LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 381
STENOGRAMA
2020 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
14.02 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4613 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, leiskite man pakviesti į tribūną Seimo Pirmininką, jis mums pristatys Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-4613. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, norime pasiūlyti labai paprastą formuluotę: kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbiama ekstremalioji situacija, Seimo valdybos posėdis gali būti organizuojamas ir apklausos būdu. Jeigu negalime susirinkti, tai turime atsiklausti nuomonės.
PIRMININKAS. Klausti norėtų A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, turbūt Ekstremalių situacijų komisija dirba jau trys savaitės, bet, kaip matome ir kaip teigia medikai, neįsiklausoma į jų siūlymus dėl kai kurių aspektų. Pirmiausia reikėjo sužinoti, trys savaitės, gal savaitė, kokia yra dezinfekcinio skysčio formulė. Pagaminti respiratorius arba raiščius ant veido vėlgi yra neva labai sudėtingas gaminys, kurio neaiškus technologinis procesas, – taip teigia Ekstremalių situacijų komisijos nariai. Galų gale leidimas be karantinavimosi išvykti ir grįžti atgal į Lietuvą tiems 5 tūkst. slidininkų, galų gale priverstinis jų patikrinimas. Kodėl valstybė neįgali, na, sumokėti 70 eurų arba jie patys galėtų susimokėti, jeigu vyksta į tas zonas, kad visuomenė galėtų saugiau jaustis dėl tokių ne visai atsakingų asmenų, kurie rodo pavyzdį 15 tūkst. tribūnoje teikdami, kad tai yra geriausia profilaktinė priemonė.
V. PRANCKIETIS. Tai apie ką klausiate?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Klausimas yra, kodėl Seimas, kaip tautos atstovybė, nusišalina nuo šio kontrolės proceso?
V. PRANCKIETIS. Pirmiausia Seimas yra ne vykdomoji valdžia ir nenusišalina niekur. Jeigu prisimenate, rytoj bus dvi savaitės, kai valdyba pirmą kartą priėmė sprendimą, ir tai buvo turbūt teisingas ir pasiteisinęs sprendimas dėl viešų renginių neorganizavimo čia, Seime. O šiandien Vyriausybė kaip tik sprendžia ir dėl tų išvažiavimų ir grįžimų. Jau yra pasiūlymas, kad mėnesį niekas niekur nebevažiuotų. Manau, tos visos priemonės yra reikalingos, būtinos ir siektinos. O šiandien mes sprendžiame mūsų darbo galimybę, kaip mes turėtume organizuoti darbą, kad jį būtų galima organizuoti ir esant tai nelemtai ligai.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo valdybai suteikti įgaliojimai sudaryti Seimo darbo grafiką. Iš esmės jūs galite tą darbą arba pagreitinti, arba sulėtinti, bet jeigu mes kalbame apie ekstremalią situaciją, tai aš sutinku, kad valdyba gali priimti sprendimus, bet ar neturi būti šiek tiek detalizuota, kokiais klausimais? Pakanka, sakykime, valdybos narius ekstremalioje situacijoje vieną ar kitą paveikti iš išorės ir gali Seimo valdyba priimti tokį sprendimą, kuris paralyžiuotų Seimo darbą.
V. PRANCKIETIS. Tikiuosi, kad Seimo valdyboje dirba pakankamai subrendę žmonės ir atsakingi žmonės, ir nepaveikiami, bet turintys savo nuomonę. O dėl valdybos galėjimo dirbti, manau, kad tai, ko mes dabar prašome, tai yra vienintelis dalykas, kad ji būtų įgalesnė to neįgalumo atveju. Taigi labai aiški, trumpa formuluotė ir labai kviesčiau, kad mes ją galėtume įteisinti ir ją naudoti. O dėl Seimo valdybos darbo, tai šiandien po abiejų posėdžių kviesime valdybos posėdį, nes bus pasibaigęs Vyriausybės posėdis, ir jeigu bus kokių nors papildomų rekomendacijų, kurios galėtų atsiliepti ir mūsų darbui, mes taip pat spręsime ir dėl Seimo darbo grafiko. Žinoma, kad pristatydamas darbotvarkę aš jau turėsiu daugiau žinių ir pasakysiu daugiau.
PIRMININKAS. Dėkoju, Seimo Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Be jokios abejonės, pritardamas, jog Seimo valdybos darbas ekstremaliomis sąlygomis būtų skaidrus, efektyvus ir valdyba galėtų priimti sprendimus, be jokios abejonės, man atrodo, turėtume palaikyti tokį sprendimą, įgalindami valdybą dirbti efektyviai ekstremaliomis sąlygomis. Tačiau pabrėšiu, jog kategoriškai nepritariu, jog tokiu sudėtingu Lietuvai metu būtų svarstomas Seimo, Seimo narių darbas nuotoliniu būdu, kaip čia kalbėjo R. Karbauskis, kad Seimas neturėtų rinktis kelias savaites. Atvirkščiai, manau, kad ypatingomis sąlygomis, kas jau kas, bet Seimas turėtų dirbti intensyviai ir priimti antikrizinius sprendimus, kurie padėtų ir sušvelnintų krizės padarinius Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Taigi kviečiu pritarti šiam siūlymui ir net nediskutuoti apie tai, kad Seimas tokiomis sudėtingomis sąlygomis galėtų nedirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Nesu kategoriškai prieš, tačiau pagrindas Seimo, ypač Seimo valdybos, yra nesukelti žmonėms panikos ir abejonių, kad kažkas jau, kad dangus griūna. Jeigu mes priimsime tokius sprendimus, kad valdyba jau nebedirba arba dirba tik telefonais ar kompiuteriais, na, aš sakyčiau, sutikčiau, bet jeigu fiziškai negali valdyba susirinkti. Ekstremalių situacijų komisija visgi susirenka, tragedija neatsitinka, ir Seimo valdyba, jeigu tikrai negali fiziškai susirinkti ir reikia priimti, sakykim, naktį ar kada sprendimą, taip, gali, tačiau dar kartą pakartosiu, nesukelkime panikos ir abejonių, kad dangus griūna.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame po pateikimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Žiūriu į Seimo Pirmininką ir kaip suprantu, dėl susidariusios ekstremalios situacijos siūlo ypatingą skubą. Ar pritaria Seimas? Gali pritarti, ačiū.
Pereiname prie svarstymo. Diskutuoti kas nors užsirašė? Tuoj, pažiūrėsime. Niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. (Šurmulys salėje) P. Urbšys. Norite diskutuoti? Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, šitą projektą tikrai mes turime svarstyti ir, ko gero, priimti. Bet man neramu dėl to, kad Seimo valdyba vis dėlto gali priimti sprendimą, kuris vienaip ar kitaip turės politinių pasekmių mums visiems.
Aš kalbu apie tai, kad yra planuojama dviem savaitėms sustabdyti Seimo darbą. Šiuo atveju mes kiekvienas turime susimąstyti, ar tą klausimą turime deleguoti tik valdybai, nors politinės pasekmės bus mums visiems, ar vis dėlto mes turėtume šiek tiek padiskutuoti tuo klausimu, tada pasvėrę ir gal ir nusprendę čia, Seimo posėdžių salėje, daugumos balsais nuspręsti, nes valdybai būtų per drąsu prisiimti tą atsakomybę. Nors dabar dauguma jums gal ir pritartų, bet jeigu visuomenės nuomonė Seimo ir jūsų sprendimų atžvilgiu bus labai kritiška, tarsi mes priimame privilegijuotą sprendimą savo atžvilgiu, tai po kiek laiko, manau, dauguma Seimo narių tiesiog nusiplaus rankas ir valdyba tarsi taps atpirkimo ožiu. Aš vis dėlto norėčiau, kad mes padiskutuotume, kad jūs įsiklausytumėte į Seimo narių nuomonę, net ir pasiūlyti balsuoti mums už tą sprendimą, kad tam tikram laikui atidėtume Seimo darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso svarstymo metu. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad darome problemą ten, kur jos nėra. Koks skirtumas, ar valdyba susirinks į vieną kažkokį kabinetą ir priims sprendimą, ar bus pateiktas visiems valdybos nariams klausimas ir jie sprendimą galės priimti iš savo kabinetų ar iš kitos darbo vietos. Tikrai nematau jokios problemos. Mes suteikėme ir valdybai, net ir komitetams apklausos būdu išleisti į komandiruotę komiteto narius ir panašiai. Tai vyksta, ir kas čia blogo? Kartais Seimo narys būna komandiruotėje ir jam iš karto reikia vykti į kitą komandiruotę, jis fiziškai negali grįžti arba tikrai sutaupytų nemažai laiko. Aš manau, logiškas sprendimas, ir čia nedarykime kažkokios problemos ten, kur jos nėra.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia dėl ypatingos skubos. Mes jau antradienį pradėjome posėdžius, sugiedojome himną ir čia dabar ketvirtadienį sugalvojome, kad pasaulyje paskelbta pandemija… Tai Seimas, aš manau, turėtų dirbti iki paskutinio atodūsio, kad Lietuvos žmonėms būtų saugu ir ramu. Valdyba visgi yra žuvies galva. Ne veltui liaudis sako: žuvis pūna nuo galvos. Tai jeigu valdyba ruošiasi daryti apklausos būdu ar kitaip organizuoti posėdžius, tai kitas žingsnis, kad ir Seimas, ko gero, taip posėdžiaus.
Kaip tik valdyba, jos pirmininkas ir pavaduotojai… Dabar kelionės uždraustos, lėktuvai neskraido, karietų dar neįsigijome važinėti į kitas šalis, tai visa valdyba sėdi Lietuvoje ir tikrai gali posėdžiauti čia, vietoje, ir kaip tik operatyviai spręsti visas problemas, kurios iškyla. Todėl aš jokiu būdu negaliu pritarti tokiam siūlymui, kuris prisideda prie panikos skleidimo Lietuvoje. Užuot rodę pavyzdį piliečiams, kad reikia dirbti toliau, mes ieškome visokių būdų, kaip to atsisakyti.
PIRMININKAS. Aš tik priminsiu gerbiamiems kolegoms, kad posėdis gali būti organizuojamas, gali ir nebūti organizuojamas, gali būti organizuojamas įprasta tvarka.
Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu ar balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 88, prieš – 3, susilaikė 8. Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nematau čia problemos, bet Konstitucinis Teismas jau išaiškino, kad negali būti jokių skubų. Jie pasakė, kiek Seimo narys turi laiko miegoti, per kiek laiko turi įstatymus priimti Seimas, greičiau negali priimti. Ar mes nepažeisime vėl Konstitucinio Teismo nutarimo? Nes viską sureguliavo Konstitucinis Teismas. Per kiek laiko turime priimti, kada atsikelti, kada atsigulti, kada valgyti – viską mums pasakė Konstitucinis Teismas. Ar nepažeisime Konstitucinio Teismo nutarimo?
PIRMININKAS. K. Glaveckas dar norėjo repliką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi situacija iš tikro dramatiška ir puola virusas iš visų galų, tai kaip signataras norėčiau pasiūlyti visiems pagalvoti, gal galima grąžinti bent tam laikotarpiui stiprų alkoholinį gėrimą į mūsų bufetą, kad galėtume apsiginti nuo tų blogybių, kurios gali iš vidaus užpulti? Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Po svarstymo pritarta. Dar prašom, Broniau. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų Seimas neturėtų rodyti panikos ir kapituliantiškai bėgti. Ką mes tada pasakysime įmonėms ir taip toliau, ir taip toliau, visam verslui? Ką tik mes buvome su verslininkais susitikę. Todėl aš siūlau Seimo posėdžius daryti kur kas trumpesnius, tik priėmimai ir jokių pateikimų, negaišti laiko. Taip mes galėtume dirbti mažiausiomis sąnaudomis ir neparodyti jokios per didelės panikos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu, kad nė vienas nepanikuotų. I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš matau, kad mes džiazuojame iš peties. Jūs skaitykite, kas buvo pateikta. Ten yra parašyta: sudaryti galimybę, esant reikalui. Valdybos nariai kaip rinkosi, taip rinksis. Bet kada jau mes pradėjome iš tos Statuto pataisos kalbėti apie tai, kad galbūt stabdysime Seimo darbą, aš negaliu atsistebėti. Patys čia kažkokią košę verdame, sakome: nekelkime panikos visuomenėje, betgi niekas čia nieko ir nekelia jokios panikos. Normali Statuto pataisa. Ir dabar yra galimybė apklausos būdu, bet tik būdavo dėl komandiruočių. Kitais klausimais apklausos būdu mes, valdybos nariai, negalėdavome nieko atsakyti. Tai dabar sudaroma galimybė. Ir vienintelis klausimas. O gal ir nereikės, būtinybės nebus, bet galimybė yra ir mes ja pasinaudosime. Tai nekelkime patys sąmyšio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo Pirmininkas. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, ačiū I. Degutienei. Pratęsiu sakydamas, kad tai yra papildoma galimybė Seimo valdybai padaryti papildomų darbų. Nuolatinių posėdžių, nėra net kalbos, kad mes atsisakytume ar ką nors darytume. Taigi daugiau dirbti galima.
PIRMININKAS. Ir D. Šakalienė. Prašom. Paskutinė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tiesų labai pritarčiau gerbiamai Irenai, kad šiuo atveju turėtume labai racionaliai vertinti situaciją. Man atrodo, yra du svarbūs momentai, į kuriuos turime atkreipti dėmesį. Vienas dalykas, kaip elgiasi valdžia, taip elgiasi ir piliečiai. Jeigu mes rodome, kad mes nerimtai vis dar vertiname situaciją, nepaisydami aiškių ir vienareikšmiškų medikų perspėjimų, man atrodo, tai yra blogas pavyzdys.
Antras momentas, mes privalome padaryti savo darbą. Kalbama apie tai, kad šiais komunikacijų laikais šiuolaikinėje situacijoje svarbiausia, kad būtų priimami sprendimai, svarbiausia, kad mes padarytume savo darbą kokybiškai. O ar tai yra fiziškai susirinkimas į vieną kambarį, ar kitaip, tai čia jau šiuo atveju kaip tik ir yra saugumo klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir J. Sabatauskas jau tikrai paskutinis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nemačiau jokio reikalo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galėjo komitetas rytoj susirinkti, apsvarstyti ir antradienį būtume priėmę. Nėra tokios situacijos, kad to negalėtume padaryti. Vienas momentas.
