kai kurie bus… ne tik turės nuosavybę – savo sodybą, bet grobs kitas žemes, kurios arčiau kaip 100 metrų. Ir kaip čia nebus tie naujieji žemgrobiai arba…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš prieš ir siūlau ne tik balsuoti prieš, o labiau išvis nebalsuoti prieš tokį marazmą.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – motyvai už. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos ir Lietuvos gyventojai, norėčiau nuraminti visus nuogąstavimus. Iš tikrųjų yra paliekama 30 metų galiojanti tvarka, kai iki savininko sodybos turėdavai atsiklausti 100 metro atstumu leidimo grybauti, riešutauti ir taip toliau. Siūlymas buvo panaikinti tą įgaliojimą, kad tas… ir leisti palei palanges vaikščioti tų žmonių sodybų, kurios yra miške.
Bet aš, gerbiami valdantieji, norėčiau iš tikrųjų paminėti, kodėl reikėtų balsuoti už šią naują įstatymo redakciją. Pagrindinis argumentas yra ekosisteminės paslaugos ir funkcijos, kurios yra pirmą kartą įstatymuose suformuluojamos. Prisiminkime didįjį konfliktą, kurį kelia urėdijų reforma. Tai, kad į mišką žiūrima tik kaip į likvidžios medienos vertę. Šiame įstatyme pirmą kartą pagal Europos Sąjungos reglamentus yra apibrėžiamos ekosisteminės paslaugos. Tai yra miškas duoda ne tiktai medienos, bet ir rekreacinę vertę, yra gyvos augalijos, ekosistemų išsaugojimas ir tai įkainojama. Tai yra be galo šaunu ir tuo reikėtų girtis, nes dabar vienaip ar kitaip vertinant mišką nebebus vertinama tik jo medienos tūrinė likvidinė vertė, bet bus vertinama ir jo ekosistemos vertė.
Tai yra nauja nuostata, kuri vadovaujasi Europos Sąjungos bioįvairovės strategija, prieš mėnesį pristatyta V. Sinkevičiaus Europos Komisijos vardu. Šis įstatymas yra nauja redakcija, kurią, aišku, lipdėme po 65 Teisės departamento pastabų. Buvo ne visai kokybiškas įstatymas, bet aš labai kviečiu neužsikabinti už to 100 metrų atstumo, nes jis yra esamos tvarkos palikimas. Tos pačios tvarkos, kuri galiojo 30 metų ir niekada neprieštaravo Konstitucijai, palikimas. Aš kviečiu pritarti įstatymui ir žvelgti pozityviai į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalba V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Kai aš perskaičiau šią pataisą… Apskritai, kai ponas K. Mažeika ką nors kviečia daryti, tiesą sakant, šiek tiek įsitempi, nes galvoji, vėl bus kokia nors afera.
Bet man, perskaičius šią pataisą, galvoje sukosi mintis apie tai, kaip tai pavadinti. Tai yra neofeodalizmas. Sėdi krūva neofeodalų, kurie, pirma, ką daro praeitą savaitę, tai nenori mokėti už gamtos išteklius. Dabar nori tas uogas… galimybę nusiskinti gamtos išaugintą uogą ir grybą atimti iš žmonių.
Gal jūs, pone Mažeika, kitą kartą orą apmokestinsite? Aš manau, kad reikia šį neofeodalizmą stabdyti, nes iš tikrųjų tai yra nepagarba žmonėms. Tai yra tiesus kelias prie tvorų, apskritai aptvėrimą visų žemės sklypų, ežerų, kurie… Mes matome daug sodybų tiesiog pakrantėse, kurios, neaišku, kaip ten atsiranda, neaišku, kaip buvo suteikti leidimai. Ponui S. Gentvilui galiu pasakyti, aš pats esu užaugęs sodyboje, na, 30 metų nebuvo tokios tvarkos. Žmonės, kurie nori pauogauti ar pagrybauti, gali pereiti pakrante, gali pereiti mišku ar pieva, niekas tokių problemų nekelia ir niekas su niekuo nederina. Aš sunkiai įsivaizduoju tą derinimo procesą. Todėl aš siūlyčiau tikrai stabdyti šituos neofeodalus ir tikrai pritariu P. Urbšiui – mes turėtume nedalyvauti tokiame balsavime. Tai yra ciniška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Laukinės augalijos įstatymo, kaip pagrindinio įstatymo, projekto Nr. XIIIP-3816(3), po to bus lydimieji teisės aktai.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai, balsavo 53: už – 48, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas nepriimtas. Pritrūko balsų. Atidedame balsavimą. Norite replikuoti? K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, jeigu jūs pastebėtumėte, Seimas kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau gamina tuščių įstatymų, nereikalingo reglamentavimo įstatymų. Šitas įstatymas irgi yra absoliučiai tuščias ir nereikalingas. Niekas po miškus nevaikštinėja pasiėmęs šimto metrų ruletę ir nematuoja atstumo, per kiek jisai praeina nuo kokios palangės kokios sodybos. Įsivaizduoju, jeigu žmogus yra mandagus, jisai laikosi distancijos nuo sodybos, nes paprasčiausiai gerbia žmonių privatumą. Jeigu nemandagus, tai jūs priimkite kokius norite įstatymus, jisai vaikštinės palei palanges ir dar apžiūrės, ką jūs ten laikote, ypač kad sodybos dažniausiai būna tuščios. Dar ir apšvarins tą sodybą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dabar dar siūlyčiau… Čia trūksta, dabar reikia naujų iniciatyvų. Kodėl mieste išvis galime eiti palei namą? Kodėl pagal daugiabučio sieną galime ir palei balkoną? Aš ten sėdžiu, truputį orą gadinu, o čia vaikštinėja. Aš norėčiau, kad neklausytų, ką aš ten veikiu, ir negirdėtų. Imkime ir reglamentuokime: mieste – trys metrai, miesto pakraštyje, kur privatūs namai – dešimt metrų, o sodyboje – 30 metrų. Ir su ruletėmis įpareigokime vaikštinėti. O policija iš tikrųjų tegu kontroliuoja, ar turi ruletę, ar atsimatavo tą atstumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Mažeika, prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, aš dėl to, kad buvau paminėtas, ir ne vieną kartą, ir apkaltintas visokiais… Tai šį kartą tikrai turiu pritarti bendravardžio Kęstučio mintims, ką jis teisingai pasakė, bet V. Bakui tiktai turbūt noriu pasakyti, kad jisai paskaitytų patį projektą, kokia yra esmė. Mano pasiūlymas ir buvo panaikinti tą šimtą metrų ir visus kitus ribojimus žmonėms, nes įstatymas pažeidėjui negalioja, ką ir pasakė kolega Kęstutis. O mes turbūt emocingai nubalsavome ir turime, ką turime, kolegos. Iš tiesų turbūt reikėtų, Vytautai, pirmiausia paskaityti, prieš šmeižiant. Ačiū, Povilai, kad jūs paprotinsite savo bendra…
