LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 164
STENOGRAMA
2014 m. liepos 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Liepos 8 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. liepos 8 d. (antradienio) darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar dėl darbotvarkės kas nors turite nuomonę? Gerbiamasis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, mes siūlome išbraukti 1-18 ir 1-19 klausimus, susijusius su Tautinių mažumų įstatymo projektu ir Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu, dėl keleto priežasčių. Visų pirma šiuos įstatymų projektus prieš porą savaičių buvome išbraukę, ir vienintelė priežastis, kodėl dabar jie vėl galėtų atsirasti, yra tai, kad mes manome, jog Lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai Seime tiesiog šantažuoja valdančiąją koaliciją ir jų lyderius socialdemokratus grasindami tuo, kad nepritars premjero kandidatūrai. Todėl dabar čia visi yra verčiami svarstyti šį įstatymo projektą, nors darbotvarkė ir taip yra perkrauta.
Antras dalykas, dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto, kiek žinau, pagrindinis komitetas yra paprašęs Valstybinės kalbos komisijos išvados. Pagal Konstitucinio Teismo išdėstytą doktriną dėl tokio įstatymo projekto, kuris susijęs su valstybinės kalbos vartojimu, Kalbos komisijos išvada yra privaloma. Todėl šio įstatymo šiandien net negalime svarstyti. O dėl vardų ir pavardžių – mes siūlome juos svarstyti tada, kai baigsis koalicijos formavimas, socdemai bus laisvi ir nereikės įtarinėti, kad jie yra tiesiog labai šiurkščiai prievartaujami.
PIRMININKĖ. Ačiū. Labai daug politinių minčių, bet mintį supratome. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis Kubiliau, man įdomu, kas jus buvo išprievartavę 2010 m. balandžio 8 d., kai jūs taip gražiai suokėte iš Seimo tribūnos. „Aš nenoriu pasakoti ilgų istorijų, kaip ta diskusija rutuliojosi Lietuvoje, tik noriu pasakyti, kad mes turime matyti ir Lietuvos dabartinę situaciją, ir jos perspektyvą“, kalbėjo A. Kubilius iš Seimo tribūnos apie Vardų ir pavardžių rašymo įstatymą. (Balsai salėje) Aš balsavau už, ir tada niekas neprievartavo nei Vyriausybės, nei A. Kubiliaus. O gal jus buvo išprievartavę?
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Visi linksmai nusiteikę. Prašom. A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-7 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes komitetui yra pateikta patobulinta pataisa ir komitetas jos dar nėra apsvarstęs. Manau, kad ją apsvarsčius nereikėtų grąžinti tobulinti. Prašau išbraukti.
PIRMININKĖ. Taip, visi iš eilės, matau. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu siūlome išbraukti Tautinių mažumų įstatymą. Pasakysiu argumentus, o jie, mano supratimu, yra rimti.
Be to, kad šiandien rytą pagrindinis Žmogaus teisių komitetas balsavo už tai, kad būtų kreiptasi į Valstybinę kalbos komisiją, gauta išvada ir tada projektas būtų atitinkamai sutvarkytas, dar turime tokią problemą, kad yra įregistruota tiek pataisų, kad reikėtų rengti naują projekto redakciją. Jeigu mes jį pradėsime svarstyti Seimo salėje, tiek susivelsime, kad šiandien tikrai nieko nepadarysime, o tik sugaišime laiką. Vis dėlto reikėtų, kad projekto teikėjai pasėdėtų, sutvarkytų tą projektą ir rudens sesijoje jį teiktų bent jau korektiškai sutvarkytą.
Aš siūlyčiau balsuoti atskirai: vienas balsavimas – už Tautinių mažumų įstatymą, kitas – už Vardų ir pavardžių rašymo projektą, tiesiog nesuplakti to į vieną vietą.
PIRMININKĖ. Supratome. Ačiū. Gerbiamasis L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Lietuvių kalbos inspekciją ne dėl įstatymo, o dėl iškabų ir lentelių. Čia nereikia maišyti ir tam dalykui netrukdo. O dėl viso įstatymo, tai jis yra apsvarstytas ir paruoštas svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už informaciją. Daugiau norinčių kalbėti nematau. Gal būtų galima pradėti nuo paprastesnio. Taigi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašo išbraukti 2-7 klausimą, kadangi jie nori dar grįžti prie to įstatymo. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai ačiū už supratimą. 2-7 klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Toliau buvo du siūlymai. Kaip ir prašė gerbiamoji D. Kuodytė, teikiu atskirai. Liberalų frakcijos vardu yra prašoma išbraukti 1-18 klausimą – Tautinių mažumų įstatymo projektą. Ar galime bendru sutarimu tą padaryti? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas pritariate, kad šiandien iš darbotvarkės išbrauktume Tautinių mažumų įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę…
Balsavo 101 Seimo narys: už – 45, prieš – 19, susilaikė 37. Klausimas darbotvarkėje lieka.
Dėl 1-19a ir 1-19b klausimų – dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto yra Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų… Aš supratau, kad frakcijos vardu prašėte, taip? Yra prašymas išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 41, prieš – 27, susilaikė 41. Lieka darbotvarkėje.
Dar turiu tokį vieną prašymą: yra laikinai einantis Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas gerbiamasis D. Žalimas dėl priesaikų. Gal mes galime perkelti 1-9 klausimą iš karto po Seimo narių priesaikos, tai nereikėtų pirmininkui grįžti. Ar sutinkate? Galime bendru sutarimu? Labai ačiū už supratimą.
Pradedame darbotvarkės 1-2 klausimą – Seimo narių priesaiką. Kviečiu laikinąjį Konstitucinio Teismo pirmininką gerbiamąjį D. Žalimą į tribūną. (Balsai salėje)
Gal galime patvirtinti bendru sutarimu? Balsuojame. Aš, pirmininke, atsiprašau jūsų.
Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 69, prieš – 19, susilaikė 19. Darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
Seimo narių S. Brundzos ir A. Lydekos priesaika
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo narių priesaika. Prašom, pirmininke.
D. ŽALIMAS. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2014 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą dėl Seimo nario P. Auštrevičiaus įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Arminui Lydekai, kuriuo nusprendė pripažinti, kad, nutrūkus nuo 2014 m. birželio 28 d. Seimo nario P. Auštrevičiaus įgaliojimams ir atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas A. Lydeka.
Taip pat Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2014 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Stasiui Brundzai, kuriuo nusprendė pripažinti S. Brundzą nuo 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal „Drąsos kelio“ politinės partijos sąrašą. S. Brundza yra pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas „Drąsos kelio“ politinės partijos sąraše.
Šie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai paskelbti internete atitinkamai 2014 m. birželio 6 d. ir birželio 30 d., taigi jie įsigaliojo ir minėti abu Seimo nariai gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas arba perskaitomas, po to vardinis priesaikos teksto lapas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos.
Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stoti.
Kviečiu išrinktąjį Seimo narį S. Brundzą prisiekti.
S. BRUNDZA. Aš, Stasys Brundza, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys S. Brundza prisiekė 2014 m. liepos 8 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu naujai prisiekusį Seimo narį. (Plojimai)
Kviečiu išrinktąjį Seimo narį A. Lydeką prisiekti.
A. LYDEKA. Aš, Arminas Lydeka, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Lydeka prisiekė 2014 m. liepos 8 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu naujai prisiekusį Seimo narį. (Plojimai)
10.22 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Tęsiame darbą. Noriu paskelbti pareiškimus: „Dėl Stasio Brundzos kandidatūros. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai priėmė sprendimą priimti Seimo narį S. Brundzą į frakciją „Tvarka ir teisingumas“.“ (Plojimai)
Liberalų sąjūdžio frakcija. „Svarstyta: dėl Seimo nario A. Lydekos prisijungimo prie Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos. Nuspręsta: priimti Seimo narį A. Lydeką į Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją nuo liepos 8 d.“ (Plojimai)
Dar kartą sveikiname Seimo narius. Noriu atkreipti frakcijų vadovų dėmesį, labai tikiuosi, kad trečiadienį turėsime naujai įsiliejusių Seimo narių nuomonę, kuriame komitete dirbs, kad ketvirtadienį galėtume pateikti nutarimą dėl komitetų sudėties pasikeitimo.
Dar turiu paskelbti balsų skaičiavimo grupę nuo liepos 8 d. iki rugpjūčio 8 d.: D. Kreivys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, M. Mackevič, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, R. Popovienė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, R. A. Ručys, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, G. Steponavičius, Liberalų sąjūdžio frakcija, P. Urbšys, Mišri Seimo narių grupė, ir Z. Žvikienė, Darbo partijos frakcija. Tiek pareiškimų.
10.24 val.
2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-659 1 straipsnio ir 1, 7 ir 8 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1904(2) (pirmasis ir antrasis svarstymas)
Kadangi skuba, bet dar nespėjo atvykti atstovas iš Prezidento institucijos, aš siūlau pradėti 1-3a klausimą ir po biudžeto tada eitų Konstitucinio Teismo teisėjo klausimas. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sutarta. Ačiū. Taigi kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką. Vadovaudamasi Statuto 176 straipsniu, kviečiu… kuriame „išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurias svarstė Biudžeto ir finansų komitetas ir nepritarė“. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gerbiamąjį B. Bradauską į tribūną padaryti pranešimą dėl 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs visų Seimo komitetų išvadas, kurios visos – šimtu procentų pritaria, kad papildomai būtų skirta krašto apsaugai 130 mln., bendru sutarimu pritarė Vyriausybės teiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Dabar kviečiu visų komitetų atstovus. Aplinkos apsaugos komitetas. Prašom. Pirmininkas gerbiamasis A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę. Nematau, pavaduotojas D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas apsvarstė minėtą projektą ir jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką R. Žemaitaitį. (Balsai salėje) Jau taip yra sutrumpinta procedūra, taigi išklausykime komitetų.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Birželio 26 d. Ekonomikos komitetas svarstė. 6 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką G. Kirkilą.
G. KIRKILAS (LSDPF). Europos reikalų komitetas pritarė biudžeto pakeitimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiame Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką M. Bastį. Jeigu nėra, kviečiame… Tada paskaitysiu aš pati. Birželio 19 d. komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
Kaimo reikalų komitetas. Kviečiu pirmininką S. Bucevičių. Nematau. B. Pauža gal gali ateiti? Aš pati paskaitysiu. Komitetas svarstė birželio 26 d. ir priėmė pasiūlymą pritarti, tačiau jis atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad dėl įstatymo projekto siūlomų pakeitimų 2014 m. valstybės biudžeto deficitas padidėja 20 mln. Lt, kuriems padengti nenurodomas pajamų šaltinis. Bendru sutarimu – už.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šiuos abu įstatymų projektus ir vienbalsiai jiems pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės K. Miškinienės nematau. Taip. Prašom. Gerbiamoji R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1904 ir pasiūlė Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo XII-659 1 straipsnio ir 1, 7, 8 priedėlių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1904 suderinus įstatymo projektą ir įstatymo projekto lyginamojo varianto nuostatas. Bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė minėtą projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Biudžeto įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas birželio 20 d. svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiame Žmogaus teisių komiteto pirmininką L. Talmontą.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1904 ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išklausėme visų komitetų nuomones, visų yra siūlymas pritarti.
Diskusijoje užsirašė dalyvauti keturi Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu A. Kubilių. Frakcijos vardu – R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai labai svarbi minutė, svarbus laikas – Seimas gavo iš Vyriausybės biudžeto pataisas. Be abejo, mūsų frakcija vieningai balsuos už. Žinoma, galėjome šį projektą svarstyti ir priimti anksčiau – dar balandžio ar bent jau gegužės mėnesį, nes dabar jau yra antrasis pusmetis ir visas pirkimų procedūras ką nors įsigyti gali tekti įgyvendinti labai skubotai. Žinau, kaip veikia valstybės aparatas, žinau, kaip reikia verstis per galvą, kad tie pinigai iki metų pabaigos būtų panaudoti. Tikiuosi, kad skubotai įgyvendinant nebus padaryta klaidų ir tie pinigai iš tikrųjų pasieks tas mūsų gynybos sritis, kurioms jų labiausiai reikia. O tam, kam labiausiai reikia, ir ministras, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas puikiai žino.
Šia proga įvertinus pasikeitusią saugumo situaciją, visų pirma tenka pasidžiaugti visuomenės branda. Jeigu nebūtų buvę pasikeitusios situacijos ir visuomenės suvokimo, kad toks gynybos biudžetas, koks jis buvo iki šiol ir galų gale koks požiūris į jį buvo, jau taip gyventi nebegalima… Gaila, kad tai įvyko ukrainiečių kraujo sąskaita ir kad mums įstojus į NATO visur – žiniasklaidoje, aukščiausiuose valstybės sluoksniuose, Vyriausybėje, Seime – vyravo naivi euforija, kad Lietuvos istorija kaip ir baigėsi, kad gynybai skirtos lėšos nėra tokios svarbios ir kad mes turime daug svarbesnių sričių, kurias turime nuolat lopyti. Žinoma, mes jų turime, tačiau gynyba iš tikrųjų buvo podukros vietoje.
Šiandien krašto gynybos finansavimo klausimas yra suprantamas kaip prioritetas. Jo didinimą stipriai parėmė Lietuvos Respublikos Prezidentė. Aš neatsimenu kitų Prezidento rinkimų, kad gynybos biudžetas būtų svarstomas kaip prioritetas kandidatams ir kad visuomenė tai matytų kaip pozityvą. Aš pamenu kai kuriuos rinkimus dar 2000 m. ir kitais metais, kai gynybos biudžeto klausimu buvo labai spekuliuojama ir buvo bandoma kaip tik nuteikti visuomenę prieš tai, kad gynybos biudžetui, apskritai gynybai nereikia skirti pinigų, kad jų reikia skirti visai kitiems dalykams. Su tuo labai sveikinu. Sveikinu pasikeitusį požiūrį tų žmonių, kurie tada visai kitaip elgėsi, ir tikrai geriau vėliau negu niekada.
Aš labai tikiuosi vieningo balsavimo ir čia, Seimo salėje. Tai matau iš komitetų svarstymų, tačiau dar ką noriu pabrėžti. Labai svarbu, kad tai nebūtų tokia vienkartinė akcija, susijusi būtent su aktualijomis, kurios yra dabar aplinkui mus ir čia, kol yra toks visuomenės supratimas ir palaikymas. Labai svarbu, kad kitų metų biudžete jau dabar, gimstant biudžetui Finansų ministerijoje, būtų skiriama pakankamai lėšų įgyvendinant jau trečią ar ketvirtą partijų susitarimą. Mumis dar vis mūsų partneriai tiki, kad mums pasakius „a“ bus pasakyta ir „b“.
Kitas dalykas, ko norėčiau palinkėti, kad didinant gynybos biudžetą nebūtų grįžtama prie tų socialdemokratinių gudravimų, kai gynybos biudžetas buvo traktuojamas itin laisvai, milijonus švaistant visokioms kitokioms išlaidoms ir bandant tai pakišti neva tai yra gynybos biudžetas, kad pati krašto gynyba ir ypač tos sritys, kurios šiandien labiausiai stokoja lėšų, tai yra sausumos pajėgos – tas stuburas, kuris pirmiausia ir stotų ginti kraštą čia šios teritorijos, pirmiausia gautų tas lėšas ir kad tie pinigai nenueitų kitur. Jau dabar girdžiu, kad iš tų kitų metų lėšų bus skiriami pinigai kai kurioms kitoms institucijoms. Mes tikrai nieko neapgausime. Neapgausime ir tų NATO ekspertų, kur jokios „Deltos“, kurios anksčiau būdavo toleruojamos, šiuo metu nėra toleruojamos. NATO yra priėmusi labai aiškų sprendimą, kokie skiriami pinigai yra laikomi gynybai, ir šitie gudravimai turi būti visiška praeitis.
Taigi sveikinu šitą Vyriausybės apsisprendimą. Žinoma, tai labai didelis Prezidentės indėlis, kad ji privertė Vyriausybę žengti šitą žingsnį. Tikiuosi (pasikartosiu), kad pinigai ras tą panaudojimą, kokio būtiniausiai šiandien reikia. O mums, Seimo nariams, privalu tai kontroliuoti.
Labiausiai noriu paminėti – neužmirškime, kad mes turime krašto gynybai parengti pakankamą kiekį žmonių. Apie tai yra pasakęs Konstitucinis Teismas. Šiandien rengiama per mažai žmonių, ypač po to, kai skubotai tam nepasirengus buvo sustabdytas šaukimas. Taigi čia yra didžiulis mūsų gynybos trūkumas, spraga ir prie to skirdami reikiamą kiekį pinigų mes neišvengiamai turėsime sugrįžti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Kviečiu A. Kubilių, bet gal frakcijos vardu jau viską pasakė? Ne? Ne dar. Prašom. Jūsų teisė. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų R. Juknevičienė išdėstė mūsų frakcijos poziciją ir aš dar kartą galėčiau pakartoti – sveikiname šį Vyriausybės sprendimą, nors ir prieš tai buvo daug įvairių ir sunkiai suprantamų kalbų įvairių ministrų. Tikrai balsuosime už. Ragintume šituos pinigus panaudoti kiek galima efektyviau ir tikslingiau turint aiškų ilgametį prioritetų sąrašą. Pasinaudodamas proga norėčiau priminti ir krašto apsaugos ministrui, kad susitarime, pasirašytame tarp partijų, labai aiškiai yra nustatytas mechanizmas, kurį mes ragintume pradėti greičiau įgyvendinti. Tai yra tai, kad kiekvienais metais Seimas turi patvirtinti nutarimu bent kelerių metų į priekį asignavimų tam tikrus planus, kad iš tikrųjų būtų aišku, jog Vyriausybė, rengdama ateinančių metų biudžetus, atsižvelgia į Seimo politinę valią stiprinti krašto gynybą.
Bet, gerbiamieji kolegos, pritaręs, tikrai balsuosime už šitą projektą, aš negaliu nepasinaudoti proga ir neatkreipti dėmesio į vieną, mano įsitikinimu, labai didelę konstitucinę problemą, kurią ši Vyriausybė yra užprogramavusi šių metų biudžete, ir aš ją noriu įvardyti, kad po to nebūtų netikėtumų Vyriausybėje, kai mes turėsime klausti Konstitucinio Teismo ar kitų institucijų, ar iš tikrųjų šių metų biudžetas yra konstitucinis ir ar vykdomi Seimo įpareigojimai Vyriausybei.
Noriu pacituoti šių metų biudžeto įstatymo 20 straipsnį, kuris skamba taip: „Valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduotis“. Cituoju (trumpa citata, vienas sakinys): „Šiuo įstatymu (t. y. Biudžeto įstatymu) nustatoma 2014 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduotis: vidutinio laikotarpio kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis, palyginti su praėjusių kalendorinių metų valdžios sektoriaus balanso rodikliu, turi pagerėti bent vienu procentiniu punktu.“
Tai, kad šiandien padidinome krašto apsaugos finansavimą 20 mln., iš esmės nekeičia situacijos, šiek tiek padidėja deficitas, bet tai nėra problema. Esminė problema glūdi pačiuose pamatiniuose biudžeto skaičiuose. Noriu priminti, kad šių metų nacionalinio biudžeto deficitas yra suplanuotas 1,9 % nuo BVP, o praeitų metų faktinis deficitas buvo 2,2 % nuo BVP. Remiantis praeitų metų faktiniu biudžeto deficito skaičiumi 2,2, šių metų deficitas turėtų būti 1,2, o jis yra 1,9, vadinasi, valstybė išleidžia 700 mln. Lt daugiau nei yra įrašyta į šį 20 straipsnį. Kodėl taip įvyko? Dėl Finansų ministerijos ir Vyriausybės tariamo gudrumo. Dėl to, kad praeitų metų biudžeto deficitas buvo suplanuotas 2,9, nors jau metų vidury buvo žinoma, kad jis bus daug mažesnis, ir faktinis jis liko 2,2, o Vyriausybė šių metų biudžeto deficitą skaičiavo nuo to teoriškai suplanuoto 2,9 ir paliko 1,9.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad pagal 20 straipsnį dabar vykdomas biudžetas su deficitu 1,9 yra neatitinkantis šito įstatymo, ir kartu kyla abejonių, ar neverta kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės perteklinio išlaidavimo. Lygiai taip pat noriu pasakyti, kad į šią problemą (mano manymu, tikrai didelę problemą) jau atkreipė dėmesį ir Europos Komisija vertindama kiekvienais metais mūsų Konvergencijos programos įgyvendinimą. Mielieji kolegos, aš raginu šitą problemą sutvarkyti anksčiau, nei mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nereikia grasinti vieni kitiems. Taikiai svarstome biudžetą. Kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu kalbėti labai trumpai, pasakysiu tik tris teiginius. Mes neseniai gavome tokią labai žinomo, iškilaus suomių maršalo C. G. E. Mannerheimo knygą. Labai rekomenduočiau visiems paskaityti. Ten tikrai pamatysime, kiek visokiausių peripetijų valstybei teko išgyventi, nepaisant nuolatinės karo padėties būsenos, irgi dažnai buvo diskutuojama, ar reikia skirti pakankamai krašto apsaugai, ir iš tikrųjų nebuvo pakankamai skiriama krašto apsaugai. Tik dėl vadų talento ir tautos kovos, pasiaukojimo suomiams pavyko išvengti to dalyko.
Kai skaitai šitą knygą, matai daug pasikartojančių mūsų minčių, ypač kai mes kalbame apie socialines problemas ir stengiamės supriešinti krašto apsaugą su socialinėmis problemomis. Čia nėra jokios priešpriešos. Karo metais visos socialinės garantijos išnyksta, o jeigu mes nesiimsime ginti, tai NATO, niekas kitas mums nepadės. Mums gali padėti, bet ne už mus apsiginti. Todėl siūlau niekada tos temos nenaudoti ir kartu rūpintis mūsų krašto apsauga, nes kitu atveju vargu ar mes turėsime ramią ateitį. Iš kitos pusės, tikėtis, kad artimiausiu metu aplink mus bus ramiau, mes irgi neturime teisės pasiduoti tokiam naivumui. Ačiū už tai, kad mes tą situaciją dabar mėginame spręsti, tikėkimės, kad nepakartosime klaidų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, aš norėčiau pagirti ir papeikti valdančiuosius. Pirmiausia norėčiau pagirti už tai, kad jie skiria pinigų krašto saugumui, kas yra labai svarbu, ir taip atsisako savo populistinių pažadų, kuriais laimėjo rinkimus. Aš norėčiau priminti, kad jie laimėjo rinkimus prižadėję nebūtų dalykų, tokių kaip didins minimalų atlyginimą iki 1 tūkst. 509 Lt, panaikins naktinę mokesčių reformą (bet nieko šioje srityje, nė žingsnio nežengė), įves progresinius mokesčius ir turės labai daug pinigų, kuriuos gaus iš labai didelio turtingų lietuvių skaičiaus. Visos tos melagystės pavirto į nieką, tačiau tie žingsniai, kurie žengiami atsiradus biudžete menkai galimybei padidinti krašto apsaugos biudžetą, yra labai sveikintini ir teisingi žingsniai.
Mes buvome pasijutę per daug saugūs, tačiau Ukrainos įvykiai parodė, kad mes negalime tokie jaustis. Turėjome vieną iš mažiausių Europos Sąjungoje gynybos biudžetą, bet tikrai nebuvome saugiausia valstybė Europos Sąjungoje. Jeigu pažiūrėtume į tai, kad mes esame Rusijos kaimynystėje, ir jeigu atsižvelgtume į tai, kad Rusija, jos gyventojai ir kariuomenė, kaip rodo sociologiniai tyrimai, laiko mus vienu iš didžiausių ir rimčiausių priešų, antru, trečiu po JAV, tai reikia suprasti, kad mūsų saugumas anaiptol nėra toks jau didelis ir tas nusiraminimas ir saugumo jausmas buvo niekuo nepagrįstas. Mūsų saugumas gali būti pagrįstas tuo, kad mes turime gerą kariuomenę, kuri mus ir saugo.
Labai sveikinu pirmą labai mažą žingsnį ir linkiu valdančiajai koalicijai per likusius dvejus kadencijos metus žengti kitus žingsnius – ženkliai stiprinti krašto apsaugos biudžetą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jeigu sutiktų krašto apsaugos ministras, jis užsirašęs dėl kito klausimo, bet kartu. Gerbiamasis J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kitas gal ginčytųsi, aš sutinku su jūsų pasiūlymu. Norėjau išeiti ir pasakyti labai trumpai – padėkoti visiems Seimo nariams, komitetų nariams, per vykusius svarstymus parėmusiems šį Vyriausybės pasiūlymą dėl papildomų lėšų skyrimo krašto apsaugai. Tačiau po kolegų pasisakymų aš norėčiau tarti keletą papildomų žodžių.
Pirma, kreipdamasis į A. Kubilių ir visą jo komandą, pasakyti: atsikvošėkite, mielieji. Mes visi sutarėme, kad svarstome ramiai, be didelių problemų kėlimo. Kiek mes čia išgirdome gąsdinimų: kreipsimės į Konstitucinį Teismą, supriešinami, nevykdomi kiti įsipareigojimai. Aš manau, kolegos, kad tai yra nesąžininga. Per jūsų darbo metus daugiau kaip trečdaliu buvo sumažintas finansavimas krašto apsaugai, tai jūs galbūt svajojote arba matėte sielą kaimynų vadovų akyse. Jums neužteko Gruzijos, jums reikėjo sulaukti Ukrainos, kad būtų galima padidinti krašto apsaugos finansavimą?
Mielieji kolegos, mes nesame svajotojai, mes esame realistai. Mes žinome, kad reikia vykdyti visus įsipareigojimus, kuriuos duodame Lietuvos žmonėms, tiek švietimo, tiek sveikatos, tiek kultūros sektoriuje, ir, priešingai nei jūs, negalvojame apgaudinėti. Mes pasirašėme partijų susitarimą, mes jau padidinome beveik ketvirtadaliu finansavimą krašto apsaugai. Mūsų nereikia raginti, kitų metų biudžete vėl numatytas augimas, pagal kurį mes esame susitarę. Būkite mieli, neaitrinkite aistrų ir nemokykite, kaip reikia daryti.
