Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 240
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame gruodžio 22 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, pavyks išspręsti popietinės darbotvarkės klausimus greituoju būdu. Tuo būdu darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Saugios laivybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2307(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 straipsnio iki 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Suprantu, kad G. Paluckas yra pranešėjas. Gal trumpai, jeigu galite, pristatykite motyvus, dėl ko nepritarėte Teisės departamentui. (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę!
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas įvertino Teisės departamento pastabą, jos esmė yra, jeigu taip galima pasakyti, iškelti reikalavimą, kad laivas būtų registruotas ir turėtų… Ta organizacija, kurios vardu registruotas laivas, turėtų registruotą atstovybę Lietuvoje. Bet, turint galvoje specifiką šios industrijos, tokio reikalavimo perkėlimas yra perteklinis, todėl komitetas nusprendė nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti 12 straipsniui su komiteto redakcija bendru sutarimu, nepritardami šiai pastabai? Ačiū, pritarta. Nuo 13 straipsnio iki 18 straipsnio pastabų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta. Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Nuo 20 straipsnio iki 36 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Ir dėl 37 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Vienai komitetas pritarė, kitai nepritarė. Ar G. Paluckas dar turėtų ką nors pridėti dėl nepritarimo?
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas vėlgi įvertino Teisės departamento siūlymą dėl praktiškumo. Šiuo atveju 1 dalyje tie reikalavimai yra tinkami, į juos atsižvelgta ir pritarta, o 2 dalyje jie yra pertekliniai, todėl komitetas bendru sutarimu nutarė nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti 37 straipsnio komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta. Ir visam straipsniui taip pat. Nuo 38 straipsnio iki 48 straipsnio nėra pastabų, pasiūlymų. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta. Ir taip pat yra naujos redakcijos 4 straipsnis. Atsiprašau, čia apimti prieš tai patvirtinti straipsniai, tai mes pritariame. Dabar dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.04 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 2-1.2 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo priėmimas. Nuo 1 straipsnio iki 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta. Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta. Ir dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.04 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl naujos redakcijos 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galime pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Komitetas abiem pritarė. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento dvi pastabos, komitetas abiem joms pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 ir 5 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba ir dar taip pat kelios dėl visų. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Taip, dėl 6 straipsnio tikrai nemažai pastabų. Galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 ir 8 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taip pat dėl naujos redakcijos 2 straipsnio nėra pastabų ir pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl priėmimo norinčių kalbėti nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.06 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju ir penktuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2059(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2059.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 8 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Naujajame skirsnyje yra papildytas 12 straipsnis, dėl jo yra du pasiūlymai… trys pasiūlymai. Dviem komitetas pritarė, vienam komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto redakcijai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 13, 14 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 16 straipsnio taip pat yra Teisės departamento trys pastabos, visoms komitetas pritarė. Galime joms pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime jai pritarti? Ačiū. Ir straipsniui taip pat pritarta bendru sutarimu.
Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 20 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta.
Ir taip pat grįžtame prie 9 straipsnio – įstatymo papildymas penktuoju skirsniu. Dėl 10 ir 11 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti dėl motyvų, mačiau, yra. Už kalbės I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kanapės ir pluoštinės kanapės yra senas lietuviškas augalas, labai perspektyvus augalas. Kanapės Lietuvos teritorijoje jau 5 tūkst. metų prieš Kristų buvo auginamos, tai tikrai turi senas tradicijas. Šis augalas yra palankus ir tuo, kad puikiai auga mūsų teritorijoje, nereikia nei herbicidų, nei pesticidų, pakeičia medvilnę, kurią mes importuojame. Importuojame daugiausia iš Centrinės Azijos, kur tie ištekliai dėl medvilnės auginimo iš tikrųjų yra labai pereikvojami, nes medvilnė yra lepi. O tuo tarpu kanapės yra labai perspektyvus augalas, naudojamas įvairiose pramonės srityse – nuo kosmetikos, tekstilės, statybų ir pačių įvairiausių sričių.
Aš žinau, kad daliai žmonių, daliai Seimo narių, išgirdus žodį „kanapė“ iš karto kažkokių keistų asociacijų kyla. Bet pluoštinė kanapė yra tikrai perspektyvi medžiaga, ją mūsų verslininkai, mūsų ūkininkai augina. Tikrai galime dar stiprinti šią industriją. Šiuo projektu kas būtų daroma? Turėtume daugiau mokslinių tyrimų. Šios pataisos leis tirti daugiau pluoštinių kanapių veislių ir stiprinti šią industriją.
Aš raginu nesivadovauti kokiais nors prietarais čia, palaikyti šį seną, perspektyvų augalą, jis tikrai tinka mūsų klimatui, atrišti rankas mokslui bei suteikti galimybę mūsų verslininkams auginti daugiau pluoštinių kanapių. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų keista, kalbant apie pluoštinių kanapių auginimą, kad Seimas ketina įstatyme didinti leistiną tetrahidrokanabinolio koncentraciją jose. Mano manymu, tai yra tas pats, kas kalbant apie hibridinius automobilius leisti juose naudoti taršesnius ir galingesnius benzininius ar dyzelinius variklius sakant, kad jie tiesiog geriau tada važiuos. Tai, ko gero, yra tas pats, kaip leisti nustatyti leistiną alkoholio kiekį nealkoholiniuose gėrimuose ir jį vėliau didinti.
Iš tiesų tik metams praėjus po priimto Pluoštinių kanapių įstatymo, kurio siekis buvo sudaryti sąlygas iš pluoštinių kanapių gaminti daugiau buičiai, ūkiui, statyboms tinkamų produktų, pateiktame naujame įstatymo projekte atsiranda kitas nesuderinamas siekis, tai yra leisti auginti kanapes su didesniu THC kiekiu, o tai, aišku, visiškai neturi įtakos minėtų produktų kokybei. Todėl ir neaišku, kam tokio pakeitimo taip staiga prireikė. Būtent dėl šių nesuderinamumų ir neaiškių dalykų šiam projektui, manyčiau, negalima pritarti ir prašau kolegų gerai pagalvoti, balsuoti prieš ir nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Buvo palinkėjimas gerai pagalvoti, tai turbūt daug ir gerai pagalvoti aš turėjau galimybių savo gyvenime. Priminsiu, kad tokias kanapes augino ir jūsų tėvai arba seneliai, o dabar augina mūsų žemdirbiai. Ir už jas buvo baudžiama iki 2012 metų. Latviai galėjo auginti, mes negalėjome. Tai tą klausimą seniai išsprendėme.
Kolegos, nepainiokite braškių su serbentais, pluoštinių kanapių su narkotinėmis kanapėmis. Tai yra du skirtingi augalai. Taip, kaip painiotumėte ąžuolą su beržu. Prašau jūsų kalbėti apie tai, ką išmanote, o ne ko neišmanote. Kai atskiri žmonės kalba apie kanapes, tai pavardės būna tapatinamos su kitomis kanapėmis. Irgi kartais reikėtų susilaikyti nuo tokios reklamos. O čia mes tik perkeliame Europos Sąjungos direktyvą, kuri leis ir leidžia visoje Europos Sąjungoje vietoj 2 veislių auginti 82 veisles. Ir tas pasirinkimas, ir ta geroji žemdirbystė, ir geroji praktika gali būti plėtojama. Ačiū ir agituoju daryti taip, kaip yra teisinga, tai yra balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Įvairūs žmonės šnekės, tikrai. A. Širinskienė dabar prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš labai džiaugiuosi, kad buvęs Seimo Pirmininkas savo jauniems koalicijos partneriams pataria kai kuriais atvejais susilaikyti. Tai aš labai tikiuosi, kad susilaikys tie partneriai išgirdę.
Bet, grįžtant prie kanapių, vis dėlto reikia pripažinti, kad, kai dalis žmonių šioje salėje apie jas išgirsta, pradeda ir akys žibėti, ir viskas blizgėti, ir atrodo viskas labai gerai. Bet išties jūs man žmogiškai paaiškinkite, kuo skirsis tie drobiniai marškiniai, iš kanapių pagaminti, arba pasiūtos kokios nors kelnės ar kitas drabužis, kad mes turėsime 0,2 THC ar turėsime 0,3 THC? Greičiausiai jie niekuo nesiskirs. Aš nemanau, kad ten bus kokių nors veikliųjų medžiagų. Tai jūs man pasakykite, kam tada reikalingos tos naujos rūšys, jeigu kokybiškai pati medžiaga nesiskiria?
Ir kitas dalykas, kuris dar liko nepaminėtas, kam yra mažinama kontrolė? Kodėl yra atsisakoma laboratorinių tyrimų? Ar dėl to, kad būtų lengviau į pluoštinių kanapių lauką įmaišyti laukelį kokių nors kitų kanapių, kurios ne visai pluoštinės ir ne 0,3 THC turi? Aš tikrai siūlau žiūrėti labai atsargiai, kai jaunieji koalicijos partneriai taip entuziastingai pradeda už ką nors agituoti ir sako, kad bus pramonės revoliucija, nes yra akivaizdu, kad ta pramonės revoliucija iš tikrųjų neįvyks.
PIRMININKAS. Dėkoju, Agne Širinskiene, už įspėjimą. Už kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų turbūt Kaimo reikalų komitete daugiausia buvo įsigilinta į šį klausimą. Jeigu mes kalbame apie perspektyvą tos žemės ūkio šakos, krypties, kuri kalba apie kanapių auginimą, o tai tikrai nieko bendro neturi su tais pavojingais narkotikais, apie kuriuos mes čia turėjome praeitą dieną diskusijas, kuriuos reikėtų legalizuoti, tai turbūt tikrai einama koja kojon su mokslu ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje, nes išplečiant galimybę pasirinkti sėklą, kurią auginti, turbūt yra galimybė pasirinkti pagal savo klimatinę zoną, pagal dirvožemį, pagal įvairias kitas sąlygas, lygiai taip pat kaip ir javų, pavyzdžiui, veisles ir taip toliau. Tai turbūt yra tai, ką geriausiai supranta agronomai. Šiuo atveju taip. Jeigu liks toks status quo, kaip dabar yra su kanapėmis, kurios skirtos svaigintis, manau, tikrai nė vienas ūkininkas nerizikuos savo žeme, turtu ir turbūt garbe įterpti po vieną lysvę tarp didelio lauko kažkokių haliucinogeninių kanapių, kad kaip nors pasipelnytų.
Šiuo atveju kalbame apie žaliavas tiek turbūt sėklai, artimiausią savaitgalį prie Kūčių stalo valgysime iš kanapių sėklų patiekalus, tiek turbūt ir audinių pramonei, bus gaminami audiniai iš kanapių pluošto. Iš tiesų turbūt kalbame apie galimybę pramonei ir norėtųsi palinkėti, kad tos viltys, kurios buvo suteiktos iki šiol, iš tiesų išsipildytų, nes dabar tikrai matome, kad…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …tas burbulas bliūkšta ir auginančių ūkininkų tikrai nėra tiek daug, kiek galbūt norėtųsi. Linkiu sveiko proto šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Už taip pat kalbės A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai replikuosiu dėl to, ką pasakė A. Širinskienė. Pasakė netiesą. Ji pasakė, kad pramonės revoliucija neįvyks. Siūlyčiau pasižiūrėti pro langus. Iš tikrųjų aš dirbu Ekonomikos komitete kartu su kolegomis. Pramonės ketvirtoji revoliucija jau vyksta ir sudaro naujų prielaidų, naujų galimybių tiek mūsų ūkininkams, tiek gamybininkams, tiek pramonininkams, tiek prekybininkams. Jeigu jūs paklausite bent jau, pavyzdžiui, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, tai 99 % palaikytų tokį įstatymo projektą. Gerbiama Agne, pramonės ketvirtoji revoliucija jau vyksta už lango. Nežinau, galbūt Seimo salėje dar nevyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Matyt, ne visiems yra įvykusi ta revoliucija.
D. Kepenis kalbės prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Išklausęs profesoriaus V. Pranckiečio pasisakymą apie skirtingas kanapes, aš prisiminiau, kaip kalbėjo apie tai tie žmonės, kurie iš kanapių daro narkotikus. Jie sako, kad visos kanapės yra vienodos, tik skiriasi jų apdorojimo ir paruošimo technologija. Ir kai tokie profesoriai šneka, jie tarnauja šitai chebrytei, kuri daro narkotikus. Sėkmės.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Visi motyvai yra išsakyti. Atsiprašau. Dvi replikos. Prašau trumpai. I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju. Aš paprašyčiau kolegų vengti skirstymo – jaunasis, senasis kolega, nes diskriminacija pagal amžių tikrai nepuošia. O čia raginu vadovautis mokslu ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš labai prašau nepradėti didelių pasisakymų. V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš noriu dar kartą pažymėti, kad tai yra visiškai kitas augalas. Gerbiamas, neminėsiu vardo, jūs prisipažįstate viešai, kad jūs bendraujate su tais, kurie gamina narkotikus. Tai turbūt reikėtų labai saugiai tą daryti ir atsakingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinės dvi remarkos. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kiek pamenu Statutą, posėdžio pirmininkui tikrai nesuteikta teisė komentuoti, čia ne kažkoks UAB’as ar susirinkimas uždarosios akcinės bendrovės, čia yra parlamentas. Prašau gerbti, gerbiamas vicepirmininke, kalbančius ir pasisakančius.
