LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2343(2)

 

2024-07-09  Nr. 104-P-45

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Vytautas Mitalas, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė dr. Jolanta Karpavičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (2)

 

 

1. Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad jeigu konkrečiame įstatyme nėra nustatomas specialus, tame įstatyme išskirtinai suprantamas ir taikomas sąvokų turinys, šių sąvokų turinys turėtų būti suprantamas ir taikomas taip, kaip jis apibrėžtas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiuose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose.

Pritarti 

 

 

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (3)

(1)

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad Totalitarinių režimų tyrimo centras (toliau – Centras) yra steigiamas valstybės funkcijoms atlikti, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „biudžetinė“ įrašytinas žodis „valstybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalis).

Pritarti

 

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (3)

(1)

 

3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „totalitarinių režimų okupacijų veikimas“ turinys yra tikslus ir teisingai atliepia šį istorinį teisinį faktą. Pažymėtina, kad okupacija ne „veikia“; ji yra tiesiog trunkantis laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimo ir faktinio valdymo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „veikimo“. Be to, šioje dalyje po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas žodis „įvykdytų“ bei vietoj žodžių „memorializaciją (įamžinimą) vartoti formuluotę „įamžinimą (memorializaciją). Pastaroji formuluotė vartotina ir kituose straipsniuose, pvz. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte ir kt.

Pritarti iš dalies

Siūloma, išbraukti „veikimas“ ir įrašyti „įvykdytų“. Kitiems nepritarti, perteklinė formuluotė ir siūlymas. Natūralu ir savaime suprantama, nėra argumentų, nepagrįstas siūlymas.

 

Balsavimo rezultatai:

9 – UŽ

0 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

 

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(3)

(1)

 

4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar Centras, pasitelkdamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą), vykdo totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, ar, vis dėlto, Centras, taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo totalitarinių režimų okupacijų, nusikaltimų, įvykdytų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Taip pat siūlytina šią nuostatą suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatytu Centro veiklos tikslu, nes veiklos tikslą apibrėžianti 4 straipsnio nuostata nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies formuluotės skiriasi reikšmingai.

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

5 – UŽ

4 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(3)

(3)

 

5. Keičiamo įstatymo 3 dalies formuluotėje prieš žodį „viešasis“ įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 1 dalis).

Pritarti

 

 

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

 

 

 

6. Vienintelės keičiamo įstatymo 4 ir 5 straipsnių dalys nenumeruotinos.

Pritarti

 

 

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(4)

 

 

7. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje po žodžių „pasipriešinimo (rezistencijos)“ įrašytini žodžiai „okupaciniams režimams“.

Pritarti

 

 

8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(3)

 

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti laikomi ne Centro veiklos tikslas (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame konkrečius Centro uždavinius.

Nepritarti

Centras – specifinė institucija, atliekanti ir vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais.

 

Balsavimo rezultatai:

2 – UŽ

5 – PRIEŠ

1 - SUSILAIKĖ

9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

(1)

9. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „vykdant mokslinius tyrimus pažinti, įvertinti ir vykdyti informacijos sklaidą apie:“. Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos šio punkto a-c papunkčių formuluotės.

Nepritarti

Pažinimas ir įvertinimas – tikslas, o ne uždavinys. Perteklinis pasiūlymas, linksnių keisti nereikia.

 

Balsavimo rezultatai:

4 – UŽ

5 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

(1)

10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto c papunktyje po žodžio „režimų“ įrašytinas žodis „okupacijų“.

Pritarti

 

 

11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

(2)

11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „visų“ siūlytina įrašyti žodžius „jo vykdomų“.

Pritarti

 

 

12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

(3)

12. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos iki dvitaškio, nustatančios, kad Centro uždavinys yra vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą, turinys. Galbūt turima omenyje taikomųjų tyrimų rezultatų sklaida.

Nepritarti

Perteklinė pastaba, mokslo sklaida funkcionuojanti sąvoka. Sklaida galima ne tik mokslinių tyrimų, bet ir tyrimo metodų sklaida, mokslinių teorijų sklaida ir t. t.

 

Balsavimo rezultatai:

3 – UŽ

6 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

(3)

13.     Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

Pritarti

 

 

14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

(3)

14.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto c papunktyje siūlome išbraukti perteklinius ir šiek tiek klaidinančius žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas“, nes Vyriausybė neskiria vykdyti tyrimų programų (Vyriausybė gali patvirtinti mokslinių tyrimų programą, paraiškų dalyvauti joje teikimo tvarką, vykdymo sąlygas, finansuoti jos vykdymą, bet ne paskirti vykdyti). Be to, manytina, kad Centras galėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės tvirtinamose mokslinių tyrimų programose.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 5 str. 3 p. c papunktį ir išdėstyti taip:

c) „vykdant tikslines Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas patvirtintas tyrimų programas ir kitose mokslinių tyrimų programose;“.

15

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

(4)

15.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų Centras. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto a papunkčiui, kuriame nustatomas Centro uždavinys vykdyti jų (neatskleidžiant, kas tie jie) muziejinę reprezentaciją.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 str. 4 punktą ir išdėstyti taip:

„4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis:

a)      organizuojant jų muziejinę reprezentaciją;

b)      didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;“

16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(5)

 

 

16.     Manytume, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis,  numatančiomis, kad Centras atlieka ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.

Pritarti

 

Pasiūlymas:

papildyti 5 str. 5 p. ir išdėstyti jį taip:

„5) Centras atlieka ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.“

17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(6)

(1)

 

17.     Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą,  siūlytume 6 straipsnio 1 dalį dėstyti kaip paskutinę šio straipsnio dalį, joje vietoj žodžių „Centrą sudaro“ įrašant žodžius „Centre sudaromas“.

Pritarti iš dalies.

Siūloma nepritarti perkėlimui į paskutinę dalį, o apkeisti straipsnio pavadinimą – Centro struktūra ir valdymas ir pradėti 1 dalimi dėstyti apie padalinį, pritariant redakcinei pastabai ,,Centre sudaromas“.

 

Balsavimo rezultatai:

3 – UŽ

6 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (6)

 

 

18.     Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kurio pavadinimas implikuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojamos esminės bendrosios Centro valdymo ir struktūros nuostatos, vis dėlto, nustatomos beveik tik Centro direktoriaus statusą, reikalavimus asmeniui, užimančiam šias pareigas, jo įgaliojimus, skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustatančios normos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome visas keičiamo įstatymo 6 straipsnio normas, reglamentuojančias su Centro vienasmeniu valdymo organu – generaliniu direktoriumi, susijusias nuostatas, dėstyti atskirame straipsnyje „Centro generalinis direktorius“ (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Taryba). Atitinkamai keičiamo įstatymo 6 straipsnyje turėtų likti tik šio straipsnio 1, 2 ir 13 dalys.

Pritarti

 

 

19

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(6)

(7)

 

19.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „balsavimo Seimo“ įrašytini žodžiai „balsavimo Seime“.

Pritarti

 

 

20

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(6)

(8)

 

20.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti, kiek laiko Centro generalinis direktoriaus pareigas laikinai (kol nepaskirtas naujas direktorius) gali ir toliau eiti direktorius, kurio kadencija pasibaigusi. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų).

Pritarti iš dalies

 

Nepritarti siūlymui – nurodyti kiek laiko Centro direktorius eis pareigas nelogiška, nes eina tiek laiko, kol yra paskiriamas kitas. T. y. jau yra nurodytas momentas kiek laiko eina, o konkretaus laiko, per kurį bus patvirtintas naujasis generalinis direktorius nėra galimybės nustatyti (politinė valia). 

Pritarti dėl korekcinės pastabos ,,anksčiau laiko”.

21

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(6)

(8)

 

21.     Svarstytina, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Įvertinus tai, kad Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, svarstytina, ar ne pats Seimas arba Seimo valdyba turėtų (nesant įsteigtos direktoriaus pavaduotojo pareigybės), kol nėra paskirtas Centro generalinis direktorius, pavesti laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aptarti reikalavimai, keliami asmeniui, kuriam būtų pavedama laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas, t. y. aiškiai nurodyti, ar visi šio straipsnio 4 dalyje keliami reikalavimai būtų taikomi tokiam asmeniui, o jeigu ne – būtent kurie būtų taikomi (ar netaikomi).

Pritarti iš dalies

 

Pritarti red. pastabai ir dėstyti taip: ,,Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“

Nepritarti dėl to, kad pats Seimas ar valdyba turėtų pavesti laikinai eiti direktoriaus pareigas. Įstatymo projekte numatyta, jog reikalingas Seimo valdybos pritarimas, taigi valdyba gali ir nepritarti, jeigu siūlomas laikinasis netinkamas. Svarbu, kad Seimas tame dalyvautų, tačiau siūlyti asmenį gali ir pati taryba.

22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(6)

(11)

 

22.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 11 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad Centro generalinis direktorius gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais.

Pritarti

 

Siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 str. 11 d. ir išdėstyti taip:

„11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais.“

23

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

 

 

 

23.     Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Tarybos kompetencija).

Pritarti

 

 

24

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(6)

(13)

(1)

24.     Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte reikėtų atkleisti nuostatos, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui, turinį, nes jau ankstesnėje šio punkto nuostatoje numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Tuo atveju, jeigu Centro vykdomas komisijos techninis aptarnavimas neapima minimo „komisijos veiklos finansavimo“, šis finansavimas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, numatant, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 

Pritarti

 

Pasiūlymas:

6 straipsnio 13 dalies 1 punktą papildyti siūloma nuostata:

„Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

25

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(6)

(13)

(2)

25.     Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, įstatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras kaip biudžetinė įstaiga negali būti viešosios įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos dalininku yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Centro įstatymo, o šios viešosios įstaigos steigimą reglamentuojančio įstatymo bei šios viešosios įstaigos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šio punkto apskritai atsisakyti, arba šią nuostatą dėstyti atskiru straipsniu, nustatančiu šios viešosios įstaigos steigimo (jeigu ji turės būti įsteigta pagal šį įstatymą) ir veiklos pagrindinius aspektus, valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, nustatančiomis viešųjų įstaigų, kurių savininkė valstybė, valdymą bei finansavimą.

Pritarti

 

Suderinta su P. Kuzmickienės 1 ir 2 pasiūlymais.

26

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

 

 

26.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinime prieš žodį „įgaliojimų“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių“.

Pritarti

 

 

27

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(2)

 

27.     Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai nurodyti, kad Tarybos in corpore, o ne atskirų Tarybos narių kadencija yra 5 metai, t. y. vietoj sakinio „Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai“ siūlome įrašyti sakinį „Taryba sudaroma 5 metų kadencijai iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų“.

Pritarti

 

 

28

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(2), (7), (8), (10)

 

28.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2, 7, 8 ir 10 dalių nuostatas siūlome patikslinti, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius.

Pritarti

 

 

29

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(2)

 

29.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Seimo struktūrinių padalinių - komitetų ir komisijos funkcijas diskutuotinos, nes Seimo padalinių funkcijų reglamentavimas yra Seimo statuto reguliavimo dalykas. Jei keičiamame įstatyme nebūtų atsisakyta detalaus Seimo padalinių teikiant kandidatus į Tarybos narius funkcijų reglamentavimo, vietoj žodžių „du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų“.

Pritarti iš dalies

Siūloma pritarti Seimo narės J. Šiugždinienės pasiūlymui ir 7 str. 2 d. išdėstyti pagal Seimo narės J. Šiugždinienės suformuotą pasiūlymą.

30

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(1)

 

30.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“ įrašytini žodžiai „paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“, nes nei Tarybos pirmininkas, nei jo pavaduotojas į šias pareigas formaliai nėra skiriami (jeigu jie būtų skiriami į šias pareigas, tokį sprendimą turėtų priimti Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Seimas).

Pritarti

 

Pasiūlymas:

šį sakinį išdėstyti taip:

„Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.“

31

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(3)

 

31.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“.

Pritarti

 

 

32

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(5)

 

32.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „jo“ įrašytinas žodis „Tarybos“. Be to, šią nuostatą taip pat reikėtų patikslinti, nurodant, kad Tarybos narys ne atšaukiamas iš pareigų, o atleidžiamas.

Pritarti

 

 

33

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(6)

 

33.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį siūlome papildyti punktu, nustatančiu, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo kai jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas.

Pritarti

 

Pasiūlymas:

Papildyti 7 straipsnio 6 dalį 4 p. ir išdėstyti jį taip:

„4) Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas.“

34

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(7)

 

34.      Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai“ įrašytini žodžiai „iki Tarybos kadencijos“.

Pritarti

 

 

35

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

 

 

35.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis galimą Tarybos narių pareigų užėmimą ar Tarybos veiklos sąlygas tuo atveju, kai pasibaigus Tarybos kadencijai, nauji Tarybos nariai dar nepaskirti.

Nepritarti

 

Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija ir į šias pareigas paskiriamas kitas Tarybos narys. Taigi, kol nauji Tarybos nariai nepaskirti, pareigas toliau eina buvę Tarybos nariai.

36

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(8)

 

36.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūlome nurodyti, kad į institucijas, teikiančias kandidatus į Tarybos narius Seimui, kreipiasi ne pati Taryba, o Tarybos pirmininkas.

Pritarti

 

 

37

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(9)

 

37.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies formuluotėje „nepasibaigus Tarybos narių kadencijai“ brauktinas žodis „narių“.

Pritarti

 

 

38

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(12)

 

38.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, o Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras, yra perteklinė ir nelogiška. Pažymėtina, kad Taryba yra Centro valdymo organas, nuo Centro struktūros neatsiejamas valdymo vienetas. Natūralu, kad šis Centro valdymo organas taip pat kaip ir generalinis direktorius, kiti Centro tarnautojai ir darbuotojai finansuojami, t. y. darbo užmokestis ar atlygis už darbą jiems mokamas iš Centrui kaip valstybės biudžetinei įstaigai skirtų asignavimų. Taip pat savaime suprantama, kad Centro valdymo organo veiklą techniškai aptarnauja pats Centras. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto“ reikėtų įrašyti žodžius „Tarybos veikla finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų“.

Pritarti

 

Pasiūlymas:

Įstatymo 7 str. 12 d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės pasiūlymą,  taip:

,,12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

39

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(7)

(12)

 

39.     Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Tarybos nariai nėra valstybės pareigūnai, todėl jiems už darbą turėtų būti apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taryba nėra atskiras juridinis asmuo, Tarybos nariai tik periodiškai (ne rečiau kaip du kartus per metus) dalyvauja Tarybos posėdžiuose, Tarybos nariams nėra taikomi apribojimai eiti kitas pareigas, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, todėl priskirti juos valstybės pareigūnams taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, bet ne jo mokėjimo tvarką.

Pritarti

 

Įstatymo 7 str. 12 d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės pasiūlymą.

 

40

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (8)

(1)

(1)

40.     Atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą.

Pritarti

 

Įstatymo 8 str. 1d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės 36 pasiūlymą:

41

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1(8)

(1)

 

41.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė). Tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti.

Pritarti

Įstatymo 8 str. 1d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės 36 pasiūlymą (Žr. aukščiau).

 

42

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

 

 

 

42.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį.

Nepritarti

Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra vartojama formuluotė, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Papildomo turinio detalizavimas nėra šio Keičiamo įstatymo dalykas, o Tarybos ir Generalinio direktoriaus tvirtinamo aprašo (dokumento) dalykas.

43

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (9)

(1)

 

43.     Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies konstrukcijoje nėra aišku, ar posėdžio šaukimo pagrindai „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ taikomi abiem posėdį šaukiantiems subjektams, ar tik Tarybos pirmininko pavaduotojui. Siekiant teisinio aiškumo, žodžius „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ siūlome dėstyti prieš žodžius „šaukia Tarybos pirmininkas“.

Pritarti

 

 

44

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

 

 

 

44.     Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje po žodžių „pasirašo Tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“.

Pritarti

 

45

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (10)

 

 

45.     Keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Tarybos posėdžių organizavimo būdus yra Tarybos darbo reglamento, o ne įstatymo reguliavimo dalykas, todėl siūlytina jų įstatyme atsisakyti.

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

5 – UŽ

4 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

46

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (11)

 

 

46.     Keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Centro lėšų šaltiniai“.

Pritarti

 

 

47

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

1 (11)

(2)

 

47. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „skiriamos“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Taip pat pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus).

Pritarti

 

48

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

2

1, 2, 3

 

48. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ne tik dėl 2, tačiau ir 3 dalies ankstesnio įsigaliojimo (kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei pertvarkyti biudžetinę įstaigą).

Nepritarti

Siūloma nustatyti įstatymo projekto įsigaliojimo bei pavedimų Vyriausybei datas. Žr. Komiteto pasiūlymą

 

Balsavimo rezultatai:

3 – UŽ

6 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

49

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

2

5

 

49.     Projekto 2 straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes Tarybos pareiga patvirtinti Tarybos darbo reglamentą, nustatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje.

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

5 – UŽ

4 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

50

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

2

8

 

50.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo.

Nepritarti

 

Tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek nauja įstatymo redakcija numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Jeigu atsirastų sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai būtų sprendžiama pagal galiojančius teisės aktus.

51

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

2

9

 

51.     Projekto 2 straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes pavedimas Vyriausybei jau nustatytas šio straipsnio 3 dalyje.

Nepritarti

 

Vyriausybei formuluojamas pasiūlymas 2 straipsnio 3 dalyje pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. Tuo tarpu 2 straipsnio 9 dalis numato Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti aktus, nustatančius Tarybos narių apmokėjimo dydį ir tvarką. Projekto 2 straipsnio 3 dalis nėra susijusi su Projekto 2 straipsnio 9 dalimi, todėl nėra perteklinė, o numato skirtingą pavedimą.

52

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)

 

 

 

52.     Pažymime, kad siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą įstatymą į teisės sistemą siūlytina pakeisti (prireikus pripažinti netekusiu galios) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, taip pat turėtų būti keičiami įstatymai, kuriuose numatyti atitinkami Centro (Centro generalinio direktoriaus) įgaliojimai ir jų įgyvendinimas bei šiuose įstatymuose nurodytas Centro pavadinimas: Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymas, Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. priimtu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Nr. XIV-1679 nustatė naujus Centro įgaliojimus.

Nepritarti

 

 

Centro pavadinimas nekeičiamas, lieka senasis Centro pavadinimas.

53

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2024-01-08

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atkreipiame dėmesį, jog Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai (toliau – Komisija) keliamos užduotys nėra susijusios su Teisingumo ministrui pavestomis valdymo sritimis. Atsižvelgdami į tai, prašome į Komisijos sudėtį neįtraukti Teisingumo ministerijos atstovo.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2024-02-06, Seimo kanceliarijoje GAUTA

2024-02-08 Nr. G-2024-1398

 

 

 

Sąvoka genocidas išreiškia esminį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau - LPKTS) veiklos turinį. 1940 metais prasidėjusios represijos, 1941-1953 metų trėmimai pasižymėjo esminiais genocido elementais: siekiu sunaikinti apibrėžtą dalį Lietuvos gyventojų, sunaikinti kultūrines tradicijas ir vertybes, pakeisti gyventojų sudėtį, pakeisti socialinius-ekonominius santykius. Todėl žodis genocidas LGGRTC pavadinime yra esminis.

Sis žodis iki šiol kliūva buvusiems KGB darbuotojams ir agentams, Komunistų partijos veikėjams ir kitų Sovietų sąjungos represinių institucijų veteranams.

Reikalaujame, kad Lietuvos valdžia, Seimas ir Vyriausybė nepasiduotų buvusių sovietinių veikėjų spaudimui ir nuosekliai gintų Lietuvos istorijos kultūros vertybes ir lietuvių tautos nacionalinius interesus.

Kadangi LPKTS buvo viena iš įstaigos LGGRTC steigėjų, kreipiamės į Seimo narius ir LGGRTC generalinį direktorių Arūną Bubnį bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę Paulę Kuzmickienę su prašymu, kad nebūtų keičiamas dabar esamas įstaigos pavadinimas.

Manome, kad lėšas, numatytas įstaigos pavedimo keitimui, geriau skirti žuvusių partizanų paieškoms, palaikų indentifikavimui arba memorialo Kryžkalnyje pavardžių užrašymui.