O finansavimas bus skirstomas ir kitoms sritims, kurioms reikia. Gaila, kad jūs nematėte, kad vyksta informaciniai karai, kad vyksta kibernetiniai karai, kad galima ne vien tik su automatu ir granatsvaidžiu kovoti, kad yra ir kitos sritys, kurias reikia įtraukti, kad mes turime nemažą paramą mūsų viešojo saugumo tarnybų, valstybės sienos apsaugos tarnybų, kurios yra sudėtinė ginkluotųjų pajėgų dalis. Jos taip pat turi būti pasiruošusios, o ne tik ant popieriaus padėtas paukštelis, kad finansavimas skiriamas vien sausumos ar kitoms pajėgoms.
Mes turime vystyti lygiaverčiai ir specialiąsias pajėgas, į kurias mes atsiremiame kaip į mūsų tam tikrą stuburą. Mes turime vystyti ir karines jūrų pajėgas, karines oro pajėgas. Štai yra mūsų visuma, mes turime paremti visuomenę, šiandien mes iš tikrųjų esame dėkingi, bet nereikia vien reikalauti iš žmonių, nieko tam neskiriant. Šiandien mes visiškai kitaip finansuojame Lietuvos šaulių sąjungą, mes organizuojame užsiėmimus su jaunimu. Aš manau, kad ir šitoms sritims reikia, galbūt dar svarbiau, negu nupirktas vienas kitas automatas, kad būtų visuomenės palaikymas.
Tikrai dėkoju tiems kolegoms Seimo nariams, kurie įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungą, kurie savo pavyzdžiu rodo pasirengimą ne tik ginklu ginti, nes, kaip parodė kitų šalių pavyzdys, labai svarbus priešo veikimas informacinėje erdvėje ir visuomenės nuteikimas. Jeigu mes vieną kartą galėtume sustoti ir negrasinti, kad būtent pateikiant krašto apsaugos papildomą finansavimą pradedame grasinti Konstituciniu Teismu… Suraskime galbūt kitą priežastį, jeigu to reikia, bet ne šiandien, kada skiriame krašto apsaugai. Man labai gaila, kad jūs mokate labai gražiai pakalbėti, bet nemokėjote dirbti. Ir tas jūsų kalbėjimas trukdo stiprinti krašto apsaugą. Kolegos, todėl aš kviečiu visus balsuoti už pateiktą pasiūlymą ir pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū visiems už išsakytas nuomones. Kadangi po pirmojo svarstymo balsuoti nereikia, tai pereiname prie 1-4b darbotvarkės klausimo Nr. XIIP-1905. Atsiprašau, prie antrojo svarstymo, dar reikia antrojo svarstymo. Antrasis svarstymas. Pagal supaprastintą procedūrą mums reikia paskirti priėmimo datą. Kadangi jokių pataisų ir pasiūlymų nebuvo, tai mes turime tai atlikti artimiausiame posėdyje. Artimiausias posėdis būtų liepos 10 d., ketvirtadienį. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas bus liepos 10 d.
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. XII-662 „Dėl 2014 metų, 2015 metų ir 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1905(2) (svarstymas)
1-4b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo „Dėl 2014 metų, 2015 metų ir 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1905. Prašom. Kviečiu gerbiamąjį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad yra keičiamas biudžetas, be abejo, ir rodiklių įstatymo projektas turi būti koreguojamas. Komitetas svarstė, pritarė tam. Kviečiu irgi pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkui. Balsuojame. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Prašo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate dėl lydimojo 1-4b įstatymo projekto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
10.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dainiaus Žalimo skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr. XIIP-1930 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Dainiaus Žalimo skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projekto Nr. XIIP-1930. Kviečiu pranešėją R. Svetikaitę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją. Pateikimas.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidentės 2014 m. birželio 16 d. dekretą, kuriuo D. Žalimas teikiamas skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku.
Respublikos Prezidentės teikiamas kandidatas į Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas gerbiamasis D. Žalimas Konstitucinio Teismo teisėju dirba jau daugiau kaip trejus metus. Nuo šių metų kovo mėnesio įstatymo nustatyta tvarka jis laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sugebėjo per šį laikotarpį užtikrinti efektyvų ir tinkamą Teismo funkcionavimą. Darbo Konstituciniame Teisme patirtis lemia tai, jog kandidatui yra gerai pažįstama teismo veiklos ir darbo organizavimo specifika, jis yra gerbiamas kolegų.
D. Žalimą būtų galima išskirti ne tik kaip puikų konstitucinės teisės ir doktrinos žinovą, bet taip pat jis yra tiek Lietuvoje, tiek tarptautinės bendruomenės gerai žinomas ir vertinamas tarptautinės teisės ekspertas. Būdamas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriumi, dėsto tarptautinę viešąją, tarptautinių organizacijų, diplomatinę ir konsulinę teisę.
Pedagoginę veiklą universitete D. Žalimas derina su aktyvia moksline veikla, jis yra 8 knygų (monografijų, vadovėlių) autorius ir bendraautoris, 27 mokslinių straipsnių prestižiniuose Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose autorius, yra skaitęs daugiau negu 60 pranešimų konferencijose ir seminaruose Lietuvoje ir užsienyje, teikęs ekspertines nuomones įvairiais teisės klausimais.
Pažymėtina, kad kandidatas reikšmingai prisidėjo tiriant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautinius ir konstitucinius teisinius pagrindus, šia tematika Vilniaus universitete 2001 m. apgynė socialinių mokslų srities, teisės krypties disertaciją, taip pat įnešė svarų indėlį Lietuvos integracijos į NATO srityje.
D. Žalimas yra apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos garbės ženklu „Parlamento gynėjas“ už dalyvavimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynyboje nuo sovietinės agresijos 1991 m., taip pat NATO atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant transatlantinius ryšius.
Šalies vadovės įsitikinimu, paminėtos kandidatą apibūdinančios savybės – tai ir puikus konstitucinės doktrinos ir tarptautinės teisės išmanymas, ir darbo Konstituciniame Teisme patirtis, padarytas įdirbis ir asmeninės savybės, nepriekaištinga reputacija – pagrindžia D. Žalimo tinkamumą eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir užtikrinti darnų Konstitucinio Teismo darbą, išlaikyti aukštą pasitikėjimą šia institucija, taip pat skatinti teismo tarptautinį bendradarbiavimą ir prestižą. Todėl Respublikos Prezidentė teikia Seimui D. Žalimą skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pagal mūsų Seimo statutą žodis suteikiamas kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus, šiuo atveju į pirmininkus, iki 10 min., o 15 min. skiriama atsakymams į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
D. ŽALIMAS. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man iš tiesų yra didelė garbė stovėti čia prieš jus, tautos atstovus, ir pretenduoti į šias garbingas pareigas. Manau, kad svarbiausius mano biografijos faktus Respublikos Prezidento patarėja jau yra paminėjusi. Aš nenorėčiau daug kartoti šia tema. Aš tik pabrėžčiau, kad mano mokslinių interesų sritys visada siejosi ir buvo artimos konstitucinei teisei ir Lietuvos valstybingumo tiek tarptautinių, tiek konstitucinių teisinių pagrindų tyrimams. Esu jau parašęs ne vieną straipsnį, pavyzdžiui, esu vadovėlio „Lietuvos konstitucinė teisė“ bendraautoris. Tikrai, ne vien tik viešosios teisės srityje, bet ir konstitucinės teisės srityje esu šį bei tą nuveikęs.
Dar pabrėžčiau vieną dalyką. Kaip minėjo Respublikos Prezidento patarėja, mano paskyrimas laikinai eiti šias pareigas nebuvo atsitiktinis, kadangi, galiu jus užtikrinti, turiu visų savo kolegų paramą ir tą paramą, galima sakyti, užsitarnavau darbu.
Kita vertus, ką norėčiau pažymėti kandidatuodamas į Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, tai visų pirma tai, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas yra vienas iš 9 Konstitucinio Teismo teisėjų. Priimant Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus pirmininkas turi tik vieną iš 9 balsų, todėl nereikėtų galvoti, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas vienasmeniškai formuoja doktriną ar priima sprendimus. Aš tik galiu pasidžiaugti, kad iš tiesų šiuo metu Teismas turi puikų kolektyvą, į kurį, kaip jūs žinote, visai neseniai buvo paskirti teisėjai. Jame yra ir buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, ir atstovų europinėse institucijose, ir labai didžiulę patirtį turinčių Aukščiausiojo Teismo bei kitų aukščiausių teisminių institucijų teisėjų. Aš manau, kad tai yra labai vertinga. Manau, kad ta Teismo sudėtis, o ne pirmininkas garantuoja tikrai kokybiškų sprendimų priėmimą. Pirmininko užduotis visų pirma yra sklandus Teismo darbo organizavimas, taip pat Teismo reprezentavimas palaikant jo santykius su kitomis valstybės institucijomis ir vykdant tarptautinį bendradarbiavimą.
Ką aš norėčiau akcentuoti kaip kandidatas į Teismo pirmininko pareigas? Visų pirma suprantu, kad pagrindinė problema ilgus metus išlieka ta pati – bylų nagrinėjimo trukmės problema. Čia iš tiesų padaryta nemažai, sukurtos teisinės prielaidos sutrumpinti ir veiksmingiau bei greičiau spręsti bylas. Galėčiau pasakyti, kad jeigu dar prieš trejus metus, kai aš kandidatavau į Konstitucinį Teismą, nagrinėjimo laukė daugiau kaip 100 prašymų, šiuo metu yra 63 prašymai, maždaug 35 bylos, jeigu jas visas sujungtume. Tačiau iš jų dar išlieka dvi, kurios gautos 2011 m., ir keturiolika – 2012 m. Manau, kad tikrai labai pasistengus šiais metais būtų galima padaryti taip, kad neliktų 2012 m. bylų, kad nagrinėjimo laikas iš pradžių sutrumpėtų bent jau iki dvejų metų, nes iš tiesų yra bylų, ir mes visai neseniai išsprendėme vieną bylą, kuri faktiškai Teisme pragulėjo ketverius metus. Sutinku, kad to neturėtų būti. Nei jūs, tautos atstovai, nei teismai neturėtų laukti tiek ilgai Konstitucinio Teismo verdikto. Tai tikrai bus prioritetinė mano veiklos kryptis, jeigu jūs išreikšite man pasitikėjimą.
Norėčiau akcentuoti, kad, man pradėjus laikinai eiti Teismo pirmininko pareigas, Teismo darbo tempai nesulėtėjo, nors paprastai būna taip, kad, pasikeitus trečdaliui sudėties, vis tiek reikia tam tikro laiko naujiems kolegoms pradėti darbą. Bet, kaip minėjau, naujieji kolegos yra tokie, kuriems iš esmės nėra ko iš naujo mokytis. Per tą laiką mes išnagrinėjome 9 prašymus, priėmėme 5 nutarimus, vieną sprendimą išaiškinti nutarimą ir priėmėm vieną išvadą, taip pat keliolika kitų procesinių sprendimų dėl prašymų priėmimo klausimų ir bylų nutraukimo.
Kitas svarbus aspektas, kuris yra susijęs ir nuolat iškyla visuomenėje, yra susijęs su Konstitucinio Teismo atvirumu, dialogu su visuomene, dialogu su įstatymų leidėjais. Iš tiesų manau, kad Konstitucinio Teismo santykiai, jeigu taip būtų galima pasakyti, su įstatymų leidėju galėtų būti geresni. Tikrai sieksiu, kad jie tokie būtų. Jeigu leistumėte, aš drįsčiau kaip vieną iš priemonių pasiūlyti tai, kas yra praktikuojama kai kuriuose valstybės ir europiniuose teismuose, t. y. teismai kasmet pateikia metinį veiklos pranešimą tose institucijose, kurios formuoja tuos teismus. Jeigu aš galėčiau pasiūlyti, jeigu tai būtų priimtina, Konstitucinio Teismo pirmininkas taip pat galėtų kasmet savotiškai pristatyti Teismo veiklą ir turėti diskusiją aktualiais konstitucinės justicijos klausimais su Seimo nariais bent jau vieną kartą per metus.
Kitas aspektas, kurį paminėčiau, yra informuotumas apie Teismo baigiamuosius aktus, apie Teismo sprendimus. Iš tiesų dažnai galima pažymėti, kad Teismo sprendimai galbūt nepateikiami labai suprantama forma ir jų turinys vykstant visuomenės diskusijoms kartais dėl to būna iškreipiamas. Vienas iš mano prioritetų būtų tas, kad tiek Teismo aktai, tiek pats jų pristatymas, nes Teismo aktai savaime galbūt negali būti visada suprantami dėl sudėtingos teisinės kalbos ir terminijos, bet pats jų pristatymas visuomenei būtų padarytas kuo priimtinesne forma. Iš tiesų, man atrodo, jau dabar pavyko šio bei to pasiekti. Kiekvieną kartą, po kiekvieno baigiamojo akto paskelbimo, aš, kaip einantis Teismo pirmininko pareigas teisėjas… arba spaudos pranešimai yra parašomi taip, kad iš tiesų žiniasklaidos atstovams, kiek man teko pastebėti, klausimų kyla tikrai labai mažai, o jeigu kyla, tai į juos taip pat yra atsakoma. Manau, kad pavyko pagerinti šį Teismo veikos aspektą.
Galiausiai vienas iš paskutinių yra Teismo reprezentavimas tarptautinėse institucijose. Čia pabrėžčiau, kad per 20 savo veiklos metų Konstitucinis Teismas yra nuveikęs tikrai nemažai – yra pirmininkavęs Europos konstitucinių teismų kongresui, yra Pasaulinio konstitucinių teismų kongreso ir Pasaulinio konstitucinių teismų kongreso biuro narys. Be abejo, tos kryptys savaime išlieka, tačiau yra labai naudinga plėtoti teisminį dialogą su kitais konstituciniais teismais. Mes tikrai pasidaliname patirtimi, matome, kaip yra sprendžiamos panašios bylos kitur. Tam tikra prasme tai suteikia įkvėpimo sprendžiant bylas ir Lietuvoje. Galime pasidalinti ta gerąja praktika, atvirai padiskutuoti dėl klausimų, dėl kurių galbūt mūsų pozicijos nevisiškai sutampa.
Pažymėčiau ypač labai gerą Konstitucinio Teismo bendradarbiavimą su Lenkijos Respublikos ir su Latvijos Respublikos konstituciniais teismais, su kuriais mes kasmet turime specialią bendradarbiavimui skirtą konferenciją. Štai visai neseniai, birželio mėnesį, mes tokią konferenciją turėjome. Be abejo, aš suprantu, kad kartu reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su tokiais konstituciniais teismais, kurie, galima sakyti, diktuoja konstitucinės teisės madas, tokiais kaip Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos konstitucinė taryba. Bus dirbama ir šia linkme.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad Konstitucinis Teismas neatsilieka ir nuo tam tikrų geopolitinių realijų. Galėčiau pasakyti, kad jau kitą savaitę, tai yra nuo pirmadienio iki trečiadienio, yra planuojamas mano, Lenkijos ir Latvijos konstitucinių teismų pirmininkų vizitas į Kijevą, kur mes mėginsime rasti bendradarbiavimo su Ukrainos Konstituciniu Teismu formas, tam tikra prasme išreikšime solidarumą kolegoms. Aš manau, kad tai yra labai svarbu, ypač šiame kontekste.
Taip pat galiu pasidžiaugti, kad yra užsimezgę neblogi ryšiai su Moldovos Konstituciniu Teismu, o su Gruzijos Konstituciniu Teismu, kadangi Gruzijos Konstitucinis Teismas dabar pirmininkaus Europos konstitucinių teismų kongresui, mes jau praktiškai dalijamės ta patirtimi, kurią sukaupėme pirmininkaudami Europos konstitucinių teismų kongresui.
Baigdamas norėčiau dar kartą jums padėkoti už dėmesį. Tikiuosi jūsų palaikymo ir esu pasirengęs atsakyti į visus jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs žadate keisti ar tobulinti Konstitucinio Teismo veiklą, jei tapsite nuolatiniu vadovu? Ačiū.
D. ŽALIMAS. Aš jau minėjau, nereikia tikėtis, kad pirmininkas jums gali pažadėti, kaip bus sprendžiamos vienos ar kitos bylos. (Balsai salėje) Tai garantuoja visa Teismo sudėtis. Tai yra 9 kuo puikiausi specialistai. Dar nepaminėjau, kad yra žymių konstitucinės teisės profesorių.
O kaip pirmininkas aš manau, kad visų pirma prioritetas yra kuo greitesnis bylų, bet kartu neprarandant kokybės, nagrinėjimas, t. y. kad trumpėtų bylų nagrinėjimo terminai, taip pat būtų kuo geresnis Teismo veiklos pristatymas tiek jums, tautos atstovai, tiek visuomenei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pretendente, būtų labai įdomu išgirsti jūsų nuomonę tokiu klausimu. Aš pateiksiu tokį pavyzdį. Šios dienos Seimo darbotvarkėje yra net keturi mano projektai ir jie nebus svarstomi. Kodėl nebus svarstomi? Todėl, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino juos prieštaraujančius Konstitucijai. Jūs šitą problemą žinote. Statutas įpareigoja komitetą sekti, kad projektai atitiktų Konstituciją. Tačiau Seimas yra politinė institucija, ir tie komiteto sprendimai dažnai būna politizuoti. Kaip išspręsti šitą koliziją, jūsų nuomone?
Ir dar antras klausimas būtų. Atleiskite, kad turiu du klausimus. Reta proga. Ar Konstitucinis Teismas iš principo gali klysti ir ištaisyti, padaręs klaidą, savo sprendimą? Ačiū.
D. ŽALIMAS. Dėkoju. Pradedant pirmuoju klausimu, man būtų iš tiesų labai sunku ką nors konkretaus jums atsakyti. Aš galiu pasakyti tik tiek – ne Teismas savo iniciatyva tokius klausimus sprendžia. Jeigu kas nors kreipsis dėl Seimo statuto nuostatų, kurias jūs turite omeny, tada Teismas bus priverstas spręsti bylą. Bet tada aš jums turiu pasakyti, kad aš negaliu jums šiandien atskleisti jokios savo nuomonės šiuo klausimu, nes man tektų nagrinėti tą bylą.
Dėl antro klausimo. Aš manau, kad klysta visi. Tačiau Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Dar yra toks principas Res iudicata – byla išspręsta ir ji paprastai neperžiūrima. Gali būti peržiūrima tik labai išskirtinėmis naujai atsirandančiomis aplinkybėmis. O klysta tai… Nėra neklystančių. Neklysta tik tas, kuris, aš manau, tiesiog nedirba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Galbūt klysti žmogiška ir pasilikti velnišką nuodėmę, bet Konstituciniam Teismui šita nuostata negalioja. Aš noriu jūsų paklausti. Jūs žinote, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad apkaltos būdu nušalintas asmuo negali būti renkamas iki gyvos galvos. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas prieštarauja Žmogaus Teisių Teismo sprendimui. Kaip vertinate šį prieštaraujantį Žmogaus Teisių Teismo sprendimui Konstitucinio Teismo sprendimą? Tuo tarpu Konstitucijoje, pačioje Konstitucijoje, nuostatos, kad asmuo, nušalintas apkaltos būdu, negali būti renkamas iki gyvos galvos, nėra. Ar vis dėlto turėtų jėgų Konstitucinis Teismas nelikti nuodėmėje ir ištaisyti savo klaidą, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu?
D. ŽALIMAS. Gerbiamasis Seimo nary, man šita problema yra puikiausiai žinoma. Aš noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas jau du kartus nagrinėjo jūsų klausimą. Ir atsakymas yra, manyčiau, iš tų dviejų Konstitucinio Teismo aktų aiškus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Konstitucija turi viršenybę ir tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau Konstitucija… (Balsai salėje) Atsiprašau, aš jūsų nepertraukiau. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad pagal Konstituciją valstybė kartu privalo vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus. Ir iš tų dviejų Konstitucinio Teismo aktų, aš manau, jūs puikiausiai žinote, yra pasakyta, ką reikėtų daryti, norint, kad tarptautinių įsipareigojimų ir Konstitucijos kolizijos nebūtų.
Kita vertus, aš galėčiau pasakyti, kad Lietuva tikrai nėra vienintelė valstybė, kur kartais išsiskiria Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tačiau tie sprendimai randami pagal Konstituciją, pagal joje slypinčius atsakymus.
Dar vienas dalykas, kurį paminėsiu. Aš manau, kad ateityje yra būdas išvengti tokių problemų. Kadangi tuo jums žinomu atveju pirmasis su problema susidūrė Konstitucinis Teismas, o ne Europos Žmogaus Teisių Teismas, šiuo metu iš tiesų yra Europos žmogaus teisių konvencijos 16-asis protokolas, pagal kurį tiek Konstitucinis Teismas, tiek kiti nacionaliniai teismai, kilus neaiškumui, galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą vadinamojo preliminaraus sprendimo. Aš manau, ateityje bus tokia procedūra, kuri bent jau leis užtikrinti, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente (aš čia), taigi Politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas mane įpareigojo paklausti. Yra susidariusi kolizija dėl valstybinių pensijų. Atvejis toks: tremtinė, valstybinė pensija ir daugiavaikė šeima, turi atsisakyti vieno iš tų ingredientų. Aš manau, kad čia yra moralinis reikalas, vis dėlto tremtinio pensija tai yra labai svarbu, ar ne? Dabar jos atsisakyti todėl, kad tu labai daug pagimdei, prižiūrėjai šeimą, – štai pasirinkimo klausimas. Ar apsunkins jus, Konstitucinį Teismą, tas paklausimas?
D. ŽALIMAS. Gerbiamasis Seimo nary, kaip, jūs įsivaizduojate, aš jums galėčiau atsakyti? Aš jums negaliu komentuoti konkrečių įstatymo nuostatų ir išreikšti savo asmeninės pozicijos, nes tai vieną dieną gali būti Teismo nagrinėjimo objektas. Aš manau, kad valstybė čia turi tam tikrą diskreciją, tai yra konkretaus reguliavimo dalykas, bet kiekvienas reguliavimas gali būti apskųstas dėl konstitucingumo, tada nagrinėtume. Iš tiesų visai neseniai mes buvome susidūrę su tokiu atveju. Pavyzdžiui, Konstitucijoje yra 146 straipsnis, kuris kalba apie tai, kad valstybė privalo rūpintis šeimų nariais tų, kurie žuvo arba buvo sužaloti gindami Lietuvos valstybę. Tai galbūt čia vienas iš tų pagrindų, kur galėtų užvesti jus, atsakant į šitą klausimą. Bet šiandien aš negalėčiau gilintis į konkrečių įstatymų nuostatas ir atsakyti dėl jų atitikties.
PIRMININKĖ. Kviečiu klausti R. Markauską. Ruošiasi J. Sabatauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, Konstitucinis Teismas, svarstydamas ekonominius, finansinius klausimus, priimdamas Konstitucinio Teismo sprendimus, aš pavyzdį turiu – per krizę sumažintus atlyginimus, ar neturėtų truputį kitaip žiūrėti ir vertinti, prieš priimdamas sprendimą, kokia yra finansinė situacija valstybės, paklausti Vyriausybės, Seimo nuomonės, ar iš viso Konstitucinis Teismas tuos klausimus turėtų taip giliai žiūrėti? Nes prieš sumažindami jūsų neklausė, o paskui jau jums tą naštą perteikė.
D. ŽALIMAS. Dėkoju. Iš tiesų Konstitucinis Teismas, norėčiau akcentuoti, yra teisinė institucija, kuri sprendžia teisės klausimus, atitikties Konstitucijai klausimus. Konstitucijoje yra ir visas socialinių teisių blokas, tarp jų ir teisė į teisingą atlyginimą, ir į orų gyvenimą, ir panašios teisės. Šiuo atveju jums galėčiau atsakyti, aš taip manau, kad jūs turite vieną iš nagrinėtų bylų omeny, tai Konstitucinis Teismas dar yra saistomas ir iki jo arba iki tos sudėties sukurtos jurisprudencijos. Atsakymas iš esmės konkrečiai tai bylai buvo jau iš esmės parašytas dar 2006 m. ir 2010 m. Tai Konstitucinis Teismas tada turi labai mažą manevro laisvę.
Iš kitos pusės, prisimenant tą patį sprendimą, tai, kaip jūs prisimenate, iš Konstitucinio Teismo sprendimo buvo aišku, kad jį buvo galima įgyvendinti keliais būdais. Aš dabar čia nenorėčiau gilintis, bet tikrai ne Konstituciniam Teismui spręsti, kuriuo būdu įgyvendinti tam tikrą sprendimą.
Konstitucinio Teismo sprendimų, susijusių su ekonominiais ir finansiniais klausimais, yra įvairių. Aš suprantu, kad galbūt visuomenei aktualus vienas iš sprendimų, kai randamas prieštaravimas Konstitucijai. Bet iš tiesų buvo begalė sprendimų tiek dėl valstybės biudžeto, tiek dėl Socialinio draudimo fondo biudžeto, tiek dėl tų pačių teisėjų atlyginimų visiškai neseniai, šiais metais, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tam tikromis aplinkybėmis atlyginimų sumažinimas arba biudžetinio finansavimo mažinimas visiškai atitinka Konstituciją. Aš manau, žiūrint į visumą, ta pozicija atrodo gana subalansuota. Dar kartą kartoju, Konstitucinis Teismas yra teisinė institucija, jį saisto sukurti jau veikiantys precedentai.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Sabatauską. Ruošiasi R. Kupčinskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, turbūt jau ne kartą buvo kalbama apie individualų konstitucinį skundą, kuriam įteisinti Seime jau buvo prieš kelerius metus padarytas tam tikras įdirbis, tik problema ta, kad buvo pirma Konstitucijos pataisa, iniciatyva dėl Konstitucijos pataisos. Po to Seimo nariai atsižvelgė į įvairias pastabas Teisės departamento, kitų institucijų, inicijavo darbo grupę, po to buvo priimta koncepcija ir taisyta ta Konstitucijos pataisa. Bet, atsižvelgus į sausio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, jau toliau nebegalima tęsti tos konstitucinės pataisos svarstymo. Kitaip sakant, visas tas darbas tarsi ir dirbtas perniek. Reikėtų iš naujo inicijuoti. Tačiau aš klausiu ne apie tai, ne apie tą procedūrą. Jūsų manymu, išvis ar reikia to Lietuvoje įvertinant kitų valstybių patirtį, tuo labiau įvertinant mūsų Konstitucinio Teismo patirtį, kai in corpore sprendžia visas Teismas? Daugelyje kitų valstybių priimtinumo klausimą sprendžia galbūt vienas teisėjas arba netgi ne teisėjai, ir nagrinėja, sprendimą priima atskiros teisėjų kolegijos. Dėl šitų momentų. Ačiū.
D. ŽALIMAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Iš tiesų uždavėte konceptualų klausimą, apie tai galima būtų labai ilgai diskutuoti, aš pamėginsiu labai trumpai išdėstyti poziciją, kaip aš ją matau. Iš tiesų Europoje tai yra tendencija. Dauguma konstitucinių teismų individualų skundą turi, tą reikia pripažinti ir tą reikia matyti. Be abejo, tai yra dar viena papildoma žmogaus teisių garantija. Beje, tam tikrais atvejais ši garantija galėtų garantuoti, kad žmogus rastų teisybę čia, Lietuvoje, esant galutiniam kitų teismų sprendimui, o nesikreiptų iš karto į europines ar kitas tarptautines institucijas.
Tačiau kartu norėčiau pasakyti, kad tam tikru mastu tas skundas, nors ir netiesioginis, yra. 77–78 % prašymų, kuriuos gauna Konstitucinis Teismas, yra prašymai iš teismų, kurie nagrinėja konkrečių asmenų, konkrečių piliečių juridinių asmenų bylas. Tai yra įmanoma. Galbūt tai turėtų dar didesnę prasmę, nes ne visada teismai galbūt pagrįstai nesikreipia į Konstitucinį Teismą. Tai yra politinis sprendimas, šis sprendimas priklauso Seimo kompetencijai. Aš manau, kad tai padėtų stiprinti žmogaus teisių garantijas Lietuvoje, bet tokiu atveju ir pats Seimas turėtų apsispręsti, ar to reikia, ar nereikia, ir kada reikia.
Iš tiesų jūs palietėte labai svarbų klausimą, tada, matyt, tam tikra prasme reikėtų reorganizuoti Konstitucinio Teismo darbą, nes daugumoje šalių individualius skundus nagrinėja kolegijos, bent jau klausimo priimtinumą tikrai sprendžia ne visas teismas, nes tada jų paprasčiausiai atsiras tūkstančiai. Reikia turėti omenyje, kad šiaip jau daugumoje Europos šalių tai yra ir tam tikras žmonių nusivylimo šaltinis, nes maždaug 90 % tų skundų surašomi taip, kad jie dėl vienų ar kitų priežasčių būna nepriimtini. Ne kiekvienam tai yra pasiekiama, jeigu neturi specialaus advokato arba panašiai. Reikia turėti omenyje ir šitą medalio pusę. Žvelgiant į europinę tendenciją, tai yra Seimo ateities sprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas, ruošiasi V. Juozapaitis.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, jūs pasakėte, kad negalite nagrinėti ir atsakyti į tuos konkrečius klausimus, kurie gali būti susieti su konkrečių bylų nagrinėjimu Konstituciniame Teisme. Bet norėčiau iš principo paklausti (šita problema keliama ne vieną kartą) dėl visuomenės atstovų teismuose, nes tai susiję su tam tikrų teisės aktų, o galbūt ir Konstitucijos keitimu. Jūsų principine nuomone, ar čia reikalingas atitinkamų Konstitucijos straipsnių keitimas norint, kad visuomenės atstovai dalyvautų teismų veikloje? Ar užtektų tiktai teisės aktų, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų, pakeitimo? Ačiū.
D. ŽALIMAS. Na, vėl uždavėte, gerbiamasis Seimo nary, tokį klausimą. Jeigu Seimas šiandien priimtų įstatymą, kuriuo įvestų visuomenės atstovų institutą be Konstitucijos pataisų, tai kaip jūs įsivaizduojate mano atsakymą šiandien? Tai iš tiesų yra keblu. Aš manau, yra atvirų diskusijai klausimų. Ar gali nepakeitus Konstitucijos visuomenės atstovas sprendžiamuoju balsu dalyvauti teismo veikloje? O šiaip yra šalių, kur šis institutas egzistuoja, bet pabrėžčiau, kad šis institutas egzistuoja žemesnių instancijų teismuose, ne aukščiausiuose, ne Konstituciniame. Iš tiesų tai yra politinis sprendimas, jūs tautos atstovai, jūs atstovaujate tautos interesams, ir jeigu jaučiate tokį poreikį, jūs galite tuos sprendimus priimti, o kuria teisine forma, deja, aš šiandien negalėčiau jums pasakinėti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinysis klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip žinome, imperatyviai draudžia Seimo nariams vykdyti bet kokią kitą veiklą, išskyrus Seimo nario ir kūrybinę, taip pat yra visiškai uždrausta pedagoginė veikla. Tuo tarpu knygų rašymas turbūt priskirtinas kūrybinei veiklai?
D. ŽALIMAS. Kūrybinei.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Vadovėlis, sutikite, taip pat yra kūrybinis procesas. Kūrybiškai galima save dar išreikšti ir atlikus tą kūrinį. Taigi vadovėlio perskaitymas aukštojoje mokykloje ar negali būti traktuojamas kaip kūrybinė veikla? Ir šalia klausimas jums, kaip profesoriui. Ar Konstitucinio Teismo teisėjo buvimas kartu ir vienos iš aukštųjų mokyklų profesoriumi nesuponuoja tos teisinės kolizijos, kai privačių ir viešųjų interesų konfliktas gali būti juntamas? Ačiū.
D. ŽALIMAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vadovėlių rašymas, aš galbūt neišgirdau, ką jūs turėjote konkrečiai omenyje, bet knygų rašymas, kūrinių kūrimas, be abejo, yra kūrybinė veikla. Aš manau, dėl to diskusijų nėra.
Kitaip nei Seimo nariams teisėjams leidžiama eiti ir pedagogines pareigas. Šia prasme Konstitucija pati šalina tą interesų konfliktą. Bet aš, tiesą sakant, neįsivaizduoju jokio privataus interesų konflikto, nes ir ten, ir ten yra tarnaujama viešajam interesui. Aš manau, teisininkų ugdymas ir kokybiškas ugdymas taip pat yra viešasis interesas. Kaip jūs žinote, dauguma Konstitucinio Teismo teisėjų dirba kartu ir pedagoginį, ir kūrybinį darbą, ir aš manau, tai tiktai praturtina. Teorija be praktikos, kaip ir praktika be teorijos, na, žinote, gyventi kartu negali arba bent jau teismo sprendimai, aš manau, tikrai būtų mažiau kokybiški, jeigu jame dirbtų tiktai praktikai, neturėdami atitinkamo teorinio parengimo ir neturėdami netgi stimulo atitinkamai teoriškai save tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Linkime sėkmės susitinkant frakcijose ir atitinkamuose komitetuose, grafikas yra sudarytas.
D. ŽALIMAS. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Sėkmės jums.
11.26 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1977 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1977. Pateikimas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrą L. Bartkevičių.
L. BARTKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamoji Seimo Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių nuostatą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba mokėtų ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir visas valstybines pensijas, rentas ir šalpos pensijas, teikiamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame siūloma nuo 2015 m. sausio 1 d. perduoti buvusių vidaus reikalų sistemos pareigūnų valstybinių pensijų mokėjimą fondo valdybos įgaliotoms administravimo įstaigoms. Pensijas skirtų Vidaus reikalų ministerija, mokėtų fondo valdybos įstaigos.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. fondo valdybai yra perduotas valstybinių pensijų mokėjimas buvusiems prokurorams, Muitinės departamento, Kalėjimų departamento pareigūnams, taip pat kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams bei sportininkų rentų mokėjimas.
Siekiant tobulinti jau nustatytą teisinį reguliavimą įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų permokų / nepriemokų išieškojimo / primokėjimo tvarką ir prievolę pensijos gavėjui per 10 darbo dienų pranešti pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos ar priedo mokėjimui, aiškiau reglamentuoti priedo prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo ir mokėjimo tvarką. Bazinės pensijos dydžio priedas už tarnybą mokamas iki teisės į valstybinio socialinio draudimo pensiją įgijimo ir neturint darbinių pajamų. Nuostata perkeliama iš įstatymo įsigaliojimo straipsnio ir išdėstoma atskiru straipsniu. Sureguliuojama priedo mokėjimo tvarka jo gavėjui mirus. Atsižvelgiant į asmenų laisvo judėjimo principus siūloma atsisakyti apribojimų dėl pensijų mokėjimo persikėlus nuolat gyventi užsienyje. Iki šiol persikėlus gyventi į užsienį pensija buvo siunčiama, jei tarnybos laikas pensijai skirti ne mažesnis kaip 15 metų, kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius ir toliau nebemokama.
Klausimas dėl likusių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, kurias dabar moka Krašto apsaugos ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pat teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo perdavimo ir šalpos pensijų skyrimo bei mokėjimo perdavimo „Sodros“ įgaliotoms administravimo įstaigoms bus sprendžiamas vėliau pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – M. Zasčiurinskas, bet jo nematau. Taigi dėkojame viceministrui. Ačiū. Siūlau skubą. Kadangi yra Teisės departamento svarbi pastaba, siūlyčiau apsvarstyti komitetui ir ketvirtadienį, liepos 10 d., daryti svarstymą ir priėmimą. Pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Ačiū.
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektas Nr. XIIP-1935 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektas Nr. XIIP-1935. Pateikimas. Kviečiu pristatyti energetikos viceministrą A. Spruogį.
A. SPRUOGIS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektą Nr. XIIP-1935. Seimo nutarimu siekiama užtikrinti strateginės svarbos Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto finansavimo tęstinumą. Kaip jūs žinote, šitas projektas yra vienas iš Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priemonių. Projekto finansavimo užtikrinimo tikslais Valstybinė paskolų komisija jau yra patvirtinusi 280 mln. valstybės garantiją Europos investicijų banko paskolai užtikrinti. Seimas 2013 m. liepos 2 d. nutarimu suteikė valstybės garantiją. Finansų ministerija dėl Europos investicijų banko teikiamos paskolos kreipėsi į Europos Komisiją dėl valstybės pagalbos. Europos Komisija priėmė sprendimą, kad valstybės garantijos iki 400 mln. paskolos dydžio suteikimas yra leistina valstybės pagalba. Šių metų birželio 5 d. Valstybinė paskolų komisija patvirtino 120 mln. Lt valstybės garantiją. Šių metų birželio 11 d. Vyriausybė nutarimu pritarė šitam nutarimo projektui ir teikia Seimui patvirtinti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų pritarimo po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašom. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Mano klausimo esmė štai kokia. Valstybė valdo 67 % „Klaipėdos naftos“ akcijų, bet garantiją dėl paskolos prisiima šimtu procentų. Kodėl nedalyvauja privatus verslas, kuris valdo likusias „Klaipėdos naftos“ akcijų dalis? Ačiū.
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Matyt, kaip aš ir sakiau, projektas yra išskirtinės valstybinės svarbos. Kaip jūs žinote, susijęs su strateginių užduočių vykdymu. Vienas iš mūsų uždavinių – diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą ir tai padaryti kaip galima skubiau. Todėl valstybė, be abejo, prisiima didesnius įsipareigojimus siekdama tam tikrų strateginių tikslų.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Nuomonių už, prieš kalbėti norinčių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Prieštaraujančių nėra. Pritarta ypatingai skubai.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl viso nuomonių už, prieš kalbėti norinčių nėra.
Balsuojame. Kas pritariate dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investiciniam bankui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Nr. XIIP-1935. Priimtas. Atsiprašau.
11.34 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1982, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo ratifikavimo “ projektas Nr. XIIP-1983, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1984 (pateikimas ir svarstymas)
1-7 – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1982. Pateikimas. Kviečiu gerbiamąjį užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių.
L. A. LINKEVIČIUS. Trys sutartys, gal galėčiau visas tris pristatyti, nes analogiškas pristatymas?
PIRMININKĖ. Aš noriu atsiklausti Seimo narių, ar galime pristatyti iš karto ir dėl Gruzijos, ir dėl Moldovos? Sutinkate? Ačiū. Prašom, ministre.
L. A. LINKEVIČIUS. Labai ačiū, nes iš tiesų yra analogiškas pristatymas. Kaip žinome, birželio 27 d. Briuselyje pagaliau buvo pasirašyti asociacijos susitarimai tarp trijų minėtų šalių ir Europos Sąjungos. Dabar turėtume pereiti į kitą, ne mažiau svarbų, ratifikavimo procesą. Pagrindinė našta yra nacionalinę teisinę bazę suderinti su Europos Sąjungos teisynu. Šiuo atveju dar noriu pabrėžti – svarbus ir politinis faktorius, nes žinome, kad yra gana nemenkas politinis spaudimas visoms toms šalims. Aišku, ir laiko faktorius yra svarbus, irgi su tuo pačiu susijęs. Manome, kad šie susitarimai ne tiktai padės toms šalims greičiau imtis tam tikrų reformų, bet taip pat ir turės tam tikrą ekonominę naudą tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje toms šalims, nors artimiausiu metu ten numatomi tam tikri iššūkiai, tiek ir visai Europos Sąjungai, nes vis tiek rinka gana ženkliai išsiplečia ir galimybės tikrai padidėja.
Sutartys yra tikrai didelės apimties. Pasakysiu, Ukrainos yra gal pati didžiausia – apie 3 tūkst. lapų, apima tikrai daug sričių. Sakysim, politinėje srityje yra ir teisinės valstybės kūrimas, žmogaus teisių reikalai aptarti. Teisinėje srityje aptariami migracijos klausimai, asmens duomenų apsauga ir kiti su tuo susiję dalykai, taip pat teismų reformos pagrindiniai aspektai. Prekybos dalis. Pirmiausia didžiausią dalį šios sutarties galbūt užima prekybos dalis. Tai susiję daugiau su importo muitais. Beje, kalbant apie tam tikrą efektą, galima preliminariai apskaičiuoti, žinoma, labai bendrais bruožais, bet tam tikra nauda būtų ir mūsų gamintojams, nes jeigu kalbėtume, mūsų eksportas yra apie 3 mlrd. Lt į Ukrainą. Tai gana didelė apimtis. Vien dėl muitų mokesčių mūsų eksportuotojai per metus turėtų sutaupyti apie 45 mln. Lt.
Jeigu kalbėtume apie Ukrainos perspektyvą, išskirdami iš tų trijų šalių Ukrainą kaip galbūt didžiausią subjektą, tai irgi paminėčiau tokį faktorių, kad ilgalaikėje perspektyvoje 10 metų laikotarpiu virš 6 % turėtų išaugti bendrasis vidaus produktas vien dėl tos integracijos, vidutinis atlyginimas ir kiti dalykai. Žinoma, tai yra sudėtinga tiksliai numatyti, nes yra daug žodžių „jeigu“ – jeigu sklandžiai vyks reformos, jeigu niekas netrukdys, jeigu bus stabili politinė situacija. Kaip žinome, dabar ji tokia nėra, švelniai tariant, bet dar ir dėl tos priežasties mes turėtume taip pat parodyti politinę valią ir ženklą, ką mes nuolat darome.
Jūs Seime gegužės 8 d. priėmėte dokumentą, rezoliuciją, kurioje taip pat paraginote paspartinti šį procesą, ką dabar ir darome. Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė šitam sprendimui ir Respublikos Prezidentė kreipėsi į Seimą prašydama pritarimo. Taigi teikiu Pirmininkei leidus visus tris susitarimus – su Gruzija, su Moldova ir su Ukraina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, visų pirma norėčiau pasveikinti su tų dokumentų teikimu čia, Lietuvos parlamente, nes daugiausia, matyt, yra Lietuvos įdirbio rezultatas tie parašai ant Asociacijos sutarties, ir ypač jūsų vadovaujamos ministerijos. Su tuo ir sveikinu. Bet, matyt, niekam ne paslaptis, kad tas tų trijų valstybių eurointegracinis procesas gana stipriai nepatinka kai kam globaliame pasaulyje. Tą mes matėme prieš praeitų metų Vilniaus vadovų susitikimą lapkričio mėnesį. Aš kalbu ir apie įvairias ekonomines sankcijas atskiroms produktų rūšims, atskiriems ekonomikos sektoriams, ir apie energetines sankcijas ar energetikos įrankių naudojimą tam, kad paveiktų tas šalis aspirantes. Ir panašūs dalykai iki karinių įvairiausių operacijų, kurias mes šiandien stebime Ukrainoje.
Mano klausimas paprastas. Kadangi Asociacijos sutarties pasirašymas yra tik proceso pradžia, pabaiga bus įstojimas, ar Europos Sąjungos institucijose yra identifikuotos galimos grėsmės ar galimo spaudimo sritys, su kuriomis šios šalys gali susidurti? Ar yra suvokimas, koks spaudimas šioms šalims gali būti pritaikytas, ir ar yra koks nors planas, kaip toms valstybėms…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MAZURONIS (TTF). …pagelbėti tame integraciniame kelyje?
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!
A. MAZURONIS (TTF). Atsiprašau, Pirmininke, bet trys klausimai.
PIRMININKĖ. Tik vieną galima klausti. Labai ačiū, laikas!
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą ir už tą palaikymą. Noriu padėkoti jums. Vieni kitiems galime dėkoti. Iš tikrųjų didelis, svarbus etapas, bet čia švęsti tikrai dar anksti, juo labiau kad ir spaudimas nemažėja, ir įtampa tikrai nemažėja, nors yra tam tikrų properšų stabilizuojant saugumo situaciją, kaip tie, kurie sekate, pastebėjote. Bet tai yra susiję dalykai.
Vertinant grėsmes, be abejo, Europos Komisija yra labai detaliai išanalizavusi situaciją. Tos grėsmės įvairialypės, jos tarpusavyje susijusios. Jeigu kalbame apie fizinį saugumą, tai neturime pamiršti ir ekonominio saugumo, neturime pamiršti dujų kainų, susitarimų dėl dujų tiekimo Ukrainai. Neturim pamiršti, kad ir ta makroekonominė parama, kuri ateina iš Europos Sąjungos, yra susijusi ir sukoordinuota su Tarptautinio valiutos fondo parama, su kitų finansinių institucijų parama. Taip pat ir G7 valstybės arba Jungtinės Valstijos atskirai, sakysim, irgi pakankamai tokią ženklią paramą suteikia ne tik pinigais, bet tam tikra prasme ir audito paslaugomis, kad išsiaiškintų, kur lėšos yra nepanaudotos arba netinkamai panaudotos, ypač svarbu užkirsti kelią ateityje, ypač kai tie srautai pinigų ateina.
Trumpai atsakant į jūsų klausimą – taip, situacija analizuojama. Ar jinai adekvačiai įvertinta, čia spręsti ir jums, ir mums. Ne visada, mano požiūriu, mums pavyksta adekvačiai sureaguoti, tačiau Lietuva šioje diskusijoje dalyvauja aktyviai, kaip jūs matote, ir tikrai šis etapas yra svarbus ne tik toms trims šalims, bet, manau, ir mūsų šaliai, nes buvo nemenkas ir mūsų indėlis. Taip pat noriu padėkoti ir jums už paramą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilius. Nėra. Toliau klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti jūsų dėl sutarties su Ukraina. Jūs pristatydamas sakėte, kad Lietuva turės galimybę pateikti į Ukrainą prekių be muito mokesčio už 45 mln. sumą. O kaip Ukraina į Lietuvą? Tai būtų lygiavertės sumos ar būtų skirtingos sumos, kaip ten numatoma? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS. Aš dėl tikslios sumos iš Ukrainos negaliu jums pasakyti, kad neapgaučiau. Be abejo, jos tam tikros yra. Aišku, tai yra abipusis kanalas, ir kalbos nėra, nes mūsų apyvarta yra nemenka. Aišku, kad bus tam tikra paskirtis šiuo atveju ir ukrainiečiams eksportuojant produkciją į Lietuvą. Atkreipiu dėmesį, ir turbūt nesislėpsime čia nuo realybės, iš tikrųjų trumpalaikėje perspektyvoje ukrainiečių laukia tikrai dideli iššūkiai. Mes kalbame apie ilgalaikę perspektyvą, apie tą augimą ir reformų rezultatą, kuris ateis, bet šiuo metu reikia išlaikyti tuos išbandymus ir spaudimą ir tikrai dabar kalbėti apie kokius nors pelnus, kurie greitai ateitų, būtų nelabai realistiška.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, be abejo, aš…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …pritariu Asociacijos sutarčiai, gailiuosi, kad… Žinoma, geriau vėliau, negu niekada, ją pasirašyti, bet didžiausia Ukrainos problema, aišku, be karinių konfliktų, kurie dabar yra, yra korupcija ir tos reformos, kurios laukia Ukrainos. Tarkime, nesėkmės atveju ar neištiks Ukrainos likimas Turkijos, kuri yra amžinoje laukiančioje pozicijoje, kaip jūs manote?
L. A. LINKEVIČIUS. Turite omenyje integracijos kontekste?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip.
L. A. LINKEVIČIUS. Čia priklausys nuo bendros situacijos, kuri keičiasi. Priminsiu Lietuvos kelią, priminsiu vėlgi 1999 m., kad taip toli neitume, kai Lietuvai sakė, kad jūs niekada nebūsite NATO ir kitų organizacijų nariai. Dabar tas sakoma ukrainiečiams, tas pats sakoma gruzinams. Deja, tokia yra situacija, tokia yra realybė. Ar taip bus, ar ne, priklausys nuo mūsų konsoliduotos politinės valios, nuo mūsų europinės diskusijos, nuo mūsų suvokimo, kad Europa laisva, atvira, integruota, tikrai dar nesukurta.
Aš galiu ir jums klausimą užduoti, ar mes įsivaizduojame Europą be Ukrainos, be 45 mln. valstybės viduryje Europos, europietiško identiteto, tikrai siekiančios būti kartu su mumis ne tik geografiškai, bet ir kitomis prasmėmis? Matyt, atsakymas būtų aiškus. Bet tam turi praeiti laiko ir mes kol kas formuluojame tokią bendrą poziciją, kad asociacijos susitarimų pasirašymas nėra galutinis taškas, nėra galutinis santykių tarp Europos Sąjungos ir tų šalių rezultatas. Tuo pasakoma, kad bus tęsinys. Stenkimės, kad tas tęsinys iš tikrųjų būtų užpildytas turinio ir tos šalys turėtų europinę perspektyvą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš taip pat sveikinu jus turint galimybę teikti tokį prasmingą įstatymų paketą. Birželio 27 d., kai buvo padėti šie istoriniai parašai Briuselyje, Kremlius ir „Gazpromas“ iš tiesų nesnaudė. Buvo pono A. Millerio ir kitų visiškai viešai ir oficialiai pareikšta keletas dalykų, kurie liudija, kad Ukrainos ekonomikos ir jos žmonių laukia energetinis holodomoras. Kodėl aš taip sakau?
Todėl, kad, pirma, A. Milleris pabrėžė, jog Europos Sąjungos teritorijoje bus stiprinamos ir plečiamos požeminės dujų saugyklos. Kita vertus, jis pareiškė, kad tos Europos Sąjungos šalys, kurios tieks Ukrainai dujas reverso būdu, bus nubaustos ir kad iš jų kvotos bus išskaičiuoti tie kiekiai, kuriuos jos reverso būdu patieks Ukrainai. Girdėjau tai savo ausimis, ir tai nebuvo kokios nors agentūros pranešimas, o tiesus kalbėjimas. Ir, žinoma, ta reakcija, apie kurią kalbėjo kolegos, ypač žiemą, gali būti labai žiauri. Matant, kaip lengvai kai kurios Europos Sąjungos valstybės parsiduoda (tiesiai tą sakau), Austrijos pavyzdys, koks spaudimas dabar daromas pono S. Lavrovo Bulgarijai ir panašiai, na, kyla tokia mintis, ar Europos Sąjunga…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). (Tuoj baigsiu.) …taip iškilmingai teikdama ratifikuoti šias sutartis, ar gebės ir ras valios užtikrinti, kad šią žiemą ukrainiečiai nesušaltų ir teiktų ekonominę paramą, nes ekonominė parama yra gyvybinės reikšmės dalykas. Ar jūs matote tokį vienybės potencialą dabar, ar ne?
PIRMININKĖ. Laikas, sakau, dvi minutės.
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū. Aš tikrai tą matau, bet čia irgi neturėtų stebinti. Ne pirmą kartą matome visi, kad yra didžiuliai išbandymai Europos Sąjungos vienybei. Didžiuliai išbandymai ir iššūkiai pirmiausia ekonomine plotme, tarpusavio prekybai, dvišaliams santykiams. Dvišaliai santykiai bandomi pateikti kaip svarbesni už mūsų europinius kontaktus. Visą laiką tas buvo daroma ir bus daroma. Ir dabar tas vyksta, kaip mes ir matome įvairių pavyzdžių. Ar pavyks mums atsilaikyti, klausimas mums patiems. Tiek, kiek mes pajėgsime adekvačiai reaguoti į tą situaciją, kiek pajėgsime suvokti tą realybę.
Iš karto noriu pasakyti, nepaisant nieko, nė kiek neabejoju, mes tą žinome iš savo patirties, kad bus panaudoti visi svertai, spaudimo įrankiai. Aišku, žiemą teks atlaikyti. Nebus lengva, akivaizdu jau šiandien. Tas viskas yra suvokiama. Bet jie, mūsų kolegos Ukrainoje, nėra naivūs, jie puikiai supranta, kad tie išbandymai, kurie jiems teko, ir dabar jau tikrai negalime sakyti, kad jie labai lengvi, matome, kiek aukų tai pareikalavo. Laisvės kaina nebūna už dyką. Visada už tai reikia mokėti, ir visi tai supranta, ypač kai tokius išbandymus pereina.
Taigi galiu atsakyti pritardamas jūsų klausimui, pritardamas tai problemai, jinai tampa vis opesnė. Mes turime siekti, kad europinis balsas būtų vieningas, kad mes sukoordinuotume savo poziciją ir neleistume mūsų skaldyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu atsakyti Andriui. Aš taip pat perspėjau Viliją dėl laiko. Prašome nepykti. Prašau laikytis reglamento.
Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi K. Daukšys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš pasistengsiu negražbyliauti. Aš suprantu, kad entuziazmo šūkiai jau pasakyti, sveikinimo šūkiai taip pat pasakyti, aš prie jų prisidedu ir jų nekartosiu. Mane domina šiek tiek kitokie aspektai. 3 tūkst. lapų – vienas susitarimas. Trys kart trys – 9 tūkst. lapų. Aš tikiu, kad tiek Ūkio ministerija, tiek kitos ministerijos, tiek mūsų Seimo Ekonomikos komitetas, tiek Biudžeto ir finansų komitetas detaliai išnagrinės šituos susitarimus, tuos 3 tūkst. puslapių, ir mums, Seimo nariams, pateiks savo išvadas, kaip mums elgtis per ekonomikos prizmę, tuo labiau įvertinant tai, kad Europos Sąjungos administravimo išlaidos didėja, kaip jūs žinote, o bendra suma praktiškai nesikeičia. Mano klausimas yra toks: sakykite, kaip jūs modeliuojate, jeigu modeliuojate, šitų susitarimų įtaką Lietuvos ekonomikai ir žmonių gyvenimui, taip pat kaip jūs modeliuojate situaciją dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų pasikeitimo, pasirašius šitas sutartis? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS. Aš šiek tiek jau minėjau vieną aspektą dėl muitų, koks galėtų būti, kokia potencialiai suma sutaupyta. Europa taip pat skaičiuoja, kad maždaug 391 mln. eurų per metus bus sutaupyta apskritai dėl tos priežasties. Tai yra modeliuojama, o svarbiausia, kad yra kalbama ir dėl Ukrainos. Aš jau kalbėjau apie bendrojo vidaus produkto potencialo augimą vien dėl tų ryšių, nes vis tiek 45 mln. šaliai atsiveria pusės milijardo gyventojų ne pačių neturtingiausių pasaulio šalių, o priešingai, rinka. Ir tai abipusė paskata, beje, ne tik prekybai, bet ir pramonės vystymui, jeigu kalbėtume ekonomiškai, jeigu nekalbėtume politiškai, nes politiškai visada galima įtraukti įvairių trikdžių, barjerų, draudimų, kas ir vyksta, kaip mes matome. Iš tikrųjų, jeigu būtų leista ekonomikai tvarkytis, būtų didelė parama ir Ukrainos partneriams, kurie susieti ypač glaudžiais ryšiais su Rusija, čia niekam ne paslaptis. Taigi yra daug žodelių „jeigu“. Jeigu politika nebus įvelta kaip stabdys, kaip kažkoks įrankis, tas viskas įvyks.
O ar yra išanalizuota? Taip. Tik aš noriu pasakyti, kad tas susitarimas 3 tūkst. lapų skamba grėsmingai, bet labai ilgai specialistai prie jo dirba, nes tie lapai niekuo nesikeičia. Ta sutartis, kaip ir buvo suderėta, tokia ir yra. Kaip žinote, ji turėjo būti pasirašyta jau lapkričio mėnesį, tai čia dar daug laiko praėjo. Taigi tie, kas privalėjo išstudijuoti, išanalizuoti, visą darbą jau padarė. Nemanau, kad mums reikia dabar tam ypatingai kažkokį laiką skirti, nes tai yra padaryta. Bet pasekmės priklausys ne tik nuo ekonomikos dėsnių, bet ir nuo politinių faktorių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Pirmiausia tai Vilijai. Lietuva irgi išgyveno blokadą, jeigu atsimenate, ir sėkmingai išgyveno. Tai tik sustiprino mūsų ryžtą būti nepriklausomiems. Aš manau, kad ir ukrainiečiai turės daug išgyventi, ir jie patys nuspręs, kaip jiems ten išsilaikyti tą žiemą, tuo labiau kad pas juos šiltesnė.
Bet dabar ministrui klausimas. Ministre, dabartinės padėties požiūriu labai svarbu Ukrainai yra atominė valstybė. Kaip dabar yra su tuo atominiu saugumu ir ką numato Europos Sąjunga toliau, sutartį sudariusi… Ar yra kokios nors sutartys pasirašytos dėl atominių elektrinių, jų ateities, kitų dalykų, apsaugos, priežiūros, kitų reikalų?
L. A. LINKEVIČIUS. Pasakysiu, kad daugiau kaip 30 sričių aptarta tuose 3 tūkst. lapų. Tai ten yra, aišku, prekyba, švietimas, kultūra, be abejo, yra ir energetika. O kai Europos Sąjunga bendrauja su kažkuo, su trečiąja šalimi, tais klausimais, be abejo, yra standartai, saugumas. Kalbos nėra, kad į tuos dalykus atsižvelgta. Ar yra specialus susitarimas pasirašytas? Nesu įsitikinęs. Matyt, tokio nėra, bet tai tikrai nieko šiuo atveju nereiškia, nes bus glaudžiai dirbama su ukrainiečiais šiuo klausimu, kurį jūs pasakėte, taip pat.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju ministrui už išsamų pristatymą, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visi trys susitarimai yra svarbūs, asociacijos susitarimai yra svarbūs, ir siūlau ratifikuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime po pateikimo visiems trims projektams pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti visiems trims projektams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Palaukite, pažiūrėsiu. Būtų labai gerai, jeigu būtų galima tą padaryti. Ar tikrai visi norite kalbėti? Jūs tikrai gal susitarkite. (Balsai salėje) Yra siūlymas po vieną nuo frakcijos. Ar galime taip sutarti? Ne. Visi norite kalbėti? Gerai. Turite tokią teisę. Pirmasis kalba A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kolegos, įvykis, kurį pažymime ir svarstome jį įprasminančius teisės aktus, yra istorinis ne tik šitoms valstybėms, bet ir Lietuvai. Jis vainikuoja mūsų kryptingą ir nuoseklią Rytų politiką bei Lietuvos užsienio politikos pergalę. Primenu, jog ji nebuvo tokia lengvai pasiekiama ir sklandi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ar pamena kas nors, kokio pasipriešinimo sulaukdavome dar 2000 m., 2008 m. inicijuodami ir mėgindami mobilizuoti kairiųjų partijų paramą Lietuvos politikos nuostatoms bei rezoliucijoms, palaikančioms kad ir Oranžinę revoliuciją Ukrainoje, Baltarusijos opozicionierius ar Gruzijos Rožių revoliuciją? Jeigu ne, tai tuomet prisiminkime, kaip buvo svarstoma ir šiame Seime paskutinė Seimo rezoliucija dėl Ukrainos. Su mumis ginčijotės, kairės atstovai ir darbiečiai, ir tvarkiečiai, ir siūlėte – išmeskite žodžius „ginkluotos gaujos“. Ar dabar kas nors ginčijasi, kad Ukrainoje siautėja gaujos ir teroristai? Taigi vidinis pasipriešinimas Lietuvos Rytų nuosekliai politikai buvo ir tebėra, nes ir dabar nuolatos girdime frazes „nesikiškime“, „stovėkime nuošaliau“. Tai sovietinis kairuoliškas žodynas, dangstantis abejingumą arba demokratijos procesų baimę.
Tačiau džiaugiuosi, kad, nepaisant visų šių dalykų, dėl esminių politinių Lietuvos Rytų politikos nuostatų galiausiai buvo sutariama, ir tas politinis palaikymas, ypač centro dešiniųjų partijų, Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai davė savo vaisių.
Kita vertus, savo partneriams Rytuose turime priminti, jog parašas ant sutarties yra svarbus, bet tik pirmasis žingsnis. Prieš akis laukia daug darbo ir iššūkių, realizuojant šias sutartis, o mes privalome neprarasti budrumo ir noro savo partneriams padėti. Ir tam neužtenka vien Užsienio reikalų ministerijos diplomatinių pastangų – tam reikia ir aktyvios kasdienės partinės diplomatijos, susitikimų su broliškomis partijomis Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, dalinantis su jomis sukaupta parlamentinės demokratijos patirtimi.
Man pačiam kartu su partijos pirmininku, neseniai sugrįžusiu iš susitikimų su kolegomis centro dešiniaisiais Moldovoje ir Ukrainoje, teko dar kartą prieiti prie išvados, kad Rytų Europos valstybėse ypač trūksta stiprių vakarietiškų kairiųjų partijų. Kitaip tariant, jeigu rinkėjai nusisuks nuo dešinės ir centro, jie nusisuks ir nuo Europos į Kremlių, nes vietos komunistai tuo pasirūpins.
Dėl ko taip yra? Kodėl į Vakarus šias valstybes traukia tik centro dešinės politikai? Manau, kad dalis atsakomybės tenka ir mūsų kairiesiems kolegoms, kurie iki šiol partine diplomatija praktiškai neužsiėmė ir savo pasyvumu leido savo rytiniams kaimynams išlikti seno raugo komunistiniais radikalais, užuot civilizavę ir atvertę šias partijas į vakarietiško mąstymo socialdemokratus.
Šiandien turbūt visi su nerimu laukiame, kas atsitiks, jeigu Moldovoje ar Ukrainoje į valdžią sugrįžtų kairiosios jėgos. Ar jos neatgręš savo valstybių po Rusijos sparnu? Kolegos, jeigu to nenorime, pripažinkime: visi turime daug darbo ir privalome dirbti, bent jau šiais klausimais, ranka rankon. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamasis ministre, išties šiandien ypatinga diena, tikrai būtų galima tik pasidžiaugti ir paraginti visus balsuoti už tikrai labai svarbų rezultatą, prie kurio visi kartu esme prisidėję, kad jis būtų pasiektas. Būtų galima padėkoti mūsų partneriams – ukrainiečiams, moldavams, gruzinams, kad jie, nepaisydami visų išmėginimų, išbandymų ir iššūkių, eina šia kryptimi, kuri keičia situaciją ne tik jų šalyse, bet ir visame mūsų regione, o kartu ir visoje Europoje. Ilgainiui tai duos daug saugumo. Taigi būtų galima viską baigti tik tokiais šventiniais žodžiais, bet mano kolega A. Ažubalis čia jau palietė vieną iš svarbių aspektų, susietą su tuo, ką šiandien svarstome, taip pat nukreiptą į ateitį. Aš taip pat dar norėčiau pabrėžti porą momentų.
Iš tikrųjų šiandien, balsuodami už Asociacijos sutartį, mes, būdami šio regiono dalis, kuri ypač rūpinasi, kad šis regionas taptų saugesnis, turime kelti klausimą: o kas toliau, kokie kiti uždaviniai mūsų laukia siekiant, kad Rytų partnerystės šalys, visas šis regionas kiek galima sparčiau suartėtų su Europa? Todėl, matydamas čia ministrą, norėčiau akcentuoti vieną dalyką.
Mes turime išnaudoti savo galimybes įvairiuose europiniuose formatuose, Vadovų Taryboje, parlamentiniuose forumuose labai ryžtingai kelti klausimą apie aiškią tų šalių, t. y. Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos, narystės perspektyvą. Kaip žinote, iki šiol Europos Sąjunga truputį dvejoja įvardindama tokios perspektyvos aiškius kontūrus. Mūsų įsitikinimu, mano įsitikinimu, pats laikas apie tai pradėti kalbėti žymiai aiškiau, reikalaujant iš Europos daug aiškesnės kalbos ir aiškesnių tam tikrų nuostatų formulavimo, nes prisimename ir savo patirtį. Mums Asociacijos sutartis su narystės perspektyva… Asociacijos sutartis, pasirašyta 1995 m., mus išlaikė tam tikrame aiškiame kelyje beveik visą dešimtmetį iki tikros narystės. Žinant, su kokiomis problemomis susidurs Ukraina, ypač Ukraina, Moldova ir ta pati Gruzija, tai tokia kiek galima greičiau įvardinta narystės perspektyva būtų labai stipri parama tų šalių piliečiams, tų šalių politikams, kurie siekia, kad jų valstybės suartėtų su Europa kiek galima sparčiau.
Mano įsitikinimu, mes turėtume raginti Vyriausybę ir užsienio reikalų ministrą šį klausimą nuolat kelti ir galbūt geriausia vieta, kai šis perspektyvos įforminimas europine kalba galėtų įvykti, galėtų būti kitais metais mūsų kaimynams latviams pirmininkaujant Europos Sąjungai Rygoje vyksiantis Europos Rytų partnerystės samitas, kur būtų gera proga tai ir įvardinti, bet dėl to reikia dirbti jau dabar.
Antras dalykas, dėl kurio norėčiau labiau apeliuoti į mūsų pačių vidaus tam tikras nuostatas ir tam tikrus darbus, kuriuos galėtume kelti patys sau. Turėdami omeny Rytų partnerystės šalis ir pasirašytas asociacijos sutartis, turime sau kelti klausimą, o ką toms šalims mes galime pasiūlyti patys savo ruožtu papildomai prie to, ką jiems suteikia Asociacijos sutartis? Mano įsitikinimu, vienas iš labai svarbių dalykų galėtų būti mūsų pastanga kiek galima daugiau jaunų žmonių iš tų valstybių pritraukti į mūsų universitetus galbūt suteikiant jiems papildomas stipendijas ir kitas galimybes studijuoti Lietuvos universitetuose, kad tų šalių valstybinis, politinis ir profesinis elitas galėtų čia formuotis. Tuo būdu būtų nauda ir mūsų universitetams, ir tų šalių perspektyvai tai būtų didelė nauda. Todėl siūlau nepagailėti mūsų biudžeto lėšų tam, kad galėtume tuo pasirūpinti.
Baigdamas noriu dar kartą pritarti tam, ką kalbėjo A. Ažubalis. Mano įsitikinimu, tai, ką vadiname partine diplomatija, galėtų būti žymiai efektyvesnė, jeigu valstybė ir Užsienio reikalų ministerija matytų tokios partinės diplomatijos reikšmę įgyvendinant mūsų užsienio politikos tikslus kaip tik Rytų partnerystės šalyse, kur iš tiesų labai ryškiai jaučiama demokratiškų, europietiškų kairiųjų partijų stoka.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu paprašyti laikytis reglamento. Į tribūną kviečiu B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, turbūt šioje Seimo salėje nėra nė vieno Seimo nario, kuris nelinkėtų Ukrainai, tai milžiniškai Europos šaliai, taikos ir stabilumo. Taikos ir stabilumo. Šita Asociacijos sutartis, be abejo, prisidės prie šito siekio. Labai optimistiškai nuteikia naujai išrinktas Ukrainos Prezidentas P. Porošenka. Tai labai tvirta asmenybė, jis pristatė savo viziją, kaip ves Ukrainą iš susidariusios krizinės situacijos, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, žmogus tikrai žino, ko nori, žino problemas ir yra pasiryžęs Ukrainą vesti reformų keliu.
Kaip jau minėjau, vienas iš svarbiausių vėžių, kurie ėda Ukrainą, tai yra skaidrumo trūkumas ir korupcija šalyje. Gerbiamasis Ukrainos prezidentas pažadėjo, kad vienas iš pirmųjų jo žingsnių bus generalinio prokuroro ir apskritai prokuratūros reforma, kuri padės Ukrainai kovoti su šia blogybe. Be abejo, mūsų verslui atsivers naujos galimybės ir 45 mln. rinka, kaip mes žinome, turime įgūdžių kalbos srityje, tikrai būtų labai didelė parama.
Norėčiau reaguoti į tą sovietišką kairuoliškumą, kuris buvo Ukrainoje. Nebuvo jokio kairuoliškumo – Ukrainą valdė vieni ar kiti oligarchai. Taip kol kas yra iš tikrųjų. Manyčiau, kad kaltinti dėl partinės diplomatijos trūkumo tikrai negalima ir nereikia svaidyti strėlių į mūsų šalis.
Ką mes galėtume pasiūlyti Ukrainai? Tikrai nesinorėtų, kad ji būtų amžina kandidatė, taip, kaip atsitiko su Turkija. Manau, kad tą know-now reformų srityje mes tikrai galėtume Ukrainai pasiūlyti. Pasak dabartinio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje, dėl korupcijos, be abejo, mes turime daug geresnes priemones. Jis sakė, kad mes esame prieš šitą blogybę Ukrainoje kaip vaikai… Mes jau beveik viską esame padarę.
Kitas dalykas, apie ką buvo kalbėta šioje auditorijoje, tai būtent apie energijos tiekimą Ukrainai. Tai būtų tikrai išbandymas Europos Sąjungos solidarumo, apie tai kalbėjo ir V. Aleknaitė-Abramikienė. Artėja žiema, ir tai bus išbandymas ir visai Europos Sąjungai, ir Ukrainai taip pat. Mes turėtume labai aukštai laikyti šią vėliavą. Manau, kad kairieji ir dešinieji, balsuodami už Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos asociacijos sutartis, tikrai parodys savo solidarumą su šitom šalim ir tikrai sustiprins Europos Sąjungos Rytų partnerystės sparną. Taigi kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. Aleknaitę-Abramikienę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Ukraina, Gruzija ir Moldova ryžtingai pasirašė Europos asociacijos sutartį todėl, kad šios šalys nemato alternatyvos Europos Sąjungai. Nėra kito kelio vykdyti taikią integraciją. Ir, kaip parodė dramatiški įvykiai Ukrainoje, kada Rusija užpuolė šią šalį, mes matome, jog kitokia integracija kitose erdvėse, eurazinėse erdvėse, paprasčiausiai negali vykti taikiai, nes visiškai kitos jėgos valdo šią erdvę, ir kitokie ten yra tikslai. Svarbu pasakyti ir tai (dar kartą pasakyti), jog šie trijų valstybių, trijų tautų žingsniai yra labai svarbūs ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių saugumui. Kuo labiau plečiasi Europos Sąjungos erdvė į Rytus, tuo labiau mes nustumiame nuo savęs tą pavojingą sieną, už kurios niekada negali žinoti, kas slepiasi ir kas ten gali atsirasti.
Pastarieji įvykiai, visų pirma Ukrainos ryžtas atskleidė kai kuriuos dalykus dėl Kremliaus elgesio ir jo požiūrio į Europos Sąjungą. Iki šiol mes labai paprastai manėme, jog tik NATO erzina Kremlių ir tik NATO plėtra jam nepatinka. Tuo tarpu Europos Sąjunga Rusiją neva laiko savo strategine partnere.
Galiu jums pasakyti, jog neseniai vykusioje ESBO sesijoje, ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, Rusijos delegatai reikalavo išbraukti iš rezoliucijų tuos punktus, kurie kalbėjo apie taikią integraciją Europos Sąjungos erdvėje. Tai skambėjo labai keistai. Apie tai teko ir man kalbėti. Jie netgi teigė, jog būtent ši taiki integracija paskatino konfliktą, Rusijos konfliktą su Ukraina. Tai reiškia tik viena – jog tiek NATO, tiek Europos Sąjunga dabartinę Kremliaus vadovybę mato kaip savo priešą, ir kaukės yra nukritusios.
Tačiau nerimą kelia kitas dalykas, apie tai taip pat šiandien buvo kalbėta. Pati Europos Sąjunga turėtų pažvelgti į save šiame kontekste. Jeigu Ukraina savo kraujo kaina šiandien labai aukštai kelia Europos vėliavą ir Europos vienybės idėją, tai Europos Sąjungos valstybės, netgi tokios labai svarbios Europos Sąjungos steigėjos, kaip Vokietija ir Prancūzija, šitą egzaminą išlaiko ne visada.
Šiandien kaip Lietuvos parlamentarė ir jos piliečių atstovė aš klausiu Vokietijos ir Prancūzijos vadovų, ką reiškia „Rheinmetall“ veikla, steigiant treniruočių centrus? Mes puikiai žinome, jog būtent šiuose Vokietijos pastatytuose centruose treniruoti kariai įvykdė invaziją į Krymą ir galimai dabar veikia Rytų Ukrainoje. Ką reiškia, kai šiandien vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą Prancūzijos kariškiai treniruoja Rusijos kariuomenės pajėgas, kad jos galėtų tinkamai valdyti laivą „Mistral“? Nenoriu pasakyti, jog „Mistral“ yra vienintelė problema ir vienintelis Prancūzijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo matmuo. Tikrai ne.
Šiandien mes galime paklausti, kas perdavinėjo šiai šaliai agresorei kitas aukštąsias technologijas? Atsakymą rasime nesunkiai.
Yra dar viena valstybė, kurios elgesys labai nustebino Lietuvos delegatus ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, tai būtent tiesiai iš Maskvos atvykusi Italijos delegacija, kuri beveik visa elgėsi labai įdomiai – nepalaikė rezoliucijos, kuri smerkia Rusijos agresiją ir kuri pasisako už Baltijos šalių saugumą. Kaip mes žinome, Italijos vyriausybė taip pat neprieštarauja tam tikro masto kariniam bendradarbiavimui su šalimi agresore.
Todėl aš tiesiog iš šios tribūnos kreipiuosi, gerbiamieji ir mielieji, ne į jus, nes neabejoju, kad mūsų pozicija šiandien yra vienybė. Bet aš kreipiuosi į šitų šalių vadovus ir klausiu, kada bus nustota duoti ginklus į rankas tiems, kurie tuos ginklus atkreipia prieš mus pačius? Aš noriu tikėti, kad Europa nėra savižudė, kad ji nestokoja sveiko proto ir kad ji sugebės tapti tokia vieninga, kokia ji turi būti dabartinėje situacijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi išsakė savo nuomones. Dar kartą klausiu, ar galime po svarstymo dėl visų trijų pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Priėmimo stadija.
12.14 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1982 (priėmimas)
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIIP-1982 priėmimo stadija. Dėl nuomonės už ir prieš gal galima nebekalbėti? Ar sutinkate, kad nekalbėtume? Visi sutinkate? Ačiū už supratimą. Balsuojame. Kas pritariate šiam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas dėl Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimo priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1983 (priėmimas)
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1983. Priėmimas. Gal, Vilija, galima nekalbėti? Ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate Gruzijos asociacijos susitarimo ratifikavimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas dėl Gruzijos asociacijos susitarimo ratifikavimo priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1984 (priėmimas)
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1984. Priėmimo stadija. Galime nekalbėti? Taip pat ačiū už supratimą.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymui „Dėl Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo ratifikavimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas dėl Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo ratifikavimo (projekto Nr. XIIP-1984) priimtas. (Gongas)
Naudodamasi proga, noriu priminti, kad Lietuva taip pat labai daug prisidėjo prie susitarimų rengimo ir viso proceso. Naudodamasi proga noriu padėkoti Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, ypač Užsienio reikalų komitetui, Europos reikalų komitetui, Ekonomikos komitetui ir kitiems, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ypač užsienio reikalų ministrui gerbiamajam L. Linkevičiui ir ministerijai, palinkėti sėkmės tiek Ukrainai, Gruzijai, tiek Moldovai, ką jūs ir minėjote, kad jų tolesni integraciniai procesai būtų sklandūs.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Sveiki, gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkę.
12.19 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1980 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo projektas. Teikėjas – krašto apsaugos ministras J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir kasmet, mes teikiame principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius skaičius. Šiai teikiamai principinei kariuomenės struktūrai ir ribinių skaičių pokyčiams yra pritarusi Valstybės gynybos taryba, Vyriausybė suteikusi įgaliojimus, ir aš ją šiandien pristatau.
Noriu pasakyti, kad ypatingų pasikeitimų 2015 m., lyginant su 2014 m., nėra, struktūra išlieka ta pati ir didėja tiktai ribiniai skaičiai. Bendras ribinis karių skaičius didėja: minimalūs skaičiai – 200 karių, maksimalūs skaičiai – 1100 karių. Turiu pabrėžti, kad pagrindinis didėjimas yra numatytas rezervo karių ruošimo, taip pat profesinės karo tarnybos karių skaičiaus nuosaikus didėjimas. Toks saikingas didėjimas yra susijęs su tuo, kad krašto apsaugos sistemos finansavimas buvo gerokai sumažintas, ir proporcijos tarp lėšų, skiriamų kariuomenės išlaikymui ir jos modernizavimui, įsigijimams, buvo nukritęs vien į išlaikymo skaičius, gerokai viršijus tuos skaičius, kurie yra pateikiami kaip rekomenduojami skaičiai, NATO ir kitų pavyzdys. Todėl pagrindinis dėmesys 2015 m. bus skirtas kariuomenės finansavimui, jos modernizacijai ir, kaip minėjau, nuosaikiam karių skaičiaus augimui.
2020 m. jau matote daug ženklesnį paaugimą. Dar papildomai minimalūs skaičiai didėja beveik tūkstančiu, maksimalūs – dviem tūkstančiais. Ir jau 2020 m. atsiranda ne tik eilinių karių, rezervo karių, profesinės karo tarnybos karių, bet ir karininkų atitinkamai nedidelis padidėjimas, atsiliepiant į tuos skaičius, kurie sudaro kariuomenę. Todėl kviesčiau pritarti pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Pirmoji klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, mes svarstome kitų metų skaičius, ir jūs ką tik minėjote, kad Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą (tai yra labai susiję projektai) ir kad kitąmet jūs planuojate skirti daug daugiau lėšų, ką nurodo ir partijų susitarimai. Tačiau žinau esminę mūsų gynybos bėdą, kurią reikia nedelsiant lopyti. Ši bėda yra itin menkas, pavojingai menkas visuomenės, žmonių rengimo gynybai skaičius. Jūs paliekate tą patį – nuo 700 baziniuose kariniuose mokymuose. Ar nemanote, kad įvertindami kitų metų biudžeto augimą jau dėl šito projekto turėtume sutarti, kad minimalus skaičius baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių žmonių būtų nuo 1000?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolege, už klausimą. Aš jau paaiškinau priežastis, dėl ko mes negalime išleisti karių neapginkluotų. Mes turime kiekvienam kariui, kuris pereina parengimą, suteikti galimybę atlikti savo pareigą deramai, jį aprengti, apginkluoti, parengti mokymo bazę. Todėl dar kartą pakartosiu, kad pagrindinės lėšos, kurios iš tikrųjų šiemet iš dalies atkuria konservatorių laikais sumažintą finansavimą, kitais metais pasivys mūsų 2008 m. absoliučiais skaičiais lygį, suteiks galimybę parengti tuos karius ir suteikti jiems ginkluotę. Todėl aš manau, kad 2015 m. skaičiai yra optimalūs.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad galima nuolat kartoti tas pačias tezes. Kiltų klausimas, ar tai, kad Lietuva būtų neišėjusi iš krizės taip, kaip išėjo, su mažiausiais nuostoliais… Beje, sumažinus finansavimą visoms sritims, kariškių skaičius mažėjo tik vienoje srityje, ten, kur buvo atsisakyta nepasirengus privalomo šaukimo į tarnybą. Šiuo atveju ir mūsų susirūpinimas ir klausimas kyla dėl to, kodėl neplanuojama orientuotis į maksimalius skaičius, kurie tikrai nėra dideli, nuo 700 iki 1000, jaunesniųjų vadų – nuo 350 iki 590, o vis tiek liekama prie minimalių skaičių?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Čia yra jūsų kai kurios loginės ir faktinės klaidos. Aš noriu pasakyti, kad socialdemokratų ir mūsų partnerių Vyriausybė (…) m. paliko beveik 1000 šauktinių. Deja, 2009 m., kai jūs buvote valdžioje, visus atleidote iš tarnybos ir nė vieno nepašaukėte. Čia jūsų apsisprendimas. Aš buvau sustabdęs šaukimą 2008 m., ir tais metais tarnavo 935 profesinės karo… šauktiniai 2008 m. gruodžio 31 d. Prašom pasižiūrėti dėl šauktinių atsisakymo, ką jūs darėte.
