LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 1 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktos pastabos dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje (toliau – Pastabos).

Pastabų 67 punkte Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komitetas išreiškė susirūpinimą, kad: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už bendrą Konvencijos koordinavimą, neturi teisinių įgaliojimų, galių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad galėtų paveikti kitas ministerijas ir valstybės institucijas ir koordinuoti veiksmingą Konvencijos įgyvendinimą ir jo kontrolę, taip pat kiekvienoje ministerijoje, kuri atsakinga už Konvencijos įgyvendinimą, nėra stipraus pagrindinio centro; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Neįgaliųjų reikalų taryba, paskirtos veikti kaip valstybės, Konvencijos šalies, nepriklausomos kontrolės mechanizmai, nevisiškai atitinka principus, susijusius su nacionalinių institucijų statusu (Paryžiaus principai), ypač dėlto, kad Neįgaliųjų reikalų taryba yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai; trūksta konsultacijų, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos nepakankamai dalyvauja kontroliuojant Konvencijos įgyvendinimą.

Pastabų 68 punkto b ir c dalyse pateiktos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos: paspartinti nepriklausomo stebėsenos mechanizmo, atitinkančio Paryžiaus principus, reikiamos kompetencijos ir turinčio pakankamus išteklius, steigimą, kaip nurodyta Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje; priimti teisės aktą, kuriuo būtų užtikrintas visiškas neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimas įgyvendinant Konvenciją, koordinuojant procesą ir vykdant šio proceso stebėseną.

Įstatymų projektų tikslas – atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto Pastabas, užtikrinti Konvencijos 33 straipsnyje numatytą pareigą valstybėms – Konvencijos dalyvėms, be kita ko, sukurti nepriklausomą struktūrą, skirtą, be kita ko, stebėti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą, visapusiškai įtraukiant pilietinę visuomenę, visų pirma neįgaliuosius ir juos atstovaujančias organizacijas, kurie dalyvautų kontrolės procese.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų iniciatoriai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, rengėjai – Lygių galimybių kontrolieriaus sudaryta darbo grupė, kurią sudarė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos neįgaliųjų forumo, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, akademinės bendruomenės atstovai bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) pagal kompetenciją rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. Lygių galimybių kontrolierius Lygių galimybių įstatymo apibrėžtos kompetencijos ribose atlieka šio įstatymo vykdymo priežiūrą nediskriminavimo negalios atžvilgiu srityje.

Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nėra nepriklausomo Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės mechanizmo, atitinkančio Konvencijos 33 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

            Priėmus teikiamus įstatymų projektus, būtų sukurtas naujas nepriklausomas Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės mechanizmas, t. y. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetas prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – komitetas), kuris atitiktų Konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus valstybėms – Konvencijos dalyvėms, įsteigti nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, atitinkantį Paryžiaus principus.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, teigiamos įstatymų projektų pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymų projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti ir iki įsigaliojant nurodytiems įstatymams pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 894 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ekspertų darbui komitete apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektai turėtų įsigalioti nuo 2018 m. sausio 1 d. papildomų lėšų poreikis iš valstybės biudžeto preliminariai sudarys 20 tūkstančių eur per vienerius finansinius metus.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai žodžiai: „Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvusis protokolas“, „Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetas“, „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys                                                                                         Justas Džiugelis