Reikalaujame, kad kuriamoje genocido centro taryboje būtų ne mažiau kaip vienas LPKTS atstovas.

Atsižvelgti

 

2

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinė sąjunga, Seimo kanceliarijoje GAUTA

2024-02-08 Nr. G-2024-1428

 

 

 

Gerbiamas Laurynai Kasčiūnai,

Kreipiamės į Jus kaip į atsakingą Seimo narį ir NSGK pirmininką, norėdami pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) darbuotojų profesinės sąjungos LITAK pastabas ir siūlymus dėl būtino Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo pakeitimo ir pridedame šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame tiksliai nurodyti visi dabar LGGRTC vykdomi uždaviniai, funkcijosir apima visus svarbius aspektus, reikalingus sėkmingai ir efektyviai LGGRTC veiklai.

 

Dėl LGGRTC pavadinimo – siūlome palikti esamą pavadinimą, kadangi tokiu pavadinimu jau 30 metų Centras plačiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, šiuo pavadinimu įstaiga sėkmingai bendradarbiauja su visomis Lietuvos įstaigomis, taip pat ir užsienio valstybių institucijomis, ir toks esamas pavadinimas puikiai atspindi LGGRTC veiklos spektrą.

 

Norime pažymėti, kad nesiūlome įteisinti Seime užregistruotame projekte nurodyto organo

„Taryba“, nes tai tik dar vienas prižiūrintis organas ir papildoma administracinė struktūra, kuri

darys neigiamą įtaką visam LGGRTC veiksmingumui, reikalaus papildomo didelio lėšų ir resursų

kiekio, kenks Seimui atskaitingos valstybinės įstaigos prestižui.

 

Labai prašome į LITAK siūlomą projektą atsižvelgti rengiant naują LGGRTC įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant užtikrinti LGGRTC veiklos veiksmingumą ir atitikimą valstybės ir visuomenės lūkesčiams.

 

Jei reikalinga, visada galime bendradarbiauti ir pateikti papildomą informaciją.

 

Dėkojame Jums už visokeriopą pagalbą.

 

PRIDEDAMA. LGGRTC įstatymo pakeitimo projektas, 14 lapų.

Atsižvelgti

 

3

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, 2024-02-19, G-2024-1712

 

 

 

Naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad “įstatymo projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas institucijos veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas“.

 Kas ir kaip nustatė tokį „neefektyvumą ir ne kryptingumą“, ar tas neefektyvumas vyko per visą LGGRTC veiklos laikotarpį ar tik kažkokiu jo metu? Kokiu laikotarpiu buvo neefektyviai dirbama, būtinai reikia aiškiai atsakyti, nes kitaip neaišku, ar čia vieno kokio vadovo ar vadovų problema, ar sisteminė problema, priverčianti keisti įstatymą. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nariai, teigdami apie įstaigos neefektyvumą, turi konkrečiai išvardinti, kuo remiantis nustatytas „menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas”, kiek LGGRTC atliko mokslinių tyrimų ir išleido leidinių, kiek turėjo tų darbų atlikti arba leidinių išleisti, kokie tyrimai neatlikti? Šiuo projektu pateikiami tik abstraktūs, be pavyzdžių, kaltinimai.

Neįtikina argumentacija, kad pavadinimo keitimas labiau atspindi pagrindines LGGRTC veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą. Autoriai, siūlantys naują pavadinimą, nesugebėjo tinkamai pagrįsti keitimo būtinybės, nebent norima pabrėžti, kad po projekto priėmimo bus iš esmės kitokia įstaiga.

Sovietų sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo, buvo sunaikinta daugiau žmonių, nei karo metu išžudyta per Holokaustą. Lietuva per sovietinę okupaciją neteko trečdalio tautos, todėl dabartinio pavadinime esančių žodžių „gyventojų genocido” pakeitimas į „totalitarinių okupacijų” akivaizdžiai sumenkina ar net išteisina komunizmo nusikalstamą veiką sovietinės okupacijos metu. Dabartinis LGGRTC pavadinimas tiksliai atspindi jam suformuotus tikslus ir jo veiklą. 25 metus egzistuojančios įstaigos pavadinimas ir jo keitimas padarys moralinę žalą, nes vėl iš naujo reikės įgyti įstaigos žinomumą, pakeitus pavadinimą teks perrašyti gausybę svarbių LGGRTC vidaus ir tarptautinių sutarčių su Lenkija, Ukraina, Moldova, Rusija („Memorial”), Čekija ir daugelių kitų valstybių. Šios tarptautinės sutartys yra akivaizdus įrodymas, kad naujame įstatymo projekte nurodomas neva naujas LGGRTC tikslas – „LGGRTC integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę” – yra seniausiai pasiektas.

Nauju įstatymo projektu akivaizdžiai siekiama pirmaeilį dėmesį skirti Holokaustui, o sovietinius, komunistinius nusikaltimus stumti į užmarštį, kaip ir nusikalstamą LKP (Lietuvos komunistų partijos) veiklą. Įstatymas keičiamas vadovaujantis ta pačia politine strategija, pagal kurią Lietuvos visuomenei vis dažniau peršama mintis, kad „okupacijos metu LKP taip pat dirbo Lietuvai”.Neatsitiktinai 2023-07-04 balsavimu iš LRS darbotvarkės buvo išbrauktas Lietuvos nusikalstamos komunistų partijos įstatymo projektas - XIVP-2422(2), už išbraukimą balsavo - 70, prieš - 11, susilaikė - 11 Seimo narių. Šį klausimą dėl išbraukimo iš LRS dienotvarkės pristatė socialdemokratas V. Kanopa, jį palaikė, net keista, – TS LKD Seimo nariai D. Asanavičiūtė, A. Čepanonis, A. Kupčinskas, M. Lingė, K. Masiulis, M. Navickienė, Ž. Pavilionis, G. Skaistė, J. Šiugždinienė ,A. Vyšniauskas, „pirmu smuiku“ tuo klausimu grojanti Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzminskienė. Kitų frakcijų Seimo narių balsavimas tuo klausimu, jau nestebino.

Teigiama, kad „LGGRTC veikla taps efektyvesnė“, jei atsiras dvivaldystė: LGGRTC vadovaus ne tik gen. direktorius, bet ir jį prižiūrinti taryba. Gal įstatymo kūrėjai gali pateikti pavyzdžių, kaip toks modelis veikia? Ar gali žmonės, dirbantys kitose institucijose, geriau įsigilinti į vidaus problemas, nei tiesiogiai čia dirbanti administracija? Jei taip, kodėl toks valdymo modelis netaikomas strateginėse valstybės įmonėse?

Įstatymo keitimo iniciatoriai bando kopijuoti LRT valdymo modelį, pamiršdami, kad LRT yra ne valstybinė, o visuomeninė institucija, o LGGRTC – valstybinė, Seimo iniciatyva įsteigta ir Seimui atskaitinga institucija. Kita vertus, didelė dalis visuomenės nelaiko LRT valdymo efektyviu, o pačios institucijos objektyvia.

Priėmus šį įstatymą, esminę LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos – kodėl tai reikia daryti, ar Seimui nebesvarbi ši institucija? Kam tuomet Seime reikalinga Istorinės atminties ir laisvės kovų komisija – gal ji taip pat pradės užsiimti moksliniais tyrimais ir jų sklaida?

Iki šiol LGGRTC iš kitų mokslo institucijų išsiskyrė tuo, kad ji buvo ne tik mokslinė – tiriamoji institucija, bet ne mažiau ir praktinė – memorialinė: paminklų statymas, muziejų, kilnojamų parodų kūrimas, moksleivių konkursų organizavimas, laisvės gynėjų palaikų paieška ir t.t. Kuo remiantis nuspręsta, kad ši institucija turi iš esmės virsti mokslo institucija, kuriai strategiškai turi vadovauti taryba, didžia dalimi sudaryta vien iš mokslo institucijų, visiškai ignoruojant dar gyvų šio tiriamo laikotarpio aukų atstovavimą – juk būtent jų iniciatyva ši institucija ir atsirado? Ar jau pastatyti visi paminklai, ar surasti visų laisvės kovotojų palaikai?

Įstatymo projekte ir aiškinamajame rašte kažkodėl išryškinami tik moksliniai tyrimai ir jų „integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“ (Kas čia per abrakadabra: juk LGGRTC jau 20 metų yra panašių Vidurio ir Rytų Europos tarptautinių institucijų narys ir aktyvus bendradarbis – to įstatymo autoriai, matyt, nežino), tačiau per 25 egzistavimo metus LGGRTC jau yra išleidusi esminius fundamentalius mokslinius leidinius apie tremtį, rezistenciją, holokaustą ir pan., tad tolimesniame laikotarpyje reikėtų stiprinti ne tiek mokslinius tyrimus, bet jų praktinį įamžinimą.

Didžiausio Lietuvos visuomenės palaikymo susilaukia būtent bendra LGGRTC mokslinė – praktinė veikla, t. y. laisvės kovotojų palaikų paieška ir jų garbingas palaidojimas. Tačiau naujame įstatymo projekte apie tokią LGGRTC veiklą nėra net užsimenama, nors tokią LGGRTC veiklą ne taip seniai įpareigojo Seimas naujausioje įstatymo pataisoje, o šios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė jai skyrė finansavimą. Ar ši veikla nebebus vystoma, o gal ji tokia nereikšminga, kad sutelpa siūlomoje formuluotėje: „4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą): c) organizuojant memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis“?

Įstatymo projekte būtina įrašyti apie okupacinių režimų naikintų įvairių konfesijų objektų – maldos namų, kapinių, paminklų – tyrimą, nes dabartiniame įstatyme apie tai nieko nėra.

Taip pat prie LGGRTC reikėtų prijungti Tarptautinę nacių ir sovietinių nusikaltimų komisiją, vadovaujamą E. Zingerio, nes tai besikartojančios institucijos, o Komisija iki šiol „skrido“ kaip paukštis su vienu sparnu: iš esmės dirbo tik nacių nusikaltimų klausimais.

Keistai atrodo, kai ypatingai sutrumpintame projekte atsisakoma išvardinti anksčiau buvusias LGGRTC įamžinimo veiklas, tačiau kažkodėl atsiranda nuostata, kad „istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi”, taip suponuojant nuomonę, neva lyg šiol kažkas stabdė istorinius tyrimus.

Išvados:

Manome, kad šis įstatymo projektas yra parengtas atmestinai ir nekokybiškai, paskubomis, neišdiskutavus visuomenėje, neatsižvelgus į panašių institucijų užsienyje patirtį (pvz., Lenkijoje) ir yra skirtas pakeisti LGGRTC vadovybę – ne tik dabartinį gen. direktorių, bet ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos vadovą – būtent jo vadovaujama komisija iki šiol pasipriešindavo nepagrįstiems reikalavimams (pasiremiant kokiu vienu liudijimu iš KGB vykdyto proceso) atimti laisvės kovotojų statusus iš kai kurių partizanų vadų. Ši skuba nesuprantama dar ir todėl, kad šiuo metu LGGRTC ir Ukmergės rajono savivaldybė laukia teismo sprendimo dėl kario savanorio, pulkininko Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio nepagrįsto kaltinimo dalyvavus žydų žudynėse Baltarusijoje. Mūsų ir J. Krikštaponio artimųjų duomenimis, J. Krikštaponis žudynėse nedalyvavo! Jis buvo nacių kalintas Kauno kalėjime, išgelbėjo Bagnapolio kaimo gyventojus nuo sušaudymo, dalyvavo antinacinėje kovoje ir žuvo didvyrio mirtimi besikaudamas su sovietiniais okupantais.

Įstatymo projekte siūlomas administravimo valdymo modelis neišspręs vidinių įstaigos problemų, bet, greičiausiai, tik jas pagilins: kandidatus į gen. direktoriaus pareigas parinks LGGRTC taryba, sudaryta iš 11 narių, kurios daugumą sudarys panašia veikla užsiimančios kitos mokslo institucijos – pagal projektą 5-is narius skirs Lietuvos universitetai ir vieną – Istorijos institutas. Ši išorinė taryba lems LGGRTC veiklą, tyrimų kryptis ir t.t., o kiekviena aukštoji mokykla bei Istorijos institutas istorijos mokslo srityje turėdami SAVO interesus, neišvengiamai juos realizuos lemdami LGGRTC tyrimus, veiklos kryptis ir finansus.

Priėmus tokį projektą realiai LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos, o pats LGGRTC – toks, koks 1997 m. buvo sukurtas politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva, nustos egzistavęs. LGGRTC bus paverstas dar viena eiline mokslo institucija, kurios svarbiausi tyrimai bus holokaustas (visame įstatyme vardinant LGGRTC uždavinius ir veiklas pirmiausia nurodomas holokaustas, o tik vėliau kitų tautybių piliečių genocidas, lyg holokaustas nepatektų į bendrą genocido sąvoką). Anksčiau buvusi Politinių kalinių ir tremtinių aktyvi veikla ir įtaka LGGRTC bus visiškai panaikinta.

Norint sustiprinti LGGRTC kontrolę ir sumažinti vidines įtampas, nebūtina nei iš esmės reformuoti LGGRTC, nei keisti jo įstatymo ar pavadinimo. Užtektų aktyviau vykdyti savo kontrolės funkcijas Seimo istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijai ir LGGRTC kuruojantiems komitetams, o įstatyme numatyti nuostatą, kad dabar egzistuojanti vidinė LGGRTC taryba renkasi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį –  vidinė LGGRTC taryba rinkdavosi griežtai kartą per savaitę, taip užtikrindama priimamų sprendimų kolegialumą, objektyvumą ir viešumą.

Reformuotas LGGRTC nebus nei iš tolo panašus į atitinkamą instituciją Lenkijoje, kuriai suteikta žymiai daugiau galių, tarp jų yra net tardymo funkciją.

Jei būtinai reikia reformų ir tos išorinės tarybos, tai išorinės tarybos funkcijos turi būti tik griežtai patariamosios (LRT pavyzdys rodo, kad dvivaldystė vis tiek baigiasi Tarybos paklusimu jos atrinktam administratoriui, taip pažeidžiant patį LRT įstatymą). Taigi, išorinė taryba turėtų rinktis tik esant poreikiui – t. y. svarstant konfliktus strateginių klausimų srityje, bet ne vidinius klausimus, ir jos balsas turėtų būti tik patariamasis LGGRTC administracijai.

Išorinė taryba neturėtų perimti iš Seimo svarbiausios funkcijos – LGGRTC vadovo kandidatūros parinkimo, nes pagal siūlomą projektą Seimas galės svarstyti tik Tarybos pasiūlytas kandidatūras, taigi Seimo dabartinė galia ir įtaka bus iš esmės panaikinta

Nepritarti

 

4

Lietuvos istorijos institutas, 2024-02-20, G-2024-1736

 

 

 

Lietuvos istorijos institutas (toliau – Institutas) atsakydamas į Jūsų 2024 m. vasario 12 d. raštą Nr. S-2024-587 „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“, žemiau pateikiame ekspertinį vertinimą į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) iškeltus klausimus.

Vertindami naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) siūlomą pavadinimą manytume, kad jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius, veiklos sritis ir funkcijas. Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje.

Įstatymo projekte siūlomas naujasis Centro pavadinimas – Totalitarinių režimų tyrimų centras – atitinka užsienyje veikiančių panašaus pobūdžio tyrimo centrų specifiką ir funkcijas (pavyzdžiui, Hannah Arendt totalitarizmo studijų institutas veikiantis prie Drezdeno technologijos universiteto, Totalitarinių režimų studijų institutas Prahoje ir kt.).

Naujai suformuoti Centro uždaviniai ir funkcijos atitinka šiuo metu centro vykdomas funkcijas ir apima tiek tiriamąją, tiek memorialinę funkcijas. Manytume, kad įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas neigiamo poveikio Centro veiklai neturėtų.

Naujai formuojamas Centro kolegialus organas – Totalitarinių režimo tyrimų centro Taryba pagerintų Centro veiklos organizavimą, leistų efektyviau ir skaidriau spręsti iškilsiančias problemas, skatintų plėsti mokslinius tyrimus ir gerinti jų kokybę. Pažymėtina, jog panašūs valdymo organai veikia ir kitose valstybinėse mokslo, kultūros ir švietimo įstaigose (pvz., muziejuose, universitetuose).

Kartu būtina pabrėžti, kad įstatymo projekte numatoma Tarybos narių skyrimo tvarka neužkerta kelio politinių partijų narių paskyrimui (tik suspenduoja jų narystę), kas galėtų turėti ir neigiamą poveikį, t. y. galėtų paralyžiuoti Tarybos, o kartu ir viso Centro veiklą. Dėl šios priežasties, įstatymo projektas turėtų numatyti ne tik formalius reikalavimus skiriamiems Tarybos nariams, bet ir apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra būtini efektyviam ir sklandžiam Tarybos darbui.

Siekiant suderinti dalykines ir politines kompetencijas, siūlome būsimą Tarybą sudaryti pariteto pagrindais, t. y. deleguojant pusę jos narių iš akademinio, 5 metų profesinę patirtį turinčių tyrėjų rato, ir pusę – suinteresuotų visuomenės organizacijų atstovų. Taip pat siūlome suteikti platesnius įgaliojimus Tarybai sprendžiant tyrimų klausimų problematiką, kad jos funkcijos nebūtų apribotos tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad reikėtų suvienodinti Tarybos pirmininko ir narių kadencijos skyrimo laiką.

Atsižvelgti

 

5

Klaipėdos universitetas, 2024-02-20, G-2024-1770

 

 

 

Atsakydami į jūsų užklausą, teikiame ekspertinį vertinimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme numatytų pokyčių:

1.                       Manome, kad siūlymas pervadinti Centrą ir nuo šiol vadinti j į Totalitarinių režimų tyrimų centru yra pagrįstas ir savalaikis. Dėl sąvokos „Lietuvos gyventojų genocidas" tarptautinėje mokslo erdvėje nuolat kyla problemų. Be to, totalitariniai okupaciniai režimai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vykdė ne tik genocidinę politiką, o (ne)kovos su jomis strategijos buvo ne vien rezistencinės; būta ir nesutikimo bei sisteminio priešinimosi (disidentizmo) raiškų.

Naujasis pavadinimas koreliuoja su įstaigos veiklos sritimis ir uždaviniais, Mūsų nuomone, Centrui jis suteiktų daugiau galimybių įsilieti į tarptautinę mokslo erdvę. Sveikintume tai, kad naujuoju pavadinimu, kuris panašus į atitinkamos Latvijos institucijos pavadinimą (Totalitarizmo pasekmių dokumentavimo centras, latv. Totalitarisma seku dokumentešanas centrs), akcentuojami tyrimai, o ne tik dokumentavimas, t. y. fiksavimas. Šiuo požiūriu Centro pavadinimas derėtų su pažangesniais pavyzdžiais, kaip antai Hannos Arendt totalitarizmo tyrimų institutas (Hannah-Arendt-Institut fur Totalitarismusforschung) prie Drezdeno technikos universiteto ar Totalitarinių režimų tyrimų institutas (Instytut badania reżimów totalitarnych) Prahoje. Kiti artimi pavyzdžiai - Estijos istorinės atminties institutas (Eesti malu instituut), Tautos atminties institutas Lenkijoje (Instytut pamięci narodowej) - savo pavadinimuose akcentuoja atmintį, bet manome, kad noras pavadinimu fiksuoti pačių režimų tyrimą, o ne atmintį tiksliau išreiškia Centro paskirties apibūdinimą.

2.    Nauji centro uždaviniai ir funkcijos dalykiškai praplečia totalitarinių režimų tyrimų sritis. Tačiau jie taip pat praplečia ir akademinės, etinės, moralinės bei politinės atsakomybės ribas, kurios visuomenėje gali būti sutiktos nevienareikšmiškai.

Matome, kad 4-ajame str. apibrėžiant Centro veiklos tikslą, liko senosios institucijos (LGGRTC) veiklą aiškiai išskyręs „pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas41, kaip atskiras dėmuo. Mūsų nuomone, įstatymo projekto preambulė kiek plačiau apibūdina įvairesnes gyventojų santykių su totalitariniais režimais formas. Pvz., preambulės formuluotės lyg ir kelia lūkesčius, kad Centrui bus pavesta atlikti ir kolaboravimo tyrimus (nors uždaviniai to aiškiai nepasako). Drįstume siūlyti nepabijoti deleguoti Centrui ir konformizmo (prisitaikymo), kaip vienos iš (iš)likimo strategijų totalitarinių režimų okupacijos sąlygomis, tyrimus.