Dėl minimalių ir maksimalių skaičių. Labai apgailestauju, kad jums nepavyko laikytis net minimalių skaičių. Ir profesinės karo tarnybos, ir karių savanorių nebuvo išpildomi minimalūs skaičiai. Mes jau artėjame prie tų minimalių, ir aš manau, kad šiais metais pasieksime minimalius skaičius, o kitais metais galėsime augti ne nuo minimalių skaičių, bet apie vidurkį to, kas yra numatyta.
Dar kartą priminsiu, kad 2008 m. mes turėjome 7840 profesinės karo tarnybos karių, ir biudžetas tada buvo 1 mlrd. 246 mln. Su papildomu finansavimu kitais metais mes galėsime pasiekti ir viršyti šituos skaičius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti, kas nori šnekėtis, būkite geri, išeikite ten, kur netrukdote dirbti kitiems Seimo nariams. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų labai svarbu pats profesionalių kariškių skaičius, bet mane dar labiau domina rezervistų, kurie paruošti, jeigu kas. Kaip čia bus dabar priėmus mūsų šituos skaičius ir ką jūs numatote iki 2020 m., kaip tas dalykas pasikeis?
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Aš sakau, aš esu suklydęs vieną kartą gyvenime 2008 m. gruodį, kai sakiau, kad nedaug kas buvo pagadinta kariuomenėje nefinansuojant. Dabar šituo mūsų nuolatiniu finansiniu augimu ir kūrimu mes iš tikrųjų galėsime priartėti prie 2008 m. skaičių ir juos viršyti.
Viena iš galimybių padidinti rezervo skaičių – didinti kaitumą kariuomenėje. Jeigu mums pavyks tuos karius, kurie pereina bazinius kursus, nukreipti į profesinę karo tarnybą, tai kiti, toks pats skaičius karių, baigs kontraktą ir išeis į rezervą. Todėl šitas variantas yra labai, man atrodo, tinkamas ir geras.
Kitas variantas, mes norime padidinti rezervo, organizuoto rezervo, karių skaičių, suteikti galimybę pereiti bazinius karinius mokymus statutinių struktūrų pareigūnams. Visų pirma, Viešojo saugumo tarnybai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, nes iš pavyzdžių galime matyti, kaip svarbu sienos apsauga ir jos įsitraukimas į ginkluotąsias pajėgas. Aš manau, kad šitais mūsų bendrais veiksmais, kai ne tik kariuomenė pati rengs rezervą, bet įsitrauks ir kitos statutinės institucijos, mes iš tikrųjų pasieksime labai efektyvų mūsų rezervo karių padidėjimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Norėčiau paklausti Rasos, ar galime balsuoti, nes prieš niekas nenori? Norite kalbėti? Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Užsirašiau kalbėti už, tačiau po labai nuviliančios ir jau ne tik demagogiškos, bet turbūt ir kenkėjiškos ministro kalbos, pasisakant ypač apsimelavus dėl šauktinių sustabdymo, ir ne vien dėl to, jeigu šitas projektas liks toks, koks yra dabar, žinoma, kad balsuojant per priėmimą negalėsiu paremti tokio projekto visų pirma todėl, kad kitų metų skaičiai rodo, kad ministras visai neplanuoja kartu su savo sistema didinti visuomenės rengimo krašto gynybai. Jis kalba apie rezervo karių didinimą, bet nepasako, kad po tais skaičiais yra… Tai labai gerai, kad tai daroma, bet pakartotinis rezervo karių mokymas, tai reiškia, tų pačių, kurie jau yra rezerve. Bet naujų rezervo karių, kurie būtų rengiami per bazinius karinius mokymus iš priaugančio jaunimo, ir nebūtinai to, kuris nueis į kariuomenę tarnauti, jokio didėjimo nėra. Taigi čia yra pats pagrindinis dalykas. Kaip teisingai sakė naujasis kariuomenės vadas, geležies nusipirkti gali bet kada, tačiau žmones parengti reikia jau dabar.
Aš matau, kad ministras toliau liepia visiems ramiai miegoti siūlydamas būtent tokį rezervo nepriauginimą. Ačiū Dievui, kad jis bent jau palieka mūsų pakeistą ir sėkmingai toliau įgyvendinamą sistemos struktūrą, kuri yra priartinta prie karo meto struktūros. Jo laikais ji buvo tokia, kuri buvo orientuota tik į dalyvavimą tarptautinėse misijose. Taigi čia yra gerai. Gerai, kad generolų atsisakė, ką iš pradžių siūlė, Prezidentės gerokai pabartas. Čia yra geri dalykai. Todėl po pateikimo balsuoju už, tačiau būtinai…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Prieš kalbės E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Aš irgi galvojau balsuoti prieš, bet po tokios gerbiamosios kolegės kalbos pakeičiau nuomonę ir galvoju, kam išvis eikvoti laiką, kai taip aiškiai ministras paaiškino visas problemas. Tai viena. Antra, gerbiamieji kai kurie konservatoriai, kurie vadovavo krašto apsaugai, ją suardė.
Trečia. Mes turime kalbėti ne tik apie šitą rezervą, bet daugelis mano, kad tas rezervas turi būti pradėtas rengti jau mokyklose. Apie tai yra kalbama, bet mes nieko nedarome, kad numatytume ir lėšas, ir kad jau 11–12 klasėse galėtume pradėti rengti jaunimą ir mažiau laiko liktų jiems rengti pagal abėcėlę jau krašto apsaugoje. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame. Už balsavo 86, prieš – 1, susilaikė 2. Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo ir t. t. įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatyta svarstyti liepos 10 d.
Svarstome kompleksinį 1-11 klausimą.
Dėl vedimo tvarkos?
P. GYLYS (MSNG). Pakeisti balsavimą. Aš susilaikydamas kažkodėl…
PIRMININKAS. Supratau. P. Gylys keičia balsavimo…
12.33 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 46, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1925, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1926, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6, 10 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-464 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1927 (svarstymas)
Svarstome kompleksinį Sveikatos sistemos įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektus Nr. XIIP-1925, Nr. XIIP-1926 ir Nr. XIIP-1927 ir priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektus iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už, prieš. D. Mikutienė – prieš.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų komitete buvo priimtas politinis sprendimas ir šiandieną jums yra išdalyta lentelė pagal Vyriausybės patvirtintą strateginio planavimo metodiką ir pagal tai, ką mums pateikė netgi, kaip keista, pati Sveikatos ministerija.
Seimas tvirtina strategijas, o Vyriausybė tvirtina programas. Visuose kituose sektoriuose yra tvarka, išskyrus sveikatos sektorių, nes mes jau patvirtinome Lietuvos sveikatos programą ir atgal jau, deja, negrįšime. Tačiau į priekį žiūrint, tvirtinant visus strateginio planavimo dokumentus, Vyriausybės prioritetas yra tvirtinti ir pagal metodiką programas. Todėl aš siūlau, kad nepritartume šiam komiteto sprendimui, ir pagal Statutą, jeigu bus nuspręsta nepritarti, ko labai prašau, pavesti tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad jie iš tiesų išnagrinėtų šiuos įstatymo projektus. Teisės departamentas jokių pastabų nepareiškė, tik yra dvi smulkios redakcinio pobūdžio pastabos.
PIRMININKAS. Už kalbės A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai sunku mums komitete dirbti, kai komiteto pirmininkė turi vieną nuomonę, Sveikatos ministerija ir ministras – kitą nuomonę. Vienas sako, pritarkite, kitas – nepritarkite.
Išties praėjusios kadencijos Seimas priėmė nutarimą, įpareigojo atlikti analizę ir parengti naują Lietuvos sveikatos programą. Tai buvo padaryta. Sveikatos ministerija patobulino šitą įstatymo projektą. Komitetas, sudaręs darbo grupę, dar patobulino, ir mes priėmėme strateginį dokumentą, kuris vadinasi Lietuvos sveikatos programa. Dabar svarstymo eigoje… O Lietuvos sveikatos programą buvo gerai priimti iki liepos 1 d. dėl Europos fondų panaudojimo ir visa kita, ir mes, Seimas, tai padarėme. Ačiū jums visiems. Dabar yra siūloma, kad tas dokumentas vadintųsi ne programa, nes pavadinimas yra, bet strategija.
Kolegos, Sveikatos sistemos įstatymas išvis yra daug metų nekeistas. Yra prieštaravimų ir loginių, ir visokių kitokių, jį iš esmės reikia peržiūrėti. Todėl pritardamas pačiai iniciatyvai, kad Vyriausybė turėtų galvoti ir sistemiškai peržiūrėti visus tris pagrindinius sveikatos sistemos įstatymus, vis dėlto tai individualiai iniciatyvai komitetas vienbalsiai nutarė nepritarti ir netrukdyti darbams, kuriuos mes įsipareigojome atlikti tvirtindami nutarimu Lietuvos sveikatos programą, o ten komiteto iniciatyva išties numatėme labai gerus ir ambicingus tikslus iki 2025 m.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už visus tris įstatymus. Kas pritaria komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 69, prieš – 8, susilaikė 22. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
12.37 val.
Maisto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4104(3)ES (svarstymas)
Svarstome Maisto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – A. Monkauskaitė, Sveikatos reikalų komitetas.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Man lieka pasidžiaugti, kad šituo klausimu, kurį dabar pristatysiu, komitetas buvo labiau draugiškas. Maisto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto autorė siūlė, kad valgiaraščiuose būtų nurodyta informacija apie maisto priedus, taip pat informacija, jei maisto produktų sudėtyje yra medžiagos, kurios sudėtyje yra arba kuri yra pagaminta iš genetiškai modifikuotų organizmų, kurie sudaro daugiau kaip 9/10 % kiekvieno atskiro maisto ingrediento, ir siūlė, kad tai darytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tai yra logiška, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina maisto saugos srityje visuomenės sveikatai palankią valstybės politiką.
Sveikatos reikalų komitetas labai išsamiai šitą dalyką svarstė, buvo pakviesti suinteresuoti asmenys. Nuomonių spektras labai įvairus. Buvo klausta Vyriausybės nuomonės dėl anksčiau pasakytos priežasties, ir Vyriausybė siūlo pritarti turinio reguliavimo sričiai, bet nepritarti teisinio reguliavimo priemonėms.
Aš noriu paskaityti komiteto argumentus, kad būtų aišku. Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. valstybės narės privalės taikyti 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1169/2011 dėl informacijos apie maisto teikimą vartotojams. Vyriausybės pateiktoje išvadoje nurodoma, kad įstatymo projekte siūlomas reguliavimas bus veiksmingai taikomas tik tada, kai valstybės institucijos, atliekančios Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnyje nustatytas funkcijas, pagal kompetenciją priims teisės aktus, būtinus reglamentui tinkamai taikyti.
Ministerijos pateikta informacija. Įgyvendindama šio reglamento nuostatas, Sveikatos apsaugos ministerija rengia ministro įsakymo projektą, kuriame bus nustatyti reikalavimai dėl pateikiamos informacijos vartotojams apie viešojo maitinimo įstaigų patiekalus ir nefasuotus maisto produktus. Rengiant šį įstatymo projektą analizuojama kitų Europos šalių patirtis, su suinteresuotomis pusėmis aptariamos praktinės galimybės įgyvendinti atskiras nuostatas, įskaitant pasiūlytas įstatymo projekte, siekiant tinkamai apginti vartotojų interesus, kartu nesudarant nepagrįstos naštos verslui. Ypatingas dėmesys skiriamas informacijai apie tas maisto sudedamąsias dalis, kurios gali sukelti pavojų alergiškų vartotojų sveikatai ar net gyvybei. Projektas buvo suderintas ir nustatyta tvarka notifikuotas Europos Komisijai iki šių metų spalio mėnesio.
PIRMININKAS. Viskas, reikia suprasti?
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai. Ar galime be motyvų? R. Baškienė sako: be motyvų niekaip. Nepritariate grąžinimui.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu kai kuriuos argumentus pasakyti. Iš tikrųjų Europos Tarybos reglamentas dėl informacijos apie maisto teikimą vartotojams įsigalios valstybėms narėms (privalomas taikymas) nuo šių metų gruodžio 13 d. Aš, aišku, džiaugiuosi, kad sveikatos apsaugos ministras vis dėlto, reaguodamas į tai, parengė įsakymo projektą. Mano įstatymo projektas buvo užregistruotas daug anksčiau, bet ne tai svarbu. Svarbu, kad atsirado ministro įsakymo projektas, kuriame bus numatyti reikalavimai dėl pateiktos informacijos vartotojams apie viešojo maitinimo įstaigose teikiamus patiekalus. Tai, kad ministro įstatymo projektas bus suderintas ir notifikuotas Europos Komisijoje, lyg ir sudaro prielaidą, kad pakaks ministro įsakymo ir kad įstatymo nebereikia.
Aišku, aš dėkoju Seimo Sveikatos reikalų komitetui dėl išvados, kurios 2 straipsnyje jie ir pasiūlo: „Siūlyti Vyriausybei rengiant įsakymo projektą atsižvelgti į įstatymo projekte siūlomas nuostatas.“ Iš tikrųjų svarbu, kad atsirastų daugiau atsakomybės viešojo maitinimo įstaigose, kad vartotojai gautų kokybišką informaciją, aiškiai parašytą, apie maisto produktus.
Aš noriu atkreipti dėmesį į jau įsikūrusią viešąją įstaigą „Rūpi“, kuri kaip tik ir vienija atsakingų restoranų ir tiekėjų organizacijas ir kalba apie tai, kad jau ir dabar jie yra sukūrę specialiuosius ženklus „Be GMO“, kad yra sukurti papildomi ženklai, kuriais nurodoma valgiaraščiuose, jog tai lietuviškas patiekalas, jog tai sezoninis patiekalas. Visuomeninio maitinimo įstaigos yra raginamos viešinti alergizuojančios sudėties produktus, dalis kuriuose…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, dėkojame, 2 minutės praėjo. Labai ačiū. Įtikinote, kad reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame.
Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 94, prieš nėra, susilaikė 4. Maisto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
12.44 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1874(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-13 klausimą – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1874(2). Kviečiu A. Salamakiną. Atsisukite veidu į salę, Algimantai, ir eikite į tribūną!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė į Teisės departamento išvadas, įregistravo projektą Nr. 2 ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Bilotaitę. Nustebusi Agnė, kad turi pasirodyti čia, tribūnoje. Prašome ateiti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti šiam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame, Agne.
Gerbiamieji kolegos, buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Nereikia. Aš klausiu, ar pritariam komiteto pateiktam variantui? (Balsai salėje) Jie nepritarė, aš ir sakau, formuluoju. Balsuojame. Kas pritaria Aplinkos apsaugos komiteto pateiktai išvadai dėl šio projekto? (Balsai salėje) Gerai, gerbiamieji kolegos, sustabdau.
Ar komitetas reikalauja balsuoti? (Balsai salėje) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Taip, balsuojame. Algimantai! Prašau pagrindinio komiteto pirmininką į tribūną. Argumentai už, prieš.
Pirma… Gerbiamasis Algimantai, minutėlę! Komiteto pirmininkė pristatys jų pataisą, atsiprašau, jų siūlymą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mūsų komitetas nagrinėjo ir siūlo… Argumentai yra šie: atsižvelgėm į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlome įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį, įstatymo 26 straipsnio, išdėstyti taip, kad Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas tik tada yra, kai planuojama teritorija nepatenka į saugomų teritorijų ribas. Nežinau, kodėl komitetas nepritarė. Mes siūlome, kad jis būtų įtrauktas tada, kai nepatenka.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, mes prieš mėnesį kaip tik pataisėme regioninio aplinkos apsaugos departamento statusą, kai teritorijų planavimą atskyrėme ir perdavėme į centrinį valdymo organą – į ministeriją, todėl mes negalime pritarti jūsų siūlymui, nes RAD’ai nebeatliks tos funkcijos. O mes kaip tik pataisėme pagal Teisės departamento išvadą, kad ne tik saugomose teritorijose, bet ir kitose, ministerijos įgaliota institucija, kur bus atiduota RAD’o funkcija ministerijos įgaliotai institucijai, kuri šiuo metu kaip tik steigiama, kad ne tik saugomose, bet ir kitose teritorijose būtų PAV’as atliekamas. Bet jau tokia buvusio Seimo valia padaryti RAD’ų reorganizaciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes negalime balsuoti prieš tą įstatymą, kurį…
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl komiteto išvados dėl Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 26 straipsnio pakeitimo įstatymo. Balsavimas. Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Pagrindinio – Aplinkos apsaugos. Pataisa jau įgyvendinta. Aiškiai paaiškino, kad mes jau priėmėme vieną teisės aktą, kur yra nustatytas reguliavimas. Antrą kartą reguliuoti nereikia.
Užsireguliuosime.
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikė 9. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
12.49 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 4, 5, 6, 7, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4089(4) (svarstymas)
Svarstome Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kviečiu D. Kuodytę. Ruošiasi R. J. Dagys. Ruošiasi.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis, svarstė projektą ir jam pritarė bendru sutarimu, šiek tiek patobulinęs.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, nes siūlomos įteisinti nuostatos yra perteklinės, atitinkami ribojimai jau reglamentuoti teisės aktuose, pavyzdžiui, draudimas seksualiai priekabiauti. Atsakomybė už tai įteisinta Baudžiamajame ir Darbo kodeksuose, Lygių galimybių ir svarstomuose įstatymuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymą atitinkamai papildžius nuostata „priekabiavimas“ ją būtų galima subjektyviai traktuoti švietimo įstaigose. Tai ribotų žodžio laisvę ir komplikuotų edukacinį procesą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Aleknaitė-Abramikienė – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ne visai galėčiau sutikti su gerbiamąja D. Kuodyte, ji sakė, kad projektas yra šiek tiek patobulintas. Jisai labai seniai skinasi kelią, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat turėjo kritinių pastabų. Mes nepritarėme siūlyto projekto pirmojo varianto 6 straipsniui ir džiaugiamės, kad į šią mūsų pastabą atsižvelgė pagrindinis komitetas. Tačiau aš dabar prašyčiau pirmininko leisti man pasakyti ir savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamoji, jūs pristatote… Jūs užsirašėte dalyvauti diskusijoje.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, jog į tą pastabą, kurią pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pagrindinis komitetas atsižvelgė. Tada aš eisiu dar kalbėti dėl viso projekto asmeniškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes suteiksime jums žodį. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusija. Matome, kad vyrų ir moterų lygios galimybės yra labai svarbu. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, be jokios abejonės, šitas klausimas yra svarbus ir visą laiką sulaukia didelio dėmesio, nors aš žinau, kartais gal ir perteklinio. Bet mes dabar svarstome labai konkretų įstatymo projektą. Čia, kaip sakoma, ne norai, o kas parašyta, kaip yra sutvarkyta. Aišku, Žmogaus teisių komitetas pagrindinius prieštaravimus pašalino, bet liko vis dėlto kai kurių dalykų, kurie man kelia daug klausimų. Aišku, kas yra „seksualinis priekabiavimas“, visiems aišku, ir kodekse įtvirtinta. Kas yra „priekabiavimas“, iš principo niekam neaišku. Ar šiaip kolegos užkabinimas yra jau priekabiavimas, ar pastabos pasakymas yra priekabiavimas? Įteisiname sąvoką, kuri visiškai nieko bendro neturi su seksualiniu priekabiavimu, kažkokia nauja sąvoka, kuri pakabinta ore, ir mes ją įteisiname. Tai čia mes ką darome?
Toliau. Įdedame naują žanrą. Anksčiau šitas 4 straipsnis sakė labai aiškiai, ką švietimo, mokslo įstaigos ir kiti privalo padaryti, – užtikrinti vienodas sąlygas, vyrams ir moterims ir t. t. Viskas aiškiai įstatymiškai apibrėžta. Dabar įvedame naują žanrą – „užtikrinti, imtis priemonių“. Ką tai reiškia? Ir ką tai reiškia „imtis priemonių“? Švietimo įstaigose dar suprantu – kokią instrukciją pakabinti, dar ką nors ir visa kita. Bet mes tą patį privatiems darbdaviams siūlome. Užtikrinti, imtis priemonių – ką tai reiškia? Ar darbdavio, savininko atėjimas ir pasakymas kolektyvui, žinote, vyrai, taip negerai, ir tuo apsiribojimas, bus jau imtis priemonių? Kokios teisinės pasekmės dėl to, kai jis pasakė, kad tai negerai, ar tai yra… Kokiu būdu mes šitą nuostatą realizuosime? Užrašyti mes galime ką norime, bet įstatymo žanre imtis priemonių mes neturėjome. Dabar imamės priemonių dėl ko? Ir kaip tai realizuoti, ypač privačiame sektoriuje, aš to neįsivaizduoju, kaip tai būtų galima padaryti.
Vadinasi, vėl kuriame dar vieną įstatymą, kuris bus subjektyviai traktuojamas ir apie kurį mes galėsime kalbėti kaip nori: vieni piktintis, kiti nesipiktinti, kažką daryti, kažko nedaryti, vieni sakys, užtenka priemonių, kiti neužtenka. Kam tokias teisines normas rašyti, jei jų mes negalime realizuoti? Ir neaišku, kaip jas realizuoti, ir sąvokas, kurios niekaip nėra apibrėžtos, kas tokios yra, kas yra „priekabiavimas“. Nepaisant to, kad pagrindinis komitetas ir patobulino, išbraukė, mano galva, prasčiausius dalykus iš to įstatymo, bet vis tiek jis liko toks pat – tuščias ir niekam nereikalingas, tik keliantis sumaištį, neaišku, kaip jį įgyvendinti, kas už jį atsakingas ir kaip bus padaroma. Tikrai nepuošia šitas įstatymas mūsų, todėl siūlau nepritarti tokiam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš esu priešingos nuomonės ir pritariu Žmogaus teisių komiteto priimtai nuostatai, kad įstatymą reikėtų priimti. Aš manyčiau, kad sąvoka „priekabiavimas“ turi aspektą psichologinio spaudimo, netgi psichologinio smurto. Aš nežinau, ar, tarkime, darbdavys gali taikytis su tuo, kad jo darbuotojai kitoms darbuotojoms plekšnoja per užpakalį. Jo požiūris bent jau užkardytų tolesnį jo darbuotojų elgesį. Aš manyčiau, kad įstatymas visiškai korektiškas, ypač svarbus mokymo įstaigose, nes žinome, kad tikrai kai kurie mokytojai sužaloja jauno žmogaus gyvenimą būtent seksualiai priekabiaudami ir priekabiaudami. Patys mokėmės ir matėme, kad yra mylimų mokinių ir nemylimų mokinių, ir neaišku, kodėl nemylimų mokinių. Šitas įstatymas būtent apie tai ir kalba. Manyčiau, kad tikrai įstatymas laiku, ir kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G. Purvaneckienę.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, visiškai pritardama pagrindinio komiteto nuomonei, norėčiau išsakyti, kodėl šis įstatymas reikalingas ir netgi būtinas. Čia nebuvo atkreiptas dėmesys į pagrindinį dalyką. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme yra nuostata, kad negalima seksualiai priekabiauti prie darbuotojų, bet nėra, kad negalima priekabiauti prie studentų ar moksleivių. Todėl papildymas šia nuostata yra absoliučiai būtinas, jau nekalbant apie kitas. Aš tikiu, kad komitetas viską, ką reikėjo, sutvarkė.
Dabar dėl priekabiavimo, ką aš galiu pasakyti. Jeigu aš kiekvieną dieną, praeidama pro poną R. J. Dagį, pasakyčiau, pavyzdžiui, „senas ožys“ ar panašiai, tuomet jisai galėtų mane apkaltinti priekabiavimu. Pavyzdžiui, čia tik toks pavyzdys, jeigu jis nesupranta, ką tai reiškia. (Balsai salėje) O tai būtų gerai, galima…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad kiekvienas žinote, kaip priekabiauti, bet paklausykite, kas kalba tribūnoje.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). O atsakomybė už tai, kad to nebūtų nei švietimo įstaigose, nei darbo vietose, be abejo, visada yra priskiriama darbdaviui ir tarptautiniuose dokumentuose, ir kitų šalių įstatymuose. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme ir Lygių galimybių įstatyme darbdavys turi užtikrinti, kad tokių dalykų jo darbovietėje nebūtų. O kaip tai bus, nežinau. Pavyzdžiui, R. J. Dagys galėtų pasiskųsti Etikos ir procedūrų komisijai, jeigu aš… mes turime tokią instituciją. Turi būti kokios nors priemonės kiekvienoje įstaigoje, kad tokių dalykų nebūtų.
Ir paskutinis dalykas, ką aš norėčiau pasakyti. Nebuvo jau tokio vieningo sutarimo ir Socialinių reikalų ir darbo komitete (aš tuomet dar buvau jo narė), kaip matėte, balsavimas ten nebuvo toks jau vienbalsis. Taigi kiti komitetai pasisakė už, todėl kviečiu balsuoti už tų komitetų nuomonę.