Tai tiek iš patirties kaip jaunajam kolegai pagal patirtį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Naujaisiais metais būsiu dėmesingesnis, be abejo. Prašau, Agne.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, žinokite, jaunuosius ir senuosius kolegas skirstau ne pagal amžių, o pagal patirtį politikoje. Bet jeigu Laisvės partijai atrodo, kad dveji metai Seime yra labai daug ir jie yra bent jau vidutinio amžiaus politikai, tai galėsiu vadinti ir taip.
PIRMININKAS. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tik dėl aiškumo, kolegos, kad kanapes, iš kurių gaminamas pluoštas, ir kanapes, iš kurių gaminami narkotikai, lyginti būtų turbūt tas pats kaip lyginti V. Putiną, kuris yra teroristas, ir putiną, kurio uogų arbatą mes visi mėgstame.
PIRMININKAS. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tikrai būkime protingi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po šios diskusijos mano galvoje verda daugybė minčių ir replikų, bet aš jų nesakysiu, paskatintas A. Skardžiaus. Pasakysiu gal jums privačiai.
Einame prie kito klausimo. Balsuosime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku.
14.19 val.
Civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-885(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Civilinio proceso kodekso kelių straipsnių priėmimas. Šiame Civilinio proceso kodekso pakeitime yra… Taip, priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra bene trys Teisės departamento pastabos, joms visoms komitetas nepritarė. Gal galėtų gerbiamas pirmininkas trumpai pakomentuoti motyvus dėl 1 straipsnio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia, kolegos, yra toks naujas modelis įvedamas į civilinį procesą dėl piktnaudžiavimo ieškinio prieš žiniasklaidą. Teisės departamentas nepriėmė to naujo modelio, visiškai naujo procesinio žaidimo taisyklių, jeigu taip galima pavadinti. Jis nori, kad būtų pagal senas taisykles. Iš tiesų čia yra sukurtas darbo grupės per visus metus naujas dalykas. Tai, ką mes komitete atidžiai svarstėme, ką darbo grupės ilgai svarstė, yra priimtina ir teisinei bendruomenei, teismams, todėl nė vienai iš Teisės departamento pastabų mes nepritarėme, nes tai yra, kaip minėjau, naujas modelis, kuris, tikimės, tikrai padės nuo nepagrįstų ieškinių apsaugoti žiniasklaidą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar 1 straipsniui galėtume pritarti, kaip komitetas suredagavo? Ačiū, pritarta. Dėl 2, 3 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Analogiškai komitetas nepritarė jai. Ar galime pritarti 4 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl šio klausimo nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.22 val.
Baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-886(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso vieno skyriaus pavadinimo ir straipsnio pakeitimas. Priėmimas pastraipsniui.
Iš dviejų straipsnių. Dėl abiejų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.22 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projekto priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra dviejų Seimo narių – tiek J. Razmos, tiek A. Kubilienės – pasiūlymai. Pirmoji įregistravo A. Kubilienė. Komitetas pritarė iš dalies. J. Razma patikslino. Komitetas pritarė. A. Kubilienė sako, kad sutinka su komiteto redakcija. Gal tada trumpai, pirmininke, pakomentuokite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegė Asta siūlė pabaigą tos normos išbraukti. Mes ją tikrai išbraukėme, o parašyta „pritarti iš dalies“ todėl, kad dar porą žodžių kitoje vietoje įrašė kolega Jurgis ir mes juos įrašėme. Tiesiog čia išėjo toks bendras projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš suprantu, kad teikėjai pritaria. Mes galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų yra norintis šnekėti J. Razma, bet jis, matyt, kalbės už kažkur kitur, bet ne salėje. Balsuosime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku.
14.24 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo nario S. Gentvilo pastabos ir pasiūlymai, jiems visiems komitetas pritarė. Ar galime pritarti 1 straipsniui pagal tai, kaip komitetas pritarė? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių… Yra norintis kalbėti prieš K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų galbūt galėčiau ir pritarti, bet įvertinus situaciją kai kuriais atvejais yra baudžiami ūkininkai arba žemdirbiai, kai jų žemės sklypas ribojasi arba įeina į vienokios ar kitokios formos apsaugos zonas. Įsivaizduokime, kad, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijoje bus natūrali pieva, ten ūkininkas suars ir bus nustatyta, kad buvo padaryta žala. Bus dešimt kartų bauda tokiam žmogui. Čia turbūt ministras sakys, kad čia pirmiausia sprendžiame problemą gręžinių, kai žmonės buvo pasidarę gręžinius, tačiau vėliau reikėjo deklaruoti, parodyti, nedeklaravo, todėl reikia pažiūrėti į tai atlaidžiau ir bausti tiktai du kartus. Galbūt šitą išimtį galima padaryti kitokiais būdais, bet šiuo atveju kalbant apie išteklius ir tas priežastis, kurios įvardintos, tikrai manęs neįtikina, nes kai kuriais atvejais turbūt tas, kuris negali pasisamdyti brangaus advokato, tikrai mokės tą dešimt kartų baudą, o tas, kuris… turime tokių pavyzdžių ir Klaipėdoje, kai randama ir ieškoma būdų, kaip susišvelninti milijonines baudas ir pasidaryti tiktai du kartus. Aš manau, taip yra sukuriamas precedentas ir prielaidos tam, kad tiems teršėjams, kurie iš principo iš viso negalėtų vykdyti ateityje veiklos, na, padaroma meškos paslauga ir jie galės toliau kur nors neužsukti sklendės, kur nors netyčia užsidegusį gaisrą nurašyti bėgančiai pelei ar dar kažkam. Manau, kad iš tiesų yra grėsmė mūsų teisei į švarią aplinką, todėl tikrai, kolegos, šiuo atveju kyla daug abejonių ir prašau pažiūrėti kiekvienam atsakingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, noriu nuraminti po apokaliptinės kolegos šnekos, kad ne dešimt koeficientas, o yra galimybė pasirinkti nuo dviejų iki dešimt koeficientą. Numatomi aiškūs kriterijai, kada taikoma tokia ekonominė sankcija, tai atsiranda įstatyme logika ir proporcingumas, ko trūko, gerbiamas Kęstuti, iki tol. Į teismus ėjo tie, kurie su brangiais advokatais eidavo, tai visada, visada be išimties susimažindavo baudą iki vieno, pusantro arba dviejų koeficiento. Dabar įstatyme atsiranda, išdiskutavus, ačiū, su prezidentūros patarėjais, su Teisės departamentu, žirklės koeficiento nuo dviejų iki dešimt, atsiranda aiškūs kriterijai, proporcingumas, nes tiesiog buvo švaistomas valstybės laikas teismuose. Labai kviečiu pritarti šitam kompromisiniam variantui ir pasidžiaugti, kad turime įstatymą ir galime su juo eiti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už taip pat kalbės A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš irgi norėčiau nuraminti ir atkreipti dėmesį, kad vis dėlto mes mokestį už valstybės išteklius pervadinome į sankciją, nes savo prigimtimi tai ir yra sankcija. Dėl to sutarėme ir su prezidentūros atstovais ir po Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto tikrai padarėme pataisymus komitete, pavadinome dabar sankcijomis ir galima tikrai taikyti žirklutes, nes mes norėjome būtent to, kad pagal atitinkamus, konkrečiai aprašytus atvejus pareigūnas galėtų skirti skirtingą baudą, sankciją tam, kuris skirtingomis aplinkybėmis pasinaudojo, blogai deklaravo mokestį, blogai fiksavo. Taigi, kolegos, tikrai atsižvelgėme į visas visas pastabas. Šitas įstatymas atsilieka nuo pagrindinio paketo būtent dėl to, kad jis buvo su tokiu didinamuoju stiklu peržiūrėtas porą kartų. Tikrai prašau palaikyti, nes mes atsiliepėme ir į ministerijos siūlymą įvesti tą galimybę skirti dviejų koeficiento sankciją, ir vis dėlto paliekame galimybę skirti ir patį didžiausią koeficientą, tai yra dešimt, už didžiausius pažeidimus. Labai kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime tam numatytu laiku.
14.29 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl trijų straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų yra norinčių kalbėti vien tik už. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, visada yra ypatingas džiaugsmas pasisakyti už Laisvės partijos projektą, kuriame yra siūlomas draudimas. Aiškus reguliavimas, susijęs su žmogaus teisėmis, kur yra absoliutus draudimas laikyti gyvūnus tiems, kas yra nubaustas už gyvūnų kankinimą.
Šiuo atveju sveikinu šį projektą, palaikau jį ir norėčiau pasakyti, kad šis Seimas tikrai turi potencialo dėl gyvūnų gerovės. Mes turime dar bent du klausimus, kuriais vyksta diskusijos ir reikėtų dar daugiau proveržio. Mes visi žinome tų temų pavadinimus. Tai skirkite tam energijos ir dėmesio ir bus priimti istoriniai sprendimai. Galbūt atsitraukite nuo narkotikų klausimo ir skirkite tą jaunatvišką energiją ten, kur tikrai galima pasiekti labai daug istorinių sprendimų.
Šis sprendimas tikrai yra geras, pasiūlymas geras ir galbūt pavyks atsikratyti to stereotipo, kad Seime yra pusė kažkokių senoviškai mąstančių Seimo narių, kurie siūlo vien draudimus, o jau čia tie progresyvūs siūlo tik laisves. Ne, jūs progresyvūs, kaip save vadinate, laisviečiai, siūlote ryškų draudimą, absoliutų draudimą, kategorišką draudimą. Ir nieko, ramiai žiūrite aplink, kai kiti tai pamato. Šiuo atveju atsikratykime mūsų pačių įvestų kvailų stereotipų, kad draudimais nieko neišspręsime. Kartais reikia labai aiškių draudimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų ne tiek kategoriškai prieš, aišku, aš ir pati turiu gyvūnų, juos myliu, viskas gerai, bet man kyla vienas klausimas: kaip vykdysime kontrolę? Nuo dvejų iki dešimties metų. Kas vykdys tą apskaitą, kas kontroliuos, kokius tvarkos aprašus padarysime? To aš nematau. Matau tikrai draudimą nuo dvejų iki dešimties metų. Kodėl dveji metai? Kodėl ne penkeri metai, kodėl toks tarpas yra paliktas, neįsivaizduoju. Sakysime, nusipirksiu šuniuką, jis bus galbūt nečipuotas, susitarsiu, kas nors man padovanos ir taip toliau. Aišku, net nežinos, kad aš turiu įsigijusi naują gyvūną. Tik toks man klausimas kyla. O šiaip tai iš tikrųjų mylime mes tuos gyvūnus, kad mes visi taip mylėtume ir savo vaikus, tai būtų labai gerai.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Priminsiu gal apie projekto turinį trumpai. Šis projektas yra skirtas ištaisyti tą klaidą ir įstatymo spragą, kai mes turime asmenų, kurie žiauriai elgėsi, kankino, netgi suluošino gyvūnus ar nužudė ir jau kitą dieną gali drąsiai eiti, įsigyti ir laikyti kitą gyvūną. Tiesiog to įstatymai nedraudė.
Noriu padėkoti visoms institucijoms, kurios dalyvavo, aktyviai įsitraukė į šio projekto diskusijas ir įgyvendinimo dalies diskusijas. Tai Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Maisto ir veterinarijos tarnybai, Lietuvos policijai, savivaldybėms ir, be abejo, nevyriausybinėms organizacijoms, kurių vaidmuo čia labai svarbus.