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kreipiuosi į jus, į valdančiuosius: jeigu jūs tą patį darysite priimdami Laukinės gyvūnijos įstatymą ir neįsiklausysite net į nuomonę komiteto, kuris nepritarė būtent tam, kad būtų kompensuota žala ne tik už gyvūnus, kurie yra griežtai saugomi, bet ir už visus kitus pagal sąrašą, kur gali atsirasti ir žvirblis, ir kregždutė, ir visi kiti, tai, žinokite, aš abejoju, ar bus bendrininkų iš kitos salės pusės dalyvauti šito įstatymo priėmime. Todėl aš agituočiau įsiklausyti į komiteto ir į ministro nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų dar kartą tautos išmintis pasitvirtino: šaukštas deguto medaus statinę pagadina. O mums iš tiesų reikėtų susirūpinti, kad kai mes įgyvendiname Europos direktyvas, negali būti daromos jokios kitos įstatymo pataisos, nesusijusios su direktyvų įgyvendinimu. Nepaisant to, kad ministro pataisa iš tikrųjų buvo siekiama padaryti gero, bet po to atsirado kitų pasiūlymų, kurie faktiškai sustabdė įstatymo priėmimą, ir mums reikėtų pataisyti Statutą, nes mes ne kartą pastebėjome, kad ir Vyriausybės labai dažnai pasinaudoja tuo, kad ateina neva europinis projektas, įgyvendinantis Europos direktyvas, bet jame prifarširuojama ir kitų pasiūlymų, kurie… (Garso įrašo negirdėti)
PIRMININKĖ. Atsiprašau, netyčia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jame prikaišiojama kitų siūlymų, kurie nesusiję su Europos teisės aktų įgyvendinimu, ir tai darosi rimta problema. Šiandien ačiū Seimui, kad balsavo neleisdamas priimti. Nežinau, kaip dabar ištaisyti, šioje stadijoje turbūt neįmanoma, bet galbūt mes galime iš to pasimokyti ir rudens sesijos pačioje pradžioje registruoti ar dabar registruoti kitą projektą ir priimti grynai tik su Europos teisės aktų įgyvendinimu susijusius įstatymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymus. T. Tomilinas, trumpa replika.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau nuraminti visus ir šiek tiek paaiškinti, kaip aš tai suprantu, ir manau, kad ministras neprieštaraus man. Pirmiausia dėl kaltinimo neofeodalizmu. Gerbiamas Vytautai, pažiūrėkite, kaip balsavote, jūs balsavote taip pat kaip aš ir leidote būtent tą atstumą išlaikyti. Todėl čia iš viso labai keista, kai pats save kaltinate.
Kita vertus, mes nieko nepadarėme, kas prieštarauja Europos direktyvai. Europa nereguliuoja šio atstumo. Ir svarbiausias momentas: mes šiuo metu teisiškai taip esame sureguliavę santykius – gerai tai ar blogai, aš, kaip žaliasis, gal tam ne visai pritariu, bet iš principo dabar taip sureguliuota. Daugybę metų toks reguliavimas egzistavo. Jis negali mūsų priversti stabdyti direktyvos priėmimo. Reguliavimas, kuris šiandien niekam nekliūna, šiandien egzistuoja, šiandien galioja, šiandien veikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi nepriimtas pagrindinis teisės aktas, lydimųjų įstatymų šiandien nepriimame.
16.02 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 8, 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4735(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4735(2). Kviečiu R. Petrauskienę, Kaimo reikalų komitetas. Lydimieji nebus priimami, nes nepriimtas pagrindinis teisės aktas. Kaimo reikalų komitetas. R. Petrauskienė. Yra A. Stančikas, komiteto pirmininkas. Projektas Nr. XIIIP-4735(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Ir mes pritariame, ir 1 straipsnį galime priimti. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ir mes priimame. Tuo džiaugdamiesi sakome, kad dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, o dėl 4 straipsnio yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė ir mes pritariame taip pat. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: vienbalsiai 78 pritarė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4735) priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 6, 7, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4516(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Veterinarijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4516(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniai. Galime priimti, nes dėl jų pasiūlymų nebuvo? Galime priimti. Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsisakau, kadangi nėra prieš.
PIRMININKĖ. Puiku! Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Veterinarijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4516. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 ir 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4517(2)ES (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4517(2).
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai. Galime juos priimti? Priimame, nes pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 343, 344 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4518(2)ES (priėmimas)
Dar vienas lydimasis teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso 343, 344 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti, nes pasiūlymų nėra. Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4519(2)ES (priėmimas)
Ir dar vienas lydimasis šio teisės akto, Veterinarijos įstatymo, – Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4519(2). Šis įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnį sudaro dvidešimt du straipsniai.
Nuo 1 iki 22 straipsnio galime priimti? Galime. Ir visą 1 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju.