PIRMININKAS. Kviečiu R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš, kaip Žmogaus teisių komiteto narė ir buvusi tame posėdyje, visiškai pritariu Žmogaus teisių komiteto išvadai. Tačiau aš noriu pasakyti porą aspektų iš savo, kaip buvusios vaiko teisių apsaugos kontrolierės ir kaip Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos, darbo. Turbūt visi matėte, kad projekte nekalbama vien tik apie seksualinį priekabiavimą, yra ir kitos nuostatos. Jeigu žiūrėsime į seksualinį priekabiavimą, tai man, kaip buvusiai kontrolierei, ne vieną kartą teko susidurti su prašymais, skundais, kai mokyklose, būtent mokyklose, mokytojai, ypač fizinės kultūros mokytojai, informatikos mokytojai, treneriai, treniruojantys vaikus, iš tiesų seksualiai priekabiaudavo. Turbūt labai aišku, kad prasideda nuo priekabiavimo, o kas gali užtikrinti, kad toliau nebus ir seksualinio prievartavimo, už ką numatyta ir baudžiamoji atsakomybė, ir visa kita?
Ir dar. 2008 m. viešoji įstaiga „Vaiko namas“, kas bent kiek dirbo su vaikais, žino, kad jai vadovavo psichologas E. Karmaza… Buvusio ministro G. Steponavičiaus dėka buvo organizuotas labai didelis anoniminis tyrimas, kur atsakė vaikų tėvai, mokytojai ir vaikai. Seksualinis priekabiavimas mokymo įstaigose iš tiesų buvo paplitęs. Mokytojai netgi nurodydavo, kad mokiniai seksualiai priekabiauja jų atžvilgiu.
Kitas dalykas, kodėl aš manau, kad tikrai reikia pritarti šiam projektui, yra tas, kad tas, kas dėstė, o dėstančių, tiksliau, dėsčiusių čia yra daug, puikiai žinote, kaip yra susitvarkoma su studentais, kurie išreiškė savo nuomonę, pateikė skundus. Šito įstatymo nuostatos kalba ir apie tai, kad reikia apginti ir šią dalį jaunimo, suteikiant žodžio laisvę išsakyti viską, kas jiems rūpi, skauda ir kas yra negerai vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje. Prašau palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Kviečiu M. A. Pavilionienę.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, lytinis priekabiavimas yra asmens diskriminacija, o diskriminaciją dėl lyties draudžia Lygių galimybių įstatymas. Gerbiamieji kolegos, jei jūs gerbiate vaiką kaip asmenybę ir norite jį apsaugoti nuo pažeminimo, priekabiavimo dėl lyties švietimo įstaigose, prašau palaikyti pataisą, kurią savo darbo ataskaitoje siūlė šviesaus atminimo Lygių galimybių tarnybos kontrolierė A. Burneikienė. Moterų ir vyrų lygių galimybių pasiūlymai gimė realių lytinio priekabiavimo faktų švietimo įstaigose tyrimo pagrindu. Nepalaikydami įstatymo pataisų mes pasiųstume visuomenei žinią, kad Seimo nariai pritaria, jog švietimo įstaigose galima priekabiauti prie vaikų, kad galima persekioti tuos, kurie drįsta priekabiautojus paduoti į teismą ar pateikti skundą Lygių galimybių tarnybos kontrolieriui.
Švietimo įstaigose priekabiavimas dėl lyties atskleidžia du vaiko, jaunuolio žeminimo aspektus: suaugusiųjų ar bendraamžių galios demonstravimą žeminančiam asmeniui ir bręstančios asmenybės psichikos pažeidimą žeminant jį ar ją dėl lyties. Dažnai lytinis priekabiavimas veda prie lytinio smurto.
Taigi, gerbiamieji kolegos, labai prašau apsaugoti Lietuvos vaikus nuo psichologinio persekiojimo smurto, kuris gali pažeisti vaiką visam gyvenimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė kalbės V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikriausiai alyvos į ugnį nepilsiu. Man neatrodo, kad šitas įstatymas yra kuo nors labai pavojingas ar kenksmingas. Aš noriu pasakyti ką kita. Man regis, kad kartais mes kuriame įstatymus, jų projektus šiek tiek užsiimdami pertekliniu darbu. Sakykime, ar iš tikrųjų buvo prasmė 4 straipsnio 1 dalyje išbraukti sąvoką „užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas“? Šie žodžiai išbraukiami ir paskui kartojama, kaip litanijoje, ta pati frazė kiekviename punkte. Tai šiek tiek primena maldą, litaniją ar priegiesmį. Aš nežinau, kokia yra prasmė kartoti, jeigu tą buvo galima pasakyti vieną kartą. Man tiesiog yra keista.
Aš nenoriu gilintis į tuos aspektus, kuriuos palietė kiti kalbėtojai, bet, man atrodo, yra ir kita grėsmė. Tokiuose įstatymuose, kurie kalba apie žmogaus teises, labai dažnai neišvengiama kazuistikos. Užuot paieškoję apibendrintų sąvokų, apibendrintų pozicijų, mes grįžtame vos ne prie Hamurabio teisyno ir sakome: jeigu kas nors nupjovė asilui kairę ausį, tai jam tokia bausmė, jeigu dešinę – kita. Aš, aišku, ironizuoju, bet kazuistikos šito tipo įstatymuose yra tiek daug ir sąvokos yra tiek neapibrėžtos, kad tikriausiai todėl ir būna problemų įgyvendinant tuos neapibrėžtus įstatymus. Man regis, 6 ar 4 kartus pakartoti tą patį tam, kad galėtume kartoti ir prieš tai išbraukti tą patį, na, truputėlį yra gal estetikos dalykas, gal čia autoriaus skonis.
O šiaip, manau, čia yra gerų dalykų. Pavyzdžiui, Žmogaus teisių komiteto dėka yra pratęstas skundo tyrimo terminas iki 3 mėnesių. Čia yra gerai. Tas termino pratęsimas rodo intenciją padėti ištirti tuos skundus. Bet tai, kas susiję su refrenais, litanijomis ir pakartojimais, man atrodo, yra perteklinis dalykas ir aš nežinau, galbūt siūlyčiau dar kartą patobulinti ir supaprastinti tą projektą, kad jame liktų mažiau kazuistikos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš. Už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš anksčiau kalbėjusių diskusijoje akivaizdu, kad problema egzistuoja. Tuo labiau, dar kartą akcentuočiau, kad apie tai ne kartą kalbėjo lygių galimybių kontrolierius ir čia buvo tiesiog atsižvelgta į tas išvadas.
Tačiau mane tiesiog įkvepia kolegų kalbos apie tai, kaip čia nesvarbu, kaip čia supainiota, kaip čia nebus įmanoma vykdyti, kas iš esmės yra tam tikra alergija apskritai žmogaus teisėms kaip problematikai, kaip vertybių sistemai. Žinote, įvairiomis progomis mes vis kartojame, kokie mes esame europiečiai. Tačiau čia lygiai tas pats, kaip kartojant žodį „cukrus“, burnoje saldžiau nepasidaro, taip ir europiečiais mes daugiau netampame.
Aš manau, kad dabar Lygių galimybių įstatymo šiuo metu šiame Seime mes priimti tiesiog negalėtume dėl kazuistikos, bet kazuistikos ne tos, kurią minėjo kolegė, tačiau tos, kuria sumalama į miltus visa tai, kas yra europietiškos vertybės. Manyčiau, kad nekartodami tuščių frazių, o būtent balsuodami už tokius įstatymus, kurie iš tiesų yra įgyvendinantys žmogaus teises, tai yra europines vertybes, mes tampame tikrais europiečiais, o ne homo sovieticus, kurie atsinešė iš anos sistemos būdą apgauti, t. y. pagudrauti, kad parašysime vienaip, o padarysime kitaip. Taigi siūlau balsuoti už šį projektą ir neieškoti to, ko ten iš tiesų nėra.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, priėmus tokias pataisas, kaip dabar yra, čia niekas iš esmės daug nepasikeis, nes jos yra tuščios, nes pagrindinės pataisos dėl priekabiavimo dėl lyties neliko, dėl to turbūt ir buvo teikiamas šitas projektas. Kalbant apie homo sovieticus, tai šitos pataisos man kaip tik labiausiai tą ir primena, nes ankščiau tokių tuščių deklaratyvių normų buvo prirašyta begalė. Tai yra sovietizmas. Mes norime pasirodyti, bet nenorime spręsti problemos.
Šitos įstatymo pataisos nieko nesprendžia, net neaišku, kaip jas įgyvendinti. Tai kam jas apskritai priimti, jeigu mes nežinome, kaip jas realizuoti. Tai tik daug kalbėsime apie tai, bet problemos niekada nespręsime. (Balsai salėje) Ne apie seksualinį priekabiavimą kalbama, dėl seksualinio priekabiavimo niekas nesiginčija. Bet sąvoka „priekabiavimas“ iki šiol nėra aiški, ir niekas nepatikslino, kas tai yra, kaip ji bus traktuojama ir kaip ją įgyvendinti.
Dėl kolegės G. Purvaneckienės pastabos, kad jeigu ožiu kas nors mane pavadintų, tai aš traktuočiau ne kaip priekabiavimą, o kaip kultūros stoką, kas, deja, dažnai pasitaiko.
Taigi dėl šito įstatymo siūlyčiau susilaikyti, nes jis tikrai nieko nesprendžia. Yra deklaratyvi nuostata, kuri įtvirtinta visuose kodeksuose, ir aišku, kaip ją įgyvendinti. Tik reikia reikalauti, kad būtų realiai realizuojama, o ne deklaratyviai parašoma. Dar kartą pasimeldimas toms pačioms frazėms kitame straipsnyje nieko neduos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kviečiu galiorką irgi prisidėti prie balsavimo. Balsuojame dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo. Vyksta balsavimas. Pagrindinis komitetas pritarė įstatymo projektui. Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukite, po balsavimo pasišnekėsite.
Už balsavo 45, prieš – 2, susilaikė 33. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
13.11 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-767(3) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-15 klausimą – Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-767. Pranešėjas – K. Starkevičius. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi A. Salamakinas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš pristatau Kaimo reikalų komiteto sprendimą. Komitetas siūlo pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-848(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Teisės departamento ir Vyriausybės gautas išvadas, siūlo įstatymą atmesti. Už atmetimą balsavo 5, susilaikė 1, 1 buvo prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 74, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymui pritarta.
13.14 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-848(3) (svarstymas)
Svarstome kitą – Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą. Pranešėjas – K. Starkevičius. Gerbiamieji, mes vėluojame, tai būkite pasiruošę! Dar galvojate, aš matau. Ruošiasi A. Salamakinas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia irgi kuo trumpiau. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas tą variantą, kuris buvo pateiktas pradinis, tikrai siūlo atmesti. Už tai balsavo 5, prieš – 1, susilaikė 1. Bet reikia pripažinti, kad Kaimo reikalų komitetas įregistravo naują variantą, tai paliekame spręsti Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo.
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikė 8. Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
13.16 val.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1122(2) (svarstymas)
Svarstome Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Į tribūną kviečiu A. Pitrėnienę. Gerbiamoji pirmininke, prašiau pasiruošti. Ruošiasi V. V. Margevičienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1122 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1122(2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kas nors gali ateiti? Matau pirmininkę. Prašau.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymams iš dalies pritarta. Seimo narių A. Stancikienės, A. Dumčiaus, P. Gražulio ir kitų Seimo narių pasiūlymams irgi iš dalies pritarta. Niekas nereikalauja balsuoti? Gerai. Balsuojame dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Už balsavo 92, prieš – 2, susilaikė 5. Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
13.18 val.
Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIP-1648(3) (svarstymas)
Svarstome Tautinių mažumų įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – L. Talmontas. Prašau. Ruošiasi B. Juodka.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-1648. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Kviečiu B. Juodką, Užsienio reikalų komitetas. Ir ruošiasi V. Stundys.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė šį klausimą 2011 m. birželio 8 d. ir siūlo pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektą grąžinti tobulinti iniciatoriams atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Stundys. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi J. Sabatauskas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas dar praeitą kadenciją svarstė šį įstatymo projektą. Įvertindamas Vyriausybės nepritarimą tokiam įstatymo projektui, projektą siūlo atmesti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat praeitą kadenciją, 2010 m. balandžio 21 d., svarstė šį įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Vyriausybės pateiktas pastabas, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti projektą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetai pasisakė. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti užsirašė 8 žmonės. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes buvome numatę pusę valandos. Mes surengsime diskusiją, bet pataisas svarstysim, padarysim pertrauką, nes atvyks Ministras Pirmininkas, ir mes svarstysim protokolinį Seimo nutarimą, o po to galėsime pratęsti. O gal kaip nuspręs Seimas? Nes laiko mes numatėme pusę valandos. Kviečiu į tribūną V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, turbūt pats esminis klausimas, kuomet jau Seime svarstymo stadija yra Tautinių mažumų įstatymo projekto, būtų labai aiškus ir paprastas: ar toks įstatymas yra apskritai reikalingas? Šį klausimą kelia ir teisininkai, konstatuodami, kad dauguma teisės normų, kurios aktualios asmenims, save priskiriantiems tautinėms bendrijoms, yra integruojamos į specialiuosius įstatymus ir atskiras įstatymas yra nereikalingas. Tai viena.
Antra. Ar yra kokių nors kitokių argumentų, kurie leistų manyti, kad asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, teisės ir laisvės Lietuvoje yra pažeidžiamos, ir valstybė privalo imtis labai aiškios, tikslingos tautinių bendrijų integracinės politikos?
Jeigu žiūrėtume tarptautinių ekspertų vertinimus, tai aiškiai pamatytume paprastą dalyką: ekspertai nėra konstatavę, kad Lietuvoje būtų pažeidžiamos asmenų, save priskiriančių tautinėms bendrijoms, teisės ar varžomos jų laisvės, ribojamos galimybės dėl tautybės save realizuoti Lietuvos valstybėje.
Antras argumentas. 2000 m. Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurios nuostatos yra nuosekliai integruojamos į mūsų nacionalinę teisę, o dabar svarstomas įstatymo projektas tėra pakartojimas žinomų visuotinai atskirais atvejais pripažintų teisių ir laisvių.
Trečias momentas. Teikiamo įstatymo projekto centras, smaigalys yra, be abejo, viešieji užrašai ir daugiakalbystės įteisinimas atskiruose Lietuvos regionuose, įteisinant galimybę vartoti nevalstybinę kalbą paraleliai valstybinėse ir savivaldybių įstaigose. Taigi ar tie du siūlymai iš esmės atitiktų Konstituciją ir Valstybinės kalbos įstatymą?
Konstitucijos 14 straipsnis vienareikšmiškai tvirtina, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, o Konstitucinis Teismas keliuose savo nutarimuose yra išplėtojęs lietuvių kalbos konstitucinio statuso doktriną. Porą vietų aš priminsiu: 1999 m. nutarimas, 2007 m., 2014 m. nutarimai. Juose kartojama ta pati konstitucinio statuso doktrinos esmė: „Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.“ Ir toliau plėtoja: raštvedyba, bendravimas, apskaita, atskaitomybė ir kiti dalykai turi būti atliekami tik valstybine kalba. Taigi akivaizdu, kad mūsų kalbos konstitucinė doktrina yra pakankamai aiški ir vienareikšmiška.
Kitas dalykas, siūlomos pataisos iš esmės prieštarauja dabar galiojančiam Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui ir paneigia bent jau dvi jo normas: 7 straipsnį ir 14 straipsnį.
Paskutinis dalykas. Visiškai nesuprantami argumentai, kuriais vadovaudamasis komitetas atmetė Vyriausybės nepritarimą, ignoravo Teisės departamento pastabas ar įvairių asmenų ar asocijuotų struktūrų siūlymus. Iš esmės teisinių, racionalių argumentų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! 5 minutės.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ir paskutinė pastaba. Komiteto teikiamas galutinis variantas yra visiška ir absoliuti sumaištis, nes komitetas pritarė atskirais atvejais vienas kitam prieštaraujantiems teiginiams. Paradoksalu, kad komitetas drįsta tokį produktą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!
V. STUNDYS (TS-LKDF). …teikti čia Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Prašau laikytis tvarkos. Kviečiu V. M. Čigriejienę. 5 minutės. Labai prašau spėti. (Balsas salėje) Galiu sutrumpinti, jeigu reikia, pasisakymo laiką.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Seimo nariai, prisiekdami Lietuvos Respublikai, duodami priesaiką laikytis Konstitucijos, šią priesaiką taria padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir dar prašo Dievo, kad jis padėtų. Aš tų pačių Seimo narių šiandien klausiu: kodėl jūs buldozeriu stumiate antikonstitucinius įstatymus – tiek Tautinių mažumų, tiek ir Vardų, pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektus?
Man taip ir liko neaišku, ko siekiama siūlomu vadinamuoju Tautinių mažumų įstatymo projektu. Susidarė įspūdis, kad visi rengėjai neskaitė Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Juk Lietuvoje niekas nedraudžia pasirinkti tautybę, puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, propaguoti savo idėjas per rinkimus vietine kalba, steigti organizacijas, rūpintis paveldo išsaugojimu. Lietuvoje girdima ir matoma Lenkijos ir Rusijos TV bei radijo laidų tautinių bendrijų, mažumų kalbomis, apstu laikraščių, žurnalų. Juk mūsų valstybėje šimtmečiais gyvena karaimai, totoriai, ukrainiečiai, rusai, žydai, baltarusiai, puoselėjantys savo kultūrą, kuria gerovę Lietuvoje. Visiems jiems Konstitucija garantuoja vienodas teises, nepriklausomai, ar jie yra tautinių mažumų, ar tautinių bendrijų atstovai.
Niekaip negaliu suprasti, kodėl lenkai savinasi tautinių mažumų statusą, nors pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją jiems absoliučiai jis nepriklauso, nes Vilnijos kraštas nėra lenkų etninė žemė, tik slavakalbių tankiai apgyvendinta teritorija, kokių yra visose pasaulio valstybėse. Maišomos sąvokos „tautinė mažuma“ ir „tautinė bendrija“. Noriu priminti, kad tautinė mažuma – tai valstybėje esanti tauta, ne etninė grupė, kuri neturi pasaulyje savo tautinės valstybės: karaimai, totoriai, romai, o tautinė bendrija valstybėje – tai tautinė etninė grupė, kuri už valstybės ribų turi savo tautinę valstybę: rusai, lenkai, žydai, vokiečiai, ukrainiečiai, baltarusiai ir t. t.
Esame įstatymų leidėjai, tad esame atsakingi ir už įstatymo aktualumą, jo atitiktį Konstitucijai, jo taikymo pasekmes Lietuvoje, todėl man nesuprantama, kodėl į mūsų valstybinius reikalus gali kištis kitos valstybės politikai, nurodyti, ką mes turime Lietuvoje daryti, kaip kalbėti, kokia kalba rašyti vardus ir pavardes. Neleiskime būti šantažuojami! Ta pačia proga noriu priminti ir Prezidentės poziciją, kad lietuvių kalba negali būti politinių sandėrių objektu. Tad nekurkime kunigaikštystės nepriklausomoje, nedalomoje valstybėje, o gerbkime bei tausokime savo gimtąją lietuvių kalbą, saugokime savo valstybingumą.
Neseniai minėjome Gedulo ir vilties dieną, prisiminėme skaudžias netektis, prisiminėme, kokiomis sąlygomis išvežtieji mokė savo vaikus lietuvių kalbos, saugojo juos nuo nutautėjimo. O ką mes šiandien Seime darome? Keliame rankas ir balsuojame už antikonstitucinį projektą, nesuvaldomas tomaševskininkų pretenzijas ir tuo tik skatinamą tautos susipriešinimą.
Todėl norėdama užbaigti, nes laikas baigiasi, norėčiau paklausti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucija neužtikrina visų asmens laisvių ir teisių bei pagrindinių jų apsaugos principų? Už tokį antikonstitucinį projektą aš nebalsuosiu ir kviečiu jį atmesti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nors ir garbus amžius, bet aš prašyčiau savo kalbose vartoti korektiškesnius posakius.
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, šiandien mes svarstome tokį klausimą, kurio tikrai neturėjome svarstyti, nes trys svarbūs Seimo komitetai, tai yra Užsienio reikalų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pasakė, kad šio projekto toliau svarstyti negalima, jį reikia grąžinti tobulinti rengėjams. Vyriausybės oficiali išvada, kuri figūruoja prie visų dokumentų, taip pat yra neigiama. Iš tikrųjų yra klausimas, kodėl mes čia dabar tą laiką virpiname orą?
Dar prie to noriu priminti, kad, kiek suprantu, Žmogaus teisių komitetas reikalauja, kad dėl šio projekto, kuris svarstymo metu dar yra papildytas ir įvairiais viešaisiais užrašais, ir kitais dalykais, susijusiais su valstybinės kalbos reikalais, reikia gauti Valstybinės kalbos komisijos išvadas pagal Konstitucinio Teismo išplėtotą visą valstybinės kalbos apsaugos doktriną. Tai irgi nėra padaryta. Aš tiktai galiu kelti klausimą, kodėl svarstome šiandien būtent šį projektą?
Atsakymą aš turiu labai paprastą ir aiškų: tiktai todėl, kad šiandien premjeras A. Butkevičius, kaip skelbia žiniasklaida, lankėsi Šalčininkų regione. Čia jau taip susiklosto: kai tiktai premjeras nori pademonstruoti savo tam tikrą santykį ar su lenkų tautine mažuma, ar su lenkų valstybe, socialdemokratai puola ką nors daryti čia, Seimo salėje, ir mes būtent ta proga čia darome kokius nors veiksmus. Kai premjeras važiavo kažkur į Briuselį susitikti su Lenkijos premjeru D. Tusku, tada kolegos G. Kirkilas ir I. Šiaulienė iš vakaro skubiai registravo Vardų ir pavardžių rašymo įstatymą. Dabar dėl to, kad šiandien premjeras važiavo į Šalčininkus, mes svarstome šį įstatymą. Bet premjeras grįžo ir jau yra čia, salėje, todėl aš siūlau baigti tą svarstymą, nes ta proga, kodėl čia tas projektas turėjo būti svarstomas, jau kaip ir yra pasibaigusi.
Aš iš tikrųjų, jeigu jau rimtai kalbėčiau, raginčiau dėl vieno dalyko. Svarstome jautrų klausimą, jautrų ir tautinėms mažumoms, bet taip pat jautrų ir lietuvių tautai. Šioje vietoje vienintelis galimas sprendimas – tai ne emocijos, ne kokie nors šantažai Vyriausybei siekiant gauti iš naujo įgaliojimus, o laikytis labai aiškiai Konstitucinio Teismo suformuluotos aiškios doktrinos. Negavus dėl šitokio įstatymo projekto Valstybinės kalbos komisijos išvados, pradėti svarstymo stadiją yra šiurkštus Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos pažeidimas.
Mielieji kolegos, ar tikrai mes turime laužyti ietis dėl elementarių valstybinės kalbos konstitucinių apsaugos mechanizmų nesilaikymo čia, Seimo salėje, tik dėl to, kad premjerui A. Butkevičiui reikėjo šiandien važiuoti į Šalčininkus? Aš raginu šito nedaryti, sustabdyti šitą Konstitucijos pažeidimą, nes negavus Valstybinės kalbos komisijos išvados visi tolesni svarstymai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Jeigu komisija pasakys, kad viskas šiame projekte yra teisinga, mes tikrai tada galėsime toliau svarstyti. Kol to nėra, viskas kitkas yra pažeidimas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad mes svarstome Tautinių mažumų, o ne Vardų ir pavardžių įstatymą, nes aš matau, kad diskusija krypsta į kitą…
Kviečiu A. Ažubalį. (Balsai salėje) Premjeras? Gerai. Konservatorių prašymu, suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš norėčiau reaguoti dėl to, kad mano pavardė buvo paminėta, bet labai trumpai, mandagiai ir kultūringai. Į Šalčininkus važiavome į dalykišką diskusiją. Kad jums, gerbiamasis Andriau, būtų ramiau, žinokite: netgi kalbėdami niekas nepalietė šito klausimo ir neiškėlė. Jūsų nusiraminimui, buvo parengti gana geri, dalykiški pranešimai. Reikėtų daugeliui politikų pasimokyti ir daryti išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Ažubalį tęsti diskusiją.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, tariamas rūpinimasis Lietuvos tautinių mažumų teisėmis, kurios Lietuvoje, galiu drąsiai, atsakingai pasakyti, yra europinio ir pasaulinio lygio, tėra tik Lenkų rinkimų akcijos dūmų uždanga, skirta nukreipti dėmesį nuo kur kas rimtesnių, akis badančių Pietryčių Lietuvos socialinių ir ekonominių problemų, kurios per 24 m. (tai reikia pripažinti) prie visų vyriausybių taip ir liko neišspręstos. Beje, galiu tik pasakyti, kad vadovavo visada šitiems dviem rajonams išskirtinai Lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Taigi ką galima pasakyti apie šitą regioną? Vienas mažiausių darbo užmokesčių, viena mažiausių senatvės pensijų, vienas didžiausių nedarbo lygių. Minėtų savivaldybių vadovai gali ginčytis dėl skaičiukų, bet faktas tas, kad, palyginti su Kauno ir Klaipėdos rajonų augimais, Vilniaus rajonas ir Šalčininkai merdi, o turėtų būti priešingai, tuo labiau kad pašonėje yra Lietuvos ekonominės plėtros lokomotyvas – sostinė Vilnius. Taigi siūlyčiau pirmiausia atsiklausti pačių vietos gyventojų, kuris klausimas jiems aktualesnis: siūloma de facto dvikalbystė ar daugiakalbystė ar regiono stagnacija ir pajamų stygius?
Suprantu, jog kai kas iš šio projekto rėmėjų viliasi, jog šis valstybinės kalbos statuso atsisakymo įstatymas yra būdas išgauti iš koalicijos partnerių kokį nors tariamą lojalumą Lietuvai tikintis, kad nuo šiol V. Tomaševskis ir kompanija atsisakys FSB linijos kiršinti Lietuvos ir Lenkijos valstybes, kiršinti tautines mažumas Lietuvoje. Tačiau galiu pasakyti, kad šito įstatymo projekto rėmėjas smarkiai apsigauna, nes lojalumas šitaip nenuperkamas. Jis ateina iš įsitikinimų, pasaulėžiūros ir tikėjimo, pagaliau pagarbos valstybės įstatymams.
