LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 27, 28, 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 80¹ STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO

2026-04-20 Nr. XVP-1212(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 2 straipsniu siekiama pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 28 straipsnį ir jo 1 dalyje nustatyti, kad „asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės įgyti mėgėjų žvejybos leidimą, teisės įgyti ginklo laikymo leidimą medžioklei) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė <...>“. Taigi, projektu siūloma dviem naujomis teisėmis - teise įgyti mėgėjų žvejybos leidimą ir teise įgyti ginklo laikymo leidimą medžioklei – išplėsti teisių, kurias galima atimti, taikant šią administracinio poveikio priemonę, sąrašą. Siūlymas diskutuotinas.

1.1. Svarstytinas teisės įgyti ginklo laikymo leidimą medžioklei atėmimo, kaip specialiosios teisės atėmimo rūšies, nustatymo ANK 28 straipsnio 1 dalyje tikslingumas. Viena iš specialiųjų teisių, kuri gali būti atimama taikant ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, yra teisė medžioti. ANK 684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės medžioti atėmimas vykdomas paimant medžiotojo bilietą. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, viena iš būtinų sąlygų asmeniui įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus medžioklei yra medžioklės bilieto turėjimas. Šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimo laikyti ginklus galiojimas taip pat panaikinamas netekus teisės medžioti. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmeniui, turinčiam medžiotojo bilietą, skyrus administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą, toks asmuo taip pat netenka teisės įsigyti ir turėti ginklų medžioklei. Jeigu projektu siekiama nustatyti ribojimą įgyti leidimą laikyti ginklus medžioklei asmenims, kurie tokio leidimo dar nėra įgiję, manytina, kad turėtų būti tikslinamos atitinkamos Medžioklės įstatymo, o ne ANK nuostatos (žiūrėti 2.3 pastabą).

1.2. Pagal ANK 681 straipsnį asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu siūlomus ANK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimus, ANK 681 straipsnis tikslintinas, papildant skliaustuose jame nurodytą specialiųjų teisių sąrašą dviem naujomis projektu siūlomomis teisėmis.

1.3.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 682–685 straipsniuose yra reglamentuojama atskirų specialiųjų teisių atėmimo vykdymo tvarka, taigi, turėtų būti atskirai reglamentuojamos ir teisės įgyti mėgėjų žvejybos leidimą bei teisės įgyti ginklo laikymo leidimą medžioklei kaip specialiųjų teisių atėmimo vykdymo nuostatos.

2. Projekto 3 straipsniu siekiama papildyti ANK 80¹ straipsniu, jo 1 dalyje nustatyti vengimo vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo administracinio nusižengimo sudėtį, pačią teisės normą formuluojant taip: „vengimas vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo užtraukia įspėjimą tėvams, nevykdantiems teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo“, o šio straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad teismas asmeniui, vengiančiam vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, gali paskirti tik administracinio poveikio priemonę, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės įgyti mėgėjų žvejybos leidimą, teisės įgyti ginklo laikymo leidimą medžioklei) atėmimą. Siūlymas diskutuotinas.

2.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje yra reglamentuota vengimo išlaikyti vaiką nusikaltimo sudėtis, pati teisės norma suformuluota taip: „tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 kt.). Taigi, projektu siūlomi ANK 80¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti administracinio nusižengimo požymiai – vengimas vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo ir BK 164 straipsnyje nustatyti nusikaltimo požymiai – vengimas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką pagal savo prasmę yra analogiški; dėl tokios projektu siūlomos ANK 80¹ straipsnio dispozicijos apibrėžties kyla administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo, o kartu – ir šių nuostatų taikymo praktikoje problema. Siekiant įstatyme įtvirtinti administracinę atsakomybę asmenims, vengiantiems pareigos išlaikyti savo vaikus, siūlomoje ANK 80¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje turėtų būti nustatyti tokie atitinkamo administracinio nusižengimo požymiai, kurie leistų šį nusižengimą aiškiai atskirti nuo BK 164 straipsnyje įtvirtinto atitinkamo nusikaltimo. Be kita ko, administracinė atsakomybė yra švelnesnė atsakomybės rūšis, nei baudžiamoji, todėl siūlomoje ANK 80¹ straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatomi tokie administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kurie lemtų mažesnį šio nusižengimo pavojingumą, lyginant su BK 164 straipsnyje nurodyta veika.