Dėl įgyvendinimo mechanizmo pasakysiu analogiją su atimtu vairuotojo pažymėjimu. Turbūt jis yra atimtas tam tikram laikui kokiam nors didesniam žmonių skaičiui nei šiuo atveju. Ir tam yra kuriami registrai. Pasitikėkime institucijomis, kad jos susitvarkys ir užkardys tuos pakartotinius pažeidimus. Prie šio projekto išsamiai diskutuota ir dirbta buvo metus nuo diskusijų pradžios, tai raginu palaikyti (visos institucijos pritaria) ir tikrai tuos gyvūnus mylėti ne žodžiais, o konkrečiais darbais.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų man kaip veterinarui ir tam, kuris šiek tiek išmano tą sistemą, kaip ji veikia, kyla toks natūralus klausimas. Čia turbūt ne apie meilę gyvūnams kalbame. Kalbame turbūt apie įstatymą, kuris patektų į dešimtuką kvailiausių Lietuvos istorijoje priimtų įstatymų. Jį palyginčiau su tokiu projektu, kuriame buvo kalbama, prisimenate, apie bandymą uždrausti 100 ar 200 metrų aplink sodybas grybauti, uogauti ir rinkti kitas gėrybes. Šiuo atveju dar kvailiau yra tai, kad yra uždraudžiama laikyti iki dešimties metų tą gyvūnų rūšį, dėl kurios buvo nubaustas tas laikytojas. Jeigu jis laikė šunį ir jį kažkaip kankino, vadinasi, jis, priėmus šį sprendimą, kitą dieną gali nueiti, įsigyti katę, lygiai taip pat su ja elgtis. Kai bus nubaustas už katę, gali nusipirkti šešką ar dar kokį kitą naminį gyvūną. Iš tikrųjų tai yra absurdo teatras, kolegos. Jeigu jau mes kalbame apie prevencines priemones, neapkraukime institucijų kažkokiais bereikalingais registrais, kurie tik eikvos biudžeto lėšas, reikės etatų, žmogiškųjų resursų, bet naudos bus kaip iš to grybavimo. Visiška nesąmonė.
Kolegos, kaip bebūtų, kaip mes tą meilę išreiškiame gyvūnams, bet tai tikrai yra pats turbūt blogiausias būdas, nes sukelti kažkokie lūkesčiai, kurie faktiškai neįgyvendinami. Aš tikrai laukiu to rezultato, laukiu to proveržio, bet tikrai ne šis teisės aktas tuos dalykus sprendžia. Taigi, kolegos, tikrai turėkime sveiko proto. Jeigu yra noras padėti, padėkime baudomis galbūt, švietimu, mokykime vaikus, kad jie tikrai mokėtų elgtis su tais gyvūnais…
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Prašom spėti per 2 minutes.
K. MAŽEIKA (DFVL). …bet tikrai nėra tas būdas. Labai atsiprašau, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Gedvilienė – už.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Man, priešingai negu T. Tomilinui, nėra sunku agituoti už Laisvės frakcijos teikiamus projektus ir ypač už šį. Aš tikrai džiaugiuosi, kad mes verčiame dar vieną puslapį – jau mūsų kadencijos Seimas priėmė įstatymą dėl privalomo gyvūnų ženklinimo. Dabar žengiame antrą žingsnį ir sakome, kad tie pažeidėjai, kurie žiauriai elgiasi, užmuša savo gyvūną, negalės ateityje įsigyti kito gyvūno. Ir tai, man atrodo, yra teisinga. Šito prašė aktyvios nevyriausybinės organizacijos jau n metų ir pagaliau šiandien mes galime priimti tą sprendimą.
Dabar dėl kontrolės, kurios taip bijoma šiuo metu. Mes iš tikrųjų komitete taip pat kėlėme šį klausimą, bet institucijos aiškiai atsakė, kad tokių atvejų per Lietuvą fiksuojama ne taip jau daug – iki 50 per metus. Tai juos kontroliuoti, juos fiksuoti nėra labai didelės problemos. Turėti tam duomenų bazę irgi nėra labai didelės problemos. Ir nepamirškime, kad šiuo atveju didžiausi mūsų sąjungininkai yra tie gyvūnų mylėtojai, tie nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie ištisai ir dirba tą darbą – padeda ir aplinkosaugininkams, ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, kad būtų užtikrintos gyvūnų gerovės teisės, gyvūnų teisės.
Ženkime tą žingsnį, nebijokime, pasitikėkime tomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tomis organizacijomis, kurios tikrai dirba tą darbą, taip pat savo institucijomis ir pasakykime, kad mūsų valstybės požiūris į gyvūnų gerovę iš tikrųjų iš esmės keičiasi ir mes nebetoleruosime gyvūnų smurtautojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683(2) (priėmimas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo projektas. Yra trys straipsniai. Priėmimas pastraipsniui. Nė dėl vieno pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.39 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 8, 9, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26 ir 30 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2341 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau, nes turime sveikatos viceministrę D. Jankauskienę, dabar pakviesti pristatyti darbotvarkės 2-17 klausimą, tai yra Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pateikimas. Ir kviesčiau ją į tribūną. Po to grįšime prie įprastinės eilės. Prašom.
D. JANKAUSKIENĖ. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiame Sveikatos draudimo įstatymo 2, 5, 8, 9, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26 ir 30 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu projektą. Toks sudėtingas straipsnių rinkinys, tačiau tikslą viso to padiktavo tiesiog gyvenimas ir gavome gana nemažai pastabų iš Valstybės kontrolės. Tuo siekiama aiškiau reglamentuoti apdraustiems privalomojo sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą, susieti tą su draudiminiu įvykiu. Draudiminis įvykis ir jo sąvoka yra tikslinama: kas yra susiję su draudiminiu įvykiu, kas yra pats draudiminis įvykis, tai yra gydytojo paskirtas gydymas vaistais arba kitokiomis priemonėmis, yra tam tikrų atvejų, kurie padeda išvengti draudiminio įvykio, pavyzdžiui, profilaktika, vakcinos ir taip toliau, na ir atskiriame dantų protezavimą.
Taip pat siūlome atskirti valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skirtas lėšas, nes, kaip žinote, dabar į draudimą mokamos įmokos dirbančių žmonių yra 6,98 %, tie, kurie nedirba, toliau yra arba valstybės draudžiami, arba savarankiškai turi mokėti įmokas. Taip pat yra valstybės deleguotoms funkcijoms išskirta dalis. Ši dalis reikalauja patikslinimo. Taip pat teikiame visa tai. Taip pat draudimo pajamų struktūrą ir lėšų valdymą tiksliname, rezervo naudojimą, jis pastaruoju metu, ypač per kovidą, turėjo gana daug visokių pastabų ir mums problemų. Na ir taip pat atsisakome netikslingo Kompensuojamųjų vaistų sąrašo (B sąrašo), jis perkeliamas į A sąrašą, žmonėms pagerėja situacija. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, sveikinu pirmiausia. Kalbėsiu apie 17 straipsnio pakeitimą, kai yra susieta, kad jeigu negauna draudžiamųjų pajamų, nėra tą mėnesį draudžiamųjų pajamų, jūs nustatote, kad jis privalo sumokėti. Aš noriu paklausti. Gal jūs galite įvardinti, čia turite omenyje, kad jeigu išleidžia pagal kolektyvinę sutartį nemokamų atostogų ir panašiai, išskyrus tas visas priežastis, kai yra vaiko priežiūros atostogos, aš suprantu, yra draudžiama. Kiek mes netenkame dėl to pajamų? Aš iš praktikos galiu pasakyti, tikrai būdavo po 3, 4, 5 mėnesius nemokama, nemokėjo sveikatos draudimo, o paslaugas galėdavo gauti visas.
Ir kitas mano klausimas dėl naujo profilio. Ką turite omenyje? Tos naujo profilio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios sveikatos ministro nustatyta tvarka bus suteikiamos. Gal galite įvardinti?
D. JANKAUSKIENĖ. 17 straipsnis iš tiesų labiausiai yra susijęs su ukrainiečiais. Tie ukrainiečiai, kurie gyveno Lietuvoje ir išvyko į Ukrainą ginti savo tėvynės, čia jie buvo dirbantys, kai jie dirba, vadinasi, jie taip pat gauna pajamas, o išvyksta ir tarsi toliau iš jų yra išskaičiuojamas tas privalomojo sveikatos draudimo mokestis. Tai šito išvengti. Tai nėra labai didelė dalis, bet iš tiesų ji irgi sukėlė tam tikrą administracinę problemą, todėl šitą tiksliname.
O dėl patikslinimo. Tai iš tiesų ministro įsakymas. Šiuo metu mes pakeitėme beveik 50 įsakymų ir sudėjome visas valstybės kompensuojamas paslaugas į vieną įsakymą, jis yra labai ilgas, kiek kainuoja kiekviena ta paslauga, taip pat pašalinome, kad yra priemoka, pavyzdžiui, kai Ligonių kasa dar duoda papildomą finansavimą dėl balo… Žodžiu, buvo tokių visokių gana sudėtingų dalykų privalomojo draudimo. Mes tiesiog tai tiksliname, kad būtų paprasčiau, aiškiau ir tvarkingiau, ministro įsakymu, bus viskas sudėta į tą vieną įsakymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą turi A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Tikrai matau, kad yra gerų dalykų, smagu, kad jie ateina. Tai ir dėl jūsų paminėto B vaistų sąrašo, suprantu, kad jūs nustatote ir tam tikras rezervo lubas. Mano gal klausimas būtų: kodėl šitas įstatymo projektas neatkeliavo prieš tvirtinant biudžetą? Dabar turime tikrai labai didelį PSDF rezervą, natūralu, reikia nustatyti tam tikras lubas, kad būtų galima naudoti tuos pinigus, o ne jie tiesiog gulėtų sąskaitoje.
Ir dar vienas toks klausimas. Aš dabar žiūriu, kur yra išvardyti privalomojo sveikatos draudimo principai ir teisumo principas, prie kurio yra išvardyta daug dalykų, kurie turėtų būti nediskriminaciniai: religinė, etninė priklausomybė, lytinė orientacija. Ar jūs žinote, kad buvo diskriminuojamas kas nors tokiu pagrindu, kad juos reikėjo taip detaliai išvardinti? Ačiū.
D. JANKAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Žinote, aišku, gal ir buvo galima anksčiau ateiti, bet ir šituo… Kadangi daug straipsnių, susitarimas truko nepaprastai ilgai. Jeigu aš jums papasakočiau, kad vieno straipsnio keitimai, kiek mes kartų buvome susitikę su suinteresuotomis institucijomis, iš tiesų tai užtruko. Kita priežastis, aišku, pandemija, dėl to irgi žmonės visi perkaitę, pervargę. Aišku, būtų buvę gal ir geriau prieš biudžetą, kaip jūs sakote, bet yra taip, kaip yra.
Dėl teisumo principo. Žinote, teisumo principas ir reiškia, kad niekas negali daryti daugiau, negu jam priklauso. Negalima spjaudyti už kalnieriaus, jeigu sergi tuberkulioze, ir panašiai. Žinoma, šis tikslesnis reglamentavimas, mūsų požiūriu, yra reikalingas, bet galėsime svarstyti Sveikatos reikalų komitete, jeigu jis bus paskirtas. Jeigu turėsite kokių nors pastabų, kaip geriau tai reglamentuoti, tai atsižvelgsime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, aš norėčiau grįžti prie originalaus 17 straipsnio, apie kurį kalbėjo L. Nagienė, nes jūs daugiau komentavote šio įstatymo 17 straipsnį, kuriame yra nuoroda netaikyti ukrainiečiams. Bet 14 dalis iš principo yra nauja, jos nebuvo. Tai yra visi nesusimokėję turės susimokėti. Norėtume sužinoti, kaip šita procedūra bus atliekama ir kas bus, jeigu nesusimokės?
D. JANKAUSKIENĖ. Matote, jeigu dabar žmogus išvyksta į užsienį ir jis paskui grįžta į Lietuvą, jam suskaičiuojama viskas, ko jis nėra susimokėjęs. Ką dabar mes norime padaryti? Viena vertus, dėl ukrainiečių, kaip sakiau, bet, kita vertus, lygiai taip pat, jeigu žmogus dirbo užsienyje, ten mokėjo mokesčius ir įrodo, kad jis ten mokėjo tuos mokesčius, tai mums visas Lietuvos mokesčių išsireikalavimas… arba, pavyzdžiui, jeigu užsienyje žmonės gydosi ir taip toliau. Dėl to mes norime surasti tokį balansą, kad nebūtų žmonės skriaudžiami dėl to, kad jie išvyksta į užsienį ir ten moka mokesčius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū viceministrei.
Dėl motyvų už kalbės A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, gerbiami kolegos, išties projektas pateiktas atsižvelgiant į įvairių institucijų pasiūlymus, kurie susikaupė tikrai ne per vieną mėnesį ir ne per vienus metus. Kolega Aurelijus klausė, kodėl nebuvo anksčiau pateiktas įstatymo projektas, – dėl rezervo tikslinimo, kad jis nebūtų pernelyg didelis. Tikriausiai viena iš priežasčių ir ta, kad šita valdžia nepuolė tiesiog paknopstomis taisyti tam tikrų buvusių valdžių klaidų klaidelių, nes tai būtų labai nekorektiška. Būtent jūsų siūlymas buvo tokiu būdu sukurti rezervą. Kai pamatėme, kad jis galbūt pernelyg didelis, yra pateikiamas įstatymo projektas ir koreguosime.