Taigi priėmus siūlomą teisės aktą lietuvių valstybinė kalba bus sužalota, tačiau mes plevėsuojančių Lietuvos vėliavų Valstybės dieną Rytų Lietuvoje taip ir neišvysime. „Kolorado“ juostelė ant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio atlapo nėra atsitiktinumas. Tai visos šios politinės organizacijos vadovybės požiūris į situaciją mūsų regione, Kremliaus lyderius, į Lietuvos valstybingumą. Kad jie visi vienminčiai, liudija ir tai, kad nė vienas iš šios organizacijos atstovų V. Tomaševskio pozicijai nepaprieštaravo. Paprieštaravo Lenkijos Senato pirmininkas. Taigi šios bendros ir panašios akcijos rodo, kad autonomininkų laikus primenanti draugystė tarp šios partijos politikų ir Latvių gatvės namų tęsiasi, o tai, kad Lietuvos žemėje atsiranda tokių piliečių, nieko nėra naujo. Tą mes matėme iš mūsų istorijos. Prisiminkime kad ir Targovicos konfederatus.
Galiausiai vertinkime šį įstatymą regioniniame kontekste. Jei būsime kalbos nuvalstybinimo pirmeiviai Lietuvoje, neabejokime, kad po to ateis ir Latvijos, ir Estijos eilė, kur kalbos išvalstybinimo pasekmės bus daug dramatiškesnės. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Audroniui. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai balkone, pas mus įprasta neploti, nešūkauti, stebėkite, džiaukitės tuo, ką čia kalba Seimo nariai. D. Kuodytė. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti ir sukti mūsų diskusiją truputį kita linkme. Lietuvoje yra per 150 tautinių bendrijų, yra veikianti Tautinių bendrijų taryba, kurios diskusijose teko ne kartą dalyvauti. Buvo svarstomi klausimai apie tai, ar reikalingas toks įstatymas, ar pakanka normų, kurios yra aptartos kituose įstatymuose? Vis dėlto tautinių bendrijų atstovai pasisako už tokį įstatymą, kuris būtų tam tikras ir dėmesio atkreipimas, ir tam tikras pagarbos tautinėms bendrijoms aktas, kuriame, kita vertus, atsispindėtų visų tautinių bendrijų, esančių Lietuvoje, problematika.
Deja, projektas, pateiktas Lenkų rinkimų akcijos, pirmiausia yra ne įstatymas. Jis neatitinka jokių juridinės technikos reikalavimų. Šitą projektą būtų galima pavadinti lenkiškų lentelių instrukcija todėl, kad jeigu mes iš šio projekto išbrauksime visas deklaratyvias frazes, ten liks tik 4 straipsnis, kuris gelbsti kai kuriuos Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybės žmones nuo baudų už pažeidimus, Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus. Tačiau turime daiktus vadinti tikraisiais vardais – tai nėra Tautinių mažumų ir tautinių bendrijų įstatymas.
Aš turiu projektą, parengtą kultūros viceministro vadovaujamos komisijos 2013 m. gegužės mėnesį. Dėl to projekto kai kurių nuostatų mes galėtume ginčytis. Bet tai yra projektas, kuris yra parengtas atsižvelgiant į tarptautines normas ir standartus, dėl kurio jau būtų negėda teikti pataisas ir jį svarstyti. Kodėl iš Vyriausybės nuo praeitų metų gegužės mėnesio iki Seimo neatėjo projektas, nors šis projektas yra Vyriausybės programoje įkaltas?
Aš siūlyčiau iš tiesų nedaryti komedijos, neįžeidinėti kitų tautinių bendrijų, sprendžiant vienos bendrijos kad ir labai aktualią problemą, o vis dėlto šiuo atveju pasielgti protingai ir reikalauti, kad Vyriausybė vis dėlto atliktų savo darbą ir rudens sesijoje pateiktų korektišką su Jungtinių Tautų Tautinių mažumų apsaugos konvencija suderintą projektą, kurį iš tiesų mes galėtume normaliai svarstyti ir normaliai, atvirai žiūrėti į akis visoms tautinėms bendrijoms, gyvenančioms Lietuvoje. Deja, šis projektas to tikrai neleis, siūlau jį atmesti ir bandyti svarstyti normalų projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš turiu atsiprašyti Ministro Pirmininko – mes užbaigsime tris pasisakymus, tada, padarę pertrauką, svarstysime protokolinį. Kviečiu Z. Jedinskį.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu kreiptis į dešiniuosius. Gerbiamieji konservatoriai, gerbiamasis V. Landsbergis, Konservatorių partijos garbės pirmininkas, yra labai protingas žmogus. Anuomet jis pasirašė Tautinių mažumų įstatymą, kurio projektą svarstyti šiandien teikia mūsų frakcija. Noriu atkreipti dėmesį, kada buvo priimtas ir pasirašytas šitas įstatymas? Šitas įstatymas buvo pasirašytas po sausio įvykių. Drįstu teigti, kad tas įstatymas padėjo Lietuvai įsitvirtinti kaip nepriklausomai valstybei. Įstatymo galiojimo metu Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, tapo NATO nare ir vien už tai gerbiamajam V. Landsbergiui reikėtų užkabinti tris ordinus.
Bet pavyzdys iš gyvenimo. Kai vyras nori vesti moterį, kviečia ją į pasimatymus, dovanoja jai gėlių, žada auksinius kalnus, bet po vestuvių (nesakau, kad visada, bet dažniausiai būna taip) moteris guli, atsiprašau, tvarkosi namuose, prižiūri vaikus, vyras guli lovoje ir žiūri krepšinį. (Balsai salėje) Gerbiamasis V. Landsbergis pasielgė kaip tikras vyras teigdamas, kad šitas įstatymas yra anachroniškas. Dar absurdiškiau skamba teiginiai, kad šitas įstatymas yra sovietmečio įstatymas. Noriu priminti, gerbiamieji, kad tas įstatymas buvo pasirašytas iš karto po sausio įvykių. Tie, kurie iki sausio įvykių gaudavo algas iš TSKP partijos kasos, aišku, tą laikotarpį gali vadinti sovietmečiu, bet tiems, kas stovėjo prie Seimo, sovietinis laikotarpis pasibaigė dar 1990 m. kovo 11 d.
Gerbiamieji, daug buvo diskusijų spaudoje, televizijoje, šiaip tarpusavyje, patikėkite, aš neišgirdau nė vieno rimto argumento, kodėl šio įstatymo negali būti. Turime sau pasakyti tiesiai šviesiai: laužomos ietys dėl dvigubų užrašų, kad ir kaip būtų keista, pasirodo, visame pasaulyje, tai yra normalus reiškinys. Yra dvigubi užrašai su vertimu, be vertimų, ženkliukais visokiausiais ir panašiai. (Balsai salėje) Aš nekalbu apie Europą. Ten, aišku, yra demokratija. Suomijoje, pavyzdžiui, yra dvi valstybinės kalbos. Paimkime JAV ir Kanadą. Niekas turbūt nepasakys, kad ten nėra demokratijos. Mes turime mokytis demokratijos iš JAV. Ten irgi yra užrašai, bet keisčiausia ir liūdniausia, kad už rytinės sienos, kur yra žiauri autokratija, kur nėra demokratijos, ten irgi yra užrašai dviem kalbomis. Išties man yra liūdna, nesuprantama, kad mes gyvename gražioje valstybėje, demokratinėje, ir atsiliekame nuo tokių diktatoriškų valstybių.
Iš savo patirties, kai man teko studijuoti Kauno politechnikos institute, ten kartais reikėdavo ruošti kursinius projektus, kur reikėdavo naudotis technine dokumentacija. Ką aš tuo metu pastebėjau? Kaune visa techninė dokumentacija tuo metu buvo lietuvių kalba. Ir aš tada sakiau savo kolegoms ir sau, kaip reikia mokytis puoselėti savo kalbą iš lietuvių. Jie visais būdais priešinosi rusifikacijai. Galėčiau pateikti daug visokiausių pavyzdžių. Dabar negaliu suprasti, kodėl būtent tie, kurie žino, kaip puoselėti savo kalbą, tiems, kurie mokėmės, dabar nesuteikia tokios galimybės tautinėms mažumoms? Viena Seimo narė yra pasakiusi, kad Europa yra toli, aš nuvažiuoju į savo apygardą, ką aš pasakysiu savo rinkėjams? Pirmiausia turiu labai didelių abejonių, ar Jonui iš Tauragės labai rūpi, kad pas Janą Maišiagaloje kabo dvigubas užrašas. Kita vertus, Seimo nariai turi ne tik teisę, bet ir pareigą formuoti nuomonę, kuo jie labai puikiai naudojasi, kai reikia Seime prastumti įstatymus, kurie atitinka jų interesus.
Gerbiamieji, mes visi esame skirtingi. Skirtingai kalbame, rengiamės, skiriamės pagal lygį. Neužmuš manęs P. Gražulis, bet turime pripažinti, kad yra ir seksualinės mažumos. Gerbiamieji, mus vienija tai, kad mes esame žmonės, mus vienija tai, kad mes turime vieną vienintelę mylimą tėvynę Lietuvą. Daugumą vienija tai, kad mes esame tikintieji, tikime Dievą. Patikėkite, ateis laikas, o tas laikas ateis visiems čia sėdintiems, kai Dievas mus ir suvienys, ir suvienodins.
Todėl aš labai prašau nesusiaurinti šito klausimo iki teisinių subtilybių, bet pažiūrėti į tą klausimą daug plačiau, iš europiečių pusės, iš demokratijos pusės, tiesiog iš paprasto žmogaus pusės. Niekaip negaliu suprasti, kodėl paprastam žmogui trukdo, kad šalia vieno užrašo kabo kitas užrašas, ne vietoj, o šalia. Mes, mano manymu, turime rūpintis tuo, kad yra daug vietų, kur vietoj lietuvių kalbos kabo užsienietiški užrašai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Kupčinską.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau irgi išsakyti savo nuostatą dėl nagrinėjamo klausimo, įstatymo projekto. Kolega, kalbėjęs prieš mane, vertino ir labai vertino profesoriaus V. Landsbergio indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir į politiką. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką – nereikėtų spekuliuoti ta istorine situacija, kuri buvo 1991 m. sausio mėnesį, kai sovietinė kariuomenė buvo mūsų nepriklausomos valstybės teritorijoje ir kai mes buvome puolami sovietinių ginkluotųjų pajėgų, sovietinės armijos.
Dar vienas dalykas. Labai keista, kad mes esame mokomi demokratijos, tai yra nusileisti Lenkų rinkimų akcijos reikalavimams, ir tai yra vadinama demokratija. Ir dar vienas dalykas. Čia kalbama apie įstatymų prastūmimą ir panašiai. Atleiskite, o ką jūs darote su šiuo įstatymu, kokiu tempu jis teikiamas ir panašiai, ir nagrinėjamas komitete? Reikia pripažinti, kad komitete irgi priimami kai kurie sprendimai, esant ne visam komiteto narių skaičiui.
Dabar norėčiau pradėti savo kalbą. Šiandien Lietuvoje stebima labai keista ir gėdinga situacija – šalies parlamentas vėl ir vėl renkasi svarstyti vienos antivalstybinių pažiūrų partijos reikalavimų įteisinimo, nors tos pačios partijos atstovai vis įžūliau melagingais kaltinimais dergia Lietuvą tarptautinėje erdvėje. Lenkų rinkimų akcijos reikalavimai ir priesaiką Konstitucijai užmiršusių politikų palaikomi gerbiamieji Seimo nariai esą turėtų balsuoti už leidimą nužymėti Vilniaus krašto viešąją erdvę nevalstybine kalba, o jo gyventojų pasuose valstybinę kalbą pakeisti lenkų kalba, tuo grįžtant prie krašto okupacijos laikotarpio tradicijų.
Visa tai vyksta LRA mobilizuotoms grupėms rengiant akcijas prieš Lietuvą ir jos suverenumą savo vidaus politikos klausimais, kaip kad birželio 25 d. surengus akciją prie Vokietijos ambasados. Akcijos dalyviai prašė Vokietijos (cituoju): „Kovoti su akivaizdžiu diskriminavimu dėl tautybės, kurį savo šalyje lenkai patiria per ilgus metus.“ Prašymą lydėjo melas apie tariamą draudimą gimtąja kalba kalbėti net namuose. Ką kalbėti apie viešąją erdvę? Būtų įdomu sužinoti, koks lenkas Lietuvoje buvo nubaustas už kalbėjimą lenkiškai?
Iš sąmoningai Lietuvos įstatymus ignoruojančių Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių administracijos direktorių daromi vos ne tarptautiniai kankiniai. Žmonės esą nubausti už gimtąją kalbą, kad sąmoningai nevykdė teismo sprendimų ir nesilaikė galiojančių įstatymų, leisdami „kabėti“ Konstitucijos 14 straipsniui, jūs jį visi puikiai atsimenate, tai straipsnis apie tai, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba… 14 straipsniui prieštaraujantiems užrašams, tai vėl nutylima. Meluojama, kad Lietuvoje nesilaikoma Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos reikalavimų, nors Lenkų rinkimų akcijos reikalavimai ten nekeliami. Meluojama, kad Lietuva nesilaiko 1994 m. sutarties su Lenkija įsipareigojimų. Galiausiai meluojama, jog Lietuvoje bloginama vietos lenkų padėtis, nors jokios teisės iš jų neatimtos, o už sustiprintą švietimo lygį dar reikėtų padėkoti, o ne skųstis, tuo tarpu Lenkijoje viena po kitos uždaromos lietuviškos mokyklos.
Greta viso šito melo tariamiems vietos lenkakalbių atstovams akivaizdžiai negana ligšiolinio užsienio šalių kišimosi. Negana, jog Lenkijos parlamentarai veža aukas baudoms už įstatymo ignoravimą mokėti, bet ir užsienio reikalų ministras grasina energetiniams projektams. Kiti politikai leidžia suprasti, kad Lenkija pagalvos apie sąjungininkų įsipareigojimų vykdymą agresijos prieš Lietuvą metu. Dabar siekiama Vokietijos įsikišimo, kurio niekaip protu negalime suprasti ir paaiškinti. Šantažo politika, Lenkų rinkimų akcijos ir jų pirmatikių autonomininkų jau ne kartą išbandyta ir veikianti prieš nuolaidžiauti mėgstančią Lietuvą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau baigti.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš baigiu. Noriu pasakyti, kad 1991 m. pradžioje SSRS agresijos ir ekonominės krizės kontekste autonomininkai mainais į lenkų paramą Lietuvos valstybei išsireikalavo tas pačias šiandien LRA trokštamas nuolaidas – dvikalbius užrašus Pietryčių Lietuvoje. Baigdamas noriu priminti, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonai tuo laiku, kai mums grėsė rimtas pavojus nepriklausomybei, dalyvavo M. Gorbačiovo rengtame referendume…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Baigiu, paskutinis sakinys, posėdžio pirmininke. Aš irgi po šito viso pasisakymo siūlau minėtą įstatymo projektą atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kartą labai prašau laikytis rimties. Kviečiu J. Narkevičių. Prašau sutilpti į 5 min.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, klausimas jautrus, ir dėl to, kad jisai nesprendžiamas tiek metų, tai dar kartą tai patvirtina. Bet ar teisingai, kad jis nesprendžiamas? Ar nuo to tas jautrumas išnyksta, ar nuo to problemos išsisprendžia? Ar nuo to Lietuva tampa saugesnė? Ar nuo to Lietuvos piliečiai, ir lietuviai, ir nelietuviai, vieni kitus daugiau pradeda gerbti?
Manau, kad ne. Manau, kad šito klausimo nesprendimas sukuria tam tikras aistras. Kam tos aistros reikalingos? Kiekvienas iš mūsų gali atsakyti pats. Mano įsitikinimu, mes, čia esantys parlamentarai, dalinamės tam tikru požiūriu į grupes. Vieni turi savo aršią poziciją, kurią, nepaisant teisinių aktų reglamentavimo, ar Konstitucija leidžia, ar neleidžia, ar leistų kažkokią įstatymo pataisą, ar neleistų, jie turi aiškią poziciją, kad lietuvybė tai yra vienintelė, prie kurios negali būti vartojamos kitos kalbos, mentalitetas. Jų pozicija yra vienareikšmė, integracija suprantama kaip asimiliacija. Nereikalingos mokyklos, nereikalingas ugdymas gimtąja kalba, nereikalingi dar kai kurie dalykai, nes tai neva prieštaraus…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos!
J. NARKEVIČ (LLRAF). …saugumui. Reakcija šitų žmonių ir atspindi tai, kad įvertinti argumentus ramiai, santūriai nelabai patinka. Todėl yra antroji grupė. Grupė, kuriai yra lyg ir primesta bauginimo pozicija. Mes iš principo ne vieną kartą su jumis, su daugeliu iš jūsų, kalbėjome ir jūs privačiai sakote: žinai, nieko čia blogo aš nematau, aišku visame pasaulyje, jūs juk nenorite išstumti lietuvių kalbos ir parašyti tik savo (…), bet, suprantate, teisės aktai vis tiek neleidžia. Dar trečia grupė, panaši į šitą, sako: žinote, gal ir leistų teisės aktai, viskas būtų normalu, bet, kaip sakė ponas Zbignevas, kaip aš grįšiu į savo apygardą, ką aš pasakysiu savo rinkėjams, jeigu mano oponentas iš karto iškas lietuvybės gynėjo kortą ir mane pavadins lietuvybės priešu, negaliu to leisti.
Kiekviena pozicija yra tam tikras receptas. Be abejo, dėl pozicijos gerbiamųjų, kurie bando asimiliuoti, nėra recepto, nes tai principinė pozicija, kad ir kokius argumentus teiktum, jų neįtikinsi. Bet dėl antros ir trečios grupių yra argumentų.
Pirmas dalykas. Buvo pasakyta, kad mes savo rinkėjų atžvilgiu turime būti atviri, sąžiningi ir sakyti tiesą. Ar mes norime tą tiesą sakyti, ar mes esame drąsūs, tegul sprendžia kiekvienas iš mūsų. Bet suprantu, kad tai daryti nelengva. Kodėl nelengva? Todėl, kad ši grupė, kuri nori principingai asimiliuoti ir neleisti kitos, laužančios žmogaus teises, normos, uzurpavo ir mediją. Mes visur matome, kad kur kas nors bloga, tai sakykime – lenkas. Kas šiandien gero pasakyta iš šios tribūnos apie Vilniaus ir Šalčininkų rajonus? Gerbiamasis premjeras pasakė, kad racionaliai, realiai yra teikiami pasiūlymai, pristatymai. O kiti sakė, kad neva nedarbas, bet nepasakė „Veido“ reitingų.
Vilniaus rajono savivaldybė yra dešimta, visų savivaldybių dešimtuke. Tai kas čia blogai? Dar nepasakė, kad Šalčininkų rajono savivaldybė yra viena iš pirmaujančių įsisavindama investicines lėšas. Apie tai pasakyta? O gal pasakyta, kiek mokyklų yra pastatyta, kiek socialinių įstaigų pastatyta, nepaisant to, kad tuose rajonuose yra vadinamoji dvigubo pavaldumo švietimo sistema, kuri sudaro tam tikrų valdymo ir administravimo pažeidimų.
Kitaip sakant, erdvė suformuota taip, kad yra neigiamas požiūris į tautines mažumas ir jų norus. Jeigu mes būsime paklusnūs, jeigu mes matysime savo teises tik namie… Beje, dėl pono V. Tomaševskio buvo pasakyta vienpusiškai. Nepasakyta, kad „Panorama“ paneigė…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!
J. NARKEVIČ (LLRAF). Baigiu. „Panorama“ paneigė, patvirtino, kad neteisingai pateikė jo žodžius, bet apie tai mes jau nekalbame.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, gerbiamosios kolegės, būkime drąsesni ir nebijokime atlikti gero gesto, nes saugumas priklauso nuo to, kaip mes tarpusavyje elgiamės. Keistas saugumo suvokimas, kad jeigu mes leisime laisviau vartoti kitą kalbą, nuo to saugumas pablogės.
PIRMININKAS. Jaroslavai, jūs piktnaudžiaujate mano gerumu.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Baigiu. Man atrodo, kad tik pagerės, ir to aš mums visiems linkiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, siūlau nusiraminti. Kadangi pataisas reikėtų svarstyti pusantros valandos, aš darau to klausimo svarstymo pertrauką. Yra atvykęs Ministras Pirmininkas, mums reikia priimti Seimo protokolinį nutarimą, todėl siūlau šitą klausimą tęsti kitą dieną, t. y. ketvirtadienį, darbotvarkė yra patvirtinta, mes jau vėluojame gana gerą gabalą laiko, o po pietų pradėti nuo Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo pateikimo.
Dabar replika po balsavimo. Jūsų pavardės nebuvo paminėta, yra paminėtos kitos pavardės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Repliką. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tiesiog kad neliktų netiesos šiuose svarstymuose. Noriu ir ponui Zbignevui priminti, kad Tautinių mažumų įstatymas Seimo visuose informaciniuose registruose yra įrašytas kaip Lietuvos tarybų socialistinės respublikos tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m. lapkričio 23 d. Po to taip, taisytas ir 1991 m. po sausio įvykių, bet nustojo galioti, kaip ir visi sovietiniais metais priimti įstatymai, po ilgų atidėliojimų vis dėlto nustojo galioti. Pats įstatymas yra Lietuvos tarybų socialistinės respublikos tautinių mažumų įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Įstatymas galioja tas, kuris yra paskutinis, ir galiojanti redakcija visada yra ta, kuri paskutinė. 1991 m. buvo patvirtintas įstatymas, kuris galioja. Tai vienas momentas.
Antras momentas. Gerbiamasis A. Kubilius praeitoje kadencijoje pats buvo šio įstatymo iniciatorius, teikėjas, o atvažiavus Kaczynskiui buvo pažadėta rašyti „w“, ir visa tai susiję su jūsų veikla.
Trečias dalykas. Aš posėdžio pirmininko prašau neatidėti iki ketvirtadienio, bet pratęsti šiandien. Jeigu atvyko premjeras ir skuba, pritarti nutarimui, ir pratęsti šio klausimo svarstymą, neatidėti kitai dienai. Jeigu jūs planuojate atidėti, prašome balsuoti dėl atidėjimo, nes mes nesutinkame.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Labai ačiū. Turite tokią teisę prašyti. J. Narkevičius, kiek aš suprantu.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Gerbiamoji ponia Rita iš dalies atsižvelgė į melagingus pono A. Kubiliaus pasakymus. Aš tik paminėsiu, kad šitas įstatymas, kuris buvo TSKP ir t. t., paskui buvo jau Lietuvos nepriklausomos valstybės ir gyvavo beveik 19 metų iki 2010 m. 1992 m. buvo Konstitucija, po Konstitucijos jis galiojo daugiau negu 16 metų ir niekam netrukdė. Taigi, pone Andriau, baikime replikuoti ir teikti melagingus pasakymus.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, istorinio tikslumo dėlei. Gerbiamasis Kubiliau, tuomet jūs dar nebuvote Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi, juo buvo V. Čepaitis. Šis įstatymas gimė Sąjūdyje. Sąjūdžio darbo grupėje, kurioje ir man teko dirbti, buvo daug iškilių Sąjūdžio žmonių: ir V. Gražulis, ir H. Kobeckaitė, ir daugelis kitų. Priminsiu visiems istorinę tiesą – šis įstatymas yra Sąjūdžio inicijuotas ir priimtas LTSR XI šaukimo Aukščiausiojoje Taryboje. (Balsai salėje) Taip, LTSR, kur buvo priimta daug puikių sprendimų Sąjūdžiui inicijuojant, Sąjūdžiui dedant pastangas ir taip pat esant Sąjūdžio deputatams ten. Taigi, kolegos, būkite istoriškai tikslūs.
PIRMININKAS. Ir dar kartą paminėta šventa A. Kubiliaus pavardė. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, kad kolega Vytenis, kuris ruošiasi tapti komisaru ir kuriam reikia čia daug balsų, pagaliau pasakė tiesą, kad vis dėlto šis įstatymas buvo priimtas LTSR laikais. Visiems LTSR priimtiems įstatymams galioja ta pati tvarka, kad jie po nepriklausomybės turėjo būti arba priimti iš naujo, arba jų galiojimas baigėsi. Tas ir įvyko su šiuo įstatymu.
PIRMININKAS. Po 20 metų.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). O tai, kad buvo priimta jo pataisų ir jis galiojo labai ilgai, deja, taip, tai irgi yra tiesa.
Ir paskutinis dalykas. Ponia Tamašuniene, tokio įstatymo aš praeitoje Vyriausybėje tikrai neteikiau. Mūsų Vyriausybės išvada dėl šio įstatymo projekto yra kategoriškai neigiama. Prašom kalbėti tiesą ir tik tiesą.
PIRMININKAS. Viskas. Baigėme diskusiją dėl Tautinių mažumų įstatymo.
Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A. Butkevičių. Mes jau įlindome į pietų pertrauką. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas turi teisę padaryti pertrauką, nes mes patvirtinome darbotvarkę, ir aš tą padariau, pakviečiau Ministrą Pirmininką svarstyti kitą klausimą. Jeigu norėsime, nuspręsime tęsti arba nukelsime į kitą dieną. Tai yra Seimo teisė. Prašom, Ministre Pirmininke.
14.08 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ projektas Nr. XIIP-1968 (pateikimas)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė birželio 18 d. priėmė Vyriausybės nutarimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti V. P. Andriukaičio siūlymui į Europos Komisijos narius. Tokia procedūra yra numatyta mūsų Lietuvos teisinėje bazėje.
