LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 751, 98, 268, 287, 288, 293 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 301 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111 STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 2 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 751, 98, 268, 287, 288, 293 straipsnių pakeitimo ir 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Projektas) (Projekto 2 straipsnis) teikiamas, siekiant mažinti darbdavių paskatas nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei socialines garantijas. Kartu yra teikiamas įgyvendinamasis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. IX-1904), siekiant nustatyti pareigą bedarbiui grąžinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, jeigu jis dirbo nelegaliai ir gavo atlyginimą.
Projekto 3 straipsniu siekiama sumažinti naštą darbdaviams, atsisakant pakartotinio darbdavio (įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo ar fizinio asmens) atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir paliekant tik pirminį atestavimą bei aiškiai įvardinti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviui įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose atstovauja jų vadovas (atsisakant nuostatos, kad darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas darbdavio įgaliotas asmuo). Kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. IX-1672) (toliau kartu – Projektai), siekiant nuostatas suderinti su Projekto 3 straipsnio nuostatomis.
Projekto 1 ir 4 straipsnių nuostatos siūlomos atsižvelgiant į tai, kad Trišalės tarybos sekretoriatą nuspręsta reorganizuoti, prijungiant jį prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir taip siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, bei atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012−2016 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, tikslus. Minėtos programos 407 punkte nustatyta, kad bus tobulinamas valstybės valdymas perskirstant valstybės institucijų funkcijas taip pašalinant jų dubliavimą. Šios programos 409 ir 417 punktuose numatyta, kad bus siekiama optimizuoti ministerijų bei kitų institucijų funkcijas, neatidėliotinai bus reorganizuojamos valstybinio valdymo ir kontrolės institucijos ir įstaigos, aiškiai dubliuojančios viena kitą.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimai, pagal kuriuos neberašomi rašytiniai teismo posėdžio protokolai, o kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, Projekto 5 ir 6 straipsnio nuostatomis siūloma darbo ginčų komisijos posėdį fiksuoti garso įrašu, kuris būtų šios komisijos posėdžio protokolas.
Projekto 7 straipsnio nuostatos dėl Darbo kodekso 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios siūlomos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame minėtas straipsnis buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Projektų tikslai – mažinti nelegalaus darbo mastą Lietuvos Respublikoje, sumažinti naštą darbdaviams, atsisakant pakartotinio atestavimo, optimizuoti institucijų veiklą, palengvinti darbo ginčų komisijos darbą.
Projektų uždaviniai – nustatyti, kad darbdaviai turėtų sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą už darbą bei teisės aktų nustatytus mokesčius, o bedarbis privalėtų grąžinti tas nedarbo socialinio draudimo išmokas už laikotarpį, kai dirbo nelegaliai ir gavo atlyginimą; taip pat nustatyti, kad darbdavių žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos tik pradedant veiklą; nustatyti, kad Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas skiriant tarpininką (nagrinėjant kolektyvinius darbo ginčus) ir sudarant darbuotojų ir darbdavių atstovų sąrašus atliks Trišalės tarybos pirmininkas; nustatyti, kad darbo ginčų komisijos posėdžiai fiksuojami garso įrašu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas
Projekto nuostatų dėl nelegalaus darbo iniciatorius yra Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, – Eglė Radišauskienė, tel. 2664240, el. p. [email protected]) Darbo teisės skyriaus (vedėja – Vita Baliukevičienė, tel. 870668256, el. p. [email protected]) vedėjo pavaduotoja Rūta Juršaitė, tel. 2664292, el. p. [email protected], ir Darbo aplinkos skyriaus (vedėjo pavaduotoja – Aldona Sabaitienė, tel. 2668150, el. p. aldona.sabaitiene@socmin.lt) vyriausioji specialistė Gintarė Bužinskaitė, tel. 2668196, el. p. gintare.buzinskaite@socmin.lt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai klausimai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) nenumato galimybės iš darbdavių priteisti nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą už darbą. Analogiškos nuostatos yra nustatytos dėl trečiųjų šalių piliečių Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 121 straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas nenumato bedarbio pareigos grąžinti nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį, kai dirbo nelegaliai.
Kiekvieno darbdavio, darbdaviui atstovaujančio ar darbdavio įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities turi būti patikrintos ir teigiamai įvertintos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai.
Darbo kodeksas nustato šias Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas: 1) šalims nesusitarus dėl tarpininko paskyrimo, jį burtais ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių kreipimosi parenka Trišalės tarybos sekretoriatas; 2) darbo ginčų komisijose darbuotojų ir darbdavių atstovų sąrašus sudaro Trišalės tarybos sekretoriatas.
