LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1939

2020-06-25 Nr. 102-P-27

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: viceministrė Kristina Garuolienė, ministro patarėja Vilma Srogė, patarėja Miglė Domeikienė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-11

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu siūloma nustatyti, kad ligoninės vaistines gali steigti ne tik stacionarinės, o visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat siūloma nustatyti, kad tokios vaistinės ne tik aprūpina šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, tačiau gali vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.

Pirma, teikiamas siūlymas iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų sistema, pagal kurią galima būtų išskirti visuomenines vaistines, t. y. vaistines, kuriose parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, bei ligoninių vaistines, kurios aprūpina išimtinai tose ligoninėse stacionariai gydomus ligonius. Taigi, pagal dabartinį reguliavimą, ligoninių vaistinės steigiamos tam, kad užtikrintų tinkamą ligoninių stacionare gydomų ligonių gydymą, kurio neatimama sudėtinė dalis yra ir šių ligonių aprūpinimas vaistiniais preparatais bei sąlygų tinkamam jų vartojimui užtikrinimas. Ligoninių vaistinių veiklos pobūdis lemia tai, kad vaistiniai preparatai neišduodami (neparduodami) stacionare negydomiems asmenims. Preziumuojama, kad ligoninių stacionare negydomi asmenys, įsigydami vaistinius preparatus patys asmeniškai, turi gauti farmacinę paslaugą, kurią visuomeninėse vaistinėse suteikia vaistininkas. Kadangi ligoninių vaistinėse farmacinė paslauga gyventojams neteikiama, tai lemia, kad ligoninių vaistinėms, jų patalpoms, įrengimams keliami žymiai mažesni reikalavimai, nei visuomeninėms bei universitetų vaistinėms, teikiančioms farmacines paslaugas gyventojams ir kitiems asmenims, nevykdantiems asmens sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu norima tiesiog suniveliuoti ligoninių vaistinių bei visuomeninių vaistinių vykdomą veiklą, kas iš esmės lemtų ligoninių vaistinių veiklos specifiškumo panaikinimą, nes joms turėtų būti keliami lygiai tokie patys reikalavimai, kokie keliami visuomeninėms vaistinėms.

Antra, nustačius, kad ligoninės vaistines gali steigti ne tik ligoninės, t. y. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o visos be išimties asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančios įstaigos, „ligoninės vaistinės“ sąvoka ne tik netektų prasmės, tačiau taptų netgi iš dalies klaidinanti.

Trečia, priėmus siūlomą pataisą, liktų neaišku, koks kokybinis (specifinis) kriterijus įgalintų atskirti visuomenines vaistines, skirtas aptarnauti visus be išimties gyventojus, nuo ligoninių vaistinių, kurios taip pat įgytų tokią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas panašius teisinius santykius reglamentuosiantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35¹, 59¹,68¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1744), kuriuo siūloma nustatyti, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė galėtų parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Taigi minėtame projekte tam tikras specifinis ligoninės vaistinės požymis (t.y. aiškiai ribotas ir apibrėžtas gyventojų, kurie galėtų būti aptarnauti ligoninės vaistinėse, ratas) nustatytas.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad LNSS priklausančių biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomas viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas lemia jų veiklos valstybinį finansavimą, t.y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė, ar viena iš dalininkių, skiria valstybės turtą bei lėšas tinkamam šių įstaigų funkcijų vykdymui bei jų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos, kurios vykdytų betarpiškai su jų teikiamomis viešosiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusią veiklą, t. y. verstųsi vaistinės veikla ir teiktų farmacines paslaugas neapibrėžtam gyventojui ratui, neatsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna.

Nepritarti

Vis daugiau pacientų sveikatos problemų stengiamasi išspręsti ambulatoriškai, be reikalo neguldant jų į stacionarą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), neteikiančių stacionaro paslaugų, teikiamos paslaugos ir jų apimtys nuolat plečiasi: plėtojamos slaugos ir paliatyviosios slaugos paslaugos, chirurgijos paslaugos dienos stacionare ir kt. ASPĮ, teikiančios minėtas paslaugas, šioms paslaugoms teikti įsigyja didelius kiekius vaistinių preparatų, tačiau negali įsisteigti joms reikalingo struktūrinio padalinio – vaistinės, kurioje dirbantys farmacijos specialistai vykdytų šias veiklas: tikrintų vaistinių preparatų atsargų kiekį; užsakytų trūkstamus vaistinius preparatus; dalyvautų formuojant ASPĮ vaistinių preparatų poreikį; tikrintų, ar vaistiniai preparatai tinkamai laikomi sandėliavimo patalpose; paskirstytų vaistinius preparatus į skyrius; tikrintų, ar jie skyriuose laikomi pagal nustatytus reikalavimus; identifikuotų didesnės rizikos vaistinius preparatus ir siekdami kiek įmanoma sumažinti sumaišymo riziką užtikrintų jų atsekamumą įsigijimo, ruošimo, jei reikia, paskirstymo, išdavimo pacientams metu; kurtų ir palaikytų kokybės sistemą (parengtų atitinkamas procedūras), užtikrinančią, kad pacientai gautų kokybiškus, saugius ir veiksmingus vaistinius preparatus; užtikrintų, kad visuose skyriuose būtų prieinama informacija apie saugų vaistinių preparatų vartojimą, įskaitant galutinį vaistinio preparato paruošimą; bendradarbiaudami su asmens sveikatos priežiūros specialistais prisidėtų prie racionalaus vaistinių preparatų skyrimo (pvz., konsultuotų ASPĮ specialistus dėl racionalaus vaistinių preparatų skyrimo: vaistinių preparatų indikacijų, dozavimo, suderinamumo, nepageidaujamo poveikio ir pan.).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pirmiau minėtas priežastis 2018 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju¹ skirsniu įstatymas Nr. XIII-1408, kuriuo pakeista galiojančio įstatymo 35 straipsnio 17 dalis numatant galimybę ligoninės vaistinę steigti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nepriklausomai ar ji teikia stacionaro paslaugas ar ne.

Šiuo metu stacionare gydomiems pacientams gali būti išrašomi receptai vaistiniams preparatams, kuriuos jie turi įsigyti visuomenės vaistinėse. Pacientams kyla sunkumų, nes receptuose išrašytus vaistinius preparatus šiuo metu galima įsigyti tik visuomenės vaistinės, o jie dažniausiai neturi galimybių ten nuvykti, todėl priversti kreiptis į artimuosius ar pažystamus, kad nupirktų jiems reikiamų vaistinių preparatų.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-11

2. Svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 18 dalis, nustatanti, kad juridinio asmens, vykdančio visuomenės vaistinės veiklą, registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė (vaistinės)“. Kaip jau minėta, priėmus teikiamus siūlymus, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigusios ligoninės vaistines, turinčias teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams, tai pat formaliai turėtų būti prilyginamos juridiniams asmenims, vykdantiems visuomeninės vaistinės veiklą.

Pritarti

Pasiūlymas:

„18. Juridinio asmens, vykdančio visuomenės vaistinės veiklą, registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė (vaistinės)“. Šis reikalavimas netaikomas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurios struktūrinis padalinys yra ligoninė vaistinė. Juridiniai asmenys, nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio „vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.“

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-11

3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje po žodžių „vaistiniais preparatais“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (ar)“.

Pritarti iš dalies

Nuostatos patikslintos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju¹ skirsniu įstatymu Nr. XIII-1408.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-11

4. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką farmacinės veiklos srityje, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Pritarti

Gauta Vyriausybės nuomonė, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. Nutarimu Nr. 304 „Dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939“.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-11

5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:

- tikslintina įstatymo priėmimo data;

- įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis.

Pritarti

Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2018-04-25

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus.

Projekto 1 straipsniu yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) 35 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad ligoninės vaistinė yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuris aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Taip pat siūloma numatyti, kad ligoninės vaistinėje (čia ir toliau pabraukta mūsų) būtų parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai ir gyventojams.

Visų pirma atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu vadovaujantis Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi ligoninės vaistinė yra steigiama tam, kad vaistiniais preparatais ir (ar) ekstemporaliaisiais vaistiniais preparatais būtų aprūpinama ligoninė. Be to, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, gyventojams vaistiniai preparatai yra parduodami (išduodami) visuomenės vaistinėje.

Taigi, priėmus Projektu siūlomas nuostatas, viena vertus, ligoninės vaistines galės steigti visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Kita vertus, vaistinius preparatus gyventojams parduoti (išduoti) galės tiek ligoninės vaistinė, tiek visuomenės vaistinė. Atitinkamai atkreipiame Jūsų dėmesį į problemas, kurias galėtų sukelti toks teisinis reguliavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, o šios sistemos veiklai yra skiriami valstybės ir savivaldybių biudžeto ištekliai. Todėl siūlomas reguliavimas iš esmės reikštų, jog iš valstybės biudžeto galėtų būti steigiamos vaistinės, kurios rinkoje veiktų tokiais pačiais pagrindais kaip ir privačių juridinių asmenų steigiamos visuomenės vaistinės. Tokiais atvejais valstybės biudžeto lėšų panaudojimas ūkinės veiklos vykdymui suteiktų ligoninės vaistinėms pranašumą prieš privačias rinkoje veikiančias vaistines. Pažymime, kad toks reguliavimas galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos konstitucijos 46 straipsniui, kuriame, inter alia, yra numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; taip pat, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Toliau pažymime, jog iš valstybės biudžeto steigiamos vaistinės reikštų valstybės pagalbą, kaip ji yra suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnį. Šiame straipsnyje yra numatyta, kad valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Primintina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto nuostatos turės esminės įtakos konkurencinei aplinkai. Kadangi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija formuoja konkurencijos politiką, o Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ją įgyvendina, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą.

Nepritarti

Projekte numatytas siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą gyventojų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais, gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą.

Projekte numatyti siūlymai siejasi tik su ta farmacine veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Siekiant, kad būtų vartojami saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, yra vienodai svarbios tiek vaistinės savininko, tiek jos vadovo bei vaistinėje dirbančių specialistų profesinės žinios, vaistinių, įskaitant ligoninių vaistines, veikla yra licencijuojama, jose privalo dirbti farmacinės veiklos vadovas, kuriuo gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją, bei pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistų, kuriems suteikta pakankamai įgaliojimų atlikti jiems pavestas pareigas.

Projektu siekiama gerinti pigiausių vaistinių preparatų, ypač pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu ir asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą.

Pažymėtina, kad reikalavimai visiems vaistiniams preparatams yra vienodi. Generinių vaistinių preparatų atitiktis originaliam vaistiniam preparatui vertinama registracijos metu. Lietuvos rinkoje esantys vaistiniai preparatai turi būti registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre. Atitinkamai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos arba Europos vaistų agentūros ekspertai atlieka išsamią pateiktos vaistinio preparato dokumentacijos ekspertizę ir įvertina pateiktų duomenų apie vaistinio preparato kokybę saugumą ir veiksmingumą

VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas (nepriklausomas ekspertinis įvertinimas),
2019-12-12

1.1. Išvada dėl Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939

Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1939 (toliau - Projektas) siūloma įteisinti toliau nurodytą reguliavimą: (i) ligoninės vaistines gali steigti ne tik stacionarinės, o visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos; (ii) tokios vaistinės ne tik aprūpina šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, tačiau gali vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams.

Projekto nuostatos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - LRKT) praktika

Konstitucijos 46 straipsnyje, be kita ko, nurodoma, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat nurodoma, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą - šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo (LRKT 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimas). Todėl ūkinės veiklos laisvės nėra įmanoma aiškinti atskirai nuo valstybės pareigos įstatymais saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Be to, ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka apima, inter alia, sąžiningos konkurencijos laisvę ir ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą (LRKT 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas). Taigi galimybės sąžiningai konkuruoti ir asmenų lygiateisiškumas yra dalis ūkinės veiklos laisvės. Be to, negalima pateisinti tokio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos (LRKT 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d. nutarimai).