Kai kolegos kalbėdami minėjo, kad jeigu būtų įrašyta, kad neįmanoma susirinkti, kai kas sako, taigi taip ir parašyta, skaitykite projektą. Ten yra tik vienintelė sąlyga – jeigu Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka yra paskelbta ekstremali situacija. Vadinasi, paskelbus ekstremalią situaciją valdyba galės visus posėdžius daryti apklausos būdu. Tikrai šitam negaliu pritarti ir, mano manymu, mes neteisingai darome, kad svarstome ypatingos skubos tvarka, dar nėra tokios situacijos, kad svarstytume ypatingos skubos tvarka. Konstitucinio Teismo yra pasakyta šiek tiek kitaip, todėl galėjome papildyti tą projektą, aš buvau už tai, kad priimtume, bet su papildymu – kai fiziškai neįmanoma susirinkti. Dabar visi sėdės kabinetuose ir priims sprendimus, kai fiziškai gali ateiti. Ekstremalių situacijų komisija renkasi į posėdį ir visi renkasi, o ne telefonais priima sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už išsakytas nuomones. Pereiname prie priėmimo. Motyvai už – I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visais laikais, kiek dirbu šiame Seime, valdyboje ne pirmi metai, iš tikrųjų visi dirba geranoriškai, nepaisydami, kad yra skirtingų frakcijų atstovai, ir kas nors piktybiškai, kad sėdėtų kabinete ir neateitų į valdybos posėdį, na, nenusišnekėkime, tikrai gyvenime taip nėra buvę. Bet aš dar kartą sakau – normali pataisa, papildanti galimybę esant reikalui ir telefonu apklausti valdybos narius, jeigu fiziškai… Tarkime, mes tikrai buvome susirūpinę, kai Šiauliuose buvo užregistruotas pirmas koronaviruso atvejis, kad mūsų kolegė R. Baškienė gali neatvažiuoti į valdybos posėdį. Yra galimybė jai paskambinti ir paklausti, jeigu tai būtų įvykę. Ačiū Dievui, taip neįvyko ir R. Baškienė fiziškai dalyvavo valdybos posėdyje. Todėl tikrai kviečiu palaikyti, nieko čia blogo nėra, valdyba kaip dirbo, taip ir dirbs, o maža kas, o gal aš susirgsiu ir negalėsiu dalyvauti, tai bus galimybė manęs paklausti telefonu. O kitu atveju galimybės paklausti kokia nors kita tema negu komandiruočių Seimo Pirmininkas neturi.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš jau iš esmės per šoninį mikrofoną pasakiau. Tikrai buvau už šį projektą, bet kadangi mes jau dabar neturime jokios galimybės taisyti, tai dėl šios redakcijos esu prieš. Galėčiau pritarti tik vienu atveju, jeigu būtų pridėta frazė, kad jeigu fiziškai nėra galimybės susirinkti į posėdį. Šito projekte nėra. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš turbūt pratęsiu tą, ką gerbiama D. Šakalienė sakė. Jeigu jau mes pradėjome šitą diskusiją, tai dabar pasakyti signalą, kad mes čia pasvarstėme ir tai visiškai nerimta, būtų visiškai nerimta ir signalas žmonėms būtų visiškai ne toks, kokį mes turėtume siųsti, nes situacija iš tikrųjų yra sudėtinga ir priimami mūsų sprendimai ir Vyriausybėje, ir visur kitur yra adekvatūs esamai situacijai. Siūlau tikrai daug nediskutuoti ir nesukelti be reikalo abejonių, kad galima tvarkytis kitaip.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Be abejonės, galima ir taip, galima ir kitaip, neaišku, kaip čia ta diskusija vyks, juk sprendimai turi būti priimti po diskusijų. Ar bus per skaipą prisijungta, ar dar kaip nors, ar tik telefonu, galima tą daryti, bet ne čia esmė. Mielieji, o ką mes dabar galėtume pasakyti, kaip kavinėje dirbančiam žmogui bus galima per skaipą ar kaip nors vykdyti savo pareigas, kaip pramonėje dirbančiam, kur jau yra ligonių, kaip virtuvėje dirbančiam, ar galima kaip nors tą darbą atlikti? Ne. Bet kai pradedame rūpintis nuo savęs… Man atrodo, kad mūsų priedermė yra pirmiausia rūpintis kitais, kad jiems sudarytume sąlygas. Jeigu yra sergančių pramonėje, įmonėje ar kavinėje, ar viešbutyje, kad ten dirbantys žmonės būtų apsaugoti. O čia, man atrodo, truputį ne nuo to galo pradedame.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tikrai graudu klausytis Seimo narių pasakojimų. Žinoma, aš manyčiau, kad čia gera pradžia, ir iš tikrųjų kodėl neišplėsti šitokio įstatymo ir kitoms įstaigoms. Kodėl negalėtų… Gyvename IT technologijų laikotarpiu, kodėl būtinai fiziškai visiems susirinkti ir priimti sprendimus. Gali formuluoti klausimą, tau atsiųsti žinute ar elektroniniu paštu, tu atsakai ir sprendimas yra aiškus. Kas čia yra? Man atrodo, pažiūrėkite, gal ir eis šita kryptimi visos įmonės, priims gal vidaus tvarką. Ten, kur nebūtina susirinkti, kam rinktis, kam gaišti laiką. O čia tik ypatingais atskirais atvejais prašo tokios išimties. Čia reikia paprasčiausiai padaryti, kad visada, bet kokiu laikotarpiu, valdyba, net ir kitos institucijos galėtų priimti nuotoliniu būdu sprendimus. Mes tikrai sutaupytume nemažai laiko ir resursų.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Klausau kolegų, kurie labai už pažangą. Pats studentams dėstydavau apie nuotolinį darbą ir labai agituodavau, kad jisai būtų praktikuojamas, ir pasisakyčiau už tai. Tačiau teismai negali dirbti nuotoliniu būdu kažkodėl ir nenorėtume, kad jie veiktų. Lygiai taip pat kitos institucijos, jeigu gali dirbti ne nuotoliniu būdu, tai ir turėtų dirbti ne nuotoliniu būdu.
I. Degutienė, gerbiu jos nuomonę, sako, kad labai geranoriškai dirba visa valdyba. Manau, kad geranoriškai dirba, bet mes įstatymą kuriame ne ad hoc tik šitai situacijai. Mes kuriame ir dėl ateities. Gali pradėti dirbti negeranoriškai. Ką mes tada darysime? Turėsime rinktis taisyti. Tikrai J. Sabatauskas teisingai sako, vieną dieną stabtelėjus ir padiskutavus komitetuose, būtų galima surasti tokį variantą, kuris leistų valdybai dirbti plačiau nuotoliniu būdu, bet nesukeltų nereikalingų pavojų arba išplėstinio traktavimo. Nesuprantu, kodėl taip nereikėtų pasielgti. Manau, kad reikėtų būtent taip ir pasielgti.
PIRMININKAS. Motyvai už – B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš per šoninį mikrofoną kalbėdamas, iš Ekonomikos komiteto posėdžio pavėlavau, galvojau, kad svarstomas Seimo darbas. Iš tikrųjų valdybos darbas, aš nieko blogo neįžiūriu, jeigu būtų apklausos būdu, ir visiškai net neblogai būtų ir rekomenduotina būtų kuo mažiau kontaktuoti rankų paspaudimais, jeigu yra valdybos ne tiek daug narių ir klausimų ne per daugiausiai, todėl jie laisvai galėtų susirinkti.
Nelyginkime čia verslo. Verslo vadovai visada sprendžia patys, kam ateiti į darbą, kam neateiti. Be abejo, kotletų nuotoliniu būdu neiškepsi, bet visa kita galima padaryti. (Balsai salėje) Bet ką aš kalbėjau per šoninį mikrofoną, tai būtina Seimo darbą irgi pakoreguoti, neteikti klausimų, kurie yra mažos reikšmės, kur nors galbūt dar bus ir taip toliau. Susikoncentruokime į tuos klausimus, kurie yra parengti priimti, ir priimkime svarbiausius klausimus, dėl to mes galėsime dirbti, sakykim, pusę dienos, ne visą darbo dieną. Daug variantų yra, o valdybai tikrai aš pritariu, kad galėtų apklausos būdu spręsti įvairius klausimus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys. Ir paskui K. Glaveckas.
P. URBŠYS (MSNG). Praeitą savaitę Lenkijos Seime buvo priimtas visas įstatymų paketas, susijęs su koronavirusu. Aš nežinau, bet man atrodo, kad tikrai mūsų įstatymai ne visi yra tobuli ir yra trūkumų juose. Man atrodo, tikrai reikia siūlymų ir taisymų, atsižvelgiant į koronaviruso grėsmę. Bet kažkodėl yra taip, kad niekas nekalba apie tų įstatymų paketo atėjimą į Seimą ar čia, Seime, inicijavimą, niekas neatlieka analizių, kokie vis dėlto yra netobuli tie įstatymai, juos mes galėtume patobulinti, bet kaip visada, aišku, savi baltiniai arčiau kūno.
Jeigu tikrai Statuto pataisos būtų teikiamos paketo kontekste, gal tikrai išvengtume nereikalingų interpretacijų iš išorės, kad daugiau mes rūpinamės savo darbu. Tuo labiau aš tikiuosi, kad Seimo darbo pertraukos nebus ir mes tikrai galime kitą savaitę įsigilinę priimti ne tik Statuto pataisas, bet ir kitų įstatymų pataisas, kurios leistų efektyviai reaguoti į koronaviruso iššūkius.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, neužmirškite, kad dabar yra XXI amžius ir jau dirbtinis intelektas yra. Galų gale Europos Sąjungos Komisijos pirmininkė vakar ir užvakar komunikavo su visais komisarais ir visomis valstybėmis per internetą. O mes dar kalbame apie tai, kad nebūtų leista dirbti tokiu būdu ir priimti sprendimus. Tas buvo būdinga XIX amžiuje–XX amžiaus pradžioje, kai reikėdavo susirinkti fiziškai pasirašyti. Dabar visa tai galima padaryti technologinėmis priemonėmis, nebūtinai susikabinus ir bučiuojantis. Siūlau vis dėlto palaikyti tą idėją, kad XXI amžius atėjo ir į mūsų Seimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 98, prieš – 3, susilaikė 8. Seimo statutas (projektas Nr. XIIIP-4450) priimtas. (Gongas)
14.31 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3777(2) (svarstymas)
Toliau skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3777(2). Svarstymas. Pranešėjas R. Andrikis pristato komiteto išvadas.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą svarstė praeitų metų gruodžio 18 dieną. Bendru sutarimu dalyvaujant devyniems komiteto nariams projektui pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pataisų taip pat niekas nesiūlo. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl viso projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo. Norite repliką po balsavimo? M. Majauskas. Prašom. Replika po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš girdėjau, kad jūs paskelbėte kitą klausimą.
PIRMININKAS. Dar nepaskelbiau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau į jį sureaguodamas pasakyti, kad yra jūsų kolegė, kurią tikrai reikėtų pastebėti pirmą ir sudaryti jai galimybę paprašyti pertraukos, nes, kiek žinau, valstiečiai stengiasi visokiais įmanomais būdais stabdyti ir atidėti Pluoštinių kanapių įstatymo projekto priėmimą. Gerbiamas pirmininke, laukiu jūsų sprendimo.
PIRMININKAS. Gerai, tuoj paskelbsiu. Dėkoju, kad laukiate.
14.34 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(2) (svarstymas)
Ir skelbiu šį darbotvarkės klausimą – Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(2). A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų nenorėdami stabdyti šio projekto, bet norėdami, kad jis būtų priimtas laiku ir teisingas, prašome pertraukos iki kito posėdžio. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl šio siūlymo. Pabalsuojame ir paskui žiūrime. Čia paprastos daugumos užtenka.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 49, prieš – 33, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio. Replikuoti norėtų Mykolas, matau. Gerai, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami valstiečiai, išties yra labai apmaudu. Aš tikrai informuosiu Žemės ūkio rūmus, smulkius ūkininkus, valstiečius, tuos, kuriems iš tikrųjų yra sunkūs laikai, kurie konkuruoja, jiems tikrai labai labai sunku konkuruoti su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos kviečių augintojais ir jie ieško galimybių, naujų galimybių, kurias jūs užveriate. Jūs ilginate laiką, kaišiojate pagalius į ratus ir neleidžiate Lietuvai priimti sprendimų, kurie ypač šiuo sudėtingu metu sudarytų ir atvertų naujas galimybes Lietuvos ūkininkams – tai jūsų rinkėjams.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, norėčiau priminti, kad tai ne galutinis balsavimas, tai tik pertrauka iki kito posėdžio. Kitame posėdyje mes ir nuspręsime. Prašom. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų mes rinksimės, tačiau gamtoje yra ciklai – pavasaris, vasara ir ruduo. Pavasarį ką pasėsi, senas posakis sako, rudenį pjausi. Jeigu mes su šiuo įstatymu vėluosime, tai ne tik kad mes nepasėsime, o jeigu kalbėtume apie žaliąją ekonomiką, nieko nesukursime, bet taip pat ir nieko nenukulsime. O tie, kurie rengiasi investuoti, paprasčiausiai išeis į kitas šalis ir ten investuos. Taigi reikia laiku sėti ir pjauti.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes juk nekalbame apie pluoštinių kanapių auginimo draudimą. Visiškai kitoks yra klausimas ir aš labai norėčiau, kad Kaimo reikalų komitetas vis dėlto atsižvelgtų į Vyriausybės siūlymus. Paskaitykite visi 3 ir 4 straipsnius. Viską, ką Vyriausybė siūlė, Kaimo reikalų komitetas atmetė. Vėlgi klausimas Vyriausybei ir Seimo daugumai. Tai mes ar atskirų interesų grupių rėmėjus remiame, ar vis dėlto Vyriausybės projektą?
PIRMININKAS. P. Urbšys ir J. Jarutis. Povilai, prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau, kolega, nes jūs pirmas stovėjote. Aš iš gerbiamo M. Majausko pasisakymo supratau, kad, ko gero, ne vien tik jo nuomonė yra, bet, ko gero, ir kitų konservatorių nuomonė, kad proveržį žemės ūkyje gali padaryti tik pluoštinės kanapės. Tada galima suformuluoti gal taip: Lietuva be pluoštinių kanapių – Lietuva be ateities.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, Povilai, nereikėtų taip šaržuoti. Turbūt gyvenimas nesustoja dėl to, kad vieno ar kito dalyko mes nepriimame. Aš irgi esu už šito įstatymo priėmimą vienokia ar kitokia forma. Manau, tenepyksta kolegos iš dešinės, kad geriau turbūt yra padaryti pertrauką iki kito posėdžio negu visai numarinti ir grąžinti į pradinę stadiją. Aš tikiuosi, kad į tas pastabas, kurias išsakė Vyriausybė ir Narkotikų kontrolės departamentas, bus atsižvelgta ir galėsime priimti patį geriausią įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jau jūs kalbėjote, tai dar V. Vingrienė, ir baigiame diskusiją, nes vėluojame kitus klausimus…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, gerbiami kolegos, aš norėčiau tik atsakyti į kolegų abejones dėl atsižvelgimo į Vyriausybės išvadas. Iš tikrųjų komitetai dirbo ir priimtas sprendimas, kaip tik pataisa nauja redakcija išdėstyta. Iš tiesų dėl ko Vyriausybė išsakė pastabas, net buvo priimtas sprendimas – būtent nustatyti licencijavimo tvarką tų produktų, kurie kelia šiek tiek nerimo. Bet iš tiesų šiandien atidėta iki kito posėdžio tam, kad išties būtų panaikintos visos dvejonės. Jeigu yra kokio nors skepsio ir problemų ar dėl tų tarpinių produktų, dėl ko kyla nerimas, reikia pateikti pastabas ir pakoreguoti tiek, kad jis būtų tobulas. Iš tiesų šis įstatymo projektas yra jau tikrai išdiskutuotas, jis yra tikrai geras, tikrai panaikina visas nerimo galimybes. Kalbama apie pluoštinę kanapę, kurioje narkotinės medžiagos nėra daugiau kaip 0,2 %, tiesiog suteikta galimybė naudoti visą augalą ir atverti kelius tikrai pažangių produktų gamybai.
Šiandieną, aš pati esu šito įstatymo autorė, prieš septynerius metus priimant įstatymą buvo tikrai labai daug skepsio, bet ką matome dabar, tai tikrai proveržis viršijo mūsų lūkesčius, nes manėme apie sėklas, pluoštą, galbūt statybines medžiagas, dabar išties mūsų verslas nuėjo tikrai pažangių produktų gamybai… Tai atverkime kelius visos pluoštinės kanapės auginimui, tų, kurios yra leidžiamos Europos Sąjungoje ir įtrauktos į bendrąjį veislių katalogą. Tik reikia užtikrinti visišką kontrolę. O pats įstatymas išties po komitetų darbo yra tikrai geras. Galbūt šiek tiek kelia nerimą, tai pateikime galutinius pataisymus, kurie iš tiesų nuramins visus.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, aš tik informuoju Dokumentų skyrių, kad kai balsavome dėl Statuto, tai reikia pataisyti žodelį iš „pakeisti“ į „papildyti“ 33 straipsnio nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: vietoj „pakeisti“ – „papildyti“. Tokia informacija. Galime skelbti kitą klausimą.
14.41 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4425, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 4, 18, 24 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4426, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4427, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4428 (pateikimas)
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4425 ir lydimieji kartu su juo. Kviečiu pranešėją G. Burokienę. Pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Tai yra pakeitimai trijų įstatymų, į kuriuos atkreipė dėmesį Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos bankas bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Siekiama užtikrinti sklandų VTEKʼo ir Derinimo įstatymo taikymą šiais aspektais: įstatymo lygmeniu išsamiai reglamentuoti asmenų teises ir pareigas pateikiant skundą VTEKʼui, patikslinti viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą ir užtikrinti tarnybos paslapčių apsaugą, numatyti, kad įgyvendindama įgaliojimus informaciją VTEK gauna neatlygintinai, ir patikslinti įstaigų vadovų nusišalinimo ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų pareigos deklaruoti tvarką. Tiek trumpai. Kadangi praeitais metais priėmėme naują įstatymą, įsigaliojimo… tai po įstatymo įsigaliojimo išlindo štai tokie nesklandumai, juos ir norime pakoreguoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Dėkojame pranešėjai. Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių. Nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo projektui kartu su lydimaisiais? Ačiū. Pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti šioje sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
14.43 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482 (pateikimas)
Toliau. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482. Pranešėja – G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Projekto tikslas yra atitaisyti techninę klaidą, kuri atsirado po redagavimo, kadangi du straipsniai tuo pačiu numeriu buvo suredaguoti, tai dabar vienas palindo po kitu ir norime pataisyti šitą punktą.
PIRMININKAS. Taip pat klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų tuoj pažiūrėsime, taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų nematau, kad kas siūlytų. Siūloma svarstyti šioje sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.44 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 66, 77, 78, 81, 84, 86, 97 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4418 (pateikimas)
Tuoj, minutėlę. Iš rezervinių galime paimti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4418. Pranešėjas – K. Bacvinka. Prašau. Pateikimas.