2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti yra. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro nesu aš toks žemės ūkio srities specialistas, bet aš matau, kad yra siūloma išbraukti registrą, nes paprastai būtent tos įstatymo nuostatos atsiranda tam, kad aiškiau reglamentuotume, kas yra vienas ar kitas produktas ar prekė. Ir kai vis dėlto matau, kad yra braukiami konkretūs ES aktai, o vardijami abstrakčiai nauji aktai, kai matyti tai, kad, pavyzdžiui, dabar yra įvežama iš Europos Sąjungos į Lietuvos Respubliką, žinote, norom nenorom susidaro įspūdis, kad vėl šiame įstatyme, ko gero, atsiranda nuostatos, reikalingos tiems, kurie užsiima ta verslo rūšimi, ir galbūt tie, kurie pasisakys už, panaikins tas abejones, ar Pašarų įstatymo pataisos vis dėlto nėra, vėl prisidengiant neva Europos teisės reglamentais, priderinamos prie, sakykime, pašarų naudotojų, prekeivių interesų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl lydimojo Pašarų įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo–Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios (TAP-20-910(2) (20-7715(2)“ projektas Nr. XIIIP-5025 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir priešpaskutinis šios dienos teisės aktas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo (Ačiū, Simonai, kad jūs ateinate jau į tribūną) „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo–Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“ projektas. S. Gentvilas. Seimo rezoliucijos pateikimas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami Lietuvos gyventojai, gerbiami Vyriausybės nariai, į kuriuos šita rezoliucija yra nutaikyta, mes, 18 Seimo narių iš įvairių frakcijų, turbūt galima sakyti, ir iš visų frakcijų, teikiame rezoliucijos projektą, kuris susijęs su trečiadienį Vyriausybėje svarstomu projektu.
Kodėl svarbu suvokti šitą projektą arba kaip jį galėtų suvokti kiekvienas Lietuvos gyventojas? Jis galėtų būti sutapatinamas su Vyriausybės planais planuoti geležinkelių plėtrą Vingio parke Vilniuje, Ąžuolyno parke Kaune. Lygiai taip pat klaipėdiečiams ir Vakarų Lietuvos gyventojams skausmingai atrodo Vyriausybės planai, kurie prasideda, planuoti geležinkelių mazgo plėtrą Melnragės ir Girulių miške. Praėjusį pirmadienį Vyriausybė nutarimu pradėjo planavimą geležinkelio visam mazgui Klaipėdos mieste ir rajone.
Du pagrindiniai tikslai, kurie yra numatomi šito didelio masto planavimo proceso, visų pirma yra aprūpinti uostą privažiuojamaisiais keliais ir, kas numatyta uosto bendrajame plane, – patrigubinti krovinių srautą į uostą.
Antrasis didysis tikslas yra iškraustyti miesto centrinę stotį į kitur tam, kad būtų atlaisvinta miestui teritorija. Labai sveikintini planai ir labai remiame Vyriausybės planus ir „Lietuvos geležinkelių“ investicijas aprūpinti tiek uostą, tiek iškeldinti centrinę miesto stotį.
Tačiau mes, pasirašiusieji 18 asmenų, 18 Seimo narių, visiškai nepritariame Vyriausybės planams iškeldinti miesto centrinę stotį į rekreacinį Melnragės ir Girulių mišką. Būtent taip yra numatyta birželio 22 dienos Vyriausybės nutarime, jog vienintelė alternatyva, kuri planuojama dėl iškeldinimo centrinės stoties, yra Girulių miškas. Penktadienį prieš pirmadienį lankėsi Klaipėdos miesto tarybos salėje susisiekimo viceministras G. Mažeika. Viešai prižadėjo, kad jau kitą pirmadienį bus įtraukta alternatyva, tai yra Kopūstų kaimas Klaipėdos rajone, tačiau birželio 22 dieną Vyriausybė visgi priėmė nutarimą, kad planuojama ir bus vienintelė alternatyva Melnragės ir Girulių miškas.
Kodėl šitas Vyriausybės nutarimas yra toks grėsmingas? Nes tą pačią birželio 22 dieną šis projektas buvo pripažintas valstybinės svarbos projektu, o po 2014 metų Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų tokio statuso projektas neprivalo derintis nei su miesto bendruomene, nei su miesto savivaldybe ir jis neprivalo atitikti miesto ir rajono bendrųjų planų, nors tiek miesto, tiek rajono bendruosiuose planuose būtent Kopūstų kaimas, kuris yra gerokai toliau už rekreacinius miškus, yra numatytas kaip pagrindinė alternatyva.
Dar labiau gąsdina tai, jog Susisiekimo ministerija aiškiai ir akivaizdžiai atsakymuose Klaipėdos miesto bendruomenių asociacijai yra pasakiusi (cituoju): „Optimali vieta iškelti prekinių traukinių ir manevrinių sąstatų eismo organizavimą iš Klaipėdos geležinkelio stoties būtų dabartinis Pauosčio kelynas (Neklaipėdiečiams sakau, kad Pauosčio kelynas yra Melnragės ir Girulių miške), kuris su laiku taptų modernia geležinkelio stotimi, aptarnaujančia ir planuojamą išorinį uostą.“
Atkreipiu dėmesį, kad šitam projektui praėjusį ketvirtadienį nepritarimą pareiškė visa Klaipėdos miesto taryba, nors miesto administracijos direktorius buvo kiek anksčiau suderinęs tokius planus. Atkreipiu dėmesį – kardinalų pozicijos pakeitimą išreiškė ir buvęs uosto direktorius, kandidatavęs su valstiečių sąrašu į miesto tarybą. Žmogus, kuris aktyviai ėjo už išorinį uostą, suprasdamas, kad iš tikrųjų iškirtimų mastas Melnragės ir Girulių miške būtų milžiniškas statant išorinį uostą, šis žmogus pakeitė radikaliai poziciją ir beldžiasi dar šiandien kartu su kolegomis į premjero duris.
Truputį istorijos. 1990 metų pradžioje, kai Lietuva žengė nepriklausomybės keliu, Lietuvą užklupo blokada. Kas vyresni, puikiai pamenate, kaip tuo metu trūko kuro, ir tuomet buvo priimtas strateginis sprendimas statyti naftos importo terminalą, vadinamąją naftos bazę. Klaipėdoje nuosekliai pradėjo lankytis šalies vadovai – gerbiamas G. Vagnorius, gerbiamas A. Abišala, J. Šimėnas, tuometinis Aplinkos komiteto pirmininkas, ir numatė, kad naftos bazė įsikurs būtent Melnragės ir Girulių miške, tačiau situaciją pakeitė ir akis atvėrė Atkuriamojo Seimo Pirmininko gerbiamo V. Landsbergio vizitas Melnragėje, po to premjeru tapusio A. Šleževičiaus atvykimas ir nedviprasmiška pozicija, kad nevalia iškirsti miško.