Primintina, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio savireguliaciją, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę (LRKT 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (LRKT 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Taigi konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsauga suponuoja tiek pareigą aktyviais veiksmais užtikrinti sąžiningos konkurencijos apsaugą, tiek negatyvią pareigą susilaikyti nuo tokių sprendimų, kuriais būtų paneigiama sąžininga konkurencija. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) vykdomasis subjektas, ši sistema yra finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išteklių. Pagal Projektą, ligoninės vaistinės ir privačių subjektų įsteigtos vaistinės užsiimtų tapačia veikla, todėl teisiniu požiūriu šie subjektai turi būti vertinami asmenų lygiateisiškumo imperatyvo kontekste. Pagal Projektą iš valstybės biudžeto lėšų galėtų būti steigiamos vaistinės, kurios rinkoje veiktų tokiais pačiais pagrindais kaip ir privačių juridinių asmenų steigiamos visuomenės vaistinės. Ligoninės vaistinė kaip gydymo įstaigos padalinys veiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose ir galėtų nepatirti patalpų įsigijimo ar nuomos sąnaudų arba patirtų jas ne pilna apimtimi (jei sąnaudos būtų padalintos vaistų prekybos ir gydymo paslaugų veikloms). O privačios vaistinės, užsiimančios mažmenine prekyba vaistais, tokias sąnaudas patiria pilna apimtimi, mokėdamos rinkos kainą. Taigi, ligoninių vaistinės, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose, įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš privačias vaistines. Nemokamas ar pigesnis patalpų suteikimas ligoninės vaistinėms iškreiptų konkurenciją. Konkurencijos taryba taip pat įvertino, kad nemokamas patalpų suteikimas gali iškreipti konkurenciją[1].

Taigi priėmus Projektą ligoninės vaistinėms būtų sudaromos palankesnės sąlygos veikti rinkoje, atitinkamai privatiems subjektams būtų sudaromos mažiau palankios, nevienodos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos. Projektas neatitinka Konstitucijoje numatytų reikalavimų ir LRKT praktikoje suformuoto ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos aiškinimo. Priešingai, sąžiningos konkurencijos apsaugos konstitucinis imperatyvas suponuotų pareigą susilaikyti nuo tokių veiksmų, t. y. nepriimti Projekto.

Projektu siūlomi pakeitimai nėra pagrįsti ar būtini

Projekto aiškinamajame rašte kaip problema iškeliamas vaistinių preparatų prieinamumas, tačiau nėra pateikiami duomenys, kurie pagrįstų šias Projekto rengėjų prielaidas. Duomenų analizė suponuoja priešingą išvadą, t. y. kad Lietuvoje vaistinių prieinamumas yra sąlyginai didelis lyginant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) valstybėmis narėmis.

Šiuo metu Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiausia vaistinių iš EBPO šalių narių (1 pav.). Šis rodiklis Lietuvoje 2015 metais EBPO vidurkį viršijo beveik 2 kartus. Tai suponuoja išvadą, kad vaistinių prieinamumas Lietuvoje yra itin didelis.

Pagal 2 pav. pateiktus duomenis sprendžiama, kad vaistinių prieinamumas Lietuvoje ne tik yra sąlyginai didelis, bet ir išlieka pastovus pastarąjį dešimtmetį (2 pav.). Taigi Projekte nurodoma vaistinių prieinamumo problema yra nepagrįsta.

Projekto nuostatos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais pagal Europos Sąjungos teisę

Projektu būtų suteikiama pagal SESV draudžiama valstybės pagalba

ES valstybės pagalbos mechanizmas yra skirtas tiek valstybės tiesioginio ir netiesioginio dalyvavimo rinkoje kontrolei, kad savo skiriamomis subsidijomis neiškraipytų rinkos sąlygų, tiek kaip priemonė valstybėms narėms turėti mechanizmą, kaip paskatinti tam tikros rinkos funkcionavimą, kai rinka tinkamai nefunkcionuoja.

Nepaisant to, kad SESV nereguliuoja nuosavybės teisinių klausimų, valstybės dalyvavimas rinkoje ir komercinėje veikloje turi nepažeisti pagrindinių ES laisvių ir konkurencijos teisės. Europos Komisija yra pasisakiusi, kad valstybė tiesiogiai ar per subsidijas neturėtų dalyvauti tose, rinkose, kuriose jau veikia konkurencija ir prekės ir paslaugos yra teikiamos.

Pažymėtina, kad Lietuvoje vaistinių sektorius veikia, t. y. ši paslauga yra prieinama ir teikiama. Pagal Konkurencijos tarybą, nėra jokių įrodymų, kad mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje egzistuoja tokio masto „rinkos klaida“, kurią galėtų ištaisyti tik valstybė pati pradėdama vykdyti tokią komercinę veiklą[2].

Parama kvalifikuojama kaip valstybės pagalba, kai ji atitinka SESV 107 str. 1 d. kriterijus. Toliau pateikiama vertinimas, atsižvelgiant į Europos Komisijos pranešimą dėl SESV 107 str. 1 d. vartojamos valstybės pagalbos sąvokos[3].

1 lentelė. Projekto vertinimas pagal valstybės pagalbos kriterijus

Nr.	Kriterijus pagal SESV 107 str. 1 d.	Ar Projektas atitinka kriterijų?	Paaiškinimai
1.	Skiriama ūkio subjektui	TAIP	Paramą gautų valstybinės ligoninės, kurios pradėtų mažmeninę vaistų prekybą - t.y. vykdytų ekonominę (komercinę) veiklą. Ligoninių ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias gaunamas atlygis laikomas ekonomine ūkine veikla tiek tada, kai pacientas už paslaugas susimoka tiesiogiai, tiek tada, kai už jas atlyginama iš valstybinio sveikatos draudimo fondo. Todėl šie subjektai konkurencijos teise prasme laikytini ūkio subjektu.
2.	Skiriama iš valstybės išteklių	TAIP	Ligoninių vaistinių mažmeninė prekyba vaistais kitiems gyventojams ar juridiniams asmenims, kurie nevykdo sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos būtų vykdoma iš valstybės biudžeto. Todėl parama atitiktų valstybės ištekliaus kriterijų.
3.	Parama teikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios ūkio subjektai negautų rinkos sąlygomis.	TAIP	Valstybės subsidijuotų mažmeninę tokių vaistinių prekybą - ūkio subjektai, kurie šiuo metu nevykdo mažmeninės vaistų prekybos ir tik aprūpina savo pacientus reikiamais vaistais, įžengtų į rinką. Galimai atsirastų kryžminis nekomercinės ir komercinės veiklos subsidijavimas. Tokia parama atitinka išskirtinės naudos, kurios šie ūkio subjektai negautų rinkos sąlygomis, kriterijų
4.	Parama yra selektyvi	TAIP	Parama nukreipta tik į ligoninių vaistines. Vaistinės, veikiančios privačiame sektoriuje, tokios paramos negaus.
5.	Parama daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių	TAIP	Tokia parama paveiks visą Lietuvos teritoriją, tai reiškia, kad privačiame sektoriuje veikiančios vaistinės visoje Lietuvos teritorijoje turės mažiau galimybių teikti savo paslaugos ir turės poveikį tarpvalstybinėms investicijoms.

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad su vidaus rinka yra nesuderinama tokia valstybės narės arba išjos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti. Pažymėtina, kad valstybės pagalbos išimtys yra apibrėžtos SESV, išimtys aiškinamos siaurai, o Projekto nuostatos nepatenka tarp nurodytų išimčių.

Projektas vertintinas SESV valstybės pagalbos nuostatos kontekste, nes siūlomas reguliavimas atitinka valstybės pagalbos kriterijus. Visų pirma, Projektas paveiktų „įmones“ kaip jos suprantamos pagal SESV. Nepriklausomai nuo teisinės formos, „įmone“ SESV kontekste laikomas ekonomine veikla užsiimantis subjektas[4]. Tai atitinka Projektu siekiamas įteisinti valstybei ir savivaldybėms priklausančių gydymo įstaigų ligoninės vaistines, kurios užsiimtų mažmenine vaistų prekyba.

Kaip minėta anksčiau, dėl Projekto valstybės valdomos įmonės atsidurtų palankesnėje padėtyje negu kiti identiška veikla užsiimantys privatūs subjektai. Priėmus Projektą valstybės įmonei būtų suteikiamos geresnės sąlygos, kurių ji negautų įprastai vykdydama veiklą rinkos sąlygomis. Tai atitinka SESV draudžiamą valstybės pagalbą, nes galimybė veiklą finansuoti iš valstybės biudžeto valstybinėms ligoninių vaistinėms suteiktų konkurencinį pranašumą lyginant su privačiais subjektais, veikiančiais savo rizika, todėl taip pat tai atitinka SESV kriterijų dėl esamo arba potencialaus sąžiningos konkurencijos iškraipymo. Be to, Projektu būtų palaikomos specifinės įmonės, Projekto taikymas yra selektyvus.

Dalis valstybinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra renovuotos Europos Sąjungos fondų lėšomis, kurios, siekiant išvengti valstybės pagalbos, tikėtina, buvo suteiktos su sąlyga, kad lėšos bus skirtos ne komercinės veiklos vykdymui. Taigi sprendimas vykdyti komercinę veiklą (mažmeninės prekybos vaistais veikla) asmens sveikatos priežiūros įstaigos padaliniui (ligoninės vaistinei), kai šios įstaigos pastato, kuriame ir veiktų ligoninės vaistinė, renovacijai buvo panaudotos ES lėšos, gali būti nesuderinamas su minėtomis ES finansavimo sąlygomis.

Pažymėtina, kad Projektu ketinama teikti parama neatitinka SESV 107 str. 2 d. ir 3 d. nuostatų, pagal kurias valstybės pagalba neprieštarauja vidaus rinkai. Taip pat mažmeninės vaistų prekybos rinkos atveju nėra pagrindo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (VESP), t. y, kad valstybė pati vykdytų mažmeninę prekybą vaistais. Visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, tai tokia ekonominė veikla, kuria teikiamos visuotinės naudos paslaugos, kurių rinka be valstybės intervencijos neteiktų arba teiktų kitokiomis kokybės, saugos, prieinamumo, lygių galimybių ar visuotinio prieinamumo sąlygomis. Mažmeninė vaistų prekybos rinka yra liberalizuota rinka, ji veikia konkurencijos sąlygomis, o vaistų prieinamumas šalies teritorijoje yra efektyvus (žr. į pateiktus EBPO duomenis apie vaistinių rodiklį šalyje). Todėl mažmeninės vaistų prekybos rinkoje nėra pagrįsta teikti VESP.

Pagal SESV nuostatas už įvertinimą, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka yra atsakinga Europos Komisija. Atkreipiame dėmesį, kad pagalba, kurią valstybė narė teikia nesuderinusi su Europos Komisija (pagal SESV 108(3) str.) ir kuriai netaikomi pranešimo išimtį numatantys ES teisės aktai yra neteisėta.

Pažymėtina, kad Projektu siekiama teikti parama neatitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento[5] nuostatų ir nėra mažareikšmė (neatitinka de minimis kriterijų), todėl apie ją reikalinga pranešti ES teisės aktų nustatyta tvarka.

Priėmus Projektą būtų pažeidžiama įsisteigimo laisvė

Pagal SESV 49 straipsnį vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Taip pat draudžiami apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.

Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktiką, tokiais apribojimais laikomos visos priemonės, kurios ne tik draudžia, bet ir kliudo (gali kliudyti) arba dėl kurių naudojimasis šia laisve tampa mažiau patrauklus[6]. Projektu valstybės įstaigoms būtų suteikiamos privilegijos verstis mažmenine prekyba, o privatiems subjektams, vykdantiems tą pačią veiklą, būtų sudaromos mažiau palankios sąlygos įsisteigti Lietuvoje siekiant vykdyti mažmeninės prekybos vaistais veiklą ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES valstybių narių kapitalo įmonėms. Kadangi poveikis gali pasireikšti kitų ES valstybių narių subjektų atžvilgiu, Projektas patenka į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.

Siame kontekste Projektu siūlomos įteisinti nuostatos, kurios sukuria išskirtines sąlygas ir suteikia privilegijas Lietuvos valstybės įstaigoms (t. y. asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose veiktų jų padaliniai - ligoninės vaistinės) (SESV kontekste) yra laikytinos pagal SESV 49 straipsnį draudžiamomis priemonėmis, nes iškreipia konkurenciją rinkoje, Projekto nuostatos nepagrįstai ir neproporcingai atgrasytų kitus ES valstybių narių subjektus nuo įsisteigimo Lietuvos Respublikoje ir mažmeninės prekybos vaistais veiklos vykdymo. Pažymėtina, kad Projektu ligoninės vaistinių veikla būtų finansuojama ne tik iš mažmeninės prekybos vaistais gautų pajamų bet ir iš valstybės biudžeto lėšų.

Priešingai negu privatūs subjektai, ligoninės vaistinės veiktų ne savo rizika, taip pat šioms vaistinėms būtų suteikiamos patalpos ligoninėse vykdyti mažmeninę prekybą, todėl valstybinės vaistinės išlaidos patalpoms būtų mažesnės palyginti su privačių vaistinių atitinkamomis išlaidomis.

