PASIŪLYMAS

DĖL SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹ STRAIPSNIU BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3249(2)

2024-06-12

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	22			Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties nutraukimas su įstaiga ar vaistine yra vertintinas kaip ultima ratio priemonė, kuri gali sukelti dideles ir reikšmingas teisines pasekmes. Sutarties nutraukimas gali sukelti negrįžtamas neigiamas pasekmes ne tik įstaigoms, su kuriomis nutraukus sutartį nebus galimybės jos atnaujinti, atsižvelgiant į paslaugų poreikio ir masto pasikeitimus, tačiau ir pacientams, galimybei jiems pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą, gauti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, paslaugų prieinamumui, o kai kurios paslaugos pacientams apskritai taptų neprieinamos. Siūlomu reguliavimu nėra detalizuojama poveikio priemonės taikymo ir įgyvendinimo tvarka, pažeidimai, už kuriuos taikoma griežčiausia atsakomybė, nėra diferencijuojami. Pažeidimų pobūdis gali svyruoti nuo netinkamo dokumentų pildymo, vaistų skyrimo ar išdavimo, iki smulkių ar sunkių paciento teisių, asmens duomenų apsaugos ar kitų pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pildomo 341 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimo mažareikšmiškumo nustatymas turi įtakos tik pažeidimo tyrimo procedūrai, bet neeliminuoja galimybės nutraukti sutartį net ir tuo atveju, jei nustatyti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar įgaliotos institucijos turi teisę vertinti kitas aplinkybes ar formaliai vykdyti įstatymo nuostatas ir visais atvejais nutraukti sutartį. Kokia apimtimi, kokiais atvejais, kriterijais ir tvarka remiantis įgaliotos institucijos gali taikyti šią kraštutinę priemonę, numatyti galimybės taikyti šią priemonė išimtis. Pagrįstai manytina, kad sutarties nutraukimas su įstaiga gali turėti didelę reikšmę paslaugų prieinamumui. Jau šiuo metu sveikatos apsaugos sistema susiduria su iššūkiais dėl laukimo eilių vizitams pas gydytoją specialistą, išvengiamo mirtingumo rodikliai kai kuriais aspektais viršija ES vidurkį. To neįvertinus, poveikio priemonės tikslas – atgrasyti įstaigas nuo teisės aktų pažeidimo ir vykdyti VLK ir TLK nurodymus bus neproporcingas dėl poveikio priemonės atsiradusiems padariniams – reikšmingai sumažės paslaugų prieinamumas, o tam tikros paslaugos, kurios teikiamos tik vienoje ar keliose įstaigose (miesto, regiono, ar valstybiniu mastu) pacientams apskritai taptų neprieinamos. Atsižvelgiant į tai, kad siekiamas poveikio priemonės tikslas būtų proporcingas ir adekvatus padarinių atsiradimui, siūlytina įtvirtinti, kad esant mažareikšmiam teisės aktų pažeidimui, VLK sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektų negalėtų būti nutraukta. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sprendimas nutraukti sutartį arba jos dalį neįvykdžius šios dalies 2–4 punktuose nurodyto sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos negali būti priimamas. ir kurį Jei mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos kitos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.“
2.	22			Argumentai:  Siekiant pažeidimų tyrimo objektyvumo ir nešališkumo, siūloma atsisakyti galimybės mažareikšmių kriterijų aprašą tvirtinti sveikatos apsaugos ministro įgaliotai institucijai. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad atsakomybės pagrindus tvirtina, pažeidimus tiria ir poveikio priemones skiria ta pati institucija – Valstybinė ligonių kasa. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.“
3.	22			Argumentai: Atsižvelgiant į galimą reikšmingų pasekmių atsiradimą tiek paslaugų prieinamumui, tiek sutarčių su VLK subjektams Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus vieną iš  34^1 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, siūlytina įtvirtinti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų įsigaliojimo ir vykdymo apribojimus tais atvejais, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kitų ūkio subjektai juos apskundžia įstatymo nustatyta tvarka iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnį 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo sustabdo šių sprendimų vykdymo vykdymą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.“
4.	22			Argumentai: Svarstant klausimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų padarytų pažeidimų (neatitikčių) ir tai lemiančio poreikio Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti papildomus įgaliojimus VLK direktoriui, paaiškėjo, kad teisės aktų pažeidimus ne visada lemia subjektų tyčiniai veiksmai. Pažeidimus (neatitiktis)  lemia ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros sutrikimai, informacinės sistemos trūkumai, nepakankamas, neišsamus paslaugų kainodaros aprašymas, dažni poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, organizavimą ir finansavimą pokyčiai, teisės aktų tarpusavio nesuderinamumas, kitos nuo konkrečių subjektų veiksmų  nepriklausančios priežastys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatyme nustatyti galimybę Valstybinės ligonių kasos direktoriui priimti sprendimus ir iš to kylančias teisines pasekmes tik tais atvejais, jei pažeidimą lėmė tyčiniai asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiksmai ar piktnaudžiavimas ir žalos atsiradimo neįtakojo aukščiau nurodytos aplinkybės. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti sprendimai gali būti priimami tik tais atvejais, kai žala padaryta tyčia ar piktnaudžiaujant ir žalos atsiradimui esminės įtakos nesudarė nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiksmų  nepriklausančios priežastys.“

Teikia

Seimo narė                                                      (Parašas)                                  Jurgita Sejonienė