Manytume, kad Centro uždaviniai turėtų apimti ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis Lietuvoje ir užsienyje. Tai dar aiškiau (nei esamas 5-ojo str. 2-asis uždavinys) išreikštų ketinimą paversti Centrą rimtu žaidėju tarptautinėje mokslo erdvėje.

3.    Įvertinę projekte numatytą naujojo Centro Tarybos sudarymo principus, jos galimą poveikį Centro valdymui ir kokybei, manome, jog yra didelė tikimybė, kad numatytoji Taryba funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas (6-ojo str. 2-asis punktas), bet ir kaip Centrui akademiniais klausimais

patariantis kolegialus organas. Tokia permaina, taip pat faktas, kad Tarybai numatoma tam tikra savivalda (teisė pačiai išrinkti pirmininką) ir bandoma atriboti ją nuo politikų įtakos (7-ojo str. 4-asis punktas) būtų sveikintina ir atitiktų šiuolaikines panašių institucijų veiklos koordinavimo praktikas.

Tačiau iš dabartinio projekto iki galo neaišku, ar tinkamai numatytos visos sąlygos tokioms Tarybos kompetencijoms ir atsakomybei įgyvendinti. Pvz., 7-ojo str. 2-asis punktas rodytų, kad į Tarybos sudėtį numatyta įtraukti „visuomenės ir mokslo veikėjus44. Mūsų nuomone, būtų gerokai svarbiau, kad tai būtų akademiniai žmonės, turintys vadybinės patirties, kurios koordinuojant Centro veiklą prireiks ir kurią turės tikrai ne kiekvienas „visuomenės ir mokslo veikėjas44.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) vaidmens deleguojant net 5 atstovus į Tarybą nesuprantame. Pagrindiniai Konferencijos tikslai, pagal LURK įstatus, yra „skatinti <...> aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius44; LURK atstovauja visiems Lietuvos universitetams; ne vien tiems, kurie vykdo istorinius mokslinius tyrimus. Jeigu projekte tarp deleguojančiųjų į Tarybą kandidatus institucijų yra išskirtas Lietuvos istorijos institutas, tai galbūt būtų prasminga vietoje 5 LURK atstovų ir 1 Istorijos instituto atstovo numatyti po 2 atstovus kiekvienai iš trijų mokslinių tyrimų institucijų, kurios Lietuvoje dar vykdo nacistinio ir sovietinio laikotarpių tyrimus - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui.

Be to, matome norą į Tarybos sudėtį įtraukti ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės siūlomus kandidatus, kas, žinoma, liudija, kad tai nebus visiškai nuo politikų nepriklausoma institucija. Mūsų nuomone, šis noras iš dalies prieštarauja 7-ojo str. 4-ajame punkte įtvirtintai nuostatai, kuri Tarybą bando nuo politikų įtakos atriboti.

Be to, Tarybos nariui numatytas cenzas yra magistro kvalifikacinis laipsnis (7-ojo str. 3-iasis punktas). Manytume, kad tai prasilenkia su Tarybai numatyta kompetencija ir atsakomybe koordinuoti Centro mokslinę veiklą (pagal Lietuvos įstatymus, mokslininkas yra asmuo, turintis daktaro laipsnį; magistro kvalifikacija tam yra tikrai nepakankama).

Taryba galėtų suteikti Centro direktoriui ir darbuotojams ypač svarbią pagalbą orientuojant akademinius tyrimus, ieškant partnerių Centro veiklai, tačiau j i turėtų būti politiškai nepriklausoma, o jos nariai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją. Kai liekama prie noro turėti Taryboje ir visuomenininkus, ir mokslininkų cenzo neatitinkančius asmenis, tai kelia pagrįstų abejonių, ar Taryba pajėgs susitvarkyti su jai numatyta kompetencija.

4.       Papildomos pastabos.

4.1.  Siūlytume numatyti įstatymo projekte ir Centro skyrių vadovų kadencijas. Kai skyrių vadovai nesikeičia dešimtmečius, institucijai tai nėra gerai.

4.2.  Siūlytume nedubliuoti Tarybos funkcijų dar viena papildomu organu (Centro Mokslo krypties komisija), kurį numato 8-ojo str. 10-asis punktas. Kadangi įstatymo projektas šios komisijos funkcijų nedetalizuoja, manytume (ypač jeigu būtų įgyvendintos šio rašto 3-iajame punkte pateiktos rekomendacijos), kad tai gali būti perteklinis organas.

4.3.  Atkreipėme dėmesį į sąvokų Holokaustas ir genocidas vartojimą dokumente: Holokaustas taip pat yra genocidas, o kai vartojame šias sąvokas greta, per kablelį, tai skamba painiai, trikdančiai. Todėl siūlytume koreguoti kai kurias Preambulės formuluotes, patikslinant jų turinį taip, kad jos labiau atitiktų akademines ir tarptautiškai priimtinas teisines šių sąvokų prasmes:

4.3.1.  Vietoje „konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu44 įrašyti „konstatuodamas, kad Lietuvos žydų ir romų genocidas (Holokaustas), nacių ir sovietų teroras bei represijos nukreipti prieš lietuvius, lenkus ir kitus Lietuvos piliečius, jų genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui buvo vykdomi totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu44 (siūlomas keitimas išskirtas);

4.3.2.  Vietoje „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus44 įrašyti „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų genocido (nacių vykdyto Holokausto ir sovietų nusikaltimų) organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ (siūlomas keitimas išskirtas);

4.3.3.                            Vietoje „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga44 įrašyti „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų naikinimo: Holokausto, tremčių, kalinimo, žudynių, kankinimų ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpi reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga“ (siūlomas keitimas išskirtas).

Atsižvelgti

 

6

Saulius Černa, 2024-03-01, G-2024-2108

 

 

 

1. Straipsnis

"Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir laisvės kovų (rezistencijos) tyrimo centras"

 

Argumentai - žodis genocidas turi išlikti centro pavadinime, jis byloja ne tik buvusį, vykusį tam tikrų Lietuvos gyventojų grupių naikinimą, persekiojimą, tremtis, diskriminaciją, bet ir Lietuvos

valstybės bei visuomenės siekį kiek įmanoma objektyviau ištirti faktus. Pats įstaigos pavadinime esantis žodis tiksliai apibrėžia, kas būtent Lietuvoje vyko, nes kiti totalitariniai režimai galbūt buvo

švelnesni, ten genocido nebuvo. Jei būtų nuspręsta išplėsti centro tyrimo laikotarpį įtraukiant ir 18-20 laisvės kovas, siūlome "laisvės kovų" formuluotę, kuri tiktų jei ir liktų tik laikotarpis nuo 1939 metų.

 

7.2 Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų, visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. bet ne daugiau kaip dviems kadencijoms. 3 asmenis deleguotų Lietuvos

universitetų rektorių konferencija, 1-Istorijos institutas, 1 - LR Prezidentas, 3- LPKTS, 1- LPKTB, 1 - LLKS(Lietuvos laivės kovos sąjūdis, 1- LRS.

 

Argumentai dėl Tarybos sudėties ir mano siūlomų 5 vietų nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo organizacijoms. Okupantai visu laikotarpiu nuo 1940 iki 1990 metų sudarydavo kliūtis nukentėjusiems asmenims siekti mokslo aukštumų, įgyti tam tikrą specialybę, užimti pareigas, ir tokiu būdu ši asmenų grupė buvo diskriminuojama, marginalizuojama. Beje, svarbesnioji, praktinė kvalifikacijos dalis įgyjama būtent dirbant tam tikrą darbą,einant pareigas, gaunant specifinių žinių ir informacijos. Tikimės, kad okupantų nustatyta tvarka Lietuvos valstybėje negalioja, ir mūsų institucijos veikia civilizuotai, suteikdamos galimybes visuomenės

atstovams. Mūsų bendruomenė turi teisėtus interesus žinoti apie Centre vykdomus darbus, tendencijas, aktyviai dalyvauti jo veikloje, daryti įtaką įstaigoje vykstantiems procesams.

Atsižvelgti

 

7

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademija, 2024-03-04, G-2024-2182

 

 

 

Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) 2024 m. vasario 12 d. rašte „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“ Nr. S-2024-587 (pagal NSGK 2024 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. 104-P-8) keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šiuos komentarus:

1. Įvertinkite siūlomą naująjį Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinių tokių centrų aspektu. Savo nuožiūra pasiūlykite kitus galimus pavadinimus.

Manytume, kad Centro pavadinimas suponuoja siauresnį modus operandi, negu jis apibrėžiamas Įstatymo projekte. Preambulėje konstatuojama, kad Lietuva buvo okupuota tik dviejų totalitarinių valstybių – Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, tačiau dalis Lietuvos teritorijos buvo okupuota ir aneksuota taip pat ir Lenkijos. Pastarosios okupacijos tyrimas numatytas dabar galiojančioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 aktualioje redakcijoje, tačiau jis jau nebeminimas Įstatymo projekte. Manytume, kad Centro pavadinimas neturėtų būti siejamas vien tik su tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota dviejų minėtų totalitarinių valstybių, o greičiau būtų skirtas akcentuoti tautos genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat masiniams ir sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams prieš Lietuvos gyventojus bei užsienyje gyvenančius tautiečius fiksuoti ir tirti, siekiant išsaugoti tai tautos atmintyje ir perduoti ateinančioms kartoms.

Įstatymo projekte siūlomas Centro pavadinimas – „Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras“ neatitinka tikslų, kurie suformuluoti preambulėje: ištirti ir įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį. Totalitarizmas arba jo apraiškos, kaip politinio režimo forma, kai valstybė siekia visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, buvo ir šiuo metu yra populiarus ne tik Azijoje, Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, bet ir Europoje. Todėl Centrui suteikus Įstatymo projekte numatytą pavadinimą būtų smarkiai išplėstos jo mokslinių tyrimų ribos ir jis taptų visuotinės istorijos tyrimų centru. Siekiant patikslinti Centro pavadinimą, galima būtų į jį įterpti žodžius „Lietuvos okupacijų“ ir Centrą pavadinti „Lietuvos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru“.

Ilgalaikei mokslinių tyrimų misijai, platesniam aktualios ir perspektyvinės atsakomybės už istorinės atminties išsaugojimą laukui praplėsti taip pat galėtų būti svarstomas pavadinimas „Lietuvos nacionalinės atminties institutas“. Siūlymas paremtas Įstatymo projekte aiškiai pastebimu Centro uždavinių sutelkimu į mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir praktinių rūpinimosi genocido aukomis darbų perdavimą autonomiškai suformuotiems ir šalia šios institucijos autonomiškai veikiantiems valdymo subjektams (Komisijai ir Fondui). Tokie pavadinimai yra suteikti atitinkamoms institucijoms Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Visos jos, kaip ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras, yra Europos atminties ir sąžinės platformos nariai. Šios platformos narė Čekija turi Totalitarizmo tyrimo institutą, tačiau jis orientuotas į tyrimą nusikaltimų, padarytų ir totalitarinių valstybių okupacijos, ir savo „tautinio“ totalitarinio režimo įgyvendinimo metu. Nyderlanduose yra Totalitarizmo istorijos tyrimo institutas, kuris orientuotas į globalias totalitarizmo fenomeno priežasčių ir raidos studijas.   

2. Kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio Įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos?

Centro uždaviniai nurodyti Įstatymo projekte, tačiau funkcijos neaiškios – jos turėtų būti apibrėžtos Centro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Seimo. Dabar galiojančiame Įstatyme nustatyti 5 Centro uždaviniai ir 22 funkcijos. Galbūt funkcijos bus nustatytos Centro nuostatuose, kuriuos tvirtins Seimas, tačiau Centro modus operandi nemokslinių tyrimų laukas kol kas visiškai neaiškus. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte nustatoma, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių „komisija teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo“, tačiau su tuo susijęs Centro uždavinys ar funkcija Įstatymo projekte nenurodomi (arba, galbūt Įstatymo projekto rengėjų manymu, tokie sprendimai gali būti priimami įgyvendinant reguliaciniu požiūriu neaiškų ir abstraktų uždavinį – organizuoti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis).

Centrui suformuluotuose uždaviniuose taip pat turėtų atsirasti nuostata, kad Centras tiria visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama patobulinti esamą teisinį reglamentavimą; sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas ir uždavinius. Įstatymo projektu planuojamas žymus Centro valdymo poveikis – steigiama Taryba, patikslinamos Direktoriaus funkcijos ir skyrimo į pareigas tvarka, pertvarkoma projektų valdymo funkcinė struktūra. Ir tai yra gerai. Tačiau abejonių kelia Centro funkcijų ir veiklos organizavimo teisinio reglamentavimo perkėlimas į įgyvendinamąjį lygmenį. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu kuriama unikali biudžetinės įstaigos valdymo struktūra, įterpiant viešųjų įstaigų valdymo elementus. Tokia sąranga reikalauja detalesnio įstatyminio reguliavimo. Pavyzdžiui, Įstatymo projektas visiškai neapibrėžia Direktoriaus, kuris pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, organizuoja darbą ir atsako už Centro veiklą, įgaliojimų, nors tokios normos reguliaciniu požiūriu svarbesnės, negu kvalifikacijos reikalavimai asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas. Neaiškus funkcijų paskirstymas tarp Direktoriaus ir Tarybos, ginčų, kilusių tarp jų, sprendimo tvarka ir kiti paprastai įstatymu reguliuotini klausimai.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu esmingai keičiamas srities teisinis reguliavimas, įstatymų įgyvendinamuoju lygiu nenustatyti reikšmingų visuomeninių santykių reguliavimo pagrindai, nenumatytas įstatyminės teisėkūros įgaliojimų delegavimas valdymo subjektams, dėl ko tikėtinos teisinio reguliavimo spragos. Reikėtų numatyti šiuo Įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex-post vertinimą. 

Teisinės technikos požiūriu įvertinę Įstatymo projektą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms. 

3. Įvertinkite planuojamo kolegialaus organo – Totalitarinių režimų tyrimo centro Tarybos poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas“, todėl manytume, kad Taryba turėtų būti tik Centro generalinio direktoriaus patariamasis organas.

Sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis ir pritariame tobulinimo pasiūlymams dėl Įstatymo projekto 7–9 straipsnių, nustatančių Tarybos funkcijas, kompetenciją ir darbo organizavimą.

Atsižvelgti

 

8

Alfonsas Vaišvila, 2024-03-04, G-2024-2192

 

 

 

Dėl Centro pavadinimo

Jei „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą“ norima pervardinti į „Totalitarinių režimų tyrimo centrą“, tai pervardijimas aiškiai nevykęs dėl 3-jų priežasčių: 1) pavadinimas suponuoja naują globalinių tyrimų instituciją, kurią norima tarsi įpareigoti tyrinėti totalitarinius režimus apskritai kaip akademinę discipliną, visiškai jos nesiejant su Lietuva, 2) neparodoma Lietuvos kova su totaliniais režimais, okupavusiais Lietuvą ar jos teritorijos dalį (Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas) ir vykdžiusius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, 3) toks pavadinimas ydingasir patriotinio auklėjimo požiūriu, kaip neorientuojantis tautą priešintis okupacijoms ir tarsi neįpareigojantis Centrą tokį pasipriešinimą tyrinėti (gal tuo norima pasakyti, kad tokio pasipriešinimo ir nebuvo). Todėl siūlyčiau minėtą Centrą vadinti „PASIPRIEŠINIMO LIETUVOS OKUPACIJOMS TYRIMO CENTRAS“. Vėliau jis galėtų apimti ir laisvės kovas prieš carinę Rusiją.

Prof. Alfonsas Vaišvila

2024 03 04.

Nepritarti

 

9

Lietuvos mokslo taryba, 2024-03-07, G-2024-2313

 

 

 

Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimąsi, dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo, naujos redakcijos ekspertinio vertinimo, informuoja, kad Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas (toliau – HSM komitetas) išanalizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo projektą (toliau – Projektas). Projektas vertintas Tarybai priskirtų kompetencijų ribose, atsižvelgiant į bendrus mokslinių tyrimų ekosistemos veikimo ir mokslininkų karjeros organizavimo principus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Vieni iš Projekto vertinimo kriterijų – mokslinių tyrimų ir problematikos plėtros galimybės, atvirumas naujų teminių aspektų paieškai ir aktualumas naujoms mokslininkų kartoms. Taryba apliepdama LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimesi suformuotus klausimus, teikia nuomonę šiais klausimais:

1. Dėl pavadinimo keitimo:

1.1. Pavadinimo „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ keitimas yra jautrus klausimas, nes dabartinis pavadinimas ne tik konkrečiai ir aiškiai nurodo Lietuvos gyventojų patirtus nusikaltimus kaip genocidą, bet ir pabrėžia aktyvų pasipriešinimą represiniams režimams. Šis pavadinimas yra ypač svarbus aukoms ir jų šeimoms, nes jis pripažįsta jų patirtas kančias ir neteisybę. Pavadinimas turi politinį aspektą, pabrėždamas ir įtvirtindamas patirto genocido bei rezistencijos istorinę ir teisinę svarbą.

1.2. Teisinis sąvokos „genocidas“ turinys yra aiškiai apibrėžtas Jungtinių Tautų Genocido konvencijoje ir LR Baudžiamajame kodekse bei jos taikymas suponuoja baudžiamąją atsakomybę. Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje.

1.3. Naujai siūlomas pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ turi privalumų mokslinių tyrimų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekstuose. Esminiai argumentai gerai išdėstyti Projekto aiškinamajame rašte.

1.4. Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tai atspindi ir naujai suformuluoti Centro uždaviniai. Toks pokytis gali padėti pritraukti platesnį mokslininkų ir tyrėjų ratą, skatinti daugialypį požiūrį ir tarpdisciplininį mokslinį bendradarbiavimą. Tokiems tyrimams svarbu konsoliduoti ne tik istorijos kaip mokslo, bet ir 2 sociologijos, politikos mokslų, komunikacijos, religijotyros, psichologijos, etninių santykių specialistus.

1.5. Pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ komunikaciniu ir simboliniu požiūriu yra lengviau atpažįstamas, atviresnis mokslinių tyrimų įvairovei ir patrauklesnis. Jis yra universalesnis ir galėtų sustiprinti Centro veiklą tarptautinėje mokslo erdvėje, kadangi totalitarizmas yra pasaulinis fenomenas, o ne vien regiono istorijos dalis. Tai galėtų padėti Centrui lengviau bendradarbiauti su užsienio tyrimų centrais ir institucijomis, kurie tiria totalitarinius režimus, jų poveikį visuomenėms ir atsparumo formas, dalyvauti įvairesnių tarptautinių fondų mokslinėse iniciatyvose, gauti finansavimą iš įvairesnių šaltinių.

1.6. Dabarties kontekste naujas pavadinimas gali praplėsti Centro auditoriją ir padidinti visuomenės suinteresuotumą jo veikla. Platesnė tema suteikia galimybę kalbėti ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie totalitarizmo apraiškas šiuolaikinėje visuomenėje, skatinti diskusijas apie demokratijos vertybes, žmogaus teises ir pilietinį atsparumą. Tai ypač svarbu įgyvendinant memorializacijos funkciją. Taryba kartu su HSM komitetu pritaria naujam Centro pavadinimui. Tuo atveju, jei tolesnių diskusijų metu naujam Centro pavadinimui nebūtų pritarta, rekomenduotume pasilikti prie ankstesnio pavadinimo, nekeičiant jo ir nepildant papildomais dėmenimis.

2. Dėl Centro uždavinių:

2.1. Centro veiklos uždavinių sistemiškas bei išsamus pateikimas yra svarbus ir vertintinas teigiamai. Tarybos HSM komiteto vertinimu, ypač svarbu, kad aiškiai išskiriami pirmasis ir antrasis uždaviniai. Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus.