Priėmus Projektą būtų pažeidžiama kapitalo judėjimo laisvė

Pagal SESV 63 straipsnį uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Kapitalo judėjimas, be kita ko, reiškia tiesiogines investicijas dalyvaujant įmonės valdyme turint akcijų, kurios suteikia galimybę veiksmingai dalyvauti jos valdyme bei kontrolėje („tiesioginės investicijos“) ir įgyti vertybinių popierių kapitalo rinkoje, siekiant atlikti tik finansinę investiciją ir neketinant daryti įtakos įmonės valdymui bei kontrolei („portfelinės investicijos“)[7]. Taigi Projekto nuostatos patenka į SESV 63 straipsnio reguliavimo sritį, nes Projekto įsiteisėjimas (iš esmės - valstybinių vaistinių tinklo įkūrimas ir atitinkamai sąžiningos konkurencijos iškraipymas) galėtų daryti įtaką kitų valstybių narių subjektų sprendimams, konkrečiai - atgrasyti nuo investicijų darymo.

Pagal ESTT praktiką, draudžiamais apribojimais reikia laikyti nacionalines priemones, kurios gali sukliudyti arba apriboti įmonių akcijų įgijimą arba atgrasyti kitų valstybių narių investuotojus nuo investavimo į jų kapitalą[8].

Įsisteigimo laisvės ir kapitalo judėjimo laisvės išimtys ir jų proporcingumas

ES teisės reikalavimai dėl įsisteigimo ir kapitalo judėjimo laisvės gali būti netaikomi, jeigu suvaržymai yra pateisinami, inter alia, visuomenės sveikatos sumetimais. Be to, ribojimais ne tik turi būti siekiama tikslų, susijusių su visuomenės sveikata, tačiau ir pati priemonė turi atitikti būtinumo ir proporcingumo kriterijus. Iš Projekto nuostatų nėra aišku, kokių tikslų yra siekiama.

Pastebėtina, kad nėra aišku, kokių tikslų konkrečiai yra siekiama Projektu. Abejonių kelia Projektu siūlomos priemonės būtinumas ir proporcingumas. Kaip minėta, kad Lietuvoje vaistinių prieinamumas yra vienas didžiausių tarp ES ir EBPO valstybių narių, prieinamumo dydis per dešimtmetį išlieka pastovus. Be to, Projekto rengėjai nepateikia duomenų, pagrindžiančių valstybės intervencijos poreikį siekiant didinti ne tik vaistų prieinamumą, bet ir konkurenciją vaistinių sektoriuje. Šiuo požiūriu Projektas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, o ne objektyviais duomenimis, todėl Projektas laikytinas neatitinkančiu priemonės būtinumo reikalavimo.

1.2. Seimo narių pasiūlymų dėl Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939, registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

Seimo narių pasiūlymų Projektui iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo nebuvo registruota.

2.1. Ar Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP- 1939 siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus, inter alia, ar jis atitinka pamatinius laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principus?

Atitiktis kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktikai

Dėl ekspertiniam vertinimui atlikti nustatytų apimties ir laiko apribojimų, rengiant vertinimą buvo analizuojama viešai prieinama susisteminta informacija apie vaistinių veiklos reguliavimą Europos Sąjungoje, inter alia, Europos Sąjungos institucijų duomenų bazės, parengti tyrimai, lyginamųjų tyrimų rezultatų apibendrinimai ir kt. Atliekant ekspertinį vertinimą analogiškų atvejų, kaip siūloma nustatyti

Projektu, nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad daugelyje ES valstybių narių veikia ligoninių vaistinės, tačiau jos funkciškai atskiriamos nuo visuomeninių vaistinių (pavyzdžiui, Austrija, Lenkija, Kroatija, Vengrija ir kt.).

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, mažuma Europos valstybių turi valstybės valdomas vaistines, kurios užsiima komercine veikla ir teikia paslaugas visuomenei. Valstybinės vaistinės būdingos Kroatijai, Slovėnijai ir Serbijai.9 Italijoje ir Švedijoje pastebima tendencija valstybinių vaistinių atsisakyti.

Tam tikruose Italijos regionuose istoriškai savivaldybių valdomos vaistinės vis dažniau parduodamos privatiems subjektams, o Švedijoje 2009 metais buvo įvykdyta reforma dėl kurios absoliuti dauguma vaistinių dabar priklauso privatiems subjektams, o ne valstybei kaip buvo iki reformos.10 Šie duomenys ir tendencijos sudaro prielaidas manyti, kad valstybinės vaistinės yra būdingos mažiau išsivysčiusiose regionuose, arba jų veikimas pagrįstas istorinėmis aplinkybėmis (Italija), išsivysčiusios šalys valstybių vaistinių atsisako.

Projektu būtų suteikiama pagal SESV draudžiama valstybės pagalba

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad su vidaus rinka yra nesuderinama tokia valstybės narės arba išjo s valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti. Pažymėtina, kad valstybės pagalbos išimtys yra apibrėžtos SESV, išimtys aiškinamos siaurai, o Projekto nuostatos nepatenka tarp nurodytų išimčių.

Projektas vertintinas SESV valstybės pagalbos nuostatos kontekste, nes siūlomas reguliavimas atitinka valstybės pagalbos kriterijus.

Visų pirma, Projektas paveiktų „įmones“ kaip jos suprantamos pagal SESV. Nepriklausomai nuo teisinės formos, „įmone“ SESV kontekste laikomas ekonomine veikla užsiimantis subjektas13. Tai atitinka Projektu siekiamas įteisinti valstybei ir savivaldybėms priklausančių gydymo įstaigų ligoninės vaistines, kurios užsiimtų mažmenine vaistų prekyba.

Įteisinus Projektą būtų pažeidžiama įsisteigimo laisvė

Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, tokiais apribojimais laikomos visos priemonės, kurios ne tik draudžia, bet ir kliudo (gali kliudyti) arba dėl kurių naudojimasis šia laisve tampa mažiau patrauklus.14 Projektu valstybės įstaigoms būtų suteikiamos privilegijos verstis mažmenine prekyba, o privatiems subjektams, vykdantiems tą pačią veiklą, būtų sudaromos mažiau palankios sąlygos steigtis ir vykdyti veiklą. Šis poveikis gali pasireikšti kitų ES valstybių narių subjektų atžvilgiu, todėl Projektas patenka į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.

Šiame kontekste Projektu siūlomos įteisinti nuostatos, kurios sukuria išskirtines sąlygas ir suteikia privilegijas tam tikriems nacionaliniams viešiems subjektams yra laikytinos pagal SESV 49 straipsnį draudžiamomis priemonėmis, nes iškreipia konkurenciją rinkoje, Projekto nuostatos nepagrįstai ir neproporcingai atgrasytų kitus ES valstybių narių subjektus nuo įsisteigimo Lietuvos Respublikoje ir tam tikros veiklos vykdymo. Pažymėtina, kad Projektu valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsteigtų ligoninės vaistinių veikla būtų finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Priešingai negu privatus subjektai, vaistinės veiktų ne savo rizika, taip pat vaistinėms butų nemokamai ar mažesne kaina suteikiamos patalpos asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdyti mažmeninę prekybą.

Įteisinus Projektą būtų pažeidžiama kapitalo judėjimo laisvė

Pagal SESV 63 straipsnį uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Kapitalo judėjimas, be kita ko, reiškia ir tiesiogines investicijas dalyvaujant įmonės valdyme turint akcijų, kurios suteikia galimybę veiksmingai dalyvauti jos valdyme bei kontrolėje („tiesioginės investicijos“) ir įgyti vertybinių popierių kapitalo rinkoje, siekiant atlikti tik finansinę investiciją ir neketinant daryti įtakos įmonės valdymui bei kontrolei („portfelinės investicijos“) 15. Taigi Projekto nuostatomis siekiami reguliuoti santykiai patenka į SESV 63 straipsnio reguliavimo sritį, nes Projekto įsiteisėjimas (iš esmės - valstybinių vaistinių tinklo įkūrimas ir atitinkamai sąžiningos konkurencijos iškraipymas) galėtų daryti įtaką kitų valstybių narių subjektų sprendimams, konkrečiai - atgrasyti nuo investicijų darymo.

Pagal ESTT praktiką, draudžiamais apribojimais reikia laikyti nacionalines priemones, kurios gali sukliudyti arba apriboti atitinkamų įmonių akcijų įgijimą arba atgrasyti kitų valstybių narių investuotojus nuo investavimo į jų kapitalą16.

Įsisteigimo laisvės ir kapitalo judėjimo laisvės išimtys ir jų proporcingumas

ES teisės reikalavimai dėl įsisteigimo ir kapitalo judėjimo laisvės gali būti netaikomi, jeigu jie yra pateisinami, inter alia, visuomenės sveikatos sumetimais. Be to, ribojimais ne tik turi būti siekiama tikslų, susijusių su visuomenės sveikata, tačiau ir pati priemonė turi atitikti būtinumo ir proporcingumo kriterijus. Dėl Projekto tikslo pastebėtina, kad nėra aišku, kokių tikslų konkrečiai yra siekiama. Sveikatos apsaugos tikslas gali būti preziumuojamas pagal tai, kad Aiškinamajame rašte yra iškeliama vaistinių prieinamumo problema, taigi Projekto tikslas gali būti laikomas susijusiu su visuomenės sveikatos tikslu.

Abejonių kelia Projektu siūlomos priemonės būtinumas ir proporcingumas. Kaip minėta, kad Lietuvoje vaistinių prieinamumas yra vienas didžiausių tarp ES ir EBPO valstybių narių, prieinamumo dydis per dešimtmetį išlieka pastovus. Be to, Projekto rengėjai nepateikia duomenų, pagrindžiančių valstybės intervencijos poreikį siekiant didinti ne tik prieinamumą, bet ir konkurenciją vaistinių sektoriuje. Šiuo požiūriu Projektas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, o ne objektyviais duomenimis, todėl Projektas laikytinas neatitinkančiu priemonės būtinumo reikalavimo. Taip pat pažymėtina, kad Projekto tikslų yra įmanoma pasiekti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis.

Vaistinės yra jų veikla yra vienas labiausiai valstybės reguliuojamų sektorių. Valstybė reguliuoja receptinių vaistų antkainius, kompensuojamųjų vaistų kainas bei kompensavimo mechanizmą. Kompensuojamųjų vaistų pirkėja yra valstybė ir jie perkami jos organizuojamų pirkimų metu.

Konkurencijos taryba yra farmacijos rinkos tyrimus (2013 m. - Vaistų lygiagretaus importo ir 2016 m. kompensuojamųjų vaistų sektoriaus). Tyrimai rodo, kad konkurenciją farmacijos rinkoje riboja teisinis reguliavimas. Būtent dėl to, pacientai „negauna konkurencijos kuriamos naudos, o PSDF lėšos nėra naudojamos efektyviai“. Atsižvelgiant j tai, siūloma sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reguliuojančius farmacijos įmonių veiklą. Europos Komisijos užsakymu yra atlikta studija apie reguliacinius ribojimus vaistinių veikloje, kuri analizuoja reguliavimo ekonominį poveikį vaistinių veiklai ir nustato neigiamą koreliaciją tarp vaistinių veiklos reguliavimo ir vaistinių produktyvumo ir efektyvumo.

2.2. Koks yra Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1939 siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, kuriame, inter alia, yra numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybe teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; taip pat numatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo Sąžiningos konkurencijos laisvę?

Projekto nuostatos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - LRKT) praktika

Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) vykdomasis subjektas, ši sistema yra finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto išteklių.

Pagal Projektą, ligoninės vaistinės ir privačių subjektų įsteigtos vaistinės užsiimtų tapačia veikla, todėl teisiniu požiūriu šie subjektai turi būti vertinami asmenų lygiateisiškumo imperatyvo kontekste. Pagal Projektą iš valstybės biudžeto lėšų galėtų būti steigiamos vaistinės, kurios rinkoje veiktų tokiais pačiais pagrindais kaip ir privačių juridinių asmenų steigiamos visuomenės vaistinės. Ligoninės vaistinė kaip gydymo įstaigos padalinys veiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose ir galėtų nepatirti patalpų įsigijimo ar nuomos sąnaudų arba patirtų jas ne pilna apimtimi (jei sąnaudos būtų padalintos vaistų prekybos ir gydymo paslaugų veikloms). O privačios vaistinės, užsiimančios mažmenine prekyba vaistais, tokias sąnaudas patiria pilna apimtimi, mokėdamos rinkos kainą. Taigi, ligoninių vaistinės, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose, įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš privačias vaistines. Nemokamas ar pigesnis patalpų suteikimas ligoninės vaistinėms iškreiptų konkurenciją. Konkurencijos taryba taip pat įvertino, kad nemokamas patalpų suteikimas gali iškreipti konkurenciją.17

Taigi priėmus projektą ligoninės vaistinėms būtų sudaromos palankesnės sąlygos veikti rinkoje, atitinkamai privatiems subjektams būtų sudaromos mažiau palankios, nevienodos ūkinės veiklos vykdymo sąlygos. Projektas neatitinka Konstitucijoje numatytų reikalavimų ir LRKT praktikoje suformuoto ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos aiškinimo. Priešingai, sąžiningos konkurencijos apsaugos konstitucinis imperatyvas suponuoja pareigą susilaikyti nuo tokių veiksmų, t. y. nepriimti Projekto.