Darbo ginčų komisijos posėdžio metu rašomas protokolas.
Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad, jeigu asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą pagal Darbo kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent darbdavys arba darbuotojas gali įrodyti, kad nelegaliai buvo dirbama kitokį laiką). Projektu Nr. IX-1904 siūloma nustatyti bedarbiui pareigą grąžinti išmokėtas nedarbo draudimo išmokas, jei jis dirbo nelegalų darbą ir darbdavys sumokėjo jam atlyginimą (Darbo kodekso 98 straipsnio 3 dalis). Taip pat siūloma šiam bedarbiui nutraukti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą. Kartu siūloma bedarbį atleisti nuo šios pareigos, jei jis praneš apie savo nelegalų darbą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kontroliuos išmokėtų nedarbo išmokų grąžinimą ir išieškojimą, kai įsigalios teismo sprendimas dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo, numatantis pareigą darbdaviui sumokėti atlyginimą, o bedarbiui grąžinti nedarbo išmokas.
Šių nuostatų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir valstybės biudžetui, nes skatinama sąžininga konkurencija. Darbdaviui nebus naudinga asmenį įdarbinti nelegaliai.
Projekto 3 straipsniu siūloma nenustatyti privalomo pakartotinio darbdavio atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tai sumažintų naštą (laiko sąnaudos, finansinės išlaidos) darbdaviams. Ūkio ministerijos apytiksliais vertinimais, darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų žinių patikrinimo mokymo įstaigoje kaštai sudaro apie 709,7 tūkst. Lt per metus, o šių asmenų pasirengimo žinių patikrinimo kaštai per metus siekia apie 2,8 mln. Lt.
Projekto 1 ir 4 straipsniuose siūloma nustatyti, kad Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas skiriant tarpininką (nagrinėjant kolektyvinius darbo ginčus) ir sudarant darbuotojų ir darbdavių atstovų (darbo ginčų komisijos narių) sąrašus atliks Trišalės tarybos pirmininkas.
Projekto 5 ir 6 straipsniuose siūloma darbo ginčų komisijos posėdį fiksuoti garso įrašu, kuris būtų šios komisijos posėdžio protokolas.
Projekto 7 straipsnio nuostatomis siūloma atsisakyti nuostatos, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes skatinama sąžininga konkurencija, mažinamos darbdavių išlaidos.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 292 „Dėl Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. A1-556 ,,Dėl Darbo ginčų komisijos nuostatų, Darbo ginčų komisijos darbo reglamento bei Atlygio mokėjimo darbuotojų ir darbdavių atstovams darbo ginčų komisijose ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 99 ,,Dėl Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų parinkimo, tarpininkavimo, tarpininkų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. A1-291 ,,Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriato prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose nėra vartojama naujų sąvokų, todėl jie nebuvo vertinami Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Projektus, reikės keisti teisės aktus, nurodytus 8 punkte.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Įvertinus tai, kad nelegalus darbas kenkia valstybės biudžetui (nemokami mokesčiai), sumažėjus nelegalaus darbo mastui ir padaugėjus legaliai dirbančių darbuotojų, valstybės biudžeto lėšos bus surenkamos geriau. Be to, bus grąžinamos neteisėtai gautos bedarbio pašalpos.
Reorganizavus Trišalės tarybos sekretoriatą, planuojama, kad bus sutaupyta apie 100 tūkst. Lt per metus.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai: ,,darbdavys“, ,,darbuotojas“, ,,nelegalus darbas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Projekto 2 straipsnio nuostatomis dėl nelegalaus darbo yra įvertintas 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl veiksmingos darbo inspekcijos, kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos, 31 punktas, kuriame nurodyta, kad sankcijos bus veiksmingos tik tuo atveju, jei darbdaviai, įdarbinę nedeklaruotus darbuotojus, iš to neturės jokios naudos, nes taip pasielgę jie rizikuotų prarasti gerokai daugiau nei sąnaudas, kurių patirtų įdarbindami registruotus darbuotojus.
Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinis direktoratas, pateikdamas išaiškinimus (dok. Nr. Ares(2014)264755-04/02/2014) dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, siūlo šios Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kad darbo santykių trukmė yra bent trys mėnesiai, nebent darbdavys arba darbuotojas gali įrodyti kitaip, taikyti visiems darbuotojams, t. y. ne tik patenkantiems į šios Direktyvos taikymo sritį (t. y. ne tik nelegaliai dirbusiems trečiųjų šalių piliečiams).