Taip pat noriu priminti, kolegos, vieną principą, kurį Konstitucinis Teismas dar 2013 metais pasakė, kad mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį turi visi. Mokestis gali būti skirtingo dydžio, bet priklausys nuo pajamų. Tikrai mes turime užtikrinti, kad vis dėlto paslauga, draudimas, gali būti suteikta, tiktai jeigu kas nors moka už tą žmogų. Šiuo atveju mūsų valstybė moka beveik už 1,5 mln. žmonių. Tikrai prašyčiau pritarti šitam įstatymo projektui, pagrindiniu komitetu numatyti Sveikatos reikalų komitetą ir paskirti svarstymo laiką pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Aš manau, kad negalima pritarti šiam įstatymo projektui todėl, kad netgi su žiburiu ieškodami jame galimybės padengti žmonėms išlaidas už sveikatos stiprinimą nerasite tokių dalykų – vien tik kova su pasekmėmis. Kada, gerbiamieji, pradėsime į įstatymus įvesti sąvokas arba galimybes, kalbėti apie prevenciją, apie žmogaus tausojimą, kad jam apsimokėtų. Dabar apsimoka tik gydytis ir dar kartą gydytis. Todėl, kadangi čia nėra kalbama apie rimtą prevenciją, manau, kol kas reikia su juo padirbėti, kad atsirastų tokie momentai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, visi motyvai išsakyti, gerbiami kolegos. Ačiū viceministrei. Dabar kaip tik yra balsavimo intervalas, gal mes galime ir apsispręsti dabar balsuodami dėl Sveikatos draudimo įstatymo daugelio straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-17 klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2341. Pateikimas.
Balsavo 96: už – 79, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Lygiai taip, kaip A. Matulas ir prašė. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat einame dabar balsuoti iš eilės nuo popietinės darbotvarkės klausimų.
14.51 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307(2) (priėmimo tęsinys)
Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307(2). Priėmimas. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 106, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.52 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.53 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.53 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju ir penktuoju skirsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2059(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2059. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 78, prieš – 16, susilaikė 13. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Civilinio proceso kodekso 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 951 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-885(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Civilinio proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-885(2). Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.55 val.
Baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-886(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimo ir vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-886(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 102, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.56 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 105, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.56 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 91, prieš nėra, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 84, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 84, prieš – 1, susilaikė 26. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 4, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 271, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2128(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, turime klausimų, balsavimo intervalas dar tęsiasi. Siūlau iki intervalo pabaigos džiaugsmingai neišsiskirstyti. Dabar Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra keletas pasiūlymų. Kviečiu A. Gedvilienę į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra K. Adomaičio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė bendru sutarimu. K. Adomaičio nėra, jis ir pats turbūt nepritarė, taip išeina, jeigu dalyvavo komiteto posėdyje. Ar komiteto pirmininkė galėtų trumpai mus informuoti apie situaciją dėl 1 straipsnio?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). K. Adomaitis… Dėl rekonstravimo sąvokos?
PIRMININKAS. Taip.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jis pasiūlė sąvoką, bet mes paskui sutarėme truputį kitaip susidėlioti, tai nepritarėme komitete.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai ir nepritarti šiam siūlymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galime pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra dvi pastabos. Teisės departamento pastabai komitetas nepritarė. A. Gedvilienės pasiūlymui pritarė. Gal šiek tiek apie Teisės departamento?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas… Neaišku, koks remontas turimas omenyje. Formuluotė „remontuojantys vieną vieno buto gyvenamąjį namą iki 300 kv. metrų“. Iš principo mano pasiūlymas yra truputį patikslinantis formuluotę. Čia įdedama „iki 300 kv. metrų statinio projekte nurodyto statinio bendro ploto gyvenamąjį namą“. Tam komitetas pritarė visa apimtimi, o Teisės departamento ta proga nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime 6 straipsniui pritarti pagal komiteto redakciją? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 7 iki 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra K. Adomaičio pasiūlymas, komitetas jam pritarė iš dalies. Gal galime pritarti 10 straipsniui, kaip suredagavo komitetas? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra keletas pasiūlymų. Seimo nario V. Mitalo pritarė iš dalies, K. Adomaičio, S. Gentvilo pritarė. Aš neprašau balsuoti. Teisės departamento vienam pasiūlymui komitetas nepritarė. Dėl tikslingumo ir proporcingumo principų, kad tai yra analogija, kai aplinkos ministras nustato projektinių pasiūlymų tvarką. Ar galime pritarti 11 straipsniui pagal komiteto redakciją? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 12 iki 14 straipsnio nėra pastabų, pasiūlymų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento ir A. Gedvilienės du pasiūlymai, abiem komitetas pritarė. Galime 15 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 16 straipsnio nėra pastabų. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 18, 19, 20 straipsnių nėra pastabų. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 21 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Ar pirmininkė norėtų pakomentuoti detaliau?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Siūloma nustatyti, kad „pastatytą naują ypatingą ir neypatingą statinį, jo dalį galima naudoti ir (ar) sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose, trijų ir daugiau butų daugiabučiuose pastatuose, tik šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą“. Mes nepritariame ir atkreipiame dėmesį, kad įstatymo pakeitimo projekto nuostata taikoma patalpoms, o ne visam statiniui ir tai nedaro įtakos neužbaigto statyti statinio pardavimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu ir 21 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Nuo 22 iki 24 straipsnio imtinai nėra pastabų, pasiūlymų. Galime jiems pritarti? Pritarta.
Dėl 25 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė iš dalies. Ar galime 25 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl motyvų kalbės prieš A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų negaliu siūlyti ir negaliu rekomenduoti jums balsuoti už šį įstatymo projektą dėl keleto, mano nuomone, gana esminių priežasčių. Priežastis numeris vienas, kad keičiama pastato rekonstrukcijos sąvoka, įrašant apibrėžimą, kad, jeigu keičiama pastato geometrinių matmenų, tūrio arba aukštingumo daugiau nei 50 %, automatiškai tokia rekonstrukcijos rūšis pakliūva į naujos statybos sąvoką. Tai prives prie to, kad dėl sodo namelių, pavyzdžiui, žmonės, norintys pasikeisti sutapdintą stogą į, pavyzdžiui, šlaitinį arba rūsį pasidaryti, automatiškai paklius į naujos statybos sąvoką. Iš to išplaukia tai, kad visas pastatas turės būti A+ energetinės naudingumo klasės. Kai seno pastato mes ten, nežinau, palėpę darome ar rūsį įsirengiame, tai yra, mano nuomone, absurdiškas ir sunkinantis reikalavimas.
Antras dalykas, kas yra labai svarbu, tai yra jei savivaldybei kyla abejonių dėl pastato statymo teisėtumo, gali kreiptis į regionines architektų tarybas ir jos gali priimti vieną ar kitą sprendimą, kaip toliau elgtis su projektu. Regioninės architektų tarybos jau dabar yra virtusios ne architektų savivaldos funkciją atliekančiomis institucijomis, tačiau susidorojimo su konkurentais institucijomis. Tą yra konstatavusi, beje, Konkurencijos taryba savo išaiškinime. Deja, ministerija nesiima jokių priemonių, kad tą situaciją pakeistų, tačiau tik toliau didina regioninių architektų tarybų vaidmenį, kas yra blogai ir neatliepia galutinių vartotojų lūkesčių.
Ir trečias, svarbiausias, dalykas, yra plečiami ekspertų įgaliojimai ir funkcijos, tačiau nėra sprendžiama pagrindinė problema, kad ekspertais galėtų būti ne tik juridiniai asmenys, kas šiandieną yra Lietuvoje, tačiau ir fiziniai asmenys, tie, kurie turi kvalifikacijos atestatus. Aš tas pataisas esu registravęs, ir Aplinkos ministerija jau pusę metų vėluoja pateikti Vyriausybės išvadą, tokiu būdu tiesiog gindama…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. MAZURONIS (DPF). …tas privačias ekspertines įmones arba, kitaip sakant, gina tam tikrą siaurą ratelį, kuris kažkada prasilobavo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. MAZURONIS (DPF). …mano nuomone, nenaudingas nuostatas vartotojui, ir negina paprastų žmonių. Tai yra trys priežastys dėl…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Norėčiau agituoti, aktyviai agituoti už įstatymo projektą. Jo genezė susideda iš keleto dalykų. Visų pirma STT atliko keletą antikorupcinių vertinimų, kaip Vilniaus savivaldybėje išduodami pastatai… išdygsta nauja statyba, nors dengiamasi rekonstrukcija. Ir gerbiamas A. Skardžius kolegai A. Mazuroniui galėtų priminti. Prieš trejetą metų jis lankėsi Kernavėje. Po piliakalniais nauji pastatai dygsta po rekonstrukcijos, nors tai yra realiai nauja statyba. Tokie pavyzdžiai yra visuotiniai, todėl bandyta reglamentuoti ir aiškiai reglamentuojama dabar, kompromisai rasti ir su Vilniaus savivaldybe, ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Taip pat, kadangi bandau apeliuoti į Aidą ir kitus iš opozicijos, kad balsų sužvejočiau, tikrai pažadėjome praplėsti statybos ekspertų konkurenciją ir šiuo įstatymu praplečiama, du su puse karto padaugės asmenų, kurie gali atlikti statybos užbaigimo deklaracijas, atlikti gyventojams dėl neypatingų statinių. Taip pat dėmesiui tų, kurie kovoja su šešėline ekonomika. Statyba ūkio būdu yra stipriai suvaržoma, leidžiama fiziniams asmenims pasistatyti namą ūkio būdu, bet juridiniai asmenys, ką šiandien girdime, kad net „Orlen Lietuva“ ar dideli logistikos sandėliai statosi ūkio būdu be normalių statybininkų pastatus, na, tai neturi būti bendra praktika.
Išspręsti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, biudžetinis finansavimas ir aktyvesnė Statybos sektoriaus vystymo agentūros kontrolė. Projektas parengtas po darbo grupių, kuriose dalyvavo ir Architektų rūmai, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, todėl projektas iš esmės aptartas. Kviečiu jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Nekrošius. Prašau. Atsisako. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Taip, gerbiamas ministre, papasakojau gerbiamam A. Mazuroniui tą korupcinį atvejį, kai Kernavėje prie piliakalnio, prie aukuro išdygo stiklainis. Taip, tai yra išties, bet jis ir toliau stovi, kiek aš žinau, ir nei ministerija, nei Saugomų teritorijų tarnyba nesiima jokių veiksmų.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad statybos sektorius ir su juo susijusi lietuviška pramonė sukuria labai didelę dalį BVP, ne mažiau kaip penktadalį mūsų vidaus produkto. O tokiais įstatymais… Nežinau, kokie lobistai, kai kurie užeina ir į Seimą, spaudžia ranką, ypač kai dirbau Aplinkos apsaugos komitete, seniai jau ketino ir stūmė. Pasirodo, per ministerijos duris lengviau prastumia tokius dalykus.
Tai yra biurokratiniai suvaržymai, kurie statytojams, Lietuvos žmonėms kainuoja didelius pinigus ir kainuoja laiką. Pas mus leidimai statybai turbūt vieni iš ilgiausiai išduodamų visoje Europos Sąjungoje dėl viso biurokratinio antstato, kurį būtent ir kuria atsakinga ir politiką formuojanti institucija Aplinkos ministerija. Iš jos ateina šie siūlymai, ne iš Aplinkos apsaugos komiteto, ne iš Seimo narių. Todėl aš manau, kad ne tik bankai savo palūkanomis mūsų jaunimui neleis statyti, kurti savo ateities, o tas didelis biurokratinis ir brangus antstatas ir dėl laiko, ir dėl piniginės storumo atsilieps jaunoms šeimoms. Mes dvigubais vektoriais kaip žirklėmis kerpame jaunų asmenų galimybes. Aš jau nekomentuosiu paties turinio. Kolega A. Mazuronis pakomentavo. Prieinama iki absurdų – rekonstruojamam pastatui A+ klasė. Tegul Vyriausybė ir Aplinkos ministerija…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. SKARDŽIUS (DPF). …rekonstruojasi su A+ klase.
PIRMININKAS. A. Gedvilienė kalbės už.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš nežinau, kas yra biurokratiniai suvaržymai, bet man atrodo, kad statybos srityje mes turime labai daug problemų. Tai byloja ir skundai, kurie pasiekė Aplinkos apsaugos komitetą. Mes tikrai šią sesiją su komiteto kolegomis daug dirbome nagrinėdami tuos skundus ir ieškodami tų problemų, kurios slypi mūsų įstatymuose.
Aš suprantu, kad daugeliui nepatinka tas rekonstrukcijos sąvokos pakeitimas, bet, iš kitos pusės, mes matėme daugybę pavyzdžių, kaip šiltnamiai virsta gyvenamaisiais namais, kaip dušinės virsta prabangiomis vilomis. Būtent tai, brangieji, yra tas kelias, kuriuo praslysdavo daugelis projektų. Jeigu mes turėtume atsakomybę, kai projektuotojai galiausiai prisiimtų sau atsakomybę už suprojektuotą pastatą, galbūt nereikėtų visko deklaruoti ir kelti į įstatymus taip smulkiai, bet kadangi mes turime tikrai kūrybiškų sprendimų, kūrybiškų priėjimų prie sprendimų, reikia kuo daugiau ir kuo aiškiau surašyti tai, kas yra leidžiama.