2.3. Koks yra Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1939 siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Europos Sąjungos teisiniu valstybes pagalbos, kaip ji yra suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio, reglamentavimu?

Projektu būtų suteikiama pagal SESV draudžiama valstybės pagalba

Projektas vertintinas SESV valstybės pagalbos nuostatos kontekste, nes siūlomas reguliavimas atitinka valstybės pagalbos kriterijus.

Visų pirma, Projektas paveiktų „įmones“ kaip jos suprantamos pagal SESV. Nepriklausomai nuo teisinės formos, „įmone“ SESV kontekste laikomas ekonomine veikla užsiimantis subjektas20. Tai atitinka Projektu siekiamas įteisinti valstybei ir savivaldybėms priklausančių gydymo įstaigų ligoninės vaistines, kurios užsiimtų mažmenine vaistų prekyba.

3. Jeigu teikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas analizuojama konkrečią Europos Sąjungos valstybių narių praktika, turi būti nurodyti tos šalies pasirinkto reguliavimo pranašumui, įvardyti tokio reguliavimo trūkumai ir iškilusios problemos. Paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečios Europos Sąjungos valstybes nares analizę, turi aprašyti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimą, struktūrą, apimtį.

4. Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939 ir Seimo narių pasiūlymai dėl Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939, registruoti iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo, turi būti įvertinti ir pateikta galutine nepriklausoma ekspertų išvada.

Jeigu išvadoje siūloma tikslinti teises akto projektą, turi būti suformuluoti konkretūs siūlymai (teises akto projekto tekstas) ir pateiktas šių siūlymų pagrindimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Projekto nuostatos neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų principų, LRKT praktikos ir priėmus projektą būtų pažeidžiama ES teisė, konkrečiai - teikiama draudžiama valstybės pagalba, pažeidžiamos įsisteigimo ir kapitalo judėjimo laisvės, rekomenduojama nepriimti Projekto.

Konkurencijos taryba yra farmacijos rinkos tyrimus (2013 m. - Vaistų lygiagretaus importo ir 2016 m. kompensuojamųjų vaistų sektoriaus). Tyrimai rodo, kad konkurenciją farmacijos rinkoje riboja teisinis reguliavimas. Būtent dėl to, pacientai „negauna konkurencijos kuriamos naudos, o PSDF lėšos nėra naudojamos efektyviai“. Atsižvelgiant į tai, siūloma sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reguliuojančius farmacijos įmonių veiklą. Europos Komisijos užsakymu yra atlikta studija apie reguliacinius ribojimus vaistinių veikloje, kuri analizuoja reguliavimo ekonominį poveikį vaistinių veiklai ir nustato neigiamą koreliaciją tarp vaistinių veiklos reguliavimo ir vaistinių produktyvumo ir efektyvumo.

Nepritarti

Siūlomas teisinis reguliavimas nenustato jokių papildomų ūkio subjektų veiklos ribojimų.

Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vaistinės nėra geresnėse sąlygose, nes 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai, kuriais pakeista viešųjų gydymo įstaigų turto valdymo forma iš panaudos į patikėjimo teise. Tai reiškia, kad viešosios gydymo įstaigos taip pat patirs turto valdymo sąnaudas, nes turto nusidėvėjimo sąnaudos, turto išlaikymas turės būti dengiamos iš viešosios gydymo įstaigos gaunamų pajamų. Vadinasi tiek privačios vaistinės, tiek valstybės vaistinės veiklai vykdyti patirs tas pačias veiklos sąnaudas.

Visgi, pirmiausia Projektu siekiama gerinti pigiausių vaistinių preparatų, ypač pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu bei asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Vertinant tai, kas aukščiau paminėta, valstybinės vaistinės konkurencijos prasme bus labiau apribotos nei visuomenės vaistinės, kurioms netaikomas pigiausio vaisto kriterijus.

Pažymėtina, kad pagal Konstituciją valstybė turi teisę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 straipsnio 3 dalis); valstybei taip pat nustatyta pareiga ginti vartotojo interesus (46 straipsnio 5 dalis). Farmacinė veikla yra labai svarbi visai visuomenei. Vaistinės veikla – ypač svarbi farmacinės veiklos rūšis. Ši veikla susijusi su ypatingomis prekėmis – vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl jai gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Farmacinė veikla yra labai svarbi visai visuomenei. Vaistinės veikla – ypač svarbi farmacinės veiklos rūšis. Ši veikla susijusi su ypatingomis prekėmis – vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl jai gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Projektu siūlomas reguliavimas nėra susijęs su valstybės pagalba, nes nenumatoma jokių išskirtinių sąlygų ligoninės vaistinėms, t. y. ligoninės vaistinės jokios valstybės paramos vaistinių veiklos vykdymui negaus.

Dėl vaistinių veiklai naudojamo turto sąnaudų argumentai pateikti aukščiau.