K. BACVINKA (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Teikiu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto pakeitimą. Kaip turbūt žinote, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo šio įstatymo nauja redakcija. Pagal šią redakciją, miškuose paplitus kokiems nors kenkėjams, naudoti kokias nors kovos priemones su jais būtų galima tik paskelbus ekstremalią situaciją. Pataisomis inicijuoju, kad būtų atkurta iki Naujų metų buvusi tvarka ir, sakykim, būtų galima naudoti priemones, laikantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų? Tuoj pažiūrėsime. Taip pat niekas neužsirašė. Galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo šitam projektui? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Darome techninę dešimties minučių pertraukėlę. (Balsas iš salės: „Vyriausybės ministrų nėra.“)
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, ką tik gautas pranešimas, kad dar dešimt minučių reikia palaukti. Vyriausybė atvažiuos maždaug lygiai po dešimties minučių. Jie tik dabar pajudėjo iš ką tik pasibaigusio Vyriausybės posėdžio. 15 val. 15 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiami kolegos! Prašom užimti visi savo vietas. Noriu pranešti: kadangi Respublikoje paskelbta ekstremali situacija, premjeras turi teisę bet kada prašyti žodžio ir atsakyti į jūsų teikiamus klausimus. Gerbiamasis premjere, prašom, jeigu galite, pradėti. Kolegos, galėsite užsirašyti, ir premjeras pasistengs atsakyti į klausimus.
15.12 val.
Vyriausybės valanda
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio informacija apie Vyriausybės sprendimus dėl kovos su koronavirusu
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia, matyt, yra mūsų apsisprendimas, kokia forma, jeigu jums poreikis yra, aš galėčiau pristatyti tai, kas buvo priimta Vyriausybės pasitarime ir posėdyje, ir tada iš to galbūt klausti, o po to, šią temą pabaigus, likusieji klausimai. Jeigu taip tinka, tada aš pabandysiu paskaityti, kas priimta, ir kažką patikslinti, jeigu reikės.
Išties sprendimai nėra paprasti, nėra lengvi, bet jeigu mes turime pagrindinį tikslą, o, manau, tokį turime, kiek įmanoma ilgiau apriboti arba suvaldyti vadinamąjį koronaviruso plitimą šalies viduje, tas priemones reikia taikyti. Ką parodė praktika, kai buvo paskelbta šalyje ekstremali situacija, tai buvo savalaikis sprendimas.
Šiandien mes tikrai (kol kas šią minutę) turime tiktai įvažiavusius iš kitų valstybių žmones, kuriems yra diagnozuotas arba konstatuotas šis virusas. Tarp savo piliečių vadinamojo dalinimosi dar nėra. Kad jo kuo ilgiau nebūtų arba pasekmės būtų kuo lengvesnės, tie sprendimai šiandien yra priimti, jie yra įforminami ir Vyriausybės nutarimais, ir pagal mūsų įstatymus – šalies ekstremalių situacijų operacijų vadovo sprendimais arba (ir) VESKʼo sprendimais.
Tai galbūt pagrindiniai punktai, kurie yra, kaip ir minėjau, įteisinimo forma yra skirtinga, bet esminės žinios. Nuo šių metų kovo 13 dienos 7 valandos ryto uždrausti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visus tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse organizuojamus sporto, kultūros, laisvalaikio, pramogų ir kitus renginius. Atvirose erdvėse leisti organizuoti tik tokius renginius, kuriuose dalyvių skaičius neviršija 100 asmenų ir kur galima užtikrinti ypatingas apsaugos sąlygas, tai yra atstumas tarp dalyvių ne mažesnis kaip 1 metras. Renginys skirtas ne rizikos grupėms žmonėms, tai yra senyvo amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Užtikrinta rankų dezinfekcijos ir rankų higienos galimybė. Trečia. Profesionalūs sporto renginiai gali būti organizuojami tik be žiūrovų. Be žiūrovų. (Balsai salėje)
Dėl kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų veiklos apribojimo nuo kovo 13 dienos iki kovo 27 dienos. Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir jų veikla. Iki kovo 27 dienos nutraukiama veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
Nuo kovo 13 dienos rekomenduojama, o nuo kovo 16 dienos iki 27 dienos privaloma stabdyti ugdymo procesą ir švietimo veiklą visose švietimo įstaigose. Rytojaus diena yra palikta kaip rekomendacija, siekiant spręsti, ką aš vėliau minėsiu, tėvų, kurie neturi kur palikti vaikų, klausimą, su tam tikromis kompensacinėmis formomis, ir kitos dvi savaitės švietimo, mokslo ir sporto ministro bus skelbiamos kaip moksleivių atostogos. Per dvi savaites, iki 27 dienos, bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas parengti rekomendacijas, kad įstaigos galėtų pasiruošti, jeigu tęsiant šį apribojimą reikės vykdyti mokymo, ugdymo procesą nuotoliniu būdu.
Savivaldybės privalo užtikrinti išskirtiniais atvejais vaikų priežiūrą įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose. Mes visiškai suprantame atskiras visuomenės grupes, kur nebus galimybių vaikų palikti namuose, dėl to kaip išimtinis atvejis, sudarant išimtines sąlygas tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek ir mokyklose tokiems vaikams, jeigu jie ateis į mokyklą, bent jau jie turėtų tą priežiūrą užtikrinti…
Taip pat yra rekomendacija darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, taikyti kitokias darbo formas, o nesant tokiai galimybei tėvai turės (šią minutę) galimybę kreiptis ir gauti nedarbingumo pažymėjimą. Jeigu Seimas antradienį, jeigu vyks posėdis, ypatingos skubos tvarka priims šiandien Vyriausybėje pateiktas ir priimtas keturių įstatymų pataisas dėl laikino nedarbo kompensacijos mokėjimo, tai bus taikoma šita forma.
Dar labai noriu akcentuoti vieną dalyką visuomenei, kad tėvams pirmadienį, kai įsigalios draudimas, nereikia vienu metu kreiptis dėl, sakykim, nedarbingumo pažymėjimo gavimo, tai bus galima daryti atgaline data per tą laikotarpį. Šiandien nustatytas pradinis minimalus 14 dienų, arba dviejų savaičių, laikotarpis.
Dėl lankymosi užsienio šalyse ir nevykimo į tam tikras šalis. Pirmiausia – tai draudimas nutraukti tokias keliones, jų neorganizuoti, nevykti į ypatingos rizikos šalis. Užsienio reikalų ministerija šį sąrašą nuolat atnaujina, jis keičiamas nuolatos, nes turėjome penkias valstybes, dabar, kaip mane informavo užsienio reikalų ministras, šią minutę situacija šiek tiek pakitusi – yra dešimt valstybių. Aišku, tiems žmonėms, kurie nepaisys šio apribojimo, vyks, grįžus atgal bus priverstina saviizoliacija su visomis su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, nevykdant šio įpareigojimo. Vyriausybė ir Ekstremalių situacijų centro vadovas nerekomenduoja šalies piliečiams vykti į bet kurias užsienio valstybes. Tai yra, aišku, žmonių apsisprendimo reikalas, nėra draudimas, bet yra primygtinė rekomendacija to nedaryti.
Dėl mūsų šalies piliečių, kurie šiandien yra valstybėse, kurios yra ypač paveiktos viruso, Užsienio reikalų ministerijai kartu su Susisiekimo ministerija suformuotas pavedimas tuos kontaktus surinkti ir, esant būtinumui, mes organizuosime savo piliečių parsivežimą iš tų valstybių arba oro, arba sausumos transportu.
Dar dėl susisiekimo. Sprendimas yra priimtas stiprinti visų Lietuvos Respublikos teritorija važiuojančių keleivinių autobusų, traukinių ir keltų patikrą, renkant duomenis apie asmenis, kurie sugrįžta, ir nustačius simptomus, sakykime, autobuse asmens, kuris gali būti užsikrėtęs minėtu virusu, aišku, yra asmens izoliacija. O likusių keleivių išvežiojimas į galutinę paskirties vietą, tai yra į namus, vidaus reikalų sistemos pareigūnams prižiūrint, kad jie galėtų taikyti tą būtiną 14 dienos saviizoliacijos instrumentą.
Dėl skrydžių ribojimo. Kol kas yra apsiribota, kad iki kovo 16 dienos mes dar leidžiame skrydžius iš Italijos į Lietuvą, nes pagal Užsienio reikalų ministerijos duomenis toks poreikis yra sugrįžti mūsų šalies piliečiams. Nuo 16 dienos yra draudžiami skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į Italiją ir iš tenai.
Taip pat nepaisant to, iš kurios šalies keleiviai grįžta, oro uostuose ar jūrų uostuose bus visi atvykstantieji privalomai registruojami, vykdomas vadinamasis anketavimas. O kaip jau minėjau šiek tiek, iš tų šalių, kurios yra patvirtintos ypatingos rizikos šalimis, bus taikoma privaloma 14 dienų saviizoliacija.
Jau dėl sausumos kelių patikra padidinta, sanitarinė kontrolė vykdoma Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Nuo vakar pradėta tas daryti Lietuvos ir Latvijos pasienyje, pasitelkiant vėlgi visas vidaus reikalų sistemos įstaigas, ir yra suderinta, esant poreikiui, pasitelkiama Lietuvos kariuomenė kaip paramą teikianti institucija.
Dėl ekonominių priemonių. Išties galiu patvirtinti, tą atsakingai pasakyti, kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, aprūpinimą, papildomo darbo apmokėjimą, įrangos įsigijimą, darbuotojų individualios apsaugos priemonių įsigijimą, jokio finansinio apribojimo nėra. Esant reikalui, bus naudojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kuriame yra sukaupta daugiau kaip 400 mln. eurų.
Lygiai taip pat galiu patvirtinti visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, specialistams, kuriems teks didesnis darbo krūvis arba ypatingas režimas, iš valstybės rezervo, ką mes jau darome, kalbant apie prevenciją, reikalingus įsigijimus, bus taip pat patenkintas visas finansinis poreikis, nepriklausomai nuo to, kiek kokiai institucijai to papildomo poreikio reikės.
Kalbant apie konkrečius planus, galima situacija, kurios tikrai šiuo metu nėra ir požymių nėra, dėl skatinamųjų, kompensacinių priemonių taikymo mūsų verslui, mūsų ekonomikai, trečiadienį Vyriausybėje bus patvirtintas konkretus priemonių planas. Šiandien aš galiu tiktai pasakyti, kas ne kartą buvo pakartota, – visoms įmonėms, kurios susiduria su sunkumais dėl šio viruso sukeltų problemų, bus taikomos jau įstatymuose numatytos, dešimtmetį atgal patvirtintos priemonės dėl patiriamų laikinų sunkumų. Kalbant apie mokestines ir kitas prievoles tiek valstybės biudžetui, tiek ir kitiems fondams, Socialinio draudimo fondui, bus daromas reikalingas atidėjimas, netaikomi delspinigiai, baudos. Su kiekviena įmone bus bendraujama individualiai dėl patiriamų sunkumų ir galimų kompensacijų.
Kalbant apie kitas priemones, kurios gali būti taikomos, noriu priminti, mes turime ir Ilgalaikio darbo, ir vadinamąjį Rezervinį fondą, kuriame taip pat sukaupta gana solidi suma – daugiau negu 150 mln. eurų, kaip minėjau, valstybės rezervą ir kitas priemones, kurios yra numatytos. Jeigu trečiadienį… aš tikiuosi, Vyriausybė patvirtins, galbūt tik kol kas hipotetiniam scenarijui dėl galimų, nenoriu net to žodžio įvardinti, sunkumų mūsų ekonomikai, dėl skatinamųjų priemonių, taip pat mes esame numatę ir finansinių lėšų, ir sektorius, kur tos skatinamosios priemonės galės būti taikomos. Ar tai būtų kelių sektorius, ar tai būtų Europos Sąjungos specialiosios lėšos ir jų panaudojimas, ar žemės ūkio sektorius, tiesiog tas priemonių planas bus patvirtintas. Šiandien tikrai jokios galimybės panikai ar kokio nors nerimo skleidimui nėra, manau. Galiu tik pasakyti, mes turime ir sukauptus reikalingus rezervus, ir numatytas priemones, jeigu reikėtų. Pirmiausia aš kalbu apie vidaus vartojimo skatinimą. Tai tikrai bus padaryta mūsų bendrais sprendimais.
Ir paskutinė galbūt iš tų rekomendacijų, vėlgi pirmiausia tai liečia valstybės ir savivaldybių sektorių, kiek įmanoma mažinti iki minimumo tiesioginį kontaktą. Paslaugas, kurias galima teikti elektroniniu alternatyviu būdu, taip ir daryti, ir ką valstybės institucijos taiko jau – neišleisti žmonių į komandiruotes, atšaukti įvairias konferencijas, galiausiai sudaryti maksimalias sąlygas, tas tikrai yra sudaroma, darbuotojams dirbti ir išnaudoti nuotolinio darbo teikiamas galimybes.
Galbūt tokie pagrindiniai sprendimai. Kaip jau minėjau, detaliai jie bus arba yra įforminti tiek Vyriausybės nutarimais, tiek ekstremalių situacijų operacijų vadovo įsakymais.
Aišku, tikrai apie tai nesinori kalbėti, bet reikia paminėti, kad pagrindinis dalykas dėl mūsų šitos situacijos suvaldymo yra mūsų žmonių atsakomybė. Jeigu mes patys elgsimės atsakingai, saugosime save ir kitus, nesivadovausime tuo, jog aš esu sveikas, drūtas, stiprus, prie manęs niekas nelimpa, bet kad aš galiu pasidalinti su kitais visuomenės nariais, kurie priklauso rizikos grupėms, taip nesielgsime, tai bus didžiulė sėkmė. Jeigu sąžiningai laikysimės saviizoliacijos arba, gavę nedarbingumo pažymėjimą, vykdysime jame numatytas sąlygas, nesilankysime parduotuvėse, masiniuose renginiuose, kurie, beje, dabar uždrausti, tai to nebus. Bet, aišku, tam tikrais atvejais dėl įpareigojimų, kurių nesilaikoma, numatyta ir administracinė atsakomybė. O jeigu kalbame apie infekcinių ligų platinimą, pavojingu būdu sukeliant grėsmę aplinkiniams, yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Aišku, apie tai kalbėti nelabai ir norisi, bet tokį įrankį valstybė taip pat turi.
Tai gal būtų tiek tokios apibendrintos informacijos. Tiek aš, tiek ministrai pasirengę atsakyti ir į šios temos klausimus, ir į kitus jums aktualius politinės darbotvarkės klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam premjerui už išsamų pristatymą. Manau, daug aiškumo šiame pasisakyme yra mums ir Lietuvos piliečiams.
Dėkoju gerbiamiems ministrams. Šiandien kaip niekada visos mūsų ministrų pozicijos yra užimtos, visi ministrai jūsų paslaugoms, gerbiami Seimo nariai. Galime pradėti teikti klausimus. Prašom, gerbiamas Majauskai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Susidaro toks įspūdis, jog finansų ministras vengia atskleisti ekonominės raidos tendencijas, jog tiek verslas, tiek valstybinės institucijos galėtų tinkamai pasirengti galimiems scenarijams. Todėl, gerbiamas ministre, mes, 15 Seimo narių, pasinaudodami Statuto 208 straipsniu, kviesime jus į artimiausią Seimo posėdį, į tribūną, atsakyti į mums rūpimus klausimus. Tuos klausimus aš jums netrukus įteiksiu.
O dabar klausimas gerbiamam Ministrui Pirmininkui. Gerbiamas premjere, prieš dvi dienas aš jūsų klausiau čia, Seime, ar nereikės Seimui ir ar jums nereikės papildomų priemonių, siekiant suvaldyti koronavirusą ir sumažinti ekonominę žalą, amortizuoti padarinius visuomenėje. Jūs sakėte, kad nereikia papildomos informacijos suteikti visuomenei, jos kankinti papildoma informacija ir visos priemonės yra prieinamos jums. Tai aš dabar jūsų klausiu dar kartą, ar iš tikrųjų Seimui pavasario sesijoje nereikės priimti jokių įstatymų, susijusių su koronaviruso užkardymu ir žalos amortizavimu visuomenėje? Nieko su Darbo kodeksu, nieko su biudžeto pakeitimu, su skolos limitais, su galbūt laikino nedarbingumo išmokomis? Ar galėtumėte patikslinti, kad Seimas ir toliau dirba, kaip ir anksčiau, ir jokių papildomų įstatymų jums vis dar nereikia?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš jums atsakydamas tada pasakiau tai, ką ir dabar pakartosiu. Yra parengti Vyriausybės teisės aktų pakeitimai, jau yra parengti, esant reikalui, jie bus pateikti Seimui. Mes tai šiandien ir padarėme, formalizavome dėl keturių reikalingų įstatymų pataisų. Tai nėra susiję nei su biudžetu, nei su skolinimosi reikalais. Šiuo atveju mes tikrai esame saugūs ir jokių pokyčių daryti nereikia nei dėl skolos, nei dėl skolinimosi. Įstatymai seniai yra priimti. Juo labiau nėra net kalbos dėl biudžeto peržiūrėjimo. Tai tie einamieji teisės aktai, kurie bus reikalingi, jų kiekvieną dieną atsiranda, bet jie yra parengti, mes turime rezervą ir juos tada realizuojame.