Be to, ką paminėjo ministras, kas yra įrašyta šitame įstatyme, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes su komitetu irgi siūlėme tam tikrus pakeitimus gindami būtent vartotojus, kai būstui įsigyti mes įtvirtinome, kad būstai gali būti parduodami tiktai 100 % baigtumo namuose, kad nebūtų tokių atvejų kaip „Gelvonų terasose“, kai jau stovint butui ir atsiradus nuosavybės teisei kyla grėsmė tokius butus nugriauti.
Mes įtvirtinome galimybę, kad žmonės, kurie dirba savivaldybėse, ministerijose ir kitose institucijose projektavimo srityje, galėtų kaupti profesinį stažą.
Taip pat mes diskutavome apie bylinėjimosi galimybę, nepradėti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …bylinėjimosi ir susitarti taikos būdu dar iki teismo, tai irgi apsaugotų vartotoją. Taigi tikrai agituoju balsuoti už.
Dar noriu pasakyti, kad mes labai daug namų darbų davėme…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …ministerijai. Tikiuosi, poįstatyminiuose teisės aktuose atsiras daug korekcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, kolegos, nors diskutavote komitete ar kažkur kitais formatais, diskusijos yra diskusijos. Turbūt reikia žiūrėti į tai, kas yra juodu ant balto parašyta, į teisės aktą, kuris vienaip ar kitaip padės ar palengvins, ar pasunkins gyvenimą tiek statantiems, tiek tuos butus įsigyjantiems.
Tikrai šis projektas, ką ir komiteto pirmininkė sako, nesprendžia tų problemų, ar įsigyti ir dabar bus galima tuos pačius nepastatytus pastatus, tiktai projektus, ir nereikia baigtumo, paskirties ir taip toliau.
Man labiausiai kyla klausimas dėl dviejų dalykų, kuriuos tikrai buvo galima išspręsti. Vienas, šiek tiek kolega užsiminė, prieš tai pasisakęs, kad ekspertais gali būti tik įmonės, o ne asmenys, kurie turi eksperto kvalifikaciją ir atestatus. Tai turbūt yra esminis dalykas, kuris yra aktualus įmonėms, kurios turi pranašumą prieš tuos ekspertus, kurie nėra suinteresuoti vienokių ar kitokių interesų atstovavimu, kur, žinome, ta situacija yra tikrai nekokia šiuo atveju.
Kitas dalykas. Klausimą kelia būtent tai, kad poįstatyminiais teisės aktais bus daugybė reguliavimų keičiama. Tai, kad šiandien žinome, kad jau ministro įsakymai kalbant apie atliekų tvarkymą… yra pradėta procedūra, kad jis turėtų būti panaikintas, nesinorėtų, kad ta blogoji praktika tęstųsi ir kituose įstatymuose, o šiame ypač daug yra ministro įsakymais reguliuojamų sričių ir aspektų. Kolegos, tikrai kviečiu šiuo atveju dar pratęsti diskusijas ir surašyti aiškiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuokime dėl šio projekto priėmimo. Statybos įstatymo kai kurių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2128(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 69, prieš – 10, susilaikė 37. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 10, 11, 16 ir 261 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2129(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.2 klausimas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2129.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Pirmajai komitetas pritarė, antrajai – iš dalies, taip pat trečiajai pritarė, ketvirtajai pritarė. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuokime dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo priėmimo. Darbotvarkės 2-9.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2129(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 70, prieš – 5, susilaikė 43. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, labai trumpa replika apie Kernavės objektą. Jūs minėjote, kad su Aplinkos apsaugos komitetu buvome. Taip, bet tas Kernavės objektas ir pagal anksčiau galiojusį rekonstrukcijos apibrėžimą neatitiko to apibrėžimo reikalavimų, jis buvo pastatytas pažeidžiant prieš tai buvusį reikalavimą. Dėl vieno nusikalstamo atvejo, kuris ir prieš tai buvo, nesilaikant prieš tai buvusio reglamentavimo, jūs dar griežtinate reglamentavimą. Tuo tarpu problema yra ne čia. Problema yra ne reglamentavimo stygius, o tai, kad jo nesilaikoma, nebuvo laikomasi ir to prieš tai buvusio reglamentavimo. Čia yra problema. O jūs dabar visiems Lietuvos žmonėms – sodininkams, ūkininkams, vienkiemius turintiems – dar labiau griežtinate reikalavimus. Tokia filosofija ir toks požiūris iš principo yra neteisėtas, nelogiškas ir netvarus. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau labai trumpomis replikomis apsikeisti. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pasinaudosiu proga, kad Ministrė Pirmininkė yra salėje. Prisimindama, kad nepriėmė A. Gedvilo dovanotos knygos, aš noriu padovanoti knygą apie narcisizmą. Prašom. (Plojimai)
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, Kalėdos – dovanų metas.
15.17 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2130(2) (priėmimas)
Architektūros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2130. Du straipsniai. Priėmimas pastraipsniui. Dėl abiejų straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
Priėmimas. Balsuojame dėl Architektūros įstatymo priėmimo. Darbotvarkės 2-9.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2130(2). (Triukšmas salėje) Kviečiu ramybės salėje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 71, prieš – 6, susilaikė 37. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2257(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Sporto įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2257. Priėmimas.
Du straipsniai. Dėl abiejų straipsnių nėra pastabų ir pasiūlymų. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Sporto įstatymo priėmimo (projektas Nr. XIVP-2257(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2035(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2035(2). Iš vieno straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo. Balsuokime dėl darbotvarkės 2-12 klausimo – Atmintinų dienų įstatymo projekto Nr. XIVP-2035(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais“ projektas Nr. XIVP-2317(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2025 metų paskelbimo Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais“ projektas. Priėmimas. Projektas iš dviejų straipsnių. Dėl abiejų straipsnių pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Kalbės P. Kuzmickienė. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, pasinaudosiu proga pasveikinti visus dėl greičiausiai galimo apsisprendimo, apsisprendžiant dėl 2025 metų. Tikrai labai svarbios datos, dėl kurių sutarėme visi kartu su istorikų bendruomene, su Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Norime pabrėžti, kad būtent 2025 metais minėdami iškilias asmenybes, ypač M. K. Čiurlionio jubiliejų, M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus mes tikrai turėsime labai gerą progą parodyti Lietuvą, visada buvusią civilizacijose kartu su Vakarų pasauliu. Ir turėsime galimybę iš esmės pažinti tai, ko dar nepažįstame, ir suprasti savo valstybės istoriją iš esmės. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Targamadzė kalbės už.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš irgi siūlau balsuoti už, nes tai yra labai prasmingos datos ir prasmingi metai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo. Projektas Nr. XIVP-2317(2).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2298(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2298(2). Svarstymas. Išvadą pristatys A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 19 dieną įstatymo projektą apsvarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projekto variantui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. TTK siūlo svarstyti skubos tvarka, kad galėtume priimti dar šioje sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.24 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2300(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2301(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2300(2). Svarstymas. Pranešėjai. Pirmasis – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom. Ir dėl susijusio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš tiesų pristatysiu abu, nes jie yra visiškai susiję ir atskirai negali būti svarstomi.
Bausmių vykdymo kodekso pataisos yra skirtos tais atvejais, kai dėl tam tikrų veiksmų gali būti ribojamas nuteistų asmenų susižinojimas laiškais, telefonais, kitu būdu su kitais asmenimis tiek išorėje, tiek laisvės atėmimo vietoje. Čia kilo pas mus diskusija, jei įstaigos vadovas nustato draudimą iki 3 mėnesių, kaip yra su pratęsimu per kalendorinius metus. Suradome konsensusą, kad tokiu atveju pratęsti turėtų apylinkės teismo teisėjas pagal įstaigos buvimo vietą. Tai štai tokiam įstatymo projektui komiteto svarstymo metu gruodžio 19 dieną visi aštuoni dalyvavę pritarė.
Lygiai taip pat visi aštuoni posėdyje dalyvavę komiteto nariai pritarė ir lydimajam Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Taip pat komitetas prašytų skubos tvarką taikyti, kad galėtume priimti, nes yra svarbu kuo greičiau pradėti tas ribojančias priemones taikyti dėl kai kurių asmenų, kurie pastaruoju metu iš tiesų transliuoja kažkokias laidas iš įkalinimo vietų arba įkuria asociacijas ir net gauna rėmėjo statusą.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. ŽTK vardu T. V. Raskevičius pristatys išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas įstatymo projektą svarstė šių metų gruodžio 14 dieną ir 4 komiteto nariams balsavus už, 3 susilaikius komitetas priėmė sprendimą su pasiūlymu – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgus į Seimo kontrolieriaus pasiūlymus. Jiems komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir tas pats dėl lydimojo. Diskusija. Dėl šių projektų kalbės V. Bakas. Kviečiu į tribūną.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mano šį pasisakymą lėmė apskritai visų pirma mūsų Žmogaus teisių komiteto, kuris turi rūpintis žmogaus teisių sargyba, požiūris į žmogaus teises. Štai šiuo įstatymu, kuris, atrodo, toks, žinote, galime pasmerkti tuos visus nuteistuosius, sėdinčius kalėjime, toks yra stereotipas. Bet buvo kalbama apie tai pirminiu įstatymo projektu, kurį teikia Teisingumo ministerija, buvo norima leisti įstaigos vadovui riboti pamatines žmogaus teises. Ne šiaip išvestines, antro lygio, bet pamatines: teisę į susirašinėjimą, saviraiškos laisvę, asmeninio gyvenimo neliečiamumą. Tai yra tos teisės, kurias mes, kaip nepriklausoma valstybė, įtvirtinome prieš 30 metų. Dėl jų ir dabar kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje, žmonės deda galvas, atiduoda gyvybes už tai, kad įtvirtintų teisės viršenybę. Dabar ateina į Žmogaus teisių komitetą tokie įstatymai, kurie ardo žmogaus teisių sistemą, ir, tiesą sakant, komiteto dauguma nubalsuoja už tai, kad taip ir vyktų, kad būtų galima bet kada bet kurio valdininko sprendimu atimti iš žmogaus teises, net iš suimto žmogaus.
Aš vis dėlto kreipiuosi į kolegas, noriu pasakyti, kad net ir nuteistas žmogus turi teisę naudotis savo pamatinėmis žmogaus teisėmis. Taip, jas galima riboti, bet tą turi daryti teismas. Noriu padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris ėmėsi lyderystės ir iš esmės pataisė tą projektą.
Gerbiami kolegos, čia yra viena iš pamokų. Mes Žmogaus teisių komitete, kuris darosi tikrai nepopuliarus, žmonės bėga, štai socialdemokratai bėga ir aš suprantu kodėl. Nes priimami tokie sprendimai, tiesiog buki sprendimai. Žmonėms, kurie nors kiek supranta, yra skaitę, šiek tiek domėjęsi žmogaus teisių raida, jų turiniu, tikrai svyra rankos. Tiesą sakant, stebina ir teisingumo ministrė, kuri pati tarsi teisininkė, bet atneša į Seimą įstatymus, kurie griauna žmogaus teisių sistemą, naudodamasi pavieniais žmonėmis, kurie gal daro nusikalstamas veikas, bet tam yra priemonių, tam yra baudžiamasis procesas. Kodėl reikia naikinti viską, ką mes pasiekėme per tuos 30 metų? Kodėl ateina išprotėjusių žmonių gaujelė į komitetą ir pradeda lyginti tuos daigus, kuriuos mes užauginome?
Noriu prieš Kalėdas palinkėti, ministre, taisyti savo klaidas. Dabar pataisė jas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galbūt verta paimti kokius nors žmones, išmanančius žmogaus teises, ir padaryti ponui mūsų pirmininkui T. V. Raskevičiui seminarą. Aš suprantu, kad išsilavinimo jis neįgis per tą laiką, bet seminarą, bazinį, 4–8 valandų, reikėtų padaryti, nes kitaip mes apskritai diskredituosime žmogaus teisių sistemą. Taip pat ir jums, gerbiamas kolega… (Balsai salėje)
Aš eidamas į tribūną tiesiog noriu pakviesti…. Tikrai norėjau padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris, nepaisydamas tokios populizmo bangos viešojoje erdvėje, sugebėjo pertvarkyti šį įstatymo projektą, bet kartu matau, rimtai matau grėsmę žmogaus teisėms, esant tokiam komitetui, nes tai yra ne pirmas atvejis.