Pažymėtina tai, kad įstatymo projektu jokie papildomi reikalavimai ir sąlygos steigtis visuomenės vaistinėms (arba galimybę steigti visuomenės vaistinę siejant su ligoninės vaistinės buvimu atitinkamoje veiklos teritorijoje) nėra numatyti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas (12 organizacijų vardu), 2018-06-01	1			Siunčiame Jūsų dėmesiui 12 organizacijų atvirą laišką dėl pareigos remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Esame sunerimę dėl mūsų valstybėje stiprėjančios ekonominės politikos krypties, kuomet įvairiuose sektoriuose nepagrįstai plečiama valstybės ir savivaldybių kapitalo įmonių veikla. Valstybinės institucijos užsiima komercinio pobūdžio veikla ir vis stipriau stengiasi šią kryptį išlaikyti, nors daugeliu atvejų, tokia veikla jau yra teikiama privačių fizinių ar juridinių asmenų. Tokiais veiksmais Lietuvoje išstumiamos privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos. Valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje gali būti pateisinamas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad tam tikros paslaugos gyventojams yra būtinos ir, kad rinkoje šių paslaugų nėra ir negali būti. Kol Lietuvoje yra privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos, valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas, mūsų nuomone, yra negalimas, nes prieštarauja LR Konstitucijai ir kenkia Lietuvos gyventojų socialinei ir ekonominei gerovei. Todėl prašome Jus nedelsiant įvertinti ydingą dabartinės politikos kryptį, nes: - pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principą, įtvirtintą LR konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d., - išstumiamas privatus verslas, užkertamas kelias ateiti užsienio investicijoms, ypač į tas sritis, kur valstybės finansavimo nepakanka (pensijų, sveikatos ir kt.); - Lietuvos gyventojams atimama paslaugų pasirinkimo laisvė ir galimybė gauti kokybiškas paslaugas; - keliama grėsmė viešiesiems finansams, nes prisiimami vis didesni įsipareigojimai valstybinio kapitalo įmonių veiklos nuostolius dengti mokesčių mokėtojų pinigais; - kuriamos prielaidos korupcijai ir nepotizmui (savų giminių ar draugų protegavimui); - sprendimai priimami be tinkamo poveikio vertinimo, neatsižvelgiant į kompetentingų institucijų, ekspertų ir rinkos dalyvių pastabas. Savo argumentus išdėstome prisegtame laiške. Esame sunerimę dėl mūsų valstybėje stiprėjančios ekonominės politikos krypties, kuomet įvairiuose sektoriuose nepagrįstai plečiama valstybės ir savivaldybių kapitalo įmonių veikla. Valstybinės institucijos užsiima komercinio pobūdžio veikla ir vis stipriau stengiasi šią kryptį išlaikyti, nors daugeliu atvejų, tokia veikla jau yra teikiama privačių fizinių ar juridinių asmenų. Tokiais veiksmais Lietuvoje išstumiamos privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos (LR) ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (LR Konstitucijos 46 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, valstybės priedermė remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Tai yra viena pagrindinių šalies ūkio reguliavimo taisyklių (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus, nepaneigti sąžiningos konkurencijos, kitų LR Konstitucijoje įtvirtintų Lietuvos ūkio principų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutarimas). Ypatingai reiškiame susirūpinimą dėl šių planuojamų pokyčių ir jau vykstančių procesų: <...> 2. Seime svarstomas Farmacijos įstatymo pakeitimo pasiūlymas (Nr. XIIIP-1939) leisti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms steigti struktūrinį padalinį - taip vadinamą „ligoninės vaistinę“, kuriai būtų leidžiama ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, bet ir visiems gyventojams parduoti (išduoti) vaistinius preparatus. Mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos valstybinių gydymo įstaigų, įgautu nepagrista konkurencini pranašumą prieš privataus kapitalo vaistines. Valstybinės ligoninės ar kitos gydymo įstaigos dažnai patalpas ir (ar) pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei; taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. „Nemokamos“ patalpos nesuteikiamos ar mokestinės lengvatos netaikomos privačioms vaistinėms. <...> Todėl prašome nedelsiant įvertinti ydingą dabartinės politikos kryptį, nes: • pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principą, įtvirtintą LR konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d., išstumiamas privatus verslas, užkertamas kelias ateiti Lietuvos ir užsienio investicijoms, ypač į tas sritis, kur valstybės finansavimo nepakanka (pensijų, sveikatos ir kt); • Lietuvos gyventojams atimama paslaugų pasirinkimo laisvė ir galimybė gauti kokybiškas paslaugas; • keliama grėsmė viešiesiems finansams, nes prisiimami vis didesni įsipareigojimai valstybinio kapitalo įmonių veiklos nuostolius dengti mokesčių mokėtojų pinigais; • kuriamos prielaidos korupcijai ir nepotizmui (savų giminių ar draugų protegavimui); • sprendimai priimami be tinkamo poveikio vertinimo, neatsižvelgiant į kompetentingų institucijų, ekspertų ir rinkos dalyvių pastabas.	Nepritarti	Projekte numatytas siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą gyventojų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais, gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją valstybė turi teisę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 straipsnio 3 dalis); valstybei taip pat nustatyta pareiga ginti vartotojo interesus (46 straipsnio 5 dalis). Farmacinė veikla yra labai svarbi visai visuomenei. Vaistinės veikla – ypač svarbi farmacinės veiklos rūšis. Ši veikla susijusi su ypatingomis prekėmis – vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl jai gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Nuosavybės teisė bei ūkinės veiklos laisvė yra socialinės prigimties ir gali būti ribojamos. Projekte numatyti siūlymai siejasi tik su ta farmacine veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Siekiant, kad būtų vartojami saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, yra vienodai svarbios tiek vaistinės savininko, tiek jos vadovo bei vaistinėje dirbančių specialistų profesinės žinios, vaistinių, įskaitant ligoninių vaistines, veikla yra licencijuojama, jose privalo dirbti farmacinės veiklos vadovas, kuriuo gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją, bei pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistų, kuriems suteikta pakankamai įgaliojimų atlikti jiems pavestas pareigas. Projektu siekiama gerinti pigiausių vaistinių preparatų, ypač pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu ir asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą.
2.	Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2018-11-19	1			Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (toliau - Asociacija) susipažinusi su LR Farmacijos įstatymo pakeitimo projektu teikia savo pastabas ir siūlymus. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-705 35 straipsnio įstatymo projektu Nr. XII1P-1939 (toliau - Projektas) yra siūloma pakeisti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad ligoninės vaistines gali steigti ne tik stacionarinės, bet ir visos kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bei siūloma nustatyti, kad tokios vaistinės ne tik aprūpins šią įstaigą vaistiniais preparatais, tačiau galės vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams. Pagal siūlomą įtvirtinti reglamentavimą valstybei bei savivaldybėms priklausančioms gydymo įstaigoms sukuriamos sąlygos steigti naujus iš valstybės biudžeto finansuojamus ūkio subjektus - ligoninės vaistines, kurios užsiims mažmenine prekyba vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, kitaip tariant Projektu yra siūloma valstybei dalyvauti versle. Dėl Projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms Pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės šaltinis - Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija) nusako pagrindinius teisinio reguliavimo objektus ir tikslus Lietuvoje. Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytos šios Lietuvos ūkio formavimo ir organizavimo pamatinės nuostatos: Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą; valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip. kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei; įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; valstybė gina vartotojo interesus. Taigi, Konstitucijoje yra numatyta, kad šalies ūkio pagrindas - privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, o viešojo administravimo subjektų pareiga – reguliuoti ūkinę veiklą ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas), Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą yra pažeidžiamos ar sudaromos prielaidos pažeisti ir kitose šio straipsnio dalyse išdėstytas teisės normas. Konstitucinio Teismo aktuose (inter alia 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. balandžio 29 d.. 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimuose) išdėstyta plati oficialioji konstitucinė doktrina, kuria atskleidžiamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų turinys. Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d.. 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Dėl valstybės dalyvavimo versle principų Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime (byla Nr. 42/03) yra nurodęs, „Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Šios trys vertybės – privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - apibrėžia tautos ūkio pagrindą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis aiškintina atsižvelgiant inter alia šio straipsnio 2 dalį (valstybė remia visuomenei naudingas pastangas bei iniciatyvą) ir į šio straipsnio 3 dalį (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei). “ Laikydamasi Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių šalies ūkio organizavimo principų, valstybė turėtų rūpintis konkurencijos skatinimu, ieškoti priežasčių, kas trukdo sąžiningai konkurencijai, tačiau valstybė neturėtų tapti privataus verslo konkurente, kadangi valstybės dalyvavimas rinkoje apsunkina rinkoje veikiančių privačių verslo subjektų veiklos sąlygas ir stabdo jų verslo plėtrą. Valstybė komercinės veiklos gali imtis tik išimtinais atvejais, kai tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti, ir kai jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija tarp privačių ūkio subjektų ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai. Tokie valstybės dalyvavimo versle principai seka ne tik iš Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, tačiau yra nustatyti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) rekomendacijose dėl valstybės valdomų įmonių valdymo (OECD Guidelines on Corporate Governance o f State-Owned Enterprises, 2015). Projektą lydinčiame aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Projektą paskatino priežastis, jog pacientai, hospitalizuoti stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose, negali ligoninės vaistinėse įsigyti ambulatoriškai gydyti paskirtų kompensuojamųjų vaistų ir kitų receptinių vaistinių preparatų. Daugelyje ligoninių ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų jau veikia visuomenės vaistinės, kuriose tiek hospitalizuoti pacientai, tiek visi kiti asmenys, turi galimybę įsigyti reikiamų vaistų, todėl įsteigus šiose sveikatos priežiūros įstaigose ligonės vaistinę, situacija pacientams niekaip nepasikeistų ir nepagerėtų, tačiau yra tikimybė, jo g situacija gali pablogėti, jeigu ligoninės vaistinė „išstums“ tokiose sveikatos priežiūros įstaigose veikiančią daugiau nei vieną vaistinę. Net ir tuo atveju, jeigu kurioje nors sveikatos priežiūros Įstaigoje šiuo metu nėra visuomenių vaistinių, ši Projekto aiškinamajame rašte nurodyta problema gali būti išspręsta kitais būdais, pavyzdžiui į sveikatos priežiūros įstaigą pritraukiant vieną ar kelias privačias visuomenės vaistines, kurios pacientams parduotų (išduotų) reikiamas vaistinės prekes. Svarbu pažymėti, jo g valstybei, prieš priimant sprendimus imtis ūkinės veiklos, būtina atlikti poveikio analizę ir įvertinti, ar patiriama tokio sprendimo nauda tikrai nusvers žalą. Taigi, valstybė, suplanavusi imtis komercinės veiklos, turėtų atsakyti į klausimą, kokias realias problemas jos veikla išspręstų, o kokias sukurtų, ar jo s veikla netaps privačios iniciatyvos ribojimu. Tik turint pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti, ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija tarp privačių ūkio subjektų ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai, valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas. Dėl Projekto atitikties sąžiningos konkurencijos principams Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė yra svarbi Lietuvos Respublikos visuomenės teisinė vertybė. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą, jo g įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad ši nuostata [...] inter alia reiškia įsipareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei numatyti priemonės ir būdai ja i apsaugoti. Be to, ši nuostata reiškia, kad ir kitų valstybės ir savivaldos institucijų teisės aktais negalima pažeisti minėti} konstitucinių principų (Konstitucinio Teismo 2002 04 09 nutarimas). Konstitucijoje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos samprata, jo s gynimo mechanizmas, ūkio subjektų pareigos konkuruojant yra sukonkretintos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau - Konkurencijos įstatymas). Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Sąžiningos konkurencijos laisvės principas konkretizuojamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį draudžiama viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės Projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, pagal kurias ligoninės vaistinės užsiims mažmenine prekyba vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, kyla pagrįsta rizika, jo g dabar sveikatos priežiūros įstaigos patalpose veikiančios visuomenės vaistinės negalės konkurencingai veikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomasis subjektas, o šios sistemos veiklai yra skiriami valstybės ir savivaldybių biudžeto ištekliai. Pagal siūlomą įtvirtinti reglamentavimą ligoninės vaistinės galės veikti sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose, kurios yra finansuojamos valstybės lėšomis. Tokiu atveju valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos ūkinės veiklos vykdymui, t. y. vaistinių preparatų užpirkimui, įrangai, darbuotojų samdymui, veiklos vykdymui bus naudojamos sveikatos priežiūros įstaigos patalpos. Tokiu būdu valstybės lėšomis finansuojamos ligoninės vaistinės, gyventojams teikdamos farmacines paslaugas, neabejotinai atsidurs geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna. Taip pat svarbu pažymėti, jo g kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazines kainas ir jų kompensavimo lygį lemia valstybės nustatytas reguliavimas. Todėl jeigu viešojo administravimo subjektai veikia toje pačioje rinkoje, kuri yra valstybės reguliuojama, toks dviejų funkcijų sutapatinimas vėl gali pažeisti sąžiningos konkurencijos principus ir kliudyti privačių ūkio subjektų veiklai. Jei valstybinė įmonė veikia konkurencinėje aplinkoje, valstybė privalo užtikrinti, kad jos įmonės rinkoje veiktų efektyviai ir sąžiningai, kad jai nebūtų suteikiamas pranašumas, nebūtų subsidijuojama jos veikla. Dėl Projekto atitikties SESV nuostatoms (valstybės pagalba) Pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Šiai situacijai yra aktualios Europos Sąjungos teisės nuostatos, įtvirtinančios konkurencijos taisykles. Ligoninių vaistinių veiklos išplėtimas, kada jos veiks mažmeninės prekybos vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis rinkoje, ir jų veiklai vykdyti būtų skiriami valstybės ištekliai galėtų būti kvalifikuojamas valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 107 straipsnį. SESV 107 straipsnyje yra numatyta, kad valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri. palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Remiantis SESV 108 straipsniu valstybėms narėms yra nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas. Asociacija siūlo nepritarti Projektui iš esmės ir atsisakyti siekio išbalansuoti esamą mažmeninės farmacijos rinką.	Nepritarti	Projekte numatytas siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą gyventojų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais, gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją valstybė turi teisę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 straipsnio 3 dalis); valstybei taip pat nustatyta pareiga ginti vartotojo interesus (46 straipsnio 5 dalis). Farmacinė veikla yra labai svarbi visai visuomenei. Vaistinės veikla – ypač svarbi farmacinės veiklos rūšis. Ši veikla susijusi su ypatingomis prekėmis – vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl jai gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Nuosavybės teisė bei ūkinės veiklos laisvė yra socialinės prigimties ir gali būti ribojamos. Projekte numatyti siūlymai siejasi tik su ta farmacine veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Siekiant, kad būtų vartojami saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, yra vienodai svarbios tiek vaistinės savininko, tiek jos vadovo bei vaistinėje dirbančių specialistų profesinės žinios, vaistinių, įskaitant ligoninių vaistines, veikla yra licencijuojama, jose privalo dirbti farmacinės veiklos vadovas, kuriuo gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją, bei pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistų, kuriems suteikta pakankamai įgaliojimų atlikti jiems pavestas pareigas. Projektu siekiama gerinti pigiausių vaistinių preparatų, ypač pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu ir asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą.