2.2. Akcentuojant žinių sklaidos, ypač tarptautiniu lygmeniu svarbą, Centro veikla tampa dar reikšmingesnė. Totalitarinių režimų, ypač sovietmečio, nusikaltimai prieš Lietuvos gyventojus daugelyje pasaulio šalių yra mažiau žinomi. Tarptautinėje bendruomenėje daugiau dėmesio įprastai skiriama Holokausto temai, tuo tarpu kitų represijų (tokių kaip Lietuvos gyventojų trėmimai, jų persekiojimas) ir pasipriešinimo kovų matomumas yra ženkliai mažesnis. Centro dedamos pastangos šias tematikas iškelti ir pristatyti plačiajai tarptautinei bendruomenei yra strategiškai reikšmingos tiek istorinės tiesos ir atminimo išsaugojimo, tiek supratimo apie represinius režimus ir jų padarinius skatinimo aspektuose.

2.3. Rekomenduotina tikslinti uždavinių formuluotes, suderinant punktų ir papunkčių gramatinę bei loginę konsistenciją (ypač pirmojo uždavinio punkto ir papunkčių atveju).

2.4. Rekomenduotina apsvarstyti 5 straipsnio 1 dalies 1b papunktyje nurodyto uždavinio padalijimą į dvi dalis bei perkėlimą į 1c papunktį (du iš trijų šiame punkte nurodytų uždavinių susieti su konkrečiu istoriniu laikotarpiu, o 1b – ne).

2.5. Rekomenduotina tikslinti Projekto 5 straipsnio 4 dalies uždavinių formuluotes: 4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis: a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją; b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;

3. Dėl kolegialaus valdymo organo steigimo:

3.1. Projekte siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Centro Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Centro Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, organizuos pretendentų į Centro generalinius direktorius atranką, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.

3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo 3 organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti.

3.3. Tarybos HSM komiteto nuomone, Centro Tarybos įsteigimas užtikrintų efektyvesnį ir skaidresnį Centro valdymą dėl šių priežasčių:

- kolegialus valdymo organas, turintis platų visuomenės ir mokslo atstovų spektrą (11 ekspertų), gali prasmingiau orientuoti Centro veiklą, nes priimami sprendimai atspindės įvairių sričių ekspertų nuomones ir patirtį;

- platesnis idėjų generavimas. Esama struktūra, kurioje sprendimai priimami tik direktoriaus ir darbuotojų lygmeniu, gali riboti naujų idėjų generavimą ir įvairių perspektyvų įtraukimą. Centro Tarybos įsteigimas, kuriame dalyvauja išoriniai ekspertai, suteikia galimybę gauti naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris yra svarbus mokslinių tyrimų ir veiklos kokybei;

- kolegialus valdymas veikia kaip skirtingų interesų derinimo ir konsensuso priėmimo platforma, kas padidina sprendimų priėmimo skaidrumą ir atskaitomybę. Visuomenės ir mokslo veikėjų, kurie kadencijos Taryboje metu neina politinio pasitikėjimo pareigų, dalyvavimas užtikrina, kad Centro veikla būtų atviresnė, o tai didina tiek visuomenės, tiek Lietuvos ir tarptautinės akademinės bendruomenės pasitikėjimą Centru ir jo vykdomų tyrimų kokybe ir objektyvumu.

- Centro Taryba, atsakinga už ilgalaikių strateginių ir metinių veiklos planų tvirtinimą, užtikrina, kad Centro veikla būtų sisteminga ir orientuota į ilgalaikius tikslus. Tai padėtų Centre išlaikyti aiškią kryptį ir užtikrinti, kad jo veikla būtų tikslinga ir atitiktų nustatytus mokslinius bei visuomeninius tikslus.

3.4. Be projekte minimų Centro Tarybos kaip valdymo organo funkcijų, siūlytina įvardinti ir dvi papildomas, socialines-komunikacines funkcijas:

− Centro Taryba turėtų būti traktuojama ir kaip komunikacinis tinklas, kur žymiai didesnė dalis asmenų įsitraukia į Centro interesų atstovavimą, veiklos viešinimą ir aktualizavimą skirtingose visuomenės grupėse bei perteikia šių grupių lūkesčius ir pozicijas Centro valdymo organams;

− Centro Taryba kaip kolegialus organas gali plačiau vertinti ir mobilizuoti žymiai didesnius bei įvairesnius išorinius resursus Centro veiklų įgyvendinimui nei pavienis Centro direktorius.

Taryba kartu su HSM komitetu pritaria Centro Tarybos steigimui

Atsižvelgti

 

10

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2024-03-14, G-2024-2539

 

 

 

Vilniaus universiteto Teisės fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. vasario 12 d. raštas Nr. S-2024-587 (toliau – Raštas) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo prašoma:

1)    įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus.

2)    atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos;

3)    įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos – poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei.

 

Iš pateikto Rašto turinio galima spręsti, kad Įstatymo projektu siekiama padaryti Centras veiklą efektyvesnę, patobulinti esamą teisinį reguliavimą, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas, uždavinius, skirti didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai. Svarbiausi Įstatymo projekte numatyti pakeitimai – Centro uždavinių ir funkcijų patikslinimas, Centro pavadinimo pakeitimas į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“, kolegialaus valdymo organo – Totalitarinių režimų tyrimų centro Tarybos (toliau – Taryba) įsteigimas.

 

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro pavadinimą į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. Įstaigos pavadinimas įprastai teisinės reikšmės neturi. Numatant naują įstaigos pavadinimą teisė gali būti pažeidžiama kraštutiniais atvejais, tačiau šiuo atveju pavadinime nėra turinio, kuris galėtų būti laikomas neteisėtu. Įstatymo projekte nurodyta centro paskirtis yra vykdyti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą) ir siūlomas naujas įstaigos pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimo centras“ su šia paskirtimi tematiškai susijęs, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis neatitinka teisinių reikalavimų.

Įstatymo projekte Centro uždaviniai ir funkcijos apibrėžtos teisiškai korektiškai ir konkrečiai, sudaro prielaidas įgyvendinti esmines funkcijas, kurios Centrui yra priskirtos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl šiuo atžvilgiu pastabų neturime.

            Įstatymo projektu taip pat siūloma performuoti dabartinį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir keisti šiuo metu veikiančio Centro valdymo modelį įsteigiant naują valdymo organą – Tarybą. Šią Tarybą siūloma įsteigti siekiant sudaryti sąlygas efektyvesniam Centro tikslų ir uždavinių organizavimui ir ilgalaikės strategijos mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimui. Abejonių kelia Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Taryba sudaroma iš „visuomenės ir mokslo veikėjų“. Tokia sąlyga gali neatitikti teisinio aiškumo principo, kadangi jos formuluotė yra neformalaus pobūdžio ir projekte nėra apibrėžta koks kandidatas į Tarybos narius neatitiktų šių požymių, t. y. negalėtų būti laikomas „visuomenės ir mokslo veikėju“. Aukštesnės galios teisės aktai nesuponuoja imperatyvios pareigos numatyti ir konkretizuoti tokį požymį, todėl aptariama nuostata galėtų būti pašalinta ir kandidatų (atitinkančių kitus reikalavimus) tinkamumo įvertinimas šiuo atžvilgiu gali būti paliekamas Seimo diskrecijai, kuri turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Centro paskirtį. Kitais atžvilgiais nėra pagrindo manyti, kad kolegialaus valdymo organo sukūrimas neatitiktų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Tokio pobūdžio pakeitimas gali būti priskiriamas teisinio reguliavimo tikslingumo vertinimui, kurį teismai palieka įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl teisinių pastabų dėl Tarybos poveikio Centro valdymui ir veiklos kokybei neturime.

Atsižvelgti

 

11

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2024-02-06, Seimo kanceliarijoje GAUTA

2024-03-19 Nr.:G-2024-2707

 

 

 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdyba nepritaria Lietuvos Respublikos Lietuvos  gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 naujai redakcijai, išdėstytai taip: „ Lietuvos Respublikos Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas Nr. VIII-238“

Esame įsitikinę, kad naujasis centro pavadinimas, eliminavus sąvoką „genocidas“, neatspindės Lietuvos gyventojų tremčių, žudynių, kankinimų ir kitų nusikaltimų žmogiškumui, įvykdytų okupacijų laikotarpiu.

Reikalaujame, kad aukščiau minėto įstatymo 7 straipsnyje „Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai“, 2 punkte būtų numatyta į tarybos sudėtį įtraukti bent du asmenis  iš LPKTS, kurių kvalifikacija atitiktų 7 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

Pabrėžiame, kad atkūrus nepriklausomybę, LPKTS iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo  centras. Manome, kad į tarybą  LPKTS valdybos deleguotų asmenų, asmeniškai patyrusių genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmogiškumui dalią, patirtis leis efektyviai atlikti tarybos nariui deleguotas funkcijas.

Atsižvelgti

 

 

Į šį reikalavimą atsižvelgta, lieka senas pavadinimas.

12

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos XXVII suvažiavimas, Rezoliucija, 2024-04-13

 

 

 

LPKTB griežtai prieštarauja dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo, veiklos ir valdymo pertvarkymo

Argumentai

1. Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes daugiau kaip dvidešimt tūkstančių nužudytų partizanų, ryšininkų ir šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų trėmimai, (planavo ištremti virš septynių šimtų tūkstančių) kitaip kaip tautos genocidas negalima vadinti. 2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais.

 

Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 priimtą Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo 135 valstybės; Lietuva prisijungė 1992), genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei.

Pritarti

 

 

Į šį reikalavimą atsižvelgta, lieka senas pavadinimas.

13

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos XXVII suvažiavimas, Rezoliucija, 2024-04-13

 

 

 

2. Pakeitus pavadinimą stipriai susiaurima tiriamoji veikla apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis toliau privalo būti tyrimų objektu.

Dar daugiau manytume reikalinga išplėsti tyrimų laikotarpį nuo Rusijos imperijos (Abiejų tautų respublikos - ATR) okupacijos 1772 m. – 1918 m. Tiriant kovas už ATR nepriklausomybę, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų, Kražių skerdynes, spaudos draudimą ...

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į kitus pasiūlymus, siūloma nustatyti, kad Centro atliekamų tyrimų laikotarpis būtu nuo 1918 m. iki 1993 m.

14

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos XXVII suvažiavimas, Rezoliucija, 2024-04-13

 

 

 

3 Prieštaraujame dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centras) valdymo reformos kai įkuriama išorinė taryba (Taryba). Kuri nustato tyrimų kryptis, formuoja įstaigos biudžetą, parenka vadovo kandidatūrą. Centro veikla ir jo vadovas tampa labiau priklausomas nuo Tarybos įgeidžių. Seimas nušalinamas (primename tai Seimo įsteigta įstaiga) nuo pareigos rūpintis istorinės atminties politikos įgyvendinimo ir kontrolės, paliekant minimalią valią balsuoti.

Nepritarti

Taryba, kaip kolegialus organas, į kurį būtų sukviesti autoritetingi ir gerbiami savo srities specialistai, pasitarnaus gerinant Centro veiklą. 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1

 

 

Pritardami iš dalies Seimo narių pasiūlymo 1 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą, atitinkamai ir Centro pavadinimą, bei juos išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras“.

 

Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą, išsiųstą visiems Seimo nariams, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei bei Centre gautą 2024 m. vasario 7 d. Nr. 5R-23, neprieštarautume, kad būtų paliktas tas pats tiek Įstatymo, tiek atitinkamai ir Centro, pavadinimas, t. y. „Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“.

Nepritarti

Pavadinimo keitimas yra jautrus klausimas, nes dabartinis pavadinimas ne tik konkrečiai ir aiškiai nurodo Lietuvos gyventojų patirtus nusikaltimus kaip genocidą, bet ir pabrėžia aktyvų pasipriešinimą represiniams režimams. Šis pavadinimas yra ypač svarbus aukoms ir jų šeimoms, nes jis pripažįsta jų patirtas kančias ir neteisybę. Pavadinimas turi politinį aspektą, pabrėždamas ir įtvirtindamas patirto genocido bei rezistencijos istorinę ir teisinę svarbą.

2.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1

 

 

Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 2 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 13 punktą, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 įsipareigojo laikytis 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir prisijungė prie kitų Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų, 1992 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. I-2476 prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai;

remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis;

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1990 kovo 11 d.;

pažymėdamas, kad 1920–1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas;

konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos;

primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.;

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu;

pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves;

pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė;

pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federacija vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas valstybes bei jų gyventojus;

konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos;

siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims;

siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga;

pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją;

pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi,

 

priima šį įstatymą.“

 

    Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus. Todėl, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpį, t. y. nuo 1918 m. vasario 16 d., tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą dėl naujo struktūrinio padalinio įsteigimo Centre ir tam būtinų tiek žmogiškųjų, tiek finansinių bei materialinių resursų papildomo skyrimo. Centro nuomone, tokiems tyrimams atlikti reikėtų naujų 5 etatų – minėto istorinio laikotarpio istorikams-mokslininkams įdarbinti, ir finansinių bei materialinių išteklių šių specialistų darbo užmokesčiui bei naujų darbo vietų įkūrimui. Jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus.

   Taip pat norėtume pažymėti ir tai, kad, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti istorinių tyrimų laikotarpį, tokiu atveju, tiek Projekte, tiek šiuose Centro pasiūlymuose reikėtų atitinkamai suderinti visus Projekte ir Centro pasiūlymuose nurodytus laikotarpius, juos papildant laikotarpiu, kad Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpis yra „nuo 1918 m. vasario 16 d.“. Centras galėtų papildomai pateikti tokius teksto (laikotarpių) patikslinimus.

Nepritarti

Perteklinis papildymas, kuris nieko nepasako apie institucijos veiklą, tikslus ir uždavinius.

 

Tai yra senos redakcijos įstatyme, nauju įstatymo projektu tobulinama teisės akto struktūra, mažintina preambulės dalis išskiriant tik pačius svarbiausius dėmenis, susijusius su Centro veikla ir uždaviniais, tyrimų ir memorializacijos (įamžinimo) kryptimis.

 

Balsavimo rezultatai:

4 – UŽ

4 – PRIEŠ

1 - SUSILAIKĖ

 

3.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (1)

 

 

        Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 3 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos teisinius pagrindus, principus, tikslą, uždavinius, funkcijas, valdymą, finansavimą ir atsakomybės taikymą už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas.“

Nepritarti

Šis įstatymas nenustato atsakomybės taikymo už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas, todėl toks papildymas yra netikslus.

4.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (2)

 

 

     Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“

Nepritarti

 

Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose.

5

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (2)

(1-10)

 

      Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 35 punktus, norėtume pasiūlyti 2 straipsnį papildyti 1-10 dalimis ir jas išdėstyti taip:

 

        2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„1.   Dokumentas – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, tarp jų ir skaitmeninės kilmės, suskaitmeninta informacija, analoginiai vaizdo ir (ar) garso įrašai.

2.     Genocidas – tai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, kuriais buvo organizuota, vadovauta ar dalyvauta juos žudant, kankinant, darant rimtus fizinius ar psichikos sužalojimus tos grupės nariams, deportuojant, tyčia sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį ir kurios lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą, prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms.

3.     Istorinės atminties objektai – vietos, vietovės, statiniai, įvykiai ir kiti reiškiniai, susiję su svarbiais, reikšmingais Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos įvykiais, faktais ir asmenybėmis (laisvės kovos, mūšiai, pasipriešinimas, rezistencija, jų dalyviai, aukos, nukentėjusieji, represijos, persekiojimas, nusikaltimai, žūties, tremties, kalinimo vietos, visuomeniniai judėjimai, pastatai, statiniai, paminklai, atminimo ženklai ir lentos, daiktai, dokumentai, žodinė informacija, atsiminimai, esantys žmogaus atmintyje ir neišsaugoti (neišreikšti) jokia materialia forma).

4.     Laisvės kovotojai – pasipriešinimo Lietuvos Respublikos okupacijoms, totalitariniams režimams dalyviai, kurie veikė siekdami nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės, jos teritorinio vientisumo atkūrimo ir atstatymo.

5.     Nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėję asmenys – Lietuvos gyventojai, kurie buvo totalitarinių, okupacinių režimų įkalinti, ištremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta, apribota laisvė; okupacijų metais dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų bei okupavusių valstybių slaptųjų tarnybų veiksmų suluošinti, praradę sveikatą, turtą; prievarta paimti į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams; persekioti dėl politinių motyvų; dėl politinių ar kilmės motyvų negalėjo įgyti mokslo cenzo, dirbti pagal specialybę, gyventi norimoje gyvenamojoje vietoje; dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą.

1.   Okupacija – faktinis laikinas kitos valstybės teritorijos (jos dalies) užėmimas ginkluotosiomis pajėgomis ir veiksmingas kontroliavimas. 

7.     Represijos – nacių Vokietijos ir SSRS okupacijų metais valdžios represiniai veiksmai prieš okupuotų valstybių gyventojus (asmens laisvės ar gyvybės atėmimas, priverstinis gydymas psichiatrijos įstaigoje, išsiuntimas iš valstybės ir pilietinių teisių panaikinimas, gyventojų grupių iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų, ištrėmimas, prievarta, smurtas, priverstinis darbas, laisvės apribojimas, kitoks asmens laisvių ir teisių atėmimas ar apribojimas pripažinus jį pavojingu valstybei ar politinei santvarkai dėl nacionalinių, etninių, rasinių, religinių, socialinių, ideologinių ar politinių motyvų).

8.     Rezistencija - Lietuvos gyventojų ginkluotas ir neginkluotas priešinimasis nacių valdomos Vokietijos okupacinio režimo politikai Lietuvoje (1941–1945 m.) ir Klaipėdos krašte (1939–1945 m.); antisovietinis judėjimas – priešinimasis 1939–1941 m. ir 1944–1990 m., kuris skirstomas į 1939–1941 m. laikotarpio Lietuvos pasipriešinimą (rezistenciją), partizaninį karą (1944–1953 m.) ir neginkluotą pasipriešinimą (rezistenciją) (1954–1990 m.).

   9.  Totalitarinis režimas – sovietų 1939–1941 m., 1944–1990 m. ir nacių 1939–1944 m. okupacijų laikotarpiais Lietuvos Respublikoje prievartos būdu įtvirtinta politinio režimo forma (sistema), siejama su fašizmo, nacizmo, socializmo ar komunizmo ideologijomis ar pažiūromis, pagrįsta neribota valstybės valdžia, diktatūra, absoliučios vykdomosios galios taikymu, cenzūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo ir kitokios nuomonės, siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės ir vykdžiusi ar vykdanti tokią kontrolę bei agresiją, prievartą, masinį terorą, genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines bei kitas represijas, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimus.

    10.   Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžiamos ir vartojamos tarptautinėse konvencijose, kituose įstatymuose, kodeksuose ir kituose teisės aktuose.“

Nepritarti

Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, pirmoji siūloma ,,Dokumento“ sąvoka, jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 5 d.

6

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (3)

 

 

          Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 4 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas“

Nepritarti

 

Atsižvelgiant į tai, kad komitetas nepritaria pavadinimo keitimui, pasiūlymas tampa neaktualus.

7

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (3)

(1)

 

     Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 5 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 4 punktus, norėtum pasiūlyti pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti totalitarinių režimų vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, represijas, persekiojimą, agresiją, tokių veikų apraiškas, sukeltus padarinius Lietuvai, kitoms valstybėms ir jų gyventojams, Lietuvos gyventojų rezistencijos procesus, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą; inicijuojanti minėtų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei padarinių teisinį įvertinimą; vykdanti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą.“

Nepritarti

Formuluotė per daug išplėsta. Pritarta iš dalies Teisės departamento pastabai ir pasiūlytai formuluotei.

 

Balsavimo rezultatai:

0 – UŽ

9 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

8

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (3)

(3)

 

          Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 6 punkto pasiūlymui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 5 punktą, siūlytume patikslinti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„3. Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras.“

Pritarti iš dalies

 

Pritarti dėl žodžių įrašymo: ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo).

 

Nepritarti siūlomam naujam pavadinimui.

9

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (3)

(4), (5), (6)

 

         Taip pat, norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 3 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip:

 

„4.       Centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

 

5.         Centro veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.

 

6.         Institucijos ir kiti asmenys privalo gerbti Centro nepriklausomumą, nesiekti daryti ir nedaryti įtakos Centrui ir jo darbuotojams, kai jie atlieka savo pareigas, nesikišti į Centro veiklą.“

Nepritarti

Siūlomas papildymas, susijęs su teisės aktais, kuriais savo veikloje vadovaujasi Centras  jau yra numatytas naujos redakcijos Centro keičiamų nuostatų 4 dalyje.