Reikia suprasti, kokia tada buvo tokio terminalo atsiradimo svarba, kai Lietuvai grėsė totali blokada, tuomet Melnragės ir Girulių miško auka atrodė daug mažesnė nei šiandien, tiesiog planuojant paprastą traukinių stovėjimo aikštelę. Labai ačiū reikia tarti tiems žmonėms, kurie valstybėje suprato iš tikrųjų Melnragės ir Girulių miško vertę, tai yra Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui, premjerui A. Šleževičiui, ministrams S. Ašmontui, J. Biržiškiui ir tuometiniam miesto valdybos pirmininkui V. Čepui. Būtingės terminalas buvo pradėtas planuoti 1993 metais Būtingėje, pastatytas jis buvo per šešerius metus ir pirmasis laivas prisišvartavo 1999 metais Būtingėje.
Šiandien mes apie tą patį mišką kalbame visiškai technokratiškai kalbėdami apie tai, kad jame privalo atsidurti traukinių stovėjimo aikštelė vien todėl, kad ji sutaupytų keletą tonų kuro per mėnesį mūsų traukiniams, kurie pasiekė uostą, ji sukurtų mažiau triukšmo arba manevravimas iki uosto būtų kelis kartus trumpesnis nei nuo Kopūstų kaimo, ir tam reikėtų paaukoti Girulių mišką. Priminsiu, kad Vyriausybės nutarimui priekaištus reiškė Klaipėdos bendruomenių asociacija, ketvirtadienį nepritarimą išreiškė vienareikšmiai Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba net pradėjo Girulių draustinio planavimą. Bet šiandien mes stovime priešais Vyriausybę, kuri savo kadencijos pabaigoje, rodos, pasmerks šį mišką vienintelei alternatyvai, nes jau iš anksto yra išreiškusi prioritetą Giruliams.
Istoriškai žvelgiant į restrospektyvą, naftos blokada, kuro blokada, kuri ištiko nepriklausomybės aušroje, buvo milžiniška grėsmė Lietuvai, todėl net ir rekreacinių teritorijų paaukojimas galėjo atrodyti kaip gera alternatyva, tačiau Klaipėdos miesto tarybai pasipriešinus, valstybės vadovams supratus miško vertę, ji buvo iškraustyta į Būtingę. Šiandien mes, 18 Seimo narių, labai prašome, labai konkrečiai šioje rezoliucijoje suformuluotas prašymas išbraukti Melnragės ir Girulių mišką kaip teritoriją, kuri planuojama centrinės stoties iškraustymui, ir numatyti kaip pagrindinę Klaipėdos centrinės stoties iškraustymo vietą Kopūstų kaimą. Aš kviečiu Seimo narius prisijungti prie mūsų, 18 parlamentarų, ir išreikšti šią poziciją prieš artėjantį Vyriausybės posėdį trečiadienį. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti daug. A. Armonaitė klausia pirmoji.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Puiki iniciatyva. Kiek teko lankytis Klaipėdoje, paskutinius keletą metų, tiesą sakant, visą laiką girdime gyventojų susirūpinimą dėl uosto plėtros ir miško kirtimų ir naikinimų, nes būtent visi uosto plėtros projektai reiškia, na, mūsų žaliųjų erdvių, mūsų Baltijos pušynų sumažėjimą. Turime 100 kilometrų pajūrio ruožą, reikia jį tikriausiai saugoti. Tiksliau, ne tikriausiai, o daryti viską, kad jį išsaugotume.
Kinai žadėjo investuoti uoste, įvairios kitos valstybės ir kompanijos. Kaip vis dėlto vertinate, kas šioje Vyriausybėje atsakingas yra už šiuos sprendimus, nes mes turime uostą, turime Vyriausybę, turime Aplinkos ministeriją, turime savivaldybę ir, atrodo, niekas neprisiima atsakomybės. Kas galėtų prisiimti, jūsų požiūriu?
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Tie, kas į uostą žvelgia iš oro, turėtų suprasti, kad laivai turi švartuotis prie uosto terminalų, tačiau traukiniai tikrai gali palaukti toliau parkuodami krovinius tiek iš Baltarusijos, tiek iš Vidurinės Azijos ar kitur. Nėra reikalo juos parkuoti greičiausiai prie pat, arčiau.
Kas atsakingas? Šia rezoliucija mes konkrečiai apeliuojame į Vyriausybę. Birželio 22 dieną Vyriausybės posėdyje šitas klausimas buvo numatytas kaip aštuntas klausimas, o jam svarstyti buvo sugaišta lygiai 20 sekundžių. Tuomet nepritarimo neišreiškė nei Aplinkos ministerija, nei Susisiekimo ministerija, kuri puikiai žinojo, kad viceministras buvo davęs klaipėdiečiams pažadą dar prieš tris dienas, lankydamasis penktadienį. Mes iš tikrųjų apeliuojame į dabartinę Vyriausybę. Nesinori, kad vienadieniai sprendimai nulemtų šimtmečius, du šimtus gyvuojančio miško, kurio konkreti įkūrimo istorija yra koduota miesto dokumentuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs išties palietėte labai svarbų visai Lietuvai brangų mišką, tai yra pajūrio mišką, kur tos pušaitės ir šimtamečiai pušynai neužauga per vieną dieną. Keliate klausimą, kodėl taip vyksta? Aš tai klausčiau, kodėl niekas nesikeičia?