3.	Lietuvos vaistinių asociacija, 2018-11-19	1			Lietuvos vaistinių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1939 (toliau ir Projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad ligoninės vaistines gali steigti visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, o tokios vaistinės turi teisę ne tik aprūpinti šias įstaigas vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, tačiau ir gali vaistinius preparatus parduoti gyventojams. Informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms, įskaitant, bet neapsiribojant, jog: 1) Projektu teikiamas siūlymas iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų sistema, pagal kurią galima būtų išskirti visuomenės vaistines ir ligoninių vaistines, kurios aprūpina išimtinai tose ligoninėse stacionariai gydomus ligonius. Pagal esamą teisinį reguliavimą, ligoninių vaistinės steigiamos tam, kad užtikrintų tinkamą ligoninių stacionare gydomų ligonių gydymą, kurio sudėtinė dalis yra ir šių ligonių aprūpinimas vaistiniais preparatais bei sąlygų tinkamam jų vartojimui užtikrinimas. Ligoninių vaistinių veiklos pobūdis lemia tai, kad vaistiniai preparatai neišduodami (neparduodami) stacionare negydomiems asmenims. Preziumuojama, kad ligoninių stacionare negydomi asmenys, įsigydami vaistinius preparatus patys asmeniškai, turi gauti farmacinę paslaugą, kurią visuomenės vaistinėse suteikia vaistininkas. Kadangi ligoninių vaistinėse farmacinė paslauga gyventojams neteikiama, pagal esamą reguliavimą ligoninių vaistinėms, jų patalpoms, įrengimams keliami žymiai mažesni reikalavimai, nei visuomenės vaistinėms. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu norima tiesiog suniveliuoti ligoninių vaistinių bei visuomenės vaistinių vykdomą veiklą, kas iš esmės lemtų ligoninių vaistinių veiklos specifiškumo panaikinimą, nes joms turėtų būti keliami lygiai tokie patys reikalavimai, kokie keliami visuomenės vaistinėms; 2) Projektu nustačius, kad ligoninės vaistines gali steigti ne tik ligoninės, t.y. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o visos be išimties asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančios įstaigos, „ligoninės vaistinės“ sąvoka ne tik netektų prasmės, tačiau taptų netgi klaidinanti; 3) priėmus siūlomą pataisą, liktų neaišku, koks kokybinis specifinis) kriterijus įgalintų atskirti visuomenės vaistines, skirtas aptarnauti visus be išimties gyventojus, nuo ligoninių vaistinių, kurios taip pat įgytų tokią teisę; 4) LNSS priklausančių biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomas viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas lemia jų veiklos valstybinį finansavimą, t.y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė, ar viena iš dalininkių, skiria valstybės turtą bei lėšas tinkamam šių įstaigų funkcijų vykdymui bei jų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos, kurios vykdytų betarpiškai su jų teikiamomis viešosiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusią veiklą, t.y. verstųsi vaistinės veikla ir teiktų farmacines paslaugas neapibrėžtam gyventojui ratui, atsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna. Analogiškas pastabas pateikia ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos nurodydamas, kad siūlomas reguliavimas iš esmės reikštų, jog iš valstybės biudžeto galėtų būti steigiamos vaistinės, kurios rinkoje veiktų tokiais pačiais pagrindais kaip ir privačių juridinių asmenų steigiamos visuomenės vaistinės. Tokiais atvejais valstybės biudžeto lėšų panaudojimas ūkinės veiklos vykdymui suteiktų ligoninės vaistinėms pranašumą prieš privačias rinkoje veikiančias vaistines. Toks reguliavimas galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos konstitucijos 46 straipsniui, kuriame, inter alia, yra numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; taip pat, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Kaip teisingai pažymi Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, iš valstybės biudžeto steigiamos vaistinės reikš valstybės pagalbą, kaip ji yra suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį, kuriame yra numatyta, kad valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas. Taip pat Asociacija pritaria Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad dėl Projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė, taip pat Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos siūlymui gauti ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą.	Nepritarti	Projekte numatytas siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą gyventojų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais, gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją valstybė turi teisę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 straipsnio 3 dalis); valstybei taip pat nustatyta pareiga ginti vartotojo interesus (46 straipsnio 5 dalis). Farmacinė veikla yra labai svarbi visai visuomenei. Vaistinės veikla – ypač svarbi farmacinės veiklos rūšis. Ši veikla susijusi su ypatingomis prekėmis – vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl jai gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Nuosavybės teisė bei ūkinės veiklos laisvė yra socialinės prigimties ir gali būti ribojamos. Projekte numatyti siūlymai siejasi tik su ta farmacine veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Siekiant, kad būtų vartojami saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, yra vienodai svarbios tiek vaistinės savininko, tiek jos vadovo bei vaistinėje dirbančių specialistų profesinės žinios, vaistinių, įskaitant ligoninių vaistines, veikla yra licencijuojama, jose privalo dirbti farmacinės veiklos vadovas, kuriuo gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją, bei pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistų, kuriems suteikta pakankamai įgaliojimų atlikti jiems pavestas pareigas. Projektu siekiama gerinti pigiausių vaistinių preparatų, ypač pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu ir asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą.
4.	VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018-11-21	1			Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939 (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus. Projektas siūlo leisti ligoninės vaistinę steigti bet kuriai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Tai dar labiau išplėstų potencialų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių tinklą. Šiuo metu ligoninės gali įsigyti vaistus ir tiekti juos savo pacientams, gydomiems stacionare. 2018-10-18 priimtas Farmacijos įstatymo pakeitimas Nr. XIII-1559[9] suteikė teisę ligoninių vaistinėms pardavinėti kompensuojamuosius vaistinius preparatus tos gydymo įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams. Projekte pasiūlymas, jog kiekviena gydymo įstaiga, įgautų teisę įsteigti prekybos vaistais vietą ir užsiimti mažmenine prekyba vaistais sukelia žemiau išvadintas grėsmes ir neigiamas pasekmės. 1. Sprendimas leisti valstybinėms gydymo įstaigoms užsiimti komercine veikla – nepagrįstas. Dauguma ligoninių (ar gydymo įstaigų) priklauso valstybei ar savivaldybėms. Tai reiškia, kad valstybiniam kapitalui atsiranda galimybė užsiimti komercine veikla – mažmenine prekyba vaistais. Turint galvoje intensyvią konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje ir tai, kad Lietuvos ūkis, t.y. komercinė veikla konstituciškai remiasi privačia nuosavybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir privačia iniciatyva, komercine veikla neturėtų užsiimti valstybės ar savivaldybių gydymo įstaigos. Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad “Valstybės institucijų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių funkcijų nevykdančiose įmonėse ir įstaigose nėra pagrįstas ir racionalus, jei tam naudojami žmogiškieji ištekliai, skiriama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir perduodama turto, tačiau negaunama atitinkama investicijų grąža.” (VK, Nr. Y-2017-6). 2. Kyla grėsmė, kad viešieji resursai, skirti gydymui, bus naudojami mažmeninės prekybos veiklai. Ligoninė, pradėjusi prekiauti vaistais, vykdytų dvi skirtingas veiklas: gydymą, kuris finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, savivaldybių, valstybės biudžetų ir mažmeninę prekybą vaistais, kuri finansuojama vaistų vartotojų (ir PSDF lėšų, tiek, kiek vartotojai pasinaudoja vaistų kompensacijomis). Tai reiškia, kad gydymo įstaiga, kuri pradėtų prekiauti vaistais, veiktų ir viešaisiais finansais apmokamoje srityje su labai apribota konkurencija (t. y. gydyme), ir konkurencingoje rinkoje, finansuojamoje privačiomis vartotojų lėšomis (t. y. prekyba vaistais). Tuo tarpu vaistinės veiktų tik viename – prekybos vaistais – srityje. Kyla pavojus, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės kryžmiškai subsidijuoti prekybos vaistais sritį iš gydymui skirtų lėšų ir resursų. Šiuo metu dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių yra privataus kapitalo, kurios privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Tuo tarpu ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Naudojimasis šiomis patalpomis gydymo įstaigoms yra suteiktas vykdyti gydymo veiklą. Kyla grėsmė, kad ligoninėms ar kitoms įstaigoms pradėjus mažmeninę prekybą vaistais, patalpos, kurios buvo suteiktos gydymo veiklai, be kita ko bus naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. Tokiu atveju viešieji resursai bus naudojami ne pagal paskirtį, o tai savo ruožtu prieštarautų valstybės ir savivaldybės turto naudojimo principams, išdėstytiems LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. 3. Gali būti pažeisti sąžiningos konkurencijos principai. Gydymo įstaigos iš esmės nepatiria pastatų kapitalo kaštų. Tuo tarpu privačios mažmeninės prekybos vaistais įmonės – patiria. Tokiu būdu, mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principas ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose jau veikia privačiam kapitalui priklausančios mažmeninės prekybos vaistais vietos. Vaistinių asociacijos duomenimis, yra 53 vaistinės, esančios ligoninėse (apima vaistines, kurios yra ligoninių pastatuose; ligoninės pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai ligoninei; visai šalia ligoninių – tik išėjus iš ligoninės pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje) ir 141 vaistinės esančios kitose gydymo įstaigose (apima vaistines, kurios yra gydymo įstaigų pastatuose; gydymo įstaigos pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai gydymo įstaigai; visai šalia gydymo įstaigų – tik išėjus iš gydymo įstaigos pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje). Jei gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti joms priklausančias vaistines ir, jei gydymo įstaigos galės pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos priemonėmis (kaip paminėta aukščiau), kyla pavojus, kad gydymo įstaigos gali tiesiog išstumti konkurentus, t. y. privačias vaistines, iš gydymo įstaigų pastatų. Tokiu būdu ši Projekto nuostata sudarytų sąlygas konkurencijos principų pažeidimams. Siūlome nepritarti Projektui.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme yra nurodyta, kad viešoji įstaiga yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, tenkinantis viešuosius interesus. Minėtas įstatymas nedraudžia viešosioms įstaigoms verstis komercine veikla, tačiau skirtingai nuo pelno siekiančių juridinių asmenų viešoji įstaiga pelną gali naudoti tik viešosios įstaigos veiklos tikslams užtikrinti, bet ne paskirstyti įstaigos dalyviams.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2018-05-24	1			(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje 2018 m. gegužės 18 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo narių Irenos Degutienės ir Antano Matulo kreipimasis „Dėl Farmacijos įstatymo“, kuriame Konkurencijos tarybos prašoma pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės parengto Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939 (toliau – Projektas). (2) Dėkojame už Jūsų kreipimąsi. (3) Projektu siūloma įtvirtinti šias reglamentavimo naujoves: leidimas ligoninių vaistines steigti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms; leidimas ligoninės vaistinėms ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis[10], bet ir leisti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams. (4) Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomais įtvirtinti pakeitimais siekiama: a) gerinti neturinčiose stacionaro asmens sveikatos priežiūros įstaigose vaistinių preparatų valdymo sistemą ir skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą, todėl siūloma leisti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms steigti struktūrinį padalinį – ligoninės vaistinę; b) gerinti vaistinių preparatų (įskaitant ir ambulatoriškai skiriamų kompensuojamųjų vaistinių preparatų) prieinamumą hospitalizuotiems pacientams, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos dienos stacionare teikiamų paslaugų prieinamumą ir sudaryti teisines prielaidas efektyviau jas planuoti, todėl siūloma leisti ligoninės vaistinei ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, bet ir gyventojams parduoti (išduoti) vaistinius preparatus. Tai sudarys teisines prielaidas gyventojams įsigyti jiems reikiamų vaistinių preparatų ligoninės vaistinėse, nebereikės eiti į visuomenės vaistines ieškoti recepte išrašytų vaistinių preparatų. (5) Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad siūlomas ligoninių vaistinių funkcijų išplėtimas skatins konkurenciją vaistų rinkoje ir prisidės prie vaistų kainų mažinimo, ypač įvertinus faktą, kad ligoninių vaistinės (ypač klinikinių) vaistus gali įsigyti dideliais kiekiais pirkdamos juos per Centrinės perkančiosios organizacijos vykdomus centralizuotus viešuosius pirkimus. (6) Konkurencijos taryba pagal kompetenciją įvertino Projektu siūlomus pakeitimus ir toliau pateikia savo pastabas. (7) Projekto 1 straipsnyje siūloma pakeisti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 5 dalį bei 17 dalį ir jas išdėstyti taip: „5. Ligoninės vaistinė – asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Ligoninės vaistinėje vaistiniai preparatai gali būti parduodami (išduodami) ir gyventojams“; „17. Ligoninės vaistinę gali steigti tik asmens sveikatos priežiūros įstaiga“. (8) Taigi Projektu siūloma leisti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms steigti ligoninės vaistines, kurios ne tik aprūpins asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, bet ir gyventojams parduos (išduos) vaistinius preparatus, kad jiems nebereikėtų eiti į vaistines[11]. Konkurencijos tarybos nuomone, tokia Projekto 5 straipsnio formuluote iš esmės yra siekiama įteisinti valstybinių vaistinių tinklo sukūrimą. (9) Įvertinusi Projekto nuostatas ir jo lydinčiuose dokumentuose pateiktą informaciją, Konkurencijos taryba daro išvadą, jog Projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, pagal kurias ligoninės vaistinės užsiims mažmenine prekyba vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis. (10) Pagal siūlomą įtvirtinti reglamentavimą valstybei bei savivaldybėms priklausančioms gydymo įstaigoms sukuriamos sąlygos steigti naujus iš valstybės biudžeto finansuojamus ūkio subjektus – ligoninės vaistines. Konkurencijos taryba pažymi, kad nors ligoninės vaistinių steigimas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto, tačiau nei Projekte nei jį lydinčiuose dokumentuose nėra numatyta lėšų projektui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad ligoninės vaistinei įsteigti yra reikalingos patalpos, įranga, kvalifikuotas personalas, bei prekės darytina išvada, kad netinkamai buvo įvertintas poveikis biudžetui. (11) Be to, neaišku kokiais pagrindais naujų ūkio subjektų nauja ūkinė veikla bus vykdoma valstybei priklausančiose patalpose. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į Konkurencijos tarybos atliktą valstybės turto analizę, kuri rodo, kad nemokamas patalpų suteikimas gali iškreipti konkurenciją[12]. (12) Projektu siūlomu reglamentavimu sukuriamos prielaidos valstybei bei savivaldybėms vienu metu (nors ir netiesiogiai) dalyvauti ūkinėje veikloje ir įgyvendinti viešąjį administravimą savo įkurto ar valdomo bei su juo konkuruojančių ar galinčių konkuruoti ūkio subjektų atžvilgiu, kas sąlygoja šių teisinių ir ekonominių rizikų kilimą: a) interesų konfliktą[13] tarp viešojo administravimo subjekto vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir viešojo administravimo veiklos; b) skaidrumo problemą, nes praktiškai yra neįmanomas arba sunkiai įmanomas išteklių skiriamų viešajai neūkinei ir ūkinei veiklai atskyrimas; c) neteisėtos valstybės pagalbos[14] suteikimą, nes valstybės išteklių naudojimas ūkinei veiklai finansuoti suteiktų pranašumą valstybės valdomai įmonei, kurio ji negautų veikdama rinkos sąlygomis; d) korupcijos riziką[15]: galimybę daryti politinę įtaką pasitelkiant valstybės valdomos įmonės finansus, galimybę įdarbinti tam tikrus asmenis neskaidriai ir pan.; e) efektyvumo problemą: turėdama išimtines ar palankesnes sąlygas (pvz., naudotis valstybei priklausančiu turtu) veikti rinkoje valstybės valdoma įmonė turi menkesnes paskatas dirbti efektyviai. Be to, dėl papildomų reikalavimų taikomų valstybiniam verslui tokiai įmonei yra sunkiau prisitaikyti prie naujovių, reaguoti į pokyčius rinkoje. Šiuo metu veikiančių valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) efektyvumo klausimą vertino ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Jos nuomone dalies VVĮ ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir viešųjų įstaigų veikla nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms[16]; f) investavimo regione patrauklumo problemą: valstybės įmonei veikiant rinkoje, privatus verslas dėl esamos ar tariamos diskriminacijos valstybės valdomos įmonės naudai gali būti nelinkęs investuoti. (13) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, įtvirtinantis pagrindinius ūkinės veiklos ir konkurencijos laisvės apsaugos principus, numato, kad: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. <...>“. (14) Taigi, Konstitucija aiškiai įvardija, kad privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva yra Lietuvos ūkio pagrindas; kad privatiems asmenims suteikiama laisvė ir iniciatyva kurti, gaminti, parduoti, pirkti, teikti paslaugas. Valstybė gi: skatina, saugo, remia, reguliuoja. Jeigu privatūs asmenys savo veikla nesilaiko valstybės reguliavimų ir draudimų, vėl gi įsikiša valstybė, kuri gina vartotojų interesus, saugo gamtos išteklius ir pan. (15) Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę“[17]. (16) Konkurencijos taryba pažymi, kad tik turint pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti, ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija tarp privačių ūkio subjektų ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai, valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas. (17) Aptariamu atveju, pagal Konkurencijos tarybos turimus duomenis, šiuo metu Lietuvos ligoninėse veikia 53 vaistinės[18], o kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose veikia 141 vaistinė[19]. Pagal siūlomą įtvirtinti reglamentavimą, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsteigus „ligoninės vaistines“ gali susidaryti situacija, kai įsteigtos ligoninės vaistinės bus vienintelės vykdančios tokio pobūdžio veiklą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi situacija dėl teikiamų paslaugų pacientams nepasikeis, nepagerės, atskirais atvejais net gali pablogėti (pavyzdžiui, kai ligoninėje pagal dabartinį reglamentavimą veikia daugiau nei viena vaistinė), tiesiog privačias vaistines šiuo metu veikiančias Lietuvos ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pakeis valstybinės, taip vadinamos „ligoninės vaistinės“. Aptariamu reglamentavimu Projekto rengėjai teikia siūlymą valstybei steigti vaistines, plėsti jų veiklą, kitaip tariant, teikia siūlymą valstybei dalyvauti versle. (18) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad siūlymas valstybei įsteigti valstybinių vaistinių tinklą, nesuderinamas ir su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijomis dėl valstybės valdomų įmonių valdymo[20], pagal kurias valstybė gali dalyvauti konkrečioje rinkoje tik išimtiniais atvejais. (19) Konkurencijos taryba yra ne kartą pasisakiusi, kad nustatant konkrečios ūkinės veiklos reguliavimą, turi būti sudarytos kuo palankesnes sąlygos ūkio subjektų veiksmingai konkurencijai, iš kurios naudą gautų vartotojai (pacientai) ir visa valstybė. Reguliavimas negali būti perteklinis ar protekcionistinis. Priešingai, kiekviena valstybės institucija savo kompetencijos ribose pirmiausiai turi siekti aiškaus, skaidraus, proporcingo ir nediskriminacinio teisinio reguliavimo, o ne svarstyti naujų valstybės kapitalo subjektų steigimo ir jų veiklos reglamentavimo galimybę. (20) Taip pat primename, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazines kainas ir jų kompensavimo lygį lemia valstybės nustatytas reguliavimas. Receptinių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai yra reguliuojami. Išvadų, kad valstybės nustatytas reguliavimas riboja konkurenciją bei naudingas rinkos senbuviams, Konkurencijos taryba priėjo atlikusi du rinkos tyrimus: 2013 metais Vaistų lygiagretaus importo[21] ir 2016 metais kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos tyrimą[22]. Tenka apgailestauti, kad į Konkurencijos tarybos išvadas, siūlančias keisti reguliavimą nėra atsižvelgiama. Konkurencijos tarybos nuomone už farmacijos politiką atsakingos valstybės institucijos pirmiausia turėtų išanalizuoti esamas įėjimo į Lietuvos farmacijos rinką bei veikimo joje kliūtis, jų proporcingumą siekiamiems tikslams, pavyzdžiui, įvertinti, kokios šiuo metu yra galimybės steigtis ir veikti rinkoje naujiems ūkio subjektams, smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms; ar gali pacientai reikiamą receptinį vaistą nusipirkti elektroniniu būdu, o mažmeninės prekybos įmonės – įsigyti vaistus kaimyninių šalių rinkose; ar proporcinga siekiamiems tikslams prekybos vaistiniais preparatais tvarka; peržiūrėti reikalavimus vaistinio preparato registracijai, kuris jau registruotas bent vienoje Europos Sąjungos šalyje. (21) Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog Konkurencijos taryba, vertindama Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus teisės aktus, nustatančius esmines veikimo aptariamoje rinkoje taisykles, yra ne kartą nurodžiusi, jog teisės aktų projektai neatitinka bendrųjų reikalavimų keliamų teisės aktų projektų turiniui: normos yra dviprasmiškos, sunkiai suprantamos, yra neaiškumų, kurie nepaaiškinti nei pačiame teisės akto projekte, nei jo lydimuosiuose dokumentuose. Taip pat pažymime, kad esminės veikimo rinkoje taisyklės privalo būti reglamentuojamos įstatymais ar Vyriausybės nutarimais, bet ne ministro įsakymais. Deja, šio teisės aktų hierarchijos principo neretai nėra laikomasi. (22) Apibendrindama išdėstytą, Konkurencijos taryba toliau nuosekliai laikosi pozicijos ir nepritaria Projekto nuostatoms dėl valstybinių vaistinių tinklo steigimo. Konkurencijos taryba pažymi, kad dar praėjusiais metais įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtus Farmacijos įstatymo projektus ir paskelbė nepritarianti iniciatyvai steigti valstybinį vaistinių tinklą[23]. Į Konkurencijos tarybos pateiktas pastabas Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė. (23) Jei Jums kiltų su šiuo raštu susijusių klausimų, prašome kreiptis į mūsų instituciją.	Nepritarti	Siūlomas teisinis reguliavimas nenustato jokių papildomų ūkio subjektų veiklos ribojimų. Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vaistinės nėra geresnėse sąlygose, nes 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai, kuriais pakeista viešųjų gydymo įstaigų turto valdymo forma iš panaudos į patikėjimo teise. Tai reiškia, kad viešosios gydymo įstaigos taip pat patirs turto valdymo sąnaudas, nes turto nusidėvėjimo sąnaudos, turto išlaikymas turės būti dengiamos iš viešosios gydymo įstaigos gaunamų pajamų. Vadinasi tiek privačios vaistinės, tiek valstybės vaistinės veiklai vykdyti patirs tas pačias veiklos sąnaudas. Viešosios gydymo įstaigos nėra viešojo administravimo subjektai, o viešąsias paslaugas teikiantys ūkio subjektai, todėl vykdant vaistinių veiklą nekyla interesų konfliktas. Pažymėtina, kad viešosios gydymo įstaigos ir šiuo metu teikia mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas naudojant tą pačią gydymo įstaigų infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius.