Šiandien, kaip jau minėjau, tai yra susiję su ta situacija, ką aš pristačiau dėl laikino švietimo įstaigų uždarymo, ir susiję su tais atvejais, kai tėvai neturi galimybės įgyti teisę dirbti nuotoliniu arba kitokiu būdu, neturi kur palikti vaikų. Tai tokiu atveju sprendimas, kaip dar kartą pakartoju, nuo pirmadienio yra galiojantis suteikiant vadinamąją ligos išmoką, tačiau šiuo paketu yra siūloma, kad tai būtų pakeista į laikino nedarbo išmokas, ir tie įstatymų projektai šiandien Vyriausybėje buvo formaliai patvirtinti.
Lygiai taip pat yra ir gali būti taip, ir mes tai stebime, matome, ir jeigu reikės, antradienį galbūt ir dar bus pateikta. Mes matome medikų bendruomenės nuogąstavimą, šiandien gavome tam tikrų pageidavimų, kad jiems būtų laikino nedarbingumo atveju, kai susirgtų vykdydami savo profesinę pareigą, susijusią su šio viruso pasekmėmis, nedarbingumas būtų apmokamas šimtu procentų. Tą mes irgi linkę daryti. Vadinamasis koronavirusas bus įtrauktas į ypač pavojingų infekcinių ligų sąrašą ir bus padarytas sprendimas, teikimas tvirtinti Seime dėl galimybės apmokėti šimtu procentų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, medikams nedarbingumą, susijusį su profesine rizika, jeigu jie susirgo vykdydami savo tiesiogines profesines pareigas.
Dėl prognozių galbūt ministras atsakys. Prašom.
V. ŠAPOKA. Dėl ekonominių prognozių tikrai atmetu priekaištą, nes puikiai žinote, o jūs, gerbiamas Majauskai, turėtumėte puikiai žinoti, kaip yra atnaujinamos makroekonominės prognozės. Jos yra numatytos kovo antrai pusei ir šiuo metu yra derinamos su Valstybės kontrole ir Lietuvos banku. Kaltindamas mane, galėtumėte ir Tarptautinį valiutos fondą apkaltinti, kad jis neatnaujino pasaulio ekonomikos prognozių. Manau, kad šiuo atveju reikia šiek tiek rimties.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi nespėjo visi užsirašyti, bet Vyriausybė didžiąją sprendimo dalį priėmė ir premjeras neinformavo, kaip bus su prakybos centrais, tokiais kaip „Mega“, „Babilonas“ ir visais kitais, kur jūs draudžiate renginius sporto arenose. Tai yra sveikintinas dalykas, šiandienos duomenimis, „Megos“ prakybos centre per dieną apsilanko virš 60 tūkst. žmonių. Dabar, kai uždarome mokyklas, mes turėjome mokyklų sprendimą, bet tai nebuvo įvardinta. Gal tai yra priimta, tiesiog paaiškintų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Bandysime produktyviai dirbti ir spėsime atsakyti į visus klausimus. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi J. Sabatauskas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Formuluokite trumpai, aiškiai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Mano klausimas yra ir premjerui, ir ministrui A. Verygai. Kaip žinote, Lietuvoje iki šiol yra atlikta vos daugiau nei 300 testų. Lyginant su kitomis valstybėmis, kitose valstybėse yra ir dešimtys tūkstančių, aš jau nekalbu apie Pietų Korėją, kur yra atlikta virš 200 tūkst. testų, ir tai yra pripažinta gerąja kovos su koronaviruso praktika. Mano klausimas yra toks. Šiandien rezerve turime apie 400 mln. Ar bus skirta lėšų tam, kad būtų praplėstas testuojamų asmenų skaičius? Ar bus leista šeimos gydytojams testuoti pagal jų nuožiūrą tuos pacientus, kurie ne visai atitinka kriterijų, ir ar bus leista žmonėms, kurie nori susimokėti už testą, ar bus sudaryta tokia galimybė?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš gal ne į medicininę temą atskysiu, o ministras atsakys kaip profesionalas. Iš tikrųjų yra galimybių, kaip minėjau, mes turime pagrindinę laboratoriją ir dar dvi, kurios gali atlikti testus. Pajėgumai turbūt bus apie 800 per parą, jeigu klystu, ministras papildys. Tai toks poreikis yra. Su finansų klausimais čia absoliučiai nesusiję. Kaip minėjau, reagentai yra perkami, jeigu reikia, įranga supirkta ir parengta. Ar visiems tikrai reikia ir kokiais atvejais reikia, čia mes klausome specialistų. Ministras, matyt, iš medicininės pusės geriausiai atsakys.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš tik papildau premjerą. Iš tiesų čia ne finansų klausimas, nes papildomi pavedimai įsigyti reagentų, kad ir kitos laboratorijos galėtų atlikti tyrimus, jau yra duoti. Tie reagentai turėtų pasiekti, kiek žinau, dar šią savaitę Lietuvą, tikėtina, pagal tuos terminus, kaip anksčiau jie atkeliaudavo. Greičiausiai, kad rytoj juos jau turėtų turėti. Bet dėl norinčių išsitirti, turėtumėte suprasti, kad čia yra ne tik tyrimų išplėtimo galimybių, bet ir pačių mėginių paėmimo saugumo klausimas ir panašiai. Jie turi būti saugiai paimami. Jeigu žmogus įtaria, kad jis gali būti užsikrėtęs, jis neturėtų važiuoti pas šeimos gydytoją. Čia yra labai svarbu. Jeigu jis atvažiuos į polikliniką, jis ten užkrės dešimtis kitų žmonių. Gali užkrėsti tą patį gydytoją ir panašiai. Todėl yra tos procedūros gana griežtos, ir paėmimo, ir transportavimo, ir taip toliau. Tai yra susiję ne su finansais, o tiesiog kol kas su esamomis aplinkybėmis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamas J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Butkevičius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas bus panašus. Dabar iš esmės tyrimai atliekami tik tiems asmenims, kurie yra atvykę iš tų rizikos šalių ir pajutę simptomus, tačiau nė vienas iš mūsų nežinome, kad galbūt valandą prieš tai, ar prieš dieną, ar prieš savaitę kontaktavome su asmeniu, kuris turi artimųjų, būtent atvykusių, ir jis nuolat kontaktuoja. Galbūt jis yra nešiotojas. Jeigu tas asmuo turi simptomų, kokia tikimybė tokiems asmenims yra pasitikrinti? Panašus būtų dėl to, kad šiandien mes turime vieną laboratoriją, nors sakoma, kad galima iš karto pakrauti ir daryti 70 tyrimų. Bet ribojimas vis dėlto yra, ar mes taip taupydami nerizikuojame?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš dar kartą pasakysiu, kad čia yra ne taupymo klausimas, bet dabar nėra poreikio paleisti kitų laboratorijų. Supraskite, kad įranga yra ir kitiems tyrimams ir tikslams naudojama. Dabar visos keturios įstaigos galėtų atlikti, turi reikiamą įrangą.
Dabar dėl to nusiraminimo. Ką aš noriu dar kartą akcentuoti, jeigu ar jūs, ar koks nors kitas asmuo manote, kad galėjote kontaktuoti, turite kokių nors pagrįstų abejonių dėl rizikos, tai ne į laboratoriją reikia lėkti, o reikia saviizoliuotis. Tai yra pagrindinė dabar rekomendacija, nes jeigu nėra simptomų, o jums bus tyrimas padarytas ir jis bus neigiamas, tai dar nereiškia, kad jūs esate neužsikrėtęs. Jeigu yra simptomų, tai vėlgi klausimas, kokie tie simptomai. Jeigu jūs niekur su niekuo nekontaktavote, tai dabar įsivaizduokite visus žmones Lietuvoje, kurie sloguoja šiuo metu, nes net ir slogos simptomai yra laikomi pakankamais, jeigu žmogus turėjo, sakykim, kontaktą arba buvo rizikos zonoje. Supraskime, kad negalime tiesiog neatsakingai paleisti to rato, kad visi, kas nori, kur nori tiriasi. Jeigu bus poreikis, ta tyrimų galimybė, kaip ir minėjau, bus išplėsta. Jam yra pasiruošta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi J. Jarutis.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas finansų ministrui. Aš iš premjero pasisakymo supratau, kad kalbant apie fiskalinę politiką, jeigu bus problema dėl pajamų ir išlaidų subalansavimo arba trūkumo, tai bus naudojamos valstybės rezervo lėšos, bet neišgirdau apie makroekonominės politikos tam tikras priemones, kokia bus faktiška parama verslui, nes kai kurios verslo įmonės skundžiasi, kad jau 80 % užsakymų neturi, transporto sektoriuje – 90 %. Ir jeigu bus tik tos priemonės, kurios buvo paminėtos, kad baudos bus neskaičiuojamos, delspinigiai, tai jos labai silpnos ir turi labai mažą poveikį ekonomikos nuosmukio amortizavimui. Aš norėčiau išgirsti, gal numatytos kokios nors kitos priemonės?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai detaliau atsakysiu. Premjeras jau paminėjo, galime skaidyti šitą klausimą į keletą dalių. Pirma, sveikatos sistema ir visos kitos sistemos, kurios yra susijusios su viruso prevencija. Tam yra numatytos lėšos rezerve. Kai jos baigsis, įstatyme jau dabar yra numatyta galimybė skolintis, kad būtų visiškai padengta. Tam yra pasiruošta.
Kalbant apie sveikatos rezervą, esame pasiruošę jį naudoti. Kalbant apie kitas priemones, reikia orientuotis į tokias pagrindines sritis – tai užimtumo užtikrinimas tam, kad apsaugotume darbo vietas ir socialines garantijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia priemonių paketą. Kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą, bus priemonė tam, kad su valstybės garantija gautų tos įmonės prieigą prie finansų. Kalbant apie makrolygio priemones, taip pat jas svarstysime kito Vyriausybės posėdžio metu ir aktyvizuosime šitą planą, kai to reikės. Kitaip tariant, esame apgalvoję visus variantus ir visus scenarijus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi A. Vinkus.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, gerbiami ministrai, pirmiausia noriu padėkoti už adekvačią ir savalaikę reakciją. Didėjant grėsmei, didėja ir priemonių planas, poveikio priemonės valdant koronavirusą. Tenka apgailestauti, kad mūsų piliečiai ne visada tokie atsakingi ir dėl to turime tas pasekmes, kokias šiandien turime, bet, kaip suprantu, mes visi patirsime tam tikrų nuostolių dėl šito viruso, vieni dėl saviizoliacijos, kiti dėl… Sakykim, viešasis sektorius gali dirbti nuotoliniu būdu, bet transportas, miškininkystė, maisto pramonė to negali padaryti. Tiesiog gal turite bent jau praverti šiek tiek informacijos, atskleisti kiek nors informacijos, kaip dalinsis verslas, piliečiai ir valstybė, kaip tas netektis, kokiomis proporcijomis dalinsimės ateityje?
PIRMININKAS. Į kokį ministrą jūs kreipėtės?
V. ŠAPOKA. Aš galiu atsakyti. Kaip ir minėjau, pirma, turime koncentruotis į keletą sričių. Sveikatos sektorius ir bet kuris sektorius, kuris yra susijęs tiesiogiai su viruso plitimo kova, tai finansai yra neapriboti ir kiek reikia, tiek bus.
Kalbant apie verslą pirmiausia, jeigu tai yra stambus verslas, galima tikėtis, kad gerais laikais yra sukaupęs tam tikrus lašinius, ko negalime pasakyti apie smulkųjį ir vidutinį verslą, kuriam pagalbos reikės jau labai greitai, ir orientuosimės į smulkųjį ir vidutinį verslą. Kalbant apskritai apie verslo šakas, turime užtikrinti taip, kad išlaikytume aukštą užimtumo lygį. Jeigu to neišeina, tai užtikrinti šių sektorių dirbančiųjų pajamas. Tam taip pat yra rengiamasi.
Jeigu reikės makrolygiu skatinti ekonomiką, taip pat parengsime konkretų priemonių planą, kad būtų kuo didesnis efektas skatinant infrastruktūros objektų, atsinaujinančios energetikos, kelių ir panašius projektus, su kuriais būtų galima staigiai startuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi E. Zingeris.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, noriu pasakyti, kad šiandien po Ministro Pirmininko ir jūsų ne kartą pasisakymo mes matome, kad Vyriausybė turi konkrečią programą, aiškiai šiandien išdėstytą. Jūsų ministerijos štabas – Ekstremalių situacijų centras, tikiu, dirba koordinuotai, bet reikėtų, kad į televiziją eitų ne vien tik viršininkai kalbėti, kaip aš kalbėjau ir su jumis, bet ir epidemiologai, ir iš Nacionalinio visuomenės centro, ir miesto visuomenės sveikatos centro, ir AIDS, ir Infekcinių ligų departamento ir panašiai.
Antras klausimas. Ar nereikėtų, kad būtų tik vienas prescentras – jūsų? Reguliariai pateiktų per savaitę po kelis kartus informaciją ramiai, ir žmonių nuraminimas, ir pasakymas… O skambina spauda, aš suprantu, ir Seimo nariams, ir visiems galimai ta informacija duodama visai tokia neobjektyvi ir, sakyčiau, stresą kelianti žmonėms. Jūs paimkite valdyti tą prescentrą, kad per jus viskas eitų.
Ir paskutinis klausimas. Ką atsakyti žmonėms dėl dezskiedinių ir dėl maskių?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimus. Pirmiausia dėl infektologų, epidemiologų, tai iš tiesų jie ir dalyvauja laidose. Tik tiek, kad dabar žiniasklaidos dėmesys pirmiausia yra sutelktas į pačias priemones, jau ką valstybė taiko. Ne tiek apie patį virusą, bet daugiau yra kalbama apie tai, kokios apsaugos priemonės yra imamasi. Aš manau, jie pagal tai ir kviečia, ir klausia. Tai tikrai mes raginame ir skatiname ir pačius infektologus kalbėti, bet tai, matyt, yra susiję su situacija.
Dėl pačios komunikacijos, mes faktiškai kiekvieną dieną turime arba spaudos konferenciją, arba brifingą, arba parengiame spaudos pranešimus apie tai, kas yra padaryta. Tikrai stengiamės operatyviai tą informaciją duoti. Tam yra sutelkta ir Visuomenės informavimo grupė, tikrai tą informacijos teikimą stengiamės koordinuoti.
Dabar dėl dezinfekcijos skysčių. Jau ne sykį esame minėję, kad 14 įmonių yra gavusios leidimus jį gaminti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos formulę. Dalis jau yra pradėjusios gamybą ir tie skysčiai anksčiau ar vėliau, aš tikiuosi, pasieks rinką.
Dėl kaukių jau yra nebe lietuviškas klausimas. Priklausys nuo to, kiek į mūsų rinką apskritai bus atvežta. Įstaigoms kol kas netrūksta, gyventojams, deja, kol kas yra sudėtingiau įsigyti, bet jos nėra gyvybiškai būtinos gyventojams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Zingeris. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamas premjere, kad šiandien gerokai padiskutavome ryte ir, kaip matyti iš jūsų atsakymų, jūs į kai kuriuos esminius klausimus atsakėte dabar. Bet mano klausimas būtų šiek tiek siauresnis, susijęs su jūsų įvesta naująja sistema ir bandymu galimiems verslo subjektams valstybės lygiu pasinaudoti ekstremaliomis situacijomis savo asmeniniams interesams.
Mes parengėme ir pateikėme Seimui Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą, kad Vyriausybė galėtų ekstremalios situacijos metu nustatyti tik būtiniausių prekių sąrašą ir laikinai reguliuoti jų kainas. Turime… Jūsų kolega S. Malinauskas kalbėjo per preskonferencijas ir patvirtino tai, kiti jūsų kolegos kalbėjo apie kylančias būtiniausių priemonių ir medicinos priemonių kainas. Tai yra neleistina. Laisvoje rinkoje tai yra leistina, bet ekstremalios situacijos metu tai yra neleistina.
Kaip jūs, gerbiamas kolega, ypač žiūrint į šiandienos pozityvų jūsų reagavimą į mūsų ryte buvusius klausimus, atsakytumėte, kaip mes galėtume išeiti iš šitos situacijos, turint galvoje, kad įstatymas jau įrašytas į mūsų darbotvarkę? Ačiū.