Visi puikiai prisimename, rodos, prieš 17 metų tą mišką, tos valstybės svarbos mišką, kur dabar yra Siemens Arena, kai per du mėnesius 60 hektarų teritorijoje buvo 10 hektarų miško ir per du mėnesius jo staiga neliko. Kodėl Vilniuje, Nemenčinės plente kertamos carinės pušys vien tam, kad papildomai būtų sukurta teritorija „Lidlui“? Neva dėl konkurencijos yra visi prekybos centrai, bet staiga reikia dar vieno centro ir miškas nesvarbu. Tai mano klausimas kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojui, kodėl tai vyksta iki šiol?
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Artūrai, teisybės dėlei Lietuvoje miško su kiekvienais metais daugėja ir ką tik patvirtintame bendrajame plane nubrėžta, kad iki 2050 metų Lietuvoje miškingumas nuo dabartinių 32 padidės iki 38 %. Bet kodėl kertami miesto rekreaciniai miškai arba kodėl vieno ar kito kurorto meras nesugeba sustabdyti miško, kuris teikia milžiniškas ekosistemos paslaugas ir vertę duoda lankytojams, čia yra tvarkytinas klausimas. Dažnai į mišką žiūrima tik kaip į medieną. Gaila, mums nepavyko priimti Laukinės augalijos įstatymo, kuris būtų įkainojęs miškus už papildomą jų rekreacinę ir ekosisteminę vertę. Čia praėjusio balsavimo… Jeigu būtume priėmę įstatymą, manau, būtų šiek tiek pasikeitę miškų naudai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis, klauskite. Nėra. K. Mažeika. Nėra. G. Vaičekauskas. Yra, prašau.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs vertinate iniciatyvą steigti Girulių miško draustinį? Gal tai suturėtų K. Mažeiką ir kitus valstiečius, kurie vaikšto po tą mišką su medkirčių kirviais? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Praeitą ketvirtadienį miesto taryboje buvo teikiama opozicijos iniciatyva steigti tokį draustinį. Deja, dėl labai nesuprantamų priežasčių meras ir vienas valdančiųjų lyderių konservatorių griežtai pasisakė prieš, balsuodami prieš. Aš tikiuosi, miesto savivaldybė persigalvos, nes išankstinis Klaipėdos savivaldybės administracijos suderinimas, kad šitą teritoriją galima aukoti geležinkeliams, irgi sunkiai suvokiamas. Todėl klaipėdiečiams, matant tokį ypatingos valstybinės svarbos projektą, vienintelė galimybė apginti šį mišką yra: viena – visuomeniniai streikai ir antra – biurokratinė išeitis, tai yra miško draustinio steigimas būtent šitame miške. Aš labai tikiuosi, kad miesto savivaldybė įsteigs ir tarybos nariai susivienys apie šitą tikslą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs atstovaujate liberalams. Liberalai dažniausiai remia verslo interesus, ypač stambaus verslo, tokio kaip uostas, geležinkeliai. Štai stambusis verslas šiuo atveju yra pateikęs įvairių argumentų, kad jeigu padarysime krovos stotį Girulių miške jį iškirsdami, traukiniams reikės važiuoti tik vieną kilometrą su trupučiu. Jei iškelsime į Kopūstų kaimo teritorijos zoną, reikės važiuoti apie 10 ar 11 kilometrų. Tų papildomų 10 kilometrų, kuriuos reikėtų važiuoti, yra apskaičiuotos didžiulės dyzelinio kuro sąnaudos – 100 tūkst. eurais skaičiuojant. Žodžiu, viskas veda prie to, kad iškirsti Girulių mišką būtų ir pigiau, ir ekonomiškai pelningiau, ir konkurencingumas didėtų. Kaip jūs, kaip liberalas, vertinate tokius verslo argumentus?
S. GENTVILAS (LSF). Čia ne verslo argumentai, čia yra Susisiekimo ministerijos pateikti argumentai Klaipėdos bendruomenės asociacijai ir dėl Vyriausybės nutarimo. Man atrodo, Susisiekimo ministerija cituoja „Lietuvos geležinkelius“, kurie žiūri labai technokratiškai iš paukščio skrydžio, kad mums lengviausia turėti parkavimo aikštelę panosėje. Man, kaip liberalui, šie argumentai pažįstami, kai kiekvienas nori prisiparkuoti būtent prie savo laiptinės, lygiai taip pat ir „Lietuvos geležinkeliams“ norisi prisiparkuoti prie uosto terminalo. Jie taip pat žmogiškai suprantami, bet kai mes prie gyvenamojo namo turime žaliąją erdvę, ne visada aukojame ją parkavimo aikštelėms. Žengiame 20, 30 metų, tai lygiai tas pats galioja ir čia stambesniu mastu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, gal galėtumėte pakomentuoti apskrities administracijos direktoriaus G. Neniškio ir Klaipėdos mero V. Grubliausko nuolatinius pranešimus spaudai, kad jie yra patys karščiausi Girulių miško gynėjai ir visada buvo už Girulių miško išsaugojimą, ir niekada nepasirašė jokio rašto, kuris leistų Vyriausybei iškirsti 20 hektarų Giruliuose?
S. GENTVILAS (LSF). Trumpai. Džiaugiuosi, kad jie pakeitė nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Iš tikrųjų matyti, kad opi problema. Aš norėjau į jus kreiptis kaip į komiteto pirmininko pavaduotoją. Ar nereikėjo pirmiausia šį klausimą spręsti jūsų komitete – pasikviesti ir Vyriausybės atstovus, ir aplinkosaugininkus, ir kitus žmones, kurie kompetentingi, išspręsti problemą, o dabar jūs iš karto einate per Seimą. Pirmiausia reikėjo iškelti klausimus komitete, jei ten nėra normalaus sprendimo, tada reikia kreiptis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Vytautai, aš, pavyzdžiui, labai džiaugiuosi gerbiama I. Rozova, kad ji pasirašė praeitą savaitę šią rezoliuciją. Aš labai norėčiau, kad jūs, kaip valdantieji, šnekėtumėtės tarpusavyje, kaip ir gerbiamas N. Puteikis, priklausantis valdančiajai daugumai, pasirašė šią rezoliuciją, kaip ir gerbiama I. Šiaulienė. Daug žmonių, kurie šiandien yra valdantieji, turi tiesioginį ryšį su savo kolegomis ministrais, bet kažkodėl Vyriausybės nutarimai eina kaip per sviestą nestabdomi, per 20 sekundžių priimami.