Apie V. P. Andriukaitį galėčiau kalbėti ilgai, daugelis jį gerai pažįstate, kai kurie Seimo nariai gal pažįsta mažiau, todėl noriu pasakyti, kad V. P. Andriukaitis yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos XVI Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras, ne vienos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys. Gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jakutijoje, Bulunsko rajone, Kiusiuro kaime. 1979–1984 m. mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, gavo diplomą ir įgijo istoriko, istorijos ir politikos mokslų dėstytojo specialybę. 1969–1975 m. studijavo Kauno medicinos institute, įgijo medicinos gydytojo specialybę – chirurgijos specializaciją. Didžiulė patirtis politiniame gyvenime: dirbo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose, buvo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, nuo 2001 m. liepos 12 d. tapo Seimo Pirmininko pavaduotoju, Europos reikalų komiteto pirmininku, buvo atsakingas, noriu pabrėžti, už eurointegracinių įstatymų priėmimą, derybų su Europos Sąjunga eigą ir Stojimo sutarties ratifikavimą Seime.
2003 m. vadovavo darbo grupei, parengusiai Seimo darbo narystės Europos Sąjungos sąlygomis koncepciją, įskaitant Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, Seimo statuto ir Vyriausybės įstatymo pataisas.
2002–2003 m. dalyvavo Europos konvento darbe, aktyviai prisidėjo prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai rengimo. Moka rusų, vokiečių, lenkų ir anglų kalbas.
Apdovanojimų irgi labai daug: 1996 m. apdovanotas 1991 m. Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2000 m. 10 metų jubiliejaus proga – Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2002 m. – Baltijos Asamblėjos medaliu palaikant Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą, 2004 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir turi daug kitų apdovanojimų. Ir 2014 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro nominuotas Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentu. Galėčiau kalbėti dar ilgai, bet trumpai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Kviečiu kandidatą. Klausimai pagal Statutą bus kandidatui V. P. Andriukaičiui. Prašau, Vyteni.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Lietuvos tautos atstovybe, leiskite taip kreiptis, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tikrai pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos žmonėms ir tautos atstovybei už man suteiktą galimybę kreiptis į jus šią man ypač svarbią akimirką. Noriu išreikšti ir savo pagarbą šalies Prezidentei ir Ministrui Pirmininkui už rodomą pasitikėjimą siūlant man tapti kandidatu į Europos Komisijos narius. Tai pirmiausia labai didelis įpareigojimas, o kartu ir didelė atsakomybė. Suprantu ir Seimo svarbą sprendžiant šį reikšmingą Lietuvai klausimą.
Ką tik pasibaigė rinkimai į Europos Parlamentą. Pirmą kartą mes, europiečiai, turėjome realią progą matyti Europos politinių partijų lyderius, kurie pareiškė norą būti renkami ir Europos Komisijos prezidentu. Atviros diskusijos apie Europos Sąjungos problemas ir iššūkius, apie kelius, kaip juos įveikti ir kurti Europos Sąjungos ateitį, pritraukė didelės dalies europiečių dėmesį. Taip mėginta suaktyvinti Europos Parlamento rinkimus, mažinti įsisenėjusią demokratijos deficito problemą. Ir taip pat man, buvusiam Europos konvento nariui, aktyviai palaikiusiam idėją, kad Europos rinkėjai tiesiogiai pasisakytų ne tik už partijų sąrašus, bet ir už vieną ar kitą galimą kandidatą į Europos Komisijos prezidentus, tai buvo ir šios idėjos pasitikrinimo tarp rinkėjų metas.
Šiandien jau galime konstatuoti, kad Europos Vadovų Taryba nominavo kandidatu į Europos Komisijos prezidentus J. C. Junckerį, daugiausiai surinkusį… Europos politinės partijos atstovą, ir pasiūlė Europos Parlamentui balsuoti už šią kandidatūrą. Demokratijos egzaminas išlaikytas, nors buvo įvairių spaudimų. Dabar Europos Parlamentas turės tarti savo žodį. Tikiu, jog tai įvyks netrukus ir išrinktasis Europos Komisijos prezidentas pradės formuoti komisijos sudėtį.
Šiandien svarbu ir tai, kad sustiprėjo ir Europos Parlamento vaidmuo. Gal todėl ir rinkimai į Europos Parlamentą buvo ir svarbūs, ir netikėti savo rezultatais. Kai kas šiuos rinkimus pavadino žemės drebėjimu, kai kas priešingai – šimtų žmonių atsaku į tai, kad Europos Sąjungos problemas reikia spręsti nedelsiant ir efektyviau, nes sunki krizė užgulė daugelio žmonių pečius ilgalaikėmis pasekmėmis, o tai gimdė ir dalies visuomenės nusivylimą Europos Sąjungos politika. Vien tai, kad ypač aukštas jaunimo nedarbas, yra aiškus iššūkis, jog Europos Sąjungos politika turi būti efektyvesnė.
Po rinkimų nauja Europos Parlamento sudėtis atrodo kur kas įvairesnė. Iš 751 Europos Parlamento nario net 380 išrinkta naujų narių, 371 – perrinktas. Iš tiesų keičiasi kompozicija, netrūksta ir išrinktų naujų asmenybių, kurios siekia net ir pačios Europos Sąjungos išformavimo. Todėl dirbti su naujos sudėties Europos Parlamentu naujos sudėties Europos Komisijai, siekiant efektyvesnės Europos Sąjungos, bus iš tiesų nemenkas iššūkis. Tai gerai supranta ir Europos Sąjungos Vadovų Taryba, paskelbusi strateginę Europos Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkę. Ši strateginė darbotvarkė buvo aptarta, jos kertiniai akcentai aptarti Seimo Europos reikalų komitete, aptarti Vyriausybėje, taip pat reprezentuoti šalies vadovės Europos Vadovų Taryboje. Taigi šios darbotvarkės esminiai komponentai yra ir Lietuvos svarbūs momentai, kuriuos teks spręsti.
Aš galėčiau tik paminėti tuos penkis svarbiausius darbotvarkės punktus, neįsigilindamas į detales, kurios taip pat labai gražiai yra aprašytos Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės dokumente.
Pirmas – tai yra darbo vietos, ekonomikos augimas ir konkurencingumas, kurį reikia užtikrinti stiprėjančioje Europos Sąjungoje. Neabejotinai čia ir darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas, investicijos, inovacijos, stimuliavimas tų būtinų mokestinių procesų, kurie skatintų kapitalo, kuris yra dažnai neapmokestinamas, investicijas į darbo vietas ir į pramonę.
Antra. Sąjunga, kuri įgalina ir saugo visus piliečius. Štai šiandien mes diskutavome tautinių mažumų klausimu ir tas dar kartą parodo, kad iš tiesų Europos Sąjunga, įgalinanti visus piliečius ir sauganti piliečių teises ir laisves, yra ta sąjunga, kurią mums reikia stiprinti.
Neabejotina pažanga energetikos srityje. Europos Vadovų Taryba paskelbė, kad būtina nauja energetikos sąjunga, kuri iš tiesų garantuotų įperkamą energiją, įperkamas energijos kainas, saugotų saugią energiją ir diversifikuotą jos tiekimą ir, be abejo, ekologišką energiją, kitaip sakant, stimuliuotų žaliąją energetiką.
Ketvirtas mums labai svarbus prioritetas – tai laisvės, saugumo ir teisingumo sąjunga, kuri turėtų geriau valdyti migraciją (migracijos iššūkiai labai didžiuliai), kuri galėtų užkirsti kelią nusikalstamumui, terorizmui, kovoti su terorizmu, taip pat užtikrinti teisminį bendradarbiavimą tarp mūsų visų, kad būtų galima Europos Sąjungos piliečiams lengviau ginti savo teises.
Ir, suprantama, sąjunga, kuri stipri pasaulinio masto veikėja.
Štai tie penki stulpai, kuriuos Europos Vadovų Taryba skubiai paskelbė darbotvarkėje, ir tai yra Europos Komisijos gairės. Neatsitiktinai J. C. Junckeris iš karto sureagavo ir pateikė savo penkis prioritetus. Štai jo prioritetai.
Pirmasis – tai politinių sprendimų, kurie kuria ekonominį augimą ir darbo vietas, aktualinimas. Tie politiniai sprendimai turi tapti Europos Komisijos darbotvarkės uždaviniais.
Antras yra reformuoti ir reorganizuoti Europos energetikos viešąją politiką naujoje Europos Sąjungos energetinėje sąjungoje. Tai neišpasakytai svarbu visai Europos Sąjungai, juo labiau kad energetinių salų yra ne tik čia, Lietuvos, Latvijos, Estijos atžvilgiu, tačiau jų yra ir kitur.
Trečiasis prioritetas, suprantama, yra globalus, tai siekia santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl tinkamo ir subalansuoto mainų susitarimo, žinant, koks yra sudėtingas muitų politikos aspektas ir kiti aspektai.
Ketvirtasis, kas man, kaip socialdemokratui, labai svarbu, tai yra tęsti monetarinės sąjungos reformą, tačiau išlaikant omenyje Europos socialinę dimensiją. Čia norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį, kad J. C. Junckeris sako: taip, išties fiskalinio tvarumo vertinimas turi būti kartu su socialinio poveikio vertinimu žmonėms. Negalima taupymo ir karpymo politikos turėti kaip savitikslės, neatsižvelgiant į tai, kokie jos socialiniai kaštai. Tai išties atitinka ir socialdemokrato M. Schultzo poziciją. Neabejotinai penktasis postulatas, kuris apima labai sudėtingą klausimo Europos Sąjungos su Jungtine Karalyste aspektą… Kaip svarbu paminėti, kad šiandien Europos Parlamento Pirmininku išrinktas kitas kandidatas, t. y. M. Schultzas, kuris kandidatavo taip pat kaip vienas iš galimų kandidatų į Europos Komisijos prezidentus. M. Schultzo prioritetai iš esmės sutampa ir su Europos Vadovų Tarybos, ir su J. C. Junckerio paskelbtais prioritetais kaip Europos Parlamento Pirmininko išties labai svarbi nuostata, į kurią jis dės pastangas, kad nukreiptų Europos Parlamento darbą. Čia ypač svarbus momentas yra jaunimo užimtumas, ypač svarbus momentas, pabrėžiant, kad jis siektų jaunimo užimtumo pakto, o žinant, koks yra jaunimo nedarbas, tai labai svarbu. Vadinasi, nauja Europos Komisijos kompozicija išties įgalina išspręsti tas problemas, kurios aktualios ir Lietuvai.
Dažnai manęs klausia, koks yra santykis tarp mūsų politinių tikslų ir Europos Sąjungos politinių tikslų? Atsakau labai paprastai: išties integruotas požiūris į tas problemas, kad jas kartu galima spręsti daug efektyviau, yra naudingas tiek Lietuvai, tiek bet kuriai Europos Sąjungos valstybei.
Kaip jūs gerai žinote, šiandien Europos Sąjungos 28 šalių vyriausybių kompozicija… 11 iš jų yra kairiojo sparno vyriausybės, 14 yra dešiniojo centro vyriausybės, 3 – gana plati koalicija. Taigi kompoziciją tarp didžiųjų frakcijų – Europos liaudies partijos, Socialdemokratų, Liberalų frakcijų, Žaliųjų – gali atspindėti ir Europos Komisijos narių sudėtis. Tačiau jeigu reikėtų atsakyti, kokia pozicija Lietuvai yra galima ir į ką aš galėčiau nukreipti savo dėmesį, akivaizdu, kad pirmiausia tai yra naujojo Europos Komisijos Prezidento kompetencija. Mane domintų ir sveikatos politika, ir užimtumo politika, ir regioninė politika, ir kitos politikos. Kaip sakant, iš tiesų nėra Europos Komisijos darbe nesvarbių komisarų portfelių. Yra daug svarbiau dirbti taip, kad tarp visų 28 komisarų būtų galima pasiekti naudingiausių sprendimų, kad Europos Sąjunga įgytų pagreitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pretendentui. Aš manau, galbūt toks išsamus pasisakymas suponuos tai, kad dalis mano kolegų atsisakys klausti, nes klausimams skirta 15 minučių. (Balsai salėje) Tik 15. Pagal Statutą. Jūs turėsite progą pasikviesti į frakcijas ir pabendrauti tikrai labai nuoširdžiai. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamasis ministre, be abejo, Europos Sąjungoje labai daug problemų, bet aš manau, kad jų ne mažiau ir mūsų, Lietuvos, medicinoje. Jūs palikote daug tų problemų neišspręstų. Prašau pasakyti, kaip jums atrodo? Prieš palikdamas šį postą, jeigu jūsų kandidatūra bus patvirtinta, išvardinkite man tris pagrindinius dalykus, ką reiktų pirmiausia išspręsti sveikatos apsaugos organizacijose, kad paslaugos prieinamumas nenukentėtų, kad žmonės būtų patenkinti, kad diagnostika pagerėtų, registras pagerėtų? Labai ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji profesore, išties tai, aišku, mūsų, Lietuvos, politikos klausimai. Bet mano būtų iš karto pirmas pasiūlymas: iš tiesų pirmiausia reikia dėti pastangas, kad Seime būtų priimami tie įstatymai, kurie yra pateikti, nes be teisinės bazės pakeisti klausimus, kuriuos jūs keliate, labai sunku. Netgi dėl prieinamumo, netgi dėl eilių, netgi dėl to, kad, tarkime, ūmiu atveju žmogus galėtų tiesiai registruotis pas okulistą, loristą ir t. t. be šeimos gydytojo, ten, kur yra galimybės, negalima paprastai, nepakeitus Sveikatos sistemos įstatymo nuostatų. Mes taip pat norime pabrėžti, kad mūsų komanda jau yra parengusi pirminį variantą Konstitucinio Teismo įstatymo įgyvendinimo dėl to, kad veiktų nuolatinis viešųjų įstaigų tinklas ir jam būtų skiriamos valstybės lėšos prioritetine tvarka. Tai labai svarbus momentas. Be šito momento tikrai gresia daug didelių bėdų mūsų sveikatos sistemos organizavimui. Bet vėlgi, kolegos, reikia įstatymų pataisų, reikia bendro darbo.
Ir trečias prioritetas būtų iš tiesų užtikrinti, kad jaunieji specialistai galėtų šiek tiek laiko, ypač tie, kurie mokosi pagal valstybės užsakymą, padirbėti ten, kur šiandien labai trūksta jaunų rankų: rajonuose, atskiruose miestuose ir t. t. Ir čia vėlgi reikia dėl valstybės užsakymo pakeisti įstatymų nuostatas, kad būtų galima tą įgyvendinti, padaryti. Aš nekalbu apie daug kitų prioritetų, kurie yra labai svarbūs, bet šie prioritetai yra ypač svarbūs.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs čia mums tokios politinformacijos daug pažėrėte apie tai, kas vyksta Europoje. Ačiū. Tie, kas domimės, turbūt tą ir taip žinome. O šiaip jau iš tikrųjų, kiek tenka girdėti, dalis sveikatos sistemos su viltimi ir palengvėjimu atsidūsta galvodami, kad jūs paliksite jau tą sveikatos sistemą ir joje bus mažiau destrukcijos.
Bet, kalbėdamas apie būsimus darbus Europos Komisijoje, jūs išvardinote, kas jus domintų pagal jūsų patirtį. Iš tikrųjų komisarai turi ateiti dirbti, o ne kaupti kažkokios naujos patirties. Bet Lietuvai būtų labai svarbu iš tikrųjų, kad Komisijoje dirbtų profesionalus Lietuvos atstovas, besirūpinantis tais reikalais, kurie Lietuvai yra prioritetiniai, strateginiai, pavyzdžiui, energetika, pavyzdžiui, susisiekimas arba Rytų kaimynystė. Tai kurį iš šitų postų jūs galvojate…
PIRMININKAS. Pirmininke!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Andriau, man malonu, kad jūs iš tiesų domitės Europos Sąjungos reikalais. (Juokas salėje) Taip pat labai malonu, kad jums reikėtų šiek tiek patikslinti savo kai kurias pozicijas, tada galbūt tikrai sutartume, jog įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisijos nario galimos sritys, deja, priklauso laukui didžiulių diskusijų su naujuoju Europos Komisijos Prezidentu, taip pat su ta visa koalicine aplinka, kurioje teks derėtis, spręsti ir diskutuoti. Štai kodėl būtų labai neatsargu šiandien pasakyti, kuri Komisijos nario pozicija yra ypač svarbi Lietuvai. Tiesiog nusišypsosiu. Man atrodo, kad sveikatos, maisto saugos ir augalų apsaugos klausimai yra tokie svarbūs Lietuvai, tokie svarbūs Lietuvai, kad, gerbiamasis Andriau, kur kas svarbesni nei transportas. Taigi aš nenorėčiau plėtoti tų diskusijų, kurias būtų galima plėtoti, tačiau, kolegos, mano nuomone, mums kartu užsiimant Europos reikalais nuo 2001 m. tos kompetencijos, kurios priklauso Komisijai, yra gerai žinomos, todėl galime dirbti įvairiose pozicijose.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tokia lietuviška patarlė, kuri jums labai gerai žinoma: pradėjai darbą – pabaik iki galo. Prieš gerus 1,5 metų mes girdėjome iš šitos tribūnos daug jūsų gražių ketinimų ir planų, kaip jūs pakeisite sveikatos apsaugos sistemą, priartinsite sveikatos paslaugas prie žmonių, sumažinsite eiles, darbuotojai uždirbs daugiau ir t. t. Šiandien susidaro toks įspūdis, kad jūs supratote, jog nepajėgus šito padaryti, ir jūsų kandidatavimas į Europos komisarus yra savotiškas jums gelbėjimosi ratas, arba jūs tampate savotišku politiniu tremtiniu, nes kai nebus V. Andriukaičio Lietuvoje, atsikvėps kai kurie Socialdemokratų partijos vadovybės kolegos, atsikvėps, aišku, sveikatos apsaugos sektorius, pagaliau atsikvėps ir paprasti pacientai, ligoniai, kurie irgi nebus eksperimentiniai triušiai. Tai…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano atsakymas būtų labai paprastas: koks jūs neoriginalus, gerbiamasis Masiuli. Juk šitaip panašiai A. Mazuronis klausė tuomet jūsų koalicijos nario A. Šemetos. Aš peržiūrėjau stenogramas, paanalizavau klausimus ir galvoju: negi bus tokie neoriginalūs Seimo nariai – kartos tą pačią logiką, kuri jau buvo kartota? Ar verta į tai atsakyti? Tiesiog galiu pasakyti – būkime originalesni.
PIRMININKAS. Klausia A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš nė kiek neabejoju, kad jūs išvažiuosite, nes didelė politinė patirtis ir plačios pažiūros, kad ir kaip mums būtų reikalingi, ten taip pat labai reikalingi. Tokie klausimai, kodėl jūs čia viską sujaukėte ir paliekate, yra mažų mažiausiai nekorektiški. Tikrai darbų lieka labai daug, bet ten bus dar daugiau. Vis dėlto noriu jūsų paklausti: kiek jūsų darbotvarkėje vietos ir laiko liks lietuviškai temai, kam jūs teiksite prioritetus? Kažkaip nesinori tikėti, kad jūs išvažiuosite ir viską užmiršite, ką padarėte dėl sveikatos apsaugos.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties atsakymas būtų labai aiškus ir paprastas: visas laikas turi būti skiriamas ir Lietuvos problemoms. Aš per daugelį metų nesugebėjau atskirti, kas svarbu ar nesvarbu Lietuvai, svarbu ar nesvarbu Europos Sąjungai. Bendros rinkos problemos svarbios ir čia, ir ten, energetikos – ir čia, ir ten, transporto – ir čia, ir ten. Kaip jūs žinote, Europos Komisijos nariai turi galimybę tarpusavyje diskutuoti dėl daugelio iniciatyvų, kurios bus iškeliamos. 28 nariai, ir jeigu 14 kartu sutaria, ta iniciatyva gali būti jau pastimuliuota, ir Europos Komisijos prezidentas gali ją lengviau pristatyti ir įgyvendinti. Štai kodėl Europos Komisijos nario aktyvumas daugelyje sričių stebint darbotvarkę, stebint paskelbtus prioritetus ir taip pat strategines kryptis turi būti kasdienybės veikloje. Būsi aktyvus – iš tiesų galėsi padaryti taip, kad ir Lietuvos, ir Baltijos jūros regiono kontekstas kiekvieną dieną būtų tavo darbotvarkės dalis.
Neabejotinai reikia suprasti, kad Europos Sąjunga yra solidari sąjunga. Tai yra sąjunga, kurioje nėra skirtumo tarp pietų valstybių problemų ir šiaurės šalių problemų. Viskas yra kartu susiję. Jeigu yra migracijos problemų pietuose arba įvykiai prie Ukrainos sienos, bendras Europos Sąjungos reikalas, todėl mano atsakymas – darbotvarkė turi būti ta pati, ir aš stengsiuosi dirbti taip, kaip aš galėjau dirbti ir Lietuvoje.
PIRMININKAS. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis ministre, man labai malonu, kad teko dėstyti jums chirurgijos pradmenis. Jūs labai gerai juos išmokote, o štai dabar esate sveikatos ministras. Taigi būdamas sveikatos ministru sujudinote Lietuvos sveikatos apsaugą, kai kam įvarėte net ir šoką. Jūs pripažinkit, taip? Jūsų daug gerų siūlymų (man teko labai gerai su jais susipažinti), kai kurie šiaip sau, liko neįgyvendintų. Dabar klausimas toks: kaip manote, ar išvykus tikrai bus tęsiamas įgyvendinimas, įstatymų priėmimas, to, ką jūs siūlėte, ir ar jūs pats, jeigu norėsite, kad būtų įgyvendinta, kuruosite tuos klausimus…
PIRMININKAS. Minutė!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). …kuriuos jūs siūlėte ir paliekate čia?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau būti labai atviras. Mes dabar kaip tik stengiamės baigti daugelį įstatymų projektų. Kaip stebite, dabar keletas įsakymų eina vienas po kito, pasirašomi, jie labai svarbūs. Taip pat aš norėsiu pasiūlyti Vyriausybei, kad tie projektai atsirastų rudens sesijos darbotvarkėje. Manau, kad jeigu ta komanda, kuri dirbo su manimi, pasiliks ir tęs darbus, atėjęs naujas ministras galės atsiremti į tos komandos visą nubrėžtą darbų skalę ir taip pat į tas kryptis, kurios yra patvirtintos. Be kita ko, jos yra bendros visai tautos atstovybei, čia daugeliu atžvilgių nėra dešinės ar kairės pozicijos. Jos yra bendros Lietuvos pozicijos. Aš manau ir aš tikiu, kad jeigu ta komanda toliau pratęs tai, ką mes dar padarysime iki to laiko, kai man vienaip ar kitaip jūsų sprendimu (jeigu toks sprendimas bus) teks pradėti diskusijas su būsimuoju arba išrinktuoju Europos Komisijos prezidentu, aš manau, kad dar mes turėsime laiko padaryti kai kuriuos darbus ir užbaigti. O kitų… Yra atviros darbo grupės, yra jau daug medžiagos, kuri tikrai neleis būti užmiršta, ir daugelis darbų tikrai toliau turės būti realizuojami.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Pone Andriukaiti, 2009 m. štai ką jūs teigėte (tai yra įrašas „Balso“ tinklalapyje), kad „siūlote daugiau bendrauti ne su amerikiečiais ir britais, nebedalyvauti kuriant įtampos židinius aplink Rusiją, Lietuvai geriau tapti auksine Europos provincija“. „Politikas taip pat siūlo ir teigia, kad Europa prasideda ties Pirėnais ir baigiasi ties Vladivostoku. Socdemas teigia, kad iki šiol Lietuva tik skaldė Europos Sąjungą ir nesinaudojo jos teikiamomis galimybėmis.“ Taip pat jūs teigiate, kad „Lietuva septynerius metus vykdė klaidingą užsienio politiką“.
Noriu labai paprastai paklausti, ar ir dabar manote, kad Europos Sąjungos ir JAV strateginiai santykiai nėra jums prioritetas? Ar Lietuvos proeuropietiška, proatlantinė visiems žinoma politika buvo klaida? Ar tebemanote, kad Europa prasideda ties Pirėnais ir baigiasi ties Vladivostoku? Ar Lietuva tiktai skaldė, ar skaldo Europos Sąjungą ir ar Lietuva tebekuria…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Audroni, kadangi gimiau Jakutijoje, taip ir manau. Atsakiau labai puikiai. Nes iš tiesų…
PIRMININKAS. Nepradėkime diskutuoti!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …reikėtų tikrai pamėginti dabar įsigilinti, ką aš sakau, ir pakartosiu: išties Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos bendradarbiavimas labai svarbus viso šiaurės pusrutulio ateičiai. Labai svarbus. Ir euroatlantinė integracija suprantama kitaip nei konservatorių. Konservatoriai dažniausiai ją supranta labai vienpusiškai, tuo tarpu euroatlantinė integracija apima visą šiaurės pusrutulį. Jeigu būtų jums malonu, paskaitykite F. Mitterrando raštus. Jie labai įdomūs. Jie jums praplėstų akiratį, galbūt net įgytumėte ir naujas pažiūras.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Anušauskas. Nėra. G. Steponavičiaus nėra. A. Matulo nėra. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamasis Vyteni, iš tikrųjų žinau, kad jūs turėsite pakankamai jėgų ir idėjų tame naujame poste dirbti ir linkiu jums sveikatos tiems darbams atlikti. Žinau, kad įnešite naujų vėjų į Europos Sąjungos Komisijos darbą, ir žinau, kad jūs idėjinis žmogus. Todėl linkiu tuos visus darbus nuveikti sėkmingai.
Noriu paklausti paprasto klausimo: ar grįšite į kitus Prezidento rinkimus kaip kandidatas?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Labai provokuojantis klausimas. Mano atsakymas būtų toks: neperšokęs griovio, niekad nesakyk op. Juk mane A. Kubilius mokė lietuviškų patarlių.
PIRMININKAS. Ačiū V. Andriukaičiui.
Gerbiamieji kolegos, mes po pateikimo nebalsuojame. Pagrindinis – Europos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti liepos 10 d.
Skelbiu rytinį posėdį… (Balsai salėje)
Registruokitės! Kol registruositės, dėl klausimo, kurį mes svarstėme – Tautinių mažumų įstatymo projekto susirinkę 15.00 val. nuspręsime, ar mes tęsime Tautinių mažumų įstatymo svarstymą, ar… (Balsai salėje) Netriukšmaukite, o registruokitės! (Balsai salėje) Jau registravomės, viskas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
Pertrauka iki 15.00 val. (Balsai salėje)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.