DERINIMO PAŽYMA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLIGRAFO NAUDOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1906 2, 4, 5, 7, 8 IR 11

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Institucijos pavadinimas, rašto data ir numeris	Pastabos ir pasiūlymai	Pastabų ir pasiūlymų įvertinimas
LR valstybės saugumo departamentas, 2014-05-14 Nr. (75)-18-1183	Pagal siūlomą Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto (keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas) redakciją, tam, kad tyrimo poligrafu specialistas galėtų vykdyti jam pavestas funkcijas, jam pakaktų turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ (t.y. informacija, sudarančia tarnybos paslaptį), ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su tokio paties lygio įslaptinta informacija, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi asmens patikimumo pažymėjimas – Įstatymo nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis. Esant tokiam atvejui, praktiniu požiūriu gali susiklostyti ydinga situacija, kai tyrimo poligrafu specialistas pats turėdamas tik leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, turėtų tirti poligrafu tuos asmenis, kurių veikla, susijusi su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu, taigi, turėtų ir formuluoti atitinkamus klausimus, susijusius su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, tikrinamajam asmeniui. Todėl, siekiant išvengti tokių ar panašių praktinių situacijų, siūlome Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą (keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą) išdėstyti taip: „4) turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.“	Neatsižvelgta. Pažymėtina, kad įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus asmenims, einantiems pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kurio 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsakingas paslapčių subjekto vadovas. Taigi siūlomas Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas užtikrintų liberalesnį teisinį reglamentavimą, paliekantį diskreciją institucijų, priskiriamų tyrimo subjektams, vadovams, atsižvelgiant į jų institucijos darbo specifiką, įslaptintos informacijos, su kuria dažniausiai susiduriama, pobūdį, patiems nuspręsti, kokius leidimus turėtų turėti tyrimo specialistai, jiems keliamus reikalavimus detalizuojant pareiginiuose nuostatuose ar pareigybių aprašymuose (siūlomas reglamentavimas neriboja tyrimo subjekto vadovo teisės reikalauti, kad tyrimo specialistas turėtų vienokį ar kitokį leidimą). Reikalavimo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su aukščiausia slaptumo žyma žymima informacija reglamentavimas įstatyminiu lygmeniu, atsižvelgiant į atitinkamus tokiems asmenims keliamus reikalavimus ir sudėtingesnes jų tikrinimo procedūras bei į praktinį tokio reikalavimo poreikį (tikrai ne visais atvejais, atliekant tyrimus poligrafu, susiduriama su tokio pobūdžio informacija), laikytinas neproporcingu ir nepagrįstu.
LR vidaus reikalų ministerija, 2014-05-22 Nr. 1D-3817(3)	1. Siūlome apsvarstyti galimybę į įstatymo projekte keičiamą Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) įtraukti nuostatas, kuriomis būtų sudaryta galimybė atlikti periodinius pareigūnų, vykdančių saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, tyrimus poligrafu, kai siekiama įsitikinti, ar nėra priežasčių, dėl kurių galėtų kilti abejonių dėl jų patikimumo, taip pat ar nėra priežasčių, dėl kurių galėtų kilti grėsmė saugomų asmenų saugumui (pavyzdžiui, kai asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų, turi skolų tretiesiems asmenims, kyla grėsmė, kad toks asmuo gali būti lengvai pažeidžiamas, užverbuotas užsienio šalių specialiųjų tarnybų, taip pat gali palaikyti ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais ar būti linkęs parduoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją). Mūsų nuomone, teisės aktuose būtų tikslinga numatyti priemones, kuriomis šią riziką būtų galima sumažinti. Atsižvelgdami į tai, siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį papildyti nauju tyrimo poligrafu atveju, jį dėstant taip: „7)  atliekant pareigūnų, vykdančių saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, periodinius patikrinimus.“ Pažymėtina, kad tokios nuostatos sėkmingai įgyvendintos ir taikomos ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje (Slovakijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kt.), taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Izraelyje ir kitose šalyse, turinčiose ilgą praktinę tyrimų poligrafu patirtį.	Neatsižvelgta. Įvertinę pasiūlymą, norime pažymėti, kad teisinių galimybių plėsti tyrimo poligrafu atvejus, įtraukiant pareigūnų, vykdančių saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, periodinius patikrinimus, šiuo metu nėra, taip pat nemanome, kad toks praplėtimas būtų tikslingas ir pagrįstas. Pareigūnų, vykdančių saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, periodinių patikrinimų reglamentavimas nėra Poligrafo naudojimo įstatymo reguliavimo dalykas, todėl, siekiant užtikrinti teisės aktų sistemiškumą, minėtų pareigūnų periodinių patikrinimų procedūros visų pirma turėtų būti reglamentuojamos šių pareigūnų statusą, teises ir pareigas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taip pat pažymime, kad, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, siūlyme nurodyti rizikos veiksniai, dėl kurių būtų numatoma periodiškai tikrinti pareigūnus, vykdančius saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, galėtų būti nustatomi kitomis priemonėmis ir būdais (pvz., įvairiuose registruose kaupiamais duomenimis ir pan.), o poligrafas šiuo atveju neturėtų būti laikomas pagrindine ir tinkama tokių aplinkybių nustatymo ar prevencijos priemone.
	6. Kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę padedantys nustatyti duomenys ir informacija, nurodanti kriminalinės žvalgybos subjektų slaptųjų darbuotojų įslaptintą tarnybinę priklausomybę kriminalinės žvalgybos subjektui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigas, ir įmonių veikla, detaliuoju sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-1RN-1(RN), įslaptinama slaptumo žyma ,,Slaptai“. Atsižvelgdami į tai, kad analogiška informacija kituose kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos subjektuose taip pat įslaptinama slaptumo žyma ,,Slaptai“ arba ,,Visiškai slaptai“, bei į tai, kad asmens patikimumo pažymėjimas nesuteikia teisės dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija (o tik su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija), manome, kad tyrimo specialistas turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma, ne žemesne nei ,,Slaptai“. Siūlome keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą formuluoti taip: „turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma, ne žemesne nei slaptumo žyma ,,Slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą“. Kartu tikslintinas ir aiškinamasis raštas.	Neatsižvelgta. Dėl reikalavimo tyrimo specialistui turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima konkrečia slaptumo žyma žr. paaiškinimus, pateiktus prie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento siūlymo įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas tyrimo specialistui turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir (ar) asmens patikimumo pažymėjimą turėtų būti vertinamas sistemiškai su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais asmenims, einantiems pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga. Kaip jau minėta, teisė spręsti dėl konkrečių darbui su įslaptinta informacija keliamų reikalavimų paliekama tyrimo subjekto vadovui, kuris yra atsakingas už įslaptintos informacijos apsaugą savo institucijoje ir kuris, matydamas realų praktinį poreikį, tvirtindamas pareigybių aprašymus ar pareiginius nuostatus, ir nuspręs dėl reikalavimo turėti asmens patikimumo pažymėjimą taikymo.

________________________________________