Visų pirma šis komitetas, buldozeriu dauguma, įskaitant ypač poziciją, pervažiavo per neįgaliųjų teises, paleido įstatymą, kuris diskriminavo dešimtis tūkstančių neįgaliųjų. Jį vėliau taisėme su ministre, Socialinių reikalų ir darbo komitete. Tas pats buvo padaryta su Susirinkimų įstatymu, dabar su bausmių vykdymo sistema.
Kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad net ir nuteistieji, kuriems atimama laisvė… Jūs turite suprasti, kad jiems atimama laisvė, bet iš jų neatimamos pagrindinės teisės, ir tą gali padaryti tik teismas. Iš tiesų kviečiu balsuoti už šį projektą, jis dabar jau įgijęs žmogišką veidą, bet neatkreipti dėmesio į destruktyvią…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
V. BAKAS (DFVL). …komiteto veiklą būtų sudėtinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš, naudodamasis savo teise, siūlyčiau pratęsti balsavimo intervalą, nes liko dar vienas svarstymas ir du pateikimai. Kol pabaigsime. Tikrai manau, kad nebus sudėtingų čia diskusijų, nebent jos įsižiebs dabar.
Tai dabar replikos. Trumpai T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju gerbiamam kolegai Žmogaus teisių komiteto nariui už išsakytas mintis ir pozicijas. Aš jums asmeniškai norėčiau padėkoti, nes jūs iš tikrųjų praturtinate diskusijų gylį mūsų komitete. Bet po šiandienos jūsų pasisakymo aš iš tikrųjų suprantu jūsų nuoširdų susidomėjimą laisvės apribojimo ir įkalinimo įstaigose esančių asmenų teisėmis, nes tikriausiai opozicijos pagrindinis uždavinys šią kadenciją yra vis dėlto susodinti jaunus žmones į įkalinimo įstaigas ir tada pasirūpinti jų žmogaus teisėmis. Aš linkėčiau jums domėtis ne tik specifinių grupių, bet ir laisvėje esančių žmonių teisių užtikrinimu, visų pirma kalbant apie kanapių dekriminalizavimą ir tos pačios lyties asmenų teisių užtikrinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kiek keistai jaučiuosi Seime. Tai autobiografinėmis knygomis opozicija dalinasi. Na, ką padarysi. Knygas galima skaityti. Bet, aš manau, kai žmogus chamas, tai turbūt visam gyvenimui. Ką padarysi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, diskusija įvyko. Dabar dėl motyvų. Yra norinčių kalbėti už? E. Dobrowolska kalbės už. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju visiems. Visų pirma labai dėkoju Seimo nariams ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams, kurie tikrai išsamiai pasižiūrėjo į projektą, taip pat ir Žmogaus teisių komiteto nariams, kurie išklausė visas suinteresuotas grupes.
Pagrindinis dalykas, kai mes kalbame apie žmogaus teises, – jos privalo būti užtikrintos, bet turi ir ribas. Saviraiškos laisvę turbūt geriausiai atspindi ir gerbiamo Seimo nario V. Bako šiandien kalbėti blėniai iš tribūnos, bet pagrindiniai dalykai, kad nuteistieji, kurie daro teisės pažeidimus, kurie yra nesuderinami su bausmės vykdymo tikslu, ir tie, kurie mėgina manipuliuoti žmogaus teisėmis, ribomis, tyčiotis iš teisės viršenybės, negali būti nestabdomi sistemos. Tam mes turime pareigūnus, tam mes turime teisę, kuri privalo veikti. Labai ačiū visiems, kurie palaikys šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo šiam projektų paketui. (Balsai salėje) Mes ką tik pratęsėme balsavimo laiką. Kviečiu balsuoti, nes jis yra pratęstas bendru sutarimu.
Balsavo 92: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta. TTK siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-782 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2337(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo dėl karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose pakeitimo projektas. Kviečiu išvadas pristatyti L. Kasčiūną ir po to Ž. Pavilionį. L. Kasčiūną pristatyti išvadą NSGK vardu, Ž. Pavilionį – URKʼo vardu dėl karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose pakeitimo. Svarstymo stadija.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, garbingiausio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu informuoju, kad mes bendru sutarimu pritarėme po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū už naujienas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį pristatyti…
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip pat ir Užsienio reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusija šiuo klausimu. A. Pocius atsisakė. Supratau. Labai ačiū.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Atkreipiu dėmesį, skuba čia nesiūloma. Gerbiami komiteto nariai, jeigu būtų… (Balsai salėje) Supratau. Mes galėsime… Žiūrėkite, mes galėsime nutarimą priimti bet kokiu atveju rytoj net ir be skubos. Tvarka. Atsiprašau, čia šiek tiek įvėliau.
15.37 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2355, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2356 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – projektų paketas. Pateikimas. Kultūros ministras S. Kairys kviečiamas į tribūną pateikti Visuomenės informavimo įstatymo ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektus. Jeigu jūs būsite greitas, mes jums padėkosime. Prašau.
S. KAIRYS. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti jums klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Jų pagrindiniai tikslai yra atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelį ir įgyvendinti 2021 m. balandžio 29 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl teroristinio turinio sklaidos internete.
Visgi kalbant apie atnaujintą ar siekiamą atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos paramos modelį, pirmiausia norėtųsi, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir uždaviniai atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo aplinkos poreikius, o valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumu, kontrolės užtikrinimu, atskaitingumu, bet ne politinės valdžios sprendimo galios ar įtakos didinimu priimant sprendimą dėl vieno ar kito projekto rėmimo.
Tų pokyčių priežastys. Iš esmės, ką irgi yra labai svarbu akcentuoti, ką aš šiandien pristatau, tai yra aiškus susitarimas su visomis pagrindinėmis žiniasklaidos asociacijomis. Būtent to susitarimo pagrindas yra tas, kad mes svarstėme įvairiausius modelius. Kaip žinote, dabar visas žiniasklaidos rėmimas yra sukoncentruotas per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bet akivaizdu, kad nei sektorių tai tenkina, nei mus tai tenkina ir norisi ieškoti kokių nors efektyvesnių sprendimų. Alternatyvos buvo svarstytos tiek kalbant apie perdavimą tam tikrų funkcijų Kultūros tarybai, tiek steigiant biudžetinę įstaigą, tiek, tarkim, tvarkant esamą fondą, bet iš esmės viską įvertinus ir padiskutavus su sektoriumi sprendimai yra tokie.
Taigi pagrindinės pokyčių priežastys, kad pats dabartinis modelis nėra pritaikytas spręsti šiandieninių žiniasklaidos, medijos srities iššūkių tiek kalbant apie pasikeitusią reklamos rinką, tiek apie informacijos vartotojų įpročius. Taip pat esamas fondas yra nelankstus, nepajėgus užtikrinti šios srities gyvybingumo ir plėtros, taip pat nepakankamai efektyvus valdymo ir atskaitingumo aspektais.
Kokias siūlome naudas, kalbant apie naują modelį? Pirmiausia eliminuotas valdžios institucijų dalyvavimas įtvirtinant žiniasklaidos savitvarkos principus priimant sprendimus dėl konkrečių projektų finansavimo, pritaikytas remti platesnį spektrą žiniasklaidos srities projektų, kalbant, pavyzdžiui, apie neįgaliųjų prieinamumą, retransliavimą, stipendijas žurnalistams. Lanksčiai prisitaikantis prie žiniasklaidos srities bei medijų ekosistemos pokyčių ir orientuotas į rezultatus ir projektų poveikį visuomenei.
Iš esmės situacija yra tokia, kad nuo gegužės 1 dienos priėmus įstatymą Visuomenės informavimo įstatyme nebeliktų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, o atsirastų nauja įstaiga Medijų rėmimo fondas. Kas yra labai svarbu, kad šiandien yra remiami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik juridinių asmenų projektai, o po šitos pertvarkos turėtų būti remiami ir viešosios informacijos skleidėjų, taip pat fizinių asmenų projektai, kitaip tariant, patys žurnalistai irgi galėtų teikti paraiškas savo projektams finansuoti. Taip pat kalbant apie Pietryčių Lietuvą, apie poreikį, tarkim, jau esamos žiniasklaidos produkcijos vertimų rusų kalba, tai būtent skleidėjai irgi yra tas taikinys, kuris turėtų būti įdėtas į įstatymą.
Šiandien Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą sudaro 21 dalininkas. Tokioje struktūroje priimti bet kokį sprendimą dėl ryškesnio pokyčio yra paprasčiausiai nerealu ir neįmanoma. Naujas fondas veiklą pradėtų su trimis dalininkais. Iš esmės jame būtų valstybė, kuriai atstovautų Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija, kitaip tariant, tos skėtinės organizacijos, po kuriomis telpa faktiškai visos rūšies žiniasklaida, kad ir kokia ji būtų.
Taip pat siūloma aiškiai ir konkrečiai numatyti fondo funkcijas, tai yra kad skiria valstybės paramą, skiria stipendijas, ko anksčiau nebūdavo, vykdo projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertina projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuoja tyrimus, rengia ir skelbia projektų rezultatų apžvalgą. Svarbiausias organas šiame fonde būtų fondo taryba. Priminsiu, kad dabartiniame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde yra septyni nariai, iš kurių net du deleguoja Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kaip ir minėjau, būtent taryba priims sprendimus dėl konkrečių objektų finansavimo. Tai čia mes matytume, kad valstybė tame turėtų nedalyvauti, turėtų būti viskas palikta savireguliacijai.
Naujasis fondas bus sudaromas iš dešimties tarybos narių, kurie bus deleguojami iš Medijų tarybos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos, asociacijos „Nacionalinė spauda“, Žurnalistų draugijos, Žurnalistų sąjungos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos plius Regioninių televizijų asociacijos.
Šiandien Spaudos, radijo ir televizijos fondas remia kultūrinius, šviečiamuosius visuomenės informavimo, saugumo, medijų, raštingumo projektus. Naujame fonde iš esmės yra apibrėžtos trys kryptys, tai būtent kultūrinė žiniasklaida, regioninė, naujienų, tiriamoji ir šviečiamoji. Ir pagrindinis dalykas, kad fondas turės laisvę patvirtinti bet kokią kitą programą, kokią fondo taryba ar dalininkai matys kaip reikalingą paleisti.
Kokie projektai nebus remiami? Nebebus remiami, pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos projektai, nes, kaip žinote, LRT turi savo atskirą įstatymą ir atskirą finansavimą, viešųjų ryšių, reklamos ir informacijos agentūrų projektai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, politinių organizacijų projektai. Taip pat išlieka tas reikalavimas, kad nebus remiami projektai tų, kurie turi padarę rimtą profesinį pažeidimą, kalbant apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus. Tiesa, pati sąvoka yra siaurinama ir tas pažeidimas turi būti nukreiptas tiesiog ne į asmenį, bet į valstybę ir panašiai, kad būtų toks įskaitytas kaip tam subjektui, kad jis negalėtų teikti paraiškos.
Kalbant apie politinės įtakos mažinimą, nes čia buvo vasarą ir STT pateikusi savo įžvalgas, tad į jas irgi stengėmės atsižvelgti, iš esmės įvairios politinės organizacijos ir taip pagal apibrėžimą nėra viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bet yra įrašyti papildomi saugikliai, kad politinės organizacijos, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys negali dovanoti lėšų fondui, fondas nerems politinių organizacijų, jų įsteigtų ar valdomų juridinių asmenų projektų. Ir dar viena svarbi nuostata įstatyme bus fiksuota, kad jeigu fondo tarybos nariai, fondo direktorius yra politinės partijos nariai, jie sustabdo narystę prieš eidami pareigas. To įstatyme apibrėžta iki šiol nebuvo.
Kalbant apie auditą, šiuo metu auditas yra vykdomas tiesiog fondui pasirenkant dalininkų susirinkimo metu audito bendrovę. Naujame modelyje vidaus auditas – ne rečiau kaip kas treji metai organizuojamas Kultūros ministerijos, kas penkeri metai – valstybės arba, kitaip tariant, Valstybės kontrolės.
Ir paskutinis labai trumpas punktas, kalbant apie reglamentą dėl teroristinio turinio sklaidos internete, kad iš esmės bus nustatytos veiksmingesnės teroristinio turinio pašalinimo galimybės ir priemonės, užtikrinta efektyvesnė draudžiamo turinio kontrolė, prieigos prie jo panaikinimas internete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš pradėjau įtariai žiūrėti į įstatymų pateikimus, kai pradedame nuo to, kad tiesiog bus perkeliami Europos Sąjungos kokie nors teisiniai aktai ir panašiai. Ir čia taip pat tarsi tuo užmigdoma. Ar jūs tikite, kad įmanoma iki 2023 m. sausio 1 d. tai padaryti? Nes rašote, kad reikia suderinti su Lietuvos policijos generaliniu komisaru, su Ryšių reguliavimo tarnyba. Ar visa tai jau yra aptarta su tomis institucijomis, ar dar tik pradėsite? Kad nebūtų naujiena generaliniam komisarui. Pirmas dalykas.