PIRMININKAS. Laiką žiūrėkite.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, iš tiesų neslėpsiu, kad toks noras kyla natūraliai ir Vyriausybės nariams. Dėl jūsų įstatymo projekto dabar reikėtų mums gauti Teisės departamento išvadas, ar tikrai tokiomis sąlygomis tokia reguliacija galima. Kaip rodo kitų valstybių šiuo metu taikoma praktika, pavyzdys Prancūzija, jie tokį reguliavimą įvedė. Tačiau jeigu teisiniu požiūriu mūsų teisininkai matys, kad jis tikrai gali būti priimtas, tada aš tiktai siūlau dar ir pagal procedūras numatyti atsakomybę už šitos normos nesilaikymą, nes jeigu mes priimsime ribojančią normą ir nebus atsakomybės, ji neveiks. Vadinasi, turi būti tam tikros sankcijos, matyt, juridiniam asmeniui už šio įstatymo pažeidimą.
O pati forma iš esmės šiandien teoriškai arba žmogiškai kalbant išties yra… siūlymas racionalus, tai nėra paprasta situacija. Yra ekstremali situacija ir mes matome iš tiesų, kas darėsi rinkoje, kai tos pačios kaukės, kuri, kaip ir ministras minėjo, nėra gyvybiškai būtina, nes atlieka kitą paskirtį, kainos pakilo keliasdešimt kartų. Su ta pačia situacija susidūrėme dėl dezinfekcinio skysčio. Gerai, kad dabar atsirado jau 14 įmonių, kurios gali tą gaminti Lietuvoje ir užpildyti rinką. Tai aš tikrai esu už tokias laikinas priemones, svarbu, kad nesikirstų su mūsų teise, ne tik mūsų teise, su Europos teise, ir čia, matyt, iki to antradienio dar atsakymus mes gausime. Bet būtinai, kad ji būtų veikianti, turi būti numatyta ir sankcija už tam tikrą pažeidimą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausdami tilpkite į savo laiką, nepiktnaudžiaukite kitų laiku. Klausiančių yra labai daug ir labai svarbūs klausimai.
Prašom G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Gerbiama vidaus reikalų ministre, Lietuva užsidaro nuo pasaulio, viskas šiuo atveju yra gerai. O kaip gyvensime viduje? Kaip dirbs kelių policija? Kaip bus tikrinamas vairuotojų girtumas ir ar bus vykdomi policijos reidai? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Pareigūnai pasirengę ir kasdieną analizuojame situaciją. Taip pat yra bekontakčiai alkotesteriai, jie bus naudojami. Alkotesteriai yra vienkartinio naudojimo priemonė, saugiai galima panaudoti. Bet policija informavo, kad daugeliu atveju, jeigu situacija blogės, bus naudojami bekontakčiai alkotesteriai nustatyti neblaivius vairuotojus keliuose.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, norėčiau kreiptis Lietuvos neįgaliųjų vardu, nes dabar daug įvairios informacijos ir žmonės su klausos negalia norėtų turėti visą informaciją, ir pirminę. Suprantu, yra ribotas skaičius vertėjų ir ribotas skaičius žmonių, kurie gali būti prie ministro, prie jūsų, kad informaciją girdėtų ne tik girdintys, bet ir gestų kalba. Ar bus pasirūpinta, kad ši informacija patektų ir kad ją gautų ir būtent ši žmonių grupė? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Tikrai labai svarbus klausimas. Jeigu pastebėjote, jau prieš kurį laiką iš operacijų vadovo teikiamų spaudos konferencijų gestų vertimas yra. Šiandien tai buvo ir Vyriausybės posėdyje padaryta, jau ne pačiame posėdyje, bet per pranešimą ir išėjus pas žiniasklaidą, tai tikrai mes užtikrinsime. Ir nacionalinis transliuotojas, kuris yra pagrindinis informacijos šaltinis arba skleidėjas, tikrai galėtų savo informacinėse laidose, bent jau ta tema, kuri yra susijusi su koronavirusu, šiandien Nr. 1 mūsų visuomenėje, šitą organizuoti. Mes tikrai stengsimės, kad mūsų institucijose per svarbiausius Vyriausybės pranešimus, kurie transliuojami visuomenei, būtų šalia ir vertimas gestų kalba.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi gerbiamas A. Dumbrava.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas premjere, už įdomų ir visiems naudingą pristatymą, ko Vyriausybė ketina imtis. Tačiau vienas dalykas man šiek tiek užkliuvo. Italija šiandien yra Europos Sąjungos valstybė, kuri tikriausiai sunkiausiai tvarkosi su iškilusia grėsme, ten didžiausias skaičius ir sergančių, ir užsikrečiančių, ir plėtra tos ligos yra gana didelė. Tačiau skrydžių stabdymas su Italija, jūs paminėjote, tik nuo kovo 16 dienos, tai yra po keturių dienų. O Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisydamos to, kad Europoje tikriausiai yra Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių, skrydžius nutraukia skubiai. Šiandien tų piliečių, kurių yra vienoje ar kitoje šalyje, interesas, be abejo, yra labai didelis, tačiau piliečių, likusių savo šalyje, interesas nesusirgti yra ne ką mažesnis. Ar nemanote, kad reikėjo skubiai stabdyti susisiekimą oro transportu su valstybe, kurioje ta liga plinta labai labai sparčiai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš gal ne visai aiškiai ar išraiškingai pasakiau, kad nuo rytojaus tiesioginiai skrydžiai į Italiją iš visų Lietuvos oro uostų yra draudžiami. Tiksliau, bus draudžiami. Mes, pasikonsultavę su Užsienio reikalų ministerija, netaikėme abipusio draudimo nuo rytojaus skrydžiams iš Italijos į Lietuvą, nuo pirmadienio įsigalios tas ribojimas, nes, kaip ir kalbėjau tribūnoje, Užsienio reikalų ministerija išreiškė rekomendaciją, kad dalis šalies piliečių, kurių ten yra, galėtų sugrįžti, nes italams uždrausta keliauti, išvykti iš šalies. Iš esmės kalbama apie mūsų piliečius arba asmenis, turinčius teisę nuolatos gyventi Lietuvoje, todėl tokią galimybę tas tris dienas mes paliekame, o po to tokios galimybės nebus ir bus įjungtas tas mechanizmas, kurį aš taip pat minėjau, jau per Užsienio reikalų ministeriją, jeigu reikės, organizuoti mūsų žmonių pargabenimą. Mes tai padarysime jau komerciniu pagrindu, ar užsakomuoju skrydžiu, ar sausumos transportu parsivešime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Skardžius.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Klausimas bus ne apie virusą. Norėčiau užduoti klausimą švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamas ministre, labai prasta situacija su bendrojo lavinimo mokyklų vadovais, nepaskirta daug vadovų. Ką galvoja vis dėlto daryti ministerija? Situacija nesitaiso, galbūt reikėtų panaikinti kadencijas, galbūt reikėtų atsisakyti vadinamojo testo, kurio labai bijoma ir nenorima. Kokių priemonių imamasi, kad situacija pagerėtų? Labai ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Jau kovo mėnesį yra peržiūrėta vertinimo metodika, ji yra pakeista. Apie tai mes esame informavę švietimo bendruomenes, savivaldybes. Nebėra tos skirties, kad vertinant centre ir savivaldybėje po 25 balus, jeigu nesurinkdavo, tarkime, centre to teorinio egzamino 25 balų, negalėdavo išlaikyti. Dabar ta metodika pakeista, užduotys yra labiau praktinės ir nėra to slenksčio. Apskritai bendro vertinimo, kuris maksimaliai gali būti 50, užtenka 25.
Bet vertinimas dar turi ir kitą funkciją – identifikavus kokių nors kompetencijų poreikį, vadovams bus suteikiama parama, pagalba, ir per tai mes galėsime pasitelkti universitetus, padėti vadovams pasiruošti. Kita vertus, mes matome kompleksines priemones. Ne vien tik šitas slenkstis yra kliūtis, bet ir tai, kad… Kadencijos yra gerai, bet jos sukuria kitą nesaugumą vadovams, kadangi tie penkeri metai apriboja galimybę turėti paskolą ir taip toliau. Darbo užmokesčio dalykai, kurie jau nuo šių metų šiek tiek keisis, ateityje turėtų sparčiau keistis, ir kvalifikacijos tobulinimo dalykai vadovams, galų gale – vadovų rengimas. Visa tai yra kompleksas, kurį mes esame aptarę ir Seimo komitete, ir Švietimo taryboje. Konkrečias priemones dabar deriname ir pradedame įgyvendinti nuo kovo mėnesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties norėčiau paklausti sveikatos ministro. Gerbiamas ministre, dabar jūs vadovaujate išties labai svarbiai institucijai – Ekstremalių situacijų komisijai. Vis dėlto jūs, kaip psichoterapeutas, puikiai suprantate, kad nuraminti tautą yra gerai, bet, nepaisant to, vis dėlto atkreipčiau dėmesį į tai, kad šalies vadovai, miestų vadovai, Vilniaus miesto vadovas demonstravo tam tikrą drąsą. Jūs nesiryžote imtis atsakomųjų priemonių, nors visa Europa ir Amerika jų ėmėsi, tokių priemonių kaip riboti, stabdyti, uždrausti didžiuosius renginius, nežinant, kiek iš tikrųjų yra nešiotojų. Kodėl jūs dabar priešinatės tam, kad visi asmenys, atvykę iš tų paskelbtų zonų, būtų patikrinti? Net ir Seime mes turime keletą kolegų ir nežinome, ar paduoti jiems ranką, ar ne, nes jie atvyko būtent iš tų zonų. Tai būtų ir jų šeimoms ramiau, ir visai aplinkai. (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kaip matote, civilinės saugos sistemos veikia, telefonai siunčia pranešimus, vadinasi, yra aktyvuoti tam tikri mechanizmai.
Dabar dėl asmenų elgesio. Turbūt nevisiškai mano priedermė yra komentuoti, sakysim, valstybės vadovo elgesį. Aš manau, kad mes kiekvienas, kaip politikai, kaip vadovai, turėtume tą pavyzdį rodyti, ir aš tikiuosi, kad nuo šiandienos mes visi tą darysime. Kad ir kas tai būtų, ar sveikinimosi higiena, nors turime tam tikrus įpročius ir gal dar vis iš to įsibėgėjimo buvome linkę netikėti, kad grėsmė yra tikra, reali, na, tai yra žmogiški dalykai, manau, kad po šiandienos priimtų sprendimų tikrai visiems bus aišku, kad reikia ne tik patiems nesilankyti, bet ir visais kitais įmanomais būdais tą pavyzdį parodyti.
Dabar dėl tyrimų. Aš jau minėjau atsakinėdamas, kad yra daug svarbių niuansų. Jis turi būti saugiai ir paimamas, neturi kilti grėsmės, na, vaikštant tam žmogui. Jeigu yra grėsmė, kad žmogus gali būti apsikrėtęs, reikėtų jau dabar saviizoliuotis, net nelaukti jokių simptomų. Jeigu žmogus buvo tokioje vietoje, reikėtų tiesiog pilietiškai elgtis, nelakstyti kur nors tų tyrimų daryti, jeigu tikrai yra grėsmė, kad žmogus užsikrėtė.
Jeigu mes kalbame apie grįžusius kolegas, tai aš irgi noriu paraginti ir tikiuosi, kad Seimas, Seimo valdyba gali irgi tokius pat sprendimus priimti ir dėl to paties posėdžių lankymo. Jeigu grįžote iš tų šalių, kurios yra paveiktos, reikėtų neiti ir nekelti rizikos kolegoms, tiesiog saviizoliuotis, ne apie tyrimus kalbėti, o tiesiog saugoti kitus neinant ir fiziškai nedalyvaujant.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas yra gerbiamam premjerui.
Džiaugiuosi, kad šiandien Vyriausybė svarstė šį svarbų klausimą, geriau vėliau negu niekad, bet manau, bent savaitę anksčiau turėjo toks jūsų pasitarimas įvykti. Daug kas yra suprantama dėl jūsų sprendimo, tačiau, man regis, jis vidujai prieštaringas. Yra aiškios imperatyvios nuostatos, tarkim, dėl švietimo įstaigų, dėl kultūros renginių, kad neturės vykti pamokos, neturės vykti renginiai. Tačiau jeigu kalbame apie sienų kontrolę, man regis, kad yra skystoka ir daug kas skamba kaip rekomendacijos, bet nėra to imperatyvo.
Italija tikrai ne vienintelė šalis, kuri susiduria su problemomis, Užsienio reikalų ministerija jau dešimt šalių įvardijo. Paimkime tokią šalį kaip Belgija, vien per šią dieną ten yra registruoti 85 sergantys, ir tik klausimas, kada pas mus tas pliūpsnis įvyks. Aš manau, premjere, jūs tikrai galėtumėte parodyti daugiau drąsos ir stipriau kontroliuoti sienas.
Visų pirma aš kalbu apie skrydžius. Kodėl nebūtų galima riboti ir netgi uždrausti skrydžius į visas dešimt šalių, kurias Užsienio reikalų ministerija įvardino? Turbūt būtų geriau tam tikru laikotarpiu, kad piliečiai apskritai neskraidytų, negu paskui mes turėsime sekti Italijos pavyzdžiu.
Juk suvaldyti šią situaciją galima tik tada, kai sergančiųjų skaičius yra nedidelis. Jeigu jis labai išaugs, atsiprašau, bet turtingų Europos šalių pavyzdys rodo, kad tai tampa nekontroliuojama kaip maro epidemija. Kodėl jūs taip vengiate, nedrįstate stipriau imtis sienų kontrolės?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, kad mes tikrai darome pakankamai drąsiai užtikrindami sienų kontrolę. Nepamirškime, esame Šengeno erdvėje, ir jeigu mes kalbame apie vidines sienas, tai nei infrastruktūros, nei kitų reikalingų, būtinų priemonių nėra, dabar mes jas dar atkuriame. Kalbant apie išorės sieną, tai ten patikros režimai yra visiškai kitokie.
Tačiau ką jūs paminėjote apie skrydžius, tai aš ir minėjau, kad bus visi atvykstantys asmenys… jau tos papildomos priemonės taikomos ne tik tiems, kurie atvyksta iš rizikingų šalių. Dėl tiesioginių skrydžių nutraukimo, na, gerai, kad mes tikrai jų šiuo atveju daug neturime. Bet jei kalbėtume apie Vokietiją, tai mes puikiai suprantame, yra tarptautinis oro uostas, kuris yra skirtas labai didelei daliai jungiamųjų skrydžių, mūsų žmonės taip pat turi grįžti, tai tos kontrolės, tikrai nemanau, kad jos per mažai. Visiškai izoliuoti, užsidaryti taip, kaip tos valstybės, kurios turi funkcionuojančią sienų kontrolę, pavyzdžiui, Izraelis, mes šiandien jokios galimybės neturime ir tikrai nematau reikalo.
Didžiausias pavojus, koks yra iš esmės dėl plitimo, kad neįvyktų tai, ką mes galime čia, šalies viduje, padaryti, kad nebūtų perduodama nuo mūsų piliečio mūsų piliečiui, tarp mūsų pačių. Jeigu šita situacija atsitiks, tada tikrai bus blogai arba kur kas blogiau, negu dabar yra.
Dėl įvažiuojančių, tai mes tikrai kol kas sugebėjome suvaldyti. Kaip ilgai, čia yra diskusija, bet tos kelios savaitės, per kurias tokiu režimu dirbame, parodo, kad riziką galime kontroliuoti.
O sprendimai, sakykim, reikalingi, dėl Šengeno sistemos ribojimo pakeitimo jau yra taip pat galimi, bet tai bus ne vien Lietuvos sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi S. Tumėnas.
R. J. DAGYS (MSNG). Klausimas irgi būtų gal tiesiogiai Ministrui Pirmininkui. Labai atsiprašau, jeigu kas nors tą klausimą uždavė, aš tris klausimus praleidau. Vis dėlto žiūrint į tą mūsų dabartinę situaciją, mes tikimės, ar tai bus trumpalaikio poveikio priemonė, ar ilgalaikio poveikio priemonė, verslas turi savo tam tikrą logiką. Ar yra vis dėlto numatyti aiškūs Vyriausybės scenarijai vienu ar kitu atveju, kaip būtų galima, kad neturėtume papildomų didesnių pasekmių mūsų ekonomikai, ir Europos Sąjungos, ar yra kas nors ruošiama konkrečiai, kad būtų galima amortizuoti tą situaciją tikintis išspręsti tą problemą trumpuoju laikotarpiu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Atsakymas jau buvo nuskambėjęs, bet ministras dar pakartos.
R. J. DAGYS (MSNG). Atsiprašau, aš sakau, tris klausimus praleidau, bet jeigu galite… Specialiai dėl manęs neatsakinėkite, bet jeigu galite papildyti, taip.