2.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-06-11	1			Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad juo siekiama leisti steigti ligoninės vaistinę visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir tokioms vaistinėms sudaryti galimybes aprūpinti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, bet ir leisti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatėme esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad: 1. Projekto aiškinamajame rašte neaptarta, kiek išlaidų (pvz., rinkodaros tikslams, papildomiems darbuotojų etatams, patalpų pritaikymui ar pan.) gali patirti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos pradėti prekybą vaistiniais preparatais ne tik toje įstaigoje besigydantiems pacientams, bet ir joje nesigydantiems, ir iš kokių šaltinių bus šios lėšos. 2. Projekto aiškinamajame rašte taip pat neaptarta, kokių veiksmų bus imamasi, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigų ligoninės veiks nuostolingai: kokių šaltinių lėšomis nuostoliai bus dengiami ir kaip tai gali turėti įtakos vaistinių preparatų ir vaistinių prekių kainoms pacientams, kurie bus gydomi toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Manome, kad Projektas galėtų būti įvertintas ir dėl atitikties konkurencijos teisei.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad Projektu nesiekiama imperatyviai viešąsias gydymo įstaigas įpareigoti steigti vaistines, detalių paskaičiavimų sistemos mastu pateikti neįmanoma. Vaistų kainodara Lietuvos Respublikoje yra griežtai reguliuojama ir ji nepriklauso nuo įstaigos veiklos efektyvumo. Jei ligoninės vaistinės veikla bus nuostolinga, tokia veikla galės būti nutraukiama.
3.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2018-06-12	1, 3			Sveikatos apsaugos ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939 (toliau - Projektas), kuriuo siūloma leisti ligoninės vaistinės parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams, atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas (toliau - Farmacijos įstatymo projektas), kuriuo siūloma leisti ligoninės vaistinei, jei ji yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - ASPĮ), kuri teikia dienos stacionaro paslaugas, struktūrinis padalinys, pacientams parduoti (išduoti) kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant sveikatos priežiūros paslaugą. Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti visuomenės interesą ir gerinti ASPĮ dienos stacionare teikiamų paslaugų prieinamumą ir sudaryti teisines prielaidas efektyviau jas planuoti. Tai sudarys teisines prielaidas ASPĮ pačioms aprūpinti dienos stacionare gydomus pacientus reikiamais kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais - pacientams atvykus į ASPĮ dienos stacionarą, kur jam išrašomas vaistinis preparatas, reikalingas gydymui dienos stacionare, nebereikės eiti į visuomenės vaistines ieškoti recepte išrašytų vaistinių preparatų, juos galės įsigyti vietoje - ligoninės vaistinėje. Taip pat tai leis ASPĮ teikti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas. Dabartinė dienos stacionare vartojamų kompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo tvarka yra ydinga, nes neužtikrinamas tinkamas kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumas dienos stacionare gydomiems pacientams. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone Projekte numatytas siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą gyventojų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą. Pažymėtina, pagal Konstituciją valstybė turi teisę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 straipsnio 3 dalis); valstybei taip pat nustatyta pareiga ginti vartotojo interesus (46 straipsnio 5 dalis). Farmacinė veikla yra labai svarbi visai visuomenei. Vaistinės veikla - ypač svarbi farmacinės veiklos rūšis. Ši veikla susijusi su ypatingomis prekėmis - vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl jai gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Nuosavybės teisė bei ūkinės veiklos laisvė yra socialinės prigimties ir gali būti ribojamos. Įstatyme projekte numatyti siūlymai siejasi tik su ta farmacine veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Siekiant, kad būtų vartojami saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, yra vienodai svarbios tiek vaistinės savininko, tiek jos vadovo, tiek vaistinėje dirbančių specialistų profesinės žinios. Taip pat ES Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-l 71/07 ir C-172/07 yra pabrėžęs, kad atsižvelgdamos į šį pavojų visuomenės sveikatai ir socialinės apsaugos sistemų finansinei pusiausvyrai, valstybės narės gali taikyti griežtus reikalavimus už vaistų platinimą mažmena atsakingiems asmenims, būtent kalbant apie jų pardavimo sąlygas ir pelno siekimą. Siūlome tikslinti Projekto 2 straipsnio 2 dalį, atsisakant įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir numatant, kad „2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, nes tik sveikatos apsaugos ministras turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus – pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų patvirtinimo“. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos teisės departamento pateiktam siūlymui patikslinti 35 straipsnio 18 dalį, kad ši nuostata netaikoma ligoninės vaistinėms.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2018-06-14	1			Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau - Ūkio ministerija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Matulo ir Irenos Degutienės 2018 m. gegužės 17 d. paklausimą Nr. SN-S-365 dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939 (toliau - Įstatymo projektas). Šiuo metu galiojančio Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 5 dalis nustato, kad ligoninės vaistinė - tai vaistinė, kuri yra sveikatos priežiūros įstaigos (įmonės) padalinys, aprūpinantis ligoninę vaistiniais preparatais ir (ar) ekstemporaliaisiais vaistiniais preparatais, bet neturintis teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams. Įstatymo projektu siekiama pakeisti minimą normą - praplėsti ligoninės vaistinių veiklos sritį ir nustatyti, kad ligoninės vaistinė yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuris aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Tuo pačiu projektu siūloma nustatyti, kad vaistiniai preparatai būtų parduodami (išduodami) ir gyventojams. Vadovaudamosi siūlomu priimti Įstatymo projektu, ligoninės vaistines galės steigti visos asmens priežiūros sveikatos įstaigos, pvz., stomatologijos kabinetai, odontologijos klinikos ir pan., kurios aprūpins steigėją (asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri nebūtinai bus ligoninė) vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Todėl iš siūlomo Įstatymo projekto ir aiškinamajame rašte pateiktos informacijos lieka nesuprantamas vaistinių diferencijavimo tikslas, nes ligoninės vaistinė iš esmės nesiskirs nuo visuomenės vaistinių. Taip pat iš Įstatymo projekto lydimųjų dokumentų nėra aiškus tolesnis ligoninės vaistinių veiklos reglamentavimas. Pagal dabar galiojantį reglamentavimą ligoninės vaistinėse vaistiniai preparatai išduodami (parduodami) stacionare gydomiems asmenims, joms yra keliami mažesni reikalavimai nei visuomenės vaistinėms, teikiančioms farmacines paslaugas gyventojams. Pagal siūlomą įtvirtinti įstatymo pakeitimą ligoninės vaistinėse gyventojai galėtų gauti farmacinę paslaugą, kurią visuomenės vaistinėse suteikia vaistininkas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad ligoninių vaistinių veiklai turėtų būti keliami tokie patys reikalavimai, kokie keliami visuomenės vaistinėms. Taip pat lieka neaišku, kaip šis klausimas turėtų būti reglamentuotas dėl tų asmens priežiūros įstaigų, kuriose jau yra viena vykdanti veiklą vaistinė, nes, remiantis dabar galiojančio Farmacijos įstatymo 38 straipsniu, vykdyti veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija. Kyla klausimas, ar dabar sveikatos priežiūros įstaigos patalpose veikiančios visuomenės vaistinės galės veikti, jeigu ligoninės vaistinė veiks kaip visuomenės vaistinė. Lieka neaišku, ar, priėmus Įstatymo projektą, ligoninių vaistinėms bus suteikta galimybė vykdyti nuotolinę vaistinių preparatų prekybą, kaip kad tokia galimybė šiuo metu Farmacijos įstatyme įtvirtinta vaistinėms. Jeigu ligoninės vaistinė galės prekiauti vaistiniais preparatais ir nuotoliniu būdu, tai ligoninės vaistinė vykdys visuomenės vaistinės veiklą ir rinkoje veiks kaip bet kuris ūkio subjektas. Neaiški ir kita nuostata - ar ligoninės vaistinėse bus galima įsigyti vaistinių preparatų pagal veterinarinių vaistų receptus ir paraiškas sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kaip dabar tokią galimybę nustato šiuo metu galiojančio Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 10 dalis. Jeigu taip, svarstytina, ar tai tikrai ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos, funkcija. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės gali veikti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose, kurios yra finansuojamos valstybės lėšomis, t. y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė ar viena iš dalininkių, skiria valstybės turtą ir lėšas šioms įstaigoms išlaikyti ir jų funkcijoms tinkamai atlikti. Todėl manytina, kad valstybės lėšomis finansuojamos ligoninės vaistinės, gyventojams teikdamos farmacines paslaugas, atsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna. Minėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra detalizuojama, kiek biudžeto lėšų pareikalaus ligoninės vaistinių veiklos išplėtimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ligoninių vaistinių veiklos išplėtimas (veiklai vykdyti būtų skiriami valstybės ištekliai, pvz.: piniginės lėšos, suteikiamas valstybei priklausantis turtas - patalpos) galėtų būti laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 107 straipsnį, t. y. ligoninių vaistinėms būtų suteiktas ekonominis pranašumas, kurio jos negautų veikdamos rinkos sąlygomis. Todėl siekiant išvengti neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo rizikos, apie Įstatymo projektą reikėtų informuoti Europos Komisiją. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomu įtvirtinti reglamentavimu būtų sukurta interesų konflikto rizika tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, vykdomos asmens sveikatos priežiūros veiklos ir ūkinės komercinės veiklos (farmacinių paslaugų teikimo). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Ūkio ministerija, būdama konkurencijos politikos formuotoja, nepritaria teikiamoms Įstatymo projekto nuostatoms dėl ligoninių veiklos išplėtimo. Verslo aplinkos gerinimas iš esmės prisideda prie konkurencingumo didinimo. Atsižvelgdama į tai, Ūkio ministerija nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nustatant konkrečios ūkinės veiklos reguliavimą, turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos ūkio subjektų veiksmingai konkurencijai, o valstybė versle turėtų dalyvauti tik išimtiniais atvejais, kai rinkoje veikiantys ūkio subjektai iš tiesų negali patenkinti būtinų bendrųjų visuomenės poreikių.	Pritarti iš dalies	Projekte numatytas siūlymas leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą gyventojų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais, gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją valstybė turi teisę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 straipsnio 3 dalis); valstybei taip pat nustatyta pareiga ginti vartotojo interesus (46 straipsnio 5 dalis). Farmacinė veikla yra labai svarbi visai visuomenei. Vaistinės veikla – ypač svarbi farmacinės veiklos rūšis. Ši veikla susijusi su ypatingomis prekėmis – vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, todėl jai gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Nuosavybės teisė bei ūkinės veiklos laisvė yra socialinės prigimties ir gali būti ribojamos. Projekte numatyti siūlymai siejasi tik su ta farmacine veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Siekiant, kad būtų vartojami saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, yra vienodai svarbios tiek vaistinės savininko, tiek jos vadovo bei vaistinėje dirbančių specialistų profesinės žinios, vaistinių, įskaitant ligoninių vaistines, veikla yra licencijuojama, jose privalo dirbti farmacinės veiklos vadovas, kuriuo gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją, bei pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos specialistų, kuriems suteikta pakankamai įgaliojimų atlikti jiems pavestas pareigas. Projektu siekiama gerinti pigiausių vaistinių preparatų, ypač pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu ir asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-03-27 Nutarimas Nr. 304	1				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1004 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939 (toliau – Įstatymo projektas) reguliavimo tikslui leisti steigti ligoninės vaistinę visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bei leisti ligoninės vaistinei ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, bet ir leisti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui: 1. Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 35¹, 59¹, 68¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju¹ skirsniu įstatymas Nr. XIII-1408, kuriuo, be kita ko, įteisinta galimybė steigti ligoninės vaistines asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios neteikia stacionaro paslaugų, siūlyti Seimui Įstatymo projekte atsisakyti 1 straipsnio 2 dalies nuostatos.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-03-27 Nutarimas Nr. 304	1	2			1.2. Kaip ir pažymėta 2018 m. balandžio 11 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939“, patikslinti keičiamo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 18 dalį, numatant, kad ji netaikoma ligoninės vaistinėms.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-03-27 Nutarimas Nr. 304				*	2. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas ligoninių vaistinėms, kurios yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, galėtų būti vertinamas kaip valstybės pagalba, siekiant išvengti neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo rizikos, apie Įstatymo projektą turėtų būti informuota Europos Komisija.	Pritarti
4.	Seimo narys D. Kaminskas, 2020-06-10	1				Argumentai: nekuriant atskiro vaistinių tinklo, esamoje struktūroje tikslinga sudaryti galimybę steigti ligoninių vaistines ne bet kuriai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, o tik asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kuri teikia stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių struktūroje jos jau yra. Ligoninių vaistinėse pacientams būtų suteikta galimybė vietoje juos įsigyti, kas ypač aktualu rajonuose ir regionuose gyvenantiems, kurie išvyksta po hospitalizavimo. Be to, vaistinius preparatus galėtų įsigyti ir ne ligoninėse besigydantys. Viena iš prioritetinių šios Vyriausybės programos krypčių yra gyventojų išlaidų vaistams mažinimas. Ligoninių vaistinės įgalintų padidinti konkurenciją vaistų rinkoje, sumažinti vaistų kainą ir užtikrinti vaistų prieinamumą visiems pacientams. Atsirastų galimybė, pagal poreikį, ligoninių vaistinėms dirbti budinčios vaistinės režimu, nes stacionarai dirba ištisą parą. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 2. Pakeisti 35 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Ligoninės vaistinę gali steigti tik asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas“.	Nepritarti	Vis daugiau pacientų sveikatos problemų stengiamasi išspręsti ambulatoriškai – didinama ambulatorinių paslaugų plėtra ir apimtys, be reikalo neguldant jų į stacionarą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neteikiančių stacionaro paslaugų, teikiamos paslaugos ir jų apimtys nuolat plečiasi: plėtojamos slaugos ir paliatyviosios slaugos paslaugos, chirurgijos paslaugos dienos stacionare ir kt. Atsižvelgiant į tai, ligoninės vaistines būtina turėti ne tik stacionarinėms įstaigoms, bet ir ambulatorines paslaugas teikiančioms įstaigoms.
5.	Seimo narys A.Veryga 2020-06-23					Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma papildomai keisti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35¹straipsnį, yra būtina tikslinti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939) pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939 pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ”LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 35 IR 35¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS”	Pritarti
6.	Seimo narys A.Veryga 2020-06-23	2 N				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis daugiau asmens sveikatos priežiūros ir farmacinių paslaugų teikiama nuotoliniu būdu bei siekiant pagerinti vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad galimybė įsigyti vaistinius preparatus ir gauti farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu yra ypač aktuali gyventojams, gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra vaistinės, taip pat tai ypač aktualu ekstremaliųjų situacijų (karantino metu), kai gyventojams reikia vengti fizinio kontakto, taip pat į tai, kad pagal Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1939 keičiamą Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 5 dalį siūloma leisti ir ligoninės vaistinei vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams bei panaikinamas draudimas ligoninės vaistinei nuotoliniu būdu siūlyti vaistinius preparatus, siekiant teisinio aiškumo tikslinga šiuo metu galiojančią Farmacijos įstatymo 35¹ straipsnio 1 dalį koreguoti nustatant, kad siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu galėtų ir ligoninės vaistines. Pasiūlymas: Papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. 35¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 35¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Siūlymo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotoliniu būdu parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į gyventojo pageidaujamą vietą.“	Pritarti	Pagal teikiamą siūlymą, taip pat patikslintos įstatymo projekto 1 straipsniui keičiamos Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatos.
7.	Seimo narys A.Veryga 2020-06-23	3 N				Argumentai: Įstatymo projekto Nr. Nr. XIIIP-1939 2 straipsnyje nustatoma, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir atitinkamai įpareigojama Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad minėti terminai praėjo ir siekiant duoti pakankamai laiko sveikatos apsaugos ministrui parengti įgyvendinamuosius teisės yra būtina atidėti įstatymo įsigaliojimo terminą. Taip pat siūloma atsisakyti įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, nes jokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų rengti nereikės. Pasiūlymas: Buvusį 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja ~~2019~~ 2021 m. sausio 1 d. 2. ~~Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir~~ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki ~~2018~~ 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1939(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