Tad klausimas yra ne man, o valdantiesiems, kodėl yra planuojama iškirsti Melnragės ir Girulių mišką, ir ar jūs, gerbiamas Nagli, gerbiama Irena, gerbiama Irina, įtikinsite savo kolegas ministrus, kad pakeistų šią nuomonę. Prisiminkime, kaip mes apsisprendėme dėl Būtingės terminalo, kad jo nesteigtume Klaipėdoje, o steigtume Būtingėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, faktiškai laikas baigėsi. (Balsai salėje) Ne, jūs nebūtumėte spėjęs nei paklausti, nei būtų spėję atsakyti. Diskusija. N. Puteikis nori diskutuoti? Diskusija iš tribūnos.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pirmiausia leiskite nusistebėti, kodėl ši Vyriausybė vis dėlto nekreipia dėmesio į Klaipėdos bendruomenių, miestiečių, miesto tarybos narių, Seimo narių prašymus išbraukti Girulius iš numatomo uosto, uostamiesčio geležinkelio mazgo plėtros ir kodėl ši Vyriausybė atsisakė Kopūstų kaimo kaip alternatyvos, nors visą laiką ši alternatyva buvo dar nuo sovietmečio, ir visą laiką per visų vyriausybių projektus, per visus teritorijų planavimo dokumentus ji keliavo.
Taip pat leiskite nusistebėti Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus G. Neniškio parašu, kuriuo jis suderino šį Vyriausybės nutarimo projektą be Kopūstų kaimo alternatyvos, pasirenkant vienintelį variantą iškirsti Girulių miške 30 hektarų, tai yra pusės Klaipėdos senamiesčio dydžio plotą, ir šį raštą pasirašo nesitaręs su taryba, su klaipėdiečiais. Aš taip pat kreipiuosi į Tėvynės sąjungos vadovus, į Tėvynės sąjungos Seimo narius. Aš labai prašau jūsų įtikinti jūsų frakcijos atstovus Klaipėdos miesto taryboje, kad jie pasirašytų po savivaldybės tarybos nutarimo projektu atšaukti šitą G. Neniškio suderinimą. Kol mes to parašo neatšauksime, tol Vyriausybė turės visas realias galimybes po studijos parengimo iškirsti Girulių miške tuos 30 hektarų. Kol kas nė vienas Tėvynės sąjungos frakcijos narys Klaipėdos miesto taryboje neparodė iniciatyvos ir nesutiko padėti parašo dėl tokios G. Neniškio parašo atšaukimo iniciatyvos.
Gerbiami klaipėdiečiai, gerbiami Lietuvos gyventojai, prieš tai kalbėjęs kolega pateikė labai gerą pavyzdį. Jeigu šis Vyriausybės nutarimo projektas būtų realizuotas, tai būtų tas pats, kaip įrengti Vilniaus krovininio transporto, geležinkelio, mazgą Gedimino kalno papėdėje arba Kaune, Žaliakalnyje. Tai trečiame pagal dydį mieste, didžiausiame jo miško masyve – Giruliuose – projektuoti 30 hektarų iškirtimą tam, kad ten būtų perkraunami geležinkelio kroviniai, kai yra puiki alternatyva – Kopūstų kaimas, galbūt yra dar daugybė galimų alternatyvų aplink Klaipėdos miestą. Aš manau, kad kiekvienas klaipėdietis, kiekvienas klaipėdietis Seimo narys, visi Klaipėdos miesto tarybos nariai, visi Klaipėdos bendruomenių lyderiai ir apskritai visi žmonės, Lietuvos gyventojai, piliečiai, kurie myli mišką, myli gamtą, turėtų pasirašyti peticiją, raginančią Vyriausybę atsipeikėti ir atšaukti Girulių miško iškirtimą. Tegul Vyriausybė pasirenka Kopūstų kaimo variantą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Narkevičius. Diskusija. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, sveikinu su atsibudimu. Nors pavasaris jau praėjo, bet bandome atsibusti.
Bet iš pradžių pasakysiu taip. Iš tiesų mes palaikome miško išsaugojimo iniciatyvą ir pabrėžiame tiktai dėl aiškumo, kad ta iniciatyva buvo ir anksčiau. Procedūra, svarbi formaliąja prasme, leis įvertinti ir pagrįstai parinkti atitinkamą vietą, kad geležinkelio mazgas atsirastų būtent atitinkamoje vietoje išsaugant ir žalumą. Pirmas žingsnis buvo padarytas būtent rudenį, kai jau iki to plane buvo numatyta 50 hektarų teritorija. Bet ta teritorija buvo sumažinta iki 30 hektarų. Bet vėlgi nebuvo apsisprendimo, kad tai jau bus padaryta ir jau bus kirtimas. Tai buvo tiesiog plano patvirtinimas, leidžiantis vykdyti tolesnę analizavimo procedūrą.
Kodėl signalizuoju atsibudimą? Todėl, kad jūs, gerbiamas kolega, puikiai žinote, kaip praeitą trečiadienį vyko Vyriausybės posėdis ir kokie sprendiniai turėjo būti priimti. Jūs ir kiti kolegos puikiai žinote, kokie sprendiniai bus priimti šį trečiadienį, kitą trečiadienį, nes jau yra registruotas Vyriausybės nutarimas, į kurį įtraukta ne tiktai ta jūsų minima miško teritorija, bet ir įtrauktas Kopūstų kaimas. Ir praeitame Vyriausybės nutarime nebuvo išimties nagrinėti tiktai jūsų minimą teritoriją, kur neva būtų iškirstas miškas, nors to ir nereiškia.