2.2. BK 245 straipsnyje yra nustatyta teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymo baudžiamojo nusižengimo sudėtis, kurios veiką apibūdinantis požymis yra būtent teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymas; kadangi teismo sprendimas išlaikyti vaiką yra teismo sprendimas, nesusijęs su bausme, dėl projektu siūlomos administracinio nusižengimo požymio apibrėžties – vengimo vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, tokio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymas būtų nepagrįstai išskiriamas iš kitų ir taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

2.3. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas tik tada, kai asmuo naudodamasis šia teise padaro administracinį nusižengimą – tai nustatyta šiuo metu galiojančio ANK 28 straipsnio 1 dalyje, o projekto 2 straipsniu ANK 28 straipsnio 1 dalies šiuo aspektu projekto iniciatoriai nesiūlo keisti. Vengimo išlaikyti vaiką administracinis nusižengimas, kaip jis formuluojamas projekto 3 straipsniu siūlomoje ANK 80¹ straipsnio 1 dalyje, niekaip objektyviai negali būti padaromas, naudojantis nė viena iš šiuo metu ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų ar projektu siūlomų specialiųjų teisių. Be to, teisės įgyti mėgėjų žvejybos leidimą bei teisės įgyti ginklo laikymo leidimą medžioklei atėmimas, manytina, objektyviai negali būti laikomos specialiosios teisės atėmimu, nes jos vykdymas yra susijęs su dokumento, įrodančio šios teisės turėjimą, paėmimu. Siekiant, kad asmuo, padaręs ANK 80¹ straipsnyje nustatytą veiką negalėtų įgyti mėgėjų žvejybos leidimo bei ginklo leidimo medžioklei, manytina, turėtų būti keičiami tik Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalis ir Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnis.

2.4. Projekto 3 straipsniu pildomo ANK 80¹ straipsnio 2 dalyje nėra numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo už ANK 80¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą terminas. ANK 80¹ straipsnio 2 dalis formuluotina nurodant, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (<...>) atėmimas, taip pat nurodant konkretų šios administracinio poveikio priemonės skyrimo terminą (minimalų ir maksimalų skirtiną terminą).

            3. Projekto 3 straipsniu pildomo ANK 80¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas asmeniui už vengimo išlaikyti vaiką administracinio nusižengimo padarymą gali skirti tik administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, – siekiant ANK teisės normų sistemiškumo, turėtų būti apibrėžiama ANK 28 straipsnyje, taigi, šis straipsnis turėtų būti pildomas atskira dalimi, nurodant, kokioms sąlygoms esant, į kokias veikos ir administracinį nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančias aplinkybes turi būti atsižvelgta, siekiant paskirti tik specialiosios teisės atėmimą (atkreipiant dėmesį ir į tai, kad ne tik teismas, kaip tai nurodoma projekto 3 straipsniu pildomo ANK 80¹ straipsnio 2 dalyje, bet ir ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali skirti šią administracinio poveikio priemonę), atitinkamai projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 27 straipsnio 2 dalyje darytina nuoroda ne į ANK 80¹ straipsnį, o į ANK 28 straipsnio atitinkamą dalį.

            4. Projekto 4 straipsniu dėstomoje pakeitimų esmėje po dvitaškio žodis „straipsnyje“ keistinas į žodį „straipsniuose“.

            5. Projekto 5 straipsnyje nėra jokių įstatymo įgyvendinimo nuostatų, todėl jo pavadinimas keistinas į „Įstatymo įsigaliojimas“, o esmė dėstytina taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.“.

            6. Atsižvelgus į tai, kad pagal Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.7 papunktį Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką administracinių nusižengimų teisenos srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

K. Capel Cuevas, tel. (0 5)  209 6168, el. p. [email protected]

I. Kliukienė, tel. (0 5)  209 6891, el. p. [email protected]

D. Šataitytė-Molienė, tel. (0 5)  209 6159, el. p. [email protected]