Pateikti pasiūlymai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

 

Balsavimo rezultatai:

2 – UŽ

7 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

10

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (4)

 

 

       Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, norėtume pasiūlyti patikslinti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„4 straipsnis. Centro veiklos tikslas ir uždaviniai.“

Nepritarti

 

Centro uždaviniai numatyti 5 str.

11

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (4)

(1)

 

         Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 7 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 6, 8, 16 punktus, siūlytume pakeisti 4 straipsnio 1 dalį, papildyti 4 straipsnį 2 dalimi ir jas išdėstyti taip:

 

„1. Centro veiklos tikslas – istorinės tiesos ir istorinio teisingumo atkūrimas, padedant formuoti valstybės politiką, strategiją ir jas įgyvendinant lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės laisvės kovų, rezistencijos, išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo tyrimų, istorinės atminties išsaugojimo, informacijos sklaidos, muziejinės veiklos, edukacijos srityse, taip pat, inicijuojant totalitarinių režimų vykdytų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą ir jos gyventojus teisinį įvertinimą.

 

2. Centro uždaviniai – vykdyti mokslinius ir kitus tyrimus apie: totalitarinių, okupacinių režimų vykdytą 1939–1990 m. Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines ir kitas represijas, SSRS vykdytą 1990–1991 m. agresiją ir jos sukeltus padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą, rezistenciją, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis; inicijuoti totalitarinių, okupacinių režimų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus teisinį įvertinimą; vykdyti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją); atlikti edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą; atlikti ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.“

Nepritarti

Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.

 

Balsavimo rezultatai:

4 – UŽ

5 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

12

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

Taip pat norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„5 straipsnis. Centro funkcijos“

Nepritarti

 

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

13

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

(1)

 

           Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 6, 9-16 punktus bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti pakeisti 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip:

 

5 straipsnis. Centro funkcijos

„1. Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų kryptis, sudaro jų programas, jas įgyvendina:

 

1)         apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių totalitarinius režimus, okupacijas, jų politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius;

 

2)         renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis, taip pat su Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu;

 

3)         Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos);

 

4)         rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius;

 

5)         sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;

 

6)         vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas;

 

7)         kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas;

 

8)         tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“

Nepritarti

 

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje.

14

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

    Taip pat, iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 3, 6, 9-16 punktus, bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 2 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip:

 

„2.    Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją:

 

1)          vykdo tremties, kalinimo, laisvės kovų, rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis;

 

2)          inicijuoja, organizuoja, dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;

 

3)          inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais;

 

4)          bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;

 

5)          rengia, teikia siūlymus ir istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis datomis ir sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo;

 

6)          rengia, organizuoja, dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje;

 

7)          renka, kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu;

 

8)          renka, kaupia, sistemina, konsultuoja, teikia informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius objektus, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“

Nepritarti

 

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

15

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras šiuo metu jau vykdo funkciją dėl žuvusių laisvės kovotojų palaikų paieškų ir tokių palaikų identifikacijos (tokiai funkcijai vykdyti 2022 m. Centre įsteigtas naujas „Paieškų ir identifikavimo skyrius“, dėl šios funkcijos išsamaus vykdymo 2021 m. gruodžio 7 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies bei kitų teisės aktų pakeitimai), todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

     „3.  Centras, remdamasis istoriniais-archyviniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiuo tikslu organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“

Nepritarti

 

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

16

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

        Taip pat norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras jau nuo 1997 m. vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo,  Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo ir eilės kitų Seimo bei Vyriausybės priimtų teisės aktų (iš viso apie 20 teisės aktų) nuostatomis), todėl siūlytume papildyti 5 straipsnį 4 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 2) punktais ir tai išdėstyti taip:

 

   „4. Centras vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:

1)     pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą; rengia, dalyvauja rengiant įstatymų, teisės aktų projektus, kitus dokumentus dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais);

2)     Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje dėl šių asmenų pilietinių teisių atkūrimo atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas.“

Nepritarti

 

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

17

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

          Norėtume pažymėti ir tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 963 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą“, jau nuo 2021 m. birželio 10 d. įgyvendina Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalių, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas,  todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

„5.   Centras vykdo Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas.“

Nepritarti

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

18

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

    Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jau nuo 2022 m. gruodžio 13 d. įgyvendina šio įstatymo bei Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimų Nr. XIV-2029 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir Nr. XIV-2030 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ nuostatas, todėl, atsižvelgiant ir į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

„6.   Centras atlieka viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos; organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą.“

Nepritarti

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

19

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Centras nuo pat jo įsteigimo dienos sėkmingai ir intensyviai bendradarbiauja su visomis Lietuvos ir atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, taip pat į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina anksčiau paminėto Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, bei į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti 5 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

„7.       Centras bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, vykdančiomis šio įstatymo nustatytų sričių ir laikotarpių tyrimus, įamžinimą (memorializaciją); inicijuoja, organizuoja arba dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, bendrus tarptautinius, tarpinstitucinius projektus, edukacinius ir kitus renginius; taip pat dalyvauja minėtų institucijų organizuojamuose, įgyvendinamuose projektuose, programose ar kituose renginiuose dėl Rusijos Federacijos sukeltų karinių konfliktų, vykdytų ir vykdomų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, agresijos bei padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus.“

Nepritarti

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

20

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (5)

 

 

Taip pat, dar kartą norėdami atkreipti dėmesį į šio rašto 18 ir 19 punktuose nurodytas aplinkybes, kad Centras nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 2 punkto nuostatas, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

„8.       Centras vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų, kitų duomenų sklaidą apie šio įstatymo nustatytų laikotarpių totalitarinius, okupacinius režimus, jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, represijas; sudaro galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.“

Nepritarti

Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje

21

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (6)

(1)

 

         Pritardami Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą („Centro valdymas ir struktūra“)), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, skiriamas ir atleidžiamas šio įstatymo 7 straipsnio 1-6 dalyse nustatyta tvarka, kuris organizuoja Centro veiklą, kad būtų pasiekti Centro veiklos tikslai, įgyvendinti uždaviniai bei atliekamos funkcijos, yra tiesiogiai atsakingas už Centro strateginio veiklos plano įgyvendinimą, sprendžia Centro kompetencijai priklausančius klausimus, atstovauja Centrui Lietuvos ir užsienio valstybių, savivaldybių institucijose, įstaigose, organizacijose, vykdo ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

Nepritarti

 

Be jokio teisinio ir loginio pagrindo siūloma atsisakyta generalinio direktoriaus paskyrimo į pareigas tvarkos, atsisakius reguliavimo, kad į šias pareigas Centro generalinį direktorių skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu, todėl siūloma nepritarti nurodytam siūlymui. Įstatymas privalo numatyti kokia yra Centro generalinio direktoriaus  paskyrimo į pareigas tvarka, priešingu atveju tai neatitiktų teisinio aiškumo principo. Siūlytina palikti įstatymo projekte siūlomą tvarką, o ne ją eliminuoti.

 

Balsavimo rezultatai:

2 – UŽ

7 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

22

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (6)

(2)

 

       Pritariant Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams,  atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 punkto argumentus, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2. Centro struktūrą, kurią sudaro departamentai, grupės, skyriai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir kiti padaliniai, nustato ir tvirtina Centro generalinis direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais bei atsižvelgdamas į Centro uždavinius, funkcijas, kompetenciją, strateginius, metinius Centro veiklos planus.“

Nepritarti

Siūlymas perteklinis. Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas jau nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina įstaigos struktūrą.

 

Balsavimo rezultatai:

4 – UŽ

5 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

 

23

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (6)

(3)

 

           Pritariant Seimo narių pasiūlymo 10 punkto argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18, 22 ir 23 punktų argumentus, siūlytume pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„3. Strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo, jų įgyvendinimo bei kitais Centro sprendžiamais klausimais Centro generalinis direktorius gali sudaryti komisijas (konsultacines, ekspertines, mokslinės krypties darbo grupes, tarybas, komitetus ir pan.), esant poreikiui, pasitelkti valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų, asociacijų, tarp jų – ir tarptautinių, atstovus, mokslininkus, specialistus, konsultantus, tyrėjus ir (ar) ekspertus, tai suderinęs su šių organizacijų vadovais.“

Nepritarti

Analogiškas reguliavimas jau yra numatytas Centro nuostatuose.

 

Balsavimo rezultatai:

3 – UŽ

6 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

 

24

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

6

4

 

          Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„4. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę Centro veiklos ataskaitą. Apie savo veiklą Centras visuomenę informuoja Centro interneto svetainėje ir prireikus kitose visuomenės informavimo priemonėse.“

Nepritarti

 

Šios nuostatos jau yra atlieptos.

25

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (6)

(5)

 

Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 12 ir 13 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17, 18, 24 ir 25 punktų argumentus, Teisingumo ministerijos išvadą (tačiau šiai nepritariant dėl Teisingumo ministerijos atstovo neteikimo į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narius), siūlytume pakeisti 6 straipsnio 5 dalį, šią dalį papildyti 1) - 4) punktais bei tai išdėstyti taip:

 

„5. Prie Centro veikiančios komisijos:

1)       Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija, kuri yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Šią komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos personalinę sudėtį minėtų institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus, darbo reglamentą, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus ir Kario savanorio pažymėjimo, Laisvės kovų dalyvio pažymėjimo formas ir šių pažymėjimų išdavimo bei apskaitos tvarkos aprašą tvirtina Centro generalinis direktorius. Šią komisiją techniškai aptarnauja Centras, jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;

 

2)       Laisvės gynėjo teisinio statuso komisija, kuri priima sprendimus dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytų institucijų atstovų šių institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus ir Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus tvirtina Centro generalinis direktorius. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;

 

3)       Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija, kuri teikia Centrui išvadas dėl viešojo objekto atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nurodytų institucijų atstovų Centro teikimu sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas nutarimu. Komisijos veikla finansuojama ir jos narių darbas komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.

 

4)       šio straipsnio 5 dalyje išvardintų komisijų nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai; jie taip pat turi pateikti šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, kuriuos pateikus, jie negali būti skiriami išvadintų komisijų nariais.“

 

Taip pat, siekdami efektyvinti ir optimizuoti Centro veiklą, siūlytume likviduoti šiuo metu prie Centro veikiantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondą (toliau – Fondas) ir dalį jo funkcijų (remti šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių mokslinius ir kitus tyrimus bei istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą) perskirti atitinkamiems Centro struktūriniams padaliniams, praplečiant šiuo metu šių skyrių vykdomas funkcijas, t. y. papildomai pavesti „remti kitų įstaigų įgyvendinamus projektus, programas, susijusias su šio įstatymo laikotarpiais bei sritimis“. Tačiau, tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą ir dėl papildomo finansavimo skyrimo Centrui tokių naujų funkcijų vykdymui. Jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus.

Taip pat, jei būtų pritarta tokiam pasiūlymui (Centro padaliniams pavesti vykdyti naujas funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Fondas), tokiu atveju šio rašto 13-14 punktuose reikėtų atitinkamai suderinti tekste pateiktus pasiūlymus (Centras galėtų papildomai pateikti tokius pasiūlymų (funkcijų) patikslinimus).

Tuo atveju, jei būtų nepritariama tokiam pasiūlymui, norėtume pasiūlyti visas Fondo funkcijas perduoti vykdyti kitai, naujai įsteigtai ar steigiamai įstaigai ar organizacijai.

Pritarti iš dalies

Nepritarti Komisijų išrašymams, nes Komisijos veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus yra nurodytos keičiamame nuostatų projekte.

Siekiant teisinio aiškumo ir siekiant nustatyti, kad komisijų sąrašas nėra baigtinis, galima pasiūlyti papildyti Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalį 2 punktu ir dėstyti taip:

„kitos institucijos, veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus“.

 

Balsavimo rezultatai:

4 – UŽ

4 – PRIEŠ

1 - SUSILAIKĖ

 

26

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (6)

(6-13)

 

Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 6 straipsnio 6-13 punktų, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 21-26 ir 28-30 punktuose pateiktuose pasiūlymuose.

Nepritarti

 

Vadovaujantis ankstesnėmis pastabomis, šios dalys yra išdėstytos atskirame straipsnyje.

27

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

 

 

 

Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„7 straipsnis. Centro generalinio direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka“

Nepritarti

 

 

28

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

 

 

 

Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 18, 19, 20 ir 21 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 1-6 dalimis ir jas išdėstyti taip:

 

7 straipsnis. Centro generalinio direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka

„1.       Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu skiria ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Centro generalinio direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

 

2.         Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilyginą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atitinkantis šios straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme, kuris Centro generaliniam direktoriui taikomas tiek, kiek Valstybės tarnybos įstatyme numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas.

 

3.         Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta:

1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Centro generalinis direktorius;

2) jam mirus;

3) Seimo pirmininko ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas.

 

4.         Pasibaigus Centro generalinio direktoriaus kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol yra paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Seimo pirmininko paskirtas kitas valstybės pareigūnas arba Centro valstybės tarnautojas. Laikinai einantis Centro generalinio direktoriaus pareigas pareigūnas ar valstybės tarnautojas turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

 

5.         Centro generalinis direktorius Seimo nutarimu atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) atsistatydina savo noru;

2) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

3) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

5) netenka nepriekaištingos reputacijos;

6) jam panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka;

7) Seimas pareiškia juo nepasitikėjimą Seimo statuto nustatyta tvarka.

6.         Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o kai jo įgaliojimai nutrūksta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.“

Nepritarti

Išvadų rengėjai apsisprendė, kompetencijų pasiskirstymą tarp Generalinio direktoriaus ir Tarybos palikti tokį koks yra siūlomame įstatymo projekte.  

29

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

 

 

 

Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 7-8 dalimis ir jas išdėstyti taip:

 

„7.       Centro darbuotojų priėmimo į darbą (pareigas) ir atleidimo iš darbo (pareigų), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką, sąlygas, kitas socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kiti teisės aktai.

 

8.         Centro darbuotojai privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių, totalitarinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Šie duomenys pateikiami, jų patikrinimo tvarka ir atsakomybė už jų teisingumą nustatoma Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę nurodytus duomenis, negali eiti vadovaujančių pareigų Centre.“

Nepritarti

 

Tai reguliuoja kiti įstatymai

30

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

 

 

 

       Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 26 punktą, 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 31-32 punktuose pateiktuose pasiūlymuose, pakeisti Projekto 7 straipsnio  numeraciją bei jo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„8 straipsnis. Taryba“

Nepritarti

Žr. 23 Teisės departamento pastabą ir argumentus.

31

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (8)

 

 

Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, pakeisti 8 straipsnį ir jį papildyti 1-8 dalimis ir jas išdėstyti taip:

 

8 straipsnis. Taryba

„1.       Taryba yra ekspertinis visuomeniniais pagrindais veikiantis Seimo ir Centro patariamasis organas, kurio pagrindinė funkcija – rengti, teikti Seimui ir Centrui siūlymus Centro strateginių planų formavimo klausimais.

 

2.         Tarybos nuostatus, jos personalinę sudėtį iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimo valdybai, tvirtina Seimas nutarimu. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka patvirtinamas Tarybos darbo reglamentas, išrenkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Tarybos veikla, kurios pagrindinė forma yra posėdžiai, organizuojama Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka.

 

3.         Tarybą sudaro 12 narių – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro šių institucijų pasiūlyti pretendentai: vienas – Lietuvos Respublikos Prezidento, du – Seimo (vienas atrenkamas iš Seimo „mažumos“, kitas – iš Seimo „daugumos“ pasiūlytų pretendentų, abiejų pretendentų atranką vykdo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas), po vieną – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos muziejų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ir Lietuvos istorijos instituto pasiūlytą pretendentą.

 

4.         Tarybos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis. Asmuo, pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, negali būti skiriamas Tarybos nariu.

 

5.         Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:

1)         pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Tarybos narys;

2)         jam mirus;

3)         atsistatydinus savo noru;

4)         atleidus iš pareigų iš jį delegavusios institucijos ar organizacijos.

 

6.         Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol jį delegavusi institucija ar organizacija deleguoja ir yra paskiriamas naujas Tarybos narys.

 

7.         Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimas atšaukia Tarybos narį iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, kai:

1)         jį delegavusi institucija ar organizacija atšaukia iš Tarybos narių;

2)         Seimas priima nutarimą atšaukti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

3)         netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

4)         be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip trečdalyje Tarybos posėdžių per kalendorinius metus;

5)         praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

6)         jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

 

8.         Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Seimo kanceliarijai, kuri organizuoja šios Tarybos darbą, teikia jai visą techninę, finansinę bei kitą būtiną pagalbą.“

Nepritarti

Nepritarti siūlymams, Tarybos narių darbas siūlomu įstatymo projektu – apmokamas. Kviečiami savo sričių ekspertai, turinys vadybinės patirties, dirbti kolegialiame organe.

 

Pritarus siūlymui bus nepasiektas vienas pagrindinių įstatymo tikslų, kuriuo siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Tarybą, kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų, turinčių vadybinės patirties. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

Galima atsižvelgti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nario pateikimą siūlymą, išbraukiant vieną nuo rektorių konferencijos (pagal naują įstatymo projektą). Taip pat nesiūlome detalizuoti universitetų, neišskirti ir nediskriminuoti, kadangi rektorių konferencija – apima didesnį universitetų skaičių.

Nerekomenduojama plėsti Tarybos, nes 11 – jau ir taip nemažas, bet dar optimalus skaičius.

32

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (1)

 

 

      Atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 punkto argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio numeraciją ir patikslinti jo pavadinimą bei jį išdėstyti taip:

 

„11 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai“

Pritarti

 

Žiūrėti Teisės departamento 46 pastabą.

33

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

1 (11)

(2)

 

Taip pat, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 ir 47 punktų argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio 2 dalies numeraciją, šią dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:

 

9 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai

„2. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Vyriausybės sprendimu gali būti skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.“

Nepritarti

 

Pataisyta pagal Teisės departamento 46 pastabą.

34

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

 

 

 

         Taip pat, atsižvelgdami į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 49 punktų nuostatas, norėtume pasiūlyti papildyti Projektą 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 

„10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.“

Nepritarti

Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

35

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

 

 

 

      Taip pat norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 10 straipsnį 1 ir 2 dalimis ir jas išdėstyti taip:

 

       10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus

„1.       Bet koks trukdymas atlikti totalitarinių režimų vykdyto Lietuvos gyventojų genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, rezistencijos tyrimus, nustatyti istorinę tiesą, vykdyti ir kitus šio Įstatymo Centrui nustatytus uždavinius bei funkcijas negali būti pateisinamas jokia priežastimi, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

2.         Už trukdymą vykdyti šio Įstatymo nuostatas, taip pat vilkinimą, turimų dokumentų, įrodymų, informacijos ir (ar) kitų duomenų slėpimą, naikinimą, atsisakymą, vengimą liudyti ir (ar) kitus panašius kliudymo veiksmus, taip pat padarytus dėl neveikimo ir (ar) neatsargumo, ir už Centro generalinio direktoriaus sprendimų, priimtų Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nustatyta tvarka, nevykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

36

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693

2

1, 3

 

Taip pat norėtume pasiūlyti numatyti ir Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą, t. y. kad „Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“ ir „Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Centras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Nepritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą, kuriame nustatomos naujos datos.

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu.