V. ŠAPOKA. Aš papildysiu, kadangi teisingai palietėte Europos Sąjungos kontekstą. Europos Sąjungos mastu taip pat yra ruošiamas koordinuotas atsakas tam, kad būtų užtikrinta tvari ekonomikų padėtis. Ketinama teikti pasiūlymus. Komisijos pirmininkė yra pateikusi pažadą, kad pirmadienį. Savo ruožtu nacionaliniu lygmeniu mes esame pasiruošę įvairiems scenarijams. Sistema tikrai yra pasiruošusi atlaikyti tuos smūgius. Jeigu prireiks ekonomikos skatinimo makro- prasme, tai tos priemonės taip pat yra parengtos ir trečiadienį Vyriausybės posėdyje svarstysime. Taip, iš tikrųjų pirmiausia reikėtų orientuotis į užimtumo užtikrinimą ir smulkaus ir vidutinio verslo veiklos tęstinumo užtikrinimą, taip pat bus papildomos priemonės. O tai, ką premjeras anksčiau minėjo, tai iš tokių bendrai prieinamų visiems priemonių, tai yra galima kreiptis į Mokesčių inspekciją dėl mokestinių prievolių mokėjimo atidėjimo, lygiai tas pats yra su „Sodra“ ir kitais mokesčiais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kreipiuosi į premjerą ir žemės ūkio ministrą. Gerbiamasis premjere, kaip jūs vertinate situaciją, kad nevykdomi arba tiesiog ignoruojami jūsų Vyriausybės kanclerio pono A. Stončaičio nurodymai, pavedimai? Turiu omeny Šiaulių krašto didelės bičiulių grupės kreipimąsi, kad yra grėsmės, kad bus naikinama Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Šiaulių, Telšių, Panevėžio skyriai. Tą pačią dieną, kai buvo pavedimas, Veterinarijos ir maisto tarnybos vadovas parašė įsakymą, kad šios įstaigos yra naikinamos nuo liepos 1 dienos ir 49 pareigybės. Ačiū Dievui, žemės ūkio ministras nesutinka su tuo. Jis to visai net nežinojo, jis tarsi atšaukė tą įsakymą, tačiau šiandien jūsų patarėja ponia L. Počikovska patikino, kad jokio įsakymo atšaukimo nėra, kad tai nėra lengva padaryti, kad reikia kviesti darbo tarybas ir taip toliau, ir taip toliau. Ar galite patikinti, kad nuo liepos 1 dienos regionuose – Panevėžyje, Telšiuose, Šiauliuose – tie teritoriniai skyriai iš tikrųjų nebus naikinami, nes tai gali sukelti naujas pandemijas ir naujas grėsmes Lietuvai ateityje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai negalėčiau dabar konkrečiai atsakyti į šitą klausimą, tik noriu paminėti, kad Vyriausybės kanclerio pavedimai nėra įforminti, jis įformina Ministro Pirmininko pavedimus. Nežinau, ar tai buvo padaryta. Gal žemės ūkio ministras geriau žino situaciją, tiesiog aš pirmą kartą išgirdau, tai negalėčiau konkrečiai komentuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš visų pirma noriu padėkoti Šiaulių krašto bičiulių grupei, kad jūs kovojate už savo laboratoriją, bet kartu padedate ir kitiems miestams – ir Telšiams, ir Panevėžio miestui. Iš tikrųjų Ministro Pirmininko pavedimas yra suformuluotas ir ministerija dabar yra užklaususi instituto įvertinimo dėl laboratorijų uždarymo ir funkcijų perkėlimo į Vilniaus ar Klaipėdos laboratorijas tikslingumo.
Tikrai sutinku su jumis ir jūsų surašytais argumentais bei nuogąstavimais, kad, pavyzdžiui, Šiaulių laboratorijoje yra per metus atliekama 70 tūkst. vien kraujo tyrimų. Klausimas, ar transportavimo kaštai tikrai pasidengs laboratorijas uždarius, neskatinat visų kitų socialinių klausimų. Kadangi atnaujintos ir laboratorijų infrastruktūros, tas uždarymo tikslingumas kelia abejonių. Ministerija visa tai įvertins ir pateiks atsakymą, kaip ir Ministro Pirmininko pavedime parašyta, informuosime ir Vyriausybės kanceliariją, ir jus asmeniškai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Norėčiau klausimą užduoti gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Iš tikrųjų, kaip matome, daugelis kalbame, kad žmonės turėtų suprasti, būtų didelis sąmoningumas. Bet, kaip minėjo gerbiamas A. Skardžius, kaip mes galime reikalauti sąmoningumo, jeigu mūsų kolegos iš viso nenaudojo jokios saviizoliacijos ir tie dalykai yra pažeidžiami. Tai ar nėra numatyta griežtesnių priemonių? Tie, kurie visiškai nevykdo, ignoruoja, turi apsimokėti už gydymą, ar kokios numatytos administracinės griežtos nuobaudos? Kitaip mes reikalo nepasuksime į gerą pusę.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai tai yra kraštutinės priemonės ir tikrai nesinori taikyti kokių nors represinių priemonių, kai yra galimos alternatyvos. Kalbant apie saviizoliaciją, taip, aš šiandien paminėjau sprendimus. Atvykstantiems iš kitų šalių, kurios yra ypač paveiktos, privaloma izoliacija. Jos nevykdymas arba ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymų, sprendimų nevykdymas turi teisinę atsakomybę, administracinę atsakomybę. Už užkrečiamųjų, ypač pavojingų ligų platinimą yra ir baudžiamoji atsakomybė. Prireikus valstybė tikrai bus pasiruošusi tai taikyti, bet šiandien tai priklauso nuo mūsų pačių sąmoningumo.
Dar kartą, naudodamasis proga, kviesčiau apsilankius ar dėl būtinų sąlygų, ar neišvengiamų sąlygų elgtis atsakingai ir laikytis to 14 dienų laikotarpio. O dėl galimų tam tikrų kitų sankcijų taip pat sprendimai yra svarstomi, jie nėra priimti. Po šios dienos sprendimo, kai tai bus įforminta galutinai teisiškai, tie žmonės, kuriems yra draudžiama arba rekomenduojama iš esmės nevykti į ypač paveiktas šalis, tai padarys grįžę. Mano galva, iš tikrųjų jie tą prievartinę saviizoliaciją turėtų daryti, naudotis, negaudami tų socialinių garantijų, kurios šiandien numatytos įstatyme. Jeigu reikės, galbūt reikės įstatyminę bazę čia koreguoti, kad toks sprendimas būtų padarytas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš noriu jūsų atsiklausti. Vis dėlto Lietuvoje situacija yra paskelbta ekstremali. Šiandien viceministrai yra čia ir yra daug klausiančių. Ar mes pratęsiame Vyriausybės valandą keliomis minutėmis, ar leidžiame Vyriausybei dirbti, kadangi ji tikrai turi daug darbo? Sutinkame, kad leidžiame Vyriausybei dirbti? Dėkojame už atsakytus klausimus, dėkoju jums. Kas neaišku, dar pasiaiškinsime asmeniškai, o mes tęsime darbą toliau.
16.15 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477VK, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4478, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4479 (pateikimas)
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477. Į tribūną kviečiu gerbiamą ministrą L. Kukuraitį. Ir lydimasis kartu. Tai bus projektai Nr. XIIIP-4478, Nr. XIIIP-4479. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas supaprastinti Valstybinio socialinio draudimo fondo organizacinę valdymo struktūrą ir optimizuoti fondo administravimo įstaigų veiklą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą ir biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, įstatymuose atsisakyti nebeaktualių besikartojančių pavadinimų, tokių kaip Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, atsisakyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje vartojamos sąvokos „ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu“, pagerinti „Sodros“ klientų aptarnavimą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme patikslinama nuostata dėl klientų informavimo apie priimtus sprendimus, išmokos skyrimą arba neskyrimą, kad teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl išmokos, per vieną darbo dieną informuotų pareiškėją apie išmokos skyrimą arba neskyrimą. Anksčiau informuodavo per penkias darbo dienas.
Toks būtų pristatymas. Kadangi yra optimizavimo įstatymas, labiau techninis, prašom pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia norėčiau paprašyti, kad jūs sudrausmintumėte kolegas. Ministras tribūnoje pristato įstatymus, toliau vyksta turgus. Na, tai pagarba ministrui ir Seimui, kaip įstaigai, kuri…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, leiskite ministrams dirbti.
A. SYSAS (LSDPF). Išleiskite į koridorių ir tegul ten diskusijas daro. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai Matulai, leiskite ministrui dirbti.
A. SYSAS (LSDPF). A. Matulas neleis vis tiek. Paprašykite išeiti iš salės ir ten trukdyti.
Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų toks. Aš suprantu, vykdote Valstybės kontrolės pastabas, jų buvo ir anksčiau, kad dabar sugalvojote, čia jau neklausiu dėl ko. Mano klausimas, kaip bus su darbuotojais, nes tai yra rimta reorganizacija, faktiškai valdybos reorganizacija. Ar visi in corpore patenka iš šitų dviejų tarnybų į Vilniaus skyrių, ar kas nors bus atleistas? Kaip keisis personalas? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Kaip ir dažnai optimizavimo pagrindu, tos funkcijos, kurios dubliuojasi, bendrosios funkcijos, būtų naikinamos, ir iš čia būtų tam tikras taupymas. Planuojama iki 116 tūkst. per metus. Tie darbuotojai, kurie dirba prie turinio, turi konkrečius darbus, persikeltų ir būtų užtikrinamas darbo tęstinumas.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame. Klausia gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, suprantamas noras optimizuoti, čia turbūt daug prieštaravimų nebūtų. Jūs minėjote, kad kalbama ir apie skyrių, kuris administruoja kariuomenę, ir kitus, taip?
L. KUKURAITIS. Užsienio išmokų ir karinių.
R. J. DAGYS (MSNG). Užsienio ir… Tai yra susiję su tam tikra kita specifika. Ar jūs manote, kad iš tikrųjų tuos dalykus turėtų daryti, dabar viskas „Sodrai“ nukeliauti, ar tai nebus susiję su darbo specifika, duomenų apsauga ir taip toliau? Kiek aš žinau, tai nėra dideli žmonių resursai, kurie ten paskirti, bet ar nesukels tas daugiau komplikacijų negu naudos?
L. KUKURAITIS. Taip, iš tiesų šitie klausimai gana rimtai buvo keliami Vyriausybei, kai buvo svarstoma, ar perkelti karinę „Sodrą“ į „Sodrą“, ir tie visi nuogąstavimai, tiek dėl slaptumo dalykų, tiek dėl kitos informacijos, kuria disponuoja karinė „Sodra“, visi nuogąstavimai buvo panaikinti, nes faktiškai visa tai, ką daro „Sodra“, gali užtikrinti pareigūnams išmokų teikimą. Kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija šitie projektai suderinti ir užtikrinama, kad „Sodra“ galėtų vykdyti ne blogiau funkcijas, negu vykdė jų struktūros.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui, jūs pateikėte ir atsakėte į klausimus. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir svarstysime šioje sesijoje. Dėkojame.
16.21 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4520 (pateikimas)
Kitas klausimas – Užimtumo įstatymo 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4520. Pranešėjas – gerbiamas ministras. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Užimtumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šis projektas parengtas siekiant įgyvendinti demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos uždavinį užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą; taip pat siekiant suderinti Užimtumo įstatymo nuostatas, siekiant užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES taikymą, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, susijusiomis su Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimą išbraukti Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, ribojančias bedarbio statuso suteikimą asmenims, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ir asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, užtikrinant teisę gauti socialinę paramą, kai netenkama darbo, bet jo ieškoma; pakeisti Užimtumo įstatymo nuostatą, nurodant išimtį, kad įsteigta darbo vieta nebūtų laikoma panaikinta, jeigu veikla nevykdoma ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per 12 mėnesių (nevykdys veiklos) dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo.
Įstatymo projektu siūloma praplėsti Užimtumo įstatyme nustatytą darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupę, tai yra vietoje vyresnių kaip 50 metų bedarbių numatyti vyresnius kaip 45 metų bedarbius ir suteikti galimybę Užimtumo tarnybai šiai asmenų grupei organizuoti įdarbinimo subsidijuojant priemonę, mokant darbdaviui negrąžintiną kompensaciją už šiai asmenų grupei priklausančio asmens darbo užmokesčio išlaidų dalį, ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, suteikiant šiai asmenų grupei priklausantiems asmenims paramą darbo vietai steigti.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, atsisakyti nuostatų, kad bedarbio statusas nėra suteikiamas asmeniui, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatines formos studijų programas, ar asmeniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ar pagal formaliojo profesinio mokymo programas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslinti ir bedarbio statuso panaikinimo pagrindus. Taip pat nustatyti, kad kai bedarbis, dalyvaujantis profesiniame mokyme, išskyrus įdarbinimą pagal pameistrystės ar darbo sutartį, pradeda veiklą pagal nurodytas užimtumo formas, su profesinio mokymo teikėju suderina darbo ir mokymosi laiką bei tęsia mokymąsi, toliau finansuojamos tik jo mokymo paslaugos. Numatyti išimtį dėl tos darbo vietos išlaikymo, jeigu bedarbis informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau 140 dienų per 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo. Įsteigtos darbo vietos išlaikymo ne mažiau kaip 36 mėnesius laikotarpis, taip pat ilgalaikio materialiojo turto, kuriam įsigyti buvo naudota subsidija darbo vietai steigti, draudimo laikotarpis būtų pratęsiamas veiklos nevykdymo laikotarpiu. Užtikrinti direktyvos nuostatos, susijusios su Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis, įgyvendinimą, atsisakant nuostatos, kad Europos Sąjungos piliečiai gali gauti darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones tik tada, jei jų paskutinio darbdavio nuolatinė buveinė arba paskutinė savarankiškos veiklos vykdymo vieta buvo Lietuvos Respublikoje.
Taip pat atliekami tam tikri redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsisakant neapibrėžtų formuluočių. Prašom projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūsų nori klausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų toje sistemoje visada buvo tam tikro piktnaudžiavimo. Iš tikrųjų kai kurie prisitaikydavo prie tam tikros sistemos tam, kad gautų pašalpas arba, tarkime, kokiu nors būdu parodytų savo veiklą, kad vėl užtikrintų po kiek laiko sau tam tikrą finansavimą.
Vienas klausimas: ar nebus tokių piktnaudžiavimų ir iš tikrųjų ar kokia nors prevencija bus taikoma? Kitas dalykas, kaip tai suderinta su Švietimo įstatymu, kai profesinį mokymą būtų galima gauti tik vieną kartą finansuojamą, baigti profesinį mokymą, vieną kartą įgyjant kokią nors profesiją ne tik formaliuoju, bet ir neformaliuoju būdu?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Piktnaudžiavimas. Kalbant apie studentų stažą, jis studento labai aiškiai apskaičiuojamas, kiek studentai turi būti išdirbę, kad turėtų teisę į bedarbio statusą, taip pat ir nedarbo išmoką. Stažas skaičiuojamas visoms grupėms ir užkardomas piktnaudžiavimas, kaip ir visoms grupėms.
Kalbant apie piktnaudžiavimą dėl subsidijų, jeigu kalbame apie žmones, kurie yra virš 45 metų, ir gauna subsidiją darbdavys, kad tokį žmogų įdarbintų, tai čia irgi turime. Ši subsidija nėra nauja, ji teikiama jau nuo 50 metų, taip pat jauniems žmonėms, žmonėms su negalia. Ir yra tiek Užimtumo tarnybos, tiek Valstybinės darbo inspekcijos tam tikros priemonės, kuriomis stengiamasi identifikuoti rizikos zonas, rizikos įmones, kurios piktnaudžiauja subsidijomis. Kartais net pasitelkiamos specialiosios tarnybos, kad šitos rizikos būtų panaikintos. Iš tiesų, kur duodami pinigai, ten yra rizikos, bet tarnybos jau turi savo instrumentų, kaip prižiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų dar klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, jeigu pastebėjote, nelabai klauso jūsų. Viena iš priežasčių, kad viskas, kas nesusiję su pagalba Lietuvai, užkluptai koronaviruso epidemijos ir pandemijos, dabar paskelbtos, atrodo nebeaktualu ir neįdomu.
Naudodamasis galimybe, aš noriu jūsų paklausti to, kas gal galėtų būti aktualu, nebūtinai tai susiję su įstatymo projektu, kurį teikiate. Jūsų galimybė, pasirinkimas atsakyti ar ne.
Viena iš priemonių yra svarstoma padidinti laikinojo nedarbingumo išmokas, taip skatinant žmones galbūt likti namuose ar išsitirti. Ar nesvarstėte tokios priemonės kaip veiksmingos esant tokiai situacijai, ji padėtų žmonėms ir skatintų juos galbūt kreiptis pagalbos ar likti namuose, – tai didinti laikinai laikinojo nedarbingumo išmoką?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų įvairias priemones svarstėme. Iki šiol tai sprendėme ligos išmokomis, kad tie, kas save izoliuoja, turi teisę gauti ligos išmoką, jeigu nepradeda nuotolinio darbo. Kadangi dabar yra situacija, kai nemažai tėvų gali kreiptis valstybės paramos tuo metu, kai prižiūri vaikus, ypač ikimokyklinio amžiaus, mes permąstome sistemą ir, tikiuosi, atnešime antradienį į Seimą, kad tokiu atveju, kai tėvai nori prižiūrėti vaiką namuose, galėtų gauti dalinio darbo išmoką, kuri nustatoma Nedarbo socialinio draudimo įstatyme. Dalinio darbo išmoką. Kai pristatysiu, tikrai galėsime aptarti. Kitas kelias, tolimesnis kelias, galėtų būti ilgalaikio nedarbo išmoka, bet kol kas, kadangi Dalinio darbo išmokos fonde yra lėšų, mes į jį atsiremsime, o paskui spręsime panaudodami kitus fondus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi A. Sysas.