Kitaip kalbant, aš suprantu, kad laikotarpis ateina priešrinkiminis ir, matyt, kiekvienas politikas nori savo veiklą sureikšminti. Ta rezoliucija būtent ir reiškia, kad jūs nenagrinėjote šios temos, nereikalavote ar neprašėte, ar tiesiog… diskutavote dėl rudens, kai buvo patvirtintas Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas, kai mes kalbėjome dėl išorės uosto – klausimas bus atidėtas. Jūs kažkodėl nenagrinėjote ir nežiūrėjote nuodugniai, kai buvo priimtas šitas planas, patvirtintas čia, Seimo salėje. Tada būtų ir aišku. Gal jums tiesiog nebuvo politiškai palanku, nes ten aiškiai pasakyta, kad pradedame vertinimo procedūrą, kad būtų išsaugota ir žaluma, klaipėdiečiams taip reikalinga, ir būtų parinkta efektyviausia vieta. Būtent tas Vyriausybės nutarimas ir leis tai pradėti, daryti vertinimą, aišku, atsižvelgiant į gyventojų interesus, kad plaučiai, Klaipėdos pajūrio plaučiai, išliktų.
Taigi aš pasakyčiau taip, dar kartą apibendrindamas. Ministerijos ir mano asmeninė pozicija yra ta, kad atrastume geriausią variantą ir teritoriją, taip pat išnagrinėtume ir Kopūstų kaimo gyvenvietę ir pradėtume darbą. Ne vien politikuoti, o pradėti darbą.
Todėl ar reikalinga šita rezoliucija? Pasakysiu taip, kad šitos rezoliucijos tekste yra jau nurodoma tiktai viena alternatyva – Kopūstų kaimas. Mes kalbame apie išnagrinėjimą ne tiktai šios alternatyvos, bet ir kitų alternatyvų, todėl, jeigu atsirastų šitame jūsų kreipimesi arba rezoliucijoje ir kitos galimos alternatyvos, tai tada būtų sąžininga. Dabar šalia politikavimo yra stumiama viena alternatyva, dėl kurios vėl gyventojai galės pareikšti kitą abejonę, kitaip kalbant, baigiant.
PIRMININKĖ. Baigiam.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Trečiadienį, tikiuosi, Vyriausybėje bus priimtas nutarimas, kuris bus papildytas ir Kopūstų kaimo teritorija, jūs apie tai puikiai žinojote. Taigi šita rezoliucija yra perteklinė ir manau, kad tai yra politikavimas, norint dabar sureikšminti savo veiklą. Reikėjo tai anksčiau daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, priėmimas. Ar visi norintys kalbėti tikrai norite kalbėti dėl motyvų? (Balsai salėje) Prieš nėra. Taip, labai trumpai, koncentruotai.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Po J. Narkevičiaus jau trumpai nebeišeina, nes reikia pasakyti – gėda, ministre, kad kaltinate rezoliucijos autorius politikavimu ir nesąžiningumu. Pasižiūrėkite, kada kas registruota ir kokį sprendimą kol kas yra priėmusi jūsų Vyriausybė. Jūsų Vyriausybė priėmė sprendimą Girulių miške. Tai šita rezoliucija skatina analizuoti kitą alternatyvą.
Politikavimo čia galėtų būti ir daugiau, kalbant ir apie Vyriausybės, ir apie savivaldybės lygmenį, bet nenoriu politikuoti. Sausio mėnesį šitas Seimas ėmėsi svarstyti Klaipėdos paketą, tikrai reikalingą, už kurį balsavome ir mes, rezoliucijos autoriai. Manome, kad labai daug gamtosauginių problemų yra Klaipėdoje. Ir štai – kaip perkūnas iš giedro dangaus išlenda Vyriausybės apsisprendimas imti kirsti Girulių mišką. Susivokime, kad turime būti nuoseklūs, jeigu kalbame apie aplinkosaugos problemas pajūryje, tai ir tęskime tą tematiką. Girulių miško kirtimas tikrai yra skausmingas visos Lietuvos gamtinio karkaso požiūriu. Taip sakant, nesumenkinant A. Skardžiaus minėtų Vilniaus miesto rekreacinių miškų kirtimo, tai vis dėlto nėra nacionalinio lygmens karkasas, gamtinis karkasas, lyginant su Girulių miško kirtimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Turime viso labo 100 kilometrų pajūrio ruožą, nusėtą šimtamečiais Baltijos pušynais. Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje, net ne Europoje, o pasaulyje, ir tai yra dalykas, dėl kurio jau ne tik skandinavai tradiciškai, bet ir lietuviai turėtų susirūpinti. Taigi ateina akimirka, kada mes turime rinktis tarp pramonės plėtros, neaišku, kas dar ją ten plėtos, ir gamtos. Aš visiškai pritariu, kad turime pasirinkti gamtą, todėl palaikysiu šitą rezoliuciją ir tikiuosi, kad uosto plėtra Girulių miške neįvyks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, prašau visų palaikyti šitą rezoliuciją, nes priešingu atveju turėsime situaciją, jau įprastą Lietuvoje, kai žmonės susirenka ginti kertamų medžių, o valdžia sako, o kur jūs buvote, kada buvo rengiama projektinė dokumentacija? Šitas Vyriausybės nutarimas, modifikuotas ar nemodifikuotas, ar bus keičiamas, ar nebus keičiamas šitą trečiadienį, net jeigu jis ir bus pakeistas taip, kaip pasakė susisiekimo ministras ir atsiras antra alternatyva, pirmoji alternatyva išliks. Jinai yra kol kas verslininkams naudingiausia. Kol kas Lietuvoje verslininkai turi pernelyg didelę įtaką politikams. Jeigu toks Vyriausybės nutarimas, net ir papildytas, išeitų trečiadienį, tai vis tiek išauštų ta diena, kai klaipėdiečiai rištųsi prie medžių Giruliuose, kiltų didžiulis konfliktas ir vėl valdžia sakytų, o kur jūs buvote planavimo metu. Dabar yra planavimas. Aš, kaip klaipėdiečių atstovas, kartu su kitais Seimo nariais, klaipėdiečių atstovais, sakau, šio planavimo metu mes kategoriškai priešinsimės, mes nesutinkame, kad Giruliai liktų kaip variantas, kaip alternatyva Vyriausybės esamame ar būsimame nutarime. Prašau premjero ir ministrų išbraukti trečiadienį šią alternatyvą. O dabar Seimo narių labai prašau balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kolegos, jeigu galima nekirsti, tai ir nekirskime. Jeigu galima pakeisti lokacijos vietą, iškirsti menkaverčius karklynus, kaip teigia projektuotojai, įkurkime tą geležinkelio mazgą būtent toje vietoje. Kodėl mes turime aukoti tą nacionalinę vertybę – brandų Girulių mišką, aš niekaip nesuprantu. Ar tiesiog čia yra tokio biurokratizmo džiunglės, dėl kurių mes galime prarasti išties tokią pamario vertybę kaip brandus miškas, pušynas? Todėl siūlau nekirsti, jeigu galima, nekirsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai išsakyti. Balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų?