Antras. Man kelia nerimą tas 28 straipsnis, kur atsiranda Medijų rėmimo fondas. Fondo taryba – dešimt narių ir taip toliau. Ir tik jūs pateikėte įstatymą, šiandien jau pradėjo mums siųsti…
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …visuomenininkai raštus, kad jie abejoja, ar su jais visais yra aptarta, kas įeina į dešimt tarybos narių, ar tai baigtinis procesas, kaip dabar parašyta, ar dar bus galima, pavyzdžiui, ką nors pakeisti ar papildyti? Ačiū.
S. KAIRYS. Žiūrėkite, esminiai susitarimai su žiniasklaidos, pabrėžiu, žiniasklaidos įvairiausiomis organizacijomis yra padaryti. Tas, kas jums rašo, spėju, yra esami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkai, bet, tiesą pasakius, aš nelabai įsivaizduoju, kaip, kalbant apie dalininkus… Aš tuojau grįšiu prie savo vienos skaidrės. Kalbant apie dalininkus, ką ten, pavyzdžiui, darydavo Teisininkų draugija, kokie nors tautodailininkai, Teatrų sąjunga ir panašiai? Aš įsivaizduoju, kad tie kreipimaisi yra daugiau tuo pagrindu.
Tikrai su sektoriumi vyko glaudus darbas. Aš dar kartą pabrėšiu, kad visi tie susitarimai, net jeigu jums atrodo, kad kažkaip vienaip ar kitaip nėra tobuli, dar kartą noriu pabrėžti, kad aš čia atnešu susitarimą. Ir tik susitarus yra įmanoma iš viso šį Visuomenės informavimo įstatymą pajudinti, pajudinti visą pelkę, kuri iki šiol tyvuliavo, kalbant apie žiniasklaidos rėmimą. Aš manau, kad tikrai Seimas turi unikalią progą priimti įstatymą, kuris tikrai spręs labai rimtas problemas.
Grįžtant prie pirmojo klausimo, aš ant jo tikrai nenorėčiau uždėti akcento, bet įvairius Europos Sąjungos reglamentus ir dokumentus mes privalome perkelti, visos institucijos irgi turi žinoti ir bederindamos visa tai žinoti. Jeigu kam nors būtų kokių nors spragų, be abejo, kalbėtumės, aiškintumės ir panašiai, bet šiuo atveju svarbiausias dalykas yra naujas Medijų rėmimo fondas.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš taip pat paklausiu apie Medijų rėmimo fondą. Irgi čia galima išsamiai susipažinti, kas yra siūloma, kad tarybos nariais galės būti Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau.
Mano klausimas būtų toks. Kuo iš esmės skiriasi pats modelis arba, tarkime, kokios nors valdymo subtilybės nuo buvusio fondo? Tai yra kuo bus geriau, produktyviau ir panašiai? Ačiū.
S. KAIRYS. Na, šį klausimą turbūt galima tiesiai ir žiniasklaidos įvairioms asociacijoms užduoti, ar jos yra patenkintos darbu tiek dabartinio fondo, tiek jo vadovo. Aš ta proga gal nenorėčiau labai į tai veltis ir labai ryškinti minusus, turimus dabartinio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, vien tik iš pagarbos procesui. Bet jeigu taip tiksliai atsakyčiau, tai iš tikrųjų pirmiausias ir didžiausias uždavinys yra būtent tas maksimalus savireguliacijos įtvirtinimas, valstybės institucijų eliminavimas priimant sprendimus dėl konkrečių projektų, bet lygiai taip pat valstybei paliekant tam tikras sąlygas ir teises ne kištis į konkrečius projektus, bet tiesiog turėti normalią kontrolę, normalią priežiūrą.
O kalbant apie tą fondą, kaip jūs klausėte, tai yra vienas labai charakteringas pavyzdys. Tik šiais metais fondas priiminėjo paraiškas elektroniniu būdu. Kitaip tariant, yra absoliuti administravimo profesionalumo problema, valdant tokią įstaigą, bet leiskite man nesivelti į konkrečias detales. Tiesiog tikrai tikiu, kad naujas fondas kitu pagreičiu galėtų startuoti ir judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, gegužės mėnesį vyko konferencija žiniasklaidos rėmimo tobulinimui aptarti. Joje dalyvavo visos suinteresuotos šalys, jas čia irgi minėjote. Ar skiriasi tai, ką priėmė toje konferencijoje visos suinteresuotos šalys ir tenkino visas asociacijas, visus tuos dalyvius, dalyvaujančius konferencijoje, ar dabar skiriasi tai, ką jūs pateikėte įstatymo projekte? Jeigu aš klystu, galėtumėte pataisyti, nes dabartinė Radijo, televizijos ir spaudos rėmimo taryba pritrūko balsų pritarti šiam teikiamam projektui. Jeigu aš klystu, tai mane pataisykite. Ačiū.
S. KAIRYS. Žiūrėkite, man iš tikrųjų nėra taip svarbu, kam pritaria, kam nepritaria esamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir bet kuris jo organas. Aš galiu tik pabrėžti, tai buvo tikrai labai svarbi konferencija. Joje ir buvo sutarta dėl trijų pagrindinių krypčių, kalbant apie kultūrinės žiniasklaidos rėmimą, apie regioninę žiniasklaidą, naujienų, tiriamąją, šviečiamąją žurnalistiką. Taip pat buvo sutarta palikti laisvę tarybai priimti bet kurią kitą programą, jei, tarkime, naujo fondo taryba ar dalininkai matytų prasmę tokią programą atverti. Aš tik priminsiu, kad tada, kai vyko konferencija, buvo svarstomos kelios alternatyvos. Tarkime, nuo administracinės projektų atrankos vykdymo per Lietuvos kultūros tarybą, tiesiog suformuojant Kultūros taryboje atskirus ekspertus, kalbant būtent jau apie medijų rėmimą. Buvo kita diskusija, kad tai galėtų būti kokia nors biudžetinė įstaiga. Bet tuomet yra ta problema, kad tik valstybė ir tampa vienu vieninteliu sprendėju, mes negalime turėti kitų dalininkų. Buvo įvairių diskusijų, buvo atsižvelgta į įvairius siūlymus. Tas modelis, kuris yra, taip, bus visada gal kažkieno pastaba, kas nors gal irgi norėtų būti dalininkai ir panašiai, bet šiuo atveju dėl to tokio bendro mažiausio vardiklio yra susitarta. Kaip aš ir minėjau, tikrai turime puikią progą pajudėti į priekį to susitarimo pagrindu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Pone ministre, pirmiausia nuoširdi padėka už tai, kad taip nuosekliai vykdote Vyriausybės programą. Aš manau, kad užteko laiko suderinti daug skirtingų pusių, daug skirtingų interesų. Tai, suprantu, pareikalavo nemažai jėgų ir pastangų. Džiaugiuosi, kad sugebėjote tai padaryti su savo politine komanda.
Dabar turiu du tokius klausimus. Pirmas abstraktesnis, antras gal konkretesnis. Dėl to abstraktumo. Kokias konkrečias naudas ar bent jau vieną esminę naudą visuomenė gaus iš atnaujinto Medijų rėmimo fondo?
O konkretesnis klausimas dėl tos tranzicijos užtikrinimo. Iki tam tikro momento veiks dar vadinamasis SRTF, o po to įsigalios jau Medijų rėmimo fondas su savo nauja, atnaujinta ir kokybiškesne struktūra. Kaip užtikrintas bus projekto finansavimas, pagaliau ne kaip, o ar jis bus užtikrintas? Ačiū.
S. KAIRYS. Labai ačiū už klausimą. Iš esmės, jei kalbame apie naudas, tai esame tokias keturias labiausiai išryškinę. Jau ne kartą kalbėjau būtent apie valdžios institucijų dalyvavimo eliminavimą, kalbant apie konkretaus projekto finansavimą. Atsiranda platesnis spektras įvairių žiniasklaidos srities subjektų, kurie galės būti remiami, čia norisi išryškinti, pavyzdžiui, būtent fizinius asmenis. Arba atsiranda, tarkime, stipendijos žurnalistams – visiškai nauja galimybė, kuri, manau, yra labai teigiamas sprendimas.
Labai svarbu yra lankstumas. Su esamu Visuomenės informavimo įstatymu, su kuriuo mes susidūrėme visi, tiek jūs, Seimo nariai, kadencijos pradžioje, tiek su pačiu dabartiniu fondu… Jis faktiškai niekaip nesureagavo į pandemijos situaciją ir visas pasekmes. Kalbant apie karo kontekstą, tai taip, mes sureagavome, bet jau drauge su jumis pakeisdami Visuomenės informavimo įstatymą ir užkardydami vienus ar kitus sprendimus, susijusius su dezinformacija ir panašiai. Naujas modelis bus lankstesnis ir galės be įstatymų pakeitimo greičiau reaguoti į aktualijas, kurios vyksta.
Kitas dalykas, ko niekada nebuvo, yra tyrimai, rezultatų vertinimas, išvados juos matant ir, tomis išvadomis pasinaudojus, būtent nauji sprendimai dėl įvairių programų ar kitų procesų tobulinimo. Tų dalykų tiesiog nebūdavo.
PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių klausti pasibaigė. Gal jau nepratęskime? Jeigu jūs leistumėte, mes tada galėtume komitetuose išsinagrinėti šį įstatymą, jeigu jam bus pritarta po pateikimo. Ačiū ministrui. Dėl motyvų už kalbės L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš tikrai dabar į detales įstatymo nesigilinsiu ir nesiplėsiu. Tiesiog noriu populiariai pasakyti, kodėl šis įstatymas toks aktualus šiandien. Turbūt niekam nereikia aiškinti, kad demokratija iš viso neveikia, jeigu šalies piliečiams neprieinama kokybiška ir patikima informacija. Gerai, kad šiandien turime nepriklausomą nuo politikų malonės, stabiliai finansuojamą nacionalinį transliuotoją, gerai, kad užkardyta dezinformacija iš išorės, tai yra Lietuvoje nebeleidžiama transliuoti priešiškos šalies finansuojamų kanalų.
Bet to akivaizdžiai neužtenka, nes jeigu neužpildome kokybišku turiniu savo informacinės erdvės, tai mūsų kultūrinis atsparumas ir mūsų informacinis atsparumas tiesiog pažeidžiamas ir dėl to kenčia visuomenės stabilumas. Taigi komercinė žiniasklaida iš tiesų galėtų net ir nacionaliniam transliuotojui būti naudinga kaip stiprus konkurentas. Tuo tarpu jinai galynėjasi su rinkos audromis ir, deja, neretai taupo blogindama turinio kokybę, jau nekalbant apie kultūrinę ar regioninę žiniasklaidą, kuri tiesiog skęsta, dūsta ir galų gale patenka į nepageidautiną vietos politikų arba verslo magnatų priklausomybę.
Tiesa, pastaruoju laiku matome, kad komerciniai skleidėjai vis dažniau papildomai apmokestina kokybiškesnį, įdomesnį turinį. Taip rimtesnis turinys tampa prieinamas tik tiems, kurie pasiruošę už jį patys sumokėti, visi kiti paliekami murkdytis socialiniuose tinkluose ir tikrai ne kiekvienas randa galimybių bent jau patikrinti skleidžiamas žinias. Tokiu būdu didėja socialinė atskirtis, kuri Lietuvoje ir taip jau yra per didelė.
Štai šitas ir kitas visuomenės informavimo bėdas…
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). …plačiai aptarėme 2021 metų gegužę. Aš manau, kad to mūsų pasitarimo pagrindiniai punktai iš tikrųjų atsispindi teikiamame įstatyme. Todėl labai raginčiau po pateikimo už jį šiandien balsuoti, o detales aptarsime, kai ateis tam laikas. Tikiuosi, kad iki Velykų.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Gerai. Tuomet balsuojame. Prieš buvo užsirašiusių? Mūsų sistema nerodė, nežinau, prie ko jūs užsirašėte. (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, balsuojame dėl pritarimo po pateikimo šiam įstatymo projektui. Kviečiu balsuoti. Tikrai replikuoti bus šansas po balsavimo.
Balsavo 83: už – 60, prieš – 1, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu komitetu dėl abiejų siūlomas Kultūros komitetas, dėl pirmo klausimo papildomu komitetu siūlomas NSGK. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje abu projektus. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Replika – R. Šarknickas. Atsiprašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegė minėjo apie demokratiją. Negražiai elgiatės, kad nedavėte pasisakyti prieš. Aš norėjau pasakyti, kad kolegė Liuda minėjo ir šiek tiek apie demokratiją. Šiek tiek likau nustebintas, kad demokratinėje visuomenėje, žiniasklaidoje, regioninėje žiniasklaidoje, komerciniuose portaluose mažai yra demokratijos, o demokratijos daugiausia yra LRT. Šiek tiek likau nustebintas.