R. J. DAGYS (MSNG). Pereidamas prie klausimo, šiek tiek pratęsiu kolegos užduotą klausimą. Tai gal iškart reikėjo dabar, būtų galima kai kuriuos patobulinimus padaryti, panaudojant tam tikrus mūsų rezervus ir panašiai, nes ir verslas kelia tuos klausimus. Pagrindinis mano klausimas būtų: tos visos priemonės, kurias dabar žadate, kokį ekonominį efektą, jūsų skaičiavimu, turėtų duoti Užimtumo fondui? Ar gaunama tas prie to faktiškai, ar vis dėlto mes kažkiek tų lėšų sutaupysime, nes tikrai yra kur jas panaudoti.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų efektas yra toks, kad jeigu, bent jau mes planuojame, kad 2020 metais reikėtų papildomai iki 3 mln. Užimtumo fondui, 2021 metais – 6,4 mln., o 2022 metais – netgi 7,2 mln. Tai bent jau 2020 metais, kalbant su Užimtumo tarnyba, yra rezervo, kaip galima perskirstyti tas lėšas, kad tą 2,9 mln. poreikį užtikrintume, priklausomai, žinoma, nuo kada bus priimtas šis Užimtumo įstatymas. 2021 metais jau reikėtų papildomų lėšų biudžetui, kad galėtume šią priemonę taikyti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas Algirdai Sysai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aiškinamajame rašte aš pasiskaičiau, kiek reikės lėšų, bet man šiek tiek kelia nerimą asmenų rėmimas nuo 45 metų, nes čia buvo pasirodęs siūlymas remti darbdavius, kurie priima 45 metų žmones, dabar jūs siūlote gerinti jų užimtumą. Ar galite pasakyti, ar tai yra būtinybė, nes statistika rodo, kad didžiausi bedarbiai ir tinginiai yra būtent nuo 45 metų, kad juos reikia papildomai stimuliuoti. Ką, jie neturi šeimų, vaikų? Čia pats tas amžius, kai reikia dirbti, kurtis, išlaikyti šeimą, ir jūs dabar sugalvojate, tiksliau, mes visi norime sugalvoti, kad jau nuo tokio amžiaus reikia papildomai kasmet išleisti porą milijonų eurų. Ir vis daugėja, proporcijos didės dvigubai.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Šiuo metu vyresnių negu 45 metų Užimtumo tarnyboje buvo… 18,3 tūkst. iš jų yra ilgalaikiai bedarbiai. Ir tam yra reikalingos specialiosios priemonės, kad šią grupę išjudintų į darbo rinką. Ši priemonė, amžiaus ankstinimas, iš tiesų atėjo būtent iš pratiktos, iš Užimtumo tarnybos duomenų, kad įdarbinti vyresniojo amžiaus ir vyresnius asmenis yra kur kas sunkiau negu jaunimą. Kadangi jaunimas turi subsidijuojamą nuostatą, kad galime subsidijuoti jų įdarbinimą, dėl to šis ankstinimas yra susijęs su tuo, kad kai jau mes pradedame subsidijuoti nuo 50 metų, kai kurie yra tokie ilgalaikiai bedarbiai, kad jau juos grąžinti į darbo rinką tampa socialine problema. Todėl amžiaus ankstinimas yra užbėgimas už akių, kad nesusikurtų ilgalaikio nedarbo socialinių problemų.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už atsakymus. Gerbiami kolegos, svarbus klausimas, pateikimas, siūlau balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate atitinkamai.
Dėkoju. Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 68 Seimo nariai: už – 68. Priimta vienbalsiai. Siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas šioje sesijoje.
16.34 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522, Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525, Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4256, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, tęsiame. Pensijų kaupimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522, Pensijų kaupimo įstatymo straipsnių pakeitimo iki 40 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523, Banko įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524, Socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525, projektas Nr. XIIIP-4526 – Europos Sąjungos institucijų (čia kalbu jau apie lydimuosius) darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių įstatymo pakeitimo projektas, ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527. Pranešėjau, prašom, gerbiamas ministre, pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas ir lydimieji įstatymų projektai parengti siekiant reglamentuoti pensijų anuitetų mokėtojo funkcijas vykdančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybę, kolegialaus pensijų anuitetų mokėtojo valdymo organo, tai yra Pensijų anuitetų mokėtojo komiteto, steigimo procedūras ir šio komiteto atsakomybę, pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ypatumus, specifinius reikalavimus, susijusius su pensijų anuitetų mokėtojo valstybine priežiūra.
Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimais siūloma reglamentuoti pensijų anuitetų mokėtojo, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, funkcijas ir atsakomybę, tai yra valdytų Pensijų anuitetų fondą, užtikrintų šio fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą, rengtų šio fondo biudžeto projektus, ataskaitas, tvarkytų su mokėjimu susijusius dokumentus.
Taip pat įstatymo pakeitimais siūloma sudaryti nepriklausomą komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro Pensijų anuitetų fondo valdymą, komitetas būtų kolegialus valdantysis organas, kuris priimtų strateginius su pensijų anuitetų veikla susijusius sprendimus. Komitetą sudarytų penki nariai: keturi nepriklausomi nariai ir „Sodros“ valdybos direktorius. Nepriklausomiems komiteto nariams už darbą būtų atlyginama iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklai skirtų lėšų pagal paslaugų sutartis.
Be to, įstatymo projektu siūlomi šie papildomi pakeitimai. Siūloma reglamentuoti Pensijų anuitetų fondo turto valdymą, investavimą ir kontrolę, fondo turtas negalėtų būti skolinamas arba įkeičiamas, išskyrus likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų įsipareigojimų vykdymo, visas turtas turėtų būti investuojamas pagal komiteto patvirtintą investavimo strategiją ir diversifikuotas. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir finansinį auditą atliktų Valstybės kontrolė, ataskaitą skelbtų viešai.
Taip pat siūloma nustatyti pensijų anuitetų mokėtojo veiklos finansavimą iš pensijų anuitetų veiklai finansuoti skirto atskaitymo iš vienkartinių pensijų anuitetų gavėjų įmokų, jo dydį nustatytų komitetas. Pensijų anuiteto gavėjui pensijų anuitetų administravimas turėtų kainuoti ne daugiau kaip 3 % dalyvio turto. Veiklos pradžioje „Sodros“ valdyba pensijų anuitetų mokėtojo funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas komiteto sprendimu galėtų skolintis iš Finansų ministerijos.
Taip pat siūloma numatyti galimybę gavėjams pensijų anuitetus gauti tokiu pat būdu, kaip ir socialinio draudimo pensijas, tai yra jie galėtų būti pristatomi ir į namus, tačiau įvertinus faktą, kad „Sodrai“ pavedimai į sąskaitą nekainuoja, o pristatymas kitais būdais susijęs su papildomomis išlaidomis, siūloma, kad pristatymo į namus ar į pašto skyrių sąnaudas atlygintų pats anuiteto gavėjas.
Taip pat siūloma įvesti papildomą pensijų anuiteto rūšį, tai yra numatyti standartinio pensijų anuiteto su garantuojamo mokėjimo laikotarpiu galimybę. Asmeniui būtų mokamas standartinis pensijų anuitetas kiekvieną mėnesį vienodo dydžio, o pensijų anuiteto gavėjui mirus nepasibaigus garantuojamam mokėjimo laikotarpiui, pavyzdžiui, 20 metų, neišmokėta už likusį laikotarpį suma būtų išmokėta paveldėtojams. Taip pat siūloma padidinti vienkartinės išmokos ribą nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Pensijų kaupimo įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę pensijų kaupimo dalyviams, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. kaupė tik socialinio draudimo įmokos dalį arba tapo dalyviais 2019 metais ir patys nepasirinko iš karto mokėti 3% dydžio įmokos, kuriems pagal įstatymo nuostatas pensijų įmoka padidėjo palaipsniui per penkerius metus, prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką pateikti bet kuriuo metu atsisakant apribojimo jį pateikti iki praėjusių metų liepos 31 dienos. Tai reiškia, kad jie galėtų padidinti savo atskaičiavimo nuo darbo užmokesčio procentą iki 3 %.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto įmokų surinkimas susijęs su mažesnėmis sąnaudomis negu asmens lėšomis mokamų įmokų surinkimas, siūloma nustatyti, kad už dalyvio lėšomis ir valstybės biudžeto lėšomis mokamų pensijų įmokų surinkimą ir pervedimą gali būti nustatyti skirtingi veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai.
Taip pat siūloma papildyti nuostata, kad kai iki planuojamo tikslinės grupės fondo likvidavimo yra likę mažiau nei vieni metai arba fondo turtas yra mažesnis negu 4 mln. eurų, šio tikslinės grupės pensijų fondo finansiniam portfeliui turto diversifikavimo reikalavimai būtų netaikomi. Kartu projektu siūloma patikslinti reikalavimus pensijų kaupimo veiklos reklamai, nustatant, kad naudojama informacija privalo būti teisinga, neklaidinanti, aiški ir susijusi tik su pensijų kaupimo veikla.
Lietuvos banko įstatymo projektu siūloma suderinti šio įstatymo nuostatą su Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis, nustatant Lietuvos bankui pareigą vykdyti pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucijos funkcijas, nagrinėti pensijų anuitetų gavėjų ginčus su pensijų anuitetų mokėtoju, kylančius iš pensijų anuitetų mokėjimo santykių.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma papildyti minėto įstatymo nuostatas dėl socialinio draudimo sistemos dalyvių ir jų vykdomų funkcijų, įtraukiant į šių dalyvių sąrašą ir Pensijų anuitetų fondo valdantįjį komitetą ir apibrėžiant jo funkcijas.
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma Europos Sąjungos institucijų darbuotojams nebetaikyti pensinių teisių perkėlimo būdo, kai dalis sukauptų teisių perkeliama į „Sodros“ biudžetą, dalis į pensijų fondą, kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. į pensijų fondą nebepervedama socialinio draudimo įmokos dalis. Be to, siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos institucijose dirbantiems ar dirbusiems asmenims Lietuvos Respublikoje įgytos pensinės teisės būtų išsaugotos, tai yra vertinant asmens teisę gauti senatvės ar netekto darbingumo pensiją stažas būtų sumuojamas.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo projektu atliekamas techninio pobūdžio pakeitimas – atsisakoma nuorodos į nebegaliojantį Pensijų sistemos reformos įstatymą.
Kadangi pagal įstatymą „Sodra“ anuitetus turėtų teikti jau nuo liepos 1 dienos, dėl to prašome šitiems pakeitimams pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatymą. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. (Aš čia, ministre.) Būkite malonus, dar kartą apie paveldėjimą. Jūs jau perskaitėte iš aiškinamojo rašto, tačiau jeigu žmogus miršta, tarkime, po penkerių metų, tai ta likusi suma, kuri buvo nepanaudota, išmokama 15 metų kas mėnesį paveldėtojams ar po 15 metų, nes skliausteliuose parašyta: tai yra po 15 metų. Vis dėlto ar po 15 metų, ar kas mėnesį, kol 15 metų laikotarpis sueis? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Geras klausimas, šitą aš patikslinsiu komitete, jeigu bus sudaryta galimybė.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Supratau.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi V. Poderys.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs tikriausiai matėte, kad Teisės departamento pastabų yra labai daug, virš 40. Aš manau, kad tikrai reikės labai daug padirbėti, bet mano klausimas yra truputį kitas. Kai anuitetų išmokėjimas buvo atiduotas Socialinio draudimo valdybai ar tarybai ir ji perėmė šitą funkciją, ar jūs nepagalvojote taip, kad išėjus asmeniui į pensiją, pavyzdžiui, dar 20 metų jisai gaus tam tikras išmokas anuiteto forma. Jeigu ta suma nebus indeksuojama, tai faktiškai po 10 metų, esant infliacijai apie 2 %, jo sukaupta suma, paversta anuitetu, nuvertės 20 %? Ką jūs galvojate apie tai? Ar įvertinote visa tai, ar ne?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Yra keletas pasirinkimų. Vienas iš jų yra… Taip, yra keletas pasirinkimų. Tos lėšos, kurios lieka pensijų fonde, kurios bus periodinėmis išmokomis iki 10 tūkst. eurų, kaip ir sakote, iki tam tikros ribos, jos bus mokamos kasmet, investuojamos ir atitinkamai išmokamos pagal investicijos grąžą, tai reiškia, kad tam tikras indeksavimas vyks.
Anuitetų yra bent trys rūšys: standartinis, atidėtas anuitetas ir garantinis anuitetas. Jau dabar trečią įvedame. Ir šiuose produktuose… Tikrai bus siūlomi produktai, kuriuos nustatys komitetas, kad taip pat būtų galimybė pasirinkti anuitetą, kuris turėtų indeksavimo elementą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Poderys. Ruošiasi T. Tomilinas.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Ministre, ačiū už labai reikalingą projektą. Iš tikrųjų pensijų kaupimo reforma nėra baigta.
PIRMININKAS. Kalbėkite per mikrofoną.
V. PODERYS (MSNG). Pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Ministre, dėkui, kad pateikėte labai reikalingą įstatymo projektą, nes jau dabar tūkstančiai pinigų kaupėjų, pensijų kaupėjų išeina į pensiją, o pensijų išmokėjimo sistema, arba anuiteto sistema, nėra sutvarkyta. Ačiū už tai. Gaila, kad yra daug pastabų, tikiuosi, Seimas priims po svarstymo ir komitete patobulins.
Bet mano klausimas kartu yra dėl 33 straipsnio 6 dalies, kur anuitetas apskaičiuojamas neatsižvelgiant į žmogaus lytį, kitaip sakant, Lietuvos vyrai subsidijuotų Lietuvos moteris. Čia tą reiškia. Šiuo atveju tai yra tarptautinė patirtis, tarptautinis standartas ar čia lietuviškas išradimas? Aišku, atsižvelgiant į tai, kad vyrai gyvena kokiais devyneriais metais mažiau. Dėkui.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Taip, įtraukta, tai yra lygių galimybių nuostata, kad pagal lytį negalime nustatyti produktų turbūt daugelyje sričių mūsų visuomenėje, taip pat ir pensijų sistemoje. Ir čia mes socialinėje sistemoje, sveikatos sistemoje ir visose kitose sistemose turime viską daryti, kad vyrai gyventų ilgiau ir gautų tokią pat vertę, kokią gauna moterys. Beje, vyrų, kurie pasiekia pensinį amžių, pragyvenimo lygmuo ne taip daug skiriasi nuo moterų, kurios pasiekia pensinį amžių. Didelė problema yra vyrų mirtingumas iki pensinio amžiaus, ir dėl to bendroji riba, vidutinis amžius yra labai žemas.
PIRMININKAS. Dėkojame. T. Tomilino nematau. A. Sysas. Ruošiasi G. Skaistė. Nėra. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, praeitą savaitę buvo net suorganizuota konferencija ir jūs aiškinamajame rašte remiatės EBPO ekspertais, kurie aiškiai deklaravo, kad centralizuota įstaiga, išmokanti anuitetus, turi būti visiškai nepriklausoma nuo valdžios, kad tokių įstaigų yra tik keturiose šalyse. Atskiri elementai yra ir kitose šalyse, bet tik keturios šalys turi: dvi skandinavų ir dvi – Honkongas ir Singapūras. Tai mano klausimas, aš specialiai perklausiau ekspertų, ar dabartinė „Sodros“ priklausomybė tiesiogiai nuo valdžios, nuo jūsų kaip ministro, nuo Ministro Pirmininko, nuo dalyvavimo taryboje… gali būti ta institucija, kuri mokėtų sąžiningai, dorai atlikti tas anuiteto funkcijas?
Ir kitas klausimas dėl prarastų lėšų, kurios gali atsirasti dėl ilgesnio gyvenimo amžiaus, dėl indeksavimo. Kieno sąskaita bus tai dengiama?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą, už du klausimus. Iš tiesų taip, tas dizainas, kuris yra suformuotas anuitetų sistemai, centralizuotai anuitetų sistemai, tikrai buvo daromas su Europos Komisijos samdomais ekspertais, taip pat ir remiantis EBPO patirtimi. Nepriklausomo komiteto įsteigimas ir yra tam, kad užtikrintume maksimalų neutralitetą ir apsaugą fondui, dėl kurio sprendimą priims komitetas. Tai keturi nepriklausomi asmenys ir „Sodros“ fondo valdybos atstovas. Tikimės, kad tai ir užtikrins tą maksimalų neutralitetą.