 

37

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr. G-2024-5623

1 (7)

(2)

 

Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymų 4 punkte išdėstytiems pasiūlymams, atsižvelgdami į tai, kad:

- Centras buvo įsteigtas dėl asmenų, kurie ypatingai nukentėjo nuo visų totalitarinių režimų ir okupacijų, jų atminimas yra įamžinamas, jų gyvenimų skaudžiomis patirtimis yra grindžiama Lietuvos istorija, jie kovojo prieš totalitarinius režimus, jų pastangomis / aukų dėka Lietuva išliko, šiems asmenims yra suteikiamas teisinis statusas, tai būtent jų patirtys tiriamos ir jų prisiminimai, kaip įrodymai, renkami, saugomi, tokiais įrodymais remiantis tiriami prieš juos padaryti nusikaltimai ir t. t., todėl turime ypatingai atsižvelgti į šios grupės žmonių pasiūlymus, įžvalgas ir patarimus, 

- šią žmonių grupę vienijančių organizacijų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio ir kt. narių skaičius yra tikrai reikšmingai didelis (negalutiniais duomenimis - virš 56 tūkstančių narių),

- Seimo narių pasiūlymai teikiami dėl Centro veiklos pagerinimo / sustiprinimo, todėl Centro darbuotojai tiesiogiai žino visus vidinius įstaigos poreikius, pajėgumus, trūkumus bei galimybes, tai būtų kaip „ekspertinis balsas iš vidaus“ – todėl Centras turi turėti svarią, reikšmingą ir stiprią poziciją tokio organo veikloje,

- Biudžetinių įstaigų įstatyme yra nurodytas analogiškas organas - Stebėtojų tarybos - ir jo sudarymo tvarka, t. y. šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad <…> biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai turi sudaryti ne mažiau, kaip 1/5 biudžetinės įstaigos <...> tarybos narių skaičiaus <…>, 14 straipsnio 1 dalies nuostata, kad <...> taryba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 5 narių, bet ne daugiau kaip iš 15 narių <...>,

- atsižvelgiant į tai, kad Centras yra Seimui atskaitinga valstybės biudžetinė įstaiga, todėl ir siūlomas patariamasis organas turi būti sudaromas iš tokio paties ar panašaus lygmens įstaigų ar valstybės įmonių, galinčių pasidalinti gerąja valdysenos patirtimi,

- atsižvelgiant į tai šiuo metu esantį Centro darbuotojų skaičių – 140, Seimo narių pasiūlymai dėl Tarybos 14 narių skaičiaus sudarytų 10% Centro darbuotojų skaičiaus, tačiau toks siūlomas didelis tarybos narių skaičius niekaip nesiderina su Projekto rengėjų akcentuojama „gerosios valdysenos praktika“,

- atsižvelgiant į labai plačias galimybes Seimo nariams pateikti iš Seimui atskaitingų įstaigų – Mokslo tarybos, bei kitų institucijų, tarp jų ir Lietuvos universitetų (šių visų įstaigų atstovai tikrai patars ir moksliškumo kėlimo, ir ekonomikos, vadybos klausimais);

- atsižvelgiant į labai plačias galimybes Prezidentui ir Vyriausybei pateikti iš atskaitingų / pavaldžių valstybės biudžetinių įstaigų, taip pat ir iš Lietuvos generalinės prokuratūros (teisės mokslo sritis, jos atstovas jau yra Pasipriešinimo (rezistentų) dalyvių teisių komisijos sudėtyje), ir iš Istorijos instituto, Teisės instituto, Nacionalinio architektūros instituto ir kitų Vyriausybei / Ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat – Muziejų asociacijos, Dvarų asociacijos, Leidėjų asociacijos ir kitų bendruomenių / nevyriausybinių organizacijų.

- atkreipiant dėmesį į būtinybę išvengti interesų konflikto, kuris neabejotinai kils, jei bus didžioji dauguma universitetų atstovų, taip pat į viešai skelbiamą Statistiką (ji pateikiama tik trumpai ir tik palyginimui dėl „skaičių“ ), kad valstybės įmonėse:

 Turto bankas (240 darbuotojų) - valdyba – 5 nariai, vienas iš jų darbuotojų atstovas, gerosios valdysenos indeksas A;

 Lietuvos monetų kalykla (46 darbuotojai) - valdyba – 5 nariai, gerosios valdysenos indeksas A;

 Investicijų ir verslo garantijos - valdyba – 5 nariai, gerosios valdysenos indeksas +A;

 Lietuvos radijo ir televizijos centras (148 darbuotojai) - valdyba – 3 nariai, gerosios valdysenos indeksas +A.

Universitetuose:

VU -  turi Konstitucijoje nustatytą autonomiją; akademinių darbuotojų skaičius - 3407, taryba - 11, senatas – 46.

VDU - taryba - 11, senatas – nuo 61 iki 71, struktūra: 10 fakultetų, Švietimo akademija, Žemės ūkio akademija, Užsienio kalbų institutas, VDU Botanikos sodas, 8 departamentai ir kiti neakademiniai padaliniai; 2 savivaldos organizacijos: Studentų atstovybė ir Profesinė sąjunga; 7 viešosios įstaigos.

MRU - steigėjas Seimas, darbuotojų apie 650, taryba – 9, senatas – 28, studentų apie 7500;

 

todėl norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 10 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 4 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro: 

1)                  trys asmenys, pateikti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio;

2)                  trys asmenys, pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro;

3)                  du asmenys, pateikti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų;

4)                  vienas asmuo, pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidento;

5)                  vienas asmuo, pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 

Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų ir organizacijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją, sekretorių.“

Nepritarti

 

Komiteto nariai apsisprendė pritarti J. Šiugždinienės pasiūlymui dėl Tarybos sudėties.

38

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr. G-2024-5623

1 (7)

(3)

 

 

Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 8 punkte išdėstytiems pasiūlymams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai, kad yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. Tarybos nariai privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių, totalitarinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Šie duomenys pateikiami, jų patikrinimo tvarka ir atsakomybė už jų teisingumą nustatoma Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę nurodytus duomenis, negali būti skiriamas Tarybos nariu.“

Nepritarti

Šioms nuostatoms jau yra atliepta atsižvelgiant į kitus pasiūlymus.

39

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr. G-2024-5623

1 (7)

(12)

 

 

Norėtume atkreipti dėmesį, į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje svarstant 2025 metų valstybės biudžeto projektą ir Centrui skirtus asignavimus 2025 metams, juose nėra numatyti asignavimai tokios Tarybos narių veiklai apmokėti. Be to, 2025 metams Centro darbo apmokėjimo fondas paliktas toks pat kaip 2024 metais, nors prognozėse nurodoma, kad vidutiniai atlyginimai 2024 m. kils apie 10 %. Pažymėtina, kad šiuo metu Centro vidutinis atlyginimas sudaro 1700 eurų, nors vidutinis Lietuvos - 2000 eurų, o vidutinis Vilniaus darbuotojo - 2200 eurų iki mokesčių. Todėl patvirtinus Centro Tarybos narių darbo apmokėjimą, iš dalies bus mažinamas kitų Centro darbuotojų apmokėjimas ir dar papildomai reikės atleisti mažiausiai 6 darbuotojus. Realūs pavyzdžiai iš dabartinės praktikos: 1) Centre įsteigtas naujas Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrių, kurio veiklai lėšų metinis poreikis 300 tūkst. eurų, tačiau jau 3 metus iš eilės tokiai veiklai skiriama tik po 100 tūkst. eurų; 2) „Desovietizacijos“ (Draudimo propaguoti  totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas) įstatymo įgyvendinimas – pagal šį įstatymą „Desovietizacijos“ komisija veiklą pradėjo nuo 2023-05-01, tačiau 2023 metais šiai veiklai nebuvo skirta nei 1 euro; 2024 metams Centras šiai veiklai prašė skirti 180 tūkst. eurų, tačiau buvo skirta tik 82 tūkst. eurų ir iš šios sumos dar reikia sumokėti komisijos nariams už 2023 m. atliktus darbus.

Atsižvelgiant ir į tai, kad Tarybos veikla turi būti patariamojo pobūdžio, Tarybos nariai galėtų dirbti visuomeniniais pagrindais, t. y. nemokant jiems atlygio už dalyvavimą Tarybos posėdžiuose.

Be to, jei Taryba patarinės Centrui - todėl jei iš Centro biudžeto bus mokamas atlyginimas Tarybos nariams - reiktų įvertinti ir didelę interesų konflikto galimybę. Todėl gal būtų galima apsvarstyti galimybę, ar nereikėtų tokiu atveju vadovautis kaip analogija Biudžetinių įstaigų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir tokios patariamosios tarybos nariams mokėti atlyginimą iš Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo užmokesčio fondo.

 

Todėl, remdamiesi šiais faktais, norėtume nepritarti Seimo narių pasiūlymų 9 punkte išdėstytiems pasiūlymams ir norėtume pateikti  alternatyvius pasiūlymus pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„12. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Seimo kanceliarijai, kuri organizuoja šios Tarybos darbą, teikia jai visą techninę, finansinę bei kitą būtiną pagalbą.“

 

Arba taip:

 

„12.Tarybos nariai pareigas vykdo visuomeniniais (savanoriškos veiklos) pagrindais“.

Nepritarti

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir gautą pasiūlymą, kuriam pritarta, ši dalis yra išdėstyta taip:

„Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

40

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr. G-2024-5623

1 (8)

 

(1)

 

          Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymų 10 punkto pasiūlymui, norėtume pasiūlytume pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Taryba:

Taryba rūpinasi parama Centrui ir teikia Seimui bei Centro generaliniam direktoriui siūlymus ir (ar) nuomonę dėl:

1)      Centro mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių;

2)      Centro veiklos ir valdymo, ilgalaikių strateginių veiklos planų;

3)      Centro veiklos ir valdymo, mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;

4)      Centro Mokslo krypties komisijos ir Istorinės atminties įamžinimo krypties komisijos sudėčių ir jų nuostatų;

5)      Centro generalinio direktoriaus metinių veiklos tikslų;

6)      Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos;

7)      Seimui teikia pretendentų į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas kandidatūrų sąrašą, organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;

8)      Seimui teikia savo metinės veiklos ataskaitas.“

Nepritarti

Dėl tarybos kompetencijos ir kompetencijų pasidalinimo su Generaliniu direktoriumi yra apsispręsta palikti (atsižvelgiant į kai kurias pastabas) kaip yra siūloma projekte.

41

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-5902

1 (8)

(1)

(2)

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyta kas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, Centras patenka į įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asignavimų valdytojų grupę. Lietuvos Respublikos strateginio valymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai (arba jas teikia tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, išskyrus Mokslo ir studijų įstatymą). Projekte pateikta nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui, kur asignavimų valdytojai atsakingi už biudžeto valdymą, paskirstymą ir kontrolę bei Strateginio valymo įstatymui ir su šiuo įstatymu nesuderinta.

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome išdėstyti taip:

„2) Teikia išvadą dėl Centro ilgalaikio strateginio veiklos plano, ir metinio veiklos plano, atlieka jų įgyvendinimo priežiūrą;“

Nepritarti

Dėl Tarybos kompetencijų apsispręsta ir pritarta P.Kuzmickienės (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui.

42

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-5902

1 (8)

(1)

(2)

Siekiant išvengti asmens duomenų atskleidimo, siūlome pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,6) Centro generalinio direktoriaus siūlymu teikia išvadą dėl Centro biudžeto paskirstymo aprašo projekto. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius pateikia nuasmenintus Centro finansinius dokumentus ir ataskaitas;“

Nepritarti

Dėl Tarybos kompetencijų apsispręsta ir pritarta P.Kuzmickienės (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui.

43

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-5902

1 (8)

(1)

(9)

Galiojančioje Centro įstatymo redakcijoje yra nurodyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė, komisiją techniškai aptarnauja Centras. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.“ Šio straipsnio 18 ir 20 dalyje apibrėžtas viešojo administravimo turinys bei subjektas. Minimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos viešojo administravimo sritys, tarp jų ir administracinis reglamentavimas. Siūlytume įvertinti ar būtina Tarybai suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir atitinkamai jų veiklą grįsti ir Viešojo administravimo įstatymu.

Siūlytume Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkto „Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus“ atsisakyti ir Centro nuostatuose įtvirtinti: „Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Centro generalinis direktorius. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras“.

Nepritarti

Dėl Tarybos kompetencijų apsispręsta ir pritarta P.Kuzmickienės (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui.

44

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-5902

2

1

 

Norėtume atkreipti dėmesį, į tai, kad 2024 metais lėšos Tarybos narių veiklai apmokėti nėra numatytos. Centro darbo apmokėjimo asignavimai 2024 metams pilnai išdalinti ir paskirstyti, todėl apmokėti Tarybos narių ir Tarybą aptarnaujančių darbuotojų darbą 2024 metais nėra jokių galimybių, be to iš 2024 m. asignavimų buvo sumokėta neplanuotos išlaidos Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai už darbus 2023 metais, kadangi priimant įstatymą, šios komisijos darbo apmokėjimui 2023 metais asignavimų nebuvo skirta visai.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje svarstant 2025 metų valstybės biudžetą ir Centrui skirtus asignavimus 2025 metams, juose taip pat nėra numatyti atitinkami asignavimai, tačiau Seime svarstant 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, yra galimybė tai įvertinti.

 

Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“

Nepritarti

Komitetas apsisprendė ir siūlo kitas datas.

Žiūrėti Komiteto pasiūlymą.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

 

 

 

I

Argumentai:

Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes niekas nepaneigs, kad Sovietų Rusija, o vėliau SSRS siekė okupuoti, o vėliau – tam pavykus – vykdyti genocidą prieš Lietuvos gyventojus (žudymai ir kankinimai, priverstiniai trėmimai į Sibirą, egzekucijos ir nužudytųjų demonstracijos viešose vietose, brutalios priemonės kovose prieš Lietuvos partizanus ir vėliau). Be to, nacių vykdytas Lietuvos gyventojų (daugiausiai žydų) žudymas-holokaustas (1941-1944) yra genocidas.

2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais.

Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 priimtą Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo 135 valstybės; Lietuva prisijungė 1992), genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei.

 

„Genocido“ sąvokos atsisakymas pavadinime niekaip nedera ir su nacių vykdytu žydų žudymu – holokaustu. Be to, dabartinio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu.

Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“

Nepritarti

 

​Po daugelio gautų pasiūlymų svarstymo ir diskusijų projekto iniciatoriai atsisakė sumanymo keisti įstatymo pavadinimą.

 

 

2

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1

 

 

B

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

TOTALITARINIŲ REŽIMŲ OKUPACIJŲ, GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMŲ CENTRO

ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 kovo 11 d.;

pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas;

konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos;

primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.;

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu;

pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves;

pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė;

pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas;

siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus;

siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918 – 1944–1953 m. partizaninio karo, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga;

pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją;

pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi,

priima šį įstatymą.

Pritarti iš dalies

Komiteto nariai apsisprendė:

1. nepritarti tai daliai, kuria siūlomas kitas  įstatymo pavadinimas

 

Balsavimo rezultatai:

Bendru sutarimu

 

2. Nepritarti žodžių fizinis ir kultūrinis, bei ir autoritarinių  įrašymui (šiuos žodžius išbraukiant ir kitose teksto vietose).

 

Balsavimo rezultatai:

6 – UŽ

2 – PRIEŠ

0 – SUSILAIKĖ

 

3. Nepritarti žodžio “okupuotas” įrašymui kalbant apie Vilniaus kraštą 1920-1939 m. (šį žodį išbraukiant ir kitose teksto vietose).

 

Balsavimo rezultatai:

5 – UŽ

3 – PRIEŠ

0 – SUSILAIKĖ

 

Atsižvelgiant į tai, naujai išdėstytų Centro veiklos uždavinių straipsnyje, 1 d. 1 p. b papunktį išdėstyti taip:

 

„b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu ir pasipriešinimo jai laikotarpiu;“

 

 

3

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (1)

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.

 

Nepritarti

 

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

4

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (3)

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinis statusas“

 

Nepritarti

 

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

 

5

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (3)

(1)

 

 

Argumentai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu.

Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų.

1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais.

1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m.

1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu.

Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose.

Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“.

Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija.

Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). yra valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1918-1923 m. Lietuvos nepriklausomybės kovas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte Lenkijos okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos komunistų partijos, komunizmo ir nacizmo nusikaltimus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.“

Nepritarti

Nėra tikslinga aprašant statusą vardinti visas vykdomas veiklas ir tikslus, kurie yra išdėstyti kituose punktuose.

 

6

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (3)

(3)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“.

 

Nepritarti

 

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

 

7

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (4)

(1)

 

 

Argumentai:

Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo.

 

Pasiūlymas:

„4 straipsnis. Centro veiklos tikslas

1. Centro veiklos tikslas – totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“

 

Nepritarti

Atsižvelgiant į priimtus kitus pasiūlymus ir sprendimus dėl šio straipsnio, šiam siūlymui nepritarta.

8

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (5)

(1)

(1)

 

Argumentai:

Lietuvos okupacijos, Lietuvos rezistencijos ir išsivadavimas XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių ir autokratinių režimų okupacijas ir Lietuvos pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome praplėsti Centro veiklos uždavinius.

 

Lietuvos Respublikos kovoje už savo Laisvę ir Nepriklausomybę, 1918-1923 metais būta daug sunkių momentų, kovos, rezistencijos. Atsikuriančiai Lietuvos valstybei teko kovoti su Sovietų Rusijos vadovaujamais bolševikais, Bermonto Avalovo kolčiakininkais – bermontininkais, Želigovskio “maištininkų” daliniais, įvairiais perversmininkais ir plėšikaujančiais susibūrimais. Didelę reikšmę Lietuvos gynyboje suvaidino ir partizanai, šauliai, pogrindžio organizacijos okupuotose teritorijose, todėl centro darbas neabejotinai turi apimti ir šį laikotarpį. Lietuvos rezistentai aiškiai suvokė savo kovos tęstinumą. Taip pat paminėtinos ir kruvinos kovos demarkacinėje zonoje, palikusios daug randų ir šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

“5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai

1. Centro uždaviniai: Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais.

1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:

a) 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;

b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;

a) c) 1918 – 1990 m. totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.), kuriame vykdytųi karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kitųi nusikaltimųai žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;

d) 1944 – 1953 m. Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpiu;

b) e) totalitarinių ir autoritarinių režimų, nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje Lietuvos ribų laikotarpiais;

c) f) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“

Pritarti iš dalies

 

Atsižvelgiant į tai, kad preambulėje atsisakyta žodžio okupacija koreguotinas ir šio pasiūlymo b papunktis.

 

Pasiūlymas:

„b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu ir pasipriešinimo jai laikotarpiu;“

 

9

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (6)

(2)

 

 

Argumentai:

Pagal šio įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.

Siūlome išbraukti Projekto 6 str. 2 dalį kaip perteklinę ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 2 dalį:

„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra

2. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba).“

 

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Taryba, kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų, turinčių nustatytų krypčių mokslo išsilavinimą bei patirtį. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.

Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. Papildomai pažymėtina, jog LR biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato draudimų įstaigai turėti kolegialių valdymo organą. Kolegialaus organo valdysena yra galima vadovaujantis LR biudžetinių įstaigų įstatymo  1 str.  2d. bei atsižvelgus į Centro veiklos išskirtinumą ir specifiką.

10

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (6)

(3)

 

 

Argumentai

Siūloma neatsisakyti ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro generalinio direktoriaus pareigas ir bus atsakingas už Centro planus ir veiklos kryptis. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Kandidatus Centro generalinio direktoriaus pareigoms atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

 

Nepritarti

 

Taryba padeda atrinkti kandidatus ir juos pasiūlo Seimo Pirmininkui ir neperima Seimo Pirmininko teisės teikti kandidatą Seimui.

11

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (6)

(8)

 

 

Argumentai:

Perteklinis Centro Tarybos vaidmuo, skiriant laikiną Centro direktorių, kuris nereikalingas, jei yra nustatyta, kad yra reikalingas Seimo valdybos pritarimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti šių pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Pritarti iš dalies ir dėstyti taip:

 

,,Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“

12

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (6)

(13)

(1)

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13. Prie Centro veikia:

1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro generalinis direktorius Taryba. Komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.“

Nepritarti

 

Šis pasiūlymas nėra šio įstatymo dalykas, nes laikotarpius reguliuoja kiti teisės aktai. Pasiūlyme minima Komisija veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatų patvirtinimo“, todėl šio įstatymo rėmuose nėra svarstoma apie chronologijos keitimą.

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu.

13

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (6)

(13)

(2)

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra

13. Prie Centro veikia:

2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, totalitarinių (komunistinių ir nacistinių) bei kitų okupacinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“

Nepritarti

 

Atsižvelgus į Vyriausybės išvadą ir P. Kuzmickienės pasiūlymą, šis pasiūlymas nebeaktualus.

14

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (7)

(1)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai

1. Taryba yra kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.

 

Nepritarti

Siūloma, kad Taryba būtų kolegialus Centro valdymo organas.