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 12. Rezoliucija priimta. (Gongas)
16.42 val.
Seimo narių pareiškimai
Dar vienas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Minutėlę. N. Puteikis jau pasiruošęs ir ateina pareikšti.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas susisiekimo ministre, vieną sekundę.
PIRMININKĖ. Jis atbėgo, greitesnis. Atsiprašome, Naglis…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tiesiog norėjau jums įteikti klaipėdiečių parašus, žmonės pasirašė už Girulių miško išsaugojimą. Nekirskite Girulių miško.
PIRMININKĖ. Taip, viskas. M. Adomėnas, nors buvo užsirašęs pirmas, bet taip atsitiko, kad N. Puteikis tiesiog greičiau įsiveržė į tribūną. Tribūnoje ponas M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, noriu jums paviešinti tarptautinio parlamentarų aljanso Kinijos klausimu pareiškimą. Jį šiandien išplatino ta tarptautinė organizacija, kuriai Lietuvos parlamente atstovaujame mes su kolege D. Šakaliene. Jai priklauso 15 nacionalinių parlamentų, tarp jų – pagrindinės demokratinės pasaulio valstybės ir Europos Parlamentas.
Pareiškimas dėl elgesio su etnoreliginėmis mažumomis Sindziango uigūrų autonominiame regione. Uigūrai ir kitos daugiausia musulmonų mažumos Sindziango uigūrų autonominiame regione Kinijoje išgyvena nepakenčiamą valstybės remiamą persekiojimą. Aš suprantu, kad daliai parlamentarų tai nėra svarbu ir tie persekiojimai, dėl kurių buvo laužomos tokios ietys, šiandien dėl jų paminėjimo Lukiškių aikštėje, yra, be abejo, tai, kas vyko praeityje, o tai, kas dabar, galima visiškai ignoruoti ir savo išėjimu, aišku, nekreipti dėmesio.
Aš tęsiu pareiškimą. Dabar egzistuoja vis augantis korpusas faktinės medžiagos, įrodančios masinį įkalinimą, indoktrinavimą, neteisminį sulaikymą, invazinį stebėjimą, priverstinį darbą ir uigūrų kultūros vietų, įskaitant kapines, naikinimą bei kitas persekiojimo formas. Internuotų žmonių skaičiaus vertinimai svyruoja nuo kiek mažiau nei 1 mln. iki pribloškiančių 3 mln. žmonių. Nepaisant pakartotinių prašymų, Si Džinpingas ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė neleido atlikti nepriklausomo šių pranešamų žiaurumų tyrimo.
Šiandien paskelbtame naujame raporte pateikiami įtikinami ir nerimą keliantys įrodymai, kad Sindziango regione smarkiai sumažėjo etninių mažumų bendruomenių gimstamumas, ir paliudijama su tuo susijusi valstybės vykdoma prievartinė gimimų prevencijos politika, apimanti moterų sterilizaciją. Tai gali reikšti, kad Kinijos Vyriausybė vykdo ir prievarta įgyvendina koordinuotą mažumų grupių gyventojų skaičiaus mažinimo politiką. Pasaulis negali tylėti atskleidžiamų žiaurumų akivaizdoje. Mūsų šalys yra priėmusios iškilmingus įsipareigojimus užkirsti kelią ir bausti bet kokias pastangas sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę visiškai ar iš dalies. Todėl mes kviečiame imtis skubių politinių veiksmų kiekvienoje iš mūsų šalių. Mūsų vyriausybės privalo palaikyti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją pradėti tarptautinį, nešališką, nepriklausomą padėties Sindziango regione tyrimą. Turi imtis veiksmų užtikrinti, kad būtų deramai teisiškai įvertinta pranešamų žiaurumų prigimtis, turi negailėti pastangų imdamosi greitų ir ryžtingų politinių veiksmų, kad užkirstų kelią tolesnėms uigūrų tautos ir kitų mažumų kančioms Kinijoje.
Kolegos, ačiū jums už dėmesį, tiems, kurie ištvėrėte. Tai yra rimti dalykai, kažkada panašūs trėmimai, represijos, persekiojimai vyko su mūsų tauta. Mes dabar esame dėkingi toms šalims, kurios neleido tokia tylos skraiste apgaubti mūsų kentėjimo. Dabar mes turime panašiai pritraukti pasaulio dėmesį ir rodyti savo politinę valią dėl tų, kurie dabar yra persekiojami totalitarinio režimo ir tos komunistinės ideologijos, nuo kurios mes esame tiek nukentėję. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, registruojamės. Ar D. Šakalienė norėjo replikuoti? Trumpa replika, atsiprašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Gerai. Norėjau iš tiesų padėkoti Mantui kaip kopirmininkė nuo Lietuvos. Tik noriu pasakyti, jog buvo labai liūdna, kad absoliuti dauguma valdančiųjų išėjo tokiu svarbiu momentu. Esu dėkinga tiems, kurie liko, nes visi likę kolegos…
PIRMININKĖ. Yra, ne visi išėjo.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Visi likę kolegos, ta nedidelė dalis, manau, parodė pagarbą žmogaus teisėms tikrai labai stipriai. Tie nusikaltimai, kuriuos minėjo kolega Mantas, iš esmės priartėjo prie genocido apibrėžimo, nes priverstinai sterilizuojant etninės mažumos moteris iš esmės yra naikinama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kuo daugiau pagarbos, tuo daugiau tolerancijos, tuo laimingesni būsime visi.
Baigėme šios dienos posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.