Būtent toks dizainas ir buvo pasiūlytas skandinavų ekspertų, įvertinant mūsų visą „Sodros“ sistemą, kaip galimas fondo atskyrimas nuo kitų „Sodros“ fondų, kalbant, kas pasiims naštą dėl amžiaus, dėl indeksavimo. Tam ir yra samdomi „Sodroje“ geriausi aktuarai, kad jie nustatytų tokius produktus, įvertintų visas rizikas, taip pat ir ilgalaikes, ne tik trumpo laiko, tai reiškia ir demografines tendencijas, ir pasiūlytų tokius produktus, kurie su indeksavimo galimybe būtų tvarūs. Fondas turės būti tvarus pats iš savęs. Pirminiu laikotarpiu galėsime skolintis Finansų ministerijoje, bet kai atsiras mastas, kai daugiau dalyvių dalyvaus ir gaus, bus išmokami anuitetai, fondas turės išgyventi visiškai iš savo investicinių sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pateikimą. Paskutinį klausimą užduoda M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, taip pat buvo diskusijų valstybei nusprendus perimti anuitetų skaičiavimą, kad trūks specialistų. Ar galite pasakyti, kokia iš tikrųjų šiandien situacija? Ar iš tikrųjų valstybė neturi kompetencijų, neparengėme pakankamai, ar tiesiog problema, nes mes nesame pasirengę mokėti tiek, kiek tie specialistai gaudavo privačiame sektoriuje?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų Vyriausybės nutarimu yra pakoreguota nuostata ir aktuarai patenka į ratą specialistų, kuriems galima mokėti dvigubą atlyginimą ir tokiu būdu užtikrinti bent jau rinkai artimą atlyginimą. Džiaugiuosi, kad jau dabar „Sodra“ yra pasamdžiusi aktuarus, vienus geriausių Lietuvos aktuarų, kad formuotume vienus geriausių portfelių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. Ačiū, ministre. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Galbūt nebūčiau užsirašęs, jeigu nematyčiau motyvų prieš, tačiau tikrai siūlau, mieli kolegos, balsuoti, palaikyti šį įstatymo projektą vien dėl to, kad mes jau priėmėme tokį sprendimą, kad būtent „Sodra“ tuos dalykus reguliuos, anuitetų išmokėjimą. Aišku, dar daug neatsakyta klausimų ir šiandien dar yra daug neaiškumų, tačiau mes, manau, komitete aptarsime tuos klausimus, išnagrinėsime, nes tai yra labai svarbu – žmonių sukaupti pinigai, paveldėjimas ir taip toliau. Klausimas yra labai svarbus, todėl siūlau tikrai negrįžti atgal, o eiti tolyn aiškinantis jau toliau komitete. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kita nuomonė – gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau, kad mes argumentais kalbėtume, o ne apskritai, kad einame tolyn ir brendame gilyn, ir nežinome, kas bus po to.
Gerbiami kolegos, norėčiau priminti apskritai antros pensijų pakopos pirminę idėją – tai yra sukaupti reikšmingą sumą prie pensijos. Jeigu gerai klausėte, ką siūlo ministras, supratote, kad 3 tūkst. sukauptų lėšų (o toks yra vidurkis – maždaug 43 eurai žmogui), tai čia ne ta suma, nuo kurios jūs gausite bent jau padoresnę, lyginant su „Sodros“ minimalia pensija. Dabar visą gyvenimą žmogus privačiai nutaria kaupti sau privačioje bendrovėje, bet kai jau sukaupia, kažkodėl mes norime šitą prievolę užkrauti viešajai įstaigai. Neužmirškime, kad „Sodra“ yra įstaiga, kuri padeda mums visiems, visiems Lietuvos žmonėms, kai mes tampame nedarbingi, neveiksnūs, sulaukiame pensinio amžiaus.
Gerbiami kolegos, paprastas uždavinys jums. Kai jūs sukaupsite 5 tūkst. (dabar tokią sumą siūlo), padalinkite iš 20 metų vidutiniškai, išeina 20 eurų priedas, neskaitant išlaidų aktuarams, neskaitant valdymo išlaidų ir visiems kitiems dalykams. Tai geriausiu atveju bus 15 eurų prie dabartinės 300, jeigu niekas nesikeičia. Ir kas tada bus kaltas? Kai žmogus šituos pinigus nuneš į „Sodrą“ ir po 30 metų draudimosi „Sodra“ jam išmokės 15, 20 ar net 30 eurų, tai kas bus kaltas? Tas žmogus, kuris pats mažai mokėjo, nedalyvavo? Ne, bus kalta „Sodra“, nes „Sodra“ mažai moka. Visą gyvenimą… Mes turėtume pasimokyti iš tokių klaidų. Nekraukime viešajai įstaigai privačių reikalų. Tą rašo ekspertai.
Kodėl aš klausiau ir ministro? Paskaitykite ekspertų išvadas. „Sodra“ tiesiogiai priklauso ministerijai. Tai turi būti visiškai nepriklausoma. Todėl, manau, mes galime dar nukelti įstatymą pusmečiui, bet grąžinkime šitą biznį privačiam verslui. Kiekvienas žmogus taupė, tegul pats toliau atsako, o ne „Sodra“, ministras ar būsima Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, nuomonės skiriasi, siūlau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai, balsavo 52: už – 39, prieš – 1, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir svarstysime šioje sesijoje. Dėl visų, ir dėl lydimųjų taip pat, čia kartu.
16.56 val.
Seimo savaitės (2020-03-16–2020-03-20) – 2020 m. kovo 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas darbotvarkės klausimas – kitos savaitės darbotvarkė. Į tribūną kviečiamas gerbiamas Pirmininkas. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, ryte aptarta Seniūnų sueigoje darbotvarkė, ji yra pasiūlyta, pateikta. Bet kalbėjome ir ryte, kad ta darbotvarkė galėtų būti keičiama, ir šiandien po ministrų atsakymų į klausimus premjeras aiškiai pasakė, kad atsiras dar papildomų projektų. Aš kiekvieno ministro, kurių yra pateikimai šioje dviejų dienų darbotvarkėje, klausiau, ar jų projektai reikalauja būti labai staigiai realizuoti. Kai kurie man atsakė, kad tai nėra labai būtina, kai kurie pasakė, kad kai kurie projektai yra svarbūs. Manau, kad mes galėtume darbotvarkei, kokia dabar yra, pritarti, o po to labai lanksčiai žiūrėti, kai gautume Vyriausybės pasiūlymus, susijusius su šia situacija.
Dar vienas retorinis klausimas. Yra numatytas Nepriklausomybės Akto signatarų G. Iešmanto 90-ųjų ir A. Svarinsko 95-ųjų metinių minėjimas. Tai irgi turėtume apsitarti, ar būtų pagarba šiuo metu minėti tuos žmones tų visų koronavirusų aplinkoje. Gal turėtumėte pasiūlymų, klausimų. Klausimų yra. (Balsai salėje) Prašau?
PIRMININKAS. Dėkojame. Eilės tvarka. M. Majauskas. Nėra. E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke. Didžiai gerbiamas Pirmininke, šiandien po gana konstruktyvaus susitikimo ryte su Ministru Pirmininku jis taip pat Vyriausybės vardu atsakė teigiamai į mano įregistruotą Civilinės saugos įstatymo V skyriaus nuostatų pataisą dėl ypatingos padėties metu produktų, ypatingos reikšmės produktų, sąrašo sudarymo, kad nebūtų leidžiama pelnytis daugybę kartų viršijant kainas tų dalykų, kurie yra pirmo naudojimo žmonėms. Ką tik prieš jums ateinant premjeras atsakė, kad tai visiškai įeina į visą Vyriausybės strategiją, susijusią su koronaviruso įveikimu ir neleidimu, bet paprašė mūsų prašyti ir apsvarstyti baudų būdą dėl tų nedaugelio produktų, kurių kainos, deja, jau yra dešimtis kartų pakeltos.
Jeigu būtų galima, kadangi čia su ta tema, apie ką jūs kalbate, kad nebūtų išeita iš tos temos, jūs prašote išeiti… kad jūs įtrauktumėte tai, kas jau yra aiškinamajame rašte ir yra užregistruota pas gerbiamą Violetą Seimo sekretoriate. Labai ačiū jums. Ypač po premjero visiškai teigiamo atsakymo.
V. PRANCKIETIS. Šiuo metu to projekto nėra įtraukta į darbotvarkę, bet manau, kad tai svarstytina kartu su Vyriausybės visais teiksimais projektais pirmadienį arba antradienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, rytą Seniūnų sueigoje mes turėjome rimtą pokalbį. Buvo kalbama apie tai, kad, padaugėjus atvejų Lietuvoje, ar netikslinga būtų daryti, kadangi ir mūsų sankaupa yra daugiau negu 100 žmonių, Seimo posėdžių pertrauką. Jeigu paskaitytume viešą informaciją ir ką tik dabar „Delfyje“ pasirodžiusią JAV prezidentams patarinėjančio virusologo, kuris teigia, jog koronavirusas labiausiai bauginanti liga, su kokia kada nors teko susidurti, ar tikrai šiuo metu, kai mes nežinome dar, nors ryte kalbėjome apie tai, kad tikslinga būtų daryti pertrauką dviem savaitėms, kol paaiškės situacija mūsų krašte. Kai neaišku, kaip ten Kaune ir galų gale su sugrįžusiais iš Italijos statybininkais ir laukiama dar viena jų pamaina, kai mes patys esame migruojantys elementai, aš suprantu, kad visi nori, na, vaizduoti labai stropius ir dirbančius, bet, man atrodo, čia yra ne tas atvejis, mes turime būti pakankamai atsakingi ir gal tikrai padarykime lanksčiai, nes ir tos trys dienos, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis ir pirmadienis, keturios, gali mums kai ką pateikti.
Aš sutikčiau, ką šiandien pasakė Vyriausybės valandoje premjeras, kad priimti trys svarbūs Vyriausybės sprendimai dėl ekonominės situacijos, kurią sukeltų ir sukelia jau šiuo metu koronavirusas, tuos įstatymus… Bet mums posėdžiauti ir kaip toliau dirbti, mes tikrai rimtai turėtume pasikalbėti.
V. PRANCKIETIS. Mes tam čia ir esame, mes esame sprendimų priėmėjai ir klausimas labai aktualus. Taip, koronavirusas, jo plitimas aktualu, bet turbūt išgirdę ir Vyriausybės vadovo kreipimąsi į Seimą, kad yra ir skubių projektų, manau, kad mes tą darbotvarkę galime bet kuriuo metu, tai yra mūsų laisvė ir mūsų pasirinkimas priimti pačią reikalingiausią Lietuvai tuo metu, kai ji reikalinga. Bet turbūt ir kalbame apie tai, kad tie projektai ir būtų pateikti antradienį. Šie klausimai, kaip ir kalbėjau, ministrai pasakė, kad galime šių klausimų, kurie yra teikiami antradienio darbotvarkėje, dabar ir nesvarstyti, taigi įtraukti tuos, kurie aktualūs, žinoma, kad įmanoma.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš priešingai, negu prieš tai kalbėjusi kolegė, džiaugiuosi, kad Seimo vadovybė, kaip suprantu, pakeitė nusistatymą dėl posėdžių nerengimo, nes iš tikrųjų Seniūnų sueigoje buvo girdimi siūlymai, kad darytume dviejų savaičių pertrauką. Aš manau, kad kaip tik mes turime dirbti ir ne pagal mokyklas ir vaikų darželius apsispręsti dėl darbo režimo. O tų projektų gali rastis ir daugiau, ne tik tie, kur Vyriausybė dabar greitosiomis paminėjo. Aš manau, jeigu situacija iš tikrųjų darysis sudėtingesnė, tikrai reikės ne vienos įstatyminės pataisos, norint tinkamai reaguoti.
O dėl jūsų čia kažkokio suabejojimo dėl to minėjimo, skirto keliems signatarams pagerbti, tikrai aš siūlyčiau neatsisakyti. Ateina keletas artimųjų, keletas Signatarų klubo atstovų…
V. PRANCKIETIS. 20 artimųjų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galite rekomenduoti, kaip pasakius, siauresniam ratui ateiti, bet jeigu jie patys pageidauja to pagerbimo, gal mes tikrai neatšaukime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo nuomonė. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties demonstruoja politikai drąsą, o po to deda į krūmus. Mes matėme ir Kaziuko mugę, matėme ir Milano komandą „Armani“, atvykusią čia žaisti krepšinio su 15 tūkst. varžovų.
PIRMININKAS. Žiūrovų.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Vis dėlto, gerbiamas pirmininke, mes sėdime čia, salėje, kur yra uždaras ventiliacijos ciklas, ar jisai yra dezinfekuojamas? Langai neatsirado. Vėdinimo sistema čia tokia neegzistuoja, sakykime. Lėktuvuose bent jau yra dezinfekuojama uždaro ciklo vėdinimo sistema, o kaip čia? Atleidome iš kanceliarijos paskutinius žmones, kurie išmano, kurie kūrė, statė čia kadaise sistemą, samdome kažkokius parankinius asmenis, kaip vis dėlto dirbsime?
V. PRANCKIETIS. Jūsų žinios, manau, siekia daugiau nei mano. Aš žinau, kad čia vyksta rekuperacija, tai yra oro keitimas tam, kad būtų iš išeinančio oro paimama šiluma, vadinasi, ateina nuolat šviežias oras, o dėl dezinfekavimo ar kažkokios kitos sistemos aš nekompetentingas atsakyti. Bet ar jūs tik norėjote pasakyti, ar turėjote ir pasiūlymų? Jeigu turėjote pasiūlymų, tai teikite, nes mes kalbame dabar apie darbotvarkę ir mano klausimai buvo, ar kalbame apie tą darbotvarkę, kokia yra pateikta.
PIRMININKAS. Dėkojame. D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tiesų norėčiau paprašyti, kad mes kitą savaitę turėtume tik tuos pateikimus, kurie yra tiesiogiai susiję su dabartinės ekstremalios situacijos šalyje suvaldymu. Juo labiau kad tikrai turėtų būti ir daugiau pateikimų, susijusių su mūsų žmonių saugumo, sveikatos užtikrinimu. Šiandien tie pateikimai, kaip jūs sakėte, ministrai pasakė, kad kai kurie projektai yra svarbūs, aš manau, visi svarbūs turėtų būti, bet prioritetus reikėtų dėlioti kitaip. Šiandien neturėjau galimybės užduoti to klausimo Vyriausybės valandos metu, bet vėlgi galbūt galėtume pasitarti, kaip tą reikėtų daryti, ar tai turėtų būti įstatymo lygmeniu, ar Ministro Pirmininko įsakymo lygmeniu. Vis dar neišspręstas klausimas dėl nedarbingumo pažymėjimo davimo onkologiniams ligoniams (virš 80 tūkst. žmonių Lietuvoje), jie yra viena iš dviejų pačių rizikingiausių grupių koronaviruso atveju, ir medikai, kuriems yra 65 metai ir daugiau, tai yra kas septintas medikas Lietuvoje, kad nuo rytojaus arba kuo greičiau jie turėtų galimybę naudotis respiratoriais kontaktuodami su pacientais, nelaukiant viruso išplitimo toliau. Taigi turime papildomų klausimų, kuriuos, nežinau, kokia forma mes teisiškai dar turėtume sutvarkyti, bet akivaizdu, kad ne tik įstatymo leidyba, bet ir politikos…
PIRMININKAS. Laikas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …formavimas yra šito Seimo darbas. (Kai kurie kolegos čia po dvi minutes kalbėjo, aš tuoj pabaigsiu sakinį.) Tik norėjau pasakyti, kad gal mes galėtume suplanuoti kitą savaitę visus darbus, susijusius su šios situacijos suvaldymu. Dėkoju.
V. PRANCKIETIS. Pritariu jums, kad svarbūs projektai turi būti, ir nė vienas ministrų nepasakė, kad jų projektai yra nesvarbūs, bet ne aktualūs būtinai šiuo laiku. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau jie vis tiek turės būti priimti.
O dėl jūsų pasiūlymų, jeigu jie būtų konkretūs ir kokio nors projekto pavidalu, tai turbūt būtų taip pat svarstytini. Bet kadangi jūs kalbėjote ir su Vyriausybės atstovais, tai galbūt inicijavote tuos svarbius projektus, kurie kitą savaitę turėtų būti svarstytini. Taip, viruso akivaizdoje mes turime dirbti šia linkme.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, mes galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei? Dėkoju, pritarta.
Pareiškimai. Neturime.
Gerbiamieji, šios dienos posėdžių darbotvarkė baigta, skelbiu posėdį baigtą. (Gongas) (Balsai salėje) Na, išimties tvarka prašau užsiregistruoti. (Balsai salėje) Tik neseniai balsavome.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.