15

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (7)

(3)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai

3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“

Pritarti iš dalies

Žiūrėti Komiteto pasiūlymą, kur siūloma papildyti nuostata, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos taip pat jei priklausė komunistų partijai.

 

Balsavimo rezultatai:

2 – UŽ

6 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

 

16

Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28

1 (8)

(1)

(1)

 

Argumentai:

Nors Seimas tvirtinta Centro Tarybos sudėtį, Seimui už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai. Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1. Taryba:

1)      Rengia Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą ir teikia Centro generaliniam direktoriui, kuris jį tvirtina Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;

2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina rengia rekomendacijas Centro ilgalaikiusams strateginiusams veiklos planusams ir teikia pasiūlymus metinįiam veiklos planąui;

3) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;

4) svarsto pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamąos Seimui Centro veiklos metinęės ataskaitąos. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui Centro generaliniam direktoriui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo;

5) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašąo ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo;

6) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašąo. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo gali pateikti Centro finansines ataskaitas;

7) tvirtina teikia siūlymus dėl atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašąo;

8) skelbia ir organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;

9) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų;

10) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų.

 

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų, turinčių ekspertinių žinių ir vadybinės patirties. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui, o įstatymo projekte siūloma Taryba – kolegialus organas padės užtikrinti Centro efektyvesnį ir skaidresnį valdymą.

Tarybos funkcijų išskyrimas įstatymo projekte nurodo tik tai, kokiose srityse kolegialiai veiks Taryba. Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas.

Naujos redakcijos projekto vienas iš tikslų buvo suformuoti ne patariamąjį organą, o kolegialų dėl to, kad pagal dabartinę įstatymo redakciją ir nuostatus Centre galėjo formuotis patariamosios darbo grupės, tačiau šios neatliko efektyvaus darbo.

Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę.

Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Taip pat siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais.

Atsižvelgus į tai, siūloma pritarti P. Kuzmickienės ir kt. SN 36 pasiūlymui ir dėstyti taip:

,,1. Taryba:

1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;

2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikįus strateginįus veiklos planusą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę;

3) nustato Centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūri jo veiklą;

3)4) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;

4)5) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos;

5)6) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų  pareigas priimamiems asmenims;

6)7) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansinesius dokumentus ir ataskaitas;

7)8) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą;

8)9) skelbia ir organizuoja vykdo pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;

9)10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;

10) 11) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.”

17

Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

 

I

Argumentai:

Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais. 1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis.

Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų.

                                                                                  

Pasiūlymas:                                

Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatai“

Nepritarti

 

Lieka ankstesnis pavadinimas

 

18

Valdas Rakutis, 2024-03-08

 

 

 

B

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

TOTALITARINIŲ REŽIMŲ LAISVĖS KOVŲ TYRIMŲ CENTRO

ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos laisvės kovų istorija apima laikotarpį nuo 1795 spalio 24 d. ir tęsėsi iki 1993 rugpjūčio 31 d.;

primindamas, kad 1795 spalio 24 d., įvykus trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva neteko savo nepriklausomybės, o dabartinė Lietuvos teritorija buvo okupuota Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o okupacija tęsėsi iki pat 1918 vasario 16 d.;

pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas;

konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos;

primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.;

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu;

pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves;

pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė;

pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas;

siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus;

siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga;

pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją;

pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi,

priima šį įstatymą.

Nepritarti

Lieka senas pavadinimas. Atsižvelgiant į kitus pasiūlymus, sutarta, kad Centro tyrimų laikotarpis yra nuo 1918 iki 1993 m.

19

Valdas Rakutis, 2024-03-08

1 (1)

 

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.

 

Nepritarti

 

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

 

20

Valdas Rakutis, 2024-03-08

1 (3)

 

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinis statusas“

Nepritarti

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

21

Valdas Rakutis, 2024-03-08

1 (3)

(1)

 

 

Argumentai:

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu.

1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus.

Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis. Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus.

 Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį. Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais.

Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą.

1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir monarchinio tipo režimų (Rusijos bei Vokietijos imperijų) vykdoma okupacinė politika.

Ginkluoti rezistencijos atvejai – tai 1830-1831 metų ir 1863-1864 sukilimai. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia ėmėsi represijų, siekiant pakirsti lietuvišką tautinę sąmonę. Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija. Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais.

Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu.

                                          

Pasiūlymas:          

Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).

Nepritarti

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

 

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu.

 

22

Valdas Rakutis, 2024-03-08

1 (3)

(3)

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras“.

Nepritarti

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

 

23

Valdas Rakutis, 2024-03-08

1 (4)

(1)

 

 

Argumentai:

 

Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo.

 

Pasiūlymas:

 

„4 straipsnis. Centro veiklos tikslas

1. Centro veiklos tikslas – Lietuvą okupavusių totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“

 

Nepritarti

Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas. Perteklinis siūlymas skirstyti rezistenciją į ginkluotą ir neginkluotą, kadangi įstatymo projekte tai nėra tikslo dalykas. Įstatymo projekto preambulėje pažymėta, kas yra rezistencija – „pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija) [...]“.

24

Valdas Rakutis, 2024-03-08

1 (5)

(1)

(1)

 

Argumentai:

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

“5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai

1. Centro uždaviniai: Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais.

1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:

a) 1793 – 1990 m. totalitarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, kultūrinio smurto, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;

b) okupacinių totalitarinių režimų veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą Sovietų sąjungos, nacių Vokietijos ir Rusijos imperijos okupacijos metais, nacių, Lietuvos komunistų partijos ir kitų okupacinių režimų kolaborantų nusikaltimus ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir už Lietuvos ribų;

c) f) Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“

Nepritarti

Komiteto nariai sutarė, kad Centro tyrimų laikotarpis bus nuo 1918 iki 1993 m.

25

Valdas Rakutis, 2024-03-08

1 (6)

(13)

(2)

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra

13. Prie Centro veikia:

2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, okupacinių totalitarinių  režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“

Nepritarti

Pasiūlymas nebeaktualus – ši dalis išbraukta.

26

Irena Haase, 2024-04-11

 

 

 

 

Argumentai:

Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad nauju pavadinimu siekiama pereiti prie plačių ir išsamių istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plėstų visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant Rusijos karo nusikaltimus.

Atsižvelgiant į ganėtinai siaurą genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų sritį ir šiuo metu vykstančius karo veiksmus Ukrainoje, siūloma nustatyti didesnį Centro įsitraukimą ne tik į nacionalinę  bet ir į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę. Tai būtų žingsnis siekiant labiau orientuotis į tarptautinius mokslinius standartus ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis šioje svarbioje srityje, todėl siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto XIVP-2343(2) įstatymo pavadinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų nusikaltimų, genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“.

Nepritarti

Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.

 

27

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (6)

(4)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į tai, kad viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo kompetencijų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, manytina, kad Centro generaliniam direktoriui turi būti taikomi specialūs išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:

 

Pasiūlymas: 

pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties daktaro magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnįę kaip 5 metų vadovaujamo darbo savo profesinės veiklos srityje stažą patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“

 

Pritarti iš dalies

 

Siūloma papildyti reikalavimus, kad generaliniu direktoriumi negali būti asmuo priklausęs komunistų partijai.

Žiūrėti Komiteto pasiūlymą.

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

28

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (6)

(13)

(2)

 

Argumentai: 

Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 25 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto ir suderintas nuostatas, nustatančias Vyriausybės įgaliotos įstaigos steigimo ir veiklos pagrindinius aspektus dėstyti nauju atskiru 1 straipsniu išdėstomu 12 straipsniu.

Pasiūlymas:

atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto:

,,2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas, atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“

Pritarti

 

 

29

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (12)

 

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 2

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 12 straipsniu:

„12 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga

1. Totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras.

2. Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:

1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams atrinkti;

2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams;

3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;

4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei memorializacijos (įamžinimo) projektus ir programas;

5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;

6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimu (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacija (įamžinimu);

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

4. Centras teikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Vyriausybės įgaliotos įstaigos projektų vykdymui ir organizavimui.“

Pritarti

 

 

30

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (7)

(2)

 

 

Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 28 pastabai, siūlome patikslinimą, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius.

Atsižvelgus ir pritarus iš dalies 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 29 pastabai, siūlome suredaguoti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja rekdacija dėstomo 7 straipsnio 2 dalies 5 sakinį.

Be kita ko, atsižvelgus į tai, jog į Centro tarybą siekiama suburti narius iš skirtingų mokslo krypčių, siūlome nustatyti, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija pateikia keturis asmenis, iš kurių vienas parenkamas turintis aukštąjį universitetinį istorinį išsilavinimą, antras -  teisinį, trečias – ekonominį, ketvirtas – vadybinį.

Atsižvelgiant į Tarybos formavimo procedūroje dalyvaujančių institucijų skaičių bei siekiant papildomai neapsunkinti vidinių administracinių procedūrų, siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo dėl institucijų, dalyvaujančių tarybos formavime, vidinės atrankos tvarkos.

 

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro: penki keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti pateikti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o paskutiniam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas pateiktas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų. Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas) du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

Nepritarti

 

Nepritariama, kadangi pritarta vėlesniam J. Šiugždinienės pasiūlymui dėl sudėties.

31

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (7)

(7)

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 4

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,7. Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pasiūliusią pateikusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas pasiūlyti pateikti Seimui naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.“

Pritarti

 

 

32

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (7)

(8)

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 4

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,8. Taryba, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, kreipiasi į Tarybos narius siūlančias teikiančias institucijas dėl naujų kandidatų į Tarybą siūlymo Seimui.“

Pritarti

 

33

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (7)

(10)

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 4

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,10. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo in corpore pareiškimo gavimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, pasiūliusias pateikusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pateikti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka, kaip ir Tarybos pirmininkas.“

Pritarti

 

34

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (7)

(3)

 

 

Argumentai:  Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 31 pastabai, siūlome suderinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija.

Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projekte yra numatytas Centro tarybos dalyvavimas Centro valdyme, siūlome patikslinti specialius išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus.

Be kita ko, įvertinus 2023 m. gruodžio 28 d. registruotą Seimo narių grupės pasiūlymą dėl Tarybos nariui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, siūloma patikslinti ir suderinti su tuo susijusias Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“

 

Pritarti

 

35

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (7)

(12)

 

 

Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 38 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalyje perteklinio reguliavimo.

Pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 39 pastabai, siūloma patikslinti, kad Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Pritarti

 

36

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (8)

(1)

 

 

Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 40 ir 41 pastaboms, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei atsisakyti reguliavimo, kuris nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką.

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,1. Taryba:

1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;

2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikįus strateginįus veiklos planusą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę;

3) nustato Centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūri jo veiklą;

3)4) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;

4)5) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos;

5)6) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims;

6)7) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansinesius dokumentus ir ataskaitas;

7)8) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą;

8)9) skelbia ir organizuoja vykdo pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;

9)10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;

10)11) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.”

Pritarti

 

37

Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31

1 (11)

 

 

 

Argumentai: Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis buvo nustatyti Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380. Atsižvelgus į 2023-12-13 Seimo teisės departamento išvadą dėl projekto XIVP-3380 ir jos 44 pastabą, kurioje nurodyta, kad tokie papildomi reikalavimai turi būti reguliuojami įstatymo, teikiame šį pasiūlymą.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 11 straipsniu, buvusį Įstatymo projekto 1 straipsnio nauja redakcija dėstomą 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu:

 

,,11 straipsnis. Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis

1.1. Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas.

2.2. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai.

3.3. Duomenų pateikimo, jų patikrinimo tvarką ir atsakomybę už jų teisingumą nustato Centro generalinis direktorius.“

Pritarti

 

 

38

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 2 punktą ir 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.         Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) siekiamam teisinio reguliavimo tikslui ir pasiūlyti Seimui tobulinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1.      Siūloma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 (toliau – Įstatymo projektas) tekste vietoje formuluotės „memorializacija (įamžinimas)“ vartoti formuluotę „istorinio atminimo įamžinimas“.

Nepritarti

 

Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus. Vien istorinio įamžinimo nepakanka.

 

39

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (5)

 

(1)

 

1.2.      Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punkte nurodytas Totalitarinių režimų tyrimo centro (toliau – Centras) veiklos uždavinys siejamas su mokslinių tyrimų ir sklaidos vykdymu šiame punkte išvardytose srityse. Įgyvendindamas šį uždavinį Centras vykdytų veiklas, būdingas mokslinių tyrimų institutui, t. y. vykdytų mokslinius tyrimus, nustatytų mokslinės veiklos kryptis, dalyvautų tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, integruotųsi į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, vykdytų mokslo rezultatų sklaidą ir pan., tačiau kitos Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siekiama reglamentuoti Centro struktūrą ir valdymą, nėra pritaikytos mokslinių tyrimų instituto funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad mokslinių tyrimų institutų steigimo sąlygas ir veiklos pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.

Taip pat Įstatymo projekte nurodyta, kad Centre dirbs valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, tačiau nėra nurodyta, kad jie bus mokslo darbuotojai. Todėl nėra aišku, kas Centre vykdys mokslinius tyrimus. Reglamentuojant mokslinius tyrimus atliksiantį personalą turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojo sąvoką, kuri nenumato galimybės valstybės tarnautojams pavesti mokslinių tyrimų funkcijų.

Atsižvelgiant į tai, siūloma apsispręsti, ar Centras veiks kaip mokslinių tyrimų institutas, ar moksliniai tyrimai bus naudojami kaip priemonė Centro uždaviniams įgyvendinti ir nebūtų nustatyti kaip konkretus Centro veiklos uždavinys.

Nepritarti  

Centro struktūra, tikslai ir uždaviniai aiškiai išdėstyti įstatymo projekte.

40

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (5)

 

(2)

 

1.3.      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje mokslinių tyrimų integracijos į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę procesai apima daug skirtingų veiklų, tokių kaip mokslinės veiklos vertinimo sistemų, tyrėjų karjeros modelio, tyrėjų judumo, atvirosios prieigos, lyčių lygybės, akademinės etikos, stebėsenos, koordinavimo veiklų tobulinimas bei aktyvus pačių institucijų tiesioginis įsitraukimas į šią veiklą. Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida per mokslinių tyrimų rezultatų publikavimą tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose yra vienas iš šios integracijos iš aspektų. Atsižvelgiant į tai, siūloma kaip perteklinės atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto nuostatos „užtikrinti visų mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“.             

Pritarti

 

 

Balsavimo rezultatai:

5 – UŽ

4 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

 

41

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

 

 

 

 

1.4.      Siūloma Įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias mokslinių tyrimų veiklą, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis.

Pritarti

 

42

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (5)

 

(4)

 

1.5.      Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punktą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo nuostatas bei į Terminų banką įtrauktas sąvokas ir jį išdėstyti taip:

„4) įgyvendinti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus istorinio atminimo įamžinimą:

a) kaupiant, saugant ir pristatant visuomenei totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio muziejines vertybes muziejinėse ekspozicijose bei parodose;

b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą visuomenėje naudojant švietimą, muziejinę komunikaciją ar kitas materialias ir nematerialias formas“.                     

Nepritarti

Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus. Vien istorinio įamžinimo nepakanka.

 

Balsavimo rezultatai:

3 – UŽ

6 – PRIEŠ

0 - SUSILAIKĖ

 

43

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (6)

(4)

 

 

1.6.      Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šioje dalyje taip pat nurodoma, kad kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, o šio straipsnio 3 dalyje – griežtesni reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamam asmeniui taikomi tokie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme įstaigos vadovui ar asmeniui, pretenduojančiam tapti įstaigos vadovu, kaip tai yra padaryta Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte ir 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant nepriekaištingos reputacijos reikalavimus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nariams ir Centro Tarybos nariams.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra dėstomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai Centro Tarybos nariui, kurie inter alia nustato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. Siūloma tokį patį nepriekaištingos reputacijos reikalavimą nustatyti ir asmeniui, skiriamam Centro generaliniu direktoriumi.

Pritarti

 

Žiūrėti Komiteto pasiūlytą 6 straipsnio 4 dalies išdėstymą.

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

44

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (6)

(4)

 

 

1.7.      Teisinio aiškumo ir loginio pagrįstumo prasme kelia abejonių Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti specialieji reikalavimai Centro generaliniam direktoriui turėti humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kodėl yra išskirtos tik nurodytos humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptys ir nėra tinkamas verslo ir vadybos, teisės ar kitų studijų krypčių mokslo daktaro laipsnis, turint omenyje, kad vienas iš numatomų Centro uždavinių – vykdyti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui vertinimą, bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, inicijuojant teisinį nusikaltimų įvertinimą ir kt. Taip pat nėra nurodyta, kaip turėtų būti suprantamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, t. y., ar profesinė veikla yra sietina su įgytu mokslo daktaro laipsniu, ar su darbo patirtimi kažkurioje srityje, ar dar su kitais aspektais. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti minėtus Centro generaliniam direktoriui keliamus specialiuosius reikalavimus.

Įstatymo projekto 6 straipsnio, reglamentuojančio Centro valdymą ir struktūrą, 13 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie Centro veikia fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Toliau tame pačiame punkte nurodyta, kad Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurio veiklos tikslas – finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą).

Įvertinus tai, kad tyrimų ir leidybos veiklos bus atrenkamos viešo konkurso būdu ir finansuojamos lėšomis, kurias sudarys ir valstybės biudžeto lėšos, sprendimai skirti valstybės paramą šioms veikloms būtų laikomi administraciniais sprendimais. Administracinių sprendimų priėmimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį ir 6 straipsnio 2 punktą yra laikomas viešojo administravimo veikla. Kadangi šiuos sprendimus priimtų Fondas (Įstatymo projekte nenumatoma, kad juos galėtų priimti kitas subjektas), viešojo administravimo įgaliojimai priimti administracinius sprendimus Fondui turi būti suteikiami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, kurie nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms formą ir mastą. Šiuo atveju turi būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, kuriame nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei. Tai reiškia, kad Įstatymo projekte neturi būti minima konkreti viešoji įstaiga (konkrečios viešosios įstaigos pavadinimas), o tik nurodoma jos kompetencija, į kurią būtinai įtraukiami šiai įstaigai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai.

Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, siūloma vietoje Fondo teisinės formos ir veiklos reglamentavimo patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį, papildant jį nuostata, kad įstatymas nustato ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetenciją skiriant valstybės paramą tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams, 3 skirsnio pavadinimą, papildant jį formuluote dėl Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetencijos, o Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijas, šių funkcijų finansavimo šaltinį, santykius su Centru nurodyti naujame 11 straipsnyje ir iš šį straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga

1. Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:

1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams atrinkti;

2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams;

3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;

4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei istorinio atminimo įamžinimo projektus ir programas;

5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;

6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir istorinio atminimo įamžinimu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

3. Centras teikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Fondo projektams organizuoti ir vykdyti.“

Pritarti iš dalies

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintu mokslo krypčių klasifikatoriumi, humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptis apima vadybos ir teisės mokslus (jie priskirti socialiniams mokslams), tad nepritartina, jog toks mokslo krypčių išskyrimas kelia abejonių, kaip neapimantis kitų aktualių studijų krypčių.

 

Pritarti dėl pasiūlymo tikslinti reikalavimą turėti ne mažesnį nei 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, tikslinant į ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį

Žr. komiteto pasiūlymą dėl 6 str. 4 d.

 

Pritarti Vyriausybės siūlymui Centro struktūrinį padalinį - fondą ”Atmintis” pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į Vyriausybės įgaliotą viešąją įstaigą ir tobulinti pagal Komiteto pasiūlymą dėl reikalavimų generaliniam direktoriui.