Aš taip pat norėjau ministro paklausti, kokios pagrindinės priežastys yra, dėl ko keičiamas, tobulinamas šitas įstatymas visuomenės informavimo priemonėse… kad nebūtų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, nes eina raštai, yra daug problemų, ir ar išgirsta ta pusė. Dėl to ir norėjosi sužinoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
16.00 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2357 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Kviečiu ją į tribūną.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už galimybę pristatyti įstatymo projektą. Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama didinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Įstatymo projektu siūloma, siekiant antrinės teisinės pagalbos sąlygų aiškumo, numatyti vieną Vyriausybės nutarimu nustatomą turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo metu yra nustatyti du.
Taip pat siekiama papildyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus, kad ši pagalba būtų teikiama tiems, kam labiausiai reikia, ir ja nebūtų piktnaudžiaujama. Siūloma patikslinti asmenų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, sąrašą.
Taip pat numatoma, kad lengviau antrinę teisinę pagalbą galėtų gauti asmenys ir SLAPP bylose, tai yra strateginėse bylose prieš visuomenės dalyvavimą. Būtent šiandien Seimas jau priėmė šiuos įstatymų pakeitimus.
Siūloma numatyti priemones valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybei gerinti. Siūloma sukurti kompleksinę kokybės užtikrinimo sistemą, atliekant paslaugos gavėjo ir teikėjo, suinteresuotų institucijų apklausas apie teikiamas paslaugas. Taip pat taryba vertintų ir Lietuvos advokatūros pateiktą informaciją apie gaunamus skundus dėl advokatų veiklos ir teiktų pasiūlymus dėl kokybės gerinimo. Lietuvos advokatūra dalyvautų organizuojant specializuotus mokslus advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą. Taip pat būtų skatinama advokatų specializacija ypač jautriose bylose. Taip pat, siekiant pritraukti daugiau advokatų į teisinės pagalbos sistemą, planuojama gerinti jų veiklos sąlygas, mažinti biurokratiją ir tobulinti teisių sistemą.
Taip pat siekiama išspręsti praktikoje pastebėtus teisinio reguliavimo taikymo trūkumus, tai yra numatyti ilgesnius terminus pareiškėjams, kai jie turi pateikti informaciją. Taip pat sudaryti galimybę gynėjams kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos kasacinės instancijos bylose.
Pastebėtina, kad įstatymo projektas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat Lietuvos advokatūra. Įstatymo projektu siūlomų pokyčių kryptis buvo aptarta su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba.
Mielai atsakyčiau į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš norėsiu jūsų paklausti, ar nebuvo svarstymų ministerijoje suteikti nemokamą teisinę pagalbą nevyriausybiniam sektoriui? Tai yra nevyriausybinėms organizacijoms, kurios gina viešąjį interesą. Pavyzdžiui, „Grigeo“ bylą galiu paminėti. Kad galėtų kreiptis į teismą, teikti civilinį ieškinį, jiems yra reikalinga pagalba. Ar nebuvo tokių svarstymų?
Kitas klausimas. Kokių priemonių planuojate imtis dėl kokybiškesnės antrinės teisinės pagalbos?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū, tiesą sakant, už labai taiklius klausimus. Atsakant į pirmą klausimą, labai svarbu atsakyti į klausimą, į ką orientuota teisinė pagalba. Šiuo atveju mes kalbame apie antrinę teisinę pagalbą, kuri suteikiama piliečiams, kurie dėl savo pajamų negali jos turėti, arba išimtiniais atvejais, kai bylos yra labai jautrios. Kaip minėjau, šiuo įstatymų paketu yra įtraukiamos, pavyzdžiui, SLAPP bylos, yra jau anksčiau įtrauktos, pavyzdžiui, neapykantos nusikaltimų aukos, prekybos žmonėmis aukos. Jos, nepaisant pajamų lygio, vis tiek gauna teisinę pagalbą.
Jeigu mes kalbėtume apie nevyriausybinį sektorių, nevyriausybinis sektorius yra dažniausiai finansuojamas Lietuvoje iš projektinių veiklų. Tam yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri daug lėšų skiria labai kompleksinėms pagalboms. Taip pat ir iš Teisingumo ministerijos pagal tam tikras sritis, pavyzdžiui, neapykantos kalbos, taip pat yra finansuojama, tos nevyriausybinės organizacijos panaudoja neretai ir teisinėms paslaugoms.
Kita labai svarbi dalis, jeigu mes kalbėtume, pavyzdžiui, apie vartotojų gynimą, yra asociacijos, jos pagal tam tikrą mechanizmą iš Teisingumo ministerijos taip pat gauna finansavimą, kad galėtų reikšti grupinius ieškinius, pavyzdžiui, dėl vartotojų teisių apsaugos. Tiesiog tai yra atskiri mechanizmai ir nėra suplakama į viena, kad galėtume išgryninti.
Atsakant dėl kokybės. Kokybės užtikrinimas buvo pagrindinis tikslas, kodėl šis įstatymo projektas čia atėjo. Užtrukome priimti šiuos sprendimus, nes kreipėmės taip pat papildomai į STRATA’ą, kad galėtume įvertinti, ar šiuo metu veikiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos modelis išvis yra tinkamas, ar reikia jį kardinaliai reformuoti.
STRATA’os atnešti duomenys patvirtino, kad modelis yra tinkamas ir efektyvus, bet tam tikrus dalykus reikia kokybės požiūriu užtikrinti. Darome kokybės požiūriu pokytį. Atsiranda specializuoti advokatai, kitaip sakant, jeigu asmuo dirba su baudžiamosiomis bylomis, su mažamečiais vaikais, jis privalo specializuotis. Planuojama, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. tie advokatai iš garantuojamos pagalbos, dirbantys su specializuotomis bylomis, gautų didesnį atlygį proporcingai.
Atitinkamai taip pat dėl reagavimo į skundą ir anketavimo, kad mes žinotume, kokie yra konkretūs atvejai. Tai nebūtinai gali būti advokatų veiklos pažeidimai, bet yra, pavyzdžiui, paslaugos teikimo, kliento informavimo apie tam tikrą eigą. Tikrai esu tikra, kad šie projektai, ilgai diskutuoti, pagerins kokybę.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama ministre, aš noriu suprasti, kokio jūs pokyčio siekiate. Čia pristatėte, daug pasakėte žodžių, bendro pobūdžio formuluočių. Ką konkrečiai jūs čia norite pakeisti ir kaip tai padaryti? Pavyzdžiui, kiek teko domėtis, viena iš didžiausių problemų, kad stringa tos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, yra ta, kad advokatai nėra suinteresuoti ją teikti dėl mažų įkainių, itin mažų įkainių. Jūs dabar siūlote specializuoti, tai specializuoti advokatai, kurie specializuojasi konkrečioje srityje, dar brangesni.
Mano klausimas yra toks. Kaip jūs ketinate motyvuoti Lietuvos advokatus, kad jie tikrai teiktų profesionalią pagalbą ir tai darytų tik profesionalai?
Antras klausimas. Koks skiriamas šiam įstatymui finansavimas, nes vis tiek tai susiję su pinigais? Kiek brangs, palyginti su dabartiniais tarifais, teisinė pagalba?
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). Ir kiek tam reikės biudžeto lėšų?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Turbūt dviem dalimis atsakysiu. Pirma dalis. Jeigu mes kalbėtume apie finansavimą, jeigu žiūrėtume, koks yra VDU, tai yra koks atlygis yra skiriamas valandinis, mano kadencijos metu buvo pakelta du kartus. Šiandien yra 20 eurų valandinis įkainis. Planuojama, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, būtų 25 eurai už valandą, tai yra kardinaliai keičiamas. Tas kompromisas yra surastas tiek su advokatūra kalbant, tiek su taryba diskutuojant. Yra numatoma, kad specializuotų advokatų būtų didesnis negu 25 eurai, proporcingai už tą specializaciją, papildomus mokymus.
Atsakant į klausimą, kokią problemą sprendžiame. Klaidinga preziumuoti, kad yra stringama. Tai, ką mes matėme per ankstesnes kadencijas, kai advokatai protestavo, ėjo į gatves, atsisakydavo teikti paslaugas, tie laikai seniausiai baigėsi. Tų problemų mes neturime. Mano kadencijos metu nė karto nebuvo vėluojama atsiskaityti, VDU buvo nuosekliai keliamas. Problema, kurią sprendžiame, yra kokybė, kad gavęs advokatą tu žinotum, kad jis yra specializuotas tavo ypatingoje byloje. Tais atvejais, kai bylos yra paprastesnės, kad jos būtų teikiamos operatyviai ir efektyviai. Esu tikra, kad šie pokyčiai leis tuos tikslus pasiekti.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų tie 25 eurai, nė vienas rimtas advokatas už 25 eurus tikrai nedirbs. Tai norisi pirmiausia paklausti, jūs tikriausiai turite analizę, gal galite įvardinti procentais, kalbant apie kokybę, ir kaip jus paskatino, sakote, šitas teisės aktas būtent tam, kad būtų pagerinta kokybė. Tai procentais įvardinkite, kiek yra teigiamų bylų, kaip padėjo.
Kitas mano klausimas yra dėl valstybinės teisinės pagalbos. Dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl viešojo intereso. Šitas teisininkas, kuris turėtų teikti pagalbą, surašyti ieškinį ir panašiai, dirba savivaldybėje ir jis yra atsakingas, o skundas dažniausiai būna dėl savivaldybės kažkokių neteisėtų veiksmų. Kaip jums atrodo, kaip čia reikės suderinti tuos dalykus, kai konkrečiai prašo pagalbos atėjęs pilietis? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Atsakau dėl pačių skaičių. Šiandien yra suprogramuota ir pats modelis kardinaliai nėra keičiamas, mes turime advokatus, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, ir tuos, kurie yra prireikus, kitaip sakant, tie advokatai, kurie yra laisvojoje rinkoje, veikia ir kartais yra pasitelkiami, jeigu reikia ar yra didesnis poreikis, daugiau bylų. Jeigu mes žiūrėtume į skaičių, tai nuo šių metų liepos 1 dienos nuolat veikiančių yra 36 advokatai. Jeigu mes kalbėtume apie tuos, kuriuos pasitelkiame, esant poreikiui, tai turime 473. Advokatų yra užtektinai. Jeigu mes žiūrėtume į tuos, kurie teikia nuolatinę antrinę garantuojamą pagalbą, jų vidutinis darbo užmokestis yra panašus į mano ir jūsų. Mes turbūt kalbame ne apie tai, kad jis yra mažas, mes kalbame apie tai, kad jis turėtų būti proporcingai adekvatus tai kokybei, kurios mes tikimės ir kurią mes siekiame užtikrinti.
Ką parodė mūsų analizė, kad būtent, jeigu mes daugiau orientuotumėmės ne tik į nuolat teikiančius pagalbą advokatus, bet ir į tuos, kuriuos kartais prisitraukiame, turėdami bendradarbiavimo sutartis, mes galėtume orientuotis į mažesnius kaštus, efektyvesnį bendradarbiavimą. To irgi yra siekiama tam, kad mes galėtume nusistatyti kryptis, kai yra specializuotos sudėtingos bylos ir tais atvejais, kai tos bylos yra paprastesnės, bet reikėtų efektyvesnio ir kokybiškesnio darbo. Esu tikra, kad šitie pakeitimai mums padės atsakyti į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų prieš kalbės V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Kolegos, 25 eurus valstybė mokės advokatams, kurie teiks teisines paslaugas tiems žmonėms, kurie gyvena skurdžiau, kuriems jos neprieinamos, ir už 25 eurus mes tikimės, kad tos paslaugos bus kokybiškos. Pavyzdžiui, žmogui… Tam, kad būtum advokatu, reikia turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, nepriekaištingą reputaciją, įgūdžių, gebėjimų, žinių. 25 eurai. Už 25 eurus, aš manau, kirpykloje, kur žmogui reikia daug mažesnių reikalavimų ir išsilavinimo, vargu ar čia esantys labai jau rasite Vilniuje nusikirpti už valandą. Jūs siūlote tai daryti advokatui. Aš sakau, kad tai yra dar viena feikinė reforma, dar viena, kurią teikia šita dauguma, ir pritarti tokiam įstatymui, vadinasi, negerbti žmonių, visiškai negerbti žmonių, kuriems tikrai reikia pagalbos ir kurie jos negali gauti. Pranešėjai, viešojo intereso gynėjai. Už 25 eurus. Kur jūs tokį advokatą rasite? Ieškinys vidutiniškai kainuoja, elementarus ieškinys, skundas nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. O jūs kalbate apie 25 eurus. Ministre, susitikite su advokatais, pasikalbėkite, kiek kainuoja jų darbas.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po pateikimo. Kas pritaria šiam projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kviečiu registruotis, jeigu norite, ir posėdį mes tuoj pat ir užbaigsime.
Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.