[1] Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvada „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo ūkio subjektams“. 2018-01-17, Nr. (2.11E-35) 6V-131.

[3] Europos Komisija: Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje

vartojamos valstybės pagalbos sąvokos, 2016-07-19, 2016/C 262/1.

[4] Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos C /2016/2946, 24-27 punktai.

[6] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimas Gebhard, C-55/94, Rink. p. 1-4165, 37 punktas; 2004 m. spalio 5 d. sprendimas CaixaBank France, C-442/02, Rink. p. 1-8961, 11 punktas.

[7] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. kovo 16 d. sprendimas Trummer ir M ayer, C-222/97, Rink. p. 1-1661, 21 punktas; 2002 m. birželio 4 d. sprendimas Komisija p rieš Prancūziją, C-483/99, Rink. p. 1-04781, 36 ir 37 punktai.

[8] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 4 d. sprendimas Kom isija p rieš Prancūziją, C-483/99, Rink. p. I-04781, 41 punktas; 2005 m. birželio 2 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, C-174/04, Rink. p. 1-4933, 30 ir 31 punktai; 2006 m. sausio 19 d. sprendimas Bouanich, C-265/04, Rink. p. 1-923, 34 ir 35 punktai.

[9] Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 15, 17, 27, 33, 35, 36, 39, 48, 57 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 65-1 straipsniu įstatymas

[10] Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis: „Vaistinių prekės – gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų prevencijai, taip pat asmens higienai ir kūno priežiūrai skirtos prekės, kurias galima įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, reikalavimų. Ši sąvoka neapima vaistinių preparatų“, prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FF33B3BF23DD/gRoLvrgCbW.

[11]„Vaistinė – juridinis asmuo, konkrečioje veiklos vietoje vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą <...>“ Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis, prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FF33B3BF23DD/gSvIKZFihk

[13] 2014 m. spalio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-10/2014 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, susijusių su vežimo taksi paslaugų teikimu Vilniaus mieste, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, prieiga per internetą: https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/12847_imp_089f661990d078c136b62b35e3be3bba.pdf; 2006 m. sausio 12 d. Konkurencijos taryba nutarimas Nr. 2S-2 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų nuostatų, kuriomis policijos įstaigoms suteikiama teisė teikti komercines paslaugas, pagal sutartis atliekant fizinių ir juridinių asmenų turto apsaugą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams“, prieiga per internetą: http://www.kt.gov.lt/lt/dokumentai/del-lietuvos-policijos-generalinio-komisaro-isakymu-nuostatu-kuriomis-policijos-istaigoms-suteikiama-teise-teikti-komercines-paslaugas-pagal-sutartis-atliekant-fiziniu-ir-juridiniu-asmenu-turto-apsauga-atitikties-lietuvos-respublikos-konkurencijos-istatym.

[14] Neteisėta valstybės pagalba laikoma tokia pagalba, kurią valstybės narės teikia nesuderinus su Europos Komisija (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108(3) str.) ir kuriai netaikomi pranešimo išimtį numatantys Europos Sąjungos teisės aktai.

[15] OECD, 2008 Global Forum „Why is Competition Important for Growth and Poverty Reduction?“; The Linkages between Corruption and Violation of Competition Laws //

https://www.transparency.org/files/content/corruptionqas/Linkages_between_corruption_and_competition_2016.pdf

[16] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. Y-2017-6 apibendrintos įžvalgos „Viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų veiklos tobulinimui būtini koordinuoti veiksmai“, prieiga per internetą: < https://www.vkontrole.lt/aktualiju_failai/files/Apibendrintos_izvalgos_Y-2017-6.pdf>.

[17] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas, I konstatuojamoji dalis, 10-12 punktai.

[18] Įskaičiuotos vaistinės, kurios yra ligoninių pastatuose; ligoninės pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai ligoninei; visai šalia ligoninių - tik išėjus iš ligoninės pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje.

[19] Įskaičiuotos vaistinės, kurios yra gydymo įstaigų pastatuose; gydymo įstaigos pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai gydymo įstaigai; visai šalia gydymo įstaigų - tik išėjus iš gydymo įstaigos pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje.

[23] Pavyzdžiui, 2017 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvada Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“, prieiga per internetą: < http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1238631&p_org=&p_fix=y&p_gov=n>.