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

45

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (7 - 10)

 

 

 

1.8.      Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų išteklių ir pajėgumų panaudojimas, o vienas jo tikslų – padaryti Centro veiklą efektyvesnę, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą. Viena iš šio tikslo įgyvendinimui pasirinktų priemonių – naujas kolegialus Centro valdymo organas – Centro Taryba. Įstatymo projekto 7–11 straipsniuose reglamentuojama jo kompetencija, sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimas, atskaitomybė, darbo organizavimo pagrindai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekdamas padidinti visų biudžetinių įstaigų valdymo ir veiklos efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas, Seimas 2023 m. lapkričio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2241, kuriuo buvo įtvirtintas patobulintas biudžetinių įstaigų valdysenos modelis. Šiuo įstatymu nauja redakcija išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromas kolegialus biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba. Biudžetinių įstaigų įstatyme taip pat yra nustatyta biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos kompetencija, sudėtis, reikalavimai stebėtojų tarybos nariams, šios tarybos sudarymo tvarka ir darbo organizavimo pagrindai. Stebėtojų tarybos paskirtis – vertinti biudžetinės įstaigos veiklą ir valdymą ir teikti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo ir ataskaitinių dokumentų ir pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo ir kitų klausimų, kuriuos iškeltų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tam, kad ji galėtų imtis įrodymais pagrįstų sprendimų dėl biudžetinės įstaigos veiklos efektyvinimo ir valdymo gerinimo.

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte atsisakyti Centro valdymo organo – Centro Tarybos – kompetencijos, sudarymo tvarkos, įgaliojimų pasibaigimo, atskaitomybės ir darbo organizavimo pagrindų teisinio reguliavimo, o siekiant efektyvesnės Centro veiklos ir geresnio Centro valdymo numatyti, kad yra sudaromas Centro priežiūros organas – Centro stebėtojų taryba, ir pateikti nuorodą į atitinkamą Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą biudžetinės įstaigos priežiūros organo teisinį reguliavimą.

Nepritarti

Pažymėtina, jog Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Centro taryba yra kolegialus Centro valdymo organas, sudarytas iš specialistų, turinčių ekspertinių žinių ir vadybinės patirties. Pateiktas pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto sumanymo įsteigti kolegialų valdymo organą.

46

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (7)

(2)

 

 

1.9.      Jeigu nebūtų atsižvelgta į šio nutarimo 1.8 papunktyje išdėstytą pastabą ir apsispręsta reglamentuojant Centro valdyseną taikyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, kuri apibrėžia Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų taikymą kitų įstatymų, reglamentuojančių konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą ir kitaip nustatančių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną, atžvilgiu, siūloma supaprastinti Įstatymo projekte numatomus Centro Tarybos sudarymo reikalavimus.

Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Centro Tarybą sudarytų 11 asmenų. Pagal siūlomo Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį šiuos asmenis į Centro Tarybą deleguotų net 6 institucijos (Lietuvos universitetų rektorių konferencija (deleguotų 5 asmenis), Lietuvos muziejų asociacija (deleguotų 1 asmenį), Lietuvos istorijos institutas (deleguotų 1 asmenį), Seimas (deleguotų 2 asmenis), Lietuvos Respublikos Prezidentas (deleguotų 1 asmenį) ir Vyriausybė (deleguotų 1 asmenį). Be to, į Centro Tarybą deleguojamiems asmenims atrinkti juos siūlančios institucijos savo sprendimais turėtų nustatyti jų atrankos tvarkas. Taip būtų įtvirtintas neproporcingai sudėtingas vienos biudžetinės įstaigos kolegialaus valdymo organo formavimas, kuriam reikėtų didelių administracinių kaštų.

Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti reikalavimus Centro Tarybos formavimui sumažinant institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičių ir atsisakant pareigos šioms institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas.

Pritarti iš dalies

Pritarti dėl pasiūlymo atsisakyti pareigos institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas.

Nepritarti dėl institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičiaus sumažinimo. Pažymėtina, jog institucijų skaičius yra optimalus, siekiant išlaikyti proporciją.

47

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (7)

(12)

 

 

1.10.    Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalyje nurodytas Centro Tarybos finansavimo šaltinis ir reikalavimai lėšų skyrimui ir naudojimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir Centro struktūrai, viešojo administravimo subjekto struktūrą sudaro viešojo administravimo subjekto valdymo organai, priežiūros organai (jeigu jie yra sudaromi) ir struktūriniai padaliniai. Tai reiškia, kad Centro Taryba, kaip kolegialus Centro valdymo organas, yra neatsiejama Centro struktūros dalis ir todėl nėra pagrindo nustatyti specialius reikalavimus jos finansavimui, t. y. jos veikla turi būti finansuojama taip pat, kaip Centro direktoriaus ir Centro struktūrinių padalinių – iš tų pačių šaltinių ir laikantis tų pačių reikalavimų. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Įstatymo 7 straipsnio 12 dalies antrojo sakinio nuostatų, kuriomis būtų reglamentuotas Centro Tarybos techninis aptarnavimas. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalies pirmuosiuose dviejuose sakiniuose nustatomo teisinio reguliavimo kaip perteklinio ir neatitinkančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.

Pritarti

Pritarti dėl Tarybos atlyginimo reglamentavimo ir patikslinti pagal P. Kuzmickienės pateiktą 35 pasiūlymą, kuriame atsižvelgiama į šias pastabas.

48

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (7)

(12)

 

 

1.11.    Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad už Centro Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo 2 straipsnio 18 punktą šiuo įstatymu nustatyti darbo užmokesčio dydžiai taikomi pagal specialius įstatymus paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams, nariams (išskyrus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius). Pagal Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas, o ne valstybinė (nuolatinė) taryba. Be to, Įstatymo projekto 7 straipsnyje nėra nurodyta, kad Centro Tarybos nariai bus valstybės pareigūnai, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant Centro vienasmenį organą – Centro generalinį direktorių. Atsižvelgiant į tai, siūloma arba Įstatymo projekte numatyti atlygio Centro Tarybos nariams reglamentavimą, arba atitinkamai patikslinti Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, suderinant šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas.

Pritarti

Pritarti dėl Tarybos atlyginimo reglamentavimo ir patikslinti pagal P. Kuzmickienės pateiktą 35 pasiūlymą, kuriame atsižvelgiama į šias pastabas.

49

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

1 (10)

(2)

 

 

1.12.    Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis numatoma įpareigoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos vertinti ir pripažinti saugiomis telekonferencijų platformas, kurias Centras naudotų posėdžių organizavimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto subsidiarumo principo – už ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą yra atsakingi šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Srityse, kurios priklauso išimtinei kibernetinio saugumo subjektų kompetencijai, institucijos, kurios formuoja ar įgyvendina kibernetinio saugumo valstybės politiką, veiksmų imasi tik tada, kai ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo negali užtikrinti šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Įgyvendindamas šį principą už kasdienėje veikloje naudojamų telekonferencijų platformų kibernetinį saugumą turėtų būti atsakingas pats Centras arba atitinkamas paslaugas jam teikiantys asmenys, bet ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Siekiant užtikrinti, kad telekonferencijų platformos būtų patikimos ir saugios, siūloma taikyti jau dabar galiojančius mechanizmus, pavyzdžiui, techninėse specifikacijose nustatyti, kad pirkimo objektai turi atitikti tam tikrus kibernetinio saugumo reikalavimus įsigyjant telekonferencijų platformas, jų pardavėjus ir gamintojus vertinti dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat galėtų būti įsigyjami Europos Sąjungos valstybėse narėse sertifikuoti produktai.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus poreikiui telekonferencijų platformas naudoti posėdžiuose, kuriuose būtų dirbama (atskleidžiama, naudojama, perduodama) su įslaptinta informacija, šios telekonferencijų platformos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu turėtų būti įteisintos kaip įslaptintos informacijos ir ryšių informacinės sistemos, o techninė įranga turėtų būti įsigyjama atsižvelgiant į tai, su kokio slaptumo lygio informacija bus dirbama.

Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įvertintų ir saugiomis pripažintų telekonferencijų platformų.

Pritarti

 

Reaguojant į TD pastaba, atsisakoma viso šio 10 straipsnio. 

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

50

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22

2

5

 

 

1.13.    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti terminą, per kurį pirmoji sudaryta Centro Taryba turėtų patvirtinti savo darbo reglamentą, arba siūloma šią Centro Tarybos pareigą susieti su pirmuoju jos posėdžiu.

Nepritarti

 

Pastaba nebeaktuali. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą ir siūlymą, 2 str. 5 p. visiškai panaikintas.

51

Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-11

1

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siūlomas nauja redakcija dėstomas įstatymo pavadinimas sukėlė įvairių diskusijų ir pasvarstymų bei įvertinus tai, jog įstaiga gali patirti įvairių biurokratinių nepatogumų dėl įstaigos ilgamečio pavadinimo pakeitimo, siūlome atsisakyti įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimo ir palikti šiuo metu galiojantį pavadinimą bei atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnius, atsižvelgus į šį pasiūlymą:

Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO  ĮSTATYMAS“

Pritarti

 

52

Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-11

1 (1)

 

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Totalitarinių režimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.“

Pritarti

 

53

Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-11

1 (3)

(1),(3)

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas

1. Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).

2. Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas.

3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“.“

Pritarti

 

54

Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-11

1

(6)

(2)

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba).“

Pritarti

 

55

Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-11

 2

1,2,3, 4, 6, 7, 9

 

 

Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. balandžio 1 d. rugpjūčio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2024 m. balandžio 1 d. rugpjūčio 1 d.  patvirtina Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) nuostatus,

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. rugpjūčio 1 d. pertvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

4. Pirmosios Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos (toliau – Taryba) sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

5. Kai sudaroma pirmoji Taryba, ji pasitvirtina savo darbo reglamentą.

6. Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos totalitarinių režimų tyrimų centro įstatymą.

7. Kituose teisės aktuose vartojamas institucijos pavadinimas „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ atitinka institucijos pavadinimą „Totalitarinių režimų tyrimų centras“.

8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į Centro direktoriaus pareigas paskirtas asmuo eina šias pareigas iki kadencijos pabaigos.

9. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2024 m. gegužės 1 d. rugpjūčio 1 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”

Nepritarti

 

Žr. Komiteto pasiūlymą, kur nustatytos kitos įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo datos.

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

56

Jurgita Šiugždinienė, 2024-06-25

1 (7)

(2)

 

 

Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pasiūlymui bei atsižvelgus į kitų Seimo narių jau pateiktus pasiūlymus šiam straipsniui, siūloma redaguoti institucijų, kurios teikia siūlomus asmenis į Centro tarybą, sąrašą.

 

Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro: penki keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti pateikti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o paskutiniam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktas asmuo, kuris atrenkamas teikiančios institucijos nustatyta tvarka; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas pateiktas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų. Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas) du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Žmogaus teisių komitetas, 2024-06-05  Nr. 112-P-19

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

Pritarti įstatymo projektui NR. XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės, bei kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

2

Kultūros komitetas, 2024-06-13 Nr. 121-P-20

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

Pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

3

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, 2024-06-12  Nr. 147-P-9

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

Pritarti įstatymo projektui NR. XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės bei kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

Pritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

 

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2343(3) ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, keičiasi straipsnių numeracija.

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, pakeisti straipsnių numeraciją.

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

 

2

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09

2

1, 2, 3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 str. 1, 2 ir 3 dalyse numatytos datos praėjo, siūloma atitinkamai nustatyti kitas datas ir šias dalis išdėstyti sekančiai.

 

Pasiūlymas:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. balandžio spalio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2024 m. balandžio spalio 1 d. patvirtina Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) nuostatus,

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 2025 m. balandžio spalio 1 d. pertvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.“

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

3

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09

1 (7)

(3)

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai

3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai.“

Pritarti

 

Balsavimo rezultatai:

Pritarta bendru sutarimu

 

4

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09

1 (6)

(4)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į tai, kad viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo kompetencijų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, manytina, kad Centro generaliniam direktoriui turi būti taikomi specialūs išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:

 

Pasiūlymas: 

pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties daktaro magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnįę kaip 5 metų vadovaujamo darbo savo profesinės veiklos srityje stažą patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai.“

Pritarti

 

5

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09

1 (3)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pritarta pasiūlymui nekeisti ir palikti senąjį pavadinimą.

 

Pasiūlymas:

3 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Valdas Rakutis, Arvydas Pocius, Jonas Jarutis, 2024-07-11.

 

 

 

 

Argumentai:

1.      Dėl „Vilniaus okupacijos“ termino išbraukimo iš teisės akto projekto.

2024-07-09 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė komiteto išvadą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) įstatymo pakeitimo projekto ir pritarė Seimo nario Raimundo Lopatos siūlymui iš įstatymo preambulės išimti dalį, kurioje kalbama apie Lenkijos valstybės Vilniaus krašto okupaciją ir aneksiją ir išbraukti žodį „okupacija“.

Vilniaus kraštas buvo aneksuotas 1922 metais, remiantis taip vadinamu referendumu. Šis politinis aktas tebuvo esamos krašto okupacijos rezultatų formalizavimas. Pati Vilniaus krašto okupacija įvyko 1920 metų spalio – lapkričio mėnesiais, kada taip vadinami Liucijano Želigovskio kariai, kurių pagrindą sudarė Lenkijos kariuomenės I Lietuvių gudų divizijos, dalie II Lietuvių gudų divizijos ir kiti daliniai, tariamai sukilę prieš Lenkijos vyriausybės valią normalizuoti santykius su Lietuvos Respublika Kalvarijos ir Suvalkų derybose, kurios vyko tarpininkaujant Santarvės misijoms ir Tautų sąjungai. Šie daliniai, vykdydami tuo metinio valstybės viršininko Juzefo Pilsudskio valią aktyviais karo veiksmais, priešinantis Lietuvos kariuomenei prie Merkio upės užėmė Vilnių, vėliau tęsė puolimą abipus Neries upės, užimdami Trakus, Rykantus, Širvintas ir Giedraičius, Želvą, atskirą kavalerijos brigadą pasiuntė užimti Jonavos geležinkelio tilto ir geležinkelio, jungiančio Kėdainius ir Šiaulius, sukeldami pavojų vidiniams Lietuvos regionams ir laikinajai sostinei Kaunui. Lietuvos valstybė buvo priversta organizuoti Kauno gynybą ir mobilizuoti Kauno tvirtovę, sukuriant tvirtovės štabą ir skubiai formuojant tvirtovės artilerijos baterijas. Tik didvyriškų Lietuvos kariuomenės pastangų dėka pavyko apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pasižymint Lietuvos kariuomenės 2, 4, 6, 7 pulkams, aktyviai kaunantis Lietuvos šaulių sąjungos nariams Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, patekusiems į minėtos Butkevičiaus brigados veikimo maršrutą. Kaune buvo pradėti skubiai organizuoti nauji pėstininkų pulkai (X, XI ir XII), visoje valstybėje kilo patriotinis ūpas. Šiose kovose žuvo nemažai Lietuvos karių, taip pat, taip vadinamos Vidurinės Lietuvos kariuomenės karių, kurie yra palaidoti šeimos ir viešuose kapuose, kuriuos galima aplankyti Širvintose, Trakuose, Giedraičiuose ir Musninkuose, Vilniuje ir kitose vietovėse.

Pasiūlymo teikėjas ir už pasiūlymus balsavę Seimo nariai tokiu veiksmu neigia Lietuvos nepriklausomybę gynusių kovų ir Vilniaus krašto okupacijos buvimo faktą, įžeisdami Lietuvos kariuomenę, Giedraičių didvyrę Vyčio kryžiaus kavalierę Malviną Valeikienę, visus Lietuvos žmones, kurie aukojosi Tėvynės gynimui nuo lenkų puolimo. Jeigu ne šių didvyrių pasiaukojimas, nebūtų Lietuvos valstybės. Tokie teiginiai ypatingai įžeidžia Lietuvos kariuomenės dalinius, kurie tęsia minėtų pulkų tradicijas.

Už pasiūlymą balsavę Seimo nariai, neigiantys 1920 metų Vilniaus krašto okupaciją galvoja, kad neigdami istorinę tiesą, praeities laisvės kovas, jie pagerins Lietuvos santykius su Lenkija, sulauks jų paramos, sustiprins mūsų strateginę partnerystę. Tačiau šis kelias veda tik į mūsų statuso ir garbės praradimą, atitinka žemiausius priklausomų žmonių, vergų standartus ir sukelia kaimynų panieką bei pasišlykštėjimą. Tauta, kuri negerbia savo didvyrių ir išsižada jų aukų konjunktūros ir tariamo kaimynų palankumo vardan, nėra verta pagarbos. Jos kelias – išnykimas be pėdsako istorijos gelmėse.

Lietuviai neturi atsiprašinėti kaimynų, kad gynė savo laisvę ir nepriklausomybę. Tokią teisę pripažįsta visos garbingos tautos, netgi tos, kurios tarpusavyje kariavo kelis šimtus metų. Ateina laikas, kai tarpusavyje kariavusios tautos pripažįsta viena kitą, susitaiko, kartu užkasa karo kirvį ir sudaro ilgalaikes sąjungas, kaip tai padarė Vokietija ir Prancūzija Verdeno mūšio lauke. Tai garbingas istorinės atminties kelias.

Seimo nario Raimundo Lopatos ir jį parėmusių Seimo narių balsavimas paneigiant Vilniaus krašto okupacijos faktą kelia pavojų Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui, nes gali būti panaudotas kaip argumentas pagrindžiant galimą Lenkijos valstybės pretendavimą į Lietuvos Vilniją. Lenkijos ir lenkų, taip pat Vilniaus krašto lenkus atstovaujančių organizacijų ir visuomenės veikėjų, nevyriausybinių organizacijų sluoksniuose yra plačiai paplitęs įsivaizdavimas, kad 1939 metais ne tik Sovietų Sąjunga, bet ir Lietuvos Respublika okupavo Lenkijos valstybės rytinius pakraščius. Tai galima matyti ne tik atskiruose forumuose, bet ir kituose lenkiškuose šaltiniuose. Oficialios Lietuvos valstybės pozicijos keitimas šiuo klausimu skatina tautinę nesantaiką ir radikalesnių pažiūrų lietuvių ir lenkų organizacijų tarpusavio priešpriešą, ypač naudingą Ukrainą puolančių jėgų, Rusijos ir Baltarusijos imperialistų naratyvams ir siekiui supriešinti.

 

2.      LGGRTC Tarybos statuso ir kompetencijų

Pateiktame LGGRTC įstatymo (naujos redakcijos) projekte, tiesiogiai prieštaraujama kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams. Visų pirma, pačioje Vyriausybės išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad nuostatos susijusios su steigiama Centro Taryba neatitinka 2023 m. priimto Biudžetinių įstaigų pakeitimo įstatymo, kuriame kalbama apie galimą steigti „Stebėtojų tarybą“, kurios kompetencijos irgi aiškiai išvardintos, o tų kompetencijų esmė – tai pasiūlymų ir išvadų teikimas dėl biudžeto ir veiklos organizavimo. Tuo tarpu siūlomame LGGRTC naujos redakcijos įstatymo projekte, Taryba realiai tampa pagrindiniu valdymo organu, o direktorius tik Tarybos sprendimų įgyvendintojas. Tai prieštarauja dar vienam Biudžetinių įstaigų įst. 10 str., kuris sako, kad Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Šioje vietoje taip pat atsiranda susikirtimas su Biudžeto sandaros įstatymu, kuris numato asignavimų valdytojams atsakomybę už įstaigos biudžeto valdymą bei strateginių planų sudarymą (4 str.). Pagal dabar siūlomą LGGRTC naujos redakcijos įstatymo projektą, Taryba kaip kolegialus organas tampa direktyvų direktoriui teikėju, o direktorius jų tvirtintoju. Tampa visiškai nebeaišku, kas yra tikrasis asignavimų valdytojas, kokia atsakomybė už biudžeto valdymą tenka kolegialiam valdymo organui, kaip siūloma dabartiniame įstatymo projekte. Įstatyme turi būti aiškiai nustatyta direktoriaus, kaip vienasmenio valstybės biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, o Tarybos – kaip patariamojo organo kompetencija.

Šitoks nesubalansuotas valdymas gresia visišku Centro veiklos paralyžiavimu ir netgi jo sužlugdymu. Įstatyme turi būti aiškiai nustatyta direktoriaus, kaip vienasmenio valstybės biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, o Tarybos – kaip patariamojo organo kompetencija.

 

Pasiūlymas:

 

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siūlome grąžinti įstatymą iniciatoriams tobulinti.

 

 

 

 

 

 

PRIDEDAMA.           1. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(3), nauja redakcija;

                                    2. Komiteto narių Valdo Rakučio, Arvydo Pociaus ir Jono Jaručio atskiroji nuomonė.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                     Arvydas Pocius

 

 

 

 

NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas